Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-459-869/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-09-03
Bylos Nr.: e2-459-869/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-01533-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Renata Jocienė
Ieškovas: R. M.
Atsakovas: S. M.
Trečiasis asmuo: Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, UAB GF bankas
Advokatai: Darius Ališauskas

Kategorijos

2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-459-869/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01533-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.10; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Jocienė,

sekretoriaujant Karinai Stokaitei, Brigitai Gimžauskaitei, Ilonai Kaziukevičienei, Valeriiai Filon,

dalyvaujant ieškovei R. M., ieškovės atstovui, advokatui Dariui Ališauskui,atsakovui S. M.,

vertėjaujant Giedriui Račkauskui, Anai Grečišnikovai, Svetlanai Minakovai, Olgai Gumuliauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. patikslintą ieškinį atsakovui S. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, tretieji asmenys Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, UAB GF bankas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. M. 2023 m. sausio 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų (CBP-1527), kurį bylos nagrinėjimo teisme metu patikslino 2023 m. liepos 10 d. (DOK-110531), 2023 m. rugsėjo 4 d. (DOK-137773), 2024 m. vasario 15 d. (DOK-25666).

Galutinai patikslinusi ieškinio reikalavimus ieškovė teismo prašė: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. liepos 1 d.; 3) šalių nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. M.; 4) priteisti iš atsakovo S. M. nepilnamečiui vaikui D. M. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną R. M.; 5) priteisti iš atsakovo S. M. 9.000 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečio vaiko D. M. naudai, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną R. M.; 6) priteisti ieškovei R. M. iš atsakovo S. M. 6.000 Eur skolą už dukters D. M. išlaikymą; 7) ieškovės siūlomu būdu padalinti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, ieškovei natūra priteisiant nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteisiant 46.553,38 Eur piniginę kompensaciją; 8) šalių kreditorinį įsipareigojimą Luminor Bank AS pagal (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti solidaria R. M. ir S. M. prievole, santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti su kreditoriumi pagal nurodytas kredito sutartis tenka R. M.; 9) pripažinti kreditorinį įsipareigojimą UAB „GF bankas” pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 2 asmenine atsakovo S. M. prievole; 10) R. M. priteisti iš S. M. 3.000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 11) po santuokos nutraukimo palikti šalims esamas pavardes; 12) priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (DOK-25666).

Šalies argumentai

Ieškovė teikdama tiek pirminį, tiek ir patikslintus ieškinius, nurodė, jog šalims santuokoje gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. M., kuri šiuo metu yra pilnametė, ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. M., kuris šiuo metu yra nepilnametis. Gyvenant kartu pradėjo nesutarti, kilo konfliktai, todėl sutuoktiniai jau senai vienas nuo kito atitolo, nebeturi jokių bendrų interesų, tikslų, seksualinio gyvenimo, nebeegzistuoja kaip šeima. Atsakovas turi problemų dėl alkoholio vartojimo, girtas terorizuoja šeimą, trukdo šeimos ir ypač nepilnamečio vaiko gyvenimui. Vaikams nusibodo matyti girtą tėtį, jie retai kalbasi, o jeigu kalbasi, jaučia įtampą iš vaikų pusės. Vyras nesirūpina vaikais, neskiria jiems dėmesio, nesirūpina jų sveikata. Ieškovė pažymėjo, kad vyras labai mažai prisideda prie šeimos išlaikymo, per pastaruosius ketverius metus (nuo to laiko, kai buvo paimta antra paskola namo įrengimui) neskiria pinigų šeimai, vaikams, namams (moka tik būsto kreditų įmokas, sudarančias apie 150 Eur per mėnesį, keletą kartų, bet nereguliariai, pirko malkų; ieškovė nurodė, kad ji taip pat yra atlikusi paskolos įmokų, bei pirkusi malkų). Pasak ieškovės, atsakovas slapukauja, nesako, kiek uždirba, ir kur leidžia pinigus. Tik atsitiktinai (iš Valstybinės mokesčių inspekcijos laiško) ieškovė sužinojo, kad atsakovas spekuliavo kriptovaliutomis, žaidė kažkokius žaidimus. Atsakovas nesirūpina namais, dirba pas kaimynus, o šalių namas vis dar stovi nepabaigtas. Ieškovė nurodė, jog S. M. žalingiems įpročiams visada turi pinigų, o vaikams - ne. yra buvę atvejų, kai atsakovas nusiperka sau maisto ir valgo garaže ar savo kambaryje. Būdavo ir taip, kad pagamindavo maisto tik sau, nors ir vaikai būdavo namie, arba nusipirkdavo tokį maistą, kurio vaikai nevalgo. Ieškovė teigė, pastebėjusi, kad dingsta pinigai iš jos ir vaikų taupyklių. Pasak R. M., nors ji su atsakovu gyvena vienam name, bet su juo nebendrauja. Šalys nuo 2019 m. liepos 1 d. faktiškai nustojo kartu gyventi. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, ieškovė teismo prašė pripažinti, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas ir santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms taikant nuo šalių faktinio gyvenimo skyrium pradžios, t. y., nuo 2019 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, t. y., atsakovo girtavimą, prieš ieškovę naudotą smurtą, taip pat atsižvelgiant į pasekmes, kilusias dėl atsakovo elgesio (žlugę lūkesčiai dėl darnios šeimos, turėjimas kęsti dideles moralines kančias, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą), ieškovė teismo prašė priteisti jai 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškovė nurodė, jog šalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 0,0987 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 149,92 kv. m. pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 37,82 kv. m pastatą – sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitą inžinerinį statinį – baseiną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), kurių vertė sudaro 179.000 Eur. Po santuokos nutraukimo ieškovė teismo prašė šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą padalinti jį priteisiant natūra ieškovei, įpareigojant išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją. Tokį prašymą ieškovė grindė tuo, jog šiuo metu name gyvena visa ieškovės šeima – ieškovė, šalių nepilnametis sūnus D., pilnametė dukra D. M., atsakovas (atskirame kambaryje). Nutraukus santuoką, dėl konfliktiškų šalių santykių, sutuoktiniams name būtų sudėtinga kartu gyventi, naudotis bendro naudojimosi patalpomis, spręsti namo valdymo, disponavimo klausimus – pvz., name įrengta šildymo malkomis sistema. Neišvengiamai kiltų ginčų dėl malkų įsigijimo, katilo priežiūros ir pan. Namas nėra didelis, o vaikams reikia asmeninės erdvės (atskirų kambarių), todėl jiems sutuoktiniai yra paskyrę po atskirą kambarį, ieškovė sau kambario neturi. Padalijus namą natūra, erdvės dar labiau sumažėtų. Pasa ieškovės, kartu atsižvelgtina ir į žalingus atsakovo įpročius - jo elgesys kartais yra neprognozuojamas, smurtinis ir gali daryti neigiamą įtaką. Dalijant bendrą turtą ir priteisiant atsakovui piniginę kompensaciją, ieškovė teismo prašė atsižvelgti į nepilnamečio vaiko interesus, žalingus atsakovo įpročius ir nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir priteisti ieškovei, su kuria lieka gyventi šalių nepilnametis sūnus, didesnę turto dalį, t. y., 2/3 dalis turto 119.333,33 Eur vertės (179.000 Eur / 3 x 2), o atsakovui – 1/3 dalį turto 59.666,67 Eur vertės (179.000 Eur / 3), tokiu būdu, priteisiant iš ieškovės atsakovo naudai 59.666,67 Eur piniginę kompensaciją. Ieškovė nurodė, jog kredito likutis pagal dvi paimtas paskolas (turto įsigijimui ir gyvenamojo namo įrengimui) patikslinto ieškinio dieną sudaro 26.226,58 Eur (11.144,67 Eur + 15.081,91 Eur). Dalijant lygiomis dalimis, kiekvienam iš sutuoktinių tektų grąžinti po 13.113,29 Eur (26.226,58 / 2). Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama prievolių (skolų), kurių terminas dar nėra suėjęs, suma, ieškovė teismo prašė, priteisus jai natūra visą šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą, nustatyti, kad prisiimti kreditoriniai įsipareigojimai po santuokos nutraukimo lieka solidaria abiejų sutuoktinių prievole, kartu nustatant, kad po santuokos nutraukimo ieškovė visus mokėjimus (t. y., tiek savo, tiek atsakovui tenkančią dalį) kreditoriui vykdys asmeniškai ir tokiu būdu sumažinant atsakovui priteistiną kompensaciją mokėtiną kompensaciją 13.113,29 Eur suma iki 46.553,38 Eur (59.666,67 Eur - 13.113,29 Eur). Ieškovė nurodė, jog yra pajėgi sumokėti tokio dydžio kompensaciją (t. y., kreipėsi į banką ir sužinojo, kad tokio dydžio paskolą, atsižvelgiant į turto kainą, pajamas, bankas gali jai suteikti). Ieškovė nurodė, jog apie atsakovo prisiimtus įsipareigojimus UAB “GF bankas” pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Sandorį Nr. 2, jų atsiradimo priežastis jai nebuvo žinoma, šie įsipareigojimai atsirado be ieškovės žinios ir ne šeimos interesais (šalims nevedant bendro ūkio), todėl teismo prašė po santuokos nutraukimo pripažinti juos asmenine atsakovo prievole.

Ieškovė nurodė, jog šalių nepilnametis sūnus D. M. gyvena su ja, R. M. jį prižiūri, rūpinasi, žino vaiko poreikius. Atsakovas sūnaus gyvenime dalyvauja tik epizodiškai. Sūnus yra labai prie ieškovės prisirišęs, pripratęs gyventi su mama. Atsakovas dėl savo būdo savybių ir elgesio, negalėtų tinkamai nuolat auklėti ir prižiūrėti vaiko, todėl teismo prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Ieškovė nurodė, jog sutinka atsakovui leisti matytis su vaiku. Pasimatymų su vaiku vieta, laikas, kitos aplinkybės, ieškovės nuomone, galėtų būti nustatomi gražiuoju, vadovaujantis protingumo, racionalumo kriterijais, todėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatyti neprašė. Ieškovė nurodė, jog su sūnumi šiuo metu gyvenu nuosavame gyvenamajame name, dengia visas namo išlaikymo išlaidas (komunalinius mokesčius, kuro įsigijimo išlaidas ir pan.). Šiuo atveju šalių nepilnamečio vaiko poreikius sudaro gyvenamojo būsto ir komunalinių mokesčių dalis, maistas, apranga ir avalynė, mokyklinės prekės, vaistai, vitaminai, dienpinigiai, transporto išlaidos, ekskursijos, pramogos ir kita. Pasak ieškovės, nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui kiekvieną mėnesį yra reikalinga apie 700 Eur dydžio suma (dėl pastaruoju metu padidėjusių maisto, energijos kainų, bendros infliacijos) išlaikymo suma išaugo, lyginant su ta, kurią ieškovė nurodė teismui pateiktame pirminiame ieškinyje). R. M. nurodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos vidutinės pajamos (atskaičius mokesčius) yra apie 1600 Eur, o atsakovas dirba statybininku, jo darbovietė pastaruoju metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovei tikslios atsakovo gaunamos pajamos nėra žinomos, tačiau ji yra iš jo girdėjusi, kad statybų srityje dažniausiai oficialiai jam būna mokamas atlyginimas, artimas minimaliam, tačiau faktiškai uždirbama daug daugiau – apie 2000-3000 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovė nurodė, jog atsakovas prie sūnaus išlaikymo turėtų prisidėti po 350 Eur per mėnesį suma. Nors, iškėlus civilinę bylą, iš atsakovo buvo priteistas laikinasis išlaikymas periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį, atsakovas jo iš dalies nemoka. Už vienuolika mėnesių atsakovas turėjo sumokėti 2750 Eur išlaikymą (250 Eur per mėnesį x 11 mėnesių), tačiau iki šiol yra sumokėjęs tik 1200 Eur, todėl ieškovė nėra užtikrinta, kad nepilnametis vaikas gaus iš tėvo nuolatinį išlaikymą, atitinkantį jo poreikius. Tuo tarpu ieškovė, pagal reiškiamus ieškinio reikalavimus, jei jie būtų patenkinti, turėtų atsakovui sumokėti didelę piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, tuo pačiu jos galimybės užtikrinti vaikui reikalingą išlaikymą, jo nemokant atsakovui, taip pat būtų apribotos. Šia gauta kompensacijos suma atsakovas galėtų disponuoti savo nuožiūra, todėl galimybės ateityje išieškoti iš jos išlaikymą, atsakovui jo nemokant gražiuoju, būtų komplikuotos. Atsižvelgiant į tai, ieškovė teismo prašė nepilnamečio vaiko naudai priteisti iš atsakovo išlaikymą konkrečia pinigų suma, sudarančią 17.640 Eur (350 Eur per mėnesį x 50,4 mėnesių), tokiu būdu ją iš karto išskaitant iš ieškovės atsakovui mokėtinos kompensacijos. Ieškovė nurodė, jog su atsakovu jau daugiau nei trejus metus (nuo 2019 m. vidurio) neveda bendro ūkio. Šiuo laikotarpiu atsakovas nepilnamečiams vaikams neteikė jokio išlaikymo, juos išlaikė ieškovė, todėl teismo prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui sūnui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 5 d. iki ieškinio padavimo dienos iš viso už 36 mėnesius sudarantį 9000 Eur (250 Eur per mėnesį x 36 mėnesiai). Ieškovė nurodė, jog šalių dukra D. M. jau yra pilnametė, tačiau kol ji buvo nepilnametė, ją visiškai išlaikė R. M., t. y., ieškovė įvykdė išlaikymo prievolę už atsakovą, todėl atsakovas liko jai skolingas jam mokėti priklausiusią išlaikymo dalį laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. (bendro ūkio vedimo pabaigos) iki 2021 m. birželio 30 d. (mokyklos baigimo), iš viso už 24 mėnesius sudarančią 6000 Eur (250 Eur per mėnesį x 24 mėnesiai). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovė teismo prašė priteisti jai iš atsakovo 6000 Eur sumą už tuo metų buvusios nepilnametės dukters D. M. išlaikymą. Ieškovė nurodė, jog šiuo metu yra darbinga, todėl išlaikymo iš atsakovo neprašo priteisti, po santuokos nutraukimo prašė palikti šalims esamas pavardes (DOK-25666).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė R. M. bei jos atstovas, advokatas Darius Ališauskas, pareikštą patikslintą ieškinį palaikė pilnai, vadovaudamiesi jame išdėstytais argumentais ir motyvais.

Atsakovui S. M. teismo procesiniai dokumentai (pirminis ieškinys su priedais) įteikti 2023 m. kovo 16 d. asmeniškai pasirašytinai (DOK-46951), patikslintas ieškinys atsakovui įteiktas 2024 m. balandžio 10 d. (DOK-58013), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimų nei į pirminį, nei į patikslintus ieškinius nepateikė. Teismui pasiūlius atsakovui pasirūpinti atstovavimu, šia teise nepasinaudojo ir bylą vedė be atstovo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžių metu atsakovas S. M. nurodė, jog su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies ir detaliai pasisakė dėl kiekvieno iš ieškovės pareikštų reikalavimų.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini) šalys su banku sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) šalys su banku sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Kreditavimo sutartys). Luminor Bank AS nurodė, jog sutinka su ieškinio reikalavimu, kad prievolės bankui po šalių santuokos nutraukimo išlieka solidariomis prievolėmis pagal Kreditavimo sutartis ir šalys tarpusavio santykiuose gali susitarti dėl kredito įmokų mokėjimo lygiomis ar kitokiomis dalimis, tačiau tokie ieškovės ir atsakovo tarpusavio susitarimai neturi ir neturės įtakos banko teisėtiems interesams ateityje reikalauti prievolės įvykdymo iš abiejų solidariai atsakingų sutuoktinių. Pasak kreditoriaus, šiuo atveju ieškinio reikalavimas „santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal nurodytas kredito sutartis tenka R. M.” negali apriboti ir neapribos banko teisės reikalauti prievolių pagal Kreditavimo sutartis įvykdymo iš abiejų solidariai atsakingų sutuoktinių. Atsižvelgiant į tai, kad hipoteka seka paskui daiktą, trečiasis asmuo teismo prašė sprendimą dėl turto padalijimo priimti teismo nuožiūra, banko atstovams nedalyvaujant, tačiau nepažeidžiant banko teisėto intereso, kad įkeistas turtas nebūtų apsunkintas jokiais papildomais suvaržymais, uzufruktu, svetimo turto hipoteka ir t.t. (DOK-197043). Atsiliepimo į vėliausią patikslintą ieškinį trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius nepateikė, banko atstovai teismo posėdžiuose nedalyvavo, todėl civilinė byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo UAB GF bankas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį kuriame nurodė, kad S. M. su UAB GF banku (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Sandorį Nr. 2 dėl 1.000 Eur vartojimo kredito, kurį įsipareigojo grąžinti iki 2026 m. kovo 16 d. kas mėnesį mokėdamas po 45,93 Eur įmokas. Trečiasis asmuo nurodė, jog atsiliepimo pateikimo dieną pradelstų įmokų skola yra 23,31 Eur. Įmokų, kurių mokėjimo terminas dar nesuėjo, įsipareigojimas pagal Sandorį Nr. 2, yra 1.492,90 Eur. Teismui pateiktame atsiliepime nurodoma, jog UAB GF bankas neprieštarauja, kad prievolė pagal vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Sandorį Nr. 2, po santuokos nutraukimo liktų asmenine atsakovo S. M. prievole ir prašo civilinę bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant (DOK-116271). UAB GF banko atstovai į byloje paskirtus teismo posėdžius neatvyko, todėl civilinė byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2023 m. gegužės 4 d. pateikė išvadą dėl ieškinio, kurioje nurodė, jog Tarnybos specialistams apsilankius bylos šalių gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 4-ių kambarių gyvenamasis namas su patogumais, baldais, buitine technika ir namų apyvokos daiktais nuosavybės teise priklauso bylos šalims. Nepilnametis vaikas, D. M. turi atskirą jam skirtą kambarį, kuriame yra inventorius poilsiui, ugdymuisi, laisvalaikiui ir asmeniniams daiktams laikyti. Šalių gyvenamoje vietoje D. sudarytos tinkamos sąlygos gyventi. Pasak ieškovės, ji su atsakovu apie 4 metus atskirai veda bendrą ūkį. Moteris paaiškino, jog nuo 2023 m. kovo 11 d. atsakovas teikia 250 Eur per mėnesį laikiną išlaikymą sūnui, atsakovas minimaliai prisidėdavo prie sūnaus išlaikymo, per šių metų (t. y., 2023 m.) pirmus tris mėnesius D. skyrė apie 56 Eur sumą. Moteris pasakojo, jog namuose jaučia įtampa, atsakovas galimai turi priklausomybę alkoholiui, atsakovui pasireiškia suicidinis elgesys – jis bandė pasikarti (ieškovė su vaikais vyrą išlaisvino iš virvės), taip pat jis bandė susprogdinti namus atsukęs dujų balioną. Moters teigimu, toks atsakovo elgesys yra psichologinis smurtas jos ir vaikų atžvilgiu. Pasak ieškovės, atsakovas nesutinka ir nenori skirtis. Ieškovė pateikė informaciją, kad jos mėnesines pajamas sudaro 1.835,75 Eur suma, įskaičius vaiko tėvo mokamą išlaikymą sūnui (250 Eur per mėnesį), miesto savivaldybės skiriamą išmoką vaikui (85,75 Eur per mėnesį). Atsakovas teigė, kad vaikui duoda pinigus, atsižvelgdamas į savo finansines galimybes: šiuo metu teikia 250 Eur per mėnesį laikiną išlaikymą sūnui, moka namo paskolos įmoką (apie 200 Eur per mėnesį), apmoka telefono sąskaitas ir kt. Jo gaunamas pajamas sudaro 617 Eur suma. Atsakovas nurodė, jog sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau nesutinka dėl ieškinyje prašomos priteisti išlaikymo sūnui sumos. Vyras paaiškino, jog neturi galimybių teikti prašomą sumą. Pasak atsakovo, jo ir sūnaus santykiai geri, jie kartu užsiima veikla ūkyje (ką nors remontuoja ar tvarkosi), vyras nuveža vaiką į mokyklą ir į krepšinio treniruotes (3 kartus per savaitę), atsakovas sūnui buvo nupirkęs keturratį.

D. M., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 7 klasėje, taip pat D. papildomai lanko užsiėmimus pas anglų kalbos korepetitorių (apie 25 Eur per mėnesį), VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (apie 40 Eur per mėnesį), mokykloje nemokamai lanko šokių, sporto, tinklinio būrelius. Apsilankymo metu skyriaus atstovė individualiai bendravo su nepilnamečiu vaiku ir pokalbio metu D. teigė, jog gyvena su mama, tėčiu, sese. Nepilnametis pasakojo, jog su mama sutaria gerai – jie kartu praleidžia daug laiko, pvz., vyksta į miškus, prie ežerų, pasivaikščioti po miestą ir prekybos centrus, kartu žiūri filmus. D. teigė, jog jis padeda mamai tvarkytis buityje, kartais gaminti maistą, jie kartu atostogauja (buvo Turkijoje). D. teigimu, mama jam perka drabužius, avalynę, kanceliarines prekes, maistą, daug įvairių vaisių, saldainius, duoda kišenpinigių į mokyklą. D. mamą apibūdino „gera, linksma, miela“. D. pasakojo, jog tėtis daug laiko praleidžia su draugais, su kuriais būdamas drauge vartoja alkoholį. Vaikas paaiškino, jog tėtis daug negeria, bet išgeria alaus ar degtines, išgėręs eina pas mamą aiškintis santykių (įskaitant skyrybų temą). Pasak D., mama nori skirtis, o tėtis nenori. D. sakė, jog tėtis bandė pasikarti. Anot jo, jis viską matė savo akimis, nes skubėjo jį gelbėti, gelbėjo jis, mama ir sesuo. Nepilnametis paminėjo, jog tėtis bandė susprogdinti namą atsukęs dujų balioną. D. dalinosi, jog tai patyręs jis jautė baimę ir liūdesį. Vaikas sakė, kad būdami su tėčiu kartu jie nieko neveikia, nebent jis padeda tėčiui remontuoti jo padovanotą keturratį. D. sakė, jog tėtis teiraujasi jo, kaip jam sekasi, kaip klostosi reikalai mokykloje, sporte. Pasak paauglio, tėtis jam perka saldumynus, sultis, kartais duoda grynųjų pinigų. Nepilnametis dalinosi, jog būna tokių situacijų, jog tėtis ateina į kambarį ir šaukia, kad per šis ilgai sėdi prie kompiuterio, nors visą dieną D. praleido lauke su draugais, o kompiuteriu naudojasi vos valandą. D. pasakojo, jog kai mama išvažiuoja į darbą, tėtis pradeda vartoti alkoholį. Anot vaiko, jis pyksta ant tėčio, jog šis vartoja alkoholinius gėrimus (2-3 kartus per savaitę), išgėręs kalba nesąmones, skambinėja kitiems asmenims ir kalba apie tai, jog mama yra bloga, o tėvams būnant kartu - pykstasi su ja. Anot D., jis pergyvena dėl mamos, todėl konflikto metu jis būna šalia, bijo, jog tėtis ją pastums. Anot nepilnamečio, tėtis nėra pastūmęs mamos, nebent jis to nematęs. D. sakė, jog nori likti gyventi su mama.

Vadovaujantis Socialinių paslaugų informacinės sistemos duomenimis, šeima dėl galimų vaiko teisių pažeidimų iki šiol nežinoma. Pasisakydama dėl ieškinio reikalavimų Tarnyba nurodė, jog neprieštarauja, kad šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Išvadą teikianti institucija pažymėjo, kad ieškovė teismui pateiktame ieškinyje neprašo nustatyti bendravimo tvarkos, pagal kurią atsakovas įgyvendintų savo, kaip tėvo, valdžią. Ir nors bylos šalys gyvena tuose pačiuose namuose, Tarnybos manymu, nagrinėjamu atveju būtų tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką. Ieškovės prašoma priteisti 300 Eur per mėnesį išlaikymo vaikui suma galėtų patenkinti kasdieninius paauglio poreikius. Teismui nustačius, kad iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos vaiko tėvas nevykdė pareigos išlaikyti D. M. ir jo seserį D. M. (pilnametė), reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas (DOK-72757).

Šalies argumentai

2024 m. balandžio 15 d. Tarnyba pateikė išdavą dėl patikslinto ieškinio, kurioje nurodė, jog R. M. ir S. M. šeima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių pažeidimų yra žinoma. 2023 m. lapkričio 25 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai nepilnamečio D. atžvilgiu, atliktas jo situacijos vertinimas. Šeimai nuo 2023 m. lapkričio 29 d. inicijuotas atvejo vadybos procesas. Pasisakydama dėl patikslinto ieškinio reikalavimų, teismui pateiktoje išvadoje Tarnyba nurodė, jog neturi pagrindo prieštarauti, kad nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Manytina, jog ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku bei užtikrina jo poreikius. Vaikas yra išreiškęs norą gyventi su mama. Tuo tarpu vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, atsakovas galimai turi alkoholio vartojimo problemų, todėl manytina, jog vaiko interesus geriausiai atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Skyriaus vertinimu, ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo yra pareikšti vadovaujantis nepilnamečio vaiko geriausiais interesais, tačiau kas mėnesį mokamos periodinės išmokos užtikrina vaiko teisę gauti stabilų išlaikymą, skirtą jo poreikių tenkinimui, todėl geriau atitinka vaikų interesus, nei išlaikymo priteisimas ta tikra pinigų suma ar turtu. Nustačius, kad iki kreipimosi į teismą dienos tėvas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas. Tarnybos pateiktoje išvadoje prašome bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant (DOK-58894).

Žemesnės instancijos teismas

Išvadą teikiančios institucijos atstovai į byloje paskirtus teismo posėdžius neatvyko, todėl civilinė byla išnagrinėta Tarnybos atstovams nedalyvaujant.

2024 m. vasario 1 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja D. M. (gim. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog yra šalių pilnametė dukra, kuri pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini) Liudytoja nurodė, jog gyvena kartu su tėvais, kurie jau apie ketverius metus, gal nuo 2019-2020 metų, gyvena kartu viename name, tačiau ne kaip šeima, t. y., tarpusavyje niekaip nebendrauja. Kažkada viskas buvo gerai, bet viskas pasikeitė, kai tėtis pradėjo daugiau gerti ir nenešti pinigų į šeimą. Tai buvo apie 2019-2020 metais. Liudytoja patikslino, kad tėtis pradėjo pastoviai vartoti alkoholį ir mažiau skirti laiko šeimai. Pasak liudytojos, tėvas vasaros laikotarpiu alkoholį vartodavo dažniau (t. y., kiekvieną savaitgalį ir dar 1-2 darbo dienas), dabar alkoholį vartoja rečiau (tik savaitgaliais). Liudytoja paaiškino, jog pvz., tėvas turi skirti pinigų vaikų išlaikymui, mokėti už paslaugas, vaikų būrelius, tačiau to nebuvo. Visa tai mokėjo mama ir jai buvo sunku, o tėtis lyg ir mokėjo būsto paskolą, apie 300 Eur per mėnesį. Kuris iš tėvų turėjo mokėti paskolos grąžinimo įmokas, liudytoja nežino, tačiau yra buvę, kad įmokas mokėjo ir mama. Kuris daugiau įmokų sumokėjo, liudytoja nežino. D. M. nurodė, jog tėtis pastoviai rėkdavo, grasindavo mamai, sakydavo, kad ji turtinti išeiti iš namų, kaip mama su vaikais išvažiuodavo savaitgaliui, tėtis liepdavo jai nebegrįžti, nes čia jo namai, kartais galėdavo mamą pastumti, pakelti ranką. Liudytoja nurodė, jog pati yra tai mačiusi ir prisiminė vieną atvejį, buvusį prieš pusę metų, kai ji stovėjo tarp abiejų savo tėvų, o tėtis bandė mamą pastumti, paaiškinti, kad jis yra teisus. Tuo metu mama sužalojimų nepatyrė, pas gydytoją nesikreipė. Liudytoja taip pat nurodė, jog 2023 m. rudenį yra buvęs atvejis, kai ji tėvo vartojamo smurto nematė, tačiau jį girdėjo, t. y., mama su tėčiu buvo apačioje, liudytoja išgirdo, kad mama rėkia. Pasak liudytojos, tėtis bandė mamą pasmaugti ir jiems nusileidus į apačią buvo matyti raudonas mamos kaklas. Daugiau sužalojimų mamai nebuvo padaryta. Prieš kitus šeimos narius (namuose iš viso gyvena 5 asmenys: mama, tėvas, brolis, liudytoja, jos vaikinas) ir tėvas smurto nevartojo. Apie tai, kad mama būtų vartojusi smurtą tėvo atžvilgiu, liudytojai nežinoma. Taip pat buvo grasinimų, kad tėtis susprogdins namą. Šiuos grasinimus pati liudytoja yra girdėjusi. D. M. papasakojo, kad tėvas bandė pasikarti. Liudytoja nurodė, jog „mes matėm visa tai, ėjom gelbėti, bet čia irgi toks kaip šantažavimas gaunasi“. Pasak liudytojos, būdavo konfliktų, tėtis rėkdavo, jie kaip vaikai sakydavo jam eiti miegoti, kad tėvus išskirti, tada jis pradėdavo liūdėti dėl to ir buvo toks įvykis, kada tada tėtis ėjo pasikarti. D. M. nuomone, kita iš tėvų šeimos iširimo priežasčių – finansinio palaikymo nebuvimas. Atsakydama į klausimus, liudytoja nurodė, jog ji pati nėra prašiusi iš tėčio pinigų, brolis D. pinigų prašo ir tėtis jų duoda smulkmenoms, pvz., duoda pavalgymui 10 Eur (kuriam laikotarpiui, liudytoja nurodė nežinanti, tačiau žino, jog dar prieš pora mėnesių tėtis pinigų broliui duodavo), tėtis taip pat per 2022 m. Kalėdas padovanojo broliui keturratį ir skyrė pinigų jo taisymui. Liudytojai žinoma, kad dabar tėtis turi mokėti išlaikymą broliui, tačiau yra susidaręs kažkoks išlaikymo įsiskolinimas. Pasisakydama dėl jos išlaikymo, liudytoja nurodė, jog iki jos pilnametystės tėtis prisidėjo prie jos išlaikymo. Tuo metu šeimoje buvo viskas gerai, buvo pilnavertė šeima. Per liudytojos 18 metų gimtadienį viskas buvo dar gerai, visa šeima dar buvo kartu, tačiau nuo tada jau prasidėjo procesas, po gimtadienio, tėvai vienas nuo kito nutolo ir nebebendravo, gyvena atskiruose kambariuose ir iš esmės nebendrauja. Šiuo metu į namus maistą perka tik mama ir ji, o tėtis jau labai seniai (nuo 2019-2020 metų) maistą perkasi sau. Paprašyta patikslinti, liudytoja nurodė, jog gal ir anksčiau, apie 2019 metus buvo taip, kad nebuvo tėvų kaip šeimos santykių, jie kaip šeima niekur nevažiuodavo, kartu nepramogaudavo. Dabar tėvai dėl bendrų pirkinių nesitaria, pvz., reikės baseino filtro, kurio kaina 400 Eur, tai jį pirks mama. Šiuo metu komunalinius mokesčius moka mama, paskola šiaip yra tėčio vardu. Jei tėtis neapmoka, apmoka mama. Po pilnametystės, besimokant paskutinėje klasėje, liudytoją išlaikė mama, tėtis prie D. M. išlaikymo neprisidėjo, tačiau mokėjo būsto paskolą. Kas tuomet mokėjo komunalinius mokesčius, nežino. 2022 m. liepos mėnesį tėtis yra apmokėjęs liudytojos automobilio remontą, kainavusį apie 1000 Eur. Atsakydama į ieškovės atstovo klausimus, liudytoja prisiminė atvejį, kai jai paskambino policija ir pasakė, kad tėtis nužudė mamą, o ji turtinti atvažiuoti, kadangi namuose yra vaikas. Liudytoja tuo nepatikėjo, kadangi turėjo galimybę stebėti, kur yra mama, ir tuo metu ji buvo toje vietoje, kurioje ir turėjo būti. Atvažiavusi į namus, D. M. pamatė sėdintį girtą tėtį. Pasak liudytojos, tėtis geria darbinėje mašinoje, geria su kaimynu arba pas kaimyną nueina, o kai būna girtas, tuomet tėtis visada ateina pasikalbėti. Liudytojai nepatinka, kad tėtis ateina pasikalbėti tik tuomet, kai yra girtas, klausia, kaip jiems su broliu sekasi, pasakoja apie savo darbą. Pastovus tėčio gėrimas, pykimasis su mama jai su broliu labai nepatinka. Brolis irgi laukia, kol tėvai išsiskirs. Apie tokią situaciją šeimoje yra žinoma giminėms. Mama dirba pamainomis ir laisvalaikiu pagal užsakymą gamina tortus, per savaitę turi 2-3 užsakymus.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl kaltės dėl santuokos nutraukimo bei faktinio gyvenimo skyrium pradžios

Iš teismui pateikto šalių santuokos liudijimo nustatyta, jog ieškovė R. M. (iki santuokos turėta pavardė „G.“) ir atsakovas S. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Švenčionių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 11).

Ieškovė tiek teismui pateiktame pirminiame ieškinyje, tiek ir patikslintuose ieškiniuose nurodė, jog nepaisant to, kad iki šiol sutuoktiniai gyvena kartu viename name, faktiškai jau nuo 2019 m. liepos 1 d. negyvena šeimyninio gyvenimo ir nebeveda bendro ūkio. Duodama paaiškinimus 2023 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio metu R. M. nurodė, jog kiek jai yra žinoma, atsakovas nuo 2018 m. pabaigos pradėjo žaisti/pirko kriptovaliutas. Atsakovas jai sakė, kad šią veiklą metė, tačiau, kaip vėliau ieškovė sužinojo iš gauto Valstybinės mokesčių inspekcijos rašto, tai buvo netiesa. Pasak ieškovės, nuo 2019 m. vidurio šalys gyveno skirtinguose kambariuose, nebepalaikė jokių intymių santykių, valgė ir kiekvienas maistą bei kitus pirkinius pirko atskirai. Ieškovė paaiškino, kad ji skalbė tik savo ir vaikų drabužius. 2019-2020 m. naujuosius metus dar šventė kartu, tačiau visas kitas šventes jau šventė atskirai. 2019 m. dalį statybinių medžiagų tvoros statybai pirko ji (tvoros blokelius), o dalį pirko atsakovas (cementą ir armatūrą). 2023 m. spalio 6 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovas nesutiko su ieškovės nurodoma faktinio gyvenimo skyrium data, teigdamas, kad šalys iki šiol gyvena kartu, tačiau nebeveda bendro ūkio, kurį nustojo vesti maždaug prieš dvejus metus, t. y., 2021 m. sausio 6 d., tačiau teikdamas savo paaiškinimus 2023 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio metu atsakovas jau nurodė, jog sutinka su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad šalių bendras gyvenimas pasibaigė 2019 m. liepos 1 d. ir nuo to laiko šalys faktiškai gyvena skirtinguose kambariuose, nebepalaiko artimų santykių. Pasak atsakovo, pastačius namą, ieškovė pradėjo nuo jo tolti, tačiau teigė, kad nepaisant to, duodavo pinigų (apie 200 Eur per mėnesį) tiek sutuoktinei, tiek ir vaikams.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.67 straipsnio 1 dalis numato, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

Nagrinėjamu atveju, šalims galutinai patikslinus savo procesines pozicijas, nebeliko ginčo dėl faktinio gyvenimo skyrium pradžios. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, jog šalių bendras gyvenimas baigėsi 2019 m. viduryje. Tarp šalių nebelikus ginčo, teismas ieškovės pareikštą reikalavimą šioje dalyje tenkina, nustatydamas, kad šalių bendras gyvenimas baigėsi 2019 m. liepos 1 d., ir būtent nuo šios dienos taiko teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms.

Šis faktinio santuokos iširimo momentas yra svarbus sprendžiant kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, nes vadovaujantis teismų praktika, teisiškai reikšmingos yra tik tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2121-467/2015). Taigi, vadovaujantis nurodyta teismų praktika, sprendžiant kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, negali būti vadovaujamasi į bylą pateiktais įrodymais apie tai, kokie šalių susiklostė jau po faktinio santuokos iširimo.

Nustačius šalių santuokos iširimo momentą, spręstina dėl kokių priežasčių santuoka iširo.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant, pripažįstama, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismui nustatant kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2015 m. spalio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015, 2016 m. vasario 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2017 m. gegužės 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017 ir kt.).

Ieškovė paaiškino, jog atsakovo kaltė pasireiškė girtavimu, neprisidėjimu prie šeimos išlaikymo, atsakomybės šeimai nebuvimu (atsakovas daugiau laiko leidžia su draugais, nesirūpina namu, kuris yra nepabaigtas ir griūna), psichologinio smurto vartojimu (ieškovė teigė, jog atsakovas būdamas neblaivus terorizuoja šeimą, išgėręs barnio metu eina kartis, pasireiškia jo nereikalingas pavydas, bandymai susprogdinti namą. Pasak ieškovės 2021 metais atsakovas išsitraukė balioną ir prieš vaikus grasino susprogdinti namą, vėliau pats atsakovas iškvietė policiją ir pasakė, kad namą susprogdino. 2023 m. lapkričio mėnesį jam buvo išduotas orderis, nes jis iškvietė policiją ir pasakė, kad nužudė žmoną. Vaikai papasakojo, kaip ieškovės šeima gyvena, kad atsakovas smurtauja, bandė ieškovę pasmaugti, ją siuntinėja, varo iš namų, stumdosi, todėl pagal vaikų paaiškinimus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis ir buvo išduotas. Atsakovo naudojamas psichologinis smurtas prieš kitus šeimos narius pasireiškia tuo, kad jie girdi ir mato, kaip atsakovas elgiasi. Sūnus nenoriai bendrauja, jaučia įtampą. Pasak ieškovės, jos kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, kad baigėsi jos kantrybė. Ji svarsčiusi galimybę gyventi be meilės, dėl namo, kurį labai myli, tačiau namas griūva, todėl ji norinti namą iš atsakovo išpirkti ir pilnai įrengti dėl vaikų. 2018 metų rudenį atsakovas pradėjo žaisti su kriptovaliutomis. Nuo 2018 m. pabaigos ieškovė tikėjosi, kad viskas pasikeis, bandė santuoką išsaugoti, tačiau dėl tokio atsakovo elgesio, alkoholio vartojimo niekas negalėdavo atvažiuoti, vaikai negalėdavo pasikviesti draugų, nes buvo gėda. Pasak ieškovės, atsakovas pradėjo gerti 2019 metais. Ji siūliusi gydytis, tačiau atsakovas teigė, esąs sveikas, nors gerdavo apie 3 kartus per savaitę. Po orderio išdavimo 2023 m. lapkričio mėnesį, geria mažiau. Gavęs skyrybų dokumentus, siūlė užsikoduoti. Neblaivus atsakovas būna ramus arba ateina aiškintis santykių, yra stumdęsis, mušdavo per petį, stumdydavo ir smaugė, varydavo iš namų, kartą ieškovė galvojo, kad sutuoktinis ją išprievartaus. Pasak ieškovės, šalių santykiai atšalo 2019 m., pabaigoje, kai atsakovas vis dažniau laiką leisdavo savo kambaryje, niekur nenorėdavo išvažiuoti, praeinant, nebandydavo pasikalbėti, maistą valgydavo savo kambaryje, intymių santykių sutuoktiniai nebepalaiko nuo 2019 m. pradžios - vidurio.

2023 m. spalio 6 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovas sutiko su pareikštu reikalavimu dėl santuokos nutraukimo, tačiau nurodė, jog santuoka turėtų būti nutraukta ne dėl jo, o tik dėl ieškovės kaltės. 2023 m. gruodžio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog sutuoktinė dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pamaininį darbą, kuris baigdavosi 23:30 val. apytiksliai nuo 2018 metų atsakovas atvažiuodavo ieškovės pasiimti, tačiau jos reikėdavo laukti po 2 valandas, kai vaikai vieni būdavo namuose. Ieškovė teigdavo, kad turi daug darbo, tačiau apie tai iš anksto neperspėdavo. Po to pradėjo su draugėmis vaikščioti po naktinius klubus. Tuo tarpu atsakovas būdavo namuose. Jis per daug pavydėjo, pradėjo gerti, bartis. Atsakovas nurodė, kad visada duodavo ieškovei pinigų: ir po 200 Eur, ir didesnes sumas. Jei vaikai ko nors paprašydavo, visada padėdavo. S. M. nurodė, prieš vaikus niekada smurto nevartojęs, o prieš sutuoktinę būdavo daugiau pavydas nei psichologinis smurtas. Atsakovas pripažino, kada dėl tarpusavio konfliktų apie 2022 metus yra bandęs atimti sau gyvybę, sutuoktinė išlaisvino iš virvės, tačiau namo nebandė susprogdinti. Atsakovas paaiškino, jog iškvietė policiją, kadangi ieškovė buvo išvažiavusi, pasakė, kad ieškovė negrįžtų namo, nes išeina ir vaikus palieka. Policijos pareigūnams neminėjo, kad nužudė sutuoktinę, o tik sakė, kad jos atgal į namus neįleis. Atvykę policijos pareigūnai bendravo su šalių vaikais. Po šio įvykio 15 dienų gyveno pas draugus. Atsakovas nurodė, jog už girtumą/neblaivumą nėra baustas ar teistas, problemų su alkoholiu neturi. Alkoholį vartoja įvairiai, būna, jog vartoja kartą per mėnesį, o būna, kad ir 2-3 kartus per savaitę, geria alų, išgeria apie 2 litrus. Bandė su ieškove susitaikyti, ne vieną kartą dovanojo gėles, atsiprašinėjo, tačiau sutuoktinė taikytis nesutiko. Savo kambaryje gyvena ir atskirai gaminasi maistą nuo 2019 metų vidurio: atsakovas gyvena pirmame namo aukšte, o ieškovė kartu su vaikais – antrame. Atsakovas nurodė, jog pabandė pažaisti su kriptovaliutomis, tačiau po to tai metė. Dėl to šeima jokių finansinių nuostolių nepatyrė, o jis investuotus pinigus atsiėmė ir šeimai atidavė.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog bendras šalių gyvenimas kartu pasibaigė 2019 m. liepos 1 d., šalims pradėjus faktiškai gyventi skyrium, nustojus vesti bendrą ūkį, gyventi santuokinį gyvenimą. Šis faktinio santuokos iširimo momentas yra svarbus sprendžiant kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, nes vadovaujantis teismų praktika, teisiškai reikšmingos yra (tik) tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2121-467/2015). Taigi, vadovaujantis nurodyta teismų praktika, sprendžiant kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, negali būti vadovaujamasi šalių paaiškinimais ir kitais į bylą pateiktais įrodymais apie tai, kokie šalių susiklostė jau po faktinio santuokos iširimo, t. y., po 2019 m. liepos 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo kaltę grindė tuo, jog jis nuo 2018 metų rudens pradėjo žaisti su kriptovaliutomis, žadėjo šią veiklą nutraukti, tačiau pažado netesėjo. Atsakovas aplinkybės apie tai, jog bandė gauti pajamų iš operacijų su kriptovaliutomis neneigė, tačiau nurodė, jog vėliau šią veiklą nutraukė, investuotas lėšas atsiėmė ir dėl tokios jo veiklos šeima jokių finansinių nuostolių nepatyrė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsniu, šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutiko su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad jo bandytos vykdyti kriptovaliutų operacijos sukėlė šeimai finansinių nuostolių ir teigė, jog neilgai trukus šią veiklą nutraukė. Teismo vertinimu, vien tas faktas, jog atsakovas kurį laiką atliko operacijas, susijusias su kriptovaliutomis, neleidžia daryti išvados, jog tokiais veiksmais jis padarė žalą šeimai, o jokių kitų šiuo pagrindu kylančią atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo patvirtinančių įrodymų ieškovė teismui nepateikė, todėl ši aplinkybė pripažintina neįrodyta. Iškovė atsakovo kaltę taip pat grindė jo fizinio ir psichologinio smurto vartojimu, grasinimais, tačiau visi tiek ieškovės, tiek ir liudytoja apklaustos šalių pilnametės dukters nurodyti atvejai apie atsakovo fizinio smurto vartojimą R. M. atžvilgiu, grasinimus susprogdinti namą, pranešimus policijai apie neva nužudytą ieškovę įvyko jau po 2019 m. liepos 1 d., t. y., šalims jau faktiškai nebevedant bendro ūkio, todėl negali būti pripažįstami lėmusius šalių santuokos iširimą.

Atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo ieškovė taip pat grindė aplinkybe, kad jis neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu tiek pati ieškovė, tiek ir šalių nepilnametė dukra patvirtino, kad atsakovas mokėjo būsto paskolos įmokas, padengė dukters automobilio remonto išlaidas, nupirko keturratį sūnui, rūpinosi jo remontu, taip pat sūnui prašant, skirdavo jam lėšų smulkioms išlaidoms. Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymi, jog santuokos metu sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis bei kartu prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos nurodytos aplinkybės apie atsakovo prisidėjimą prie šeimos poreikių tenkinimo nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas šeima visiškai nesirūpino ir šiuo pagrindu pripažinti jį kaltu dėl santuokos nutrūkimo.

Ieškovė atsakovo kaltę grindė jo nuolatiniu alkoholio vartojimu ir ją įrodinėjo savo paaiškinimais bei liudytojos D. M. parodymais. Atsakovas su ieškovės nurodoma jo kalte dėl santuokos nutrūkimo nesutiko, nurodydamas, jog alkoholiu nepiktnaudžiauja, be to niekada nebuvo baustas ar teistas dėl alkoholio vartojimo. Kaip jau buvo minėta, didžioji dalis ieškovės bei šalių nepilnametės dukters nurodytų atvejų apie neblaivaus atsakovo grasinimus, vartotą fizinį bei psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu įvyko šalių faktinio gyvenimo skyrium metu, todėl negali būti pripažįstami lėmusius šalių santuokos iširimą, tačiau ieškovė teismui taip pat nurodė, jog atsakovas pradėjo gerti 2019 metais. Ji siūliusi gydytis, tačiau atsakovas teigė, esąs sveikas, nors gerdavo apie 3 kartus per savaitę. Šalių pilnametė dukra taip pat pažymėjo, jog viskas šeimoje pasikeitė, kai tėtis pradėjo daugiau gerti ir nenešti pinigų į šeimą. Tai buvo apie 2019-2020 metais. Liudytoja patikslino, kad tėtis pradėjo pastoviai vartoti alkoholį, kurį vartodavo kiekvieną savaitgalį ir dar 1-2 darbo dienas), dabar alkoholį vartoja rečiau (tik savaitgaliais). Be to, 2023 m. gruodžio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas pats paaiškino, jog apytiksliai nuo 2018 metų ieškovė pradėjo daugiau laiko praleisti darbe, teigdavo, kad turi daug darbo, tačiau apie tai iš anksto neperspėdavo. Po to pradėjo su draugėmis vaikščioti po naktinius klubus. Tuo tarpu atsakovas būdavo namuose. Jis per daug pavydėjo, pradėjo gerti, bartis. Pasak atsakovo, jis alkoholį vartoja įvairiai: būna, jog vartoja kartą per mėnesį, o būna, kad ir 2-3 kartus per savaitę, geria alų, išgeria apie 2 litrus. Kartu pažymėtina, jog ir šalių nepilnametis sūnus, bendraudamas su Tarnybos specialistais, pasakojo, jog tėtis daug laiko praleidžia su draugais, su kuriais būdamas drauge vartoja alkoholį, daug negeria, bet išgeria alaus ar degtines, išgėręs eina pas mamą aiškintis santykių. D. pasakojo, jog kai mama išvažiuoja į darbą, tėtis pradeda vartoti alkoholį. Anot vaiko, jis pyksta ant tėčio, jog šis vartoja alkoholinius gėrimus (2-3 kartus per savaitę), išgėręs kalba nesąmones, skambinėja kitiems asmenims ir kalba apie tai, jog mama yra bloga, o tėvams būnant kartu - pykstasi su ja.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (2010 m. gegužės 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi, teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes (2017 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-219/2017).

Pagal CPK 176 straipsnio 1dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, vadovaujasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (2013 m. liepos 5 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju, išklausius bylos nagrinėjimo teisme metu duotų aukščiau aptartų šalių paaiškinimų, liudytojos parodymų, ištyrus byloje surinktą rašytinę medžiagą, spręstina, jog byloje surinkti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, jog dar šalims gyvenant kartu, t. y., iki 2019 m. liepos 1 d. atsakovas ėmė piktnaudžiauti alkoholiu, kas turėjo tiesioginę įtaką šalių bendro gyvenimo pabaigai ir lėmė šalių santuokos nutrūkimą.

Atsakovas teismui nurodė, jog apytiksliai nuo 2018 metų ieškovė ėmė vis daugiau laiko praleisti darbe, pradėjo su draugėmis vaikščioti po naktinius klubus. Ieškovė su šiomis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis nesutiko, nurodydama, jog atsakovui niekada nėra tekę jos laukti po darbo dvi valandas. 2019-2021 m. ieškovė dirbo pamainos vadove, todėl kartais tekdavo užtrukti darbe, nes reikėdavo apmokyti naujus darbuotojus, vadovus. Yra buvę keltas atvejų, kai atsakovui teko jos palaukti po darbo iki valandos, tačiau tokie atvejai nebuvo dažni. Nepaisant to, jog nurodytomis aplinkybėmis atsakovas įrodinėjo ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, tačiau minėtoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, kurie įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, pakankamai nepagrindžia ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog byloje nenustačius ieškovės kaltės dėl santuokos nutrūkimo, pripažinus įrodytu tęstinį atsakovo alkoholio vartojimo faktą, sąlygojusį santuokos iširimą, šalių santuoka nutrauktina CK 3.60 straipsnio pagrindu dėl atsakovo S. M. kaltės.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y., dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (2008 m. vasario 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008). Dėl neturtinės žalos dydžio sprendžia teismas, atsižvelgdamas į prašančio šios žalos asmens nurodytas aplinkybes, neturtinės žalos dydis nustatomas taip pat įvertinant aplinkybes, dėl kurių santuoka iširo, santuokos trukmę ir šalių turtinę padėtį, taip pat nukentėjusio sutuoktinio išgyvenimus dėl kito sutuoktinio elgesio.

Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašė pripažinus atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo, priteisti iš atsakovo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Prašymą ieškovė grindė tuo, jog atsakovas girtavo, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš ieškovę dėl kurio ji patyrė išgyvenimus, blogai jautėsi, naktimis buvo priversta užsidaryti su vaikais, bijodavo miegoti, nežinodami, kokių dar minčių gali kilti atsakovui, jautė pavojų ir baimę dėl atsakovo grasinimų nužudyti. Ieškovė nurodė, jog ji niekam nesiskundė, tačiau nori ramiai gyventi, nori ir kad šalių vaikai ramiai gyventų, kad neužsidarytų savo kambariuose, nes dabar dukra miegodama sapnuoja, kad tėtis žudo mamą, o sūnui reikia pas psichologą kreiptis, nes nenori bendrauti su tėvu. Atsakovas su pareikštu reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo visiškai nesutiko ir teismo prašė jo netenkinti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kai santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose.

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, atsižvelgia į: a) šalių santuokos trukmę (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), b) santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis (šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, pasireiškusios nesaikingu alkoholio vartojimu); c) ieškovės išgyvenimų pobūdį, sukeltas pasekmes (bylos duomenimis, ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų, tačiau dėl jų gydymo į specialistus nesikreipė, jokių susirgimų jai nebuvo diagnozuota, vaistų nevartojo); e) šalių turtinę padėtį.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus apie patirtus išgyvenimus, ieškovės dvasines kančias dėl atsakovo elgesio, ieškovės reikalavimą dėl 3000 Eur neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies, priteisdamas iš atsakovo 500 Eur sumą, kuri teismo nuomone yra pakankama kompensuoti ieškovei jos patirtus dvasinius išgyvenimus, taip pat atitinka formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose (CK 6.250 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Ieškovė, teikdama ieškinį, teismo prašė nutraukiant santuoką šalims palikti esama pavardes. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovės prašymu sutinka.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovės pavardės po santuokos nutraukimo ieškovei paliekant santuokinę pavardę ,,M.“. Taip pat abi šalys sutinka, kad atsakovui po santuokos būtų palikta pavardė „M.“.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nekyla ginčas, teismas ieškovės pareikštą reikalavimą šioje dalyje tenkina ir po santuokos nutraukimo ieškovei R. M. palieka santuokinę pavardę ,,M.“, o atsakovui palieka prigimtinę pavardę – „M.“.

Dėl tarpusavio išlaikymo

Ieškovė ir atsakovas reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų ženkliau reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų gimimo liudijimo kopijos matyti, kad šalys turi nepilnametį vaiką – sūnų D. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam teismo sprendimo priėmimo metu yra 15 metų, ir dukrą D. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri teismo sprendimo priėmimo metu yra pilnametė. Šalys nuo 2019 m. faktiškai neveda bendro ūkio tačiau gyvena kartu viename būste – gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Šalių nepilnametis sūnus ir pilnametė dukra kartu su draugu gyvena kartu su ieškove ir atsakovu.

CK 3.169 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė teismo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vieta su ja. Ieškovė nurodė, kad sūnus gyvena su ja, yra labai prie jos yra labai prisirišęs, ji žino visus vaiko poreikius. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu sutiko, neprieštaravo, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Išvadą teikianti institucija išvadoje pasisakė, jog neprieštarauja, kad šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nekyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkina ir šalių nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamąją vietą nustato kartu su ieškove R. M. (CK 3.174 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos su šalių nepilnamečiu vaiku nustatymo

CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodė, jog esminių nesutarimų dėl atsakovo bendravimo su vaiku tarp šalių nėra. Ji sutinka leisti atsakovui bendrauti su nepilnamečiu sūnumi. Pasak ieškovės nagrinėjamu atveju nėra reikalinga nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos, paliekant galimybę šalims dėl tėvo susitikimų vaiku laiko, vietos ir kitų aplinkybių susitarti gražiuoju, vadovaujantis protingumo, racionalumo kriterijais. Atsakovas šiai pozicijai neprieštaravo. Teismui pateiktoje išvadoje Tarnybos atstovai nurodė, jog nors bylos šalys gyvena tuose pačiuose namuose, nagrinėjamu atveju būtų tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nesant ginčų dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi, ieškovei šio bendravimo neribojant, taip pat atsižvelgiant į vaiko amžių (15 metų), teismas sprendžia, jog nėra tikslinga nustatyti detalios atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, paliekant galimybę šalims dėl jos susitarti bendru sutarimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko nuomonę bei interesus. Teismas šalims taip pat išaiškina, jog faktinėms aplinkybėms pasikeitus, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos pakeitimo (detalizavimo ar pan.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Bylos duomenimis šalių nepilnamečiui sūnui D. M. yra 15 metų.

Tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek apklausta teismo posėdžio metu ieškovė detalizavo sūnaus poreikius ir išlaidas, tenkančias šiems poreikiams patenkinti ir nurodė, jog sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 700 Eur suma. 2024 m. gegužės 29 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog sutinka iki teismo sprendimo priėmimo teikti teismo nustatytą 276 Eur per mėnesį išlaikymo sumą, o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos sutiko teikti sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Eur per mėnesį.

Tarp šalių nesant ginčo dėl nuo teismo sprendimo priteistino išlaikymo dydžio (350 Eur per mėnesį), teismas tokio dydžio išlaikymą ir priteisia iš atsakovo. Spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 31 d. (ieškovės kreipimosi į teismą dienos) iki teismo sprendimo priėmimo, teismas atsižvelgia į kasacinio teismo praktiką, kurioje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti, kaip jau buvo minėta, turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (2016 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodama pirmiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2023 m. sausio 31 dieną. Nuo 2023 m. sausio 1 d. šalyje nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) sudarė 840 Eur, kas atskaičius mokesčius sudarė apie 633 Eur. Kartu pažymėtina, jog kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. sudarė 85,75 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio). Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai yra mažinamas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina vaikui reikalingo išlaikymo suma nuo 2023 m. sausio 1 d. sudarė 547,25 Eur (633 Eur – 85,75 Eur = 547,25 Eur), kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y., atitinkamai sudarytų apie 274 Eur, o nuo 2024 m. sausio 1 d. apie 306 Eur (MMA 924 Eur – mokesčiai = 709 Eur – išmoka vaikui 96,25 Eur = 612,75 Eur / 2 = 306,37 Eur).

Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašo nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y., nuo 2021 m. kovo 21 d., iš atsakovo priteisti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 350 Eur per mėnesį, t. y., prašo priteisti didesnę sumą, nei teismų praktikoje nusistovėjusi minimali neįrodinėtina suma. Dėl šios priežasties ieškovei tenka pareiga pagrįsti tiek ir didesnius, nei minimalūs neįrodinėtini, vaiko poreikius, tiek ir prašomą priteisti 350 Eur per mėnesį išlaikymo sumą. Siekdama prašomą priteisti išlaikymo sumą pagrįsti ieškovė tiek teismui pateiktame ieškinyje, tiek ir apklausta teismo posėdžio metu nurodė nepilnamečio sūnaus poreikius bei pateikė teismui šiuo laikotarpiu patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus (tomas 2, e. b.l. 181-186, tomas 4, e. b. l. 1-30), iš kurių spręstina, jog ieškovė nepagrindė, jog šalių nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimui nurodomo laikotarpiu buvo reikalingos ne mažesnės nei 700 Eur per mėnesį išlaidos. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkina iš dalies, priteisdamas iš atsakovo išlaikymą, lygų minimaliai neįrodinėtinai išlaikymo sumai, t. y., nuo 2023 m. sausio 31 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. po 276 Eur per mėnesį, o nuo 2024 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos po 306 Eur per mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, vaiko poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį: tėvų gaunamas pajamas, turimą turtą, šalių sveikatos būklę, kitų išlaikytinių nebuvimą, abiejų tėvų pilnai išnaudotas galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nurodė, jog nors, iškėlus civilinę bylą, 2023 m. kovo 10 d. nutartimi iš atsakovo buvo priteistas laikinasis išlaikymas sūnui, mokamas po 250 Eur per mėnesį, atsakovas jo pilnai nemoka, todėl nėra užtikrinama, kad nepilnametis vaikas gaus iš atsakovo nuolatinį išlaikymą, atitinkantį jo poreikius. Atsižvelgiant į tai ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą tvirta pinigų suma, nurodydama, jog ši išlaikymo suma turėtų sudaryti mėnesinę 350 Eur išlaikymo sumą padauginant iki vaiko pilnametystės likusių mėnesių, nuo ieškinio padavimo, skaičiaus (50,40 mėnesių). Tokiu būdu, iš atsakovo priteista konkreti pinigų suma nepilnamečio vaiko išlaikymui sudaro 17640 Eur (350 Eur per mėnesį x 50,40 mėn.). Atsakovas su ieškovės reikalavimu priteisti iš jo išlaikymą tvirta pinigų suma nesutiko. Teismui pateiktoje išvadoje nurodoma, jog Skyriaus vertinimu, kas mėnesį mokamos periodinės išmokos užtikrina vaiko teisę gauti stabilų išlaikymą, skirtą jo poreikių tenkinimui, todėl geriau atitinka vaikų interesus, nei išlaikymo priteisimas ta tikra pinigų suma ar turtu (DOK-58894).

Sprendžiant dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo formos, pažymėtina, jog vaikų išlaikymas yra turtinės asmeninės tėvų prievolės, todėl jų negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jų vykdyti. Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, kurioje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikru turtu, taip pat atsižvelgti į tai, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Esminis aspektas, kurį teismas turi įvertinti, minėta, yra tai, jog parinkta išlaikymo forma turi labiausiai atitikti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt. Taigi, išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje. Teismų praktikoje išlaikymas nepilnamečiams vaikams dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Išlaikymo forma periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, dirbantis ir gaunantis pajamas. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas paaiškino, kodėl buvo uždelstas laikino išlaikymo mokėjimas, nurodydamas, jog tuomet darbdavys užlaikė darbo užmokesčio išmokėjimą. Atsakovas nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ mūrininku-tinkuotoju-dažytoju dirbo iki 2024 m. kovo 8 d. pasibaigus darbo santykiams yra registruotas Užimtumo tarnyboje, artimiausiu metu ketina įsidarbinti vairuotoju ir gauti apie 1300-1500 Eur darbo užmokestį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei aptartą teismų praktiką, taip pat įvertinus, tai, jog šiuo teismo sprendimu nutraukus santuoką ieškovės asmeninėn nuosavybėn atitenka visas šalims priklausęs nekilnojamas turtas ir iš gaunamos kompensacijos atsakovas turės apsirūpinti kitu gyvenamuoju būstu, teismas sprendžia, jog ieškovės pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą tvirta pinigų suma netenkintinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tiek šalių nepilnamečio sūnaus, tiek ir atsakovo interesus, jų pusiausvyrą atitinka išlaikymo vaikui priteisimas periodinėmis išmokomis.

Priteistos išlaikymo sumos kasmet indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui D. M. išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė R. M. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl šioje dalyje priimtos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl skolos už pilnametės dukters išlaikymą priteisimo

Teismui pateiktame patikslintame ieškinyje R. M. nurodė, jog dabar šalių dukra D. M. jau yra pilnametė, tačiau kol ji buvo nepilnametė, ją visiškai išlaikė ieškovė, t. y., būtent ji įvykdė išlaikymo prievolę už atsakovą, todėl atsakovas liko jai skolingas jam mokėti priklausiusią išlaikymo dalį (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010), tačiau kasacinis teismas taip pat nurodė, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiui vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo skolą už dukters D. M. išlaikymą už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. (bendro ūkio vedimo pabaigos) iki 2021 m. birželio 30 d. (mokyklos baigimo), iš viso už 24 mėnesius sudarantį 6000 Eur (250 Eur per mėnesį x 24 Eur). Ieškovė nurodė, jog jos patirtas išlaidas dukters išlaikymui patvirtinančių kvitų nėra išsaugojusi, pareikštą reikalavimą grindžia į bylą pateiktu savo banko sąskaitos išrašu, tačiau kaip teismui reikėtų nustatyti, kurios iš patirtų banko sąskaitos išraše nurodomų išlaidų buvo patirtos dukters išlaikymui. Atsakydama į klausimus, ieškovė nurodė, jog negali pasakyti, kiek tiksliai išleido dukters išlaikymui, gal apie 500 Eur per mėnesį. Atsakovas iki dukters pilnametystės gal ir davė jai pinigų, bet ne tiek, kiek reikia. Pamena, jog dukters 18 gimtadienio proga tėvas davė 250 Eur vaišių stalui paruošti.

Atsakovas su šiuo reikalavimu visiškai nesutiko ir nurodė, jog 2019-2020 metais minimali mėnesinė alga buvo mažesnė, o jis dukrą išlaikė taip pat kaip ir sūnų, duodavo dukrai pinigų, visur nuveždavo (į chorą, į smuiką ar kitur), kartu su sutuoktine pirko dukrai smuiką (jis buvo pirktas iki 7 klasės).

2024 m. vasario 1 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja šalių pilnametį dukra D. M. nurodė, jog gyvena kartu su tėvais. Pasisakydama dėl jos išlaikymo, liudytoja nurodė, jog iki jos pilnametystės tėtis prisidėjo prie jos išlaikymo. Tuo metu šeimoje buvo viskas gerai, buvo pilnavertė šeima. Per liudytojos 18 metų gimtadienį viskas buvo dar gerai, visa šeima dar buvo kartu, tačiau nuo tada jau prasidėjo tėvų atitolimo procesas. Po pilnametystės, besimokant paskutinėje klasėje, liudytoją išlaikė mama, tėtis prie D. M. išlaikymo neprisidėjo, tačiau mokėjo būsto paskolą. Kas tuomet mokėjo komunalinius mokesčius, nežino.

Išklausius byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, ištyrus ir įvertinus byloje surinktą medžiagą, liudytojos D. M. parodymus, jog iki pilnametystės tėvas prisidėjo prie jos išlaikymo, teismas sprendžia, jog ieškovės pareikštas reikalavimas dėl jos patirtų išlaidų nepilnametės dukters išlaikymui (atsakovui tenkančios dalies) už laikotarpį nuo šalių faktinio gyvenimo skyrium pradžios iki dukters pilnametystės, atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikšdama reikalavimą CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y., tuo pagrindu, kad ji įvykdė už atsakovą nepilnametės dukters išlaikymo prievolę, turi įrodyti atsakovo prievolės egzistavimo faktą, šios prievolės dydį ir faktą, kad ieškovė įvykdė prievolę už atsakovą (įvykdytos prievolės dydį). Nagrinėjamu atveju, šalims faktiškai gyvent viename būste, tačiau nebevedant bendro ūkio, šalių tuomet dar nepilnametė dukra gyveno kartu su abiem tėvais. Nustatyta, jog ginčo laikotarpiu (nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d.) egzistavo tiek ieškovės, tiek ir atsakovo prievolė išlaikyti savo nepilnametę dukrą, tačiau prievolės už atsakovą įvykdymo dydžiui ir faktui pagrįsti ieškovė jokių įrodymų neteikė, apsiribodama vien paaiškinimu, kad šiuo laikotarpiu dukters išlaikymo prievolę vykdžiusi ji pati. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei reiškiant reikalavimą CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, taikomos visiškai kitos įrodinėjimo taisyklės, kadangi sprendžiamas klausimas ne dėl būsimo, nepilnamečiui vaikui reikalingo išlaikymo priteisimo ir jo būsimų poreikių, bet įvykdytos prievolės išlaikyti nepilnamečius vaikus už vieną iš tėvų klausimas, todėl tokios prievolės įvykdymas turi būti įrodytas konkrečiais tokias išlaidas pagrindžiančiais įrodymais (2010 m. kovo 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010). Nagrinėjamu atveju ginčo laikotarpiu šalių vaikams priteistino išlaikymo dydis nebuvo nustatytas nei teismo sprendimu (nutartimi), nei šalių susitarimu. Ieškovė teismui nepateikė įrodymų, apie nurodytu laikotarpiu būtent ieškovė šalių nepilnametei dukrai už atsakovą suteiktą išlaikymą. Iš teismui pateikto ieškovės banko sąskaitos išrašo tokių išlaidų nėra galimybės identifikuot, t. y., nesant į bylą pateiktų kitų įrodymų, vien tik iš atliktų piniginių lėšų nurašymų teismui nėra galimybės nustatyti, kokias išlaidas, susijusias būtent su šalių nepilnametės dukters poreikių tenkinimu už atsakovą, patyrė ieškovė, todėl pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo šioje dalyje, t. y. ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d., pripažintinas neįrodytu, todėl netenkintinas.

Sprendžiant dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. birželio 30 d., pažymėtina, jog šiuo laikotarpiu šalių dukra jau buvo sulaukusi pilnametystės, todėl galėjo savarankiškai kreiptis į tėvą dėl išlaikymo 9paramos) jai suteikimo, jei tokia parama D. M. buvo reikalinga ir jei atsakovas turėjo finansines galimybes ją teikti. Kaip ir aukščiau aptartu laikotarpiu, taip pat iš nurodomu laikotarpiu (t. y., nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. birželio 30 d.) ieškovė turėjo pareigą įrodyti atsakovo prievolės egzistavimo faktą, šios prievolės dydį ir faktą, kad ieškovė įvykdė prievolę už atsakovą (įvykdytos prievolės dydį). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad tėvo pareiga išlaikyti (remti) pilnametę dukrą buvo nustatyta arba pilnametės dukters ir tėvo susitarimu, arba teismine tvarka (teismo sprendimu ar nutartimi). Ieškovė teismui nepateikė įrodymų apie būtent šiuo laikotarpiu ieškovės šalių nepilnametei dukrai už atsakovą suteiktą išlaikymą. Kaip jau buvo minėta, iš teismui pateikto ieškovės banko sąskaitos išrašo tokių išlaidų nėra galimybės identifikuot, t. y., nesant į bylą pateiktų kitų įrodymų, vien tik iš atliktų piniginių lėšų nurašymų teismui nėra galimybės nustatyti, kokias išlaidas, susijusias būtent su šalių nepilnametės dukters poreikių tenkinimu už atsakovą, patyrė ieškovė, todėl pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo ir šioje dalyje, t. y. ginčo laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. birželio 30 d., pripažintinas neįrodytu, todėl netenkintinas.

Dėl turto padalinimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu.

Teismui pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog šalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo: 1) 0,0987 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 149,92 kv. m. pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 37,82 kv. m. pastatą – sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) kitą inžinerinį statinį – baseiną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, jog šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto vertė buvo nustatyta vadovaujantis UAB ,,OBER-HAUS“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 3, e. b. l. 107-186, DOK-16944) ir sudaro 179.000 Eur. Atsakovas parengiamojoje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje su ieškovės ieškinyje nurodoma bendro turto verte nesutiko, nurodydamas, jog šalims priklausančio turto vertė yra ženkliai didesnė. Atsakovas nurodė, jog ketina atlikti bendro turto vertinimą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas savo poziciją dėl turto vertės pakeitė, nurodydamas, jog su ieškovės nurodoma 179.000 Eur verte sutinka.

Pasisakant dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo, pažymėtina, jog nutraukiant santuoką sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti padalijamas natūra, priteisiant šalims po jo dalį arba priteisiant turtą vienai šaliai, o kitai priteisiant kompensaciją už jai priklausančią turto dalį (CK 3.117 straipsnio 3 dalis). Dalindamas turtą teismas pasirenka turto dalinimo būdą – natūra arba priteisiant kompensaciją, atsižvelgdamas į dalinamo turto savybes. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, kaip jau buvo minėta, atsižvelgiama į vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (2011 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus - techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (2011 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.).

Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (2006 m. spalio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006). Nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja, todėl tais atvejais, kai abu sutuoktiniai prašo tą patį objektą priteisti kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise, teismas turi įvertinti: 1) kuriam iš sutuoktinių šis objektas yra reikalingesnis, t. y., kuriam sutuoktiniui dėl jo amžiaus, sveikatos, materialinės padėties, kartu liekančių vaikų ir kitų priežasčių šis turtas teiktų didesnę naudą; 2) ar sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra finansiškai pajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją; tais atvejais, kai sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra nepajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensacijos, turi būti sprendžiama dėl kito sutuoktinio galimybės išlaikyti turtą natūra, sumokant kitam kompensaciją pinigais; pažymėtina, kad sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, gali jį realizuoti, siekdamas atsiskaityti su kitu sutuoktiniu, kuriam priteista kompensacija, todėl, vertinant turto natūra teiktiną naudą, turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, kad būtų surastas kiek galima labiau abi šalis tenkinantis sprendimas turėti didžiausią naudą iš dalijamo turto; 3) tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas, inter alia (be kita ko), turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį) (2018 m. balandžio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašė šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą padalinti natūra priteisiant jį ieškovei ir įpareigojant ją išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas su tokiu turto padalijimo būdu sutiko, todėl tarp šalių nesant ginčo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas po santuokos nutraukimo dalintinas ieškovės ir atsakovo nurodytu būdu, t. y., ieškovei priteisiant natūra, o atsakovui iš ieškovės priteisiant piniginę kompensaciją.

Pasisakydama dėl kiekvienam iš sutuoktinių priteistinų nekilnojamojo turto daliu, ieškovė nurodė, jog įstatyme yra įtvirtintas vienas iš veiksnių, kuriam esant, yra priežastis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tai nepilnamečių vaikų interesai. Šiuo metu name gyvena visa šalių šeima – ieškovė, atsakovas, šalių nepilnametis sūnus D. ir pilnametė dukra D. M., kuri apklausta liudytoja nurodė, kad kartu namuose gyvena ir jos draugas. Atsižvelgiant tai, kad po santuokos nutraukimo su ieškove liks gyventi tiek šalių nepilnametis sūnus, tiek ir pilnametė dukra, siekdama aprūpinti nepilnametį sūnų gyvenamuoju būstu, ieškovė teismo prašė nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, priteisiant ieškovei didesnę turto dalį, t. y., 2/3 dalis turto, o atsakovui priteisiant 1/3 dalį turto (piniginę kompensaciją). Pasisakydama dėl finansinių galimybių išmokėti atsakovui patikslintame ieškinyje nurodytą ar kitokio dydžio piniginę kompensaciją, ieškovė nurodė, jog kreipėsi į banką dėl galimybės gauti kreditą, kompensacijai už atsakovui priklausančią bendro turto dalį išmokėti ir gavo banko patvirtinimą, kad šiam tikslui jai galėtų būti suteiktas iki 70.000 Eur kreditas.

Atsakovas su tokiu ieškovės nurodytu turto padalijimo būdu (2/3 dalys ir 1/3 dalis) nesutiko ir teismo prašė šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą padalinti lygiomis dalimis, priteisiant atsakovui piniginę kompensaciją ne už 1/3 (kaip siūlo ieškovė), o už ieškovei atitenkančią ½ turto dalį. Teismo posėdžio metu, išklausęs ieškovės poziciją apie jos finansines galimybes išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją, S. M. nurodė, jog sutiktų, kad už atsakovui priklausančią ½ bendro turto dalį jam būtų išmokėta 70.000 Eur kompensacija ir ieškovei tektų pareiga sumokėti likusią dalį paskolos kreditoriui Luminor Bank AS (13.113,29 Eur), t. y., atsakovas iš esmės sutiko, kad jam priteistina kompensacija būtų sumažinta nuo 89500 Eur (179.000 Eur / 2) iki 83.113,29 Eur (83.113,29 Eur - 13.113,29 Eur = 70.000 Eur).

Žemesnės instancijos teismas

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais, kurie numatyti CK 3.123 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, kad vien tik faktas, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su vienu iš sutuoktinių, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytos aplinkybės, jog su ja lieka gyventi šalių nepilnametis sūnus, o taip pat kartu gyvena šalių pilnametė dukra, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo dalijant turtą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir vadovaujantis CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas nustatyti nelygias sutuoktinių turto dalis. Byloje nustatyta, jog šalims priklausantis turtas buvo įsigytas abiejų sutuoktinių bendromis, iš banko pasiskolintomis lėšomis, šalių dukra D. M. jau yra sulaukusi pilnametystės, yra dirbanti, tuo tarpu šalių nepilnamečiui sūnui šiuo teismo sprendimu iš atsakovo priteisiamas išlaikymas, kurio dydis buvo nustatytas, įvertinus tiek ieškovės, tiek atsakovo pareigą užtikrinti sūnui teisę į gyvenamąjį būstą.

Nagrinėjamu atveju byloje atveju nenustačius aplinkybių, sąlygojančių būtinybę nuklypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas dalintinas lygiomis dalimis, ieškovei natūra priteisiant šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei įpareigojant ją išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją.

Vadovaujantis bendra šalių pozicija bei UAB “OBER-HAUS“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita (tomas 3, e. b. l. 107-186, DOK-16944), nustačius, jog bendro šalių turto vertė sudaro 179.000 Eur, atsakovui išmokėtina ½ ieškovei atitenkančio turto vertės dydžio kompensacija sudarytų 89500 Eur, tačiau 2024 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje atsakovui sutikus sumažinti jam priteistinos kompensacijos dydį iki 83.113,29 Eur, atsakovui priteistina jo nurodyta kompensacija.

Vadovaujantis kartu su vėliausiu patikslintu ieškiniu ieškovės pateiktais kredito informacijos duomenimis, priešieškinio pateikimo dienai negrąžinta kreditų suma sudaro 26.226,58 Eur (11.144,67 Eur + 15.081,91 Eur). Vertinant, jog solidarių skolininkų prievolės dalys yra lygios, atsakovui tenkanti Luminor Ban AS vykdytinų prievolių suma sudarytų 13.113,29 Eur (26.226,58 Eur / 2). Priteisus atsakovui iš ieškovės 83.113,29 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę turo dalį, taip pat šalims bei kreditoriui sutinkant, kad vidiniuose šalių santykiuose toliau likusias įmokas Luminor Bank AS asmeniškai mokėtų ieškovė, tokiu būdu ji prisiimtų įvykdyti atsakovui tenkančią 13.113,29 Eur įsipareigojimų dalį, todėl atsakovui priteistina kompensacija mažintina šia suma ir atsakovui priteistina galutinė kompensacija, sudaranti 70.000 Eur (83.113,29 Eur - 13.113,29 Eur = 70.000 Eur).

Dėl prievolių kreditoriams

Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas, sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1, 3 dalys).

Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) šalys su banku AB DNB (dabar Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu sutuoktiniams buvo suteiktas kreditas nekilnojamojo turto įsigijimui (tomas 1, e. b. l. 29-30, 35), o (duomenys neskelbtini) šalys sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu šalims buvo suteiktas kreditas gyvenamojo namo įrengimui (tomas 1, e. b. l. 31-34, 35). Ieškovė teismo prašė šias prievoles kreditoriui Luminor Bank AS pripažinti solidariomis R. M. ir S. M. prievolėmis, šalių vidiniuose tarpusavio santykiuose nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal nurodytas kredito sutartis tenka R. M..

Atsakovas prievolės solidarumo neginčijo. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog ieškovės pareikštam reikalavimui neprieštarauja.

Atsižvelgiant į tai, jog prievolės Luminor Bank AS pagal sudarytas kreditavimo sutartis yra susiję su turto įsigijimu bendrosios jungtinės nuosavybės teise bei jo įrengimu, tarp šalių nesant ginčo, šios prievolės pripažintinos solidariomis sutuoktinių prievolėmis ir nutraukiant santuoką nemodifikuotinos.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jos dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti. Tai reiškia, kad sudarant turto balansą (CK 3.118 straipsnis) bendro turto vertė sumažinama esamų solidariųjų prievolių (skolų) suma, o šalims dalijant turtą turi būti perduodamas turtas (aktyvas) ir atitinkama skolos dalis (pasyvas). Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2012 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012; 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018 59 punktą).

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog po santuokos nutraukimo visas šalims priklausantis nekilnojamasis turtas natūra atitenka ieškovei, šalių vidiniuose tarpusavio santykiuose nustatytina, kad likusią skolos kreditoriui dalį turi mokėti ieškovė. Tokios prievolės vykdymo tvarkos nustatymas reiškia, kad tuo atveju jei trečiasis asmuo Luminor Bank AS, turintis teisę nukreipti išieškojimą į bet kurį iš solidarių skolininkų, išsiieškotų skolą iš atsakovo, šis turėtų teisę regreso tvarka pareikšti atgręžtinius reikalavimus dėl išieškotų sumų priteisimo iš ieškovės. Teismo vertinimu tokia prievolės vykdymo tvarka (šalių tarpusavio santykiuose) atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) bei teismų praktiką (2019 m. spalio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2159-258/2019).

Nustačius, jog vidiniuose šalių tarpusavio santykiuose pareiga įvykdyti prievolę tenka ieškovei, atsakovui tenkanti turto dalis (ieškovės mokėtina kompensacija) mažintina ½ likusios neįvykdytos prievolės kreditoriui dalimi, sudarančią 13.113,29 Eur, kurią toliau dengs ieškovė. Tokiu būdu

Bylos duomenimis, S. M. su UAB GF banku (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Sandorį Nr. 2 dėl 1.000 Eur vartojimo kredito, kurį įsipareigojo grąžinti iki 2026 m. kovo 16 d. kas mėnesį mokėdamas po 45,93 Eur įmokas. Ieškovė teismo prašė prievolę šiam kreditoriui pripažinti asmenine atsakovo prievole. S. M. su šiuo ieškovės reikalavimu sutiko. Trečiasis asmuo UAB GF bankas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog neprieštarauja, kad prievolė pagal vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Sandorį Nr. 2, po santuokos nutraukimo liktų asmenine atsakovo S. M. prievole (DOK-116271).

Tarp šalių nesant ginčo bei kreditoriui neprieštaraujant, ieškovės pareikštas reikalavimas šioje dalyje tenkintinas, prievolė kreditoriui UAB GF bankui pagal vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Sandorį Nr. 2, po santuokos nutraukimo pripažintina asmenine atsakovo S. M. prievole.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo S. M. kaltės.

Nustatyti, kad šalių bendras gyvenimas baigėsi 2019 m. liepos 1 d., ir nuo šios dienos taikyti teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms.

Priteisti ieškovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokinę pavardę „M.“, o atsakovui S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo pavardę „M.“.

Šalių nepilnamečio vaiko, D. M., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. M., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) tvarką, numatančią, jog tėvas S. M. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi D. M. konkretų bendravimo laiką ir trukmę suderinęs su ieškove R. M. bendru sutarimu.

Priteisti iš atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. M., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis:

1) po 276 Eur (du šimtus septyniasdešimt šešis eurus) per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2023 m. sausio 31 d.) iki 2023 m. gruodžio 31 d.;

2) po 306 Eur (tris šimtus šešis eurus) per mėnesį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (t. y., iki 2024 m. rugsėjo 3 d.);

3) po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (t. y., nuo 2024 m. rugsėjo 3 d.) iki vaiko pilnametystės.

Nepilnamečio D. M., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirti ieškovę R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ieškovės R. M. reikalavimo dėl skolos už pilnametės dukters išlaikymą priteisimo netenkinti.

Nutraukus santuoką ieškovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitą inžinerinį statinį – baseiną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojant išmokėti atsakovui S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 70.000 Eur (septyniasdešimt tūkstančių eurų) piniginę kompensaciją.

Nutraukus santuoką atsakovui S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 70.000 Eur (septyniasdešimt tūkstančių eurų) piniginę kompensaciją.

Pripažinti ieškovės R. M. ir atsakovo S. M. prievolės trečiajam asmeniui Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), solidaria šalių prievole, šalių vidiniuose tarpusavio santykiuose nustatant, jog pareiga atsiskaityti su kreditoriumi pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. birželio 15 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tenka ieškovei R. M..

Prievolę trečiajam asmeniui UAB GF bankas pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 2 po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

2023 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su laikino išlaikymo sūnui iš atsakovo S. M. priteisimu, panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ir šioje dalyje teismo sprendimą leisti vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Švenčionių rajono Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, VĮ Registrų centras.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Jocienė