Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. ieškinį atsakovui B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir pagal atsakovo B. patikslintą priešieškinį ieškovi A. dėl tėvystės nuginčijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. kreipėsi į teismą su ieškiniuatsakovui B. prašydama (ieškinio reikalavimai reikalavimais dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo buvo papildyti bylos eigoje):

1) priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiam vaikui C. išlaikymą po 355 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 15 dienos sumokant ieškovei, kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais;

2) priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už šalių nepilnamečio vaiko išlaikymą 2 050 Eur, pinigus sumokant ieškovei, kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais;

3) nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove;

4) nustatyti ieškovės nurodytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką;

5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžių metu nurodė, kad šalių vaikas gimė (duomenys neskelbtini) Ieškovė tikrai žino, jog atsakovas yra vaiko tėvas. Sutinka, kad atsakovas atvyktų į (duomenys neskelbtini) ir ten padarytų tėvystės nustatymo tyrimą. Ieškovė su atsakovu kartu gyveno apie dvejus metus iki vaiko gimimo. Atsakovas pripažino esąs vaiko tėvas, kartu nuvyko pas notarę. Vaiku nuo gimimo visą laiką rūpinosi ieškovė. Ieškovė su vaiku atskirai nuo atsakovo pradėjo gyventi 2021 m. lapkričio mėnesį. Tada buvo susitarę, kad atsakovas vaiko išlaikymui mokės po 400 Eur kas mėnesį. Ieškovė išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio mėn. Priteistinas išlaikymo įsiskolinimas susidarė nuo 2023 m. gegužės 6 d. iki dabar (ieškinio pateikimo diena 2024 m. vasario 20 d.), kadangi atsakovas šiuo laikotarpiu vaiko išlaikymui sumokėjo tik 250 Eur, nors turėjo mokėti po 355 Eur per mėnesį. Ieškovė nori, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Nesutinka su atsakovo siūloma jo bendravimo su vaiku tvarka ir neaišku kodėl ji turėtų apmokėti atsakovo atvykimo bendrauti su vaiku į (duomenys neskelbtini) išlaidas. Nuo jos išvykimo atsakovas su vaiku bendravo labai retai, kas tris savaites ar kas mėnesį. Po ieškinio pateikimo teismui atsakovas pradėjo vaikui skambinti dažniau – kartą per savaitę. Kai atsakovas paskambina, tai vaikas žino, kad tas žmogus jai yra pažįstamas – jį vadina dėdę. Vaikas tėčiu vadina ieškovės sutuoktinį. Atsakovas nesugebėtų nuolat rūpintis vaiku. Vaikas (duomenys neskelbtini) pradėjo lankyti mokyklą nuo 2025 m. rugsėjo 2 d. dienos – atsakovui ji pranešė apie tai. Mergaitė yra sveika, todėl gydymo įstaigose lankosi retai. Atsakovas pareiškė nepagrįstą reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo praėjus daugiau nei metams laiko nuo jo vadinimo „dėde“, todėl prašo taikyti ieškinio senatį.

1) pripažinti, kad atsakovas nėra vaiko biologinis tėvas;

2) panaikinti vaiko gimimo įraše duomenis apie tėvą – atsakovą;

3) teismui netenkinus reikalavimų dėl tėvystės nuginčijimo, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove ir nustatyti nurodomą atsakovo bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarką;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu nurodė, kad ieškovei išvažiavus gyventi pas savo tėvus, jis mokėjo po 400 Eur kas mėnesį kaip šeimai. Apie santykių nutraukimą jam ieškovė pranešė jos vestuvių išvakarėse, išvykdama į (duomenys neskelbtini). Atsakovas nesutinka, kad yra išlaikymo įsiskolinimas, nes dėl išlaikymo nebuvo susitarta, o keturių mėnesių mokėjimų pertrauka gavosi kilus ginčams su ieškove dėl bendravimo su vaiku. Atsakovas išlaikymą vaikui teikia nereguliariai, prisideda gera valia. Atsakovas nemato ar ieškovė rūpinasi vaiku, kur ir kaip gyvena. Jis bendravo su vaiku nuo 2023 m. vasario 14 d. dvi paras ir dar pusdienį ir per šį laiką vaikas nepasigedo mamos. Ieškovė nedraudžia jam atvažiuoti į Angliją ir bendrauti, bet vaikas turi būti grąžintas į kilmės šalį. Sutikimas išvykti ieškovei su vaiku į užsienį buvo parašytas dėl saugumo, prasidėjus karui Ukrainoje. Jis nė karto nenuvyko pas vaiką į (duomenys neskelbtini), nes nemoka kalbos ir ieškovė nurodė, kad leis bendrauti tik ant šaligatvio. Jis turi nuosavą namą, kuriame vaikui yra atskiras kambarys, už 10 kilometrų yra darželis, vaikas galėtų gyventi pas jį. Su vaiku ir ryšio priemonėmis bendrauja retai, nes su ieškove dažniau nepavyksta suderinti laiką. Jis blogai jaučiasi, kad vaikas jį vadina dėde. Pirmiausia reikia atlikti DNR ekspertizę. Jo ir vaiko ryšys yra nutrūkęs. Iki bylos užvedimo vaikas vadindavo jį tėčiu, o po 2024 m. spalio 15 d. pradėjo vadinti dėde, nes taip nuteikinėja mama. Jis vaiką išlaiko nuo gimimo, moka po 250 Eur per mėnesį. Ieškovė jį apgavo, išvykdama į (duomenys neskelbtini). Vaikas jau yra pakankamai didelis, kad galėtų grįžti į Lietuvą 12 kartų per metus. Paskutiniu metu jis praveda mažesnį išlaikymą vaikui, nes sumažėjo jo pajamos. Atsakovas mano, kad psichologas bendravimui su vaiku nėra reikalingas.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) 2025 m. kovo 17 d. pateiktoje išvadoje nurodė, kad šalių vaikui ieškovės namuose sudarytos sąlygos augti, ugdytis, žaisti ir ilsėtis. Byloje nėra duomenų, jog šalims pradėjus gyventi skyrium, tarp šalių būtų buvęs ginčas, jog šalių nepilnametis vaikas gyveno su ieškove. Tarp šalių nėra ginčo ir dėl aplinkybės, jog šalių vaikas su ieškove gyvena jau ne vienerius metus. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog iškovė netinkamai užtikrina šalių vaiko poreikius, kad ieškovės elgesys keltų grėsmę vaikui, jog šalių vaikas būtų neprižiūrimas ar nebūtų užtikrinamos jo teisės į saugią aplinką, vystymąsi. Itin svarbu atsižvelgti į šalių vaiko išsakytą nuomonę, jog myli mamą, dėl to darytina prielaida, jog šalių vaiko ir mamos tarpusavio ryšys artimesnis nei su biologiniu tėčiu. Taip pat svarbu įvertinti, kad šalių vaikas nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios Lietuvoje gyveno su mama, su ja daugiau nei vienerius metus gyvena (duomenys neskelbtini). Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka šio vaiko interesus. Atsakovas prašymą nuginčyti vaiko tėvystę teisme pareiškė praėjus vieneriems metams po bylos dėl išlaikymo priteisimo iškėlimo teisme dienos, todėl svarbu įvertinti atsakovo, kaip teisinio tėvo, veiksmus. Reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant atsirastų pagrindas abejoti, ar atsakovas nėra biologinis vaiko tėvas, atsakovas nenurodė. Šiuo atveju svarbiausi yra vaiko interesai. Vien aplinkybės, jog tarp šalių esantis ginčas dėl atsakovo ir šalių dukters teisės bendrauti realizavimo, dėl itin silpno atsakovo ir vaiko tarpusavio ryšio, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog atsakovas nėra vaiko biologinis tėvas. Atsakovo prašymas pripažinti, jog jis nėra šalių vaiko biologinis tėvas, siekis nuginčyti savo tėvystę vaiko atžvilgiu bei prašymas panaikinti vaiko gimimo įraše nurodytus duomenis apie tėvą, neatitinka geriausių vaiko interesų. Šalių vaikas savo tėvu laiko ieškovės sutuoktinį. Tai vertinta kritiškai ir neatitinka geriausių vaiko interesų. Įvertinus šį faktą manytina, jog atsakovo ir šalių vaiko tarpusavio ryšys yra itin silpnas ir jį būtina atkurti ir stiprinti. Skyriaus vertinimu, tam, kad būtų palaipsniui atkurtas vaiko ir tėvo ryšys, būtų tikslinga nustatyti pereinamąjį jų bendravimo laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra motyvuotas megzti ir puoselėti tarpusavio ryšį su šalių vaiku, atsakovas bendraudamas su vaiku pereinamuoju laikotarpiu, esant poreikiui galėtų pasitelkti psichologo pagalbą. Vėliau palaipsniui kuriant ir puoselėjant jų tarpusavio ryšį, kai vaikas bendraudamas jausis saugiai, kai atsinaujins (užsimegs) pasitikėjimu grįstas ryšys su skyrium gyvenančiu tėvu, jų bendravimas palaipsniui turėtų būti plečiamas. Atsižvelgiant į tai, kad vaikui išlaikyti skiriama suma neturėtų apsiriboti tik minimalių ir fiziologinių vaiko poreikių tenkinimo užtikrinimu, darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. spalio 2 d. sprendimu nusprendė:

1) ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies;

2) nustatyti šalių vaiko gyvenamąją vietą su ieškove;

3) priteisti iš atsakovo šalių vaikui materialinį išlaikymą po 355 Eur per mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 20 d.) iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 15 dienos, sumokant į ieškovės sąskaitą banke, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į metinę infliaciją;

4) priteisti iš atsakovo šalių vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. vasario 19 d. – 1 932 Eur, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą;

5) nustatyti, kad ieškovė vaikui skirtas lėšas tvarko išimtinai vaiko interesais uzufrukto teisėmis;

6) sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai;

7) atmesti patikslinto priešieškinio reikalavimus Nr. 2, 3 dėl tėvystės nuginčijimo ir duomenų apie tėvą panaikinimą gimimo įraše;

8) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu šaliu vaiku tvarką;

„- B. turi teisę atvykti į nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, kuris gyvena su ieškove, pasiimti nepilnametį vaiką ir bendrauti su vaiku kiekvieną savaitgalį - šeštadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val. ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val. ((duomenys neskelbtini) laiku). Bendravimo metu atsakovas užtikrina saugią nepilnamečio vaiko aplinką ir nurodytų šeštadienio, sekmadienio 18.00 val. parveda nepilnametį vaiką į gyvenamąją vietą pas ieškovę. B. apie tai, ar naudosis šiame punkte nustatyta bendravimo tvarka, informuoja A. ne vėliau kaip likus 14 (keturiolikai) dienų iki planuojamo susitikimo datos. Toks bendravimas tik dienomis vyksta ne mažiau kaip pusę metų nuo tokių susitikimų pradžios, kad vaikas apsiprastų ir saugiai jaustųsi su atskirai gyvenančiu tėvu;

- po to, kai C. pasitikės tėvu ir su juo saugiai jausis, B. su dukra bendrauja iki 8 (aštuonių) kartų per kalendorinius metus nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietovėje, pasiimdamas dukrą iš dukters gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžindamas į dukters gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val. Bendravimo metu atsakovas užtikrina saugią nepilnamečio vaiko aplinką. B. apie tai, ar naudosis šiame punkte nustatyta bendravimo tvarka, informuoja A. ne vėliau kaip likus 14 (keturiolikai) dienų iki planuojamo susitikimo datos.

- B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su dukra bendrauja Lietuvoje tris kartus per metus – vasario, balandžio ir spalio - paskutinį mėnesio savaitgalį: šeštadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val. ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val. (Lietuvos laiku). Bendravimo metu atsakovas užtikrina saugią nepilnamečio vaiko aplinką. Šių susitikimų metu ieškovė A. užtikrina vaiko pristatymą į tėvo gyvenamąją vietą ir vaiko pasiėmimą iš tėvo gyvenamosios vietos. Toks bendravimas tik dienomis vyksta ne mažiau kaip pusę metų nuo tokių susitikimų pradžios, kad vaikas apsiprastų ir saugiai jaustųsi su atskirai gyvenančiu tėvu;

- po to, kai C. pasitikės tėvu ir su juo saugiai jausis, B. su dukra bendrauja Lietuvoje tris kartus per metus – vasario, balandžio ir spalio - paskutinį mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio18 val. (Lietuvos laiku) Bendravimo metu atsakovas užtikrina saugią nepilnamečio vaiko aplinką. Šių susitikimų metu ieškovė A. užtikrina vaiko pristatymą į tėvo gyvenamąją vietą ir vaiko pasiėmimą iš tėvo gyvenamosios vietos.

- Jeigu nurodytų susitikimų metu nepilnametė dukra negali būti perduodama tėvui dėl objektyvių priežasčių (kelionė, operacija ar kitos veiklos, kurių negalima atšaukti ir kuriose privalo dalyvauti pati A.), A. privalo pateikti B. tai patvirtinančius dokumentus (informaciją apie kelionės datą ir mokėjimo pavedimą už kelionę, medicininius dokumentus apie planuojamą medicininę procedūrą ir kt.). Objektyviomis aplinkybėmis neperduoti vaiko nėra laikoma jokia veikla, kuri buvo suplanuota jau po to, kai B. pranešė apie atvykimo laiką;

- B. su dukra nepertraukiamai bendrauja vaiko vasaros atostogų metu nuo liepos 16 d. iki liepos 31 d. B. vaiką pasiima su A. sutartoje vietoje Lietuvos Respublikos teritorijoje pirmą nustatytą atostogų dieną (liepos 16 d.) 19 val. (Lietuvos laiku) ir grąžina dukrą A. į A. ir vaiko gyvenamąją vietą liepos 31 dieną 19 val. (pagal perdavimo vietos laiką);

- ieškovei išvykus su nepilnamečiu vaiku atostogauti už gyvenamosios vietos ribų iki trijų savaičių trukmės kelionei, nereikalingas raštiškas atsakovo sutikimas, bet rašytiniu pranešimu ieškovė informuos atsakovą apie nepilnamečio vaiko buvimo vietą. Šią informaciją ieškovė praneša atsakovui telefonu (skambučiu ar žinute) ar el. paštu;

- nepilnamečio vaiko ligos, traumos ar nelaimingo atsitikimo atveju ieškovė ir atsakovas įsipareigoja nedelsiant informuoti apie nepilnamečio vaiko ligą, traumą ir/ar nelaimingo atsitikimo atveju tą iš tėvų su kuriuo tuo metu nebendrauja nepilnametis vaikas;

- atsakovas turi teisę, kasmet su nepilnamečiu vaiku švęsti tėvo dieną ir savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) nuo 10 val. iki 18 val. paimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir nepilnametį vaiką grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą pas ieškovę. Atsakovas šiomis dienomis taip pat gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis;

- ieškovė kasmet su nepilnamečiu vaiku švenčia motinos dieną ir savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini));

- atsakovas turi teisę su nepilnamečiu vaiku susitikti gyvai (nepilnamečio vaiko gyvenamoje vietoje) arba nuotolinio ryšio priemonėmis ir pasveikinti nepilnametį vaiką jo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nuo 10 val. iki 18 val. (vaiko gyvenamosios vietos laiku);

- jei ieškovė kitu metu planuos būti su nepilnamečiu vaiku Lietuvos Respublikoje, ji turi informuoti atsakovą iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 24 val., apie atsakovo galimybę pasimatyti su vaiku Lietuvos Respublikoje. Jei dėl nenumatytų aplinkybių to padaryti neįmanoma, ieškovė informaciją praneša nedelsiant. Šią informaciją ieškovė pateikia atsakovui telefonu (skambučiu ar žinute) ar el. paštu. Dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu Lietuvos Respublikoje, šalys susitaria atskirai žodžiu arba raštu (žinutėmis arba el. paštu), atsižvelgiant į ieškovės ir nepilnamečio vaiko buvimo terminą Lietuvos Respublikoje;

- B. su dukra bendrauja telefonu ir/ar telefoninėmis/kompiuterinėmis programomis („Skype“, „Viber“, „Messenger“ ar kt.), nuo pirmadienio iki penktadienio, bei Tėvo dieną, tėvo gimimo dieną, Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpį, Šv. Velykų laikotarpį, apie norimą bendravimo laiką pranešdamas A. tos dienos, kai bus norima bendrauti su vaiku, rytą, šalims susitariant dėl tikslios bendravimo valandos. Pasikeitus kontaktinio telefono numeriui ir/ar telefoninių/kompiuterinių programų vartotojo pavadinimui, A. turi nedelsdama (tą pačią ar kitą dieną) SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu informuoti B. apie telefono numerio ar vartotojo vardo pasikeitimą;

- A. privalo per dvi kalendorines dienas informuoti B. apie dukters gyvenamosios vietos adreso, ugdymo įstaigų, gydymo įstaigų pasikeitimą.

- nepilnamečiam vaikui C. sulaukus aštuonerių metų amžiaus, nustatomi šie pakeitimai iš bendros anksčiau nurodytos tvarkos: atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku vasaros atostogų metų nepertraukiamai pusę nepilnamečio vaiko atostogų laikotarpio, B. vaiką pasiima su A. sutartoje vietoje Lietuvos Respublikos teritorijoje pirmą sutartą atostogų dieną 12 val. ir grąžina dukrą A. į A. ir vaiko gyvenamąją vietą paskutinę suderintų atostogų dieną 18 val. (pagal perdavimo vietos laiką). Apie planuojamų atostogų laikotarpį ieškovė ir atsakovas informuoja vienas kitą prieš 30 kalendorinių dienų telefonu (žinute) ar el. paštu.

- ieškovė ir atsakovas turi kiek įmanoma anksčiau informuoti apie savo planuojamas atostogas su nepilnamečiu vaiku, kad šalių atostogų su nepilnamečiu vaiku laikotarpiai nesidubliuotų;

- nepilnamečiui vaikui sulaukus aštuonerių metų amžiaus, atsakovas poriniais metais Šv. Kūčių dieną turi teisę pasiimti nepilnametį vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną 16.00 val.;

- nepilnamečiam vaikui sulaukus aštuonerių metų amžiaus, atsakovas neporiniais metais gruodžio 30 d. dieną turi teisę pasiimti nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžina nepilnametį vaiką į jo gyvenamąją vietą kitų metų sausio 1 d. 16.00 val.;

- nepilnamečiam vaikui sulaukus aštuonerių metų amžiaus, atsakovas neporiniais metais Šv. Velykų pirmą dieną turi teisę pasiimti nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžina antrą Šv. Velykų dieną į jo gyvenamąją vietą 16.00 val.“;

9) Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti;

10) netenkinti prašymo dėl baudos skyrimo atsakovo atstovei dėl neatvykimo į teismo posėdį;

11) priteisti iš atsakovo ieškovei 3 000 Eur bylinėjimosi (advokato pagalbos) išlaidas;

12) priteisti iš atsakovo valstybei 209,79 Eur bylinėjimosi išlaidų;

7. Teismas dėl priešieškinio reikalavimo nuginčyti tėvystę nurodė, kad atsakovas reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo pateikė praėjus metams laiko nuo bylos užvedimo – atsakovas neturi jokių pagrindų tėvystei ginčyti, o tik kelia nepagrįstą abejonę, kad galimai jis nėra vaiko tėvas. Dėl ieškovės išvykimo į (duomenys neskelbtini) ir jos bei vaiko pasų perdavimo šios valstybės institucijoms ieškovė su vaiku negalėjo grįžti į Lietuvą ekspertizės atlikimui, o ekspertizės paskyrimas būtų dar užtęsęs ilgai bylos nagrinėjimo laiką. Moksliniai tyrimai yra labai įvairūs, išplėtoti, juos bylos šalys gali atlikti savo iniciatyva – be teismo paskirtos nutarties. Ieškovė teismo posėdžių metu visą laiką teigė, kad atsakovas gali atvykti į Angliją ir ten atlikti tėvystės nustatymo tyrimą, tačiau atsakovas nepasinaudojo tokia galimybe, nepateikė jokių moksliniais tyrimais pagrįstų įrodymų. Tarp atsakovo ir vaiko nuo kūdikystės yra susiklostę santykiai, kurių paneigimas nebūtų palankus vaikui. Šiuo metu vaikui jau beveik penkeri metai. Apie tai, kad vaikas tėvu vadina ne jį, bet kitą asmenį – ieškovės sutuoktinį, atsakovas sužinojo ne 2024 m. spalio 15 d. teismo posėdžio metu (kaip nurodo priešieškinyje), bet žymiai anksčiau, tiek bendraudamas su vaiku, tiek susirašinėdamas su ieškove. Atsakovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą ir neprašo jo atnaujinti, o tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo. Todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo atmestinas dėl praleisto ieškinio senaties termino.

8. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas nurodė, kad bylos duomenimis šalių vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove. Kartu su atsakovu ji gyveno apie vienerius metus nuo gimimo, iki 2021 m. lapkričio, vėliau betarpiškas atsakovo bendravimas su vaiku vyko iki 2022 m. rugpjūčio mėn., kol ieškovė su vaiku išvyko į užsienio valstybę. Vėliau atsakovas su vaiku nesusitiko (galimai išskyrus vieną kartą), su juo bendravo tik per nuotolį. Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, o atsakovas priešieškiniu prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, tačiau patikslintu priešieškiniu ir teismo posėdyje jis sutiko ir prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovė. Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, su kuria nuolat gyvena, geriausiai atitiks vaiko interesus.

9. Teismas dėl išlaikymo vaikui priteisimo nurodė, kad nagrinėjamu atveju, šalių nepilnametis vaiakas gyvena su ieškove, todėl laikytina, kad jai tenka didesnė išlaidų, skirtų vaiko poreikių patenkinimui, dalis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą, kuri 2024 m. buvo 924 Eur dydžio (atskaičius mokesčius siekė apie 709 Eur), o priimant sprendimą yra 1 038 Eur dydžio (atskaičius mokesčius siekia apie 777 Eur). Ieškovė prašo priteisti vaiko išlaikymui iš atsakovo pusę minimalios mėnesio algos, buvusios bylos užvedimo metu. Ji neprašo iš atsakovo proporcingai didesnio išlaikymo, nors ji pati nedirba, turto neturi ir ji atlieka kasdienę vaiko priežiūrą, bei atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės. Toks išlaikymo dydis yra savaime suprantamas ir neturi būti detaliai įrodinėjamos visos vaiko išlaikymo išlaidos. Prašomas priteisti išlaikymo dydis iš atsakovo vaikui po 355 Eur per mėnesį nuo bylos užvedimo dienos iki vaiko pilnametystės pripažintinas būtinu vaiko išlaikymu iš tėvo būtiniesiems poreikiams tenkinti ir, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, atitinka tėvo galimybes.

10. Teismas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo nurodė, kad atsakovas pateikė savo banko sąskaitos išrašus, kuriuose yra įrašyta, kad nuo 2023 m. gegužės mėn. iki bylos užvedimo 2024 m. vasario 20 d. atsakovas iš viso pravedė 1 400 Eur. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad 2022 m. nuo liepos mėnesio atsakovas pravesdavo vaiko išlaikymui po 400 Eur. Ieškovė nurodė, kad toks buvo šalių susitarimas. Atsakovas tokias sumas pravedė geranoriškai, pavedimuose nenurodyta, kad tai išlaikymo teikimas ir už ateities mėnesius, todėl skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą teismas įskaičiuoja tik mokėjimus laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. vasario 20 d. per kurį susidaro 9 mėnesių 20 dienų terminas. Per šį laiką skaičiuojant išlaikymą po 355 Eur, susidaro 3 432 Eur suma. Ieškovė nurodė, kad per šį laiką ji gavo iš atsakovo 1 500 Eur. Tokia suma ir atskaitoma iš priklausančio teikti išlaikymo ir gaunamas 1 932 Eur (3 432 Eur – 1 500 Eur) įsiskolinimas. Toks įsiskolinimas priteistinas iš atsakovo.

11. Teismas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nurodė, kad Pagrindinis šalių nuomonių skirtumas kyla dėl to, ar vaikas bendravimui su tėvu bus paimtas iš jo gyvenamosios vietos, ar mama turi pristatyti vaiką į Lietuvą, bendravimui su tėvu. Teismas sprendžia, kad šios pareigos dalintinos abiem tėvams, bei atsižvelgiama į tai, kad vaikui netektų pernelyg daug kartų skristi ar vykti kitu transportu į ilgą kelionę pas tėvą. Teismo vertinimu vaikui keturios kelionės per metus pas tėvą yra galimos, tačiau nustatyti tvarką, kad vaikas kas mėnesį skristų pas tėvą į kitą šalį vaikui būtų per sunkus įpareigojimas ir neatitiktų jo interesų. Negalima tenkinti atsakovo siūlymo, kad jis, suaugęs asmuo, vyktų į užsienio šalį pas vaiką keturis kartus per metus, o mažametei vaikui būtų nustatyta 12 kartų per metus vykti į kitą šalį pas tėvą. Įstatymas nenumato užsienyje gyvenančiam tėvui pareigos kompensuoti antrajam iš tėvų kelionės išlaidas, todėl šis atsakovo prašymas netenkintinas. Pažymėtina, kad šiuo metu vaiko ir tėvo ryšys yra susilpnėjęs, todėl tikslinga nustatyti, kad iš pradžių vaikas su tėvu bendrautų tik dienomis, o vėliau, kai vaikas su atsakovu jausis saugiai, prie jo prisiriš, galės likti pas tėvą su nakvynėmis. Ieškovė ir atsakovas nurodė, kad bendravimo su tėvu atkūrimui nėra reikalinga psichologo pagalba, nes vaikas su atsakovu bendrauja ryšio priemonėmis, todėl teismas nenustato privalomo psichologo dalyvavimo. Teismo vertinimu, pradžioje turi būti skatinamas ir kuo dažnesnis bendravimas ryšio priemonėmis, todėl nustatomas kasdienis bendravimas darbo dienomis. Tokiu būdu atsakovas gali atkurti ryšį su vaiku, o po to siekti vienas pasiimti ir išsivežti vaiką iš mamos gyvenamosios vietos, arba bendrauti savo gyvenamojoje vietoje. Dėl nuolatinės atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ieškovės ir atsakovo pasiūlyta tvarka derinama, abiem šalims nustatant panašias pareigas ir pirmiausia atsižvelgiant į vaiko interesus. Nustatoma konkreti vaiko paėmimo ir grąžinimo valanda pagal tos šalies, kurioje vaikas paimamas ar perduodamas laiką. Atsiradus nenumatytoms kliūtims, šalys turi bendrauti tarpusavyje ir informuoti kitą šalį. Atsakovo pasiūlymas dėl bendravimo su vaiku per atostogas vasaros atostogų metu – 46 dienos yra pernelyg ilgas laiko tarpas mažam vaikui būti atskirai nuo mamos, su kuria gyvena nuo gimimo. Informavimo pareiga yra svarbi, todėl tenkinamas pasiūlymas informuoti apie gyvenamosios vietos ar ryšio priemonių pasikeitimą. Teismas pažymi, kad nors bendravimo tvarka nustatoma detali, tačiau vaiko tėvai privalo geranoriškai bendradarbiauti, siekdami užtikrinti atskirai gyvenančio tėvo maksimalų dalyvavimą vaiko gyvenime.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo patikslintą priešieškinį, o ieškovės patikslintą ieškinį atmesti arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Apeliaciniame skunde dėl tėvystės nuginčijimo nurodoma, kad atsakovas apie tai, jog galimai nėra biologinis nepilnamečio vaiko tėvas suprato po 2024 m. spalio 15 d., kai duodama paaiškinimus ieškovė itin plačiai pasisakė apie savo santykius su dabartiniu sutuoktiniu, su kuriuo, akivaizdžiai, palaikė santykius ir iki pastojimo, o ne dėl to, jog vaikas kitą asmenį vadina „tėvu“ ar kai vaikas ėmė atsakovą vadinti „dėde“. Atsakovas po nurodyto posėdžio patikrino ieškovės ir jos dabartinio sutuoktinio, kuris yra iš Marijampolės, paskyras internetinėje svetainėje www.facebook.com ir sužinojo, jog šalys viešai apie savo santykius paskelbė 2021 m. lapkričio 12 d., nors pati ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu teigė, jog su atsakovu santykius nutraukė tik 2022 m. sausio 29 d. Teismas absoliučiai netinkamai įvertino atsakovo teiktus paaiškinimus. Be to, reikalavimas taikyti ieškinio senatį niekada nebuvo pareikštas. Teismas, taikydamas ieškinio senatį, visiškai be jokio pagrindo viršijo pareikštų reikalavimų apimtį. Teismas, dar neišnagrinėjęs bylos iš esmės, turėjo išankstinį nusistatymą ieškinio senaties klausimu, dėl ko ir atmetė atsakovo prašymą dėl teismo ekspertizės byloje skyrimo. Taip pat pirmosios instancijos teismui buvo svarbiau kuo greičiau išnagrinėti bylą, nepriklausomai nuo to, jog tokiu būdu nebuvo užtikrintas teisingumas, jau nekalbant apie tai, jog byloje ieškovė taip ir nepateikė nei vieno oficialaus rašto iš (duomenys neskelbtini), kuriame būtų teigiama, jog ieškovės ir dukters asmens dokumentai yra paimti ar jog ieškovei ir nepilnametei negali būti išduoti laikini asmens dokumentai, reikalingai kelionei į Lietuvos Respubliką. Vien tai, jog nepilnametis vaikas gyvena užsienio valstybėje, nėra pagrindas atmesti prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Ieškovė 2025 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje nurodė, jog ji sutinka atvykti į Lietuvą DNR testo atlikimui, antra, ši civilinė byla nagrinėjama Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl nėra suprantama, dėl kokios priežasties atsakovas turėtų vykti į užsienio šalį DNR testo atlikimui. Esant pareikštam reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo ir bent vienai šaliai reikalaujant atlikti ekspertizę, ekspertizė privalėjo būti paskirta.

14. Apeliaciniame skunde dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nurodoma, kad net kai abi proceso šalys yra pareiškusios reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tuo pačiu tėvu, teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei surinktus įrodymus, gali nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų, dėl kurio reikalavimas nebuvo pareikštas. Byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, siekiant nustatyti ar ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku, ar vaiko interesai yra užtikrinti, ypatingai, kai atsakovas ne kartą pateikė objektyvius duomenis, kurie patvirtina abejones dėl vaiko interesų užtikrinimo – vaikas jau trejus metus užsienio valstybėje gyvena nelegaliai, buvo atlikta tik vienkartinė privati sveikatos apžiūra, vaikas nėra ugdomas, jam nesuteikiama būtina logopedo ar kito medicinos specialisto pagalba, byloje nėra pateikta jokios oficialios užsienio valstybės institucijos išvada apie ieškovės šeimą. Atsakovui nėra suvokiama, kokiu būdu pirmosios instancijos teismas laiko, jog ieškovė suteikia vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, vaiko interesai būtų pilnai užtikrinti – vaikas Lietuvoje gyventų legaliai, būtų registruotas medicininėje įstaigoje, lankytų ugdymo įstaigą, būrelius, būtų pilnai lavinamas.

15. Apeliaciniame skunde dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nurodoma, kad atsakovas turi teisę įrodinėti mažesnį poreikių dydį. Šiuo atveju atsakovas įrodinėjo ir laikė, jog vaiko poreikiai šiai dienai, kai vaikas gyvena (duomenys neskelbtini), nelanko jokių ugdymo įstaigų, būrelių, nėra lavinamas, neturi jokio aktyvaus laisvalaikio yra mažesni nei viena minimali mėnesinė alga ir nei būtų gyvenant su atsakovu. CK 6.461 straipsnis nėra niekaip susijęs su nepilnamečio vaiko ištaikymu. Ieškovė teismo posėdžio metu pati patvirtino, jog 250 Eur per mėnesį skiriamo išlaikymo vaikui pakako vaiko poreikiams patenkinti ir tik ieškovės atstovui užginčijus, pakeitė nuomonę. Be to, ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad kitam jos vaikui, kuris turi didesnių poreikių, nei šalių vaikas, 250 Eur per mėnesį išlaikymo pakanka.

16. Apeliaciniame skunde dėl ištaikymo įsiskolinimo priteisimo nurodoma, kad atsakovo teiktas 400 Eur dydžio išlaikymas buvo didesnis, nei buvo būtinas, o tai patvirtina, jog Atsakovo perverstos piniginės lėšos buvo naudojamos ne vaiko interesams užtikrinti. Atsakovas permokėjo, dėl ko ši permoka privalo būti įskaitoma į tolimesnius mokėjimus. Be to, anksčiau negalėjo būti reikalaujamas išlaikymas, kurio dydis atitinka vienos mėnesinės algos kriterijus 2024 m. ar 2025 m., kas tik dar labiau patvirtina atsakovo argumentą, jog jo teiktas išlaikymas buvo netgi didesnis, nei vaikui buvo būtinas, kas patvirtina, jog yra susidaręs ne išlaikymo įsiskolinimas, tačiau išlaikymo permoka.

17. Apeliaciniame skunde dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo nurodoma, kad po 2024 m. gruodžio 20 d., kai buvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, byloje nebuvo pateikti jokie papildomi rašytiniai įrodymai, kurie nebuvo tiriami teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones, sprendime taip pat nėra įvardinta, kokios naujos aplinkybės suponavo išvadą, jog anksčiau vaikas turėjo galimybes į Lietuvos Respubliką atvykti vieną kartą į mėnesį, tačiau šiai dienai tai nebeatitinka vaiko interesų. Priimdamas sprendimą, visiškai kardinaliai pakeitė iki tol galiojusią bendravimo tvarką – iš esmės, ne tik anuliavo ieškovės pareigą pristatyti vaiką į atsakovo gyvenamąją vietą (vaiką ieškovė turėtų pristatyti tik tris kartus per metus), tačiau netgi anuliavo vaiko buvimo Lietuvoje laikotarpį (iš dvylikos kartų per metus į vos tris kartus per metus ir tik pasibaigus pereinamajam laikotarpiui). Tokiu būdu be jokios loginės priežasties buvo sumažintas vaiko ir atsakovo bendravimas, o visa finansinė našta perkelta išimtinai ant atsakovo pečių (iki tol buvo nuspręsta, jog vaiko gabenimu rūpinasi ieškovė, šiai dienai – daugiausia atsakovas). Išvadai, jog atsakovas ne mažiau nei pusę metų su vaiku turi bendrauti be nakvynių nebuvo jokių priežasčių. Laikinąja bendravimo tvarka buvo nustatytas bendravimas su nakvynėmis. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog vaikas su atsakovu galėtų bendrauti be ieškovės buvimo ir su nakvynėmis. Nors sprendimu nustatyta bendravimo tvarka yra pakankamai detali, tačiau sudaro pagrindą kilti papildomiems teisiniams ginčams tarp šalių, be to, gali sudaryti kliūtis priverstiniam teismo sprendimo vykdymui. Vaikas gyvena su ieškove, daugiau nei akivaizdu, jog pereinamojo laikotarpio pabaiga priklausytų išimtinai tik nuo ieškovės valios. Nenurodant, kokia yra tiksli vaiko perdavimo vietą, kyla pagrįstų klausimų, kaip vaikas bus perduodamas, jeigu šalims nepavyks susitari dėl tikslios vaiko perdavimo vietos. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku vasaros atostogų metu nepertraukiamai pusę nepilnamečio vaiko atostogų laikotarpio, tačiau nėra aišku, nei kur, nei kurią dieną vaikas turi būti perduodamas, nei kurią dieną turi būti grąžinamas – šalims nepavykus suderinti datų ir vietos, nėra aišku, kaip tokia bendravimo tvarka būtų vykdoma ir ar iš viso būtų vykdoma. Nurodoma, kad jei ieškovė kitu metu planuos būti su nepilnamečiu vaiku Lietuvos Respublikoje, ji turi informuoti atsakovą iš anksto, tačiau šiuo atveju nėra suprantama ar ši tvarka yra taikoma kaip papildoma bendravimo tvarka prie jau nustatytų susitikimų Lietuvoje (vasarį, balandį ir spalį) ar vietoje jau nustatytų susitikimų Lietuvoje. Kyla klausimas, kokios pasekmės kyla, jeigu atsakovas negalėtų su vaiku susitikti atsakovės nurodytu laiku (atsakovas informuojamas tik likus 24 val.). Teiginys, jog dėl tikslaus susitikimo laiko ir vietos šalys turi spręsti bendradarbiaudamos, kelia papildomus konfliktus, o tokios sprendimo dalies nebūtų galimybės vykdyti priverstinai. Atsakovo patikslintu priešieškiniu siūloma bendravimo tvarka labiausiai atitinka vaiko ir atsakovo interesus.

18. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą dėl tėvystės nuginčijimo nurodoma, kad atsakovo priešieškinis dėl tėvystės nuginčijimo turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir pareikštas nesąžiningai. Jis net neturėtų būti nagrinėjamas iš esmės šioje byloje, juolab kad pateiktas pažeidžiant procesinį koncentracijos principą (paskutiniame etape). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 377 straipsnis suteikia teismui teisę nepriimti įrodymų ar reikalavimų, teikiamų siekiant vilkinti procesą. Čia kaip tik toks atvejis – reikalavimas pateiktas vilkinant bylą, jam taikytinas senaties terminas. Todėl teismas turėtų atsisakyti tenkinti šį reikalavimą. Atsakovas gali atvykti į dukters gyvenamąją vietą ir savo lėšomis tokį tyrimą organizuoti. Tačiau svarbu, kad tol, kol nėra įrodyta priešingai, galioja juridinis faktas, jog atsakovas yra vaiko tėvas, su visomis iš to išplaukiančiomis pareigomis.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nurodoma, kad atsakovo reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą buvo atmestas kaip atsisakytas, nes atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu. Atsakovas negali atnaujinti reikalavimo, kurio pats atsisakė, nes reikalavimo atsisakymas turi privalomąją galią ir negali būti vėl keičiamas apeliaciniame procese (tai visiškas procesinis piktnaudžiavimas). Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į Tarnybos išvadą, ieškovės pateiktus dokumentus ir atsakovo aplaidumą (neatvyko pas vaiką, nepasirūpino bendravimu), nustatė, kad vaiko interesai reikalauja palikti gyvenamąją vietą su motina. Teismų praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad prievartinis vaiko grąžinimas ar dažnas jo vežiojimas tarp šalių kelia riziką psichologinei sveikatai (pvz. pirmos instancijos teismas sprendime ir ieškovė savo procesiniuose dokumentuose detaliai nurodė teismų praktiką šiais ir kitais klausimais). Todėl pirmos instancijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nurodoma, kad atsakovas civilinėje byloje prašė priteisti vaikui daug mažesnį išlaikymo dydį už minimalų, nurodydamas argumentus, kurie neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Išvada teikianti institucija, taip pat nurodė, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi būti priteistas, pagal ieškovės prašymą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija Lietuvos Respublikoje yra aukštBi aplinkybė fiksuojame ir (duomenys neskelbtini). Tai pripažįstama visiems žinoma aplinkybe, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Tuo pačiu pažymėtina, kad augant nepilnamečiams vaikams didėja jų poreikiai. Atsižvelgiant į faktinę situaciją, įstatymus ir teismų praktiką – ieškovė prašo priteisti išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui 355 Eur (dydis mažesnis už minimalią išlaikymo sumą). Atsakovo turtinė padėtis daugiau, nei pakankama šiam išlaikymo dydžiui.

22. Atsiliepime į apeliacinį skundą dėl ištaikymo įsiskolinimo priteisimo nurodoma, kad atsakovas civilinės bylos metu, konfrontavus su konkrečiais duomenimis, keletą kartų keitė savo paaiškinimus: tai sakė „mokėsiąs kiek teismas priteis“, tai bandė teisintis nebemokėjęs dėl nesusitarimo ar konflikto, galiausiai pripažino, kad susidaręs įsiskolinimą „išlygins“. Tokia nenuosekli pozicija tik patvirtina, kad skola yra reali ir atsakovui tai žinoma, tik iš pradžių jis mėgino ją neigti. Darytina išvada, jog atsakovas vengė vykdyti savo išlaikymo pareigą ir ėmė rūpintis vaiko finansais tik gavęs ieškinį dėl išlaikymo. Šis faktas koreliuoja ir su tuo, kad atsakovas selektyviai bendravo su vaiku – faktiškai aikas jam pradėjo rūpėti tik kilus teisminiam ginčui dėl pinigų.

23. Atsiliepime į apeliacinį skundą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo nurodoma, kad teismas išsamiai išanalizavo visus duomenis ir nustatė tokį bendravimo režimą (numatytas adaptacijos laikotarpis, šventinis modelis ir kitos vaiko teisės). Ši tvarka užtikrina, kad tėvas palaipsniui įsilies į vaiko gyvenimą, nepažeisdamas jo psichologinės gerovės. Tvarka atitinka institucijų išvadas, kad vaiko vežiojimas tarp šalių yra žalingas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

25. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

26. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. sprendimas, kuriuo civilinėje byloje pagal ieškovės A. ieškinį atsakovui B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir pagal atsakovo B. patikslintą priešieškinį ieškovi A. dėl tėvystės nuginčijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo nuspręsta:

1) ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies;

2) nustatyti šalių vaiko gyvenamąją vietą su ieškove;

3) priteisti iš atsakovo šalių vaikui materialinį išlaikymą po 355 Eur per mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 20 d.) iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 15 dienos, sumokant į ieškovės sąskaitą banke, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į metinę infliaciją;

4) priteisti iš atsakovo šalių vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. vasario 19 d. – 1 932 Eur, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą;

5) nustatyti, kad ieškovė vaikui skirtas lėšas tvarko išimtinai vaiko interesais uzufrukto teisėmis;

6) sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai;

7) atmesti patikslinto priešieškinio reikalavimus Nr. 2, 3 dėl tėvystės nuginčijimo ir duomenų apie tėvą panaikinimą gimimo įraše;

8) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu šaliu vaiku tvarką;

27. Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas, kadangi teismas nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, nepaskyrė ekspertizės tėvystei nustatyti, nepagrįstai nesprendė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, priteisė nepagrįstai didelį išlaikymą ir nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą, nustatė vaiko ir atsakovo interesų neatitinkančią jų bendravimo tvarką.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

28. Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

29. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

30. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

31. Atsakovas B. apeliacinės instancijos teismui 2026 m. sausio 21 d. ir 2026 m. kovo 20 d. pateikė naują įrodymą – 2025 m. spalio 15 d. medicininės laboratorijos „Medicina practica“ atlikto spermos tepinėlio mikroskopinio tyrimo rezultatų protokolą. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvendamas su pirmąją sutuoktine daugiau nei 16 metų nesusilaukė vaikų, šie duomenys apie atsakovo reprodukcinę sveikatą papildomai kelia abejones, kad atsakovas yra ieškovės vaiko tėvas. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo prašymą prijungti naują įrodymą prašė naują įrodymą atsisakyti priimti ir neprijungti prie bylos, konstatuoti, kad atsakovo paaiškinimai dėl tariamų kliūčių gauti ir pateikti tokį dokumentą anksčiau yra deklaratyvūs ir neįrodyti, o jei teismas vis dėlto šį įrodymą prijungtų – pripažinti, kad jis nėra tinkamas ir pakankamas įrodymas biologinės tėvystės klausimui spręsti ir negali paneigti ieškovės reikalavimo taikyti ieškinio senatį atsakovo reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo.

32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad laboratorinio tyrimo rezultatai nėra įvertinti atitinkamo specialisto, daro išvadą, kad nėra aiški jų reikšmė – neaišku kokias aplinkybes šie duomenys patvirtina ar paneigia, taip pat neaišku kokiu laiku – ar jie aktualūs tik šiuo metu, ar buvo aktualūs ir ginčo laikotarpiu, kai ieškovė pradėjo lauktis vaiko. Kita vertus, byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama daugiau nei pusantrų metų, todėl neaišku, kodėl atsakovas šių duomenų negalėjo gauti ir pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis naujas įrodymas neturi esminės reikšmės apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamam bylos įrodinėjimo dalykui. Atsižvelgiant į tai, naują įrodymą atsisakytina priimti.

Dėl pritarimo skundžiamo sprendimo motyvams ir argumentams

33. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91).

34. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytiems motyvams ir argumentams.

Dėl tėvystės nuginčijimo

35. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį (duomenys neskelbtini) gimė vaikas C., kurios tėvystę pripažino atsakovas. Vis dėl to, atsakovas 2025 m. vasario 26 d. pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas, panaikinti vaiko gimimo įraše duomenis apie tėvą – atsakovą.

36. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas neturi jokių pagrindų tėvystei ginčyti, o tik kelia nepagrįstą abejonę, kad galimai jis nėra vaiko tėvas. Be to, teismas vertino, kad vaikas atsakovą vadina „dėde“, o tėvu vadina ieškovės sutuoktinį jau seniai, todėl pripažino, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo yra praleistas, jo atnaujinti atsakovas neprašo, tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo.

37. Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, kad apie tai, jog galimai nėra biologinis nepilnamečio vaiko tėvas suprato po 2024 m. spalio 15 d., kai duodama paaiškinimus ieškovė itin plačiai pasisakė apie savo santykius su dabartiniu sutuoktiniu, su kuriuo, akivaizdžiai, palaikė santykius ir iki pastojimo, o ne dėl to, jog vaikas kitą asmenį vadina „tėvu“ ar kai vaikas ėmė atsakovą vadinti „dėde“. Atsakovas po nurodyto posėdžio patikrino ieškovės ir jos dabartinio sutuoktinio, kuris yra iš Marijampolės, paskyras internetinėje svetainėje www.facebook.com ir sužinojo, jog šalys viešai apie savo santykius paskelbė 2021 m. lapkričio 12 d., nors pati ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu teigė, jog su atsakovu santykius nutraukė tik 2022 m. sausio 29 d.

38. Visuotinai pripažįstama, kad DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis. Kita vertus, ekspertizės išvados nėra vienintelė įrodinėjimo priemonė, kuria gali būti patvirtintas ar paneigtas šis ryšys. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 straipsnis, reglamentuojantis tėvystės nustatymo pagrindus, pirmojoje dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK reglamentuotos įrodymų priemonės. Vadinasi, DNR ekspertizės išvados yra pripažįstamos reikšmingu, bet ne visa lemiančiu (galimybės pasirinkti įrodinėjimo priemones prasme (CPK 177 straipsnio 3 dalis)) įrodymu.

39. Tačiau pažymėtina, kad tiek tarp CK nuostatų, reglamentuojančių tėvystės nustatymo ir tėvystės nuginčijimo institutus, tiek tarp CPK nuostatų, reglamentuojančių tokių bylų nagrinėjimo ypatumus, nėra nuostatų, kurios įtvirtintų priverstinės DNR ekspertizės atlikimo galimybę. Tokių nuostatų nebuvimas yra akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016, 45 punktas).

40. Taigi, tam kad teismas galėtų skirti ekspertizę biologiniam ryšiui nustatyti, šalys turėtų su tuo sutikti. Byloje esančiais duomenimis ieškovė su šalių vaiku išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio mėn. Kai byloje buvo klausimas dėl ekspertizės skyrimo ieškovė nurodė, kad atvykti į Lietuvą atlikti ekspertizės tuo metu negalėjo dėl paimtų jos ir vaiko pasų dokumentų tvarkymui. Byloje nėra duomenų, kad šalys vėliau būtų sutikusios ir susitarusios atlikti minėtą ekspertizę, todėl nesant priverstinės DNR ekspertizės atlikimo galimybės, teismas pagrįstai jos neskyrė.

41. Pagal EŽTT praktiką, kai tėvystė negali būti nustatyta DNR tyrimais (teisinėje sistemoje neįtvirtinta priemonių dėl priverstinio tyrimų atlikimo), asmens, siekiančio tėvystės nustatymo, interesai turi būti apsaugomi. Procesinių priemonių priversti tariamą tėvą paklusti teismo nutarčiai (dėl DNR tyrimų atlikimo) stoka atitinka proporcingumo principą tik tada, kai yra nustatytos alternatyvios priemonės, leidžiančios nepriklausomai institucijai greitai išspręsti tėvystės nustatymo klausimą (pvz., 2002 m. vasario 7 d. sprendimas byloje Mikulić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 53176/99, par. 64). Pažymėtina, kad tokios alternatyvios priemonės, kokios yra minimos pirmiau nurodytoje EŽTT praktikoje, yra įtvirtintos CK 3.148 straipsnyje ir CPK 389 straipsnyje, kurie reglamentuoja atsisakymo atlikti DNR ekspertizę pasekmes. Šio teisinio reguliavimo kontekste išskirtini du aspektai: 1) pagrindu nustatyti tėvystę, jeigu yra atsisakoma ekspertizės, gali būti pripažįstami įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas ir išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kt.; 2) ekspertizės atsisakymas, išreikštas spėjamo vaiko tėvo, gali būti įvertintas kaip tėvystės įrodymas. Tokios ekspertizės atsisakymo pasekmės yra pripažįstamos ir EŽTT praktikoje, pagal kurią atsisakymas atlikti DNR tyrimą negali preziumuoti tėvystės buvimo ar nebuvimo (2016 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12), tačiau toks atsisakymas gali būti vertinamas kaip papildomas argumentas, kartu su kitais įrodymais pripažįstant vaikui tėvystę be genetinių tyrimų (2015 m. birželio 25 d. sprendimas byloje Canonne prieš Prancūziją, peticijos Nr. 22037/13).

42. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsakovas neturi jokių pagrindų tėvystei ginčyti, o tik kelia konkrečiais duomenimis nepagrįstas abejones, kad galimai jis nėra vaiko tėvas. Nei atsakovo į bylą pateikti duomenys, nei kiti byloje esantys nepatvirtina atsakovo nurodomų aplinkybių, jog ieškovei (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko C. tėvas nėra atsakovas, be kita ko, kad ieškovė su dabartiniu sutuoktiniu akivaizdžiai palaikė santykius iki pastojimo. Priešingai – analogiškai kaip ir vertinant tėvystės nustatymo atveju, byloje esantys duomenys apie šalių bendrą gyvenimą, bendrą vaiko išlaikymą, atsakovo bendravimą su šalių vaiku, tėvystės pripažinimą vertintini kaip atsakovo tėvystės įrodymai.

43. Kita vertus, vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus (pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimas byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, par. 65). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, 36 punktas; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018, 7 punktas).

44. Taigi, sutikina, kad atsakovo prašymas nesant svarių pagrindų pripažinti, jog jis nėra šalių vaiko biologinis tėvas, siekis nuginčyti savo tėvystę vaiko atžvilgiu, bei prašymas panaikinti vaiko gimimo įraše nurodytus duomenis apie tėvą, neatitinka geriausių vaiko interesų, kadangi tėvystės nuginčijimas iš esmės paliktų vaiką be tėvo teisiniu požiūriu, atimtų iš jo teisę į išlaikymą, paveldėjimą ir pan.

45. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamo sprendimo dalis, kuria netenkintas atsakovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, laikytina teisėta ir pagrįsta.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

46. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nustatė šalių vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Tačiau atsakovas apeliacinius skundu nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą turėjo spręsti dėl šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, kadangi gyvenimo su ieškove sąlygos yra netinkamos vaikui.

47. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168 straipsnis, 2.14 straipsnis). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo iš jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

48. Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo, yra vaiko interesai. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008, 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010, 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011).

49. Be kita ko, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti ir aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006, 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008, 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

50. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006, 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

51. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tiek ieškovė patikslintu ieškiniu, tiek atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti šalių vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, todėl nėra pagrindo spręsti, jog apskritai tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos kilo ginčas ir teismas turėjo jį spręsti. Kita vertus, atsakovas argumentus dėl šalių vaiko gyvenimo su ieškove netinkamų sąlygų (gyvenimas nelegaliai, netinkamas ugdymas, netinkama sveikatos priežiūra ir kt.) pradėjo reikšti tik apeliaciniame teisme, kai buvo priimtas iš esmės jam nepalankus teismo sprendimas. Be to, byloje esantys duomenys – tiek ieškovės pateikti dokumentai, tiek išvadą byloje teikiančios institucijos išvados ieškovų nurodomų netinkamų šalių vaiko gyvenimo su ieškove sąlygų nepatvirtina. Taigi, šie atsakovo argumentai atmestini kaip deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.

52. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamo sprendimo dalis, kuria šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove taip pat laikytina teisėta ir pagrįsta.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo

53. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, be kita ko, priteisti iš atsakovo šalių vaikui materialinį išlaikymą po 355 Eur per mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 20 d.) iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 15 dienos, sumokant į ieškovės sąskaitą banke, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į metinę infliaciją bei priteisė iš atsakovo šalių vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. vasario 19 d. – 1 932 Eur, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą.

54. Atsakovas apeliacinius skundu teigia, jog priteistas išlaikymas yra per didelis vaiko poreikiams tenkinti, o išlaikymo įsiskolinimas neturėjo būti priteistas, kadangi turėjo būti šskaičiuotos anksčiau jo teikto išlaikymo permokos.

55. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

56. Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą (toliau – ir MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006 ir kt.). Pagal 2024 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, 2025 m. minimali mėnesinė alga buvo 1 038 Eur dydžio, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 777 Eur, išlaikymo orientacinis dydis 2025 m. buvo pusė šios sumos – 388,50 Eur.

57. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

58. Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgyta sumos, be pagrindo išmokėtos kaip išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai. Teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

59. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant tai, kad skundžiamu teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis vaikui yra netgi mažesnis už teismų praktikoje įtvirtintą orientacinį išlaikymo vaikui būtiniesiems poreikiams tenkinti dydį, taip pat į tai, jog turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, jog atsakovo turtinė padėtis ar kitos aplinkybės neleistu jam teikti tokio dydžio išlaikymo, darytina išvada, jog mažinti skundžiamu pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui nėra pagrindo.

60. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas teikdamas didesnio dydžio išlaikymą anksčiau nurodė, kad teikia išlaikymą į priekį, iš ko ieškovė turėjo suprasti ir vertinti mokamas įmokas ne kaip didesnio dydžio išlaikymą, o įmokas į ateitį ir jas užskaityti. Ieškovė nėra davusi nei žodinio, nei raštiško sutikimo dėl išlaikymo permokos įskaitymo (nėra priešingų įrodymų). Kita vertus, atsakovas priešieškiniu nereiškė reikalavimo dėl kokių nors išlaikymo permokų grąžinimo ar įskaitymo. Duomenų, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai atsakovo atžvilgiu ar gautas lėšas panaudojo ne vaiko poreikių tenkinimui, taip pat nenustatyta.

61. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas sprendimas dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo taip pat laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

62. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nustatė šalių nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu – atsakovu tvarką.

63. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su nustatytu bendravimo tvarkos pereinamuoju laikotarpiu dėl nakvynių, visą finansinę naštą dėl bendravimo su vaiku perkėlė išimtinai ant atsakovo pečių, bendravimo tvarka yra pakankamai detali, tačiau sudaro pagrindą kilti papildomiems teisiniams ginčams tarp šalių ir pan.

64. CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).

65. Šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Taigi, teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

66. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

67. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

68. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, nurodė, jog bendravimo tvarka ne tik turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą, bet nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką turi būti įvertinti vaiko interesai ilgesnėje laiko perspektyvoje.

69. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, bendraujant telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

70. Atsakovas buvo pateikęs sutikimą, kad ieškovė su jų nepilnamete dukra apsigyventų užsienio šalyje. Ieškovė į užsienį išvyko turėdama tokį sutikimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nagrinėjamu atveju pagrindiniai ginčai tarp šalių kilo dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, dėl to, kuris iš tėvų vyks pas dukrą į kitą šalį ar parveš dukrą į atsakovo gyvenamąją vietą. Pagrindinis šalių nuomonių skirtumas kyla dėl to, ar vaikas bendravimui su tėvu bus paimtas iš jo gyvenamosios vietos, ar mama turi pristatyti vaiką į Lietuvą, bendravimui su tėvu. Sutiktina, jog šios pareigos dalintinos abiem tėvams, bei turi būti atsižvelgiama į tai, kad vaikui netektų pernelyg daug kartų skristi ar vykti kitu transportu į ilgą kelionę pas tėvą, todėl vaikui keturios kelionės per metus pas tėvą yra galimos, tačiau nustatyti tvarką, kad vaikas kas mėnesį skristų pas tėvą į kitą šalį vaikui būtų per sunkus įpareigojimas ir neatitiktų jo interesų. Įstatymas nenumato užsienyje gyvenančiam tėvui pareigos kompensuoti antrajam iš tėvų kelionės išlaidas. Laikina apsaugos priemonė yra nustatoma ribotam laikui, o bendravimo tvarka nustatoma ištyrus byloje esančius įrodymus, įvertinus šalių galimybes, poveikį vaikui, nes ši tvarka jau yra nustatoma ilgam laikui. Taip pat sutiktina, jog bylos duomenimis vaiko ir tėvo ryšys yra susilpnėjęs, todėl tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovo argumentai dėl galimų ginčų su ieškove yra tik prielaidos. Kita vertus, sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos neįgyja res judicata galios ir bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

71. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas sprendimas ir šioje dalyje taip pat laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl bylos procesinės baigties

72. Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

73. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

74. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

75. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu taikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

76. Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi atsakovių apeliacinis skundas atmestinas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, nėra pagrindo konstatuoti, jog ši nutartis yra priimama atsakovo naudai CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo netenkintinas.

77. Ieškovė pateikė duomenis, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 124,22 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą parengiant ir pateikiant teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą ir atsiliepimą į prašymą dėl naujo įrodymo prijungimo. Šios apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 7, 8.11 punktai).

78. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 124,22 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti atsakovo B. apeliacinės instancijos teismui 2026 m. sausio 21 d. ir 2026 m. kovo 20 d. pateiktą naują įrodymą – 2025 m. spalio 15 d. tyrimo rezultatų protokolą.

Apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. iš atsakovo B. 1 124,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.