- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-02
- Bylos Nr.
- e2-1235-562/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01290-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gekota“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Processing“
- Advokatai
- Laurynas Purlys, Robertas Balika, Arnas Bareika
- Kategorijos
- 2.1.1Sandoriai
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gekota“ atstovui advokato padėjėjui Arnui Bareikai,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Processing“ atstovams advokatui Robertui Balikai, advokatui Laurynui Purliui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gekota“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BankingLab Processing“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Gekota“ (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BankingLab Processing“ (toliau - ir atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 143 183,89 Eur skolą, 12,50 proc. dydžio procesines palūkanas. Ieškovė nurodė, kad:
1.1. Su atsakove sudarė 2021 m. liepos 1 d., 2022 m. balandžio 8 d., 2022 m. balandžio 26 d. paskolos sutartis, kurių pagrindu atsakovei suteikė atitinkamai 100 000 Eur paskolą, 20 000 Eur paskolą, 3 500 Eur paskolą.
1.2. pagal visas paskolos sutartis paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo terminai yra pasibaigę, atitinkamai egzistuoja pagrindas priteisti paskolos sumas ir palūkanas iš atsakovės, t. y. priteisti 23 294,54 Eur skolą (20 000 Eur pagrindinę skolą; 328,77 Eur pelno palūkanų (už 120 d., 5,00 proc. metinių palūkanų); 2 965,77 Eur netesybų (už pradelstas 426 d., 12,50 proc. metinių)) pagal 2022 m. balandžio 8 d. Paskolos sutartį; priteisti 115 834,74 Eur (108 219,18 Eur pagrindinę skolą, 3 557,90 Eur pelno palūkanų (už 120 d., 10 proc. metinių palūkanų), 4 057,66 Eur netesybų (už pradelstą 106 d., 12,50 proc. metinių palūkanų)) pagal 2021 m. liepos 1 d. Paskolos sutartį; priteisti 4 054,61 Eur (3 500 Eur pagrindinę skolą, 57,53 Eur pelno palūkanų (už 120 d.,5 proc. metinių palūkanų), 497,08 Eur netesybų (už pradelstą 408 d., 12,50 proc. metinių palūkanų)) pagal 2022 m. balandžio 26 d. Paskolos sutartį.
1.3. Ieškovė 2023 m. spalio 6 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl skolos ir palūkanų sumokėjimo, atsakovė 2023 m. spalio 6 d. pateikė atsakymą, neginčijant reikalavimo sumokėti skolą, tik nurodė, kad sustabdanti atsiskaitymą pagal paskolos sutartis, nes ieškovė nepagrįstai yra gavusi ir negrąžinusi 639, 31 Eur palūkanų pagal anksčiau įvykdytas paskolos sutartis.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Atsakovė nurodo, kad:
2.1. Atsakovė neneigia paskolų gavimo pagal 2021 m. liepos 1 d., 2022 m. balandžio 8 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. paskolų sutartis fakto ir neginčija savo pareigos grąžinti ieškovei paskolas, kurios buvo perduotos pagal šias sutartis. Vis dėlto ieškovė nesutinka su kitais ieškinio reikalavimais.
2.2. 2021 m. liepos 1 d., 2022 m. balandžio 8 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. sudarydamos paskolų sutartis (toliau – ir pirminės paskolų sutartys), susitarė, kad atsakovė mokės ieškovei 5 procentų dydžio metines pelno palūkanas (sutarčių 3.4 punktai). Vėlesnėse, t. y. 2023 m. vasario 2 d., 2023 m. vasario 20 d. ir 2023 m. vasario 22 d., paskolų sutartyse, kuriomis pirminės paskolų sutartys su tam tikrais pakeitimais buvo išdėstytos naujomis redakcijomis (toliau – ir vėlesnės paskolų sutartys), įtvirtinta dar didesnė pelno palūkanų norma, t. y. 10 procentų per metus (sutarčių 3.4 punktai).
2.3. Nurodė, kad ieškovė yra atsakovės akcininkė. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad akcininkai turi teisę įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio. Pirmiau nurodyta teisės norma, įtvirtinanti maksimalų pelno palūkanų už akcininko paskolą bendrovei dydį, yra imperatyvioji įstatymo norma – ši teisės norma, ką patvirtina formuluotės, sudarančios jos turinį („negali viršyti“, „draudžiama susitarti“), nesuteikia atitinkamo santykio dalyviams veikti, tiksliau – netgi draudžia susitarti, kitaip, negu nurodo pats įstatymas.
2.4. Kaip jau buvo nurodyta, pirminėse paskolų sutartyse buvo įtvirtinta 5 procentų dydžio metinė palūkanų norma, vėlesnėse sutartyse, kuriomis buvo keičiamos pirminės sutartys – 10 procentų dydžio metinė palūkanų norma.
2.5. Viešai prieinami Lietuvos banko duomenys patvirtina, kad komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, kurios galiojo ir buvo taikomos įmonėms pirminių paskolų sutarčių sudarymo momentais, siekė atitinkamai (atsižvelgus į paskolų sumas) 2,80 procento (2021 m. liepos mėn.) ir 2,98 procento (2022 m. balandžio mėn.), o palūkanų normos, kurios galiojo ir buvo taikomos įmonėms vėlesnių paskolų sutarčių sudarymo momentais, – 4,52 procento (2023 m. vasario mėn.). Bylos šalys, sudarydamos paskolų sutartis, susitarė dėl gerokai didesnių pelno palūkanų, negu yra maksimali riba, leidžiama pagal įstatymą paskolos suteikimo momentu.
2.6. Bylos šalių susitarimai dėl pelno palūkanų prieštarauja ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktui, todėl yra niekiniai ir negalioja ab initio (nuo sudarymo momento). Atsakovė, remdamasi nurodytu teisiniu reguliavimu, nereiškia savarankiškų materialiųjų subjektinių reikalavimų dėl bylos šalių susitarimų dėl pelno palūkanų už Bendrovei suteiktas paskolas pripažinimo negaliojančiais. Bylos šalių susitarimų dėl pelno palūkanų už Bendrovei suteiktas paskolas negaliojimas ab initio reiškia, kad tokie susitarimai de jure (pagal teisę, teisiškai) apskritai nebuvo sudaryti. Todėl egzistuoja pagrindas pripažinti, kad paskolų sutartys, sudarytos tarp bylos šalių, yra neatlygintinės, ir kartu konstatuoti, jog ieškovės reikalavimas dėl pelno palūkanų priteisimo yra nepagrįstas.
2.7. Pažymi, kad ieškovės reikalavimo dėl paskolų sumų priteisimo dalis dėl paskolos pagal 2021 m. liepos 1 d. paskolos sutartį (2023 m. vasario 22 d. paskolos sutarties redakcija) susideda ne tik iš 100 000 Eur paskolos, kuri buvo suteikta pagal šią sutartį, bet ir iš 8 219,18 Eur pelno palūkanų, kurios buvo apskaičiuotos už šią paskolą. Konstatavus, kad šalių susitarimai dėl pelno palūkanų pagal 2021 m. liepos 1 d. ir 2023 m. vasario 22 d. paskolų sutartis yra niekiniai ir negalioja ab initio, todėl ieškovė neturi teisės į pelno palūkanas pagal paskolų sutartis, atmestina ir pirmiau įvardyta reikalavimo dėl paskolų sumų priteisimo dalis, susidedanti iš pelno palūkanų, apskaičiuotų pagal 2021 m. liepos 1 d. paskolos sutartį.
2.8. Dėl netesybų priteisimo, nurodo, kad netesybos yra apskaičiuotos ir už pelno palūkanas, nors, kaip jau buvo argumentuota, šalių susitarimai dėl pelno palūkanų yra niekiniai ir negaliojantys, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti pelno palūkanų ir atitinkamai netesybų, apskaičiuotų už pelno palūkanas. Taigi, netesybos gali būti skaičiuojamos tik už pačias paskolas, t. y. atitinkamai už 100 000 eurų pagal pirmąją paskolos sutartį, už 20 000 eurų pagal antrąją paskolos sutartį ir už 3 500 eurų pagal trečiąją paskolos sutartį.
2.9. Netesybos pagal antrąją (2022 m. balandžio 8 d.) ir trečiąją (2022 m. balandžio 26 d.) paskolų sutartis yra apskaičiuotos atitinkamai už 426 ir 408 dienų laikotarpius. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 1.125) straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių). Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimo daliai dėl netesybų pagal antrąją ir trečiąją paskolų sutartis, apskaičiuotų už laikotarpį, viršijantį ieškinio senaties terminą, priteisimo. Todėl tiek, kiek susiję su antrąja ir trečiąja paskolų sutartimis, netesybos gali būti skaičiuojamos tik už 180 dienų.
2.10. Nurodo, kad nepagrįstai netesyboms pagal visas paskolų sutartis apskaičiuoti pritaikyta 12,5 procento metinė palūkanų norma (analogiška palūkanų norma yra nurodyta, ir formuluojant reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo). Ši palūkanų norma apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas) 2 straipsnio 5 dalies nuostatas. Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Komercinė sutartis suprantama kaip ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai (Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Ūkio subjektas suprantamas kaip asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla (Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Ieškovė nesiverčia paskolų teikimo ir (ar) kitokia finansavimo veikla, vadinasi, ji tiek, kiek susiję su paskolų atsakovei teikimu, nėra ūkio subjektas, kaip jis suprantamas pagal Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalį. Pirmosios (2021 m. liepos 1 d.) paskolos sutarties 1 punkte nustatyta, kad paskola suteikiama atsakovės finansiniams poreikiams, apyvartinėms lėšoms papildyti ir investicijoms. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir antrosios paskolos sutarties (2023 m. vasario 2 d. paskolos sutarties redakcija) bei trečiosios paskolos sutarties (2023 m. vasario 20 d. paskolos sutarties redakcija) 1 punktuose. Paskolų sutarčių nuostatos, apibrėžiančios šių sutarčių dalyką, patvirtina, kad paskolų paskirtis – paskatinti atsakovės ūkinę komercinę veiklą ir pagerinti jos finansinę padėtį. Ieškovė yra atsakovės akcininkė, todėl paskolų suteikimas kvalifikuotinas kaip savitas atsakovės akcininkės indėlis atsakovės veiklai stimuliuoti. Pirmiau nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad paskolų sutartims, sudarytoms tarp bylos šalių, nėra būdingas komerciškumo požymis, t. y. šios sutartys Mokėjimų vėlavimo Prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies ir 2 straipsnio 1 dalies prasme nėra komercinės sutartys. Todėl šis įstatymas negali būti taikomas netesyboms pagal paskolų sutartis, o kartu ir procesinėms palūkanoms skaičiuoti.
2.11. Prašo teismo sprendimą išdėstyti 1 metams, nes atsakovės finansinė padėtis yra sudėtinga – atsakovės nuostoliai 2022 m. gruodžio 31 d. siekė 646 766 Eur. Įvertinus paskolų, grąžintinų pagal visas paskolų sutartis, dydžius, jų santykį su atsakovės veiklos rezultatais, yra akivaizdus tas faktas, kad atsakovė neturi objektyvių galimybių iškart grąžinti visas paskolas. Įpareigojimas iškart grąžinti visas paskolas dar labiau apsunkintų atsakovės finansinę padėtį ir dar labiau sutrikdytų jos veiklą, galiausiai galimai privestų netgi prie nemokumo, o tokia situacija neatitiktų ne tik atsakovės ir kitų jos kreditorių, bet ir pačios ieškovės interesų, nes ieškovė, atsakovei tapus nemokiai, iš esmės prarastų galimybę susigrąžinti suteiktas paskolas. Pažymi, kad tiek paskolų sumos, tiek momentinis paskolų grąžinimas neturi esminės reikšmės ieškovei ir jos veiklai, todėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymas reikšmingai neigiamai nepaveiktų ieškovės
Šalies argumentai
3. Ieškovė dublike nurodo, kad:
3.1. atsakovo pateikti duomenys apie palūkanas yra klaidinantys, nes ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos nenustato kokių komercinių bankų išduodamų paskolų rūšių vidutinės palūkanos turi būti vertinamos. Todėl privalu atsižvelgti į visų komercinių bankų išduodamų paskolos rūšių palūkanų vidutinį dydį, o ne vien tik vertinti juridiniams asmenims teikiamų paskolų vidutinį dydį. Vadovaujantis Lietuvos banko viešai skelbiamais komercinių bankų teikiamų paskolų vidutiniais palūkanų dydžiais, 2021 m. liepos mėn. fiksuota paskolų (iki 1 mln. Eur) palūkanų vidutinė norma yra 4,90 proc. ((2,8 + 8,89 + 2,18 + 5,71) / 4 = 4,90). Vadovaujantis Lietuvos banko viešai skelbiamais komercinių bankų teikiamų paskolų vidutiniais palūkanų dydžiais, 2022 m. balandžio mėn. fiksuota paskolų (iki 1 mln. Eur) palūkanų vidutinė norma yra 4,70 proc. ((2,98 + 8,86 + 2,05 + 4,91) / 4 = 4,70). Vadovaujantis Lietuvos banko viešai skelbiamais komercinių bankų teikiamų paskolų vidutiniais palūkanų dydžiais, 2023 m. vasario mėn. fiksuota paskolų (iki 1 mln. Eur) palūkanų vidutinė norma yra 6,53 proc. ((4,52 + 8,98 + 4,87 + 7,74) / 4 = 6,53).
3.2. Lietuvos bankas viešai skelbia tik vidutines metines paskolų palūkanas, t. y. vertinant, kad paskolos suteiktos ne trumpesniam laikotarpiui nei 1 (vieneri) metai. Tuo tarpu ginčo paskolos sutarčių pagrindu ieškovė suteikė paskolas ženkliai trumpesniems laikotarpiams ~120 dienų. Paskolų teikimo rinkoje įprasta praktika, kad trumpalaikėms paskoloms taikomos didesnės palūkanos, nei ilgalaikėms (sudaromoms nuo vienerių metų ir ilgesniam terminui). Vertinant ginčo paskolų sutartyse įtvirtintą pelno palūkanų dydį, taip pat reikšminga atsižvelgti, kad atsakovės finansinė būklė paskolų sudarymo metu buvo sudėtinga, bendrovei reikėjo apyvartinių lėšų kasdienės veiklos užtikrinimui. Dėl šių priežasčių, jokios finansų įstaigos nesutiktų suteikti paskolos bendrovei dėl per didelės rizikos neatgauti išmokėtos paskolos. Ieškovė, kaip akcininkė, ėmėsi ypač rizikingo sprendimo paskolinti įmonei, tuo metu, turinčiai ženklių finansinių sunkumų. Todėl buvo koreguotos paskolų pelno palūkanų normos.
3.3. Atsakovas turi teisę ginčyti palūkanų dydį išimtinai tik dalyje, kuri viršija tuo metu galiojusią komercinių bankų paskolų vidutinę palūkanų normą, o ne visas paskolų sutartis. Vien didesnės palūkanų normos nustatymas savaime nedaro negaliojančiu susitarimo skaičiuoti pelno palūkanas paskolos gavėjo atžvilgiu.
3.4. Ginčo paskolos sutartys ir jų pakeitimai sudaryti tarp dviejų juridinių pelno siekiančių asmenų (t. y. ūkio subjektai), dėl piniginių lėšų paskolinimo už atlyginimą (t. y. nustatant pareigą mokėti pelno palūkanas). Pažymi, kad atsakovė neįrodinėja aplinkybių, kad šalys nevykdytų ūkinės / komercinės veiklos (t. y. kad negalėtų būti laikomi ūkio subjektais). Ieškovės vertinimu, ginčo paskolos sutarčių sudarymo kriterijai visa apimtimi atitinka Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą komercinės sutarties apibrėžimą ir šio įstatymo nuostatos gali ir turi būti taikomos atsakovo atžvilgiu.
Atsiliepimas
3.5. Atsakovė nepagrindė savo teiginio, kad Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo pagrindu nustatytų palūkanų mokėjimo reikalavimui būtų taikomas kitoks nei CK 1.125 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas 5 metų ieškinio senaties terminas.
3.6. Atsakovė nepagrindė egzistuojant išimtinių sąlygų ir/ar išimtinių aplinkybių, dėl kurių egzistuotų pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ypač ilgam – 12 mėnesių – laikotarpiui.
4. Atsakovė triplike nurodo, kad :
4.1. paties teisinio santykio, kuriam reglamentuoti yra skirtos ginčui aktualios teisės normos, pobūdis, įskaitant ir paskolos gavėjo subjektiškumo aspektą (privatus juridinis asmuo, t. y. bendrovė arba, kitaip tariant, įmonė), lemia, kad maksimalus palūkanų už akcininko paskolą bendrovei dydis būtent turi būti siejamas su komercinių bankų vidutinėmis palūkanų normomis, kurios taikomos įmonėms. Pažymi, kad ieškovės teikiamas aiškinimas, jog turi būti vertinamos visos komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, įskaitant ir tas palūkanų normas, kurios taikomos už paskolas, suteikiamas gyventojams (pvz., vartojimo paskolos), neturi teisinio pagrindimo ir prieštarauja elementariai teisinei logikai.
4.2. ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, įtvirtinančios maksimalų palūkanų už akcininko paskolą bendrovei dydį, taikymas yra besąlygiškas ir nepriklauso nuo ieškovės nurodomų aplinkybių, t. y. tiek paskolos sutarties terminas, tiek paskolos gavėjo finansinė būklė ir kartu skolinant prisiimamos rizikos laipsnis neturi įtakos ir reikšmės nustatant maksimalų palūkanų už akcininko paskolą bendrovei dydį – šis dydis visais atvejais, nepriklausomai nuo pirmiau įvardytų aspektų, negali viršyti komercinių bankų vidutinių palūkanų normų, kurios taikomos įmonėms. Kitoks aiškinimas reikštų plečiamą pirmiau įvardytos imperatyviosios įstatymo normos aiškinimą ir kartu prieštarautų šiai teisės normai.
4.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu. Todėl prašo teismo iniciatyva konstatuoti, kad šalių susitarimai dėl pelno palūkanų pagal 2021 m. liepos 1 d., 2022 m. balandžio 8 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. paskolų sutartis (kartu su naujomis šių paskolų sutarčių redakcijomis) yra niekiniai ir negaliojantys ab initio.
1.1. Šalys, sudarydamos susitarimus dėl pelno palūkanų už paskolas, susitarė dėl konkrečių ir aiškiai apibrėžtų pelno palūkanų dydžių. Šie šalių susitarimai yra vientisi ir nedalomi sandoriai. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės teikiamo aiškinimo palaikymas ir pripažinimas, kad šie susitarimai yra niekiniai ir negaliojantys tik tiek, kiek šalių sutartos palūkanos viršija komercinių bankų vidutines palūkanų normas, suponuotų dirbtinį ginčo sandorių išskaidymą į atskirus sandorius, t. y. sandorį dėl palūkanų, neviršijančių komercinių bankų vidutinių palūkanų normų, ir sandorį dėl palūkanų, viršijančių šias normas, o toks išskaidymas prieštarautų pačių susitarimų esmei, o kartu paneigtų ir šių susitarimų, kaip sandorių, vientisumą, nedalomumą ir uždarumą. Be to, tik ginčo susitarimų dalių dėl palūkanų, viršijančių komercinių bankų vidutines palūkanų normas, pripažinimas niekinėmis ir negaliojančiomis reikštų ginčo susitarimų modifikavimą be pačių šalių valios. Todėl ginčo susitarimai dėl pelno palūkanų, kaip vientisi ir nedalomi sandoriai, prieštarauja imperatyviajai įstatymo normai, todėl in corpore yra niekiniai ir negaliojantys nuo sudarymo momento.
II. Teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados
Dėl byloje nustatytų ginčui reikšmingų aplinkybių
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
5. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2021 m. liepos 1 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 20210701 GS (toliau - ir 2021 m. liepos 1 d. Paskolos sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 100 000 Eur dydžio paskolą, paskola suteikiama 120 dienų laikotarpiui. 2021 m. liepos 1 d. Paskolos sutarties 3.3.p. nustatyta, kad jei šalys nesusitaria kitaip, paskolos gavėjas grąžina paskolą ar jos dalį, pervesdamas pinigus į bendrovės nurodytą banko sąskaitą; paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti UAB „Gekota“ 5 proc. metinių palūkanų; palūkanos yra mokamos paskolos grąžinimo dieną kartu su paskolos grąžinimu. Paskolos sutarties 4.1. p. nustatyta, kad tuo atveju, kai paskolos gavėjas pažeidžia šią sutartį bei nevykdo šios Sutarties 3.1. ir 3.4. str. numatytų įsipareigojimų, ieškovė turi teisę nutraukti šią sutartį bei pareikalauti, kad atsakovė per 5 kalendorines dienas sumokėtų visą negrąžintą paskolos sumą, taip pat atlygintų kitus nuostolius, patirtus dėl bendrovės prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo (e. bylos 1 t., b.l.13). 2021 m. liepos 1 d. ieškovė bankiniu pavedimu pervedė atsakovei 100 000 Eur paskolos sumą (e. bylos 1 t., b.l.14). Šalys 2021 m. spalio 30 d. paskolos sutarties pakeitimu dėl Sutarties Nr. 20210701 GS, pakeitė Sutarties 3.1. p., nustatant, kad paskola suteikiama 600 dienų laikotarpiui, t. y. iki 2023 m. vasario 22 d. (e. bylos b.l.15).
6. Šalys 2022 m. balandžio 8 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 2022/04/08 GS (toliau – ir 2022 m. balandžio 8 d. paskolos sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 20 000 Eur dydžio paskolą, paskola suteikta 120 dienų laikotarpiui (e. bylos b. l.6-11). 2022 m. balandžio 8 d. paskolos sutarties 3.3.p. nustatyta, kad jei šalys nesusitaria kitaip, paskolos gavėjas grąžina paskolą ar jos dalį, pervesdamas pinigus į bendrovės nurodytą banko sąskaitą; paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti UAB „Gekota“ 5 proc. metinių palūkanų; palūkanos yra mokamos paskolos grąžinimo dieną kartu su paskolos grąžinimu. 2022 m. balandžio 8 d. paskolos sutarties 4.1. p. nustatyta, kad tuo atveju, kai paskolos gavėjas pažeidžia šią sutartį bei nevykdo šios Sutarties 3.1. ir 3.4. str. numatytų įsipareigojimų, ieškovė turi teisę nutraukti šią sutartį bei pareikalauti, kad atsakovė per 5 kalendorines dienas sumokėtų visą negrąžintą paskolos sumą, taip pat atlygintų kitus nuostolius, patirtus dėl bendrovės prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Ieškovė 2022 m. balandžio 8 d. bankiniu pavedimu pervedė atsakovei 20 000 Eur paskolos sumą (e. bylos b.l.12). Šalys 2022 m. rugpjūčio 6 d. paskolos sutarties pakeitimu dėl Sutarties Nr.2022/04/08 GS, pakeitė Sutarties 3.1. p., nustatant, kad paskola suteikiama 300 dienų laikotarpiui, t. y. iki 2023 m. vasario 2 d. (e. bylos b.l.8).
7. Šalys 2022 m. balandžio 26 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 2022/04/26 (toliau – ir 2022 m. balandžio 26 d. paskolos sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 3 500 Eur, paskola suteikiama 120 dienų laikotarpiui (e. bylos b.l.18). 2022 m. balandžio 26 d. paskolos sutarties 3.3.p. nustatyta, kad jei šalys nesusitaria kitaip, paskolos gavėjas grąžina paskolą ar jos dalį, pervesdamas pinigus į bendrovės nurodytą banko sąskaitą; paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti UAB „Gekota“ 5 proc. metinių palūkanų; palūkanos yra mokamos paskolos grąžinimo dieną kartu su paskolos grąžinimu. 2022 m. balandžio 26 d. paskolos sutarties 4.1. p. nustatyta, kad tuo atveju, kai paskolos gavėjas pažeidžia šią sutartį bei nevykdo šios Sutarties 3.1. ir 3.4. str. numatytų įsipareigojimų, ieškovė turi teisę nutraukti šią sutartį bei pareikalauti, kad atsakovė per 5 kalendorines dienas sumokėtų visą negrąžintą paskolos sumą, taip pat atlygintų kitus nuostolius, patirtus dėl bendrovės prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Ieškovė 2022 m. balandžio 26 d. bankiniu pavedimu pervedė atsakovei 3 500 Eur paskolos sumą (e. bylos b. l.24). Šalys 2022 m. rugpjūčio 24 d. paskolos sutarties pakeitimu dėl Sutarties Nr.2022/04/26, pakeitė Sutarties 3.1. p., nustatant, kad paskola suteikiama 300 dienų laikotarpiui, t. y. iki 2023 m. vasario 20 d. (e. bylos b.l.20).
8. Šalys 2023 m. vasario 2 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 20230202GS (toliau - ir 2023 m. vasario 2 d. Paskolos sutartis) (e. bylos b. l. 10-11). Paskolos sutarties 2.1. nustatyta, kad pagal šią sutartį ieškovė suteikia paskolos gavėjui (atsakovei) 20 821, 92 Eur paskolą. 2023 m. vasario 2 d. Paskolos sutarties 2.2. numatyta, kad paskolos davėjas (ieškovė) suteikia paskolos gavėjui (atsakovei) paskolą, užskaitant pinigus iš negrąžintos paskolos pagal sutartį Nr. 2022/04/08 2022 m. balandžio 8 d., šios sutarties pakeitimo 2022 m. rugpjūčio 6 d. ir priskaičiuotos 821,92 Eur sumai palūkanas; paskola suteikiam 120 dienų laikotarpiui, t. y. iki 2023 m. birželio 2 d. 2023 m. vasario 2 d. Paskolos sutarties 3.4. p. numatyta, kad paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 10 proc. metinių palūkanų. 2023 m. vasario 2 d. Paskolos sutarties 3.7. nustatyta, kad paskolos gavėjui vėluojant atlikti bet kokį pagal sutartį paskolos davėju mokėtiną mokėjimą, paskolos gavėjas moka paskolos davėjui 0,08 proc.(nulinio taško nulio aštuonių procentų) dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
9. Šalys 2023 m. vasario 20 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 20230202GS(toliau - ir 2023 m. vasario 20 d. Paskolos sutartis) (e. bylos b.l.22-23). Paskolos sutarties 2.1. nustatyta, kad pagal šią sutartį ieškovė suteikia atsakovei paskolos gavėjui (atsakovei) 3 643,84 Eur dydžio paskolą. 2023 m. vasario 20 d. Paskolos sutarties 2.2. numatyta, kad paskolos davėjas (ieškovė) suteikia paskolos gavėjui (atsakovei) paskolą, užskaitant pinigus iš negrąžintos paskolos pagal sutartį Nr. 2022/04/26 2021 m. balandžio 26 d, šios sutarties pakeitimo 2021m. rugpjūčio 24 d. ir priskaičiuotos 143,84 Eur sumai palūkanos; paskola suteikiam 120 dienų laikotarpiui, t. y. iki 2023 m. birželio 20 d. 2023 m. vasario 20 d. Paskolos sutarties 3.4. p. numatyta, kad paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 10 proc. metinių palūkanų. 2023 m. vasario 20 d. Paskolos sutarties 3.7. nustatyta, kad paskolos gavėjui vėluojant atlikti bet kokį pagal sutartį paskolos davėju mokėtiną mokėjimą, paskolos gavėjas moka paskolos davėjui 0,08 pro.(nulinio taško nulio aštuonių procentų) dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
10. Šalys 2023 m. vasario 22 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 20230222G (toliau - ir 2023 m. vasario 22 d. Paskolos sutartis) (e. bylos b.l.16-17). 2023 m. vasario 22 d. Paskolos sutarties 2.1. nustatyta, kad pagal šią sutartį ieškovė suteikia atsakovei 108 219,18 Eur dydžio paskolą; 2023 m. vasario 22 d. Paskolos sutarties 2.2. numatyta, kad paskolos davėjas (ieškovė) suteikia paskolos gavėjui (atsakovei) paskolą, užskaitant pinigus iš negrąžintos paskolos pagal 2021 m. liepos 1 d. paskolos sutartį Nr. 20210701 GS, šios sutarties pratęsimo 2021 m. spalio 30 d. ir priskaičiuotos palūkanas 8 219,18 Eur sumai. Sutartyje numatyta, kad paskola suteikiama 120 dienų laikotarpiui, t. y. iki 2023 m. birželio 22 d. 2023 m. vasario 22 d. Paskolos sutarties 3.4. p. nustatyta, kad paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 10 proc. metinių palūkanų. 2023 m. vasario 22 d. Paskolos sutarties 3.7. nustatyta, kad paskolos gavėjui vėluojant atlikti bet kokį pagal sutartį paskolos davėju mokėtiną mokėjimą, paskolos gavėjas moka paskolos davėjui 0,08 pro.(nulinio taško nulio aštuonių procentų) dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. 2023 m. vasario 22 d. Paskolos sutarties 3.8. p. numatyta, kad paskolos davėjas turi teisę be išankstinio paskolos gavėjo sutikimo įskaityti į paskolą ar bet kurią jos dalį, taip pat į susikaupusias palūkanas visas paskolos davėjui mokėtinas sumas, o paskolos gavėjas tokios teisės neturi.
11. Ieškovė 2023 m. spalio 6 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl skolos ir palūkanų sumokėjimo, atsakovė 2023 m. spalio 6 d. pateikė atsakymą, neginčijat reikalavimo sumokėti skolą, tik nurodė, kad sustabdanti atsiskaitymą pagal paskolos sutartis, nes ieškovė nepagrįstai yra gavusi ir negrąžinusi 639, 31 Eur palūkanų pagal anksčiau įvykdytas paskolos sutartis (e. bylos b.l.25-32).
Dėl skolos priteisimo
12. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020).
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. liepos 1 d. Paskolos sutarties pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 100 000 Eur dydžio paskolą, 2022 m. balandžio 8 d. Paskolos sutarties pagrindu suteikė atsakovei 20 000 Eur dydžio paskolą, 2022 m. balandžio 26 d. paskolos sutarties pagrindu suteikė atsakovei 3 500 Eur dydžio paskolą. Bylos duomenys patvirtina, kad 2021 m. liepos 1 d. ieškovė bankiniu pavedimu pervedė atsakovei 100 000 Eur paskolos sumą (e. bylos b.l.14), 2022 m. balandžio 8 d. bankiniu pavedimu pervedė atsakovei 20 000 Eur paskolos sumą (e. bylos b.l.12), ieškovė 2022 m. balandžio 26 d. bankiniu pavedimu pervedė atsakovei 3 500 Eur paskolos sumą (e. bylos b. l.24).
14. Atsakovė neneigia paskolų gavimo pagal minėtas paskolos sutartis fakto bei savo pareigos grąžinti ieškovei suteiktas paskolas, kurios buvo perduotos pagal šias sutartis.
15. Pažymėtina, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK38 straipsnis), o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju atsakovė tinkamai savo prievolės grąžinti paskolintas pinigines lėšas nevykdė, todėl ieškinys šioje dalyje tenkinamas, priteisiant ieškovei 131 719,18 Eur ( 20 000 Eur + 3 500 Eur +108 219,18 Eur) skolą (CK 6.870, 6.873 straipsniai).
17. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys laisvos ne tik nuspręsti dėl sutarties sudarymo, jos sąlygų nustatymo, bet ir dėl sudarytos sutarties vienos, kelių ar visų sąlygų pakeitimo visam sutarties galiojimo terminui ar tam tikram laikui.
18. Pažymėtina, kad įstatymas imperatyviai nedraudžia paskolos sutarties šalims susitarti dėl palūkanų kapitalizavimo ir nesumokėtos palūkanų sumos dydžiu padidinti bendrą paskolos sumą. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys 2023 m. vasario 22 d. Paskolos sutarties 2.1. p. susitarė, kad pagal šią sutartį ieškovė suteikia atsakovei 108 219,18 Eur dydžio paskolą; 2023 m. vasario 22 d. Paskolos sutarties 2.2. numatyta, kad paskolos davėjas (ieškovė) suteikia paskolos gavėjui (atsakovei) paskolą, užskaitant pinigus iš negrąžintos paskolos pagal 2021 m. liepos 1 d. paskolos sutartį Nr. 20210701 GS, šios sutarties pratęsimo 2021 m. spalio 30 d. ir priskaičiuotos palūkanos 8 219,18 Eur sumai. Taigi, atsakovės laiku nemokamos palūkanos buvo perkeliamos į paskolos sumą, padidinant bendrą paskolos sumą. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad atsakovės nesumokėtos ir kapitalizuotos palūkanų sumos tapo atsakovės pagal paskolos sutartį vykdytinos pagrindinės prievolės dalimi.
Dėl pelno palūkanų priteisimo
19. Ieškovė pagal visas tris paskolos sutartis prašo priteisti pelno palūkanas, t. y. pagal 2022 m. balandžio 8 d. Paskolos sutartį priteisti 328,77 Eur pelno palūkanų (5,00 proc. metinių palūkanų už 120 d.); pagal 2021 m. liepos 1 d. Paskolos sutartį priteisti 3 557,90 Eur pelno palūkanų (10 proc. metinių palūkanų už 120 d.); pagal 2022 m. balandžio 26 d. Paskolos sutartį priteisti 57,53 Eur pelno palūkanų (5 proc. metinių palūkanų už 120 d.).
20. Atsakovė nurodo, kad 2021 m. liepos 1 d., 2022 m. balandžio 8 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. sudarydamos paskolų sutartis, šalys susitarė, jog atsakovė mokės ieškovei 5 procentų dydžio metines pelno palūkanas (sutarčių 3.4 punktai). Vėlesnėse, t. y. 2023 m. vasario 2 d., 2023 m. vasario 20 d. ir 2023 m. vasario 22 d. Paskolų sutartyse, kuriomis pirminės paskolų sutartys su tam tikrais pakeitimais buvo išdėstytos naujomis redakcijomis, įtvirtinta dar didesnė pelno palūkanų norma, t. y. 10 procentų per metus (Sutarčių 3.4 punktai). Pažymi, kad šalių susitarimai dėl pelno palūkanų prieštarauja ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktui, todėl yra niekiniai ir negalioja ab initio (nuo sudarymo momento).
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. liepos 1 d. Paskolos sutarties dėl 100 000 Eur dydžio paskolos, 3.3.p. nustatyta, jog paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti UAB „Gekota“ 5 proc. metinių palūkanų; palūkanos yra mokamos paskolos grąžinimo dieną kartu su paskolos grąžinimu. Šalys 2023 m. vasario 22 d. paskolos sutartimi pakeitė 2021 m. liepos 1 d. Paskolos sutarties nuostatas dėl palūkanų, kurios 3.4. p. nustatyta, kad paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 10 proc. metinių palūkanų. Šalių sudarytoje 2022 m. balandžio 8 d. paskolos sutartyje dėl 20 000 Eur dydžio paskolos, 3.3.p. nustatyta, kad paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti UAB „Gekota“ 5 proc. metinių palūkanų. Šalys 2023 m. vasario 2 d. Paskolos sutartimi pakeitė 2022 m. balandžio 8 d. d. Paskolos sutarties nuostatas dėl palūkanų, kurios 3.4. p. nustatyta, kad paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 10 proc. metinių palūkanų. Šalių 2022 m. balandžio 26 d. sudarytoje paskolos sutartyje dėl 3500 Eur dydžio paskolos,3.3.p. nustatyta, kad paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti UAB „Gekota“ 5 proc. metinių palūkanų. Šalys 2023 m. vasario 22 d. Paskolos sutartimi pakeitė 2022 m. balandžio 26 d. Paskolos sutarties nuostatas dėl palūkanų, kurios 3.4. p. nustatyta, kad paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 10 proc. metinių palūkanų.
22. ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad akcininkas turi turtinę teisę įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio. Taigi, ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto formuluotė leidžia spręsti, jog įstatymų leidėjas expressis verbis (liet. tiesiogiai, konkrečiai apibrėžiant) formuluoja draudimą bendrovei ir akcininkams susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio, kas suponuoja vertinimą apie šios normos imperatyvų pobūdį (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-456-781/2021).
23. Atsakovė nurodo, kad viešai prieinami Lietuvos banko duomenys patvirtina, jog komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, kurios galiojo ir buvo taikomos įmonėms pirminių paskolų sutarčių sudarymo momentais, siekė atitinkamai (atsižvelgus į paskolų sumas) 2,80 procento (2021 m. liepos mėn.) ir 2,98 procento (2022 m. balandžio mėn.), o palūkanų normos, kurios galiojo ir buvo taikomos įmonėms vėlesnių paskolų sutarčių sudarymo momentais, – 4,52 procento (2023 m. vasario mėn.).
24. Ieškovė nurodo, kad atsakovės pateikti duomenys apie palūkanas yra klaidinantys, nes ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos nenustato kokių komercinių bankų išduodamų paskolų rūšių vidutinės palūkanos turi būti vertinamos. Todėl reikia atsižvelgti į visų komercinių bankų išduodamų paskolos rūšių palūkanų vidutinį dydį, o ne vien tik vertinti juridiniams asmenims teikiamų paskolų vidutinį dydį. Vadovaujantis Lietuvos banko viešai skelbiamais komercinių bankų teikiamų paskolų vidutiniais palūkanų dydžiais, 2021 m. liepos mėn. fiksuota paskolų (iki 1 mln. Eur) palūkanų vidutinė norma yra 4,90 proc. ((2,8 + 8,89 + 2,18 + 5,71) / 4 = 4,90); vadovaujantis Lietuvos banko viešai skelbiamais komercinių bankų teikiamų paskolų vidutiniais palūkanų dydžiais, 2022 m. balandžio mėn. fiksuota paskolų (iki 1 mln. Eur) palūkanų vidutinė norma yra 4,70 proc. ((2,98 + 8,86 + 2,05 + 4,91) / 4 = 4,70); vadovaujantis Lietuvos banko viešai skelbiamais komercinių bankų teikiamų paskolų vidutiniais palūkanų dydžiais, 2023 m. vasario mėn. fiksuota paskolų (iki 1 mln. Eur) palūkanų vidutinė norma yra 6,53 proc. ((4,52 + 8,98 + 4,87 + 7,74) / 4 = 6,53).
25. Pažymėtina, kad pagal ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Taigi, ieškovė pagrįstai nurodo, kad nagrinėjamam ginčui aktualios visų komercinių bankų išduodamų paskolos rūšių palūkanų vidutinis dydis. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovės argumentai, kad maksimalus palūkanų už akcininko paskolą bendrovei dydis turi būti siejamas su komercinių bankų vidutinėmis palūkanų normomis, kurios taikomos įmonėms, nes tokio reikalavimo nėra nustatyta ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte.
Žemesnės instancijos teismas
26. Nagrinėjamu atveju Lietuvos banko viešai skelbiami komercinių bankų teikiamų paskolų 2021 m. liepos mėn. fiksuota paskolų (iki 1 mln. Eur) palūkanų vidutinė norma yra 4,90 proc., 2022 m. balandžio mėnesį fiksuota paskolų palūkanų vidutinė norma - 4,70 proc. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šalių 2021 m. liepos 1 d., 2022 m. balandžio 8 d., 2022 m. balandžio 26 d. paskolos sutartyse nustatytos 5 proc. dydžio palūkanos nelaikytinos kaip neadekvačiai didelės ir (ar) ženkliai viršijusios paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutines palūkanų normas, galiojusias paskolos sutarties sudarymo momentu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti minėtų palūkanų (dėl 5 proc. dydžio). Taigi, nagrinėjamu atveju pagal 2022 m. balandžio 8 d. Paskolos sutartį (dėl 20 000 Eur paskolos) priteisiamos 328,77 Eur pelno palūkanos (5,00 proc. metinių palūkanų už 120 d.); pagal 2022 m. balandžio 26 d. Paskolos sutartį (dėl 3 500 Eur paskolos) priteisiamos 57,53 Eur pelno palūkanos (5 proc. metinių palūkanų už 120 d.).
27. Tačiau 2023 m. vasario mėn. fiksuota paskolų (iki 1 mln. Eur) palūkanų vidutinė norma yra 6,53 proc., todėl pagal 2023 m. vasario 2 d., 2023 m. vasario 22 d., 2023 m. vasario 26 d. Paskolos sutartis, kuriomis buvo keičiamos šalių sutartas palūkanų dydis, galėjo būti nustatytos ne didesnės nei 6,53 procentų metinės palūkanos. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 10 proc. metinių palūkanų tik pagal vieną sutartį, t. y. 2021 m. liepos 1 d. Paskolos sutartį. Kaip jau minėta, šalys 2023 m. vasario 22 d. Paskolos sutartimi pakeitė 2021 m. liepos 1 d. Paskolos sutarties nuostatas dėl palūkanų, kurios 3.4. p. nustatė, jog paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 10 proc. metinių palūkanų.
28. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: 1) kad teisės norma yra imperatyvi; 2) kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015). Nagrinėjamu atveju ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos dėl palūkanų dydžio yra imperatyvaus pobūdžio.
29. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio (savo iniciatyva) konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 37 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
30. Atsižvelgiant, kad ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas reikalavimas yra imperatyvus, teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą ex officio (savo iniciatyva) pripažinti 2023 m. vasario 22 d. Paskolos sutarties Nr. 20230222G 3.4. papunktyje nustatytą sąlygą dėl 10 procentų metinių palūkanų ta dalimi, kuria viršija sutarties sudarymo momentu paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje galiojusią komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, nustatant 6.53 proc. palūkanų dydį nuo kurio palūkanų norma turi būti skaičiuojama (CK 1.80 straipsnis, 1.95 straipsnio 1 dalis). Taigi, Paskolos sutarties sąlyga dėl palūkanų dydžio pripažintina negaliojančia tik dalyje, kuri viršija sandorio metu galiojusias komercinių bankų paskolų vidutines palūkanų normas. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-456-781/2021). Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovės argumentai dėl ginčo sandorių išskaidymo į atskirus sandorius, paneigiant susitarimų, kaip sandorių, vientisumą, nedalomumą ir uždarumą.
31. Taigi, pagal 2023 m. vasario 22 d. Paskolos sutartį (pakeičianti 2021 m. liepos 1 d. Paskolos sutarties nuostatas dėl palūkanų, paskolos grąžinimo terminus) už 108 219,18 Eur sumą priteisiamos 6,53 proc. metinės palūkanos, t. y. 2 323, 30 Eur pelno palūkanos (6,53 proc. metinių palūkanų už 120 d.).
32. Ieškovė nurodo, kad Lietuvos bankas viešai skelbia tik vidutines metines paskolų palūkanas, t. y. vertinant, kad paskolos suteiktos ne trumpesniam laikotarpiui nei 1 (vieneri) metai. Tuo tarpu ginčo paskolos sutarčių pagrindu ieškovė suteikė paskolas ženkliai trumpesniems laikotarpiams -120 dienų. Nurodo, kad paskolų teikimo rinkoje įprasta praktika, kad trumpalaikėms paskoloms taikomos didesnės palūkanos, nei ilgalaikėms (sudaromoms nuo vienerių metų ir ilgesniam terminui). Be to, vertinant ginčo paskolų sutartyse įtvirtintą pelno palūkanų dydį, taip pat reikšminga atsižvelgti, kad atsakovės finansinė būklė paskolų sudarymo metu buvo sudėtinga, bendrovei reikėjo apyvartinių lėšų kasdienės veiklos užtikrinimui, dėl šių priežasčių, jokios finansų įstaigos nesutiktų suteikti paskolos bendrovei dėl per didelės rizikos neatgauti išmokėtos paskolos. Ieškovė, kaip akcininkė, ėmėsi ypač rizikingo sprendimo paskolinti įmonei, tuo metu turinčiai ženklių finansinių sunkumų, todėl ir buvo koreguotos paskolų pelno palūkanų normos. Papildomai ieškovė nurodo, kad atsakovės bendrovėje buvo patvirtintos 5,00 ir 10,00 proc. dydžio pelno palūkanos akcininkų suteikiamoms paskoloms.
33. Visgi, teismo vertinimu, esant minėtam imperatyviam ABĮ palūkanų normos reglamentavimui, neturi teisinės reikšmės ieškovės nurodytos aplinkybės dėl kokių priežasčių Paskolos sutartyse buvo nustatytos 10 proc. dydžio palūkanos.
34. Apibendrinat, nagrinėjamu atveju pagal 2022 m. balandžio 8 d. Paskolos sutartį (dėl 20 000 Eur paskolos) priteisiamos 328,77 Eur pelno palūkanos (5,00 proc. metinių palūkanų už 120 d.); pagal 2022 m. balandžio 26 d. Paskolos sutartį (dėl 3 500 Eur paskolos) priteisiamos 57,53 Eur pelno palūkanos (5 proc. metinių palūkanų už 120 d.), pagal 2023 m. vasario 22 d. Paskolos sutartį (pakeičianti 2021 m. liepos 1 d. Paskolos sutarties nuostatas dėl palūkanų, paskolos grąžinimo termino) priteisiamos 2 323,30 Eur dydžio pelno palūkanos. Viso priteisiama 2 709, 60 Eur pelno palūkanų (328,77 Eur +57,53 Eur +2 323,30 Eur).
Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo
35. Ieškovė prašo priteisti 4 057,66 Eur netesybas pagal 2021 m. liepos 1 d. Paskolos sutartį (už pradelstas 106 d., 12, 50 proc. metinių palūkanų); 2 965,77 Eur netesybas pagal 2022 m. balandžio 8 d. Paskolos sutartį (už pradelstas 426 d., 12,50 proc. metinių palūkanų); 497,08 Eur netesybas pagal 2022 m. balandžio 26 d. paskolos sutartį (už pradelstas 408 d., 12,50 proc. metinių palūkanų).
36. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.
37. CK 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės, įskaitant netinkamą vykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 straipsnio 2 dalis), ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tai ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje pagal AB banko „Hansa–LTB“ prašymą, bylos Nr. 3K-7-751/2003; 2004 m. kovo 3 d nutartį civilinėje byloje Lietuvos nacionalinė filharmonija v. Lietuvos ir Kinijos UAB „Lichua“, bylos Nr. 3K-3-161/2004; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Telšių keliai“ v. UAB „Švaresta“, bylos Nr. 3K-3-434/2005; 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje D. Z. v. AB ,,Klaipėdos autobusų parkas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2007).
38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė praleido Paskolos sutartyse nustatytus terminus paskolai grąžinti, todėl paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų, kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino grąžinti paskolą praleidimo, mokėjimo.
39. Atsakovė nurodo, kad nepagrįstai ieškovė netesyboms pagal visas paskolų sutartis apskaičiuoti prašo taikyti 12,5 procento metinę palūkanų normą, nes paskolų sutartims, sudarytoms tarp bylos šalių, nėra būdingas komerciškumo požymis, t. y. šios sutartys Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir MAPKSVPĮ) 1 straipsnio 2 dalies ir 2 straipsnio 1 dalies prasme nėra komercinės sutartys.
40. Ieškovė su tokiu vertinimu nesutinka, nurodydama, kad ginčo paskolos sutartys ir jų pakeitimai sudaryti tarp dviejų juridinių pelno siekiančių asmenų (t. y. ūkio subjektai), dėl piniginių lėšų paskolinimo už atlyginimą (t. y. nustatant pareigą mokėti pelno palūkanas). Pažymi, kad atsakovė neįrodinėja aplinkybių, jog ieškovė ir atsakovė nevykdytų ūkinės / komercinės veiklos (t. y. kad negalėtų būti laikomi ūkio subjektais). Ieškovės vertinimu, šie išvardinti ginčo paskolos sutarčių sudarymo kriterijai visa apimtimi atitinka MAPKSVPĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą komercinės sutarties apibrėžimą ir minėto įstatymo nuostatos gali ir turi būti taikomos atsakovės atžvilgiu.
41. MAPKSVPĮ 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas įstatymo tikslas - nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų apskaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai. Tuo tarpu šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą yra perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Taigi, šio įstatymo nuostatos yra taikomos tik toms komercinėms sutartims, pagal kurias perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai.
42. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra atsakovės akcininkė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad juridinio asmens dalyvis privalo elgtis sąžiningai ir savo veiksmais neriboti juridinio asmens teisių bei galimybių vykdyti savo pareigas (CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Bendrovės akcininkai (t. y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo atsižvelgti į įstatymuose įtvirtintą viešąjį interesą, veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003). Nors cituojamoje byloje pateikti išaiškinimai nėra susiję su akcininkų suteiktų paskolų bei palūkanų dydžio klausimais, tačiau jie aktualūs vertinant ieškovės reikalavimą priteisti 12,5 procento metines palūkanas MAPKSVPĮ pagrindu. Kaip jau minėta, ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas imperatyvus draudimas viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje, ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutines palūkanų normas. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, reikalavimas priteisti 12,5 procento metines kompensuojamas palūkanas MAPKSVPĮ pagrindu prieštarauja minėtoms ABĮ nuostatoms bei santykiams tarp juridinio asmens dalyvio ir bendrovės. Taigi, vien šios aplinkybės konstatavimas lemia, kad MAPKSVPĮ apibrėžtos palūkanos negali būti taikomos. Pažymėtina, kad 2021 m. liepos 1 d. Paskolos sutarties 1 p. nustatyta, kad šia sutartimi ieškovė suteikia atsakovei paskolą kasdieniniai investicinei veiklai teikti. Taip pat ir 2023 m. vasario 2 d., 2023 m. vasario 20 d., 2023 m. vasario 22 d. Paskolos sutartyse nurodyta, kad paskola suteikiam paskolos gavėjo finansiniams poreikiams, apyvartinėms lėšoms papildyti ir investicijoms. Ieškovė taip pat procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovės finansinė būklė paskolų sudarymo metu buvo sudėtinga, bendrovei reikėjo apyvartinių lėšų kasdienės veiklos užtikrinimui, dėl šių priežasčių ieškovė, kaip akcininkė, ėmėsi ypač rizikingo sprendimo paskolinti įmonei, tuo metu turinčiai ženklių finansinių sunkumų. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad suteiktos paskolos nepatenka į MAPKSVPĮ reguliavimo sritį.
Žemesnės instancijos teismas
43. Atsižvelgiant į tai, priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad šioje teisės normoje nustatyto dydžio palūkanos pradedamos skaičiuoti tik nuo termino įvykdyti piniginei prievolei praleidimo.
44. Atsakovė nurodo, kad ieškovė a priori (nepatikrinus kitų faktų) turi teisę reikalauti tokių netesybų: pagal pirmąją paskolos sutartį – 1 742,47 Eur netesybų (100 000 Eur x 0,06 / 365 dienų x 106 dienos); pagal antrąją paskolos sutartį – 562,19 Eur netesybų (20 000 Eur x 0,06 / 365 dienų x 171 diena (nuo 2023 m. birželio 2 d. iki ieškinio pareiškimo teisme dienos, t. y. iki 2023 m. lapkričio 20 d.)); pagal trečiąją paskolos sutartį – 88,03 Eur netesybų (3 500 eurų x 0,06 / 365 dienų x 153 dienos (nuo 2023 m. birželio 20 d. iki 2023 m. lapkričio 20 d.).
45. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. liepos 1 d. Paskolos sutartyje (dėl 100 000 Eur dydžio paskolos) numatyta, jog paskola suteikiama 120 dienų laikotarpiui. Šalys 2021 m. spalio 30 d. Paskolos sutarties pakeitimu dėl Sutarties Nr. 20210701 GS, pakeitė Sutarties 3.1. p., nustatant, kad paskola suteikiama 600 dienų laikotarpiui, t. y. iki 2023 m. vasario 22 d. (e. bylos b.l.15). Šalys (dėl 20 000 Eur dydžio paskolos) 2022 m. balandžio 8 d. Paskolos sutartyje nustatė, kad paskola suteikta 120 dienų laikotarpiui. Šalys 2022 m. rugpjūčio 6 d. Paskolos sutarties pakeitimu dėl Sutarties Nr.2022/04/08 GS, pakeitė Sutarties 3.1. p., nustatant, kad paskola suteikiama 300 dienų laikotarpiui, t. y. iki 2023 m. vasario 2 d. (e. bylos b.l.8). Šalys 2022 m. balandžio 26 d. Paskolos sutartimi dėl 3 500 Eur dydžio paskolos numatė, kad paskola suteikta 120 dienų laikotarpiui. 2022 m. rugpjūčio 24 d. Paskolos sutarties pakeitimu dėl Sutarties Nr.2022/04/26, pakeitė Sutarties 3.1. p., nustatant, kad paskola suteikiama 300 dienų laikotarpiui, t. y. iki 2023 m. vasario 20 d. (e. bylos b.l.20).
46. Bylos duomenimis šalys sudarė papildomas sutartis. Šalių 2023 m. vasario 2 d. Paskolos sutarties 2.1. nustatyta, kad pagal šią sutartį ieškovė suteikia paskolos gavėjui (atsakovei) 20 821, 92 Eur paskolą; paskola suteikiam 120 dienų laikotarpiui, t. y. iki 2023 m. birželio 2 d. (e. bylos b. l. 10-11). Šalių 2023 m. vasario 20 d. Paskolos sutarties 2.1. nustatyta, kad pagal šią sutartį ieškovė suteikia atsakovei paskolos gavėjui (atsakovei) 3 643,84 Eur dydžio paskolą; paskola suteikiam 120 dienų laikotarpiui, t. y. iki 2023 m. birželio 20 d. (e. bylos 1 t., b.l.22-23). Šalys 2023 m. vasario 22 d. paskolos sutarties 2.1. nustatė, kad pagal šią sutartį ieškovė suteikia atsakovei 108 219,18 Eur dydžio paskolą;. Sutartyje numatyta, kad paskola suteikiama 120 dienų laikotarpiui, t. y. iki 2023 m. birželio 22 d. (e. bylos 1 t., b.l.16-17).
47. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad suteiktų paskolų grąžinimo terminai buvo pratęsiami kelis kartus. Todėl sutiktina su atsakove, kad ieškovė klaidingai nurodo pradelsimo grąžinti paskolas pagal antrąją ir trečiąją sutartį. Nagrinėjamu atveju pagal pirmąją paskolos sutartį (108 219,18 Eur dydžio pagrindinė paskola), palūkanos skaičiuojamos nuo 2023 m. birželio 22 d. iki ieškinio pareiškimo teisme dienos, t. y. iki 2023 m. lapkričio 20 d.; pagal antrąją paskolos sutartį (20 000 Eur paskola) palūkanos skaičiuojamos nuo 2023 m. birželio 2 d. iki 2023 m. lapkričio 20 d.; pagal trečiąją paskolos sutartį (3 500 Eur paskola) palūkanos skaičiuojamos nuo 2023 m. birželio 20 d. iki 2023 m. lapkričio 20 d.
48. Pažymėtina, kad kompensuojamųjų palūkanų nuo mokėjimo palūkanų skaičiavimas, atsižvelgiant į skirtingą šių paskirtį ir pobūdį, yra pripažįstamas ir pateisinamas teismų praktikoje. Pavyzdžiui, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 49 punktas).
49. Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl minėtų palūkanų tenkinamas iš dalies, priteisiant 1 885,68 Eur kompensacines palūkanas pagal 2021 m. liepos 1 d. Paskolos sutartį (108 219, 18 Eur x 0,06 : 365 x 106 d.); priteisiant 562,19 Eur kompensacines palūkanas pagal 2022 m. balandžio 8 d. Paskolos sutartį (20 000 Eur x 0,06 : 365 x 171 d.); priteisiant 88,03 Eur kompensacines palūkanas pagal 2022 m. balandžio 26 d. Paskolos sutartį (3 500 Eur x 0,06 : 365 x 153 d.) Taigi, viso priteisiamos 2 535,90 Eur (1 885,68 Eur +562,19 Eur + 88,03 Eur) dydžio kompensacinės palūkanos.
50. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovė nepatyrė nuostolių dėl paskolų negrąžinimo paskolų sutartyse nustatytais terminais, paskolų grąžinimas neturėjo ieškovei ir jos veiklai esminės reikšmės, pažymėtina, kad kompensacinės palūkanos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, 12 punktas).
Dėl ieškovės rašytinių paaiškinimų vertinimo
51. Ieškovė 2023 m. balandžio 25 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (dok-14966), nurodant, kad remdamasi paskolų sutartimis, turi teisę reikalauti iš atsakovės netgi didesnes pinigų sumos, negu ji reikalauja pagal pateiktą ieškinį: pagal 2021 m. liepos 1 d. paskolos sutartį su vėlesniais pakeitimais – 108 219,18 Eur paskolos ir 13 681,51 Eur netesybų, apskaičiuotų pagal paskolos sutarties 3.7 punktą; pagal 2022 m. balandžio 8 d. paskolos sutartį su vėlesniais pakeitimais – 20 821,92 Eur paskolos ir 2 813,49 Eur netesybų, apskaičiuotų pagal paskolos sutarties 3.7 punktą; pagal 2022 m. balandžio 26 d. paskolos sutartį su pakeitimais – 3 643,84 Eur paskolos ir 441,13 Eur netesybų, apskaičiuotų pagal paskolos sutarties 3.7 punktą.
52. Pažymėtina, kad ieškovė 2023 m. lapkričio22 d. pateiktu ieškiniu prašė priteisti 23 294,54 Eur skolą (20 000 Eur pagrindinę skolą; 328,77 Eur pelno palūkanų (už 120 d., 5,00 proc. metinių palūkanų); 2 965,77 Eur netesybų (už pradelstas 426 d., 12,50 proc. metinių)) pagal 2022 m. balandžio 8 d. Paskolos sutartį; priteisti 115 834,74 Eur (108 219,18 Eur pagrindinę skolą, 3 557,90 Eur pelno palūkanų (už 120 d., 10 proc. metinių palūkanų), 4 057,66 Eur netesybų (už pradelstą 106 d., 12,50 proc. metinių palūkanų)) pagal 2021 m. liepos 1 d. Paskolos sutartį; priteisti 4 054,61 Eur (3 500 Eur pagrindinę skolą, 57,53 Eur pelno palūkanų (už 120 d.,5 proc. metinių palūkanų), 497,08 Eur netesybų (už pradelstą 408 d., 12,50 proc. metinių palūkanų)) pagal 2022 m. balandžio 26 d. Paskolos sutartį.
53. Taigi, ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė naujas aplinkybes dėl netesybų (delspinigių) priteisimo bei padidintų paskolos sumų.
54. Atsakovė nurodo, kad ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas yra išimtinė ieškovo prerogatyva. Teismas neturi teisės ex officio (savo iniciatyva) keisti ieškinio faktinio pagrindo. Todėl, ieškovei aiškiai pareiškus, kad ji pateiktais rašytiniais paaiškinimais nekeičia savo ieškinio faktinio pagrindo, šiuose paaiškinimuose išdėstytos aplinkybės dėl netesybų, kildinamų iš pačių paskolų sutarčių ir padidintų paskolų sumų, neturi teisinės reikšmės sprendžiant šios bylos ginčą.
55. Teismas pripažįsta atsakovės argumentus pagrįstais. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui; jame, be kita ko, privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje proceso normoje įgyvendinamas CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 34 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
56. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021, 22, 23 punktai).
57. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas teismo posėdžio 2024 m. balandžio 25 d. metu nurodė, kad nekeičia ieškinio pagrindo, todėl teismas bylą nagrinėja 2023 m. lapkričio 22 d. pareikšto ieškinio ribose. Kartu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl palūkanų ir netesybų santykio jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 16 punktas; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 22 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
58. Apibendrinat byloje nustatytas aplinkybes bei teismo išvadas, ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 131 719, 18 Eur dydžio skolą, 2 709,60 Eur dydžio pelno palūkanas, 2 535,90 Eur kompensacines palūkanas. Kitoje dalyje ieškinys nėra tenkinamas teismo aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu.
59. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90)). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad kiti šalių nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės sprendžiant ginčą, teismas dėl jų nepasisako.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
60. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios yra priskiriamos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-3-687/2019, 28, 29 punktai; 2020 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-378/2020.
61. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro lėšos, kurių kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017, 42 punktas; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018, 45 punktas ir kt.).
62. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovės 6 procentų dydžio procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 2 dalį už priteistą sumą, kurios skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
63. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
64. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
65. Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).
66. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 6 710,12 Eur bylinėjimosi išlaidas (4 661,12 Eur už teisinę pagalbą ir 2 049 už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį) (e. bylos 1 t., b. l. 36, 112–116).
67. Ieškovei buvo išrašyta 2024 m. balandžio 17 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas 4 661,12 Eur sumai (už pretenzijų atsakovei parengimą (543,75 Eur be PVM); už ieškinio parengimą (1 837,5 Eur be PVM); už dubliko parengimą ir tripliko analizę (1 087,50 Eur be PVM); už atstovavimą 2024 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje 375 Eur be PVM); už išlaidas registrams (8,41 Eur)), kuri apmokėta 2024 m. balandžio 24 d.
68. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 4 235 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą (e. bylos 1 t., b. l. 36, 117–119).
69. Atsakovei buvo išrašyta 2024 m. sausio 1 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas 4 235 Eur sumai (už atsiliepimo, tripliko parengimą, atstovavimas teismo posėdžiuose, kitų procesinių dokumentų parengimą ir kitų reikalingų atstovavimo veiksmų pirmosios instancijos teisme atlikimą), kuri apmokėta 2024 m. vasario 2 d.
70. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
71. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą apskaičiuojamas taikant 0,1 koeficientą (Rekomendacijų 8.20. papunktis). Ieškovės pretenzijos parengtos 2023 m. spalio mėn. Suteiktų teisinių paslaugų detalizacijoje nurodyta, kad šios paslaugos teiktos 3,63 val. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Taigi, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už pretenzijų parengimą dydis šiuo atveju sudaro 800,04 Eur (2 000,10 Eur (2023 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1 koef. x 4).
72. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už ieškinio parengimą dydis apskaičiuojamas taikant 2,5 koeficientą (Rekomendacijų 8.2. papunktis). Ieškovės ieškinys parengtas 2023 m. lapkričio mėn. Taigi, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už ieškinį parengimą dydis šiuo atveju sudaro 5 000,25 Eur (2 000,10 Eur (2023 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 2,5 koef.).
73. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už atsiliepimo parengimą dydis apskaičiuojamas taikant 2,5 koeficientą (Rekomendacijų 8.2. papunktis). Atsakovės atsiliepimas parengtas 2023 m. gruodžio mėn. Taigi, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už atsiliepimo parengimą dydis šiuo atveju sudaro 5 000,25 Eur (2 000,10 Eur (2023 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 2,5 koef.).
74. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už dubliką parengimą dydis apskaičiuojamas taikant 1,5 koeficientą (Rekomendacijų 8.3. papunktis). Ieškovės dublikas parengtas 2024 m. sausio mėn. Taigi, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už tripliko parengimą dydis šiuo atveju sudaro 3 027,30 Eur (2 018,20 Eur (2023 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 1,5 koef.).
75. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už tripliką parengimą dydis apskaičiuojamas taikant 1,5 koeficientą (Rekomendacijų 8.3. papunktis). Atsakovės triplikas parengtas 2024 m. sausio mėn. Taigi, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už tripliko parengimą dydis šiuo atveju sudaro 3 027,30 Eur (2 018,20 Eur (2023 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 1,5 koef.).
76. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai parengimą dydis apskaičiuojamas taikant 0,4 koeficientą (Rekomendacijų 8.16. papunktis). Atsakovės atsiliepimas į ieškovės rašytinius paaiškinimus parengtas 2024 m. gegužės mėn. Taigi, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už atsiliepimo į ieškovės rašytinius paaiškinimus parengimą dydis šiuo atveju sudaro 844,12 Eur (2 110,30 Eur (2023 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4 koef.).
77. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą dydis apskaičiuojamas taikant 0,1 koeficientą (Rekomendacijų 8.19. papunktis). Teismo posėdis 2024 m. balandžio 25 d. truko 33 minutes, teismo posėdis 2024 m. liepos 9 d. – 47 minutes ir teismo posėdis 2024 m. rugpjūčio 19 d. – 43 minutes. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams, susitikimus su klientais ir pan. atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022). Taigi, rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už atstovavimą 2024 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje sudaro 216,10 Eur (2 161 Eur (2024 m. I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1 koef. x 1). Rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už atstovavimą 2024 m. liepos 9 d. ir 2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžiuose dydis sudaro 432,20 Eur (2 161 Eur (2024 m. I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1 koef. x 2) .
78. Taigi, byloje dalyvaujančių šalių atstovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl priteisiamos, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos procesinį rezultatą. Ieškovė buvo pareiškusi ieškinį dėl 143 183, 89 Eur priteisimo. Teismas ieškinį tenkina iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovė viso 136 964,68 Eur (131 719, 18 Eur dydžio skolą, 2 709,60 Eur dydžio pelno palūkanas, 2535,90 Eur kompensacines palūkanas. Taigi, ieškovės reikalavimai patenkinti 95,66 procentus. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteisiama ieškovei 6 418, 90 Eur; iš ieškovės atsakovei – 183,79 Eur. Atlikus priešpriešinių mokėtinų sumų įskaitymą, iš atsakovės ieškovei viso priteisiama 6 235,11 Eur (6 418,90-183,79) bylinėjimosi išlaidų.
Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo
79. Atsakovė prašo teismo sprendimą išdėstyti vieneriems metams, nes atsakovės finansinė padėtis yra sudėtinga – atsakovės nuostoliai 2022 m. gruodžio 31 d. siekė 646 766 Eur. Nurodo, kad įvertinus paskolų, grąžintinų pagal visas paskolų sutartis, dydžius, jų santykį su atsakovės veiklos rezultatais, yra akivaizdus faktas, jog atsakovė neturi objektyvių galimybių iškart grąžinti visas paskolas. Įpareigojimas iškart grąžinti visas paskolas dar labiau apsunkintų atsakovės finansinę padėtį ir dar labiau sutrikdytų jos veiklą, galiausiai galimai privestų netgi prie nemokumo, o tokia situacija neatitiktų ne tik atsakovės ir kitų jos kreditorių, bet ir pačios ieškovės interesų, nes ieškovė, atsakovei tapus nemokiai, iš esmės prarastų galimybę susigrąžinti suteiktas paskolas. Pažymi, kad atsakovė grąžino savo buvusiam vadovui 19 000 Eur paskolą, atsakovė vykdo savo įsipareigojimus paslaugų teikėjams (užsienio bendrovėms „Spinnaker Support“, „Advantio LMT“, „OpenWay Nordics“ ir AB „Telia Lietuva“ buvo sumokėtos atitinkamai 37 860 Eur, 9 200 Eur, 19 805 Eur ir 1 909,98 Eur sumos). Nurodo, kad atsakovė pasiekė ypač svarbų susitarimą dėl tolesnio bendradarbiavimo su savo pagrindine partnere užsienio bendrove „Openway“. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad atsakovės finansinė padėtis pakeitus jos vadovą (A. D. 2023 m. birželio 15 d. buvo atšauktas iš atsakovės vadovo pareigų), ilgainiui gerėja ir stabilios finansinės padėties atkūrimo perspektyvos yra pozityvios.
80. Ieškovė nesutinka su šiuo prašymu, nes atsakovė nepagrindė egzistuojant išimtinių sąlygų ir/ar išimtinių aplinkybių, dėl kurių egzistuotų pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ypač ilgam – 12 mėnesių – laikotarpiui. Vien aplinkybė, kad atsakovė galimai turi kitų kreditorių, nesuteikia teisės vėlinti (atidėti) ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Pažymi, kad kai ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzijomis dėl lėšų pagal ginčo paskolų sutartis grąžinimo, atsakovė nebendradarbiavo, nesiūlė susitarti dėl mokėjimų grafiko, o tik pareiškė, jog kategoriškai atsisako mokėti įsiskolinimą pagal paskolos sutartis, prisidengdama tariamais reikalavimais ieškovės atžvilgiu. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip siekis vengti atsiskaitymo su kreditoriumi (ieškove). Be to, pažymi, kad atsakovė neįrodinėja savo sunkios finansinės būklės kaip privalomos sąlygos teismo sprendimo išdėstymui; atsakovės pateikta pelno - nuostolių ataskaita yra nebe aktuali, neatskleidžia atsakovės realios turtinės būklės; neaiški atsakovės valdomo turto apimtis, gautinos sumos, kreditoriniai įsipareigojimai; nėra jokių duomenų apie kitas privalomas vykdyti paskolos sutartis.
81. Pažymėtina tai, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas bei jo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galia kartu nulemia ir jo vykdymo privalomumą (CPK 18 straipsnis). CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas.
82. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tam tikrais atvejais, kai dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, gali būti taikomas CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas sprendimo įvykdymo atidėjimas arba išdėstymas. Visgi šios teisės normos nuostatų įgyvendinimas reiškia nuokrypį nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Taigi išimtiniais atvejais taikomą sprendimo įvykdymo atidėjimą arba jo vykdymo išdėstymą turi lemti objektyvios (t. y. nepriklausančios nuo asmenų valios, veiksmų ir (ar) jų ketinimų), o ne subjektyvios priežastys.
83. Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta konkrečių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos išimtinėmis ir lemiančiomis poreikį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Tokį prašymą nagrinėjantis teismas turi individualiai įvertinti kiekvienoje byloje susiklosčiusią situaciją, o procesinį sprendimą priimti, be kita ko, atsižvelgęs ir į CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus. Kitaip tariant, teismas turėtų įsitikinti, kad išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui arba tam tikram terminui atidėjus jo vykdymą nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumas bei vykdytinumas ir nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai bei lūkesčiai, t. y. turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2023; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-948-790/2023 19 punktas).
84. Atsakovė, pagrįsti prašymo išdėstyti teismo sprendimą, pateikė 2022 m. gruodžio 31 d. pelno – nuostolių ataskaitą, kuri patvirtina, kad ataskaitiniu laikotarpiu iki 2023 m. gruodžio 31d. atsakovės pardavimo pajamos - 194 390 Eur, praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu – 373 992 Eur, atsakovė turėjo 646 766 Eur nuostolių (e. bylos 1 t., b. l.59).
85. Byloje taip pat pateiktas atsakovės 2023 m. gruodžio 31 d. balansas patvirtina, kad bendrovės turtas 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 616 959 Eur, tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 057370 Eur, praėjusiais metais – 1 109 270 Eur (e. bylos 1 t., b. l.130).
86. Atsakovės pateikta 2023 m. gruodžio 31 d. pelno – nuostolių ataskaita patvirtina, kad ataskaitiniu laikotarpiu iki 2024 m. gruodžio 31d. atsakovės pardavimo pajamos 879 310 Eur, praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu – 194 390 Eur (e. bylos 1 t., b. l.131). Taigi, atsakovė uždirbo 879 310 Eur pajamų, lyginant su praėjusiu laikotarpiu. Iš 2023 m. gruodžio 31 d. pelno nuostolių ataskaitos matyti, kad atsakovė turėjo 15 254 Eur grynojo pelno.
87. Teismo vertinimu, pateikti atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis pakankamai sudėtinga, nes bendrovės turtas 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 616 959 Eur, tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 057370 Eur. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, jog skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1139-302/2021). Nagrinėjamu atveju byloje tokių duomenų nėra. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pasiekė ypač svarbų susitarimą dėl tolesnio bendradarbiavimo su savo pagrindine partnere užsienio bendrove „Openway“, todėl atsakovės finansinė padėtis pakeitus jos vadovą (A. D. 2023 m. birželio 15 d. buvo atšauktas iš atsakovės vadovo pareigų), ilgainiui gerėja ir stabilios finansinės padėties atkūrimo perspektyvos yra pozityvios. Byloje pateiktas susirašinėjimas su bendrove „Openway“ el. laiškais (e. bylos b.l.52-55) leidžia daryti išvadą dėl galimo bendradarbiavimo su šia bendrove, bet jie nepatvirtina atsakovės nurodytos aplinkybės dėl finansinės padėties atkūrimo perspektyvos. Šių aplinkybių nepatvirtina ir atsakovės pateikti duomenys, kad vykdo savo įsipareigojimus paslaugų tiekėjams (e. bylos b.l.50,51,58,75,76).
88. Nagrinėjamu aspektu reikšminga ir tai, kad atsakovė prievolę grąžinti ieškovei suteiktą paskolą sumoje 123 500 Eur pripažįsta nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 28 d.) – šios prievolės neginčijo nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike. Taigi, dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą minėtoje sumoje, atsakovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad ši suma teismo sprendimu nebus iš jos priteista. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė jokių mokėjimų ieškovės atžvilgiu neatliko. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sprendimo įvykdymo atidėjimas (išdėstymas) neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Atsižvelgiant į tai, nėra tenkinamas atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pripažinti ex officio šalių 2023 m. vasario 22 d. paskolos sutarties Nr. 20230222G 3.4. papunktyje nustatytą sąlygą dėl 10 procentų metinių palūkanų ta dalimi, kuria viršija sutarties sudarymo momentu paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje galiojusią komercinių bankų vidutinę palūkanų normą (6,53 procentus), negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, nustatant 6.53 procentų palūkanų dydį.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gekota“, juridinio asmens kodas 123235421, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Processing“, juridinio asmens kodas 125277796, 131 719, 18 Eur dydžio skolą, 2 709,60 Eur dydžio pelno palūkanas, 2 535,90 Eur kompensacines palūkanas.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gekota“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Processing“ 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (131 719, 18 Eur dydžio skola, 2 709,60 Eur dydžio pelno palūkanos, 2 535,90 Eur kompensacinės palūkanos) nuo ieškinio priėmimo (2023 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gekota“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Processing“ 6 235,11 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.