- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-04
- Bylos Nr.
- e2A-224-614/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01533-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- S. M.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, UAB GF bankas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimo ir 2024 m. rugsėjo 25 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui S. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, tretieji asmenys Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, UAB GF bankas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. M. (toliau – ir ieškovė) 2023 m. sausio 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. M. (toliau – ir atsakovas), patikslinusi ieškinio reikalavimus ieškovė teismo prašė: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo kaltės, 2) nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. liepos 1 d., 3) šalių nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamąją vietą nustatyti su motina ieškove, 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui D. M. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną ieškovę, 5) priteisti iš atsakovo 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečio vaiko D. M. naudai, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną ieškovę, 6) priteisti ieškovei iš atsakovo 6 000 Eur skolą už dukters D. M. išlaikymą, 7) ieškovės siūlomu būdu padalinti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, ieškovei natūra priteisiant nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteisiant 46 553,38 Eur piniginę kompensaciją, 8) šalių kreditorinį įsipareigojimą Luminor Bank AS pagal 2005 m. birželio 6 d. kreditavimo sutartį Nr. 3024-05IV ir 2018 m. birželio 15 d. kreditavimo sutartį Nr. 2419-2018-137260 pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti su kreditoriumi pagal nurodytas kredito sutartis tenka ieškovei, 9) pripažinti kreditorinį įsipareigojimą UAB GF bankas pagal 2022 m. gruodžio 16 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 90009664784 sandorį Nr. 2 asmenine atsakovo prievole, 10) priteisti ieškovei iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 11) po santuokos nutraukimo palikti šalims esamas pavardes, 12) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog šalims santuokoje gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. M., kuri šiuo metu yra pilnametė, ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. M., kuris šiuo metu yra nepilnametis. Gyvenant kartu šalys pradėjo nesutarti, kilo konfliktai, todėl sutuoktiniai jau senai vienas nuo kito atitolo, nebeturi jokių bendrų interesų, tikslų, seksualinio gyvenimo, nebeegzistuoja kaip šeima. Atsakovas turi problemų dėl alkoholio vartojimo, girtas terorizuoja šeimą, trukdo šeimos ir ypač nepilnamečio vaiko gyvenimui. Vaikams nusibodo matyti girtą tėtį, jie retai kalbasi, o jeigu kalbasi, jaučia įtampą. Vyras nesirūpina vaikais, neskiria jiems dėmesio, nesirūpina jų sveikata. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas labai mažai prisideda prie šeimos išlaikymo, per pastaruosius ketverius metus (nuo to laiko, kai buvo paimta antra paskola namo įrengimui) neskiria pinigų šeimai, vaikams, namams (moka tik būsto kreditų įmokas, sudarančias apie 150 Eur per mėnesį, keletą kartų, bet nereguliariai, pirko malkų; ieškovė nurodė, kad ji taip pat yra atlikusi paskolos įmokų, bei pirkusi malkų). Pasak ieškovės, atsakovas slapukauja, nesako, kiek uždirba, ir kur leidžia pinigus, nesirūpina namais, dirba pas kaimynus, o šalių namas vis dar stovi nepabaigtas. Ieškovė nurodė, jog atsakovas žalingiems įpročiams visada turi pinigų, o vaikams – ne. Ieškovė pastebėjo, kad dingsta pinigai iš jos ir vaikų taupyklių. Nors šalys gyvena vienam name, bet nebendrauja. Šalys nuo 2019 m. liepos 1 d. faktiškai nustojo kartu gyventi. Atsižvelgiant į atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, t. y., atsakovo girtavimą, prieš ieškovę naudotą smurtą, taip pat atsižvelgiant į pasekmes, kilusias dėl atsakovo elgesio (žlugę lūkesčiai dėl darnios šeimos, turėjimas kęsti dideles moralines kančias, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą), ieškovė teismo prašė priteisti jai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, jog šalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 0,0987 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 149,92 kv. m. pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 37,82 kv. m pastatą – sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitą inžinerinį statinį – baseiną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė sudaro 179 000 Eur. Po santuokos nutraukimo ieškovė teismo prašė šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą padalinti jį priteisiant natūra ieškovei, įpareigojant išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją.
4. Ieškovė nurodė, jog su sūnumi šiuo metu gyvenu nuosavame gyvenamajame name, dengia visas namo išlaikymo išlaidas (komunalinius mokesčius, kuro įsigijimo išlaidas ir pan.). Šalių nepilnamečio vaiko poreikius sudaro gyvenamojo būsto ir komunalinių mokesčių dalis, maistas, apranga ir avalynė, mokyklinės prekės, vaistai, vitaminai, dienpinigiai, transporto išlaidos, ekskursijos, pramogos ir kita. Nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui kiekvieną mėnesį yra reikalinga apie 700 Eur dydžio suma, todėl atsakovas prie sūnaus išlaikymo turėtų prisidėti po 350 Eur per mėnesį. Nors, iškėlus civilinę bylą, iš atsakovo buvo priteistas laikinasis išlaikymas periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį, atsakovas jo iš dalies nemoka. Už vienuolika mėnesių atsakovas turėjo sumokėti 2 750 Eur išlaikymą, tačiau yra sumokėjęs tik 1 200 Eur, todėl ieškovė nėra užtikrinta, kad nepilnametis vaikas gaus iš tėvo nuolatinį išlaikymą, atitinkantį jo poreikius. Tuo tarpu ieškovė, pagal reiškiamus ieškinio reikalavimus, jei jie būtų patenkinti, turėtų atsakovui sumokėti didelę piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, tuo pačiu jos galimybės užtikrinti vaikui reikalingą išlaikymą, jo nemokant atsakovui, taip pat būtų apribotos. Šia gauta kompensacijos suma atsakovas galėtų disponuoti savo nuožiūra, todėl galimybės ateityje išieškoti iš jos išlaikymą, atsakovui jo nemokant gražiuoju, būtų komplikuotos. Atsižvelgiant į tai, ieškovė teismo prašė nepilnamečio vaiko naudai priteisti iš atsakovo išlaikymą konkrečia pinigų suma, sudarančią 17 640 Eur (350 Eur per mėnesį x 50,4 mėn.), tokiu būdu ją iš karto išskaitant iš ieškovės atsakovui mokėtinos kompensacijos.
5. Ieškovė nurodė, jog su atsakovu jau daugiau nei trejus metus (nuo 2019 m. vidurio) neveda bendro ūkio. Šiuo laikotarpiu atsakovas nepilnamečiams vaikams neteikė jokio išlaikymo, juos išlaikė ieškovė, todėl teismo prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui sūnui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 5 d. iki ieškinio padavimo dienos iš viso už 36 mėnesius sudarantį 9 000 Eur. Šalių dukra D. M. jau yra pilnametė, tačiau kol ji buvo nepilnametė, ją visiškai išlaikė ieškovė, t. y., ieškovė įvykdė išlaikymo prievolę už atsakovą, todėl atsakovas liko jai skolingas jam mokėti priklausiusią išlaikymo dalį laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. (bendro ūkio vedimo pabaigos) iki (duomenys neskelbtini) (mokyklos baigimo), iš viso už 24 mėnesius sudarančią 6 000 Eur. Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 6 000 Eur sumą už tuo metų buvusios nepilnametės dukters išlaikymą.
Atsiliepimas
6. Atsakovas S. M. teismo posėdžių metu nurodė, jog su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies ir detaliai pasisakė dėl kiekvieno iš ieškovės pareikštų reikalavimų.
7. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius atsiliepimu prašė sprendimą dėl turto padalijimo priimti teismo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant banko teisėto intereso, kad įkeistas turtas nebūtų apsunkintas jokiais papildomais suvaržymais, uzufruktu, svetimo turto hipoteka ir t.t.
8. Trečiasis asmuo UAB GF bankas atsiliepimu neprieštaravo, kad prievolė pagal vartojimo kredito sutarties Nr. 90009664784 Sandorį Nr. 2, po santuokos nutraukimo liktų asmenine atsakovo prievole.
9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2023 m. gegužės 4 d. pateikė išvadą dėl ieškinio, kurioje nurodė, jog Tarnybos specialistams apsilankius bylos šalių gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 4-ių kambarių gyvenamasis namas su patogumais, baldais, buitine technika ir namų apyvokos daiktais nuosavybės teise priklauso bylos šalims. Nepilnametis vaikas D. M. turi atskirą jam skirtą kambarį, kuriame yra inventorius poilsiui, ugdymuisi, laisvalaikiui ir asmeniniams daiktams laikyti. Šalių gyvenamoje vietoje vaikui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi. Pasak ieškovės, ji su atsakovu apie 4 metus atskirai veda bendrą ūkį, nuo 2023 m. kovo 11 d. atsakovas teikia 250 Eur per mėnesį laikiną išlaikymą sūnui, atsakovas minimaliai prisidėdavo prie sūnaus išlaikymo, per 2023 m. pirmus tris mėnesius vaikui skyrė apie 56 Eur sumą. Ieškovė pasakojo, jog namuose jaučia įtampa, atsakovas galimai turi priklausomybę alkoholiui, atsakovui pasireiškia suicidinis elgesys – jis bandė pasikarti (ieškovė su vaikais vyrą išlaisvino iš virvės), taip pat jis bandė susprogdinti namus atsukęs dujų balioną. Ieškovės teigimu, toks atsakovo elgesys yra psichologinis smurtas jos ir vaikų atžvilgiu. Pasak ieškovės, atsakovas nesutinka ir nenori skirtis. Ieškovė pateikė informaciją, kad jos mėnesines pajamas sudaro 1 835,75 Eur suma, įskaičius vaiko tėvo mokamą išlaikymą sūnui (250 Eur per mėnesį), miesto savivaldybės skiriamą išmoką vaikui (85,75 Eur per mėnesį). Atsakovas teigė, kad vaikui duoda pinigus, atsižvelgdamas į savo finansines galimybes: šiuo metu teikia 250 Eur per mėnesį laikiną išlaikymą sūnui, moka namo paskolos įmoką (apie 200 Eur per mėnesį), apmoka telefono sąskaitas ir kt. Jo gaunamas pajamas sudaro 617 Eur sumą. Atsakovas nurodė, jog sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau nesutinka dėl ieškinyje prašomos priteisti išlaikymo sūnui sumos. Vyras paaiškino, jog neturi galimybių teikti prašomą sumą. Pasak atsakovo, jo ir sūnaus santykiai geri, jie kartu užsiima veikla ūkyje (ką nors remontuoja ar tvarkosi), vyras nuveža vaiką į mokyklą ir į krepšinio treniruotes (3 kartus per savaitę), atsakovas sūnui buvo nupirkęs keturratį.
Šalies argumentai
10. Tarnyba 2024 m. balandžio 15 d. pateikė išdavą dėl patikslinto ieškinio, kurioje nurodė, jog ginčo šalių šeima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių pažeidimų yra žinoma. 2023 m. lapkričio 25 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai nepilnamečio vaiko atžvilgiu, atliktas jo situacijos vertinimas. Šeimai nuo 2023 m. lapkričio 29 d. inicijuotas atvejo vadybos procesas. Skyriaus vertinimu, ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo yra pareikšti vadovaujantis nepilnamečio vaiko geriausiais interesais, tačiau kas mėnesį mokamos periodinės išmokos užtikrina vaiko teisę gauti stabilų išlaikymą, skirtą jo poreikių tenkinimui, todėl geriau atitinka vaikų interesus, nei išlaikymo priteisimas ta tikra pinigų suma ar turtu. Nustačius, kad iki kreipimosi į teismą dienos tėvas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas.
11. 2024 m. vasario 1 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja D. M. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog yra šalių pilnametė dukra, kuri pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini) Pasisakydama dėl jos išlaikymo, liudytoja nurodė, jog iki jos pilnametystės tėtis prisidėjo prie jos išlaikymo. Tuo metu šeimoje buvo viskas gerai, buvo pilnavertė šeima. Per liudytojos 18 metų gimtadienį viskas buvo dar gerai, visa šeima dar buvo kartu, tačiau nuo tada jau prasidėjo procesas, po gimtadienio, tėvai vienas nuo kito nutolo ir nebebendravo, gyvena atskiruose kambariuose ir iš esmės nebendrauja. Šiuo metu į namus maistą perka tik mama ir ji, o tėtis jau labai seniai (nuo 2019-2020 metų) maistą perkasi sau. Paprašyta patikslinti, liudytoja nurodė, jog gal ir anksčiau, apie 2019 metus buvo taip, kad nebuvo tėvų kaip šeimos santykių, jie kaip šeima niekur nevažiuodavo, kartu nepramogaudavo. Dabar tėvai dėl bendrų pirkinių nesitaria. Šiuo metu komunalinius mokesčius moka mama, paskolas moka tėvas, jei tėtis neapmoka, apmoka mama. Po pilnametystės, besimokant paskutinėje klasėje, liudytoją išlaikė mama, tėtis prie išlaikymo neprisidėjo, tačiau mokėjo būsto paskolą. Kas tuomet mokėjo komunalinius mokesčius, nežino. 2022 m. liepos mėnesį tėtis yra apmokėjęs liudytojos automobilio remontą, kainavusį apie 1 000 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimu:
12.1. patikslintą ieškinį tenkino iš dalies,
12.2. ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl atsakovo kaltės,
12.3. nustatė, kad šalių bendras gyvenimas baigėsi 2019 m. liepos 1 d., ir nuo šios dienos taikė teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms, priteisė ieškovei iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, po santuokos nutraukimo paliko ieškovei santuokinę pavardę „M.“, o atsakovui S. M., jo pavardę „M.“,
12.4. šalių nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamąją vietą nustatė su motina ieškove,
12.5. nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. M. tvarką, numatančią, jog tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi konkretų bendravimo laiką ir trukmę suderinęs su ieškove bendru sutarimu,
12.6. priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. M. mokamą periodinėmis išmokomis: 1) po 276 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y. nuo 2023 m. sausio 31 d.) iki 2023 m. gruodžio 31 d.; 2) po 306 Eur per mėnesį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (t. y. iki 2024 m. rugsėjo 3 d.), 3) po 350 Eur mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 3 d.) iki vaiko pilnametystės,
12.7. nepilnamečio išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skyrė ieškovę,
12.8. ieškovės reikalavimo dėl skolos už pilnametės dukters išlaikymą priteisimo netenkino,
12.9. nutraukus santuoką ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitą inžinerinį statinį – baseiną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojant išmokėti atsakovui 70 000 Eur piniginę kompensaciją,
12.10. nutraukus santuoką atsakovui priteisė iš ieškovės 70 000 Eur piniginę kompensaciją,
12.11. pripažino ieškovės ir atsakovo prievolės trečiajam asmeniui Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pagal 2005 m. birželio 6 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 3024-05IV ir 2018 m. birželio 15 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 2419-2018-137260, solidaria šalių prievole, šalių vidiniuose tarpusavio santykiuose nustatant, jog pareiga atsiskaityti su kreditoriumi pagal 2005 m. birželio 6 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 3024-05IV ir 2018 m. birželio 15 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 2419-2018-137260 tenka ieškovei,
12.12. prievolę trečiajam asmeniui UAB GF bankas pagal 2022 m. gruodžio 16 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 90009664784 sandorį Nr. 2 po santuokos nutraukimo pripažino asmenine atsakovo prievole.
13. Teismas nustatė, jog ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini). Tarp šalių nebelikus ginčo, teismas nustatė, kad šalių bendras gyvenimas baigėsi 2019 m. liepos 1 d., ir būtent nuo šios dienos taikė teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms. Teismas, pripažinus įrodytu tęstinį atsakovo alkoholio vartojimo faktą, sąlygojusį santuokos iširimą, šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės.
14. Teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui, lygų minimaliai neįrodinėtinai išlaikymo sumai, t. y., nuo 2023 m. sausio 31 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. po 276 Eur per mėnesį, o nuo 2024 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos po 306 Eur per mėnesį. Sprendžiant dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo formos, teismas nurodė, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt. Išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje. Teismas nustatė, jog atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, dirbantis ir gaunantis pajamas. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas paaiškino, kodėl buvo uždelstas laikino išlaikymo mokėjimas, nurodydamas, jog tuomet darbdavys užlaikė darbo užmokesčio išmokėjimą. Atsakovas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mūrininku-tinkuotoju-dažytoju dirbo iki 2024 m. kovo 8 d. pasibaigus darbo santykiams yra registruotas Užimtumo tarnyboje, artimiausiu metu ketina įsidarbinti vairuotoju ir gauti apie 1 300–1 500 Eur darbo užmokestį. Teismas, įvertinus tai, jog sprendimu nutraukus santuoką ieškovės asmeninės nuosavybės teise atitenka visas šalims priklausęs nekilnojamas turtas ir iš gaunamos kompensacijos atsakovas turės apsirūpinti kitu gyvenamuoju būstu, sprendė netenkinti ieškovės pareikšto reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą tvirta pinigų suma. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tiek šalių nepilnamečio sūnaus, tiek ir atsakovo interesus, jų pusiausvyrą atitinka išlaikymo vaikui priteisimas periodinėmis išmokomis.
15. Išklausius byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, ištyrus ir įvertinus byloje surinktą medžiagą, liudytojos D. M. parodymus, jog iki pilnametystės tėvas prisidėjo prie jos išlaikymo, teismas sprendė atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą ieškovės pareikštą reikalavimą dėl jos patirtų išlaidų nepilnametės dukters išlaikymui (atsakovui tenkančios dalies) už laikotarpį nuo šalių faktinio gyvenimo skyrium pradžios iki dukters pilnametystės. Nurodė, kad šalims faktiškai gyvent viename būste, tačiau nebevedant bendro ūkio, šalių tuomet dar nepilnametė dukra gyveno kartu su abiem tėvais. Nustatė, jog ginčo laikotarpiu (nuo 2019 m. liepos 1 d. iki (duomenys neskelbtini)) egzistavo tiek ieškovės, tiek ir atsakovo prievolė išlaikyti savo nepilnametę dukrą, tačiau prievolės už atsakovą įvykdymo dydžiui ir faktui pagrįsti ieškovė jokių įrodymų neteikė, apsiribodama vien paaiškinimu, kad šiuo laikotarpiu dukters išlaikymo prievolę vykdžiusi ji pati. Ieškovė teismui nepateikė įrodymų, apie nurodytu laikotarpiu ieškovės šalių nepilnametei dukrai už atsakovą suteiktą išlaikymą. Teismas nurodė, kad iš teismui pateikto ieškovės banko sąskaitos išrašo tokių išlaidų nėra galimybės identifikuot, t. y. nesant į bylą pateiktų kitų įrodymų, vien tik iš atliktų piniginių lėšų nurašymų teismui nėra galimybės nustatyti, kokias išlaidas, susijusias būtent su šalių nepilnametės dukters poreikių tenkinimu už atsakovą, patyrė ieškovė, todėl pareikštą reikalavimą dėl skolos priteisimo šioje dalyje, t. y. ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki (duomenys neskelbtini), teismas pripažintino neįrodytu, todėl netenkino. Sprendžiant dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), teismas pažymėjo, jog šiuo laikotarpiu šalių dukra jau buvo sulaukusi pilnametystės, todėl galėjo savarankiškai kreiptis į tėvą dėl išlaikymo paramos jai suteikimo, jei tokia parama jai buvo reikalinga ir jei atsakovas turėjo finansines galimybes ją teikti. Ieškovė teismui nepateikė įrodymų apie būtent šiuo laikotarpiu ieškovės šalių nepilnametei dukrai už atsakovą suteiktą išlaikymą. Teismas pareikšto reikalavimo dėl skolos priteisimo netenkino.
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 25 d. papildomu sprendimu:
16.1. netenkino ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo,
16.2. priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 3 861,65 Eur bylinėjimosi išlaidų,
16.3. priteisė iš atsakovo valstybės naudai 95 Eur žyminio mokesčio,
16.4. priteisė iš atsakovo valstybės naudai 27 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų,
16.5. priteisė iš ieškovės valstybės naudai 14 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
17. Teismas, atsižvelgiant į tai, jog vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, ieškovės pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 5 d. iki 2020 m. sausio 30 d. priteisimo netenkino.
18. Teismas nustatė, jog laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2023 m. sausio 30 d. abu sutuoktiniai kartu su dviem vaikais gyveno kartu viename būste. Šalių bendras gyvenimas baigėsi 2019 m. liepos 1 d., tačiau 2024 m. vasario 1 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja šalių pilnametė D. M. patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes, jog jis prisidėdavo prie sūnaus išlaikymo, skirdamas jam lėšų, duodamas kišenpinigių, taip pat nurodomu laikotarpiu iš esmės vienas mokėjo būsto paskolą. Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat pripažino atsakovo nurodytą aplinkybę, jog nurodomu laikotarpiu atsakovas nupirko sūnui keturratį, kainavusį beveik 2 000 Eur, prisidėjo prie šio keturračio remonto, pirko jam kurą, atsakovas mokėjo didžiąją dalį būsto paskolos, pirko malkas, tuo tarpu ieškovė apmokėdavo būsto komunalinius mokesčius bei sūnaus papildomo ugdymo užsiėmimus. Šalių nepilnametis sūnus Tarnybos specialistams taip pat patvirtino, kad tėtis jam perka saldumynus, sultis, kartais duoda grynųjų pinigų, jie kartu remontuoja keturratį. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2023 m. sausio 30 d. atsakovas nebuvo nusišalinęs nuo nepilnamečio sūnaus priežiūros ir išlaikymo, kuri šalims gyvenant vienuose namuose, pasireiškė tiek netiesioginiu išlaikymu (pvz., teisės į būstą sūnui užtikrinimu, mokant būsto kredito įmokas, rūpinantis būsto šildymu (malkų pirkimas) ir pan.), vežant sūnų į būrelius ir patiriant su tuo susijusių transporto išlaidų, tiek ir tiesiogiai skiriant sūnaus išlaikymui tam tikras pinigų sumas (duodant vaikui grynųjų pinigų, kišenpinigių, kartu perkant maistą, nuperkant sūnui keturratį bei skiriant lėšų su tuo susijusias vaiko laisvalaikiui (keturračio kuro, taisymo išlaidos) ir pan.). Teismas sprendė, jog laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2023 m. sausio 30 d. atsakovas prisidėjo prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, todėl ieškovės pareikšto reikalavimo dėl 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo netenkino.
19. Teismas nurodė, kad ieškovės patikslintas ieškinys buvo patenkintas iš dalies, t. y. 65 proc. Neturtiniai ieškovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, t. y., dėl pavardžių, faktinio gyvenimo skyrium pradžios, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, prievolių pobūdžio buvo patenkinti 100 proc., o turtiniai reikalavimai buvo patenkinti 30 proc., ((reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas 17 proc. + reikalavimas dėl sūnaus išlaikymo buvo tenkintas 50 proc., nes išlaikymas priteistas iš esmės ieškovės prašomo dydžio, tačiau kita forma + reikalavimas dėl sūnaus išlaikymo įsiskolinimo netenkintas + reikalavimas dėl skolos už dukters išlaikymą priteisimo netenkintas + reikalavimas dėl turto padalijimo patenkintas 82 proc.)/5 = 29,80 proc.). Teismas nurodė, kad ieškovės sumokėtas žyminis mokestis byloje sudaro 1 916 Eur, o išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 4 025 Eur. Ieškinį patenkinus – 65 proc., ieškovei priteistina 1 245,40 Eur žyminio mokesčio ir 2 616,25 Eur advokato išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Ieškovė R. M. apeliaciniu skundu prašė:
20.1. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. papildomą sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečio vaiko naudai, priteisiant iš atsakovo 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėn. laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos nepilnamečio vaiko D. M. naudai, paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise motiną ieškovę,
20.2. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimą dalyje dėl skolos ieškovei priteisimo už dukters D. M. išlaikymą, priteisiant iš atsakovo 4 800 Eur skolą už dukters D. M. išlaikymą nuo 2019 m. liepos 1 d. iki (duomenys neskelbtini),
20.3. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui formos, nustatant, kad išlaikymas iš atsakovo nepilnamečio vaiko D. M. naudai už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 31 d. iki 2027 m. balandžio 12 d. priteisiamas tvirta suma 16 400 Eur,
20.4. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. papildomą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovei 6 491 Eur bylinėjimosi išlaidų,
20.5. priteisti bylinėjimosi išlaidas,
20.6. priimti naujus įrodymus – banko sąskaitos išrašą, išlaikymo skolos apskaičiavimo lentelę.
21. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
21.1. Atsakovas pats pripažino, kad jo teiktas išlaikymas buvo epizodinis, teismo posėdžio metu atsakovas neprieštaravo ieškovės nurodytoms aplinkybėms, kad su ja neveda bendro ūkio, gyvena atskirai nuo šeimos. Nors atsakovas aiškino, jog ieškovės nurodomu laikotarpiu bendravo su sūnumi, juo rūpinosi, veždavo į būrelius, treniruotes, į varžybas (2020-2022 m.) ar kur tik reikėjo, o taip pat prisidėjo tiek prie šeimos, tiek ir prie sūnaus poreikių tenkinimo: mokėjo būsto kredito įmokas, pirko būsto šildymui malkas duodavo sūnui pinigų, kišenpinigių, po 2 Eur, 5 Eur, 20 Eur ar 50 Eur, tačiau šioms išlaidoms pagrįsti nepateikė absoliučiai jokių įrodymų. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos dukros paaiškinimais, kad atsakovas iki jos pilnametystės prisidėjo prie jos išlaikymo, kadangi nepilnametis vaikas neturi realių galimybių nustatyti ir žinoti, kiek kiekvienas iš tėvų turi išlaidų vaikams, ar veda bendrą biudžetą ir t.t. Teismas pripažino aplinkybę, kad šalių bendras gyvenimas baigėsi 2019 m. liepos 1 d., ir savo sprendimu nustatė, kad nuo šios dienos taikomos teisinės pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms. Tai reiškia, kad nuo tos dienos atsakovas vedė atskirą biudžetą, turėjo asmenines pajamas, ir jei prisidėjo prie vaikų išlaikymo, tai tik iš savo asmeninių pajamų, ir šį prisidėjimą privalėjo įrodyti. Atsakovas mokėdamas būsto paskolos įmokas gerino savo turtinę padėtį ir įgijo turtą ne vaikų, o savo naudai, atsakovui priteista didelė piniginė kompensacija. Šių išlaidų įskaičiavimas į teiktiną išlaikymą būtų neteisingas.
21.2. Ieškovė rūpinosi bendrai visos šeimos išlaikymu, atlikdama nuolatinius įvairaus pobūdžio mokėjimus, kaip kiekvienoje šeimoje. Šių išlaidų dėl jų smulkaus kasdieninio pobūdžio, gausos, neįmanoma išskaidyti, pagrįsti papildomai kvitais ar pan. Išlaidos maistui, namo išlaikymui ir pan. mokamos bendrai, už visus asmenis, o ne atskirai už dukrą ar sūnų, todėl išlaidų suma vertintina kaip susidariusi bendrai už pačią ieškovę ir vaikus, todėl dukrai tenka 1/3 šių išlaidų dalis. Ieškovė į bylą pateikė savo bankų sąskaitų išrašus nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. Bendra išlaidų suma sudaro 1 500 į mėn., t. y. apie 500 Eur asmeniui (ieškovei ir dviem vaikams).
21.3. Ieškovė galėjo reikalauti kompensacijos iš atsakovo už pilnametės dukters išlaikymą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (pilnametystės) iki (duomenys neskelbtini) (mokyklos baigimo). Tol, kol pilnametis vaikas mokosi vidurinėje mokykloje, tėvai turi pareigą ir toliau materialiai išlaikyti vaiką. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad dukrai nurodytu laikotarpiu buvo reikalingas išlaikymas. Aplinkybė, kad dukra dėl išlaikymo nesikreipė į tėvą, tik patvirtina, kad jai buvo teikiama pakankama (pilna, visapusiška) parama iš mamos. Todėl dukra (kaip pilnametis asmuo) netgi neturėjo pagrindo papildomos paramos reikalauti iš tėvo. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad pati dukra į atsakovą nesikreipė, t. y. skola nėra jai padengta ir ieškovės reikalavimas nėra pakartotinis. Ieškovė turi reikšti reikalavimą atsakovui (o ne dukra) nes būtent ji yra patyrusi vaiko išlaikymo išlaidas ir būtent jos atžvilgiu yra susidariusi skola.
21.4. Atmestus savo paties naudai mokėtas būsto paskolos įmokas, atsakovo prisidėjimas prie nepilnamečių vaikų išlaikymo susidarė iš: kelių mašinų malkų nupirkimo (vaiko išlaikymo išlaidos šioje dalyje per trejus metus, už kuriuos reikalaujama išlaikymo įsiskolinimo, siekė apie 10 Eur/mėn.), retkarčiais duodamų kišenpinigių (ne didesnės, nei 10 Eur/mėn. vienam vaikui), nuvežimo į būrelius ar treniruotes (išlaidos ne didesnės nei 10 Eur/mėn.) ir vienkartinio stambaus pirkinio – keturračio (1 880 Eur). Keturratis nėra būtinuosius vaiko poreikius patenkinantis pirkinys, o labiau pramoginis, patenkinantis paties atsakovo pomėgius. Keturratis buvo įgytas paties atsakovo iniciatyva ir nesitariant su ieškove, be jos sutikimo, todėl šias išlaidas reikėtų vertinti kaip papildomą išlaikymą, kuris nėra įskaičiuojamas į išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
21.5. Atsakovas iš jo teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartimi priteisto laikinojo išlaikymo nemoka. Per šį laikotarpį atsakovas sumokėjo tik šešias įmokas, dalinai jas išieško antstoliai. Atsakovas šiuo metu nedirba, o jei trumpam ir įsidarbina, tai vis tiek išlaikymo nemoka, jį tik dalinai išieško antstoliai. Šios aplinkybės patvirtina, kad ir po teismo sprendimo įsiteisėjimo išlaikymas nebus mokamas, kaupsis skola, vaiko interesai bus nuolatos pažeidžiami. Ieškovo skola vaiko išlaikymui apeliacinio skundo pateikimo dienai sudaro virš 4 000 Eur. Teismo sprendimu atsakovui priteistus didelę piniginę kompensaciją už jo turto dalį, ieškovės turtinė padėtis taps žymiai sunkesne, ieškovė turės gauti apie 70 000 Eur paskolą, dengti dideles kasmėnesines įmokas. Tokioje situacijoje net ir kelių mėnesių išlaikymo nesuteikimas ieškovę gali įstumti į sunkią finansinę padėtį, jai gali neužtekti lėšų mokėti kredito įmokas, kils grėsmė prarasti įkeistą turtą (būstą). Atsakovas, kuris pasižymi lengvabūdišku elgesiu (nedirba, girtauja ir t.t.), gautą piniginę kompensaciją iššvaistys, todėl tolimesnės besikaupiančios išlaikymo skolos ieškovė neturės galimybių išieškoti. Priteisus išlaikymą tvirta suma, jis būtų padengtas iš karto. Nors atsakovo gautina kompensacija sumažėtų, atsakovas išsaugotų galimybes įsigyti kitą būstą – likusios kompensacijos dalies pakaktų pradiniam įnašui įsigyti kitą būstą, o likusią dalį atsakovas galėtų dengti iš skolintų lėšų.
21.6. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos atlygintinos pilnai, nepaisant, kokia dalimi buvo patenkinti jos turtiniai reikalavimai. Teismo sprendimu atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo. Santuokos nutraukime konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Šio teismo priimto sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (išlaikymo vaikams ar sutuoktiniui dydis, bendro turto padalijimo variantai ir pan.). Pripažinus kaltu dėl santuokos iširimo vieną iš sutuoktinių, kitam sutuoktiniui turėtų būti atlygintos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, nes priešingu atveju būtų paneigtas visiško nuostolių atlyginimo principas. Teismas papildomame sprendime visiškai nepasisakė dėl 400 Eur turto vertinimo išlaidų priteisimo, dėl papildomų 150 Eur išlaidų už prašymo parengimą priteisimo, nors toks prašymas buvo išreikštas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
24. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriuo ieškovei iš atsakovo atsisakyta priteisti išlaikymo vaikams įsiskolinimą ir dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui formos, pagrįstumo patikrinimas.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
25. Remiantis CK 3.200 straipsniu nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
26. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).
27. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).
28. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Tokiais atvejais yra pažeidžiami teisėti vaiko interesai turėti tinkamas socialines ir materialines sąlygas tinkamai vystytis.
29. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, kad ieškovės ir atsakovo santuokinis gyvenimas baigėsi 2019 m. liepos 1 d., tačiau ginčo šalys su dviem vaikais ir toliau liko gyventi viename name.
30. Taigi ieškovė, prašanti priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turėjo įrodyti, kad atsakovas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo arba prie jo prisidėjo nepakankamai, įrodyti laikotarpį, nuo kada atsakovas nebeprisidėjo prie vaiko išlaikymo, o atsakovas o atsakovas – įrodyti, kad teikė išlaikymą ir iki kada teikė vaikui išlaikymą.
31. Pažymėtina, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdytų ir tobulintų savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą atsakingi vaiko tėvai. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje – išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
32. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
33. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo šalys turi du vaikus dukrą D. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės, ir nepilnametį sūnų D. M., gim. (duomenys neskelbtini).
34. Ieškovės ieškinys dėl santuokos nutraukimo su prašymu priteisti vaikų išlaikymo įsiskolinimą buvo pateiktas 2023 m. sausio 31 d. Taigi ieškovė turi teisę reikalauti priteisti išlaikymo įsiskolinimą sūnui už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2023 m. sausio 30 d. (už tris metus iki ieškinio pateikimo dienos), dukrai už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. (toliau abu laikotarpiai – ginčo laikotarpiai).
35. Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais, liudytojos ginčo šalių dukros D. M. parodymais nustatyta, kad ginčo šalims su dviem vaikais kartu gyvenant tuose pačiuose namuose, atsakovas ginčo laikotarpiu prisidėdavo prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, t. y. atsakovas mokėdavo būsto kredito įmokas, pirko malkas namo šildymui (užtikrino ginčo šalių teisę į būstą, jo apšildymą), pirko maistą, duodavo nepilnamečiams vaikams kišenpinigių, vežė sūnų į būrelius, treniruotės, varžybas, skyrė pinigų sūnaus laisvalaikiui ir pramogoms nupirkdamas jam keturratį, jį remontuojant, pilant degalus. Pastebėtina, kad ieškovė iš esmės patvirtino aplinkybę, kad atsakovas mokėdavo būsto kredito įmokas, pirko malkas namo šildymui. Aplinkybė, kad po santuokos nutraukimo atsakovui iš ieškovės yra priteista piniginė kompensacija už dalį namo, kuris po santuokos atiteko ieškovei, nepaneigia aplinkybės, kad atsakovas mokėdamas bankui būsto kredito įmokas, užtikrino šalių nepilnamečių vaikų teisę į būstą. Atkreiptinas dėmesys, kad pilnametystės sulaukusi ginčo šalių dukra teismo posėdžio metu taip pat patvirtino aplinkybę, kad atsakovas prisidėjo prie jos išlaikymo. Pažymėtina, kad ginčo šalių nepilnametis sūnus Tarnybos specialistams taip pat patvirtino, kad tėtis prisideda prie jo išlaikymo, kadangi perka jam saldumynus, sultis, kartais duoda grynųjų pinigų, jie kartu remontuoja keturratį. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nebuvo nusišalinęs nuo vaikų priežiūros ir išlaikymo, tinkamai ją vykdė, prisidėjo prie vaikų poreikių užtikrinimo.
36. Ieškovė teigė rūpinosi bendrai visos šeimos išlaikymu atlikdama nuolatinius įvairaus pobūdžio mokėjimus, t. y. jos banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. išleisdavo vidutiniškai apie 1 500 Eur / mėn., kas sudaro 500 Eur per mėn. vienam asmeniui (ieškovei, dukrai, sūnui). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vien bendra ieškovės vidutiniška išlaidų suma per mėnesį ir atlikta matematinis veiksmas padalijus ją lygiai į tris dalis nepatvirtina, kad ieškovė per mėnesį ginčo laikotarpiu iš tikrųjų kiekvienam iš vaikų buvo skyrusi po 500 Eur / mėn. Pažymėtina, kad ieškovė iš esmės neteikė detalių paaiškinimų kokios konkrečiai išlaidos buvo patiriamos kiekvienam vaikui, o iš ieškovės pateikto banko sąskaitos išrašo nėra galimybės nustatyti, kokias išlaidas ieškovė patyrė išlaikyti kiekvieną vaiką atskirai arba bendrai abiem vaikams. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, iš esmės nepagrindė, kokią dalį išlaikymo nepilnamečiams vaikams suteikė už atsakovą, dėl ko iš atsakovo reikėtų priteisti vaikų išlaikymo įsiskolinimą.
37. Minėta, kad ginčo šalių dukra D. M. (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo skolą už dukters išlaikymą (duomenys neskelbtini), t. y. dukters mokyklos baigimo, teigdama, kad būtent ji įvykdė išlaikymo prievolę už atsakovą.
38. CK 6.50 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai.
39. CK 3.1921 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad tėvai turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką pilnamečių vaikų išlaikymo bylose, yra nurodęs, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje, įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).
41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad ginčo šalių dukrai nuo (duomenys neskelbtini) iki mokyklos baigimo buvo būtina materialinė parama. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, jog šalių pilnametė dukra į tėvą dėl materialinės paramos skyrimo nesikreipė. Pati ieškovė nurodė, kad dukrai sulaukus pilnametystės, jai buvo tiekiama pilna ir visapusiška parama. Taigi nesant poreikio gauti materialinės paramos iš tėvo (tokių duomenų byloje nenustatyta), ieškovė negalėjo už jį įvykdyti prievolės.
42. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo.
Dėl išlaikymo formos
43. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
44. 3.196 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, 2) konkrečia pinigų suma, 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą.
45. Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Teismas savo iniciatyva gali parinkti tokią išlaikymo formą, kokia labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Išlaikymo formos parinkimo kriterijai yra šie: vaiko poreikiai, jo amžius, sveikatos būklė, tėvų turtinė padėtis, tėvų turto struktūra, gaunamų pajamų dydis, periodiškumas, tėvo (motinos) gebėjimas tinkamai tvarkyti turtą ir gauti iš jo pajamas vaikų išlaikymui ar kitaip tenkinti vaikų poreikius iš priteisto turto. Taigi kriterijai, galintys lemti vieną ar kitą išlaikymo formą, yra įvairūs.
46. Išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Nustatomu išlaikymu siekiama užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tam, kad vaikas tinkamai vystytųsi, būtų ugdomas, būtų tobulinami jo gebėjimai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013, 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017).
47. Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas kas mėnesį vaiko (vaikų) poreikiams tenkinti, jei išlaikymas yra mokamas nepažeidžiant mokėjimo tvarkos. Ši išlaikymo forma taikytina tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Išlaikymas konkrečia pinigų suma gali būti nustatytas tuo atveju, kai tai leidžia išlaikymą privalančio mokėti vaiko tėvo (motinos) turimos lėšos ir nėra pažeidžiami nei vaikų, nei tėvų interesai dėl tokios išlaikymo formos taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-687/2018).
48. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas iki 2024 m. kovo 8 d. dirbo (duomenys neskelbtini) mūrininku-tinkuotoju-dažytoju. Pasibaigus darbo santykiams atsakovas užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Taigi atsakovas yra darbingo amžiaus asmuo, kuris dirbo ir gavo pajamas, o pasibaigus darbo santykiams, siekdamas susirasti naują darbą užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ketina artimiausiu metu įsidarbinti vairuotoju. Bylos duomenis pagrindžia, kad atsakovas nepilnamečiui vaikui mokėjo laikiną išlaikymą, vėliau nustojo mokėti išlaikymą, jį išieško antstoliai. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atsakovui netekus darbo nepilnamečio vaiko laikiną išlaikymą šiuo metu išieško antstoliai, savaime nepaneigia aplinkybės, kad atsakovas, suradus naują darbą, tikėtinai bus pajėgus jį mokėti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymas iš esmės skirtas nepilnamečio vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, jis nepilnamečiui vaikui reikalingas pastoviai, kiekvieną dieną, todėl būtent periodinis išlaikymo priteisimas, kuris kiekvienai metais indeksuojamas, nagrinėjamu atveju labiausiai atitiktų vaiko interesus.
49. Papildomai pažymėtina, kad nutraukus santuoką ieškovės asmeninės nuosavybės teisės atitenka visas šalims priklausęs nekilnojamas turtas, o atsakovui iš ieškovės priteista atitinkamo dydžio kompensacija (70 000 Eur). Iš atsakovo priteisus nepilnamečiui vaikui išlaikymą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 31 d. iki 2027 m. balandžio 12 d. vaiko pilnametystės (16 400 Eur) tvirta pinigų suma, atsakovui itin pasunkėtų galimybė susirasti naują gyvenamąjį būstą.
50. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymo formą pasirinko periodinėmis išmokomis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.
51. Ieškovė teigė, kad šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, kuris yra pagrindinis reikalavimas, todėl nepaisant šalutinių reikalavimų, kurie yra susiję su santuokos nutraukimu, išnagrinėjimo rezultato, laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, ieškovei priteistina visa patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 6 491 Eur.
52. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
53. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).
54. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateiktu ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ir teikė kitus reikalavimus susijusius su santuokos nutraukimu (dėl vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išlaikymo pritesimo, išlaikymo formos, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su tėvu, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog ginčo šalių santuoka buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, nereiškia, kad atsakovas turėtų padengti visas bylinėjimosi išlaidas, nors dalis ieškovės reikalavimų, susijusių su santuokos nutraukimu, nebuvo patenkinta. Minėta, kad išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į patenkintus ir atmestus ieškovės reikalavimus, apskaičiavo patenkintų reikalavimų procentinę išraišką, kurios apeliantė iš esmės neginčija, ir priteisė ieškovei atitinkamo dydžio bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant vien į tai, kad buvo patenkintas ieškovės reikalavimas santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nesudaro pagrindo ieškovei priteisti visų pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
55. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 400 Eur turto vertinimo išlaidų ir 150 Eur už prašymo priimti papildomą sprendimą parengimą, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad buvo patenkinta 65 proc. ieškovės reikalavimų, yra pagrindas papildomai priteisti ieškovei iš atsakovo 357,50 Eur ((400 Eur + 150 Eur) x 65 proc.) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme. Apibendrinant išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei iš atsakovo tikslinamas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 4 219,25 Eur (3 861,65 Eur + 357,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
56. Kitos ginčo šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai teisėjų kolegijos vertinimu neturi įtakos šalių ginčui teisingai išspręsti.
Dėl bylos baigties.
57. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), patikslinant pirmosios instancijos teismo ieškovei iš atsakovo priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį, nustatant, jog jis sudaro 4 219,25 Eur.
58. Patikslintas pirmosios instancijos teismo ieškovei iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis nevertinamas kaip sprendimo ieškovės naudai priėmimas, paskirstant šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Todėl iš esmės atmetus apeliacinį skundą (išskyrus dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų skirstymo), ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir 2024 m. rugsėjo 25 d. papildomo sprendimą iš esmės palikti nepakeistus.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. papildomo sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodant kad iš atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisiama 4 219,25 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.