Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, 2-8-838/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-08
Bylos Nr.: 2-8-838/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-13164-2016-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Giedrė
Ieškovas: T. K.
Atsakovas: V. M.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybė
Advokatai: Gražina Mauručaitienė, Alvydas Buta

Civilinė byla Nr. e2-8-838/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13164-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.1; 2.3.5.2.1; 2.3.5.3; 2.4.4.2; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.12;3.2.3.1; 3.2.6.1; 2.3.2.6.1

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Lina Giedrė,

sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, Indrei Grublienei, Samantai Matonytei, Jolantai Palčiauskienei,

dalyvaujant ieškovei T. K., jos atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei,atsakovo V. M. (V. M.) atstovui advokatui Alvydui Butai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. K. patikslintą ieškinį atsakovui V. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybė,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) nustatyti nepilnamečio M. M. (M. M.), gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove T. K.; 2) pakeisti (duomenys neskelbtini) rajono teismo 2016 metų lapkričio 15 d. sprendimą ir padidinti išieškomą iš atsakovo V. M. išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. M. išlaikyti kas mėnesį po 342 Eur; 3) Priteisti iš atsakovo V. M. išlaikymą sūnui M. M. iki pilnametystės pinigų suma -16416 Eur; 4) Padalinti šalių santuokoje įgytą turtą, ieškovei pripažįstant didesnę santuokoje įgyto turto dalį, t.y. 2/3, o atsakovui - l/3; 5) Padalinant turtą, natūroje, ieškovei T. K. priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 69798 Eur; l/29 patalpos- automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), dalies vertė 5461 Eur; 1/45 nuo 0,4014 ha dydžio žemės sklypo, unikalus nr. (duomenys neskelbtini) , esančios (duomenys neskelbtini), dalies vertė 817 Eur, lengvąjį automobilį Toyota Land Cruizer, v/nr.(duomenys neskelbtini) kurio vertė 15347 Eur. 6) Priteisti iš ieškovės T. K. atsakovo naudai 14034 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jam tenkančią santuokinio turto dalį; 7) Priteisti iš V. M. ieškovės naudai 34891,33 Eur už turto sugadinimą ir sunaikinimą; 8) Atlikti tarpusavio užskaitą ir priteisti iš

2. atsakovo V. M. ieškovės naudai 20857, 33 Eur dydžio piniginę kompensaciją bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ieškovė grindžia tuo, kad ieškovė sūnaus išlaikymui per mėnesį išleidžia 755 Eur: 200 Eur maistui, lietuvių kalbos mokymui - 80 Eur; kompiuterių kursams - 45 Eur; 3D modeliavimo kursams - 45 Eur; anglų kalbos kursams - 70 Eur; draugų gimtadieniams - 30 Eur, laisvalaikiui - 30 Eur; rūbams, avalynei - 150 Eur, transportui - 15 Eur; komunalinėms paslaugoms - 80 Eur, telefonui -10 Eur. Iš valstybės ji gauna 70 Eur dydžio socialinę išmoką. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo sūnaus išlaikymui turi būti priteista 342 Eur dydžio išlaikymo suma. Ieškovė nurodo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2021 metų kovo 2 d. nutartimi pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Almatos miesto Bostandyk rajono teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą dėl išlaikymo priteisimo M. M., kuriuo V. M. priteista 30 Eur išlaikymo suma. Kadangi ieškovė su sūnumi gyvena viena, o atsakovas neprisideda prie vaiko kasdienių poreikių tenkinimo, neužsiima jo auklėjimu ir lavinimu, jo sveikatos priežiūra, ieškovės manymu, dėl to atsakovo indėlis į vaiko išlaikymą turi būti gerokai didesnis. Taip pat ieškovė nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvena kitoje valstybėje, išlaikymo išieškojimas gali būti apsunkintas, pasikeitus infliacijos koeficientui perskaičiuojamas, todėl ieškovės nuomone tikslinga išlaikymą nepilnamečiam vaikui priteisti turtu arba konkrečia pinigų suma. Sūnaus išlaikymui iki pilnametystės jis turėtų sumokėti 16416 Eur ( 48 mėn.x342 Eur).

4. Reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo grindžia tuo, kad yra teisinis pagrindas nukrypti nuo lygią dalių principo, nes santuokinio turto - buto su priklausiniais įgijimui buvo panaudota 169 000 JAV dolerių ieškovės tėvų pinigų. Šalys lėšų įsigyti 2011 m. kovo 9 d. nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), neturėjo.

5. Reikalavimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo, ieškovė grindžia tuo, kad atsakovas 2016 m. liepos 21 d. suniokojo šalių butą, rūbus ir daiktus. Buto remonto išlaidos sudarė 39582,65 Eur, sugadintų baldų vertė - 500 Eur, sugadintų ir išneštų rūbų vertė - 25500 Eur, viso žala - 65582, 65 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovės naudai turi būti priteista 32791,33 Eur ir buto remonto metu už nuomojamą butą mokėtas nuomos mokestis - 2100 Eur, viso priteistina ieškovės naudai suma sudaro 34 891,33 Eur. Kadangi ieškovė atsakovui turėtų sumokėti 14 034 Eur, o atsakovas ieškovei už turto sugadinimą – 34 891,33 Eur. Atlikus tarpusavio užskaitymą, atsakovas turi sumokėti 20 857, 33 Eur.

Atsiliepimas

6. Atsakovas pateikė patikslintą atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog sutinka tik su ieškovės reikalavimu nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, o reikalavimai padidinti nepilnamečiui vaikui išlaikymą, padalinti santuokoje įgytą turtą ieškovės prašomu būdu turi būti atmesti.

7. Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių principo, atsakovas nurodo, jog 2021 m. sausio 1 d. buto vidutinė rinkos vertė buvo 115 000 Eur, 1/45 dalis sklypo - 9 644 Eur, 1/29 dalis automobilių stovėjimo aikštelės – 10 069 Eur, o automobilio vertė - 18 570 Eur, atsakovas nesutiko su ieškovės skaičiavimais, jog santuokoje įgytas turtas yra bendros 91 423 Eur vertės. Mano, kad skaičiuojant dalintino turto vertę pagal aktualius duomenis ji yra ne mažesnė nei 153 283 Eur vertės. Ieškovės teiginiai apie panaudotas lėšas, kurias davė jos tėvai būstui įsigyti yra nepagrįsti, be to šis ieškovės nurodytas atvejis nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant sutuoktinių turtą. Atsakovas vykdė pakankamai stambų verslą prekybą automobiliais ir jų dalimis, iš kurio stabiliai buvo gaunamos gan didelės pajamos. Atsakovas pasitikėjo sutuoktine (ieškove), todėl dalis pajamų buvo pervedamos į ieškovės AB SEB banke turėtą sąskaitą: išrašas nuo 2012-01-01 iki 2014-01-01 patvirtina, kad per du metus į ieškovės sąskaitą iš trečiųjų asmenų buvo pervesta 603 765 USD, o atsakovo V. M. AB bankas SNORAS sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitos patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-01-01 šioje sąskaitoje buvo 807 280,07 USD įplaukų. Lėšos, kurias ieškovės tėvai pervedė į AB banko SNORAS sąskaitą pagal ieškovės teismui pateiktas paraiškas, yra lėšos iš atsakovo verslo. Tiesiog buvo paprašyta ieškovės tėvų šių lėšų dalį pervesti į ieškovės sąskaitą, o dalį - į atsakovo.

8. Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo būdo, atsakovas nurodė, jog nesutinka, kad už jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį būtų kompensuota pinigais, pageidauja, jog turtas būtų padalintas natūra, kaip ir nesutinka su reikalavimu, kad 1/29 automobilių aikštelės dalis, kurią sudaro net 73,41 m2 plotas būtų priteista ieškovei. Ieškovė neįrodė, kad galės per protingą laikotarpį sumokėti atsakovui kompensaciją, nes jos darbo užmokestis po mokesčių į rankas per dvi darbovietes neviršija 300 Eur.

9. Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo, atsakovas nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas 2016 m. liepos 21 d. suniokojo šalių butą, ieškovės ir sūnaus rūbus ir daiktus ir padarė ieškovei 65582,65 Eur žalą. Pažymėjo, kad ne ieškovė, o jis 2016 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi dėl santuokos su ieškove nutraukimo į (duomenys neskelbtini) teismą. Pagrindiniu santuokos nutraukimo motyvu atsakovas nurodė tai, kad ieškovė iššvaistė bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas lėšas bei brangenybes, dėl ko ieškovas prarado pasitikėjimą sutuoktine ir nebenorėjo tęsti bendro gyvenimo. Ieškovė, atsikirsdama į ieškinį, paaiškino, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas lėšas ir brangenybes padėjo į banko seifą, tačiau nei žodžiui neužsiminė ir nepaminėjo, kad atsakovas prieš kelis mėnesius suniokojo butą, padarydamas žalą virš 70 tūkst. eurų. Taip pat svarbu, kad ieškovė santuokos nutraukimo byloje prašė termino susitaikyti, kas patvirtina, jog turėjo ketinimą išsaugoti santuoką. Nors yra pateiktas atsakovui 2016 m. liepos 21 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30AN-66890333-16, dėl to, jog jis vakaro metu savo bute garsiai leido muziką ir tuo pažeidė ATPK 183 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tačiau ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kad buvo padaryta kokia tai žala, kaip ir nepateikė įrodymų dėl turėtų brangių daiktų ir kokia yra sugadintų daiktų vertė, juolab, kad daiktai nebuvo nauji. Ieškovė pateikė buto remonto sąmatą 39 582 Eur sumai, tačiau nepateikė nei vienos rangos sutarties. Ieškovė prašo priteisti ir 2100 Eur patirtų buto nuomos išlaidų, tačiau neįrodyta, kad nuomotoja teikė buto nuomos paslaugas.

10. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, atsakovas nurodo, jog nesutinka su ieškovės ir skaičiavimais dėl 755 Eur dydžio (po 342 Eur iš kiekvieno iš tėvų). Pažymi, kad atskaičius mokesčius ieškovės pajamos neviršija 300 Eur per dvi darbovietes. Ieškovė vaiko poreikiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog ieškovės pozicija dėl priteistino vaikui išlaikymo dydžio ir formos yra nenuosekli: tai prašo priteisti po 400 Eur kas mėnesį, tai po 220 Eur. 2021 m. balandžio 7 d. patikslintu ieškiniu šioje byloje jau prašoma priteisti 342 Eur išlaikymą kas mėnesį ir pakeisti jo formą priteisinat išlaikymą konkrečia 16 416 Eur suma. Atsakovas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) teismo priteistą išlaikymą vykdo iki šiol, be to, atsakovas turi Lietuvoje nekilnojamojo turto, į kurį, reikalui esant, gali būti nukreiptas išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas.

11. Atsakovo nuomone, santuokoje įgytas turtas tarp sutuoktinių turėtų būti padalintas natūra, kiekvienam sutuoktiniui priteisiant po 1/2 dalį: buto, esančio (duomenys neskelbtini); 1/29 dalies automobilių stovėjimo aikštelės ir 1/45 dalies žemės sklypo; automobilis Toyota Land Cruiser, valst Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti priteistas ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o už ieškovei tenkantį automobilį iš jos atsakovui teismas turėtų priteisti piniginę kompensaciją už 1/2 automobilio dalį.

12. Institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad prašomas priteisti 342 Eur išlaikymas ir vyriausybės skirta 70 Eur išmoka vaikams iš esmės atitinka vaiko interesus. Vaikui skiriamas išlaikymas 342 Eur periodinėmis išmokomis labiau atitiktų vaiko interesus, nei vienkartinė pinigų suma, nes vaiko poreikiai turi būti tenkinami nuolatos ir pastoviai kasdien. Tačiau įvertinus tai, jog vaiko tėvas gyvena Kazachstane, šalyje, kuri nėra Europos Sąjungos šalis, užsitikrinti, jog vaikui bus teikiamas išlaikymas nuolatos, o nevykdant tėvo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, būtų galimas kreipimasis į antstolį dėl išlaikymo vaikui išieškojimo, gali būti sudėtinga, todėl institucija neprieštarauja, kad būtų priteistas išlaikymas vienkartine pinigų suma.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jo atstovė ieškinį palaikė patikslinto ieškinio pagrindu nuodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, jog pagal ieškovę santuokoje įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise būti vertė yra 91423 Eur, o pagal atsakovą 150060 Eur, kadangi atsakovo atstovas automobilio vertę skaičiavo su PVM ir atitinkamai gavo didesnę vertę. Automobilio vertė turi būti skaičiuojama be PVM, kadangi šalys yra fiziniai asmenys. Dėl pagrindo nukrypti nuo lygių dalių padalijimo principo nurodė, kad šalims prieš įsigyjant butą, ieškovės tėvai pervedė 60 000 Eur. O dėl atsakovo teiginio, jog jis turėjo stambų autoverslą ir pajamų iš jo, pažymėjo jog pinigai sąskaitoje judėjo tik po to, kai buvo nupirktas butas. Dėl ieškovės tėvų turtinės padėties nurodė, jog tėvas dirbo inžinieriumi, jo pajamos buvo nuo 1200 Eur iki 1900 Eur per mėnesį, taip pat jis vykdavo į komandiruotes, buvo Jemene, mama dirbo universitete profesore. Be to pažymėjo, kad atsakovas 5 metus jokiais būdais nebendrauja su sūnumi, nedalyvauja jo auklėjime, nesidomi juo, nevykdo tėvo pareigos, yra sukūręs kitą šeimą ir gyvena užsienyje, todėl atsakovė prašo išlaikymą priteisti pilna suma, kad nebūtų apsunkintas išieškojimas.

14. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies tik dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Atsakovo atstovas nurodė, jog 2015 metais atsakovui leidus, ieškovė suteikė kitam asmeniui paskolą, kuri vėliau buvo išieškoma Kazachstano teisme ir teismo sprendimu buvo pripažinta, jog paskolintos lėšos buvo abiejų sutuoktinių, tai buvo 178 000 USD suma. Pažymėjo, kad yra neaišku – kokiu būdu 2011 metais ieškovės tėvų dovanotos lėšos buvo panaudotos butui įsigyti, ir tos pačios lėšos 2015 metais buvo paskolintos. Taip pat pažymėjo, kad raktas nuo buto buvo paliktas pas ieškovės draugę, todėl į butą galėjo patekti bet kas. Atsakovui tą dieną buvo surašytas protokolas tik dėl triukšmo. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, atsakovo atstovo nuomone, ieškovė nepateikė vaiko poreikius pagrindžiančių duomenų ir įrodymų.

15. Liudytoja A. Š. paaiškino, jog yra ieškovės artima draugė, gyvena kitame name, bendravo šeimomis. Pas ją buvo palikti ieškovės buto raktai, nes reikėjo prižiūrėti katiną. Ji tą dieną, kai buvo iškviesta policija, per langą matė, jog ieškovės bute kažkas vyko, girdėjosi triukšmas, matė, kaip V. išvedė policija į lauką ir įsodino į policijos mašiną. Kai maždaug prieš 6 metus ieškovė grįžo iš Kazachstano, ji kartu su ieškove nuėjo į butą, buvo pakeista spyna, tačiau pateko į butą ir pamatė, kad sulaužyti baldai, supjaustyti ir suplėšyti rūbai, sugadintos buto sienos, supjaustytas lovos čiužinys, suplėšytos užuolaidos, roletai. Tatjana remontavo butą, remonto metu dvi savaites gyveno pas ją, po to nuomojosi kitą butą apie pusę metų, už nuomą mokėjo apie 350 Eur per mėnesį. Patvirtino, jog ieškovė pirko ir dėvėjo brangius rūbus bei batus.

16. Liudytoja J. S. paaiškino jog su ieškove yra kaimynės, jų santykiai kaimyniški. Atsakovą pažįsta iš matymo, mano, kad jis yra ūmaus charakterio, nelabai noriai sveikindavosi su kaimynais, nelabai bendravo. Ji nešė šiukšles į kiemą ir pamatė, kaip V. ir jo draugas nešė juodus maišus su daiktais į automobilį, matė kailinius maišo viršuje. Patvirtino, jog Tatjana dėvėjo tvarkingus ir kokybiškus rūbus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

17. Iš byloje šalių, jų atstovų paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2006 m. vasario 25 d. sudarė santuoką, kuri įregistruota Almatoje, Bostadnyk raj., Teisingumo valdybos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 164). Šalys 2007 m. balandžio 25 d. susilaukė sūnaus M. M. (M. M. V.). 2016 m. rugpjūčio 16 d. V. M. pateikė ieškinį (duomenys neskelbtini) rajono teismui dėl santuokos su ieškove nutraukimo. Santuoka tarp šalių nutraukta (duomenys neskelbtini) rajono teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2017 m. sausio 20 d. 2021 m. kovo 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-15-381/2021 pripažintas ir leista vykdyti Lietuvos Respublikoje Kazachstano Respublikos (duomenys neskelbtini) teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2/12520, kuriuo iš V. M. (V. M.) pareiškėjos T. K. naudai priteistas nepilnamečio vaiko M. M. (M. M.), gim. 2007 m. balandžio 25 d., išlaikymas, kurio dydis – ¼ darbo užmokesčio ir (arba) kitų pajamų dalis kas mėnesį, pradedant skaičiuoti nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki vaiko pilnametystės.

Iš 2021 m. kovo 6 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad 2011 m. kovo 9 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 1606 ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 69798 Eur; 1/29 dalį automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vertė 10 069 Eur; 1/45 dalį 0,4014 ha dydžio žemės sklypo, esančios (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vertė 8178 Eur.

VĮ „Regitra“ registracijos liudijimas patvirtina, kad ieškovės T. K. vardu yra įregistruota transporto priemonė „Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyta 2014 m. rugpjūčio 12 d., kurio vidutinė rinkos vertė VšĮ “Emprekis“ duomenimis 15347 Eur (be PVM).

Iš pinigų pervedimo kvitų nustatyta, jog ieškovei T. K. į sąskaitą buvusią banke S. V. K. pervedė 49 925 USD (data neįskaitoma), 2010 lapkričio 3 d. L. L. pervedė 39440 USD, 2011 m. balandžio 13 d. V. K. pervedė 29955 USD, L. L. atsakovui V. M. pervedė 49925 USD (data neįskaitoma). Iš 2015 m. liepos 14 d. paskolos sutarties nustatyta, kad C. I. A. iš T. K. pasiskolino 56 000 000 tenge sumą vieneriems metams iki 2016 m. liepos 14 d.

Iš Sodra pažymos apie asmens įdarbinimus už 2015 m. lapkričio 1 d – 2016 m. lapkričio 30 d. laikotarpį matyti, kas V. M. dirbo UAB „A. ir o. E.“.Iš 2015 m. spalio 14 d. darbo pažymėjimo matyti, jog V. M. dirbo UAB „A. ir o. E.“ direktoriaus pavaduotoju.

Iš 2016 m. rugsėjo 21 d. pažymos apie darbo užmokestį T. K. matyti, jog už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn. išmokėta 318 Eur atlyginimo. Iš 2016 m. rugsėjo 23 d. pažymos apie darbo užmokestį T. K. matyti, jog už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn. išmokėta 545,19 Eur atlyginimo.

Iš 2016 m. liepos 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog V. M. nubaustas už pažeidimo, numatyto LR ATPK 183 straipsnio 1 dalyje padarymą.

Iš 2016 m. spalio 12 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sistemingo žmogaus bauginimo naudojant psichinę prievartą (BK 145 str. 2 d.), turto prievartavimo (pagal BK 181 str.1 d.), turto pasisavinimo (pagal BK 183 str.1 d.). Pareiškime nurodyta, jog buvo prašoma įvertinti V. M. galimai netesėtus veiksmus dėl 2016 m. liepos 21 d. bute esančių sugadintų daiktų, rūbų, dokumentų.

Iš 2016 m. rugpjūčio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini) užfiksuoti netvarkingai išsidėstę įvairūs daiktai, t.y. baldai, rūbai, įvairūs popieriai. Bute matomi pažeisti baldai, buitinė technika, buto sienos, grindys ir kt.

Iš 2016 m. rugpjūčio 6 d. buto nuomos sutarties nustatyta, kad T. K. nuo 2016 m. rugpjūčio 6 d. iki 2017 m. vasario 6 d. išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 350 Eur.

Iš 2016 m. lapkričio 2 d UAB „Šviesos raktas“ lokalinės sąmatos matyti, jog buto esančio (duomenys neskelbtini) paskaičiuota remonto suma yra 39582,65 Eur.

Iš AB „Kazachstano paštas“ perlaidų matyti, kad 2016 m. gruodžio 2 d. atsakovas V. M. ieškovei T. K. pervedė 65800 Kazachstano tenge alimentus už spalį lapkritį, 2016 m. gruodžio 12 d. 37100 Kazachstano tenge, 2017 m. vasario 6 d. pervedė 68600 Kazachstano tenge alimentus už sausį, vasarį, 2017 m. kovo 31 d. pervedė 68600 Kazachstano tenge už kovo balandžio mėnesius, 2017 m. gegužės 31 d. 68600 Kazachstano tenge už gegužės, birželio mėnesius.

Iš 2017 m. lapkričio 6 d faktinių aplinkybių konstatavimo matyti, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini) atliktas remontas.

Byloje pateikti ieškovės T. K. išlaidų už remontą bei buitines prekes čekiai, prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitai, sąskaitos faktūros.

Byloje pateikti ieškovės motinos L. L. darbo knygelė, iš kurios matyti, jog L. L. profesija - chemikė, 2006 m. rugsėjo 1 d. pervesta į Darbo saugos ir gyvybės palaikymo katedros profesoriaus pareigas, 2009 m. rugpjūčio 31 d. darbo santykiai nutraukti, tėvo V. K. darbo knygelė, iš kurios matyti, kad jo profesija inžinierius – hidrotechnikas nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. vasario 1 d. dirbo vyriausiojo projektų inžinieriaus pareigose. Iš gamybinio kooperatyvo „I. K.“ pažymos matyti, jog vidutinis jo darbo užmokestis darbo laikotarpiu buvo nuo 450 000 iki 750 000 tenge.

Iš ieškovės AB SEB bankas sąskaitos išrašo matyti, jog 2017 m. birželio 26 d. V. K. ieškovei pervedė 8030,97 Eur (8973 USD).

Iš 2011 m. sausio 5 d. banko Snoras anketos matyti, kad T. K. planuojama apyvarta nurodyta 500000 USD apmokėjimui už automobilių pirkimą. Lėšų pervedimas į vyro V. M. sąskaitą.

Iš 2018 m. gegužės 15 d. bankrutavusios akcinės bendrovės bankas Snoras rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad pateiktas V. M. sąskaitos judėjimo išrašas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Minėto laikotarpio apyvarta debitas 2 271 560,09 Lt, kreditas 1 785 591 Lt.

Iš 2021 m. balandžio 27 d. pažymos apie atsakovo darbo užmokestį matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2021 m. kovo mėn. atsakovui išmokėta 477 801 tenge (963 Eur).

Iš 2021 m. balandžio 27 d. pažymos apie fiziniam asmeniui išmokėtas sumas ir apie privalomąjį pensijinių įmokų nuo gautų pajamų įvykdymą matyti, jog atsakovui laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2021 m. kovo mėn. išmokėta 540 000 tenge (1088 Eur).

Iš 2021 m. balandžio 28 d. pažymos apie nekilnojamojo turto turėjimą matyti, kad atsakovas nekilnojamojo turto Kazachstano Respublikoje neturi.

Iš Migracijos departamento Klaipėdos skyriaus rašto matyti, kad atsakovui V. M. yra išduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje, galiojantis iki 2024 m. rugpjūčio 22 d.

Iš 2021 m. spalio 13 d. VĮ „Registro centras“ vidutinės rinko vertės paieškos pagal unikalų Nr. (duomenys neskelbtini) (butas (duomenys neskelbtini)) matyti, kad daikto vertė yra 126000 Eur.

Iš 2021 m. spalio 13 d. VĮ „Registro centras“ vidutinės rinkos vertės paieškos pagal unikalų Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilių stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini)) matyti, kad daikto vertė yra 372000 Eur, 1/29 dalies vertė 12827 Eur.

Iš 2021 m. spalio 13 d. VĮ „Registro centras“ vidutinės rinko vertės paieškos pagal unikalų Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas (duomenys neskelbtini) matyti, kad daikto vertė yra 445000 Eur, 1/45 dalies vertė 9888 Eur.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

18. Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaikų gyvenamąją vietą, pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2010; Nr. 3K-3-569/2012; Nr. 3K-3-269/2013).

19. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečio M. M. gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra. Ieškovė prašė sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas neprieštaravo. Atsižvelgiant į vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, vaiko amžių, į tai, kad vaiko tėvas šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), šalių nepilnamečio sūnaus interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su jo mama, nes ieškovė užtikrina ir sudaro sūnui tinkamas sąlygas augti, vystytis bei tobulėti. Įvertinus nustatytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinamas ir, nepilnamečio šalių sūnaus M. M. gyvenamoji vieta nustatytina su mama – ieškove T. K. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl priteisto išlaikymo vaikui dydžio.

20. Ieškovė prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) rajono teismo 2016 metų lapkričio 15 d. sprendimą ir padidinti išieškomą iš atsakovo V. M. išlaikymo nepilnamečiam sūnui M. M. dydį ir, padidinus mėnesio išmoką, priteisti išlaikymą vienkartine suma. Ieškovė prašė padidinti vaikui išlaikyti kas mėnesį sumą iki 342 Eur, nes išlaikymui ir būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 755 Eur per mėnesį suma. Atsakovas nesutinka, motyvuodamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) rajono teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui, atsakovas šį teismo sprendimą vykdo, išlaikymo įsiskolinimo nėra. Atsakovo teigimu, ieškovė turi prisiimti atsakomybę dėl padidėjusių išlaidų vaiko poreikiams tenkinti, kadangi jos iniciatyva vaikas išvyko gyventi į Lietuvą, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis.

21. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Be kita ko, pažymėtina, kad materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą – tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

22. Šalių sūnus yra 14 metų amžiaus. Atsakovas 5 metus su sūnumi nebendrauja, nedalyvauja jo auklėjime, nesidomi juo. Iš atsakovo (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu priteistas išlaikymas, neatitinka vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju, bylos specifika ta, kad vaikui išlaikyti skiriamų lėšų poreikis iš dalies yra nulemtas aplinkybės, kad vaikas su motina gyvena Lietuvoje, kurioje kainos aukštesnės, nei Kazachstane, kur šiuo metu gyvena atsakovas. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino iš tėvo (motinos), gyvenančio Lietuvoje, išlaikymo vaikui dydžio, greta CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaikymo dydžio kriterijų (vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties), atsižvelgtina į aplinkybę, kieno iniciatyva vaikas gyvena užsienio valstybėje.

23. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, tais atvejais, kai vaikas išvežamas gyventi į užsienio valstybę abiejų tėvų sutarimu, tai abu tėvai sąmoningai prisiima padidėjusių išlaidų, tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius, naštą, priklausomai nuo užsienio valstybės, kurioje jis gyvena, aukštesnio pragyvenimo lygio. Tačiau jeigu vienas iš tėvų nepritaria vaiko gyvenamajai vietai užsienio valstybėje, tai tas iš tėvų, dėl kurio iniciatyvos vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, turi prisiimti tam tikra dalimi padidėjusias išlaidas tenkinant vaiko poreikius. Šis kriterijus dažniausiai sutampa su tėvų turtinės padėties kriterijumi, nes gyvendamas ir dirbdamas aukštesnio pragyvenimo lygio šalyje tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai gauna didesnes tos valstybės gyvenimo lygį atitinkančias pajamas, todėl daugiau lėšų gali skirti vaikui išlaikyti, nei Lietuvoje likęs vienas iš tėvų. Nagrinėjamu atveju, atsakovas teigia, kad ieškovės iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę byloje nėra. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalys 2011 m. kovo 9 d. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą bendram gyvenimui Lietuvoje, byloje esantys duomenys patvirtina, taip pat ir pats atsakovas patvirtino, jog vystė stambų automobilių ir jų dalių verslą Lietuvoje, mokėsi lietuvių kalbos, atsakovas turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje bei nekilnojamojo turto Lietuvoje. Šios aplinkybės įrodo, jog abi šalys (o ne ieškovės iniciatyva) siekė gyventi ir dirbti Lietuvoje ir paneigia atsakovo teiginius, jog vaikas išvyko gyventi į Lietuvą vien ieškovės iniciatyva. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas bendrauja su savo nepilnamečiu vaiku, domisi jo gyvenimu bei dalyvauja jo auklėjime.

24. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo pajamos sudaro 540000 tenge (apie 1088 Eur) per metus, atsakovas dirba ir gyvena Kazachstane. Atsakovo vardu Kazachstane nekilnojamojo turto neįregistruota. Ieškovės ir atsakovo vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini); l/29 patalpos- automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), 1/45 nuo 0,4014 ha dydžio žemės sklypo, esančios (duomenys neskelbtini), santuokoje įgytas lengvasis automobilis Toyota Land Cruizer, v/nr.(duomenys neskelbtini) Įvertinus bylos rašytinę medžiagą, ieškovės bei atsakovo paaiškinimus, darytina išvada, kad nėra pagrindo šalių turtines padėtis iš esmės laikyti nelygiavertėmis, todėl teismas yra tos nuomonės, kad šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo. Byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad atsakovas yra sveikas, darbingo, jauno amžiaus (byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikras netekto darbingumo lygis), galintis imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti.

25. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, sveikatą, investicijas, išlaikytinių skaičių, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-209/2013; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visai kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

26. Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta. Ieškovė dirba 4 gydymo įstaigose akių gydytoja, su sūnumi gyvena bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute. Tiek ieškovė, tiek atsakovas neturi įsipareigojimų kreditoriams, taip pat neturi ir kitų išlaikytinių. Abiejų vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra įregistruotas nekilnojamas turtas. Šiuo metu ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta užtikrinant sūnui gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaiko poreikius, nes (duomenys neskelbtini) rajono teismo sprendimu priteistas 30 USD (26 Eur) išlaikymas neatitinka vaiko poreikių.

27. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1114, nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga lygi 642,00 Eur (atskaičius mokesčius būtų 467,00 Eur), taigi išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė šios sumos – 233 Eur. Tačiau, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

28. Teismo nuomone, ieškovės nurodytos (755 Eur) 14 metų amžiaus vaiko išlaikymo išlaidos per mėnesį yra nepagrįstai per didelės: rūbams ir avalynei kiekvieną mėnesį paskaičiuotos po 150 Eur yra nepagrįstos įrodymais, kaip ir užklasinei veiklai skiriama 240 Eur suma. Teismo vertinimu, didelė vaiko užklasinė veikla nėra vien tik būtinosios išlaidos vaikui, be kurių jis negalėtų visavertiškai vystytis, vaiko sugebėjimai ir norai negali prieštarauti protingumo ir sąžiningumo principams. Be to, ieškovės nurodoma vaikui išlaikyti reikalingų lėšų suma neatitinka pačios ieškovės gaunamų pajamų, kadangi iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovės darbo užmokestis per kelias darbovietes yra apie 900 Eur.

29. Nagrinėjamu atveju, įvertinus vaiko amžių, jo sveikatos stovį (sveikata gera), abiejų tėvų gaunamas pajamas bei turimą turtą, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, teismui yra pagrindas konstatuoti, kad paauglio M. M. poreikiams tenkinti per mėnesį yra reikalinga 610 Eur suma (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Toks išlaidų dydis nustatytinas atsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga, pasikeitus infliacijos koeficientui, kasmet yra perskaičiuojama ir didėja (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 1114, nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga lygi 730,00 Eur (atskaičius mokesčius būtų 518,00 Eur), be to vaikas auga, iki pilnametystės jam liko 4 metai, todėl akivaizdu, kad jo poreikiai taip pat padidės.

30. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Pagal galiojančius teisės aktus nuo 2021 m. sausio 1 d. universali išmoka vaikui sudaro 70,00 Eur.

31. Įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, šalių vaikų amžių, šalių turtinę padėtį, teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, taip pat ieškovės prašomą pakeisti (padidinti) išlaikymo dydį, aplinkybę, kad nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju abu tėvai savo nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams ir papildomam ugdymui užtikrinti turi skirti – 540 Eur per mėnesį sumą (610 Eur – 70 Eur). Todėl ieškovės reikalavimas padidinti išlaikymą tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo priteistas 30 USD (26 Eur) M. M. išlaikymas didintinas ir priteistinas 270 Eur suma mėnesiui iki pilnametystės. Tokio dydžio suma per mėnesį, teismo nuomone, nepažeis nei vieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis, CK 3.208 straipsnis).

32. Pažymėtina, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Tėvai, turintys galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

33. Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko išlaikymą priteisti konkrečia pinigų suma, kadangi atsakovas gyvena kitoje valstybėje, dėl ko išlaikymo išieškojimas gali būti apsunkintas. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu nesutinka, nurodydamas, jog nors ir šiuo metu negyvena Lietuvoje, tačiau turi nekilnojamojo turto Lietuvoje, į kurį reikalui esant gali būti nukreiptas išieškojimas.

34. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikru turtu, taip pat atsižvelgti į tai, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jeigu skolininkas mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006).

35. Atsakovas vykdo savo pareigos teikti nepilnamečiui sūnui išlaikymą, tačiau, kaip jau minėta, (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu priteistas išlaikymas, niekaip neatitinka vaiko poreikių patenkinimo, todėl išlaikymo našta tenka ieškovei. Atsakovas yra dirbantis, buvo išvystęs stambų automobilių verslą, turi visas galimybes gauti didesnes pajamas. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti išlaikymo nepilnamečiui sūnui, dabartinis atsakovo elgesys neatitinka nepilnamečio vaiko interesų.

36. Atsakovas gyvena Kazachstane, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė. Šiuo konkrečiu atveju ieškovės prašomo priteisti išlaikymo forma konkrečia pinigų suma yra logiška. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei bus priteista periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis ir atsakovas nevykdys savo įsipareigojimo teikti vaikui išlaikymą, išieškojimas kai atsakovas gyvena kitoje valstybėje, gali būti sudėtingas, be to atsakovas mano, kad jo teikiamo išlaikymo (30 USD) yra pakankamai vaikui išlaikyti. Teismas sprendžia, jog šuo atveju tikslinga vaikui išlaikymą iš atsakovo priteisti konkrečia pinigų suma, nustačius, kad nepilnamečio vaiko poreikiai bus patenkinti teikiant 610 Eur per mėnesį iš abiejų tėvų (tame skaičiuje 70 Eur valstybės parama), todėl iš atsakovo V. M. sūnaus M. M. išlaikymui priteistina 12960 Eur (48 mėn. x 270 Eur (mėnesių skaičius skaičiuojamas nuo patikslinto ieškinio pateikimo – iki pilnametystės, įvertinant, kad M. M. taps pilnamečiu nesibaigus mokslo metams) vienkartinė pinigų suma iki pilnametystės.

37. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokos metu įgyto dalintino turto vertės ir balanso.

38. Byloje kilo ginčas dėl dalintino turto vertės nustatymo bei dėl turto padalinimo iš esmės. CK 3.118 straipsnyje nustatyta, jog dalijant sutuoktinių turtą visų pirma reikia nustatyti turto priklausomumą ir sudaryti jo balansą. Sudaręs dalijamo turto balansą, nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 ir 3.123 straipsniai), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Įstatymas reglamentuoja, kad nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma (CK 3.118 straipsnis). Šalims nesutariant dėl konkretaus turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ar teisių į jį apimties, šiuos klausimus, ištyręs reikšmingas bylos aplinkybes, išsprendžia teismas. Tik konstatavęs pakankamą teisinį pagrindą ginčo turtą laikyti bendrąja jungtine nuosavybe, teismas gali jį dalyti.

39. Nagrinėjamu atveju, ieškovės ir atsakovo nurodomos nekilnojamojo turto vertės yra skirtingos. Ieškovė vadovaujasi 2021 m. kovo 6 d. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų išraše pateiktomis vidutinėmis rinkos vertėmis, nurodydama, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 69798 Eur, 1/29 dalis patalpos - automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Dragūnų g. 1-122, Klaipėdoje, dalies vertė 5 461 Eur, 1/45 dalis 0,4014 ha dydžio žemės sklypo, esančios (duomenys neskelbtini), dalies vertė 817 Eur. Tuo tarpu atsakovas vadovaujasi 2021 m. spalio 13 d. VĮ „Registrų centras“ vidutinės rinkos vertės paieškos pagal unikalų numerį pateiktomis vertėmis, atitinkamai buto vertė yra 126 000 Eur, 1/29 dalis patalpos - automobilių stovėjimo aikštelės vertė yra 12827 Eur, 1/45 dalis 0,4014 ha dydžio žemės sklypo vertė yra 9888 Eur.

40. Pažymėtina, jog ieškovė, nurodydama nekilnojamojo turto vertes, suklydo skaičiuodama dalies vertes. Ieškovės aritmetinės klaidos ištaisytinos ir patikslintina, jog vadovaujantis 2021 m. kovo 6 d. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų išraše pateiktomis vidutinėmis rinkos vertėmis1/29 patalpos - automobilių stovėjimo aikštelės, (duomenys neskelbtini), dalies vertė yra 10 069 Eur, 1/45 dalies 0,4014 ha dydžio žemės sklypo, esančios (duomenys neskelbtini), vertė yra 8177 Eur. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas lengvojo automobilio Toyota Land Cruizer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę nurodo 18570 Eur, t.y. su PVM. Šiuo atveju šalys yra fiziniai asmenys, todėl automobilio vidutinė rinkos vertė turi būti nurodoma be PVM, t.y. 15347 Eur.

41. CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

42. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta bei į tai, kad šalys turto vertėms nustatyti nepateikė daugiau jokių įrodymų ir argumentų, byloje ekspertizė nebuvo skirta, nesant jokių kitų duomenų dėl turto vertės nustatymo, teismas nustatydamas turto balansą, vadovaujasi šalių pateiktų nekilnojamojo turto vidutinių rinkos verčių vidurkiais, nustatant kad, buto, esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 97899 Eur ((69798 + 126000)/2), 1/29 dalis patalpos - automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), dalies vertė yra 11448 Eur ((10 069+12827)/2), 1/45 dalis 0,4014 ha dydžio žemės sklypo, esančios (duomenys neskelbtini), dalies vertė yra 9032 Eur ((8177+9888)/2), lengvojo automobilio Toyota Land Cruizer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 15347 Eur. Tokiu būdu bendra sutuoktinių santuokoje įgyto dalintino turto vertė yra 133726 Eur.

Dėl pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, dalijant bendrąja jungtine nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą

43. Ieškovė prašo šalių santuokoje įgytą turtą padalinti ieškovei priteisiant didesnę santuokoje įgyto turto dalį – 2/3, o atsakovui 1/3. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t.y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas, skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.).

44. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs prezumpciją, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, nustatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, sąrašas (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, turtinė padėtis ar kitos svarbios aplinkybės). Šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes.

45. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. J. v. S. J., bylos Nr. 3K-3-291/2011, 2013 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V.. v. V. V., Nr. 3K-3-7/2013).

46. Konstatuotina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), l/29 patalpos - automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini); 1/45 nuo 0,4014 ha dydžio žemės sklypo, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), dalies vertė 817 Eur, lengvąjį automobilį Toyota Land Cruizer, v/nr.(duomenys neskelbtini) yra įgytas šalių santuokos metu, taigi tokiam turtui galioja CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija ir ieškovei, teigiančiai, kad ginčo buto pirkimui buvo panaudotos jos asmeninės lėšos, tenka procesinė pareiga šią prezumpciją paneigti.

47. Siekdama paneigti aptariamą prezumpciją, ieškovė remiasi asmeninių lėšų panaudojimo ginčo objektui įgyti faktu. Įrodinėjo, kad šiam nekilnojamam turtui įsigyti ji panaudojo jos tėvų pinigus – 169 000 USD (48 946 Eur), kurie buvo gauti atlikus ieškovei ir atsakovui pinigines perlaidas iš ieškovės tėvų prieš įsigyjant būstą. Pinigų dovanojimo faktą ieškovė įrodinėja į bylą pateiktais pinigų pervedimo kvitais, kur ieškovei T. K. į sąskaitą buvusią banke S. V. K. pervedė 49 925 USD (data neįskaitoma), 2010 lapkričio 3 d. L. L. pervedė 39440 USD, 2011 m. balandžio 13 d. V. K. pervedė 29955 USD, L. L. atsakovui V. M. pervedė 49925 USD (data neįskaitoma). Ieškovės teigimu, jokių kitų santaupų sutuoktiniai neturėjo, būstas buvo įsigytas nesinaudojant banko paskola. Atsakovas kategoriškai nesutinka nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, grįsdamas tuo, kad vykdė pakankamai stambų verslą prekybą automobiliais ir jų dalimis, iš kurio stabiliai buvo gaunamos gan didelės pajamos. Atsakovas dalį pajamų pervesdavo į ieškovės sąskaitą banke. Atsakovas, paneigdamas ieškovės nurodytas aplinkybes teismui pateikė rašytinius įrodymus, tai yra savo banko išrašus, kurie patvirtina tą aplinkybę, kad 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpio apyvarta buvo debitas 2 271 560,09 Lt. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas minėtu laikotarpiu vykdė veiklą, šiuo atveju akivaizdu, kad tuo metu ieškovo sąskaitos apyvarta buvo didelė, tačiau kokios konkrečiai tuo metu buvo atsakovo pajamos šeimos aspektu, duomenų byloje nepateikta, t. y. apyvarta versle negali būti laikoma šeimos pajamomis.

48. Vertinant ieškovės argumentus dėl tėvų pervedamų lėšų ieškovei butui įsigyti, byloje nėra neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog atsakovei pinigai butų pervesti asmeniškai jos asmeniniams poreikiams tenkinti. Jeigu ir buvo pervedama atsakovei asmeniškai, tačiau ši aplinkybė neužfiksuota kaip faktas, priešingai, buvo įsigyjamas gyvenamasis būstas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, šeimos bendram gyvenimui ir šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovės pateikti duomenys apie jos tėvų finansines galimybes nepatvirtina fakto, jog tėvai galėjo turėti nemažas finansines lėšas ir finansiškai remti dukrą įsigyjant būstą, juolab, kad Kazachstane pragyvenimo lygis žemesnis nei Lietuvos Respublikoje ir darbo užmokesčiai ženkliai mažesni. Nagrinėjamu atveju labiau tikėtina atsakovo pateikta versija, jog būsto įsigijimo metu atsakovas vykdė verslą ir turėjo pajamų, kurias galėjo investuoti į būsto įsigijimą. Teismo vertinimu, jeigu ieškovės tėvai ir teikė finansinę paramą ieškovei, tačiau pačios ieškovės valia jie buvo panaudoti bendram šeimos būstui įsigyti, bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl ieškovės minėta pinigų suma neturi būti vertinama kaip asmeninė ieškovės investicija į šeimos nekilnojamąjį turtą.

49. Anksčiau nustatytų aplinkybių kontekste, teismas vertina, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, kad ginčo butui, žemės sklypui bei stovėjimo aikštelės pirkimui buvo panaudotos jos asmeninės lėšos, todėl esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuota, jog neegzistuoja (byloje ieškovės įrodinėtų) pagrįstų ir svarbių aplinkybių, dėl kurių būtų būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Tuo pačiu konstatuotina, kad, nesant pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, taikytina CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir šis turtas dalijamas po ½ dalį kiekvienam.

Dėl automobilio padalinimo.

50. Ieškovė prašo santuokoje įgytą lengvąjį automobilį Toyota Land Cruizer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti jai, kadangi ji automobiliu naudojasi ir rūpinasi. Ieškovės teigimu, automobilis buvo nupirktas ieškovės gimtadienio dieną, kas įrodo, jog automobilis buvo perkamas jai asmeniškai. Atsakovas sutinka su šiuo ieškovės reikalavimu, priteisiant atsakovui ½ piniginės kompensacijos už turto dalį.

51. Nagrinėjamu atveju, konstatavus, jog lengvasis automobilis Toyota Land Cruizer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise, byloje nesant jokių duomenų, jog ieškovei automobilis buvo dovanojamas asmeniškai, nesant galimybės automobilio padalinti šalims natūra, automobilis asmeninės nuosavybės teise priteistinas ieškovei, atsakovui priteisiant ½ automobilio vertės kompensaciją, t.y. 7673 Eur.

Dėl nekilnojamojo turto padalinimo būdo

52. Konstatuota, jog byloje kilo ginčas dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, buto Dragūnų g. 8-7 Klaipėdoje, 1/29 dalies automobilių stovėjimo aikštelės ir 1/45 dalies žemės sklypo vertės ir padalijimo būdo. Ieškovė prašo šį turtą priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, atsakovas nesutinka su šiuo ieškovės reikalavimu ir teigia, jog ieškovė neįrodė, jog buto padalinimas natūra yra negalimas.

53. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos.

54. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių butas (duomenys neskelbtini), 1/29 dalies automobilių stovėjimo aikštelė ir 1/45 dalies žemės sklypas, negali būti priteistas šalims natūra po ½ dalį. Bylos duomenimis, atsakovas gyvena ir dirba kitoje šalyje, tačiau turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

55. Konstatavus, kad nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, sprendžiant klausimą dėl galimybės turtą natūra priteisti tik vienam iš sutuoktinių, turėtų būti sprendžiamas ir klausimas dėl piniginės kompensacijos kitam sutuoktiniui. Šiuo atveju bylos duomenys, šalių paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė šiuo metu neturi pakankamai lėšų, kad galėtų viena kitai sumokėti piniginę kompensaciją (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Be to, būtų nesąžininga, kad nekilnojamas turtas būtų paskirtas tik vienam iš sutuoktinių.

56. Apibendrinant tai, kas paminėta, darytina išvada, jog ginčo objekto padalijimas natūra nepažeis šalių bei nepilnamečio vaiko interesų (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Šalių santuokoje įgytas turtas dalintinas natūra, priteisiant šalims po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); 1/29 dalies automobilių stovėjimo aikštelės ir 1/45 dalies žemės sklypo.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo

57. Ieškovė teigia, jog atsakovas 2016 m. liepos 21 d. suniokojo šalių butą, sugadino ieškovės ir jos sūnaus rūbus ir daiktus. Nurodė, jog buto remonto išlaidos sudarė 39582,62 Eur, sugadintų baldų vertė 500 Eur, jos ir sūnaus sugadintų ir išneštų rūbų vertė 25500 Eur, buto remonto metu ieškovė nuomavo butą už 2100 Eur per mėnesį. Todėl ieškovė prašo iš atsakovo jos naudai priteisti 34891,33 Eur. Atsakovas nurodė, jog 2016 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) teismą dėl santuokos su ieškove nutraukimo, tačiau proceso metu ieškovė nei karto neužsiminė apie įvykusį incidentą, kurio metu patyrė beveik 70000 Eur žalą, prašė teismo termino susitaikymui, nesikreipė į policiją dėl žalos padarymo, taip pat nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, jog ji turėjo tiek brangių daiktų ir kokia tų daiktų vertė.

58. CK 3.115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu iš bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat atlyginta žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, tai kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

59. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

60. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį įrodinėjimo priemonėmis, be kita ko, gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Šios įrodinėjimo priemonės pasižymi tam tikra specifika, nes įrodinėjimo procese naudojantis techninėmis priemonėmis gali būti pažeistos asmens neturtinės teisės ir vertybės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose.

61. Pagal kasacinio teismo praktiką įrodinėjimo priemonės leistinumas suprantamas kaip informacijos, sudarančios įrodymų turinį, gavimas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Vertinant garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, visų pirma turi būti vertinama, ar šis įrodymas buvo gautas, nepažeidžiant subjektų, užfiksuotų įraše, teisių ir interesų, jų teisės į privatų gyvenimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2004); atsižvelgiama į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2005).

62. Ieškovė reikalavimą priteisti kompensaciją iš atsakovo už turto sugadinimą ir sunaikinimą grindė antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nutarimu, buto remonto lokaline sąmata, prekių ir paslaugų apmokėjimo čekiais, liudytojų parodymais. Iš 2016 m. rugpjūčio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini) užfiksuoti netvarkingai išsidėstę įvairūs daiktai, t.y. baldai, rūbai, įvairūs popieriai. Iš esančių fotonuotraukų akivaizdu, jog butas ir jame esantys daiktai yra sugadinti. Teismo posėdžio metu liudytoja, ieškovės draugė patvirtino, jog 2016 m. liepos 21 d. girdėjo triukšmą ieškovės bute, matė atvykusią policiją ir atsakovą išvestą į kiemą. Liudytoja, ieškovės kaimynė taip pat teigė, jog iš kaimynų kalbų sužinojo, jog ieškovės bute įvyko incidentas ir buvo iškviesta policija, patvirtino, jog matė kaip ieškovas ir jo draugas nešė maišus su daiktais į automobilį. 2017 m. lapkričio 6 d faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini) atliktas remontas. Byloje esantis 2016 m. spalio 12 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina faktą, jog ieškovė dėl incidento kreipėsi į prokuratūrą ir prašė įvertinti atsakovo galimai neteisėtus veiksmus dėl 2016 m. liepos 21 d. nesant namuose, sugadintų bute esančių daiktų, jos ir sūnaus rūbų, dokumentų.

63. Iš nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų akivaizdu, jog šalių butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suniokotas, sugadinti jame esantys daiktai ir šiam butui reikėjo remonto. Tačiau, teismo vertinimu, byloje įrodymų, jog dėl šio incidento atsakingas yra atsakovas, nepakanka. Dėl 2016 m. liepos 21 d. bute vykusio triukšmo atsakovui buvo iškviesta policija, surašytas protokolas bei paskirta bauda už triukšmą. Jokių kitų aplinkybių atvykusi policija nenustatė. Liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino faktą, jog girdėjo triukšmą ir matė kaip atvykusi policiją išsivedė atsakovą. Jokių kitų objektyvių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyta, kad būtent atsakovas suniokojo butą, byloje nėra pateikta. Vien prielaidomis šiuo atveju remtis nėra pagrindo. Ieškovė nurodo, jog ieškovės ir jos sūnaus sugadintų rūbų vertė 25500 Eur, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, kokiu būdu ieškovė apskaičiavo sugadintų rūbų vertę, tai yra ieškovė nekonkretizavo, kokie konkrečiai rūbai buvo sugadinti ir kokia buvo tų rūbų vertė.

64. Iš esmės ieškovė savo reikalavimą dėl remonto išlaidų grindžia 2016 m. lapkričio 2 d. UAB „Šviesos raktas“ sudaryta lokaline sąmata bei išlaidų už remontą bei buitines prekes čekiais, prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitais, sąskaita faktūra. Teismo vertinimu, nors ir matyti, kad dauguma į bylą pateiktų prekių pirkimo čekių yra už buitines prekes, remonto medžiagas bei apdailos detales, tačiau šių įrodymų nepakanka patvirtinti faktui, kad minėtos prekės buvo panaudotos būtent buto, (duomenys neskelbtini), remontui. Įrodymų apie tai, kad ieškovė, reiškė pretenzijas ieškovui ar kitokiu būdu bandė spręsti situaciją dėl suniokoto buto – byloje nėra. Nėra įrodymų ir dėl to, kad, ruošdamasi remontuoti butą, siekė suderinti su atsakovu pozicijas dėl remonto kainos. Tuo metu šalys dar nebuvo išsiskyrusios, butas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl atsakovas taip pat galėjo pareikšti nuomonę dėl remonto mąsto, naudojamų medžiagų ir kt. Niekuo nepagrįsta, kad pagal 2016 m. lapkričio 2 d. UAB „Šviesos raktas“ sudarytą lokalinę sąmatą ir buvo atliktas remontas, taip pat svarbu – remonto kaina praktiškai sudaro 1/2 viso buto kainą. Tai, kad minėtame bute buvo daromas remontas, patvirtina tik dvi sąskaitos: 2017 m. sausio 15 d. sąskaita faktūra už apdailos remonto darbus 1200 Eur bei 2017 m. gegužės 5 d. prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitas 1000 Eur. Kiti pateikti kvitai nepatvirtina fakto, kad realiai tai buvo naudojama vykdant buto remonto darbus. Ieškovė, investuodama tokią sumą į buto remontą, nepateikė įrodymų, kad ji tokią sumą turėjo ir galėjo skirti buto remontui. Ieškovė padarė buto remontą, kurio kaina yra gana didelė ir, iš esmės, atsakovą pastatė prieš faktą. Šiuo atveju ieškovės reikalavimas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

65. Anksčiau nustatytų aplinkybių kontekste, teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei išklausęs šalių bei liudytojų paaiškinimus, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog butą ir jame esančius daiktus suniokojo atsakovas. Tačiau iš pateiktų įrodymų konstatuotina, kad bute remonto reikėjo ir kad remontas buvo atliktas ir už jį buvo sumokėta 2100 Eur suma, patvirtina ieškovės pateiktos 2017 m. sausio 15 d. sąskaita faktūra už apdailos remonto darbus 1200 Eur bei 2017 m. gegužės 5 d. prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitas 1000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad remontas vyko tuo metu, kai butas priklausė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, iš atsakovo priteistina 1050 Eur suma už atliktus remonto darbus.

66. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2100 Eur buto remonto metu mokėtą nuomos mokestį. Reikalavimą grindžia į bylą pateikta 2016 m. rugpjūčio 6 d. buto nuomos sutartimi Nr. 2016/08/06, kurioje nuomos terminas nurodytas iki 2017 m. vasario 6 d. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimų, nurodydamas, kad iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gavo atsakymą kuriame nurodyta, kad VMI nėra informacijos apie buto (duomenys neskelbtini) nuomą ir/ar deklaruotas pajamas bei sumokėtus mokesčius už minėto buto nuomą.

67. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės nurodytu laikotarpiu remontas vyko, ieškovė su nepilnamečiu sūnumi negalėjo gyventi remontuojamame bute, todėl turėjo nuomotis butą. Byloje yra įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovė nuomojosi butą (duomenys neskelbtini) už 350 Eur per mėnesį. Aplinkybė, jog buto savininkė neturėjo verslo liudijimo versti buto nuoma, nepaneigia fakto, jog butas buvo išnuomotas. Ieškovė nėra atsakinga už tai, kad buto nuomininkė dirba be verslo liudijimo.

68. Įvertinus byloje esančius įrodymus, į tai, kad ieškovė dėl remonto darbų šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute kartu su šalių nepilnamečiu vaiku remonto darbų laikotarpiu nuomojosi kitą butą, iš atsakovo priteistinas 1050 Eur, t. y. 1/2 dalis nuomos mokesčio ieškovės naudai. Esminis motyvas yra tai, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku negalėjo gyventi tokio stovio bute, jį reikėjo remontuoti, ji prisiėmė atsakomybę ir remontavo sutuoktiniams bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą, todėl atsakovas turi prisidėti ir atlyginti pusę buto nuomai skirtų pinigų sumos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

69. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

70. Ieškovė byloje sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, 2016 m. spalio 26 d. nutartimi likusi žyminio mokesčio dalis ieškovei buvo atidėta (CPK 84 straipsnis).

71. Byloje pateikus patikslintą ieškinį turėjo būti sumokėtas 3648 Eur žyminis mokestis – 75 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (neturtinis); už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo ir priteisimo konkrečia pinigų suma 369 Eur žyminis mokestis; už reikalavimą padalinant turtą natūroje ieškovei T. K. priteisti 2/3 buto su priklausiniais bei automobilį, mokėtinas 1562 Eur žyminis mokestis; už reikalavimą priteisti iš ieškovės atsakovo naudai kompensaciją mokėtinas 894 Eur žyminis mokestis; už reikalavimą priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 34891,33 už turto sugadinimą mokėtinas 748 Eur žyminis mokestis. Žyminis mokestis skaičiuojamas pagal priteisto turto vertę. Teismui patenkinus 38 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 1367 Eur žyminis mokestis (3598x0,38), iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistinas 2231 Eur žyminis mokestis (3598x0,62).

72. Ieškovė byloje patyrė 5974 Eur bylinėjimosi išlaidų ją atstovavusių advokačių pagalbai bei vertimo išlaidoms apmokėti. Byla buvo nagrinėjama 5 metus (kelis kartus stabdyta dėl Kazachstane nagrinėtų bylų), todėl susidariusios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos. Patikslinto ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies. Patenkinus 38 procentus patikslinto ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 2270 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas byloje patyrė 3235 Eur bylinėjimosi išlaidų jį atstovavusio advokato pagalbai bei vertimo išlaidoms apmokėti. Atmetus 62 procentų ieškinio reikalavimų iš ieškovės atsakovui priteistina 2006 Eur bylinėjimosi išlaidų.

73. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51, 3.53, 3.190 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 443, 541 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies.

Nustatyti ieškovės T. K. ir atsakovo V. M. nepilnamečio sūnaus M. M., gimusio 2007 m. balandžio 25 d. gyvenamąją vietą su ieškove T. K..

Pakeisti (duomenys neskelbtini) teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir padidinant išlaikymo sumą, t.y. priteisti iš atsakovo V. M. nepilnamečiam sūnui M. M. kas mėnesį po 270 Eur, pakeisti išlaikymo formą ir priteisti iš atsakovo V. M. išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. M. vienkartine pinigų suma 12960 Eur iki pilnametystės.

Nepilnamečių vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę T. K..

Padalinti ieškovei T. K. ir atsakovui V. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą:

priteisti ieškovei T. K. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį 118379,00 Eur vertės turto: (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/29 dalį patalpos - automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); 1/45 dalis 0,4014 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini);

priteisti atsakovui V. M. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį 118379,00 Eur vertės turto: (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/29 dalį patalpos - automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); 1/45 dalis 0,4014 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini);

priteisti ieškovei T. K. asmeninės nuosavybės teise lengvąjį automobilį Toyota Land Cruizer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 15347 Eur vertės.

Priteisti atsakovui V. M. 7673,50 Eur kompensaciją už atsakovei atitenkančią didesnę turto dalį.

Priteisti ieškovei T. K. iš atsakovo V. M. 1050 Eur už atliktus remonto darbus.

Priteisti ieškovei T. K. iš atsakovo V. M. 1050 Eur už būsto nuomą.

Priteisti ieškovei T. K. iš atsakovo V. M. 2270 Eur (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui V. M. iš ieškovės T. K. 2006 Eur (du tūkstančius šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. M. į valstybės biudžetą 1367 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės T. K. į valstybės biudžetą 2231 Eur (du tūkstančius du šimtus trisdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio.

Kitus patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Lina Giedrė