Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2658Bylos Nr. eCIK-836/2026Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00284-2024-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės,susipažinusi su 2026 m. liepos 27 d. paduotu atsakovo A. Š. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 27 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. Š. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui A. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir pagal atsakovo A. Š. priešieškinį ieškovei J. D. dėl tėvystės nuginčijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šia nutartimi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. sprendimą, kuriuo, be kita ko, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, nustatyta atsakovo su nepilnamečiu šalių vaiku tvarka bei atmesti patikslinto priešieškinio reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo ir duomenų apie tėvą panaikinimą gimimo įraše, paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovo ieškovei 1 124,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovo kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:1. Bylą nagrinėję teismai pažeidė materialiąsias ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, neįvertino prioritetinių vaiko interesų, nesugebėjo nustatyti tikrosios vaiko faktinės padėties ir priėmė sprendimus, kurie neatitinka vaiko teisių apsaugos standartų. Teismai nepaisė Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų ir Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio nuostatų, neužtikrindami vaiko ir atsakovo teisės žinoti vaiko kilmę.2. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 17, 176, 177, 179 ir 376 straipsnius, nes nepašalino įrodymų prieštaringumo, nerinko būtinų įrodymų ir nesilaikė teismo aktyvumo principo šeimos bylose, suteikdamas prioritetą ieškovės pozicijai nepagrįstai atsisakė paskirti tėvystės nustatymo ekspertizę, nors ji yra lemiamas ir pakankamas įrodymas tėvystės ginče. Teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik žodiniais ieškovės paaiškinimais, esą ji negalinti atvykti į Lietuvą dėl to, kad Jungtinės Karalystės institucijos yra paėmusios jos ir dukros pasus, rašytinių įrodymų, patvirtinančių tokį faktą, neišsireikalavo. Be to, prašymas skirti ekspertizę nepagrįstai atmestas motyvuojant, kad „ekspertizės paskyrimas būtų dar užtęsęs ilgai nagrinėjamos bylos nagrinėjimo laiką“. Prašymas paskirti DNR ekspertizę negali būti vertinamas kaip proceso vilkinimas vien dėl to, kad jos atlikimas užtruktų. Tėvo teisė žinoti, ar jis yra biologinis vaiko tėvas, ir vaiko teisė žinoti savo biologinę kilmę yra konstituciškai saugomos teisės, kurios pagal savo prigimtį yra viršesnės už teismo siekį kuo greičiau užbaigti bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad biologinės tėvystės nustatymas yra esminė vaiko teisių ir interesų dalis, o teismas privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų nustatyta objektyvi tiesa. Todėl DNR ekspertizės paskyrimas nėra perteklinis ar vilkinantis procesą veiksmas – tai būtina ir proporcinga priemonė, leidžianti teismui išspręsti bylą teisingai ir visapusiškai, užtikrinant tiek vaiko, tiek galimo tėvo teises. Teismo pareiga yra ne formaliai laikytis proceso terminų, bet užtikrinti, kad būtų nustatyti faktai, turintys lemiamą reikšmę vaiko teisinio statuso ir šeimos santykių nustatymui. Teismas neįvertino, kad kasatoriaus prašymas paskirti teismo medicininę tėvystės nustatymo ekspertizę buvo tiesiogiai susijęs su esmine bylos aplinkybe – biologinės tėvystės nustatymu, kuri yra įrodinėjimo dalykas CPK 180 straipsnio prasme.3. Bylą nagrinėję teismai neįvertino, fakto jog vaikas Jungtinėje Karalystėje gyvena nelegaliai, neturi sveikatos priežiūros, nelanko ugdymo įstaigos, nesocializuojamas ir gyvena nesaugioje aplinkoje, neatitinkančioje sveiko vaiko vystymosi reikalavimų, priėmė sprendimus remdamiesi keliomis nuotraukomis, nepareikalavę oficialių duomenų iš Jungtinės Karalystės institucijų; neteisėtai prilygino atsakovo 2022 m. sutikimą vaiko išvykimui karo metu – nuolatinės gyvenamosios vietos perkėlimui, pažeisdami CK 3.174 straipsnio 3 dalį ir ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda) principą; neįvertino, kad vaikui gyvenant Lietuvoje su atsakovu vaikui būtų užtikrintas legalus statusas, sveikatos priežiūra, ugdymas, socializacija ir saugi aplinka.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.