- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-27
- Bylos Nr.
- e2A-52-553/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01290-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Vilija Mikuckienė, Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Processing“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gekota“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Processing“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gekota“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BankingLab Processing“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gekota“ (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „BankingLab Processing“ (toliau – ir atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 143 183,89 Eur skolą, 12,50 proc. dydžio procesines palūkanas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. liepos 1 d., 2022 m. balandžio 8 d., 2022 m. balandžio 26 d. su atsakove sudarė paskolos sutartis, kurių pagrindu atsakovei suteikė atitinkamai 100 000 Eur paskolą, 20 000 Eur paskolą ir 3 500 Eur paskolą.
3. Pagal visas paskolos sutartis paskolų sumų ir palūkanų mokėjimo terminai yra pasibaigę, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovės paskolos sumas ir palūkanas. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašė: 1) pagal 2022 m. balandžio 8 d. paskolos sutartį priteisti 23 294,54 Eur skolą, kurią sudaro 20 000 Eur pagrindinė skola, 328,77 Eur pelno palūkanos (už 120 dienų 5 proc. metinių palūkanų), 2 965,77 Eur netesybos (už pradelstas 426 dienas 12,50 proc. metinių palūkanų); 2) pagal 2021 m. liepos 1 d. paskolos sutartį priteisti 115 834,74 Eur skolą, kurią sudaro 108 219,18 Eur pagrindinė skola, 3 557,90 Eur pelno palūkanos (už 120 dienų 10 proc. metinių palūkanų), 4 057,66 Eur netesybos (už pradelstas 106 dienas 12,50 proc. metinių palūkanų)); 3) pagal 2022 m. balandžio 26 d. paskolos sutartį priteisti 4 054,61 Eur skolą, kurią sudaro 3 500 Eur pagrindinė skola, 57,53 Eur pelno palūkanos (už 120 dienų 5 proc. metinių palūkanų), 497,08 Eur netesybos (už pradelstas 408 dienas 12,50 proc. metinių palūkanų).
4. Ieškovė 2023 m. spalio 6 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl skolos ir palūkanų sumokėjimo. Atsakovė atsakė į pretenziją, neginčydama pareigos sumokėti skolą, tačiau nurodė sustabdanti atsiskaitymus pagal paskolos sutartis. Tokį sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovė nepagrįstai gavo ir negrąžino 639,31 Eur palūkanas pagal anksčiau įvykdytas paskolos sutartis.
Atsiliepimas
5. Atsakovė neprieštarauja, kad gavo paskolas pagal nurodytas sutartis ir pripažįsta pareigą jas grąžinti, tačiau ji nesutinka su ieškovės reikalavimais dėl pelno palūkanų ir netesybų priteisimo.
6. Atsakovė teigia, kad paskolos sutartimis šalys susitarė dėl 5 proc. metinių pelno palūkanų, kurios vėlesnėse sutartyse buvo padidintos iki 10 proc. Ji remiasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 15 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame nustatyta, kad akcininkas gali skolinti bendrovei, tačiau palūkanų norma negali viršyti komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios sutarties sudarymo metu.
7. Atsakovė nurodo, kad, Lietuvos banko duomenimis, komercinių bankų vidutinės palūkanų normos atitinkamu laikotarpiu buvo gerokai mažesnės nei sutartos paskolos sutartyse. Todėl ji teigia, kad susitarimai dėl pelno palūkanų prieštarauja įstatymui, yra niekiniai ir negalioja nuo jų sudarymo momento.
8. Kadangi susitarimai dėl pelno palūkanų laikytini negaliojančiais, atsakovė tvirtina, kad ieškovė neturi teisės reikalauti nei pelno palūkanų, nei netesybų, apskaičiuotų už pelno palūkanas. Todėl netesybos gali būti skaičiuojamos tik už pačias paskolas.
9. Netesybos pagal 2022 m. balandžio 8 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. paskolų sutartis buvo apskaičiuotos atitinkamai už 426 ir 408 dienas. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalimi, netesyboms taikomas sutrumpintas 6 mėnesių (180 dienų) senaties terminas. Atsakovė prašo taikyti šį terminą ir riboti netesybų apskaičiavimą iki 180 dienų.
10. Atsakovė ginčija 12,5 proc. metinių palūkanų normos taikymą netesyboms ir procesinėms palūkanoms. Ji teigia, kad Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – ir MAPKSVPĮ) taikomas tik komercinėms sutartims, tačiau paskolų sutartys tarp šalių nelaikytinos komercinėmis, nes ieškovė nėra ūkio subjektas, besiverčiantis paskolų teikimu.
11. Atsakovė prašė teismo išdėstyti sprendimo dėl paskolų grąžinimo vykdymą vieneriems metams dėl sudėtingos finansinės padėties. 2022 m. gruodžio 31 d. bendrovės nuostoliai siekė 646 766 Eur, todėl momentinis paskolų grąžinimas galėtų dar labiau pabloginti bendrovės finansinę situaciją ir padidinti nemokumo riziką, o tai neatitiktų nei ieškovės, nei kitų kreditorių interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino ex officio (pagal pareigas) šalių 2023 m. vasario 22 d. paskolos sutarties Nr. 20230222G 3.4 papunktyje nustatytą sąlygą dėl 10 proc. metinių palūkanų ta dalimi, kuria viršija sutarties sudarymo momentu paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje galiojusią komercinių bankų vidutinę palūkanų normą (6,53 proc.), negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, nustatant 6,53 proc. palūkanų dydį; priteisti ieškovei UAB „Gekota“ iš atsakovės UAB „BankingLab Processing“ 131 719, 18 Eur skolą, 2 709,60 Eur pelno palūkanas, 2 535,90 Eur kompensacines palūkanas, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (131 719, 18 Eur skolą, 2 709,60 Eur pelno palūkanas, 2 535,90 Eur kompensacines palūkanas) nuo ieškinio priėmimo (2023 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 6 235,11 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pagal 2021 m. liepos 1 d. paskolos sutartį ieškovė suteikė atsakovei 100 000 Eur paskolą, pagal 2022 m. balandžio 8 d. paskolos sutartį – 20 000 Eur paskolą ir pagal 2022 m. balandžio 26 d. paskolos sutartį – 3 500 Eur paskolą. Atsakovė neneigia paskolų suteikimo fakto ir pareigos jas grąžinti, tačiau nevykdo prisiimtų prievolių. Dėl to teismas, vadovaudamasis CK 6.870 ir 6.873 straipsniais, ieškinį šioje dalyje patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 131 719,18 Eur skolą (20 000 Eur + 3 500 Eur + 108 219,18 Eur).
4. Teismas pažymėjo, kad įstatymas imperatyviai nedraudžia paskolos sutarties šalims susitarti dėl palūkanų kapitalizavimo, t. y. nesumokėtas palūkanas įskaityti į bendrą paskolos sumą.
5. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys 2023 m. vasario 22 d. paskolos sutarties 2.1 papunkčiu susitarė, jog ieškovė suteikia atsakovei 108 219,18 Eur paskolą. Sutarties 2.2 papunktyje nustatyta, kad paskolos davėja (ieškovė) suteikia paskolą paskolos gavėjai (atsakovei), įskaitydama įsipareigojimus pagal: negrąžintą paskolą, suteiktą pagal 2021 m. liepos 1 d. paskolos sutartį Nr. 20210701 GS; šios sutarties pratęsimą 2021 m. spalio 30 d.; priskaičiuotas palūkanas, sudarančias 8 219,18 Eur. Taigi, atsakovės laiku nemokamos palūkanos buvo įtrauktos į paskolos sumą, taip padidinant bendrą skolos dydį. Teismas pripažino, kad kapitalizuotos palūkanos tapo atsakovės vykdytinos pagrindinės prievolės dalimi pagal paskolos sutartį.
6. Spręsdamas dėl pelno palūkanų priteisimo teismas nustatė, kad pradinėse 2021 m. liepos 1 d., 2022 m. balandžio 8 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. paskolų sutartyse buvo numatyta 5 proc. metinių palūkanų norma. Vėliau, 2023 m. vasario 2 d., 2023 m. vasario 20 d. ir 2023 m. vasario 22 d. sudarytomis sutartimis, šalių susitarimu palūkanų norma buvo padidinta iki 10 proc. metinių palūkanų.
7. ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas draudžia bendrovei ir akcininkams susitarti dėl palūkanų, viršijančių komercinių bankų vidutinę palūkanų normą sutarties sudarymo metu. Atsakovė teigia, kad atitinkamu laikotarpiu komercinių bankų vidutinė palūkanų norma buvo 2,80–4,52 proc., tačiau ieškovė nurodo, jog vertinti reikia visų komercinių bankų išduodamų paskolų vidutinę palūkanų normą, kuri buvo 4,90–6,53 proc. Teismas pritarė ieškovės pozicijai, kad palūkanų normos ribojimas taikomas bendrai visoms paskolų rūšims, o ne tik įmonėms suteikiamoms paskoloms.
8. Lietuvos banko viešai skelbiami komercinių bankų teikiamų paskolų 2021 m. liepos mėn. fiksuota paskolų (iki 1 mln. Eur) palūkanų vidutinė norma yra 4,90 proc., 2022 m. balandžio mėnesį fiksuota paskolų palūkanų vidutinė norma – 4,70 proc. Teismo vertinimu, šalių 2021 m. liepos 1 d., 2022 m. balandžio 8 d., 2022 m. balandžio 26 d. paskolos sutartyse nustatytos 5 proc. dydžio palūkanos nelaikytinos kaip neadekvačiai didelės ir (ar) ženkliai viršijusios paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutines palūkanų normas, galiojusias paskolos sutarties sudarymo momentu. Įvertinęs tai, teismas nusprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo mažinti minėtų palūkanų (dėl 5 proc. dydžio) ir pagal 2022 m. balandžio 8 d. paskolos sutartį (dėl 20 000 Eur paskolos) priteisė 328,77 Eur pelno palūkanas (5,00 proc. metinių palūkanų už 120 d.); pagal 2022 m. balandžio 26 d. paskolos sutartį (dėl 3 500 Eur paskolos) priteisė 57,53 Eur pelno palūkanas (5 proc. metinių palūkanų už 120 d.).
9. Teismas nustatė, kad 2023 m. vasario mėn. vidutinė komercinių bankų paskolų palūkanų norma buvo 6,53 proc., todėl 2023 m. vasario 2 d., vasario 22 d. ir vasario 26 d. paskolos sutartyse negalėjo būti nustatytos didesnės metinės palūkanos. Kadangi ieškovė prašė priteisti 10 proc. metinių palūkanų pagal 2021 m. liepos 1 d. paskolos sutartį, kurios sąlygos buvo pakeistos 2023 m. vasario 22 d. sutartimi, teismas pripažino negaliojančia tik tą palūkanų dalį, kuri viršijo 6,53 proc., ir atmetė atsakovės argumentus dėl sandorių išskaidymo. Pagal 2023 m. vasario 22 d. paskolos sutartį, kuri pakeitė 2021 m. liepos 1 d. sutarties nuostatas dėl palūkanų ir paskolos grąžinimo terminų, teismas už 108 219,18 Eur sumą priteisė 6,53 proc. metines palūkanas, t. y. 2 323,30 Eur pelno palūkanų (6,53 proc. metinių palūkanų už 120 dienų).
10. Spręsdamas dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų priteisimo teismas nustatė, kad atsakovė praleido paskolos grąžinimo terminus, todėl ji negali būti atleista nuo palūkanų mokėjimo kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacijos. Atsakovė ginčijo ieškovės reikalavimą taikyti 12,5 proc. metinių palūkanų normą, teigdama, kad paskolų sutartys nėra komercinės. Tačiau teismas konstatavo, kad paskolos buvo sudarytos tarp dviejų pelno siekiančių juridinių asmenų, todėl jos atitinka komercinės sutarties kriterijus. Vis dėlto, remiantis ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktu, draudžiančiu viršyti komercinių bankų vidutines palūkanas, teismas pripažino, kad MAPKSVPĮ numatytos 12,5 proc. palūkanos negali būti taikomos. Atsižvelgdamas į tai teismas priteisė 6 proc. dydžio palūkanas nuo termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimo momento.
11. Teismas nustatė, kad paskolų grąžinimo terminai buvo pratęsti kelis kartus, todėl pripažino, jog ieškovė klaidingai apskaičiavo pradelsimo laikotarpį pagal 2022 m. balandžio 8 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. paskolos sutartis. Pagal 2021 m. liepos 1 d. sutartį palūkanos skaičiuojamos nuo 2023 m. birželio 22 d. iki 2023 m. lapkričio 20 d., pagal 2022 m. balandžio 8 d. sutartį – nuo 2023 m. birželio 2 d. iki lapkričio 20 d., o pagal 2022 m. balandžio 26 d. – nuo 2023 m. birželio 20 d. iki lapkričio 20 d. Teismas taip pat patvirtino, kad kompensuojamosios palūkanos už praleistus mokėjimo terminus pripažįstamos teismų praktikoje kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai ir jų nereikia įrodinėti.
12. Teismas ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo patenkino iš dalies, priteisdamas 2 535,90 Eur kompensacines palūkanas pagal tris paskolos sutartis:1 885,68 Eur kompensacines palūkanas pagal 2021 m. liepos 1 d. paskolos sutartį (108 219,18 Eur x 0,06 : 365 x 106 d.); 562,19 Eur kompensacines palūkanas pagal 2022 m. balandžio 8 d. paskolos sutartį (20 000 Eur x 0,06 : 365 x 171 d.); 88,03 Eur kompensacines palūkanas pagal 2022 m. balandžio 26 d. paskolos sutartį (3 500 Eur x 0,06 : 365 x 153 d.).
13. Teismas nurodė, kad ieškovė 2023 m. balandžio 25 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė naujas aplinkybes dėl netesybų (delspinigių) priteisimo ir padidintų paskolos sumų. Tačiau teismo posėdyje jos atstovas patvirtino, kad ieškinio pagrindas nesikeičia, todėl byla buvo nagrinėjama pagal pareikštą ieškinį. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką negalima reikalauti ir palūkanų, ir netesybų tuo pačiu atveju, nes tai reikštų dvigubą atsakomybę skolininkui ir nepagrįstą kreditoriaus praturtėjimą. Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad nuostoliai, kuriuos kompensuoja palūkanos, apima netesybas, todėl jos įskaitomos į kompensacinių palūkanų dydį pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnius.
14. Teismas ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovės 6 proc. dydžio procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 2 dalį už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
15. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo teismas nustatė, kad atsakovės finansinė padėtis yra sudėtinga, nes 2023 m. gruodžio 31 d. bendrovės turtas sudarė 616 959 Eur, o įsipareigojimai siekė 1 057 370 Eur. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimo vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei yra pagrįstų duomenų apie skolininko finansinės padėties gerėjimą. Atsakovė teigė susitarusi dėl tolesnio bendradarbiavimo su partneriu „Openway“, tačiau pateikti įrodymai nepatvirtina realių jos finansinės padėties atkūrimo perspektyvų. Nors atsakovė pripažino prievolę grąžinti 123 500 Eur skolą nuo bylos iškėlimo, ji iki šiol neatliko jokių mokėjimų. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką teismas konstatavo, kad sprendimo vykdymo atidėjimas negali suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkei. Dėl šios priežasties teismas atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimą: teismo iniciatyva konstatuoti, kad UAB „Gekota“ ir UAB „BankingLab Processing“ susitarimai dėl pelno palūkanų, įtvirtinti 2021 m. liepos 1 d., 2022 m. balandžio 8 d., 2022 m. balandžio 26 d., 2023 m. vasario 2 d. ir 2023 m. vasario 26 d. paskolų sutartyse, yra niekiniai ir negaliojantys ab initio (nuo pradžios); atmesti ieškinio reikalavimus dėl pelno palūkanų ir netesybų (kompensuojamųjų palūkanų) priteisimo; išdėstyti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias pirmosios instancijos teisme; priteisti bylinėjimosi išlaidų, susidariusių apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nustatydamas maksimalų akcininko suteikiamos paskolos palūkanų dydį. Ši norma numato, kad palūkanos negali viršyti komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios sutarties sudarymo metu, tačiau teismas nepagrįstai vertino tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims taikomų palūkanų normos vidurkį. Atsižvelgiant į bendrovės, kaip paskolos gavėjos, statusą, maksimalios palūkanos turėtų būti nustatomos, remiantis tik juridiniams asmenims taikomomis normomis.
1.2. Bylos šalys 2021 m. liepos 1 d., 2022 m. balandžio 8 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. paskolų sutartyse susitarė dėl 5 proc. metinių pelno palūkanų. Tačiau Lietuvos banko duomenimis, tuo metu komercinių bankų įmonėms taikytos vidutinės palūkanų normos buvo žymiai mažesnės – atitinkamai 2,80 proc. (2021 m. liepos mėn.) ir 2,98 proc. (2022 m. balandžio mėn.). Tai reiškia, kad minėti susitarimai prieštarauja imperatyviai įstatymo normai.
1.3. 2023 m. vasario 2 d., vasario 20 d. ir vasario 22 d. paskolų sutartys buvo išdėstytos naujomis redakcijomis, kuriose palūkanų norma dar labiau padidinta – iki 10 proc. per metus. Tuo metu Lietuvos banko skelbta vidutinė palūkanų norma siekė 4,52 proc. Todėl ir šie susitarimai dėl pelno palūkanų prieštarauja imperatyviai įstatymo normai.
1.4. Net ir hipotetiškai pripažinus, kad teismas pagrįstai atsižvelgė į fiziniams asmenims taikomas vidutines palūkanų normas, jis netinkamai nustatė taikytinus rodiklius. Apskaičiuotas vidutinis palūkanų normų vidurkis visais atvejais buvo mažesnis nei šalių sutartos pelno palūkanos: 2021 m. liepos mėn. – 2,83 proc., o sutarta 5 proc.; 2022 m. balandžio mėn. – 3,16 proc., o sutarta 5 proc.; 2023 m. vasario mėn. – 5,59 proc., o sutarta 10 proc. Kadangi šalių sutartos pelno palūkanos viršijo net ir šiuos teismo taikytus vidutinių palūkanų normų vidurkius, visi susitarimai dėl pelno palūkanų bet kuriuo atveju prieštarauja imperatyvioms teisės normoms yra niekiniai ir negalioja.
1.5. Teismas klaidingai taikė niekinio sandorio pasekmes. Teismas nepagrįstai paliko galioti susitarimus dėl pelno palūkanų, nors jie prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, taip viršydamas savo įgaliojimus ir neteisingai išspręsdamas bylą.
1.6. Net ir netinkamai aiškindamas ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą teismas privalėjo pripažinti susitarimus dėl pelno palūkanų niekiniais, nes jų prieštaravimas imperatyviai normai nepriklauso nuo nuokrypio dydžio. Tačiau teismas to nepadarė, nepagrįstai įteisindamas neteisėtus sandorius. Be to, nustatytos palūkanos gerokai viršijo taikytas vidutines palūkanų normas, todėl šie susitarimai bet kuriuo atveju turėjo būti pripažinti negaliojančiais.
1.7. Teismas klaidingai nusprendė dėl šalių susitarimų dėl pelno palūkanų, įtvirtintų 2023 m. vasario 2 d. ir vasario 26 d. paskolų sutartyse. Nors buvo pripažinta, kad šie susitarimai prieštarauja imperatyviajai įstatymo normai, teismas nepagrįstai nesprendė jų pripažinimo niekiniais, remdamasis tuo, kad ieškovė tiesiogiai nereikalauja visų reikalavimų įgyvendinimo. Teismas turėjo taikyti niekinio sandorio pasekmes savo iniciatyva, nes tokių sandorių negaliojimas nėra susijęs su ieškovės reikalavimais.
1.8. Teismas taip pat pripažino, kad susitarimai dėl pelno palūkanų, kurie viršija komercinių bankų vidutines palūkanų normas, yra niekiniai, tačiau tai nebuvo padaryta teisingai, nes šie susitarimai yra vientisi ir nedalomi. Taigi, dalinis šių susitarimų išsaugojimas prieštarauja jų prigimčiai ir teisinėms normoms. Ieškovė neturi teisės į pelno palūkanas, nes susitarimai yra niekiniai ir negalioja nuo sudarymo momento. Teismas be pagrindo nustatė pelno palūkanas ir įsikišo į sutartinius santykius tarp šalių, pažeisdamas procesines normas.
Atsiliepimas
1.9. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimu priteisti ieškovei kompensuojamąsias palūkanas. Pažymi, kad paskolų grąžinimo terminai buvo pratęsti du kartus, o tai rodo, jog nei paskolų sumos, nei jų grąžinimo terminai nebuvo esminiai ieškovei – priešingu atveju ji būtų iškart pareikalavusi grąžinti skolas. Be to, ieškovė nepatyrė nuostolių dėl vėluojančio paskolų grąžinimo, o priešingai – sutaupė atsakovės sąskaita ir gavo finansinę naudą. Kadangi ieškovė yra atsakovės akcininkė, ji turėjo galimybę prisidėti prie įstatinio kapitalo didinimo, tačiau vietoje to pasirinko suteikti paskolas, taip išvengdama išlaidų ir sukurdama mechanizmą atsakovės kontrolei. Atsakovės vertinimu, ieškovės veiksmai yra nesąžiningi, nes akcininkų paskolos paprastai yra neatlygintinės, o ieškovė neteisėtai siekė pasipelnyti iš pelno palūkanų.
1.10. Teismas netinkamai įvertino atsakovės finansinę padėtį ir nepagrįstai atmetė prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Atsakovė pateikė įrodymus, kad jos finansinė būklė gerėja: 2023 m. ji uždirbo pelną, padidėjo nuosavas kapitalas, sumažėjo įsipareigojimai ir nėra mokestinių nepriemokų. Tačiau ji dar nėra pajėgi iškart grąžinti paskolų, tai sukeltų neigiamų pasekmių ne tik jai, bet ir jos kreditoriams, įskaitant ieškovę. Kadangi ieškovė nepatyrė esminių nuostolių ir neprieštarauja išdėstymui, sprendimo vykdymo atidėjimas vieneriems metams būtų teisingas ir užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą.
1.11. Atsakovė teigia, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovė neturi teisės į jų atlyginimą už paskolų grąžinimo reikalavimus, su kuriais atsakovė sutiko nuo proceso pradžios. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 434 straipsnio 4 dalį bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos tik už ginčijamą sumą. Be to, teismas sumažino palūkanų normas, o tai turi įtakos ieškovės reikalavimų pagrįstumui ir išlaidų paskirstymui. Atsižvelgdama į šias aplinkybes atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas arba, jei sprendimas būtų panaikintas, perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
2. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir taikė pelno palūkanų dydį. Ieškovė nesutinka su apeliaciniame skunde pateiktu teiginiu, kad apskaičiuojant vidutines pelno palūkanas turėtų būti vertinamos tik tam tikrų rūšių paskolų palūkanos. Jos nuomone, ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte nėra nustatyta, kokias konkrečias paskolų rūšis reikia vertinti, todėl teisinga būtų atsižvelgti į visų komercinių bankų išduodamų paskolų vidutines palūkanų normas, o ne tik tas, kurios taikomos juridiniams asmenims.
2.2. Teismas pagrįstai sumažino palūkanų dydį iki 6,53 proc., remdamasis 2023 m. vasario mėn. komercinių bankų nustatyta palūkanų norma. Be to, teismas teisingai įvertino paskolų sutarčių sąlygas ir nusprendė, kad negalioja tik ta palūkanų dalis, kuri viršija įstatyme nustatytą ribą. Ieškovė pabrėžia, kad šalių susitarimas dėl palūkanų dydžio buvo teisėtas tiek, kiek atitiko įstatymo reikalavimus, todėl paskolos sutarčių sąlygos dėl palūkanų dydžio negali būti visiškai pripažintos negaliojančiomis – ginčas kilo tik dėl palūkanų dalies, viršijančios komercinių bankų taikomas vidutines normas.
2.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė kompensuojamąsias palūkanas kaip minimalias ieškovės nuostolių atlyginimo priemones už pradelstą piniginės prievolės įvykdymą. Apeliaciniame skunde ginčijama, kad teismas priteisė kompensuojamąsias palūkanas, tačiau teismų praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad skolininkui nesilaikant piniginės prievolės įvykdymo termino, kreditorius automatiškai pripažįstamas patyrusiu minimalias nuostolius, nes jam neleidžiama naudotis savo pinigais. Todėl kreditorius neturi įrodinėti nuostolių dydžio. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pabrėžė, kad kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimas pagal CK 6.210 straipsnį yra tinkamas būdas nustatyti minimalius kreditoriaus nuostolius. Atsakovė nepagrįstai bando keisti nusistovėjusią teismų praktiką dėl nuostolių įrodinėjimo naštos, todėl apeliacinis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
2.4. Atsakovė prašė teismo sprendimo vykdymą išdėstyti vieneriems metams, remdamasi sunkia finansine padėtimi, kurią grindė patirtais 646 766 Eur nuostoliais 2022 m. pabaigoje. Ji teigia, kad dėl finansinių sunkumų neturi galimybių iškart grąžinti visų paskolų sumų. Tačiau pagal CPK nuostatas teismo sprendimas turi būti įvykdytas kuo greičiau ir ekonomiškiau, o jo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas galimas tik išimtiniais atvejais, kai yra tikimybė, kad skolininko finansinė padėtis pagerės. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovės finansinę padėtį, tačiau pabrėžė, kad nėra įrodymų, jog atsakovės finansinė padėtis ateityje pagerės. Be to, atsakovė neginčijo fakto, kad gavo 123 500 Eur paskolą, tačiau nesistengė grąžinti jokios sumos. Atsižvelgiant į tai, prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą ilgą laiką yra nesąžiningas, siekiant užvilkinti atsiskaitymą su ieškove, o tai prieštarauja CPK nuostatoms dėl teismo sprendimo vykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl pareikšto prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą
2. Atsakovė 2025 m. sausio 31 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą sustabdyti bylą, motyvuodama tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra pareiškusi ieškinį dėl 2021 m. liepos 1 d., 2022 m. balandžio 8 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. paskolų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Jos teigimu, šios aplinkybės gali turėti esminės įtakos nagrinėjamai bylai, nes, pripažinus minėtas sutartis negaliojančiomis, būtų pagrindas peržiūrėti 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimu patenkintus ieškovės reikalavimus. Atsakovė nurodo, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu lemia restitucijos taikymą, todėl bylos nestabdžius gali susidaryti teisiškai neapibrėžta situacija, apsunkinanti galimybę priimti atsakovei palankų sprendimą. Dėl šių priežasčių ji prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą.
3. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, jei jos nagrinėjimas negalimas tol, kol neišnagrinėta kita susijusi byla. Tačiau, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, atsakovės nurodytas ieškinys dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis Vilniaus miesto apylinkės teisme nebuvo priimtas, o atsisakymo priimti ieškinį nutartis jau įsiteisėjo (civilinė byla Nr. e2-7187-465/2025). Tai reiškia, kad nėra jokio vykstančio proceso, kuris galėtų turėti įtakos šios bylos baigčiai, todėl sustabdymo pagrindas neegzistuoja. Bylos stabdymas šiuo atveju būtų nepagrįstas proceso vilkinimas, prieštaraujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principams. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas dėl bylos sustabdymo atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
4. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2021 m. liepos 1 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 20210701 GS (toliau – ir 2021 m. liepos 1 d. paskolos sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 100 000 Eur paskolą, paskola suteikiama 120 dienų laikotarpiui. 2021 m. liepos 1 d. paskolos sutarties 3.3 papunktyje nustatyta, kad jei šalys nesusitaria kitaip, paskolos gavėjas grąžina paskolą ar jos dalį, pervesdamas pinigus į bendrovės nurodytą banko sąskaitą; paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti UAB „Gekota“ 5 proc. metines palūkanas; palūkanos yra mokamos paskolos grąžinimo dieną kartu su paskolos grąžinimu. Paskolos sutarties 4.1 papunktyje nustatyta, kad tuo atveju, kai paskolos gavėjas pažeidžia šią sutartį bei nevykdo šios sutarties 3.1 ir 3.4 papunkčiuose numatytų įsipareigojimų, ieškovė turi teisę nutraukti šią sutartį bei pareikalauti, jog atsakovė per 5 kalendorines dienas sumokėtų visą negrąžintą paskolos sumą, taip pat atlygintų kitus nuostolius, patirtus dėl bendrovės prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo (el. bylos 1 t., b. l. 13). 2021 m. liepos 1 d. ieškovė bankiniu pavedimu pervedė atsakovei 100 000 Eur paskolos sumą (el. bylos 1 t., b. l. 14). Šalys 2021 m. spalio 30 d. paskolos sutarties pakeitimu dėl Sutarties Nr. 20210701 GS pakeitė sutarties 3.1 papunktį, nustatant, kad paskola suteikiama 600 dienų laikotarpiui, t. y. iki 2023 m. vasario 22 d. (el. bylos 1 t., b. l. 15).
5. Šalys 2022 m. balandžio 8 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 2022/04/08 GS (toliau – ir 2022 m. balandžio 8 d. paskolos sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 20 000 Eur paskolą, paskola suteikta 120 dienų laikotarpiui (el. bylos 1 t., b. l. 6-11). 2022 m. balandžio 8 d. paskolos sutarties 3.3 papunktyje nustatyta, kad jei šalys nesusitaria kitaip, paskolos gavėjas grąžina paskolą ar jos dalį, pervesdamas pinigus į bendrovės nurodytą banko sąskaitą; paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti UAB „Gekota“ 5 proc. metines palūkanas; palūkanos yra mokamos paskolos grąžinimo dieną kartu su paskolos grąžinimu. 2022 m. balandžio 8 d. paskolos sutarties 4.1 papunktyje nustatyta, kad tuo atveju, kai paskolos gavėjas pažeidžia šią sutartį bei nevykdo šios sutarties 3.1 ir 3.4 papunkčiuose numatytų įsipareigojimų, ieškovė turi teisę nutraukti šią sutartį bei pareikalauti, jog atsakovė per 5 kalendorines dienas sumokėtų visą negrąžintą paskolos sumą, taip pat atlygintų kitus nuostolius, patirtus dėl bendrovės prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Ieškovė 2022 m. balandžio 8 d. bankiniu pavedimu pervedė atsakovei 20 000 Eur paskolos sumą (el. bylos 1 t., b. l. 12). Šalys 2022 m. rugpjūčio 6 d. paskolos sutarties pakeitimu dėl Sutarties Nr.2022/04/08 GS pakeitė sutarties 3.1 papunktį, nustatant, kad paskola suteikiama 300 dienų laikotarpiui, t. y. iki 2023 m. vasario 2 d. (el. bylos 1 t., b. l. 8).
6. Šalys 2022 m. balandžio 26 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 2022/04/26 (toliau – ir 2022 m. balandžio 26 d. paskolos sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 3 500 Eur paskolą 120 dienų laikotarpiui (el. bylos 1 t., b. l. 18). 2022 m. balandžio 26 d. paskolos sutarties 3.3 papunktyje nustatyta, kad jei šalys nesusitaria kitaip, paskolos gavėjas grąžina paskolą ar jos dalį, pervesdamas pinigus į bendrovės nurodytą banko sąskaitą; paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti UAB „Gekota“ 5 proc. metines palūkanas; palūkanos yra mokamos paskolos grąžinimo dieną kartu su paskolos grąžinimu. 2022 m. balandžio 26 d. paskolos sutarties 4.1 papunktyje nustatyta, kad tuo atveju, kai paskolos gavėjas pažeidžia šią sutartį bei nevykdo šios sutarties 3.1 ir 3.4 papunkčiuose numatytų įsipareigojimų, ieškovė turi teisę nutraukti šią sutartį bei pareikalauti, jog atsakovė per 5 kalendorines dienas sumokėtų visą negrąžintą paskolos sumą, taip pat atlygintų kitus nuostolius, patirtus dėl bendrovės prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Ieškovė 2022 m. balandžio 26 d. bankiniu pavedimu pervedė atsakovei 3 500 Eur paskolos sumą (el. bylos 1 t., b. l. 24). Šalys 2022 m. rugpjūčio 24 d. paskolos sutarties pakeitimu dėl Sutarties Nr.2022/04/26 pakeitė sutarties 3.1 papunktį, nustatant, kad paskola suteikiama 300 dienų laikotarpiui, t. y. iki 2023 m. vasario 20 d. (el. bylos 1 t., b. l. 20).
7. Šalys 2023 m. vasario 2 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 20230202GS (toliau – ir 2023 m. vasario 2 d. paskolos sutartis) (el. bylos 1 t., b. l. 10-11). Paskolos sutarties 2.1 papunktyje nustatyta, kad pagal šią sutartį ieškovė suteikia paskolos gavėjui (atsakovei) 20 821,92 Eur paskolą. 2023 m. vasario 2 d. paskolos sutarties 2.2 papunktyje numatyta, kad paskolos davėjas (ieškovė) suteikia paskolos gavėjui (atsakovei) paskolą, užskaitant pinigus iš negrąžintos paskolos pagal 2022 m. balandžio 8 d. sutartį Nr. 2022/04/08, šios sutarties pakeitimo 2022 m. rugpjūčio 6 d. ir priskaičiuotas 821,92 Eur palūkanas; paskola suteikiam 120 dienų laikotarpiui, t. y. iki 2023 m. birželio 2 d. 2023 m. vasario 2 d. paskolos sutarties 3.4 papunktyje numatyta, kad paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 10 proc. metines palūkanas. 2023 m. vasario 2 d. paskolos sutarties 3.7 papunktyje nustatyta, kad paskolos gavėjui vėluojant atlikti bet kokį pagal sutartį paskolos davėju mokėtiną mokėjimą, paskolos gavėjas moka paskolos davėjui 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
8. Šalys 2023 m. vasario 20 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 20230202GS (toliau – ir 2023 m. vasario 20 d. paskolos sutartis) (el. bylos 1 t., b. l. 22-23). Paskolos sutarties 2.1 papunktyje nustatyta, kad pagal šią sutartį ieškovė suteikia atsakovei 3 643,84 Eur paskolą. 2023 m. vasario 20 d. paskolos sutarties 2.2 papunktyje numatyta, kad paskolos davėjas (ieškovė) suteikia paskolos gavėjui (atsakovei) paskolą, užskaitant pinigus iš negrąžintos paskolos pagal 2021 m. balandžio 26 d. sutartį Nr. 2022/04/26, šios sutarties pakeitimo 2021m. rugpjūčio 24 d. ir priskaičiuotas 143,84 Eur palūkanas; paskola suteikiam 120 dienų laikotarpiui, t. y. iki 2023 m. birželio 20 d. 2023 m. vasario 20 d. Paskolos sutarties 3.4 papunktyje numatyta, kad paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 10 proc. metines palūkanas. 2023 m. vasario 20 d. paskolos sutarties 3.7 papunktyje nustatyta, kad paskolos gavėjui vėluojant atlikti bet kokį pagal sutartį paskolos davėju mokėtiną mokėjimą, paskolos gavėjas moka paskolos davėjui 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
9. Šalys 2023 m. vasario 22 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 20230222G (toliau – ir 2023 m. vasario 22 d. Paskolos sutartis) (el. bylos 1 t., b. l. 16-17). 2023 m. vasario 22 d. paskolos sutarties 2.1 papunktyje nustatyta, kad pagal šią sutartį ieškovė suteikia atsakovei 108 219,18 Eur paskolą; 2023 m. vasario 22 d. paskolos sutarties 2.2 papunktyje numatyta, kad paskolos davėjas (ieškovė) suteikia paskolos gavėjui (atsakovei) paskolą, užskaitant pinigus iš negrąžintos paskolos pagal 2021 m. liepos 1 d. paskolos sutartį Nr. 20210701 GS, šios sutarties pratęsimo 2021 m. spalio 30 d. ir priskaičiuotas 8 219,18 Eur palūkanas. Sutartyje numatyta, kad paskola suteikiama 120 dienų laikotarpiui, t. y. iki 2023 m. birželio 22 d. 2023 m. vasario 22 d. paskolos sutarties 3.4 papunktyje nustatyta, kad paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 10 proc. metines palūkanas. 2023 m. vasario 22 d. paskolos sutarties 3.7 papunktyje nustatyta, kad paskolos gavėjui vėluojant atlikti bet kokį pagal sutartį paskolos davėju mokėtiną mokėjimą, paskolos gavėjas moka paskolos davėjui 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. 2023 m. vasario 22 d. paskolos sutarties 3.8 papunktyje numatyta, kad paskolos davėjas turi teisę be išankstinio paskolos gavėjo sutikimo įskaityti į paskolą ar bet kurią jos dalį, taip pat į susikaupusias palūkanas visas paskolos davėjui mokėtinas sumas, o paskolos gavėjas tokios teisės neturi.
10. Ieškovė 2023 m. spalio 6 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl skolos ir palūkanų sumokėjimo. Atsakovė pateikė atsakymą, kuriame neginčijo reikalavimo sumokėti skolą, tačiau nurodė sustabdanti atsiskaitymą pagal paskolos sutartis, motyvuodama tuo, kad ieškovė nepagrįstai yra gavusi ir negrąžinusi 639,31 Eur palūkanų pagal anksčiau įvykdytas paskolos sutartis. (el. bylos l t., b. l. 25-32).
11. Atsakovei nesumokėjus skolos, ieškovė dėl šios skolos priteisimo kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 143 183,89 Eur skolą, 12,50 proc. dydžio procesines palūkanas.
12. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė: pripažinti ex officio šalių 2023 m. vasario 22 d. paskolos sutarties Nr. 20230222G 3.4 papunktyje nustatytą sąlygą dėl 10 proc. metinių palūkanų ta dalimi, kuria viršija sutarties sudarymo momentu paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje galiojusią komercinių bankų vidutinę palūkanų normą (6,53 proc.), negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, nustatant 6,53 proc. palūkanų dydį; priteisti ieškovei UAB „Gekota“ iš atsakovės UAB „BankingLab Processing“ 131 719, 18 Eur skolą, 2 709,60 Eur pelno palūkanas, 2 535,90 Eur kompensacines palūkanas, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (131 719, 18 Eur skolą, 2 709,60 Eur pelno palūkanas, 2 535,90 Eur kompensacines palūkanas) nuo ieškinio priėmimo (2023 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 6 235,11 Eur bylinėjimosi išlaidas.
13. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimą: teismo iniciatyva konstatuoti, kad UAB „Gekota“ ir UAB „BankingLab Processing“ susitarimai dėl pelno palūkanų, įtvirtinti 2021 m. liepos 1 d., 2022 m. balandžio 8 d., 2022 m. balandžio 26 d., 2023 m. vasario 2 d. ir 2023 m. vasario 26 d. paskolų sutartyse, yra niekiniai ir negaliojantys ab initio; atmesti ieškinio reikalavimus dėl pelno palūkanų ir netesybų (kompensuojamųjų palūkanų) priteisimo; išdėstyti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias pirmosios instancijos teisme; priteisti bylinėjimosi išlaidų, susidariusių apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Dėl vidutinių palūkanų normų taikymo vertinant šalių susitarimų dėl pelno palūkanų teisėtumą
14. Šioje byloje ginčas kilo dėl ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto aiškinimo ir taikymo, nustatant maksimalų leistiną palūkanų dydį, kurį akcininkas gali taikyti bendrovei suteiktai paskolai. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šis dydis turėtų būti apskaičiuojamas pagal juridiniams ir fiziniams asmenims taikomų palūkanų normų vidurkį, tačiau atsakovė teigia, jog turėtų būti vertinamos tik juridiniams asmenims taikomos palūkanos, nes paskolos gavėja yra bendrovė. Atsakovė taip pat argumentuoja, kad šalys paskolų sutartyse nustatė didesnes pelno palūkanas, nei leidžia įstatymas, nes jos viršijo tiek komercinių bankų juridiniams asmenims taikytas vidutines palūkanų normas, tiek net ir teismo taikytą mišrų vidurkį. Todėl atsakovė prašo pripažinti šias sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
15. Pagal ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą, palūkanos už paskolą negali viršyti komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo metu. Tai reiškia, kad nustatant maksimalias palūkanas turi būti atsižvelgiama į komercinių bankų vidutines palūkanų normas, taikomas įvairių rūšių paskoloms, o ne tik paskoloms įmonėms. Įstatymas neapriboja skaičiavimo metodikos vien tik įmonėms skirtomis paskolomis, todėl komercinių bankų taikomos palūkanų normos turi būti vertinamos kompleksiškai, atsižvelgiant į paskolų rinkos praktiką.
16. Atsakovės argumentas, kad maksimalios palūkanos turėtų būti apskaičiuojamos, remiantis tik komercinių bankų palūkanų normomis, taikomomis įmonėms, yra nepagrįstas. ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte nėra numatyta, kad vertinamos palūkanos turi būti ribojamos tik įmonių paskoloms, todėl toks aiškinimas neatitinka įstatymo esmės ir tikslo. Be to, toks siauras normos interpretavimas neatspindėtų realios rinkos situacijos ir galėtų lemti neteisingą palūkanų normos skaičiavimą.
17. Kadangi visos ginčo paskolos neviršijo 1 milijono eurų, teismas pagrįstai pašalino iš skaičiavimo palūkanas, taikomas didesnėms nei 1 milijono eurų paskoloms. Toks sprendimas priimtas, siekiant užtikrinti, kad palūkanų vidurkis atspindėtų būtent tas paskolas, kurios yra tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla. Jei skaičiavime būtų įtrauktos ir didelės vertės paskolos, tai galėtų iškreipti vidutinę palūkanų normą, todėl jų pašalinimas leido tiksliau įvertinti faktines paskolos sąlygas nagrinėjamu atveju.
18. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliantės teiginiai dėl ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto netinkamo taikymo ir aiškinimo atmetami kaip nepagrįsti.
19. Abi šalys, vertindamos vidutines palūkanų normas, pirmosios instancijos teismui pateikė Lietuvos banko skelbiamas komercinių bankų palūkanų normas. Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos mėn. vidutinė paskolų iki 1 milijono eurų palūkanų norma buvo 4,90 proc., o 2022 m. balandžio mėn. – 4,70 proc. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis teismas pagrįstai konstatavo, kad šalių 2021 m. liepos 1 d., 2022 m. balandžio 8 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. paskolos sutartyse nustatyta 5 proc. palūkanų norma nėra neproporcingai didelė ir reikšmingai neviršija tuo metu galiojusių komercinių bankų vidutinių palūkanų normų. Kadangi sutartyse nustatytos palūkanos buvo artimos tuo metu rinkoje taikomoms normoms, teismas pagrįstai nusprendė jų nemažinti. Šis sprendimas atitinka įstatymų reikalavimus ir užtikrina šalių teisių bei pareigų pusiausvyrą.
20. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2023 m. vasario 2 d., 2023 m. vasario 22 d. ir 2023 m. vasario 26 d. paskolos sutartyse buvo keičiamos šalių sutartos palūkanų normos, nustatė, jog tuo metu galiojusios metinės palūkanos negalėjo viršyti 6,53 proc. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad palūkanų sumažinimas iki 6,53 proc. atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra pagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekdamas užtikrinti teisėtą ir proporcingą sprendimą, teismas pagrįstai nusprendė sumažinti palūkanas iki minėtos ribos, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais bei rinkos sąlygomis.
21. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino paskolų sutarčių sąlygas, vadovaudamasis CK 1.80 straipsniu. Vien tai, kad kai kurių ginčo paskolos sutarčių palūkanų norma viršijo ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą ribą, nepaneigia šalių susitarimo dėl pelno palūkanų skaičiavimo ir taikymo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad negaliojančia gali būti pripažinta tik ta palūkanų normos dalis, kuri viršija komercinių bankų vidutines palūkanų normas, galiojusias sutarties sudarymo metu.
22. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pelno palūkanų sąlygos yra neatsiejama paskolų sutarčių dalis ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl visas susitarimas dėl pelno palūkanų turėtų būti pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.
23. Ginčas kilo dėl to, kad sutartyse nustatytos palūkanos viršijo tuo metu galiojusias komercinių bankų vidutines palūkanų normas. Apeliantė neginčija paties susitarimo dėl palūkanų taikymo, o tik jų dydį. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai įvertino ginčo palūkanų dydį, atsižvelgdamas į vidutines palūkanų normas, ir neturėjo pagrindo pripažinti negaliojančiu viso susitarimo dėl palūkanų taikymo.
24. Kadangi ginčas susijęs tik su palūkanų dydžiu, o ne su pačia galimybe jas taikyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino viso susitarimo dėl pelno palūkanų negaliojančiu.
Dėl kompensuojamųjų palūkanų
25. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo kaip minimalių kreditoriaus nuostolių už pradelstą piniginės prievolės įvykdymą.
26. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai skolininkas pažeidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius neprivalo papildomai įrodinėti savo teisės reikalauti kompensuojamųjų palūkanų. Jos laikomos minimaliu kreditoriaus nuostoliu, nes preziumuojama, kad dėl vėluojančio prievolės įvykdymo kreditorius patiria nuostolių negalėdamas laisvai disponuoti priklausančiomis lėšomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-386-450/2024).
27. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad CK 6.210 straipsnyje numatytas kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimo mechanizmas yra teisėtas ir tinkamas būdas nustatyti minimalius kreditoriaus nuostolius. Šios palūkanos apima sumas, kurių kreditorius negavo dėl skolininko delsimo vykdyti prievolę (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-386-450/2024).
28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė praleido paskolos sutartyse numatytus terminus paskolai grąžinti. Todėl paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo, nes jų paskirtis – atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo.
29. Atsakovės argumentas, kad paskolos grąžinimo termino praleidimas neturėjo reikšmingos įtakos ieškovės veiklai ir nesukėlė realių nuostolių, prieštarauja teismų praktikoje suformuotam aiškinimui. Kompensuojamosios palūkanos nėra siejamos su faktinių nuostolių įrodinėjimu – jų tikslas yra užtikrinti kreditoriaus teisę į minimalią kompensaciją už negalėjimą naudotis savo lėšomis.
30. Be to, atsakovės teiginys, kad ieškovė pasinaudojo dominuojančia padėtimi, suteikdama paskolas vietoje įnašų ir siekdama neteisėtai pasipelnyti, nėra susijęs su kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo pagrįstumu ir nepaneigia įstatyme numatyto jų taikymo pagrindo.
31. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės kompensuojamąsias palūkanas, vadovaudamasis įstatyminėmis nuostatomis bei suformuota teismų praktika.
Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo
32. Atsakovė prašė teismo išdėstyti sprendimo vykdymą vieneriems metams, prašymą motyvuodama sudėtinga finansine padėtimi. Ji nurodė, kad 2022 m. gruodžio 31 d. patirti nuostoliai siekė 646 766 Eur ir jog, atsižvelgiant į paskolų dydžius bei jų santykį su įmonės veiklos rezultatais, ji neturi finansinių galimybių iš karto grąžinti visos priteistos sumos.
33. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas kuo greičiau ir ekonomiškiausiai. Sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurioje įgyvendinamas teismo priimtas sprendimas. Tačiau jei objektyvios aplinkybės neleidžia jo įvykdyti nedelsiant, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, gali vykdymą atidėti arba išdėstyti, įvertindamas šalių turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
34. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
35. Pažymėtina, kad net ir sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, kad priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021, 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-330/2022; 2024 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-516/2024, 28 punktas).
36. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino atsakovės finansinę padėtį ir nustatė, kad 2023 m. gruodžio 31 d. jos turtas siekė 616 959 Eur, o įsipareigojimai sudarė 1 057 370 Eur. Tačiau vien sunkios finansinės padėties konstatavimas savaime nesudaro pakankamo pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Atsakovė nepateikė argumentų ir įrodymų apie gebėjimą grąžinti skolą dalimis, neįrodė, kad ateityje turės pakankamai lėšų šiam įsipareigojimui įvykdyti.
37. Atsakovė, pripažindama ieškovės reikalavimą dėl pagrindinės paskolos sumos priteisimo, per daugiau kaip metus laiko negrąžino jokios skolos dalies. Tai sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dar 12 mėnesių nėra pagrįstas jos realiu ketinimu ir gebėjimu įvykdyti prievolę. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas prieštarautų CPK 7 ir 18 straipsniuose įtvirtintiems principams, pagal kuriuos teismo sprendimas turi būti vykdomas kuo operatyviau ir ekonomiškiau.
38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aptartas aplinkybes bei teismų praktiką, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nusprendžia, kad sprendimo vykdymo išdėstymas nėra pagrįstas, atsakovės prašymas iš esmės reikštų nepagrįstą atsiskaitymo vilkinimą, kuris pažeistų ieškovės teises bei teisėtus interesus, todėl atsakovės prašymo netenkina.
Dėl procesinės bylos baigties
39. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).
40. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
41. Atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teigdama, kad jis buvo neteisingas. Jos nuomone, ieškovė neturėjo teisės į išlaidų atlyginimą už paskolų grąžinimo reikalavimus, su kuriais atsakovė sutiko dar proceso pradžioje. Be to, atsakovė argumentuoja, kad teismas sumažino palūkanų normas, o tai esą daro įtaką ieškovės reikalavimų pagrįstumui ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymui. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
42. Atsakovės argumentas, kad ieškovė neturėtų teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už paskolų grąžinimo reikalavimus, su kuriais ji sutiko proceso pradžioje, nėra pagrįstas. Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į tai, kuri šalis laimėjo bylą ir kiek jos reikalavimai buvo patenkinti. Net jei atsakovė sutiko su dalimi ieškovės reikalavimų, tai nereiškia, kad ieškovė neturėjo teisės kreiptis į teismą ir patirti atitinkamų bylinėjimosi išlaidų.
43. Šiuo atveju ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą tam, kad apgintų savo pažeistas teises, nes iki teisminio proceso pradžios atsakovė nebuvo įvykdžiusi prievolių. Ieškinio pripažinimas proceso eigoje nepaneigia fakto, kad iki teisminio nagrinėjimo skolininkas savo pareigų nevykdė. Todėl bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju pagrįstai paskirstytos, atsižvelgiant į faktinę situaciją, o atsakovės pozicija nepaneigia teismo sprendimo pagrįstumo.
44. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, nepriklausomai nuo to, ar kita šalis yra atleista nuo jų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
45. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, proporcingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovei iš atsakovės priteista 6 418,90 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 183,79 Eur. Atlikus priešpriešinių sumų įskaitymą, atsakovė ieškovei turi sumokėti 6 235,11 Eur bylinėjimosi išlaidų.
46. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantės argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų
47. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
48. Ieškovė apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo įrodymų nepateikė, todėl nėra pagrindo nuspręsti dėl jų atlyginimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.