Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. K. (T. K.) ir atsakovo V. M. (V. M.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. K. patikslintą ieškinį atsakovui V. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. Ieškovė apeliaciniame skunde ir atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pridėti naujus įrodymą – buto planą, sąskaitos išrašą, dokumentus, susijusius su ieškovės inicijuotu ikiteisminiu tyrimu; nurodo, kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo jau po teismo sprendimo priėmimo, atsikertant į teismo sprendimo argumentus. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų reikšmę nagrinėjamai bylai, bylos specifiką (tai, jog nagrinėjama šeimos teisinių santykių byla), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekdamas išsiaiškinti ir nustatyti visas reikšmingas bylai aplinkybes, taip pat išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo principų, priima ir prideda prie bylos su ieškovės apeliaciniu skundu ir su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą naujai pateiktus įrodymus.

13. Iš 2016 m. spalio 12 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nuolatinio žmogaus bauginimo pavartojant psichinę prievartą, turto prievartavimo, turto pasisavinimo. Pareiškime buvo prašoma įvertinti V. M. galbūt neteisėtus 2016 m. liepos 21 d. atliktus veiksmus, sugadinus bute buvusius daiktus, rūbus, dokumentus.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

21. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad orientacinis kriterijus, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos ir jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą – tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

22. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, šalių sūnus yra (duomenys neskelbtini). Atsakovas 5 metus su sūnumi nebendrauja, nedalyvauja jo auklėjime, nesidomi juo. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš atsakovo Almatos miesto Bostandyko rajono teismo sprendimu priteistas išlaikymas neatitinka vaiko poreikių; atsižvelgiant į pragyvenimo lygį Lietuvoje, yra neadekvačiai mažas.

23. Nagrinėjamu atveju bylos specifika tokia, kad vaikui išlaikyti skiriamų lėšų poreikis iš dalies yra nulemtas tos aplinkybės, kad vaikas su motina gyvena Lietuvoje, kurioje pragyvenimo lygis aukštesnis nei (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu gyvena atsakovas. Tokioje situacijoje nusprendžiant dėl priteistino iš tėvo (motinos), gyvenančio Lietuvoje, išlaikymo vaikui dydžio, kartu su kitais kriterijais turi būti įvertinta ir tai, kieno iniciatyva vaikas gyvena užsienio valstybėje. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė su šiuo klausimu susijusias aplinkybes ir konstatavo, jog byloje nustatytos aplinkybės įrodo, kad abi šalys siekė gyventi ir dirbti Lietuvoje, ir paneigia atsakovo teiginius, jog vaikas išvyko gyventi į Lietuvą vien ieškovės iniciatyva. Šalys skunduose šios pirmosios instancijos teismo išvados neginčija, taigi kolegija pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai pakartotinai šiuo klausimu nepasisakys. Kadangi nėra pagrindo konstatuoti, jog šalių sūnus Lietuvoje gyvena tik ieškovės iniciatyva, nėra jokio pagrindo perkelti ieškovei atsakomybę teikti didesnę dalį išlaikymo, sąlygoto pragyvenimo Lietuvoje lygio.

25. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių ir profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Šiuo metu, atsižvelgiant į atsakovo teikiamą išlaikymą (30 USD (apie 26 Eur), didžioji sūnaus išlaikymo našta tenka ieškovei. Atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas vyras, byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikras netekto darbingumo lygis, taigi jis privalo imtis priemonių, jog gautų pajamų, kurių užtektų nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Nepateisinamas, nesant objektyvių tam priežasčių, atsakovo neveikimas, nesiimant pakankamų priemonių, kad užsitikrintų pajamų lygį, reikalingą būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti, negali būti pagrindas atleisti jį nuo tinkamo išlaikymo pareigos vykdymo ir didžiosios dalies jos perkėlimo vaiko motinai, su kuria vaikas gyvena.

26. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaikas turi poreikį gyventi saugioje švarioje aplinkoje, būti sotus, apsirengęs, mokytis, žaisti, atostogauti, ugdyti savo gebėjimus ir pan. Šiems poreikiams patenkinti tėvai patiria išlaidų. Šie vaiko poreikiai gali būti patenkinti įvairiai, pavyzdžiui, tiek perkant drabužius dėvėtų prekių parduotuvėje ar atostogaujant pas močiutę kaime, tiek rengiantis vienetiniais drabužiais ir vykstant atostogų į egzotinius kraštus. Taigi vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų. Tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą. Kaip pažymėta pirmiau, orientaciniu dydžiu laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri bylos nagrinėjimo metu, atskaičius mokesčius, sudarė 468 Eur. Nagrinėjamu atveju teismas nusprendė, kad pagrįsta ir pakankama suma šalių sūnui išlaikyti sudaro 610 Eur per mėnesį. Ieškovė įrodinėjo, jog vaiko poreikiams patenkinti reikia 755 Eur per mėnesį sumos. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovės nurodytos (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymo išlaidos per mėnesį yra nepagrįstai per didelės: rūbams ir avalynei kiekvieną mėnesį apskaičiuotos 150 Eur išlaidos nepagrįstos įrodymais, kaip ir popamokinei veiklai skiriama 240 Eur suma. Teisėjų kolegija pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui.

28. Kolegija pažymi, jog plėtodamas kasacinio teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga didesnė suma nei minimali mėnesio alga, kuri bylos nagrinėjimo metu, atskaičius mokesčius, sudarė apie 468 Eur, taigi ieškovė turėtų tinkamais įrodymais pagrįsti didesnių nei minimalioji mėnesio alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius. Tačiau vis dėlto pripažintina ir tai, jog detalus vaiko poreikiams reikalingos sumos pagrindimas rašytiniais įrodymais dažnai yra objektyviai neįmanomas, toks reikalavimas neproporcingai apsunkintų šalies įrodinėjimo pareigą, todėl teismas turėtų šalies įrodinėjamą sumą vaiko poreikiams tenkinti vertinti vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, taip pat visas abejones vertindamas vaiko naudai.

29. Iš esmės vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs išlaidų atitikimo faktą, konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio patenkinimui (pvz., transportui), ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Įvertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui, teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Taigi teismas neturi nustatyti, kiek lėšų turi būti skiriama kiekvienam poreikiui patenkinti, tačiau turi įvertinti, ar nurodytos reikalingos lėšos yra realaus, protingo dydžio.

30. Ieškovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog visa jos nurodytų išlaidų suma yra pagrįsta. Tačiau kolegija mano, jog, skaičiuojant už metus, ieškovės nurodytos išlaidų rūbams ir avalynei (1 800 Eur), taip pat ir papildomam ugdymui (2 880 Eur) sumos yra nepagrįstai didelės, tuo labiau, jog, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nurodytos išlaidos, ypač kalbant apie papildomą ugdymą, nepagrįstos pakankamais įrodymais.

31. Atsakovas apskritai teigia, jog ieškovė iš esmės nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių vaiko poreikiams reikalingą sumą, be to, atskirai kvestionuoja ieškovės nurodytas išlaidas už komunalines paslaugas. Kolegija ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu atmeta atsakovo argumentą, jog ieškovė nepateikė jokių išlaidas pagrindžiančių įrodymų: kaip jau minėta, neturėtų būti reikalaujama detaliais įrodymais įrodinėti minimalius vaiko poreikius, be to, ieškovė pateikė į bylą dalį poreikius pagrindžiančių įrodymų. Taip pat kaip visiškai nepagrįstas atmestinas atsakovo argumentas, jog į vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų sumą neturėtų būti įtrauktos išlaidos už komunalines paslaugas. Vaiko išlaikymas turi apimti visų jo būtinųjų poreikių tenkinimą: išlaidos už komunalines paslaugas didžiąja dalimi yra susijusios su gyvybiškai svarbių asmens bazinių poreikių tenkinimu, sukuriant jam savaime suprantamas ir nekvestionuotinas buitines sąlygas (pavyzdžiui, išlaidos už elektrą, šildymą, dujas, televiziją, internetą ir pan.).

32. Taigi, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma atitinka vaiko amžių, nustatyta tinkamais įvertinus jo poreikius, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose.

33. Kolegija atmeta kaip teisiškai nereikšmingus atsakovo argumentus, jog ieškovės pozicija dėl vaiko išlaikymui reikalingos sumos buvo nenuosekli. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškinys teismui pateiktas dar 2016 metais. Akivaizdu, jog per visus bylos nagrinėjimo metus kito tiek pragyvenimo Lietuvoje lygis, tiek vaiko poreikiai, todėl natūralu, jog ieškovė tikslino savo reikalavimus dėl vaiko išlaikymui priteistinos sumos.

34. Ieškovė laikosi pozicijos, jog išlaikymo suma galėtų būti nesumažinta vaikui mokamos 70 Eur dydžio išmokos suma.

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui nusprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Nuo 2021 m. sausio 1 d. universali vaiko išmoka yra 70,00 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas šia suma sumažino tarp tėvų paskirstytino vaikui reikalingo išlaikymo dydį. Kolegija šią teismo sprendimo dalį laiko teisėta ir pagrįsta.

36. Kasacinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. ?3K-3-495-1075/2020, iš tiesų yra pažymėta aplinkybė, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ?3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Taigi iš esmės kasacinis teismas konstatavo, jog galimybė nemažinti priteistino išlaikymo valstybės mokamų išmokų suma sietina su tėvų turtine padėtimi: jei tėvų turtinė padėtis leidžia visiškai patenkinti vaiko poreikius, išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog tėvų turtinė padėtis leistų taikyti kasacinio teismo nustatytą išimtį ir neišskaičiuoti valstybės mokamų išmokų iš teiktino išlaikymo sumos.

37. Įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, šalių vaiko amžių, šalių turtinę padėtį, teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, aplinkybę, kad nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino vaikui iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį iki 270 Eur per mėnesį sumos ((610 Eur – 70 Eur) : 2). Tokio dydžio suma nepažeidžia nė vieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo, užtikrina išlaikymą, reikalingą vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti, galimybes vaikui visapusiškai augti kaip asmenybei, tobulėti ir vystytis pilnavertėje aplinkoje (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis, CK 3.208 straipsnis).

38. Ieškovė prašė išlaikymą priteisti konkrečia vienkartine pinigų suma, nes atsakovas gyvena kitoje valstybėje, dėl to išlaikymo išieškojimas gali pasunkėti. Pirmosios instancijos teismas tenkino šį ieškovės reikalavimą. Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija šią teismo sprendimo dalį. Mano, jog išlaikymas periodinėmis išmokomis labiau atitiktų vaiko interesus, o priteisti išlaikymą vienkartine suma nėra jokio pagrindo. Kolegija atmeta šiuos atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.

39. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikru turtu, taip pat atsižvelgti į tai, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus.

40. Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jeigu skolininkas mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006).

41. Taigi prioritetinė išlaikymo vaikui forma iš esmės yra periodinės mėnesinės išmokos, tačiau tais atvejais, kai kyla grėsmė vaikui negauti išlaikymo ar išlaikymo priteisimas kita forma labiau atitiks jo interesus, teismas gali priteisti išlaikymą turtu ar vienkartine pinigų suma.

42. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nagrinėjamu atveju vykdo pareigą teikti nepilnamečiam sūnui priteistą išlaikymą, tačiau, kaip jau minėta, Almatos miesto Bostandyko rajono teismo sprendimu priteistas išlaikymas neatitinka vaiko poreikių, pagal sprendimą teiktina išlaikymo suma yra labai maža, taigi tai, jog atsakovas šiuo metu vykdo išlaikymo pareigą, nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teiktinas išlaikymas, lyginant su išlaikymu, kurį atsakovas teikė iki sprendimo priėmimo, padidintas didele suma, bus vykdoma be jokių kliūčių. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), kuris nėra Europos Sąjungos valstybė. Tuo atveju, jei išlaikymas būtų priteistas periodinėmis išmokomis, ir atsakovas nevykdytų savo įsipareigojimo teikti vaikui išlaikymą, išieškojimo procesas būtų sudėtingas dėl tarptautinio vykdymo elemento, pareikalautų tiek laiko, tiek piniginių sąnaudų. Be to, svarbi ir ta aplinkybė, jog, kaip nustatyta, byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas dalyvautų sūnaus gyvenime, siektų su juo bendrauti. Kolegija atmeta atsakovo argumentą, jog, jeigu jis neteiktų išlaikymo periodinėmis išmokomis, įsiskolinimą būtų galima išieškoti iš Lietuvoje esančio jam priklausančio turto. Ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą priteisti šalių santuokoje įgytą butą jai natūra, atsakovui priteisiant kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas šio ieškovės reikalavimo netenkino ir priteisė šalims po ½ turto, tačiau ieškovė skundžia šią teismo sprendimo dalį, taigi ji dar nėra įsiteisėjusi. Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų šiuo klausimu bus pasisakyta kitoje nutarties dalyje. Nurodytų argumentų pagrindu kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju tikslinga vaikui išlaikymą iš atsakovo priteisti konkrečia pinigų suma. Tokia išlaikymo forma labiau atitiks vaiko interesus gauti išlaikymą, bus efektyvesnė ir ekonomiškesnė.

43. Šioje nutarties dalyje nurodytų argumentų pagrindu kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikui priteisimo tiek jo dydžio, tiek formos aspektais yra pagrįsta, todėl ji paliktina nepakeista.

Dėl dalytino santuokoje įgyto turto vertės, pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir turto padalijimo būdo

44. Nagrinėjamu atveju šalių santuokoje įgyto dalytino turto balansą sudaro: butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1/29 dalis patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), 1/45 dalis 0,4014 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė prašė priteisti jai 2/3 turto, atsakovui – 1/3 ir priteisti turtą jai natūra, atsakovui priteisiant kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra pagrindo nukrypti nuo santuokoje įgyto turto lygių dalių principo, taip pat, jog nėra pagrindo priteisti visą turtą natūra ieškovei, taigi priteisė šalims natūra po ½ buto su priklausiniais, taip pat priteisė ieškovei natūra automobilį, atsakovui priteisdamas jam tenkančios šio turto dalies kompensaciją. Ieškovė skundžia šią teismo sprendimo dalį: nesutinka su teismo nustatyta turto verte, padalijimo būdu, tuo, jog nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo.

45. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 35 punktas). CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 30 punktas).

47. Teismas pažymėjo, jog ieškovė, nurodydama nekilnojamojo turto vertes, suklydo skaičiuodama dalies vertes, taigi teismas ištaisė ieškovės aritmetines klaidas ir patikslino, jog 1/29 dalies automobilių stovėjimo aikštelės vertė yra 10 069 Eur, 1/45 dalies 0,4014 ha dydžio žemės sklypo vertė yra 8 177 Eur. Šalys sutiko, jog automobilio vidutinė rinkos vertė turi būti nurodoma be PVM, t. y. 15 347 Eur.

48. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys turto vertėms nustatyti daugiau jokių įrodymų ir argumentų nepateikė, ekspertizė byloje nebuvo atlikta, nesant jokių kitų duomenų dėl turto vertės, vadovavosi šalių pateiktų nekilnojamojo turto vidutinių rinkos verčių vidurkiais ir nustatė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 97 899 Eur ((69 798 + 126 000) : 2), 1/29 dalies patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), vertė yra 11 448 Eur ((10 069 + 12 827) : 2), 1/45 dalies 0,4014 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 9 032 Eur ((8 177 + 9 888) : 2); lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 15 347 Eur. Bendra santuokoje įgyto dalytino turto vertė yra 133 726 Eur. Kolegija atkreipia dėmesį į mažą paklaidą, skaičiuojant sklypo dalies vertės vidurkį: skaičių 8 177 ir 9 888 vidurkis yra 9 033 (suapvalinus 9 032,5), taigi tiksli dalytino turto vertė sudarytų 133 727 Eur.

49. Ieškovė nurodo, jog teismas neteisingai apskaičiavo turto rinkos verčių vidurkius. Kolegija atmeta šį ieškovės argumentą kaip nepagrįstą. Iš teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas pagal sprendime nurodytus šalių pateiktus duomenis iš esmės teisingai (su maža vieno euro paklaida) apskaičiavo verčių vidurkius. Ieškovė apeliaciniame skunde pasisakydama dėl neteisingai apskaičiuotų verčių vidurkių remiasi atsakovo kartu su paskutiniu atsiliepimu į patikslintą ieškinį 2021 m. balandžio 28 d. pateiktais duomenimis, tačiau atsakovas 2021 m. spalio 13 d. pateikė naujus duomenis apie ginčo turto verčių vidurkius, kuriais teismas ir rėmėsi apskaičiuodamas verčių vidurkius. Nors ieškovė teigia, jog 2021 m. spalio 13 d. atsakovas pateikė duomenis apie verčių vidurkius masinio vertinimu būdu, taikytinus nuo 2022 m. sausio 1 d., tačiau kolegija mano, jog atsakovo spalio mėnesį pateikti duomenys, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos dinamiką, atspindi realesnes dalytino turto vertes, ypač turint omenyje tą faktą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2021 m. lapkričio 8 d. – iš esmės metų 2021 metų pabaigoje, o apeliacinės instancijos teismas jau 2022 metais vertina pirmosios instancijos teismo parinktą turto padalijimo būdą, taigi dalytino turto verčių nustatymas, taikant nuo 2022 m. galiojančias vertes, suponuoja prielaidą teisingiau ir objektyviau nustatyti dalytino turto vertę. Be to, pirmosios instancijos teismas turto vertę nustatė apskaičiuodamas šalių nurodytų verčių vidurkius.

50. Ieškovė prašė dalytiną turtą priteisti jai natūra, atsakovui priteisiant kompensaciją. Teismas dalytiną nekilnojamąjį turtą priteisė šalims lygiomis dalimis natūra po ½ dalį. Ieškovė skundžia šią teismo sprendimo dalį.

51. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

52. Pagal kasacinio teismo praktiką turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus, kai techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Taigi santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 28 punktas).

53. Tais atvejais, kai teismas nusprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016).

54. Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčydama teismo parinktą turto padalijimo būdą nurodo, jog buto išplanavimas pritaikytas vienos šeimos gyvenimui, tačiau ieškovės pateiktas buto planas šiuo klausimu neinformatyvus, jame trūksta informacijos dėl buto patalpų pobūdžio. Tikėtina, jog buto plane indeksu „7-1“ pažymėtas koridorius, „7-3“ ir „7-4“ – du maždaug 16 kv. m dydžio kambariai, „7-2“ – vonios patalpa, taip pat iš plano matyti, jog butui priklauso 27,64 kv. m neaiškios paskirties patalpa; iš apeliacinio skundo argumentų darytina išvada, jog tai galėtų būti ieškovės nurodomas didysis kambarys. Vis dėlto kolegija atkreipia dėmesį, jog šiame bute ieškovė gyvena su nepilnamečiu sūnumi, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, atsakovas butu nesinaudoja, pagal bylos duomenis, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, jog atsakovas palaikytų santykius su sūnumi. Šalių santykiai konfliktiški. Ieškovė byloje įrodinėja, jog atsakovas 2016 metais suniokojo butą, dėl to pareiškė byloje reikalavimą priteisti buto remonto išlaidų atlyginimą (dėl šių ieškovės argumentų bus pasisakyta kitoje nutarties dalyje). Nurodytų aplinkybių pagrindu kolegija konstatuoja, jog, padalijus butą natūra, būtų neužtikrinta vaiko, kartu su ieškove gyvenančio bute, intereso išlaikyti stabilias ir ramias gyvenimo sąlygas apsauga. Šalių galimybės objektą valdyti ir naudoti taikiai bendru sutarimu, turint omenyje jų santykių pobūdį, yra minimalios. Padalijus nekilnojamąjį turtą natūra, būtų sudarytos prielaidos tolesniems ginčams dėl naudojimosi butu tvarkos. Įvertinusi šias aplinkybes, taip pat tai, jog atsakovas šiuo turtu nesinaudoja ir gyvena užsienyje, siekdama užkirsti kelią šalių konfliktams ateityje, užtikrinti šalių nepilnamečiam vaikui stabilias ir saugias gyvenimo sąlygas, kolegija mano, jog būtų protinga, teisinga ir sąžininga butą su priklausiniais priteisti ieškovei natūra, atsakovui priteisiant kompensaciją už jam tenkančią santuokoje įgyto turto dalį.

55. Kolegija sutinka su ieškovės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nesiaiškino, ar ieškovė disponuoja realiomis galimybėmis sumokėti kompensaciją atsakovui, jei butas su priklausiniais jai būtų priteistas natūra. Ieškovė pateikė įrodymus, jog į jos sąskaitą 2021 m. liepos 16 d. buvo pervesta 39 100 Eur. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat į tai, jog, kaip nustatyta byloje, ieškovė gauna dideles pinigų sumas iš savo tėvų, laikytina, jog ieškovė turi galimybę sumokėti atsakovui kompensaciją už jam tenkančią santuokoje įgyto turto dalį. Nemažiau svarbi ir ta aplinkybė, jog ieškovė prašo būtent tokio turto padalijimo būdo, taigi manytina, jog realiai vertina savo galimybes sumokėti atsakovui kompensaciją, jei ši būtų priteista.

57. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs prezumpciją, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, nustatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, sąrašas (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, turtinė padėtis ar kitos svarbios aplinkybės). Šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes.

58. Pagal kasacinio teismo praktiką, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-291/2011, 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

59. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, butas, esantis (duomenys neskelbtini), l/29 dalis patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini); 1/45 dalis 0,4014 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgytas šalių santuokos metu, taigi tokiam turtui galioja CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija ir ieškovei, teigiančiai, kad ginčo buto pirkimui buvo panaudotos jos asmeninės lėšos, tenka procesinė pareiga šią prezumpciją paneigti.

60. Siekdama paneigti aptariamą prezumpciją, ieškovė rėmėsi asmeninių lėšų panaudojimo ginčo objektui įgyti faktu. Įrodinėjo, kad šiam nekilnojamam turtui įsigyti ji panaudojo jos tėvų pinigus – 169 000 USD (48 946 Eur), kurie prieš įsigyjant butą ieškovės ir atsakovo buvo gauti iš ieškovės tėvų. Pinigų dovanojimo faktą ieškovė įrodinėjo į bylą pateiktais pinigų pervedimo kvitais, iš kurių matyti, jog ieškovei į sąskaitą, buvusią AB banke „(duomenys neskelbtini)“, V. K. pervedė 49 925 USD (data neįskaitoma), 2010 lapkričio 3 d. L. L. pervedė 39 440 USD, 2011 m. balandžio 13 d. V. K. pervedė 29 955 USD, L. L. atsakovui V. M. pervedė 49 925 USD (data neįskaitoma). Ieškovės teigimu, jokių kitų santaupų sutuoktiniai neturėjo, būstas buvo įsigytas neimant banko paskolos. Atsakovas nesutiko, jog yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, nurodė, kad vykdė pakankamai stambų prekybos automobiliais ir jų dalimis verslą, iš jo stabiliai gaudavo gana dideles pajamas. Atsakovas dalį pajamų pervesdavo į ieškovės sąskaitą banke. Atsakovas pateikė banko sąskaitos išrašus, kurie patvirtina tą aplinkybę, kad 2010 m. sausio 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu sąskaitos apyvarta buvo 2 271 560,09 Lt sumos debitas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas nurodomu laikotarpiu vykdė veiklą, sąskaitos apyvarta buvo didelė, tačiau duomenų, kokios konkrečiai tuo metu buvo atsakovo pajamos šeimos aspektu, byloje nepateikta.

61. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu ieškovės argumentų dėl tėvų pervestų lėšų įvertinimu: byloje nėra neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog pinigai ieškovei būtų pervesti asmeniškai jos asmeniniams poreikiams patenkinti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jeigu ieškovės tėvai ir teikė jai finansinę paramą, šie pinigai pačios ieškovės valia buvo panaudoti bendram šeimos būstui įsigyti, bendriems šeimos poreikiams patenkinti, todėl ieškovės nurodyta pinigų suma nelaikytina asmenine ieškovės investicija į šeimos nekilnojamąjį turtą. Atkreiptinas dėmesys ir į tą faktą, jog butas su priklausiniais įsigytas 2011 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi; įvertinus įskaitomas ieškovės tėvų pervedimų datas ir palyginus jas su sutarties data, darytina išvada, jog pervedimų datos nepagrindžia ieškovės teiginio, jog sumos buvo pervestos butui įsigyti. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, kad ginčo butui, žemės sklypui ir stovėjimo aikštelei įsigyti buvo panaudotos jos asmeninės lėšos, todėl neegzistuoja ieškovės įrodinėtų, pagrįstų ir svarbių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Kadangi ieškovė neįrodė sąlygų netaikyti bendro turto lygių dalių prezumpcijos, remiantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, ir šis turtas dalytinas po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui.

62. Šalys neginčija teismo nustatytos dalytino automobilio vertės ir padalijimo būdo.

63. Šioje nutarties dalyje nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo keistina, nurodant, jog santuokoje įgytas turtas dalijamas po ½ kiekvienam sutuoktiniui, butas su priklausiniais ir automobilis natūra priteistinas ieškovei, atsakovui iš ieškovės priteisiant kompensaciją už atsakovui tenkančią santuokoje įgyto turto dalį – 66 863,5 Eur (133 727 Eur : 2).

Dėl turto remonto ir buto nuomos išlaidų atlyginimo

64. Ieškovė taip pat byloje pareiškė reikalavimą dėl 34 891,33 Eur iš atsakovo priteisimo. Įrodinėjo, jog atsakovas 2016 m. liepos 21 d. suniokojo šalių butą, sugadino jos ir sūnaus rūbus, daiktus. Buto remonto išlaidos sudarė 39 582,62 Eur, sugadintų baldų vertė – 500 Eur, jos ir sūnaus sugadintų ir išneštų rūbų vertė – 25 500 Eur, buto remonto metu kito buto nuomos išlaidos sudarė 2 100 Eur. Atsakovas neigė, jog yra atsakingas už butui padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas tenkino dalį ieškovės reikalavimo ir priteisė jai iš atsakovo 1 050 Eur remonto išlaidų ir 1 050 Eur nuomos išlaidų atlyginimo. Tiek ieškovė, tiek atsakovas skundžia šią teismo sprendimo dalį. Atsakovas mano, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo buto remonto ir nuomos išlaidų atlyginimą. Ieškovė prašo priteisti 15 783,62 Eur už turto sugadinimą ir 2 100 Eur turto nuomos išlaidų atlyginimą.

65. CK 3.115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu iš bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat atlyginta žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, tai kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

66. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

67. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; kt.).

68. Ieškovė reikalavimą priteisti kompensaciją iš atsakovo už turto sugadinimą ir sunaikinimą grindė antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, nutarimu, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, buto remonto lokaline sąmata, prekių ir paslaugų kvitais, prekių čekiais, sąskaitomis faktūromis, liudytojų parodymais. Iš 2016 m. rugpjūčio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), užfiksuoti netvarkingai išsidėstę įvairūs daiktai, t. y. baldai, rūbai, įvairūs popieriai; bute matyti pažeisti baldai, buitinė technika, buto sienos, grindys ir kita. Iš nuotraukų akivaizdu, jog butas ir jame esantys daiktai buvo sugadinti. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu liudytoja, ieškovės draugė, patvirtino, jog 2016 m. liepos 21 d. girdėjo triukšmą ieškovės bute, matė atvykusią policiją ir atsakovą, išvestą į kiemą. Liudytoja taip pat teigė, jog iš kaimynų kalbų sužinojo, kad ieškovės bute įvyko incidentas, ir buvo iškviesta policija, patvirtino, jog matė, kaip ieškovas ir jo draugas nešė maišus su daiktais į automobilį. 2017 m. lapkričio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktas remontas. 2016 m. spalio 12 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina faktą, jog ieškovė dėl incidento kreipėsi į prokuratūrą ir prašė įvertinti galbūt neteisėtus atsakovo veiksmus, kai, jai nesant namuose, 2016 m. liepos 21 d. buvo sugadinti bute buvę daiktai, ieškovės ir sūnaus rūbai, dokumentai.

69. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog iš nurodytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų akivaizdu, jog šalių butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suniokotas, sugadinti jame esantys daiktai, butą reikėjo remontuoti. Vis dėlto kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nepakanka įrodymų, kad dėl šio incidento atsakingas yra atsakovas.

70. Atkreiptinas dėmesys, jog civiliniame procese taikytinam įrodinėjimo standartui būdinga tai, jog nereikalaujama įrodyti objektyvios tiesos. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kai kyla tam tikrų neaiškumų ir nėra galimybės surinkti įrodymus tokia apimtimi, kuri be menkiausios abejonės pagrįstų vienos iš ginčo šalių teiginius, reikia taikyti tikimybių teoriją ir įvertinti, kurios iš šalių pateikti įrodymai leidžia teigti, jog jos pozicija yra labiau tikėtina.

71. Byloje nustatyta, jog dėl 2016 m. liepos 21 d. bute kilusio triukšmo atsakovui buvo iškviesta policija, surašytas protokolas ir paskirta bauda už triukšmavimą. Liudytoja patvirtino faktą, jog girdėjo triukšmą ir matė, kad policija išsivedė atsakovą. Taigi akivaizdu, jog nurodytą dieną atsakovas buvo ginčo bute. Iš 2016 m. rugpjūčio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo akivaizdu, jog butas buvo suniokotas, jam reikėjo remonto. Šios aplinkybės leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog už buto suniokojimą atsakingas atsakovas. 2016 m. liepos 21 d. atsakovas buvo bute, kėlė triukšmą, policija jį išsivedė, netrukus po to surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, užfiksuota, jog butas suniokotas. Atsižvelgiant į butui padarytos žalos pobūdį (bute padaryti apgadinimai, supjaustant ir sulaužant daiktus, vertintini kaip sąlygoti asmeninių neigiamų daiktus niokojusio asmens emocijų), mažai tikėtina, jog butui tokią žalą būtų sukėlę kiti asmenys. Tokią išvadą patvirtina ir tai, jog ieškovė 2016 m. liepos 29 d. pateikė policijos komisariatui pareiškimą, kuriame nurodė, jog grįžusi iš atostogų į butą pamatė, kad pakeista buto durų spyna, bute sugadinti namų apyvokos daiktai, kai kurie daiktai dingę, įtaria, kad tai padarė vyras, vyras su ja nebendrauja, taip pat nebendrauja su vaiku, prašo padėti surasti vyrą, nes nori su juo išsiskirti, taip pat bijo dėl savo ir vaiko gyvybės. 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog buvo susisiekta su atsakovo tėvais, šie patvirtino, kad sūnus yra pas juos, su ieškove nebendrauja specialiai.

72. Iš esmės ieškovė savo reikalavimą dėl remonto išlaidų grindė 2016 m. lapkričio 2 d. UAB „Šviesos raktas“ sudaryta lokaline sąmata, išlaidų už remontą ir buitines prekes čekiais, prekių (paslaugų) kvitais, sąskaitomis faktūromis. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog, nors dauguma į bylą pateiktų prekių pirkimo kvitų ir čekių yra už buitines prekes, remonto medžiagas ir apdailos detales, šių įrodymų nepakanka patvirtinti faktui, kad minėtos prekės buvo panaudotos būtent buto, (duomenys neskelbtini), remontui. Kolegijos nuomone, įvertinus tai, jog 2017 m. lapkričio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole patvirtinta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktas remontas, šių įrodymų (įvairių kvitų ir čekių už buitines prekes, remonto ir apdailos medžiagas), 2017 m. sausio 15 d. sąskaitos faktūros už apdailos ir remonto darbus už 1 200 Eur ir 2017 m. gegužės 5 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvito 1 000 Eur sumą pakanka konstatuoti, jog bute už šiais įrodymais pagrindžiamą sumą buvo atliktas remontas, kurio išlaidas, kaip atsakingas už padarytą žalą, atsakovas turi kompensuoti ieškovei. Nustatyta, jog iš viso ieškovė pateiktais įrodymais pagrindė visą savo apeliaciniame skunde prašomą priteisti sumą. Jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų – nebūtų suniokojęs buto – ir nebūtų sumažinęs buto vertės, remonto nebūtų reikėję atlikti, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina visa jos apeliaciniame skunde prašoma priteisti remonto išlaidų, kurias ji patyrė likviduodama atsakovo veiksmais sukeltus padarinius, suma – 15 783,62 Eur. Akivaizdu, jog šalių santykiai po tokių įvykių buvo įtempti ir konfliktiški, ieškovė nurodo, jog atsakovas išvyko į (duomenys neskelbtini), su ja nebendravo, todėl manytina, jog ieškovė neturėjo realios galimybės suderinti su atsakovu nei paties remonto fakto, nei kainų. Nurodyta suma pagal faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų sugadinimų pobūdį laikytina racionalia ir pagrįsta. Be to, ieškovė dirbo, taigi gaudavo reguliarias pajamas, taip pat pateikė įrodymus, jog jos tėvas 2017 m. birželio 26 d. pervedė ieškovei 8 030 Eur, iš pateiktų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių išlaidas remontui, matyti, jog įvairios prekės ir paslaugos buvo perkamos ne iš karto, bet per tam tikrą laiką, taigi laikytina, jog ieškovė disponavo realiomis galimybėmis išleisti jos nurodomą pinigų sumą buto remontui.

74. Šioje nutarties dalyje nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl buto remonto ir nuomos išlaidų atlyginimo priteisimo keistina, priteisiant ieškovei iš atsakovo 2 100 Eur buto nuomos ir 15 783,62 Eur buto remonto išlaidų atlyginimo.

75. Atlikus ieškovei iš atsakovo priteistinų sumų už buto remonto ir nuomos išlaidas ir atsakovui iš ieškovės priteistinos kompensacijos už jam tenkančią santuokoje įgyto turto dalį sumos įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 48 979,88 Eur (66 863,5 Eur – (2 100 Eur + 15 783,62 Eur)).

76. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimo į skundą argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

77. Apibendrinant išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo keistinas, pakeičiant sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, priteisiant ieškovei butą su priklausiniais, taip pat automobilį natūra, atsakovui iš ieškovės priteistina kompensacija už jam tenkančią dalytino turto dalį – 66 863,5 Eur; taip pat keistina teismo sprendimo dalis dėl turto remonto ir buto nuomos išlaidų atlyginimo priteisimo, priteisiant ieškovei iš atsakovo 2 100 Eur buto nuomos ir 15 783,62 Eur buto remonto išlaidų atlyginimo; atlikus priteistinų sumų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 48 979,88 Eur kompensacijos; kitos teismo sprendimo dalys dėl byloje pareikštų materialinių reikalavimų paliktinos nepakeistos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, apie tai pasisakant kitoje nutarties dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo

78. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

79. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė byloje sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, 2016 m. spalio 26 d. nutartimi likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas ieškovei buvo atidėtas (CPK 84 straipsnis).

80. Pateikus patikslintą ieškinį, ieškovė turėjo sumokėti 2 385,27 Eur žyminio mokesčio: 75 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (neturtinis); už reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, turint omenyje teismo nustatytą vidutinę turto rinkos vertę (133 727 Eur), mokėtinas 1 562,27 Eur žyminis mokestis; už reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovo 34 891,33 už turto sugadinimą mokėtinas 748 Eur žyminis mokestis. Nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo ieškovė yra atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kolegijos vertinimu, ieškovė byloje pareiškė keturis atskirus reikalavimus: reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas visiškai; reikalavimo dėl turto remonto ir nuomos išlaidų priteisimo, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės patenkinta 51 proc.; reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo patenkinta 79 proc.; reikalavimo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, turint omenyje, jog ieškovė prašė jai priteisti 2/3 santuokoje įgyto turto ir šis reikalavimas netenkintas – turtas tarp sutuoktinių padalytas po 1/2, patenkinta 78 proc. Taigi iš viso patenkinta 77 proc. ieškovės reikalavimų, todėl iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 498,61 Eur (548,61 Eur – 50 Eur) nesumokėto už atmestų ieškinio reikalavimų dalį mokėtino žyminio mokesčio (CPK 93, 96 straipsniai). Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 77 proc. ieškovės nesumokėto žyminio mokesčio už ieškinį – 1 836,66 Eur, taip pat 388,80 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui padidinimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista pagal įstatymą, iš viso – 2 225,46 Eur (CPK 96 straipsnis).

81. Ieškovė byloje patyrė 5 974 Eur bylinėjimosi išlaidų jai atstovavusių advokačių teisinei pagalbai ir vertimo išlaidoms apmokėti. Byla buvo nagrinėjama 5 metus (kelis kartus sustabdyta dėl (duomenys neskelbtini) nagrinėtų bylų), todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nurodyta susidariusių bylinėjimosi išlaidų suma yra racionali ir pagrįsta. Patenkinus 77 procentus patikslinto ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 4 599,98 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovas byloje patyrė 3 235 Eur bylinėjimosi išlaidų jį atstovavusio advokato teisinei pagalbai ir vertimo išlaidoms apmokėti. Atmetus 23 procentus ieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistina 744,05 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

82. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam nepriteistinas. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 1 138 Eur žyminio mokesčio, taip pat 1 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų, už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą – 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovo priteistina visa teisinės pagalbos už atsiliepimo į skundą parengimą suma – 500 Eur. Ieškovė apeliaciniame skunde pareiškė reikalavimą padidinti priteisto išlaikymo dydį (reikalavimas nepatenkintas); pripažinti jai nuosavybės teisę į 2/3 santuokoje įgyto turto ir priteisti visą turtą natūra (patenkinta iš esmės 50 proc. šio reikalavimo); priteisti 15 783,62 Eur buto remonto ir 2 100 Eur buto nuomos išlaidų atlyginimo (patenkinta 100 proc. reikalavimo), taigi iš esmės iš viso patenkinta 50 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 900 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo ir 569 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„patenkinti dalį patikslinto ieškinio.

Nustatyti ieškovės T. K. ir atsakovo V. M. (V. M.) nepilnamečio sūnaus M. M. (M. M.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove T. K..

Pakeisti Almatos miesto Bostandyko rajono teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir padidinti sprendimu priteistą išlaikymo sumą: priteisti iš atsakovo V. M. nepilnamečiam sūnui M. M. išlaikymą po 270 Eur per mėnesį; pakeisti išlaikymo formą ir priteisti iš atsakovo V. M. išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. M. iki pilnametystės vienkartine pinigų suma – 12 960 Eur.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę T. K..

Padalyti ieškovei T. K. ir atsakovui V. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą:

Priteisti ieškovei T. K. natūra asmeninės nuosavybės teise 118 380 Eur vertės turto: butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/29 dalį patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); 1/45 dalį 0,4014 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

Priteisti ieškovei T. K. asmeninės nuosavybės teise 15 347 Eur vertės lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovui V. M. 66 863,5 Eur kompensacijos už ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį.

Priteisti ieškovei T. K. iš atsakovo V. M. 15 783,62 Eur buto remonto išlaidų atlyginimo.

Priteisti ieškovei T. K. iš atsakovo V. M. 2 100 Eur būsto nuomos išlaidų atlyginimo.

Atlikus ieškovei T. K. iš atsakovo V. M. priteistų 15 783,62 Eur buto remonto išlaidų ir 2 100 Eur būsto nuomos išlaidų sumų ir atsakovui V. M. iš ieškovės T. K. priteistos 66 863,5 Eur kompensacijos sumos įskaitymą, priteisti atsakovui V. M. iš ieškovės T. K. 48 979,88 Eur kompensacijos.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei T. K. iš atsakovo V. M. 4 599,98 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti atsakovui V. M. iš ieškovės T. K. 744,05 Eur Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės T. K. į valstybės biudžetą 498,61 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo V. M. į valstybės biudžetą 2 225,46 Eur žyminio mokesčio.“

Priteisti ieškovei T. K. iš atsakovo V. M. 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo ir 569 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.