Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

– pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti į (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigas;

– priteisti iš atsakovės darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo priėmimo dienos (1 653,96 Eur);

– priteisti iš atsakovės 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovės įsitikinimu, ji iš darbo buvo atleista neteisėtai, nes: ji nepadarė jokio darbo pareigų pažeidimo; buvo pažeista pareigų pažeidimo tyrimo ir atleidimo iš darbo procedūra, todėl kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją (toliau DGK) su prašymu atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, grąžinti į pareigas, priteisti kompensaciją ir atlyginti neturtinę žalą. Darbo ginčų komisija 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau Sprendimas) prašymą dėl visų pareikštų reikalavimų atmetė.

Dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo ieškovė nurodo, kad Įsakyme (2 punkte) atsakovė nurodo, kad „atsižvelgiant į nurodytus (Įsakymo 1 punkte) šiurkščius darbo pareigų pažeidimus padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų, nekritišką savo elgesio vertinimą, neturėjimą ketinimo keisti savo elgesio, atleidžia I. G. iš (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigų be įspėjimo ir nemokant išeitinės išmokos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, t. y. garbės ir orumo pažeidimą kitų darbuotojų atžvilgiu darbo metu.“. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu atsakovė laiko jos darbo metu padarytą kitų darbuotojų garbės ir orumo pažeidimą. Ieškovės teigimu, atsakovė, prieš priimdama sprendimą atleisti, privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka įrodyti ne tik padaryto nusižengimo faktą, t. y. konstatuoti, kad ji (ieškovė) darbo metu pažeidė kitų konkrečių darbuotojų garbę ir orumą, bet ir pagrįstai kvalifikuoti šį nusižengimą kaip šiurkštų.

Dėl darbo pareigų pažeidimo esmės ir tyrimo ieškovė nurodo, jog tam, kad būtų konstatuojama, kad asmuo padarė tarnybinį nusižengimą, nepakanka vien fakto, kad asmuo neatliko pareigų ar jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus nusižengimo elementus, būtent – turi būti nustatytas pažeidimo faktas, jį padaręs asmuo, jo kaltė, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veiklos ir pasekmių. Darbdavys, tirdamas darbo pareigų pažeidimą, turi laikytis teisės aktų nustatytų procedūrų ir tinkamai įforminti dokumentus, atskleidžiančius pažeidimų aplinkybes ir detales. Atsakovė savo Įsakyme tiesiog konstatavo, kad ji (ieškovė) padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, t. y. garbės ir orumo pažeidimą kitų darbuotojų atžvilgiu darbo metu, kvalifikavo jį kaip šiurkštų, tačiau iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad išsamus pareigų pažeidimo, taip, kaip jis konstatuotas Įsakyme (garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų atžvilgiu darbo metu), tyrimas neatliktas. Būtent, nenustatyti konkrečių darbuotojų garbės ir orumo pažeidimo faktai, pažeidimą padariusio asmens kaltė, pažeidimais padaryta žala, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Jokių ieškinių dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo jai (ieškovei) nėra pareikšta.

Dėl darbo pareigų pažeidimo esmės ir tyrimo ieškovė nurodo, jog atsakovė savo Įsakyme nurodo, kad kai kurios darbuotojos pateikė tarnybinius pranešimus, t. y. 2021 m. gegužės 21 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja J. O. Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo grafikų“, 2021 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja J. A. Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl psichologinės būsenos“, 2021 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja T. A. Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vaistų nepalikimo“, 2021 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus slaugytoja L. Š. Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl psichologinio smurto“, 2021 m. birželio 1 d. grupė (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytojų atsisakė dirbti su ja (ieškove). Ieškovė nurodo, kad buvo nurodyta pateikti paaiškinimus dėl tarnybiniuose pranešimuose pateiktos informacijos, kuriuos ji nustatytu terminu pateikė. 2021 m. gegužės 27 d. pateikė paaiškinimą (atsakymus į jai 2021 m. gegužės 25 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) užduotus klausimus) dėl grafikų derinimo, kuriame nurodė, kad sudaryti grafikus yra sudėtinga, nes trūksta darbuotojų. Jau patvirtinus grafikus, direktoriaus pavaduotojos reikalavimu nurodyta perkelti kelias slaugytojas į kitą skyrių, atšaukus vieną slaugytoją iš atostogų ir jau sustačius grafiką, po kelių dienų dar viena slaugytoja iškeliama dirbti į kitą skyrių mėnesiui, bet po kelių dienų grąžinama. Todėl grafikus vėl teko koreguoti atšaukiant kitoms slaugytojoms faktines valandas. Taip pat nurodyta, kad darbo grafikus pateikė derinti gegužės 18 d., t. y. nepažeidžiant terminų, o jų koregavimas vyko dėl administracijos veiksmų. Prie prašymo pridedama informacija su administracijos nurodymais dėl grafiko keitimų. Pastebi, kad Įsakymo 1.2 p. nurodyta, kad ji (ieškovė) „J. O. atžvilgiu elgėsi neetiškai, nemandagiai, negeranoriškai, nekompetentingai 2021 m. gegužės 21 d. nepateikdama informacijos apie 2021 m. birželio mėnesio grafiką“. Pagal (duomenys neskelbtini) ligoninės darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų 2019 m. sausio 25 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) ligoninės darbo taisyklių patvirtinimo“, 65 p. nustatyta, kad „Įstaigoje darbo grafikus tvirtina Įstaigos vadovo įgalioti asmenys. Darbo grafikai skelbiami darbuotojams ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki jų įsigaliojimo“. Skelbiami tik patvirtinti grafikai. Ieškovė nurodo, kad grafiką derinti administracijai pateikė jau gegužės 18 d., tačiau po to jie turėjo būti koreguojami dėl administracijos veiksmų, t. y. jau po patvirtinimo perkeliant kai kuriuos darbuotojus į kitą skyrių. Taigi, ieškovės teigimu, aplinkybė, kad gegužės 21 d. J. O. neturėjo informacijos apie patvirtintą darbo grafiką ir dėl to ji jaučia įtampą, yra sąlygota ne jos (ieškovės), o administracijos veiksmų.

Į nurodymą pasiaiškinti dėl 2021 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos J. A. pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl psichologinės būsenos“, kuriame buvo nurodyta, kad ji (ieškovė) neva informavo darbuotoją apie kai kurių kabinetų uždarymą ir tuo sukėlė minėtuose kabinetuose dirbantiems stresą ir psichologinę įtampą, pateikė paaiškinimą 2021 m. gegužės 27 d., kuriame nurodė, kad priimti sprendimus uždaryti kabinetus nepriklauso jos (ieškovės) kompetencijai. Nagrinėjant bylą DGK 2021 m. rugsėjo 14 d. posėdyje atsakovės advokatė cituodama (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos J. A. tarnybinį pranešimą, nurodė, kad J. A., neva sužinojusi iš ieškovės, kad „kabinetas, kuriame aš dirbu bus uždarytas, panaikinta mano darbo vieta, eisiu dirbti į skyrių, patyriau didelį stresą. Kadangi pasitikėjimo vyr. slaugytoja nebeturiu dėl daugybę metų besitęsiančio melo, kreipiausi į pavaduotoją slaugai, norėjau sužinoti teisingą informaciją. Pavaduotoja informavo, jog šie žodžiai yra melagingi“. Pavaduotoja slaugai A. Z. DGK posėdyje apklausoje nurodė, kad J. A. jai skambino dėl kabineto uždarymo ir „ją patikinau, kad mano nurodymų jokių nėra, kalba buvo apie darbo organizavimą“. Taigi ieškovei nesuprantama, kaip informacija galėjo sukelti psichologinę įtampą, jei kompetentingas asmuo (direktoriaus pavaduotoja slaugai) užtikrino, kad ji neteisinga. Taip pat pastebi, kad J. A. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl psichologinės būsenos“ nurodyta, kad ji (ieškovė) „sukėlė minėtuose kabinetuose dirbantiems stresą ir psichologinę įtampą“, t. y. atsakovė teigia, kad ne vienam darbuotojui buvo sukeltas stresas, tačiau kokiems konkrečiai darbuotojams ir kiek jų buvo, nenurodo.

2021 m. birželio 3 d. pateikė pasiaiškinimą dėl 2021 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus slaugytojos L. Š. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl psichologinio smurto“ pateiktos informacijos, kad visam kolektyvui girdint įžeidė kolegę. Paaiškinime nurodė, kad tokio fakto nebuvo. DGK bylos svarstymo metu apklausiama L. Š. nurodė, kad buvo „išvadinta stora“ ir dėl to pasijuto labai blogai, ieškojo psichologo, tačiau net neatsimena, kurią tiksliai dieną toks faktas buvo, nors tarnybiniame pranešime tą nurodo tiksliai (gegužės 20 dieną). Taip pat L. Š., atsakydama į DGK pirmininkės klausimą, kas iš kolegų girdėjo jos (ieškovės) įžeidimą, net negali kolegų įvardinti (nurodo tik vieną), nors tarnybiniame pranešime rašo „visam kolektyvui girdint“.

2021 m. birželio 3 d. pateikė pasiaiškinimą dėl 2021 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos T. A. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vaistų nepalikimo“ pateiktą informaciją, kad neva neužtikrino pakankamai vaistų. Ieškovė paaiškino, kad vaisto „Vancomycin“ atsargos visada yra pakankamos, o budinti gegužės 20 d. naktį pavaduojanti vyr. slaugytoją J. O. rytiniame pamainos perdavime jokių pretenzijų nepateikė. Faktą, kad vaistų buvo pakankamai, įrodo pateikta fotonuotrauka.

Dėl 2021 m. birželio 1 d. grupės (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų atsisakymo dirbti vadovaujant jai (ieškovei) pastebi, kad jos (ieškovės) pareigos nėra renkamos, ji dirba pagal darbo sutartį, todėl neaišku, kokią reikšmę turi darbuotojų nuomonė. Teisės aktai nenumato, kad kitų darbuotojų atsisakymas dirbti su darbuotoju, kaip ir jie dirbančiu darbo sutarties pagrindu, yra pagrindas nutraukti darbo sutartį, dar daugiau, teisės aktai net nenumato tokio atsisakymo pateikimo galimybės. Ši pareikšta nuomonė ir jos pareiškimo forma (suformuluoto rašto pasirašymas) vertintina kritiškai, nes nėra aišku, ar darbuotojos pasirašė šią nuomonę be jokios savo vadovų įtakos ir būtent birželio 1 d., t. y. prieš birželio 2 d. Etikos komisijos posėdį, kuriame vyko jos (ieškovės) svarstymas.

Dėl darbo pareigų pažeidimo svarstymo Etikos komisijoje ieškovė nurodo, kad vadovaujantis (duomenys neskelbtini) ligoninės etikos komisijos darbo reglamento, patvirtinto (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus 2021 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau Reglamentas), 11.3 p. Etikos komisijos viena iš funkcijų nagrinėti raštišką informaciją apie įstaigos darbuotojų galimus Elgesio kodekso normų pažeidimus. Etikos komisijos 2021 m. birželio 2 d. posėdžio protokole Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau Protokolas) buvo nurodyta, kad Etikos komisijos posėdyje Etikos komisijos pirmininkas pristatė posėdžio darbotvarkę, informuodamas, kad (duomenys neskelbtini) ligoninės vadovo pavedimu bus svarstoma „(duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios slaugytojos I. G. ir jai pavaldaus slaugos personalo galimai nedraugiška darbinė aplinka, nesutarimai, konfliktiški santykiai darbe bei tvyranti psichologinė įtampa kolektyve“. Komisijos pirmininkas informavo, kad gauti 4 tarnybiniai pranešimai dėl jos (ieškovės) elgesio ir (duomenys neskelbtini) skyriaus slaugos personalo pasirašytas bendras raštas dėl „atsisakymo dirbti vadovaujant vyr. slaugytojai I. G.“. Ieškovės teigimu, nors iš darbuotojų pateiktų tarnybinių pranešimų matyti, kad juose pateikta informacija susijusi su darbo organizavimo klausimais, o 2021 m. birželio 1 d. grupės (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų atsisakymas dirbti vadovaujant jai (ieškovei) yra tik jokiomis teisės normomis nepagrįsta subjektyvi darbuotojų nuomonė ir šie tarnybiniai pranešimai negali būti laikomi pareiškimais dėl galimų 2013 m. rugsėjo 2 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. Į-374 (1.7) patvirtintų (duomenys neskelbtini) ligoninės elgesio kodeksas (Elgesio kodeksas) normų pažeidimo, nėra aišku, kodėl juose pateikta informacija, o būtent dėl darbo grafikų derinimo, skyriaus kabinetų uždarymo ar tinkamo vaistų kiekio užtikrinimo, atsakovės siejama su Elgesio kodekso normų pažeidimais, kokiais teisės aktais remiantis ji buvo svarstoma Etikos komisijoje. Taip pat nesuprantama, kaip šioje informacijoje nurodytais veiksmais galima pažeisti kitų darbuotojų garbę ir orumą. Visų minėtų tarnybinių pranešimų informacijos svarstymas Etikos komisijoje rodo atsakovės tikslingą siekį sudaryti nuomonę, kad ji (ieškovė) nuolat pažeidinėja etiką ir rasti formalius Elgesio kodekso pažeidimus. Kad Etikos komisijoje nebuvo nagrinėjami minėtuose darbuotojų tarnybiniuose prašymuose darbo pareigų pažeidimai, bet elgesys, patvirtina ir atsakovės advokatė DGK bylos nagrinėjimo posėdyje – „noriu pažymėti, kad Etikos komisija nagrinėja iš etikos pusės Ieškovės elgesį“. Protokolo išvadose bei rekomendacijose komisija konstatavo, kad ji (ieškovė) pažeidė Elgesio kodekso 6.3, 6.4, 6.6, 9.5, 11.2, 11.8, 13.1, 14.1, 19, 21, 22, 23, 27.2, 27.5 punktų nuostatas dėl savo kaltės ir pateikė siūlymą įstaigos vadovui „supažindinti (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. slaugytoją I. G. su galimu atleidimu iš darbo už pakartotinį tokį patį Elgesio kodekso pažeidimą, jei šis pažeidimas bus padarytas per ateinančius 12 mėnesių nuo pirmojo pažeidimo dienos“. T. y. Etikos komisija nekonstatavo, kad ji, I. G., šiurkščiai pažeidė pareigas ir nesiūlė jos atleisti iš darbo. Tačiau Įsakyme jos (ieškovės) atleidimo pagrindu nurodomas Etikos komisijos siūlymas pagal posėdžio protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ teisinę išvadą (toliau Teisinė išvada).

Nurodyti Elgesio kodekso punktai reiškia, kad darbuotojas turi: (6.3) tinkamai, rūpestingai, kvalifikuotai, atsakingai atlikti savo pareigas; (6.4) su žmonėmis bendrauti geranoriškai ir pakančiai, nepaisant jų asmens savybių, turtinės padėties, mandagiai elgtis su pacientais, jų atstovais, kolegomis, pavaldiniais ir kitų juridinių asmenų atstovais; (6.6) nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms; (9.5) atlikti savo pareigas vadovaujantis etiško elgesio normomis; (11.2) būti tolerantiškas ir paslaugus, pagarbiai elgtis su pacientais, bendradarbiais ir kitais asmenimis, su darbu susijusias situacijas spręsti taikiai ir mandagiai; (11.8) nereikšti paniekos pacientams, kolegoms pavaldiniams, vadovams, neįžeidinėti, neplūsti, nevartoti psichologinio smurto; (13.1) nesiimti apgaulės, sukčiavimo, korupcijos ar kitų teisės aktais uždraustų veikų; (14.1) nepiktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir turima galia, neviršyti savo kompetencijos ir veikti pagal suteiktus įgaliojimus; (19) laikytis geranoriškumo principo, vengti (19.1) asmeninio įžeidinėjimo, orumo žeminimo; (19.2) kito darbuotojo darbo menkinimo; (19.3) apkalbų, šmeižto apie kolegas skleidimo, reputacijos menkinimo; (19.4) neigiamų emocijų demonstravimo; (21) susilaikyti nuo viešų pasisakymų ar svarstymų apie kolegų atliekamas užduotis, veiksmus, apie kitų darbuotojų asmenybę ir jų kompetenciją; (22) neigiamas atsiliepimas apie kolegas, ypač kitų asmenų akivaizdoje, neleistinas; (23) darbuotojų ir vadovų tarpusavio santykiai turi būti grindžiami abipuse pagarba, geranoriškumo bei aktyvia pagalba; (27.2) sukurti darbingą ir draugišką aplinką, užkirsti kelią konfliktams, šalinti nesutarimų priežastis; (27.5) viešai nereikšti savo simpatijų ar antipatijų pavaldiniams ir kitiems Ligoninės darbuotojams. Elgesio kodekso 27 punktas taikomas Ligoninės padalinio vadovui. Pagal (duomenys neskelbtini) ligoninės valdymo struktūrą struktūriniai padaliniai yra skyriai, filialai, padaliniai. Ieškovė nurodo, kad nėra jokio atsakovės padalinio vadovė.

Ieškovė pažymi, jog teismo sprendimu į (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. slaugytojos pareigas grąžinta nuo 2021 m. gegužės 7 d., o Etikos komisijos posėdis, kuriame neva konstatuoti Elgesio kodekso pažeidimai, vyko 2021 m. birželio 2 d., taigi, faktiškai ji visus pažeidimus turėjo padaryti laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. birželio 2 d., t. y. per 18 jos darbo dienų.

2021 m. birželio 2 d. posėdžio įrašas byloje nepateiktas, nėra žinoma, ar jis buvo daromas. Jei tokio įrašo nebuvo daroma, tokio sprendimo priežastys nėra aiškios. Taip pat nebuvo apklaustas tiesioginis vadovas, (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas. Byloje nėra net jo rašytinio paaiškinimo nagrinėjamu klausimu, nors tiesioginio vadovo nuomonė yra neabejotinai svarbi.

Etikos komisija savo išvadą padarė remdamasi netikslia informacija, pateikta tarnybiniuose prašymuose, nekorektiška, nepagrįsta ir tendencingai pateikiama liudytojų, kurie yra pavaldūs darbdaviui, informacija, tendencingai interpretavo jos (ieškovės) paaiškinimą, netgi ne dėl visų klausimų, svarstytų Etikos komisijoje, suteikė teisę pasisakyti, neprašė tiesioginio vadovo paaiškinimo, neatsižvelgė, kad galimi darbo pareigų pažeidimai gali būti vertinami tik nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. birželio 2 d., nedarė posėdžio garso įrašo, todėl Etikos komisijos sprendimas yra abejotinas. Etikos komisija padarė ir procedūrinius pažeidimus, nes neprašė galimo pažeidėjo pateikti pasiaiškinimą raštu, vertino jokiais teisės aktais nepagrįstą kolektyvinį darbuotojų raštą. Atsižvelgiant į tai, ieškovė mano, kad Etikos komisija nepagrįstai konstatavo, kad ji pažeidė Elgesio kodekso 6.3, 6.4, 6.6, 9.5, 11.2, 11.8, 13.1, 14.1, 19, 21, 22, 23, 27.5 punktų nuostatas. Ieškovė nurodo, kad Teisinėje išvadoje pateikta nuomonė, kad nurodyti jos Elgesio kodekso pažeidimai „iš esmės atitinka garbės ir orumo pažeidimo kitų darbuotojų darbo metu ar darbo vietoje pažeidimo sampratą“ ir šiuo pagrindu pateikta išvada, kad „I. G. padaryti pažeidimai laikytini pažeidimais, įtvirtintais DK 58 str. 3 d. 4 p. teisės normoje, kaip šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai, t. y. padarius garbės ir orumo pažeidimus kitų darbuotojų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje“, yra nepagrįsta. Nei šios bylos galimo darbo pažeidimo vertinimas kaip darbuotojų garbės ir orumo darbo pažeidimas, nei jo kvalifikavimas kaip šiurkštus yra nepagrįsti teisinėmis normomis ir laikytini subjektyvia nuomone. Dar daugiau, ieškovė kategoriškai nesutinka, kad ji nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. birželio 2 d. kokį nors darbo pareigų pažeidimą padarė.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovė nurodo, kad nagrinėjamojo byloje neteisėti darbdavio veiksmai yra tai, kad atsakovės administracija nuo pat grąžinimo į darbą dienos gegužės 7 d. kryptingai siekė ją vėl atleisti ir jai buvo sudaromos nepakeliamos sąlygos. Daromos kliūtys, kad negalėtų sudaryti skyriaus darbo grafiko, būtent tyčia iškeliamos 2 slaugytojos į kitą skyrių, atšaukus vieną slaugytoją iš atostogų ir jau sustačius grafiką, po kelių dienų dar viena slaugytoja iškeliama dirbti į kitą skyrių mėnesiui, bet po kelių dienų grąžinama, todėl vėl tenka koreguoti darbo grafikus, atšaukiant kitoms slaugytojoms faktines valandas. Po šių administracijos sprendimų reikalaujama, kad rašytų pasiaiškinimus, kad grafikai nesudaryti neva dėl jos kaltės. Nors grafikai nepatvirtinti ir nepaskelbti dėl ne nuo jos (ieškovės) priklausančių priežasčių. Ieškovė nurodo, kad administracija net netyrė jos neva atliktų darbo pareigų pažeidimų, neprašė pasiaiškinti dėl jai priskiriamų pažeidimų, bet kaip atleidimo pagrindu rėmėsi svarstymu Etikos komisijoje ir šios komisijos išvada, kurioje net nėra rekomenduojama ją (ieškovę) atleisti iš darbo, taip pat su šia išvada net nesupažindinta. Pažymi, kad Etikos komisijoje svarstyti klausimai tikrai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. birželio 2 d. padarė sunkų pareigų pažeidimą (garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų atžvilgiu darbo metu). Ieškovė nurodo, kad tarnybiniai darbuotojų pranešimai, kurių informacija buvo svarstoma Etikos komisijoje, buvo surašyti laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. birželio 1 d., kai kurie jų registruoti kartu, t. y. paeiliui einančiais registracijos numeriais, todėl labai abejotina, ar jie nebuvo parašyti administracijai paprašius ar paraginus. Kritiškai vertina situaciją, kai staiga beveik tą pačią dieną, prieš pat Etikos komisijos posėdį, kelios darbuotojos rašo tarnybinius pranešimus dėl jos (ieškovės) veiksmų ir pasirašo raštą, kad atsisako dirbti su ja. Ieškovė nurodo, kad komisijos posėdžio metu iš jos buvo tyčiojamasi klausiant, kaip ji žada „suvaldyti mobingą jos atžvilgiu“. Ieškovė nurodo, kad atleidimo dieną įsakymą apie atleidimą į jos kabinetą atnešė 5 darbuotojos likus valandai iki darbo dienos pabaigos ir tyčiodamosis reikalavo perduoti materialines vertybes, nors už durų stalius jau keitė kabineto spyną, o ją (ieškovę)m ištikus šokui, būdamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojos, net nesuteikė jokios pagalbos. Dėl tokių darbdavio nekorektiškų, žeminančių veiksmų atleidimo iš darbo procedūros metu ji patyrė didesnius, nei įprastai patiriami atleidžiant iš darbo, emocinius išgyvenimus. Jau po atleidimo, birželio 27 d., atsakovės administracija siunčia nurodymą, kad ji privalo atlikti COVID-19 testą, tai vertina kaip atsakovės tolimesnį pasityčiojimą. Po atleidimo iš darbo be įspėjimo ir nemokant išeitinės kompensacijos patyrė stresą, kreipėsi pagalbos į specialistus, jai paskirtos psichologų konsultacijos, reabilitacija. Dėl neteisėtų atsakovės administracijos veiksmų, būtent jai taikyto psichologinio smurto ir neteisėto atleidimo, ji patyrė ne tik finansinius nuostolius, bet ir dvasinius ir emocinius išgyvenimus, nestabilumą dėl darbo, t. y. patyrė neturtinę žalą. Atsakovės veiksmai buvo kryptingi – jai (ieškovei), teismo sprendimu grįžus į darbą, administracijos atsakingi asmenys net neslėpė to fakto, kad sieks ir vėl atleisti, nepagrįstai „fiksavo“ neva pažeidimus ir tyčia piktnaudžiavo savo administraciniais įgalinimais, galimai manipuliavo bendradarbių „nuomone“. Atsakovė yra asmens sveikatos priežiūros įstaiga, o teisines konsultacijas jai teikia profesionalūs advokatų kontoros teisininkai, todėl pagal pareigas ir darbo įgūdžius jai taikytini padidinti profesinio kompetentingumo reikalavimai. Mano, kad atsakovė puikiai suprato, kad jos (ieškovės) atžvilgiu tyčia atlieka nepalankius, nepriimtinus, darančius žalą asmens sveikatai ir bet kurio protingo asmens požiūriu neteisėtus veiksmus ir tokiais veiksmais, negalėdama susitaikyti su jai nepalankiu teismo sprendimu, piktnaudžiaudama savo administraciniais įgalinimais pasikėsino į fundamentaliausias ir vertingiausias asmenines neturtines vertybes – asmens sveikatą ir asmens darbo veiklą. Pažeistų vertybių pobūdis objektyviai reikalauja atlyginti neturtinę žalą. Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovės veiksmų patirtos neturtinės žalos dydį vertina 3 000 Eur ir prašo ją priteisti.

Dėl DGK sprendimo ieškovė nurodo, kad DGK Sprendimą priėmė neišnagrinėjusi objektyvių duomenų, bet vien atsakovės pateiktos nuomonės ir išskirtinai atsakovės vadovui pavaldžių darbuotojų liudijimų darbo ginčų komisijos posėdyje pagrindu, subjektyviai savaip interpretuodama faktines bylos aplinkybes. Pažymi, kad DGK, nagrinėdama bylą ir atmesdama prašymą, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad turėjo būti nagrinėjami jos (ieškovės) padaryti pažeidimai jos darbo vyr. slaugytojos pareigose laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. birželio 18 d., o kadangi, kaip nurodyta įsakyme apie atleidimą, kad atleista vadovaujantis Etikos komisijos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu, taigi, realiai nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki Etikos komisijos sprendimo 2021 m. birželio 2 d. DGK vertino liudytojų apklausų metu pateikiamus faktus, kurių įvykio termino darbuotojai net neatsimena, informacija, kuri niekaip nepagrįsta ir net neprašė jos pagrįsti ir iš jų padarė išvadą, kad ieškovė pažeidė darbuotojų garbę ir orumą. Nebuvo apklaustas tiesioginis vadovas, (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas. Daro išvadą, kad DGK išsamiai nebuvo susipažinusi su pateiktais rašytiniais dokumentais, neaišku dėl kokių priežasčių neatkreipė dėmesio į galimą pažeidimų padarymo terminą, darbo ginčo svarstymo komisijos posėdyje metu apklausiamų liudytojų parodymus vertino nekorektiškai ir neobjektyviai.

Ieškovė akcentuoja, kad darbo sutarties nutraukimas yra neteisėtas iš esmės ir atliktas padarant procedūrinius darbo sutarties nutraukimo pažeidimus, dėl kurių savaime atleidimas iš darbo laikytinas neteisėtu. Atsakovė pažeidė ir Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad prieš tokį asmenį draudžiama imtis neigiamo poveikio priemonių, tarp jų ir atleisti iš tarnybos. Atsakovės priimtas Įsakymas dėl atleidimo yra naikintinas, o ji (ieškovė) besąlygiškai privalo būti grąžinta į darbą, nes slaugytojos veikla yra vienintelė profesinė veikla, o ją atleidus iš šių pareigų, ji nebeturi galimybės gauti pajamų už savo veiklą. Atsakovė yra ne privatus juridinis asmuo, bet viešoji įstaiga, išlaikoma iš valstybės biudžeto, todėl netoleruotina, kad tinkamai savo pareigas atliekantys kvalifikuoti darbuotojai priversti atsisakyti savo darbo dėl neteisėtų viešosios įstaigos administracijos veiksmų. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų objektyvias priežastis, kad ji (ieškovė) negali būti grąžinta į darbą, priešingai, atsakovė viešai skelbia apie bendrosios praktikos slaugytojų poreikį.

Etikos komisija nagrinėjimo procedūrą ieškovės atžvilgiu pradėjo gavusi 4 tarnybinius pranešimus dėl ieškovės, kaip (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios slaugytojos, elgesio ir (duomenys neskelbtini) skyriaus slaugytojų raštą dėl atsisakymo dirbti (duomenys neskelbtini) skyriui vadovaujant ieškovei. 2021 m. gegužės 21 d. gautame (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos J. A. tarnybiniame pranešime buvo nurodoma, kad dirbant su ieškove nuolat jaučiama didelė įtampa darbe, baimė, spaudimas bei žeminimas. Ieškovė slaugytoją informavo, kad kabinetas, kuriame slaugytoja dirba, bus uždarytas, panaikinta jos darbo vieta. Norėdama sužinoti teisingą informaciją dėl kabinetų uždarymo, ji kreipėsi į direktoriaus pavaduotoją, kuri patvirtino, kad šie žodžiai melagingi. Slaugytoja nurodė, kad pasitikėjimo ieškove nebeturi dėl daugybės metų besitęsiančio melo ir gąsdinimo, tokia situacija kartojasi nuolat, dėl to darbo vietoje nesijaučia rami, negali profesionaliai dirbti, bijo dėl pablogėjusios psichologinės būsenos, kurią pastebi net artimieji, jaučiasi nereikalinga šiame skyriuje. 2021 m. gegužės 21 d. gautame (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos J. O. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ieškovė, kaip vyresnioji slaugytoja, nepateikė laiku darbo grafiko, todėl ji negali planuoti savo asmeninio laiko. Taip pat nurodė, kad jaučia didelę įtampą darbe dėl tiesioginio vadovo neetiško ir nekompetentingo elgesio. 2021 m. gegužės 24 d. gautame (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos T. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. gegužės 20 d. 6 val. 10 min. nebuvo vaistų pacientui: jų nuolat trūksta, o ieškovės, kaip vyresniosios slaugytojos, jų paprašius, ji atsako, kad palieka šimtais. Nuolatos jaučiama psichologinė įtampa. 2021 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos L. Š. gautame tarnybiniame pranešime buvo pažymėta, kad visam kolektyvui girdint ieškovė ją išvadino „storule“ – dėl šių įvykių ji kreipėsi į psichologą. 2021 m. birželio 2 d. gautame (duomenys neskelbtini) skyriaus slaugytojų raštu buvo atsisakoma dirbti (duomenys neskelbtini) skyriui vadovaujant ieškovei dėl jos negebėjimo organizuoti darbo, naudojimosi tarnybine padėtimi, nuolatinio darbo priemonių trūkumo, keliamos neigiamos psichologinės įtampos darbe, nepagarbos darbuotojams, kai kurių darbuotojų diskriminacijos, užgauliojimų bei žeminimo. Nurodoma, kad nebenorima eiti į darbą, nes ieškovė atvirai kerštauja dėl buvusio jos nušalinimo nuo darbo. Skyriuje darbo kokybė pablogėjo dėl ieškovės nuolatinio psichologinio teroro darbuotojų atžvilgiu. Tokiomis sąlygomis dirbti yra neįmanoma, todėl prašoma nušalinti ieškovę nuo (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigų. Šių pranešimų pagrindu Etikos komisijoje buvo svarstomi ieškovės ir jai pavaldaus personalo galimai nedraugiška darbinė aplinka, nesutarimai, konfliktiški santykiai darbe bei tvyranti psichologinė įtampa kolektyve.

Etikos komisija, įvertinusi visus raštiškus įrodymus, darbuotojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei išklausiusi abi suinteresuotas puses, t. y. išklausiusi (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytojų (T. A., J. D., J. O., V. F., D. J., J. A., R. R.) ir ieškovės paaiškinimus, vieningai priėjo išvados, kad ieškovė padarė Elgesio kodekso pažeidimą dėl savo kaltės pagal Elgesio kodekso 6.3, 6.4, 6.6, 9.5, 11.2, 11.8, 13.1, 14.1, 19, 21, 22, 23, 27.2, 27.5 punktų nuostatas. Tai yra, ieškovė pažeidė Elgesio kodekso 6 punkte numatytą pagarbos žmogui ir valstybei principą, kuris reiškia, kad darbuotojas turi: (6.3) tinkamai, rūpestingai, kvalifikuotai, atsakingai atlikti savo pareigas; (6.4) su žmonėmis bendrauti geranoriškai ir pakančiai, nepaisant jų asmens savybių, turtinės padėties mandagiai elgtis su pacientais, jų atstovais, kolegomis, pavaldiniais ir kitų juridinių asmenų atstovais; (6.6) nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms. 9 punkte numatytą dorovinio principingumo ir padorumo principą, kuris reiškia, kad darbuotojas turi: (9.5) atlikti savo pareigas vadovaujantis etiško elgesio normomis. 11 punkte numatytą pavyzdingumo principą, kuris reiškia, kad darbuotojas turi: (11.2) būti tolerantiškas ir paslaugus, pagarbiai elgtis su pacientais, bendradarbiais ir kitais asmenimis, su darbu susijusias konfliktines situacijas spręsti taikiai ir mandagiai; (11.8) nereikšti paniekos pacientams, kolegoms, pavaldiniams, vadovams, neįžeidinėti, neplūsti, nevartoti psichologinio smurto. 13 punktu įtvirtintą sąžiningumo principą, kuris reiškia, kad darbuotojas turi: (13.1) nesiimti apgaulės, sukčiavimo, korupcijos ar kitų teisės aktais uždraustų veikų. 14 punkte įtvirtintą tinkamo pareigų atlikimo principą, reiškiantį, kad darbuotojas turi: (14.1) nepiktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir turima galia, neviršyti savo kompetencijos ir veikti pagal suteiktus įgaliojimus. Taip pat 19 punkte įtvirtintą pareigą laikytis geranoriškumo principo, vengti: (19.1) asmeninio įžeidinėjimo, orumo žeminimo; (19.2) kito darbuotojo darbo menkinimo; (19.3) apkalbų, šmeižto apie kolegas skleidimo, reputacijos menkinimo; (19.4) neigiamų emocijų demonstravimo. 21 punktą pagal kurį darbuotojas privalo susilaikyti nuo viešų pasisakymų ar svarstymų apie kolegų atliekamas užduotis, veiksmus, apie kitų darbuotojų asmenybę ir jų kompetenciją. 22 punktą, kuriame numatyta, kad neigiamas atsiliepimas apie kolegas, ypač kitų asmenų akivaizdoje, neleistinas. Į kolegą visada kreipiamasi pagarbiai. 23 punktą, pagal kurį darbuotojų ir vadovų tarpusavio santykiai turi būti grindžiami abipuse pagarba, geranoriškumu bei aktyvia pagalba. Bei 27 punktą, kuriame numatyta, kad ligoninės padalinio vadovas savo vadovaujamame kolektyve privalo: (27.2) sukurti darbingą ir draugišką aplinką, užkirsti kelią konfliktams, šalinti nesutarimų priežastis; (27.5) viešai nereikšti savo simpatijų ar antipatijų pavaldiniams ir kitiems ligoninės darbuotojams.

Ieškovė turėjo galimybę pasiaiškinti dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl ieškovės padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo buvo priimtas per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, ieškovė iš (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios praktikos slaugytojos pareigų 1,0 etato krūviu atleista 2021 m. birželio 18 d. Įsakymu. Ji (atsakovė), kaip darbdavys, tinkamai atliko ir ieškovės atleidimo iš (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigų pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą procedūrą, t. y. nepadarė jokių procedūrinių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą ieškovės atleidimą pagal 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą pripažinti neteisėtu. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teiginiai, kad jos atleidimas iš (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigų ne tik, kad yra neteisėtas iš esmės, bet ir atliktas padarant procedūrinius darbo sutarties nutraukimo pažeidimus, dėl kurių savaime jos atleidimas iš darbo laikytinas neteisėtu, atsakovės manymu, yra visiškai nepagrįsti ir akivaizdžiai prasilenkiantys su teisine bei faktine logika.

Iš 2021 m. birželio 2 d. Etikos komisijos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog ieškovė, telefoninio pokalbio su (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja L. Š. metu, slaugytojos už savo elgesį atsiprašė, apgailestaudama, kad išvadino ją „storule“, kas neginčytinai patvirtina, kad ieškovė tikslingai siekia nuslėpti jai aiškius ir žinomus faktus tiesiog kategoriškai juos neigdama.

Iš 2021 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės medikamentų ir medicininių priemonių perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. gegužės 1 d. – 2021 m. birželio 30 d. laikotarpio Vertybės apskaitos kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog vaistinis preparatas „Vancosan“ („Vancomicyn“) buvo užsakytas 2021 m. gegužės 20 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl vaistų trūkumo. Tuo tarpu šio vaistinio preparato trūkumas pastebėtas 2021 m. gegužės 20 d. 6 val. 10 min., kai bendrosios praktikos slaugytoja negalėjo jo duoti pacientams pagal gydančio gydytojo paskyrimus. Pažymima, jog tokios faktinės aplinkybės dėl vaistų trūkumo yra pasikartojančios, t. y. 2019 m. rugsėjo 17 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vaistų trūkumo ieškovei skirtas įspėjimas, 2019 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės vidaus audito patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo fiksuotas vaistų trūkumas. Prie ieškinio pridėta fotonuotrauka, kuri šiuo atveju nieko nepatvirtina, kadangi nėra aiški nei jos padarymo data, t. y. nėra aišku kurios dienos situacija joje yra užfiksuota, nei vieta, t. y. nėra aišku ir kuriame skyriuje ji padaryta.

Atsakovė dėl ieškovės nesąžiningumo pažymi, kad darbo ligoninėje metu ieškovei buvo nustatyta 14 darbo pareigų pažeidimo atvejų: iš jų 11 einant (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigas ir 3 – (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos pareigas. Ieškovės darbo pareigų pažeidimai (duomenys neskelbtini) ligoninėje fiksuojami jau nuo 1990 metų. 2019 m. rugpjūčio 21 d. dėl ieškovės elgesio net buvo inicijuotas Etikos komisijos posėdis. Taip pat 2020 m. kovo 6 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriaus slaugos darbuotojų iniciatyva vyko Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) Klaipėdos skyriaus (duomenys neskelbtini) ligoninės pirminės grupės ir (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriaus susirinkimas, kurio metu buvo svarstomas (duomenys neskelbtini) skyriaus slaugytojų nepasitenkinimo ieškovės darbo priežastys. Susirinkimo protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus slaugytojos ne kartą žodžiu ir raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninės administraciją bei Etikos komisiją su pareiškimais, kuriose išreiškė savo nepasitenkinimą ieškovės darbu, neetišku elgesiu ir pageidavo, kad ji būtų pakeista. Visos susirinkime dalyvavusios slaugytojos, išskyrus vieną, kuri skyriuje dirbo maždaug pusę metų, vieningai teigė, kad dėl nuolat patiriamos įtampos, streso, pasenusių metodų taikymo darbe patiria diskomfortą, stresą, jaučiasi žeminamos, krenta jų savivertė. Jos teigė, kad nebenori, jog skyriuje vadovautų tokia vyresnioji slaugytoja ir pageidautų, jog ji būtų pakeista. Ieškovei negalint paaiškinti, kodėl ji neatsižvelgia į slaugytojų nuomonę organizuojant slaugos procesą bei kodėl ji elgiasi neetiškai viešai, bendrojo naudojimo patalpose, visiems girdint spręsdama įvairias problemas, buvo prieita išvada, kad (duomenys neskelbtini) skyriuje tikrai tvyro didelė įtampa tarp ieškovės ir slaugytojų, ieškovė galimai neatitinka šiuolaikiškų reikalavimų, kuriuos turėtų turėti slaugos vadovas. Atkreipia dėmesį į 2019 m. liepos mėn. bei 2019 m. rugpjūčio 6 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų tarnybinius pranešimus, kuriuose skundžiamasi ieškovės elgesiu, darbuotojai prašosi būti perkeliami iš (duomenys neskelbtini) skyriaus, taip pat 2020 m. sausio 20 d. bei 2020 m. vasario 24 d. jų tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodoma, kad praėjus metams dėl pareikšto nepasitikėjimo ieškove, neįvyko jokių pokyčių, akcentuojama ieškovės inovatyvumo stoka, pagrindinių valdymo funkcijų neužtikrinimas, amoralus elgesys su skyriaus darbuotojais. Pažymi, kad 2020 m. kovo 17 d. Etikos komisijos pirmininkės pranešimu dėl ieškovės elgesio, pakartotinai gavus 2020 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymą dėl ieškovės neetiško elgesio su skyriaus personalu, informavo, kad Etikos komisijai pakartotinai spręsti konfliktinę situaciją netikslinga, nes skyriuje išlieka ir kartojasi konfliktinės situacijos, ieškovė nepadarė išvadų ir nesprendžia susidariusios ilgalaikės konfliktinės situacijos tarp jos ir skyriaus slaugytojų. Taigi, ieškovės teiginiai, jog ji neva neturėjo jokių nuobaudų už darbo drausmės pažeidimus, taip pat neturėjo jokių pastabų dėl darbo etikos, yra klaidinantys, visiškai neatitinkantys tikrovės ir tik dar kartą patvirtinantys ieškovės nesąžiningumą.

Dėl ieškovės grąžinimo į darbą atsakovė nurodo, kad jei teismas spręstų, jog ieškovė iš (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigų 1,0 etato krūviu atleista neteisėtai, ligoninė, kaip darbdavys, prašo teismo ieškovės į (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigas 1,0 etato krūviu negrąžinti. Pažymi, jog vyresniosios slaugytojos pareigos yra vadovaujančių pareigybių kategorijai priskiriamos pareigos, kurių vykdymas yra neatsiejamas nuo tiesioginio kontakto su kitais ligoninės darbuotojais. Atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje bei atsiliepime nurodytas aplinkybes, matyti, jog ieškovės ir (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytojų santykiai gana konfliktiški. Atsakovė, kaip darbdavys, ne vieną kartą yra gavusi šio skyriaus slaugytojų atsisakymą dirbti šiame skyriuje, ieškovei einant šio skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigas, dėl ieškovės nesugebėjimo organizuoti darbo, naudojimosi tarnybine padėtimi, nuolatinio darbo priemonių skyriuje trūkumo bei darbo metu iš ieškovės patiriamo nuolatinio psichologinio spaudimo, keliamos įtampos ir streso, nepagarbos kolegoms, jų užgauliojimų ir žeminimo.

Dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovė nurodo, kad sprendimas atleisti ieškovę iš (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigų nebuvo neteisėti ir kryptingi veiksmai jos atžvilgiu, priešingai – tai buvo ieškovės šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, piktavališkumo ir nenoro bendradarbiauti pasekmė. Ieškovė nurodo, jog darbdavys neva mėgina su ja susidoroti, keršija už kitas teismines bylas ir pan., ko rezultate ieškovė patiria didžiulį stresą, dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą. Vis tik, nepaisant to, ieškovė prašo ją grąžinti į darbą, t. y. į (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigas. Tokie ieškovės reikalavimai prasilenkia su elementaria logika ir jos išsakomais argumentais dėl neturtinės žalos priteisimo. Mano, kad asmuo, kuris tariamai dėl darbdavio veiksmų patiria didžiulį stresą, nerimą ir pažeminimą, jokiu būdu nenorėtų grįžti į darbovietę, kurioje galimai ir toliau patirtų stresą, tačiau ieškovė akivaizdu, kad nurodytų išgyvenimų realiai nepatyrė. Ieškovė, prašydama priteisti net 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos sumą, nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių savo teisę į šios neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovė daro išvadą, jog keliamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tik bandymas pasipelnyti. Pažymima, jog ieškovei ieškinyje nenurodžius esminių iš darbo santykių kylančių atsakomybės taikymo sąlygų ir jų neįrodžius, reikalavimas priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą yra visiškai nepagrįstas ir negali būti tenkintinas.

Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsižvelgiant į tai, jog trečiasis asmuo apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai, byla nagrinėtina nedalyvaujant trečiajam asmeniui.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė palaikė ieškinį, rėmėsi jo motyvais. Atkreipė dėmesį į tai, kad I. G. iš darbo buvo atleista ne už pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, t. y ne už tai, kad laiku neparengė grafiko, ne už tai, kad laiku neužsakė vaistų, o už garbės ir orumo pažeidimą kitų darbuotojų atžvilgiu darbo metu. Dėl birželio mėnesio darbo grafiko parengimo atstovė nurodė, kad ieškovė po grąžinimo į darbą dirbti vyresniosios slaugytojos pareigose pradėjo 2021 m. gegužės 10 d. Prieš tai dėl neteisėto atleidimo iš darbo ji apie metus skyriuje nedirbo. Grafiką turėjo parengti ir pateikti tvirtinimui prieš 14 k. d. iki kito mėnesio pradžios, t. y. iki 2021 m. gegužės 15 d. Ieškovė grafiką parengė ir pateikė tvirtinimui 2021 m. gegužės 18 d. Tai patvirtina byloje pateiktos SMS žinutės, to neneigia ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai. Ji paaiškino, kad grafikas patvirtintas nebuvo, kadangi buvo parengtas su trūkumais, I. G. teko grafiką taisyti keletą kartų, kadangi kiekvieną kartą iš pavaduotojos slaugai atsirasdavo vis naujų reikalavimų. Dėl šių priežasčių grafikas buvo patvirtintas ir viešai paskelbtas tik 2021 birželio 2 d. Pažymi, kad pagal gegužės mėn. darbo grafiką, kurio ieškovė nerengė, kadangi dar nedirbo ir nevykdė savo pareigų, įstatymo nustatytų reikalavimų dėl darbuotojų maksimalaus nepertraukiamo darbo laiko ir nepertraukiamo poilsio tarp pamainų nebuvo laikomasi (jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos trukmė yra daugiau kaip 12 valandų, bet ne daugiau kaip 24 val. nepertraukimo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti mažesnis negu 24 valandos DK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nors direktoriaus pavaduotoja slaugai, pagal jos žodžius būtent dėl tokių grafiko trūkumų, nepatvirtino ieškovės pateikto grafiko. Akcentuoja, jog tai, kad Urologinio skyriaus darbuotojų – slaugytojų 2021 m. birželio mėn. darbo grafikas buvo patvirtintas ir paskelbtas pavėluotai, jokiu būdu negali būti traktuojama kaip garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų atžvilgiu darbo metu. Mano, kad tai negalima vertinti ir kaip ieškovės, kaip skyriaus vyresniosios slaugytojos, pareigų pažeidimą, už kurį turi būti skiriama drausminė nuobauda, tuo labiau atleidimas iš darbo. Ieškovė pradėjo dirbti savo pareigas po ilgos pertraukos ir praktiškai mėnesio viduryje, grafiko parengimui turėjo trumpą laikotarpį, ir kaip ten bebūtų, grafiko projektą parengė 2021 m. gegužės 18 d. Dėl tvarstomojo kabineto ir kabinetų, kuriuose atliekami urodinaminiai bei cistoskopiniai tyrimai, uždarymo atstovė nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo išaiškinta, kad slaugytojos J. A. ir R. L. iki 2022 m. birželio mėn. nuolatos dirbo ir teikė pacientams paslaugas tvarstomajame kabinete ir kabinetuose, kuriuose atliekami urodinaminiai bei cistoskopiniai tyrimai. Jos dirbo tokiu režimu – 5-ių dienų darbo savaitę nuo 07.45 val. iki 15.21 val., šeštadienį, sekmadienį poilsio dienos. Byloje apklausta ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai A. Z. patvirtino, kad iš tikrųjų skyriuje buvo planuojama slaugytojas, dirbančias šiose kabinetuose perkelti dirbti bendru visų kitų slaugytojų darbo grafiku – slenkančiu grafiku dieninėmis ir naktinėmis pamainomis. Tokiu būdu kalba buvo ne apie kabinetų uždarymą, o apie slaugytojų dirbančių šiose kabinetuose darbo grafikų pakeitimą ir tai nebuvo tikrovės neatitinkanti informacija. Tai patvirtino direktoriaus pavaduotoja A. Z.. Tai taip pat patvirtina 2021 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini) skyriaus slaugytojų darbo grafikas. Pagal 2021 m. birželio mėn. darbo grafiką slaugytoja R. L. jau dirbo bendru slaugytojų slenkančiu pamaininiu darbo grafiku. Mano, kad esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, tai ne tik negali būti traktuojama garbės ir orumo pažeidimu kitų darbuotojų atžvilgiu darbo metu, bet ir apskritai darbo drausmės pažeidimu. Dėl vaistinių preparatų atsargų pakankamo kiekio skyriuje neužtikrinimo atstovė nurodo, kad T. A. apklausos metu teigia, kad preparato trūko naktinei pamainai (ji buvo vyriausioji šios pamainos slaugytoja), prieš tai ji dirbo ir dieninėje pamainoje. Tai patvirtina 2021 m. gegužės mėn. darbo grafikas. Pagal grafiką ji dirbo nepertraukiamai nuo gegužės 18 d. 7.45 val. iki gegužės 20 d. 7.45 val. Todėl nepastebėti dar dienos metu, kad greit turi pasibaigti vaistai ir kad jų gali trūkti, slaugytoja T. A. negalėjo. Pastebėjusi, ji turėjo pranešti apie tai vyresniajai slaugytojai. Atsižvelgiant į tai, kad jas su ieškove sieja seni konfliktiniai santykiai dar iš senų laikų (patvirtino bylos nagrinėjimo metu), kad ji neneigia, jog ieškovės teismo grąžinimas į darbą buvo nepriimtinas, kad ji nuo pradžių buvo nusiteikusi prieš ieškovę, tikėtina, kad ji specialiai nepranešė apie tai ieškovei, kad vėliau iškeltų problemą. Jeigu tai yra vaistai, kurių atsargos skyriuje turi būti nuolatos (nors, atsižvelgiant į tai kaip T. A. bando išsisukti nuo tiesioginio atsakymo į klausimą, tuo sunku patikėti), tai iš anksto turėjo pastebėti ir kitos slaugytojos, kurios dirbo dienos metu. Antra, byloje buvo nustatyta, kad ligoninėje nėra nustatytos kokios nors konkrečios vaistų užsakymo tvarkos, išskyrus tai, kad jų užsakymas vaistinėje įeina į slaugytojos pareigas. Taip pat neaišku kaip dažnai užsakomi vaistai. Iš byloje apklaustų liudytojų paaiškinimų galima tik suprasti, kad tai yra pagal būtinumą, ir kad atvejų, kai tų ar kitų vaistų trūko buvo ir anksčiau. Tokiais atvejais vaistų skolinosi iš kitų skyrių. Daro išvadą, kad esant byloje nustatytoms aplinkybėms, tai ne tik negali būti traktuojama garbės ir orumo pažeidimu kitų darbuotojų atžvilgiu darbo metu, bet ir apskritai darbo drausmės pažeidimu. Dėl L. Š. įžeidinėjimo atstovė nurodo, kad nors prašyme dėl paaiškinimo pateikimo nurodyta, kad „2021-05-20 visam kolektyvui girdint asmeniškai įžeidė ir pažemino orumą, pavadindama bendrosios praktikos slaugytoją L. Š. storule“, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos kitokios aplinkybės. Visų pirma, nenustatyta, kad I. G. storule L. Š. pavadino visam kolektyvui girdint. Nei viena iš apklaustųjų byloje liudytojų nepatvirtino, kad asmeniškai girdėjo kaip I. G. pavadino kolegę „storule“. Nepranešė aplinkybių kuriomis tai buvo padaryta. Visi perdavė tik iš kitų žodžių. Niekas negali paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis tai buvo padaryta ir ką konkrečiai pasakė I. G.. Antra, tikslių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neatsiminė ir pati L. Š.. Ji net negalėjo pasakyti, ar ją pavadino „storule“, ar „storuliuke“. Pasakė, kad jai skirtumo tarp šių žodžių nėra, ją tai labai sujaudino. Jos svoris buvo apie 60 kg ir tokį žodį savo adresu įvertino kaip įžeidimą. Savo parodymuose ji paminėjo, kad žodis „storulė“ ar „storuliukė“ buvo adresuotas ne tik jai, bet ir kitai slaugytojai, atseit I. G. žodžiais jos yra panašios. Bet kita slaugytoja tai „praleido pro ausis, o man labai įstrigo“. Norėjo kreiptis net psichologo pagalbos, bet ligoninėje psichologo nebuvo, o į privatų nesikreipė. Atstovės teigimu, jeigu ieškovės ir buvo kas nors panašiai pasakyta, tai buvo pasakyta be jokių blogų ketinimų ar minčių, taip, kad kita darbuotoja į tai net neatkreipė dėmesio. Kalbėti apie tai, kad ieškovė tyčia, tuo labiau norėdama pažeminti jauną slaugytoją, įžeisti jos garbę ir orumą, tikrai negalima. Tai nebuvo padaryta viešai. Jeigu tai kas nors ir girdėjo, paprasčiausiai neatkreipė dėmesio. Vienintelis L. Š. tarnybinis pranešimas buvo pagrindu svarstyti klausimą dėl garbės ir orumo pažeidimo jos atžvilgiu. Pažymi, jog ligoninės etikos komisija, kurioje buvo svarstomi įvykiai, atleisti I. G. iš darbo nesiūlė ir, nors ir konstatavo, kad Etikos kodekso pažeidimai padaryti, tačiau kaip šiurkščių jų nevertino. Mano, kad sprendžiant klausimą dėl ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo turi būti įvertintos ir šios aplinkybės: 1. Ieškovė jau buvo anksčiau atleista iš darbo iš vyr. slaugytojos pareigų, į darbą grąžinta teismui pripažinus jos atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisiant jai piniginę kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką. Savaime aišku, kad ji buvo nepageidaujama darbe. 2. Praktiškai visos byloje apklaustos slaugytojos, kurios pasirašė bendrą pranešimą, patvirtino, jog turi pretenzijų I. G. ne tik dėl jos darbo 2021 m. gegužės, birželio mėn. (dirbo nuo 2021 gegužės 10 d. iki 2021 birželio 18 d.), o ir dėl jos darbo dar iki ankstesnio atleidimo ir pripažino, kad buvo nusiteikusios prieš ieškovę. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad iki tol, kai buvo pateiktas kolektyvinis raštas, jos kartu su ieškove praktiškai nedirbo. Pavyzdžiui, pagal byloje pateiktus darbo grafikus J. D., kuri organizavo šio pranešimo rengimą, su I. G. dirbo tik vieną dieną – 2021 m. gegužės 21 d., J. O. – 3 dienas (2021 m. gegužės 14, 17, 18 d.), D. J. – 4 dienas (2021 m. gegužės 10, 13, 17, 18 d.). 3. Po to, kai ieškovė po neteisėto atleidimo iš darbo grįžo į savo pareigas, ji iš karto pajuto spaudimą iš darbdavio pusės, pajuto psichologinį smurtą. Tam, kad save apgintų, kreipėsi į prokuratūrą ir gavo pranešėjo statusą. Apie tai tapo žinoma atsakovui ir buvo suskubta atleisti ją iš darbo. Dėl neturtinės žalos atlyginimo atstovė nurodo, kad ieškovė dėl atleidimo iš darbo patyrė ir išgyvenimus, ir nepatogumus. Jaučiasi pažeminta. Pradirbus ligoninėje 40 metų, vietoje pagarbos ir padėkos sulaikė krūvą kaltinimų, patyrė psichologinį smurtą. I. G. jai padarytą neturtinę žalą įvertino 3 000 Eur. Mano, kad atsižvelgiant į tai, kad ji ligoninei atidavė 40 savo gyvenimo metų ir po tiek metų pažeminta išmesta iš darbo, tai net permažai.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka, teigdama, kad ieškovė iš darbo atleista teisėtai, padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, t. y. pažeidus kitų darbuotojų garbę ir orumą bei Elgesio kodekso nuostatas.

2021 m. birželio 18 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės direktorius Įsakymu, vadovaudamasis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalies 4 punktu, 5 dalimi, (duomenys neskelbtini) ligoninės darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų 2019 m. sausio 25 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 102.1 punktu, 103.4 punktu, 108.2.2 punktu ir 109 punktu, (duomenys neskelbtini) ligoninės elgesio kodekso, patvirtinto 2013 m. rugsėjo 2 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) ligoninės elgesio kodekso patvirtinimo“ (toliau Elgesio kodeksas), 6.3, 6.4, 6.6, 9.5, 11.2, 11.8, 13.1, 14.1, 19, 21, 22, 23, 27.2, 27.5 punktais, ir atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 21 d. (gauta 2021 m. gegužės 21 d.) (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos J. O. tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo grafikų“, 2021 m. gegužės 20 d. (gauta 2021 m. gegužės 21d.) (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos J. A. tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl psichologinės būsenos“, 2021 m. gegužės 20 d. (gauta 2021 m. gegužės 24 d.) (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos T. A. tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vaistų nepalikimo“, 2021 m. gegužės 27 d. (gauta 2021 m. gegužės 27 d.) (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos L. Š. tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl psichologinio smurto“, 2021 m. birželio 1 d. (gauta 2021 m. birželio 2 d.) (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytojų J. D., J. A., T. A., J. O., V. F., D. J., R. K., R. L., M. B., R. S., L. P. ir L. Š. atsisakymą dirbti, vadovaujant vyr. slaugytojai I. G., Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios slaugytojos I. G. 2021 m. gegužės 27 d. (gauta 2021 m. gegužės 28 d.) paaiškinimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 3 d. (gauta 2021 m. birželio 3 d.) paaiškinimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 2 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės Etikos komisijos posėdžio protokolą Nr. ((duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 18 d. Advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ teisinę išvadą dėl 2021 m. birželio 2 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės Etikos komisijos siūlymų pagal posėdžio protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) teisinio įvertinimo:

1. Nustatė, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresnioji slaugytoja I. G., pažemindama kitų darbuotojų garbę ir orumą darbo metu, padarė šiurkščius darbo pareigų pažeidimus ir pažeidė Elgesio kodekso 6.3, 6.4, 6.6, 9.5, 11.2, 11.8, 13.1, 14.1, 19, 21, 22, 23, 27.2, 27.5 punktų nuostatas, kadangi:

1.1. T. A. atžvilgiu 2021 m. gegužės 20 d. neužtikrindama reikiamo vaistų kiekio, sukėlė psichologinę įtampą bei stresą darbe; po grįžimo į vyresniosios slaugytojos pareigas, nuolat demonstravo antipatiją, reiškė panieką; Etikos komisijos posėdžio metu paaiškėjo, kad I. G. nuolat skleidė darbuotojams apie T. A. tikrovės neatitinkančią informaciją,

1.2. J. O. atžvilgiu elgėsi neetiškai, nemandagiai, negeranoriškai, nekompetentingai, 2021 m. gegužės 21 d. nepateikdama informacijos apie birželio mėnesio darbo grafiką; nuo I. G. grįžimo į darbą J. O. jaučia psichologinę įtampą; Etikos komisijos posėdžio metu paaiškėjo faktai apie anksčiau menkinamą išvaizdą ir žeminamą orumą, išvadinant „žmogžude“;

1.3. J. A. atžvilgiu skleisdama tikrovės neatitinkančią informaciją 2021 m. gegužės 20 d. dėl darbuotojos darbo kabineto uždarymo – tokiu būdu I. G. sukėlė nežinią, pažeminimą, sukuriant nereikalingumo jausmą, panieką J. A. atliekamam darbui, neužtikrino geranoriškos ir darbui palankios aplinkos, reiškė panieką ir menkino darbuotojos darbą, skleidė apkalbas;

1.4. L. Š. atžvilgiu pažemino garbę ir orumą, menkino išvaizdą 2021 m. gegužės 20 d. su panieka prie skyriaus kolegų išvadindama darbuotoją „storule“;

1.5. (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytojų J. D., J. A., T. A., J. O., V. F., D. J., R. K., R. L., M. B., R. S., L. P. ir L. Š. visą laikotarpį nuo grįžimo į vyresniosios slaugytojos pareigas, kiršino kolegas, diskriminuodama darbuotojus sudarant darbo grafikus, kėlė neigiamą psichologinę įtampą dėl priemonių trūkumo, nekompetentingo darbo organizavimo ir nuolatinio nepagarbaus elgesio su darbuotojais – užgauliojimo ir žeminimo dėl išvaizdos, socialinio statuso ir kitų priežasčių.

2. Atsižvelgiant į nurodytus šiurkščius darbo pareigų pažeidimus padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų, nekritišką savo elgesio vertinimą, neturėjimą ketinimo keisti savo elgesio, atleido I. G. iš (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios slaugytojos (1,0 etatu) pareigų 2021 m. birželio 18 d. be įspėjimo ir nemokant išeitinės išmokos pagal LR Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, t. y. garbės ir orumo pažeidimą kitų darbuotojų atžvilgiu darbo metu (Elgesio kodekso 6.3, 6.4, 6.6, 9.5, 11.2, 11.8, 13.1, 14.1, 19,21,22,23,27.2, 27.5 punktų nuostatas).

3. Nurodė Buhalterijos ir finansų apskaitos skyriui išmokėti I. G. visas priklausančias darbo užmokesčio sumas ir kompensaciją už 6,51 darbo dieną nepanaudotų kasmetinių atostogų.

Taigi matyti, kad ieškovė iš vyresniosios slaugytojos pareigų atleista pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, t. y. garbės ir orumo pažeidimą kitų darbuotojų atžvilgiu darbo metu, pažeidus Elgesio kodekso 6.3, 6.4, 6.6, 9.5, 11.2, 11.8, 13.1, 14.1, 19, 21, 22, 23, 27.2, 27.5 punktų nuostatas.

DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje. Taip pat šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomi kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos (DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas). Taigi, šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas nėra baigtinis, dėl to yra palikta darbdaviui galimybė nustačius visus šiurkštaus pažeidimo požymius savarankiškai tokį pažeidimą kvalifikuoti ir darbuotoją atleisti iš darbo. Tačiau darbuotojui nesutinkant su jo atleidimu iš darbo padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pareigą įrodyti, jog darbuotojas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, numatytas įstatymuose, pavyzdžiui DK, kituose norminiuose arba lokaliuose teisės aktuose, profesinės etikos taisyklėse nurodytas, tenka darbdaviui.

Darbo pareigų pažeidimas, net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai, savaime nereiškia, kad vien dėl to darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018).

2021 m. birželio 18 d. Įsakyme nurodyti penki pagrindiniai pažeidimai, kurie sudaro ieškovės darbo pareigų pažeidimo pagrindą:

1) neužtikrino reikiamo vaistų kiekio, tokiu būdu T. A. sukėlė psichologinę įtampą bei stresą darbe;

2) J. O. nepateikė informacijos apie birželio mėnesio darbo grafiką, su J. O. elgėsi neetiškai, nemandagiai, negeranoriškai, nekompetentingai;

3) J. A. atžvilgiu skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją dėl darbuotojos darbo kabineto uždarymo;

4) L. Š. atžvilgiu pažemino garbę ir orumą, menkino išvaizdą;

5) kiršino kolegas, diskriminavo darbuotojus sudarant darbo grafikus, kėlė neigiamą psichologinę įtampą dėl priemonių trūkumo ir pan.

Šiuo atveju byloje sprendžiamas klausimas, ar nurodyti ieškovės darbo pareigų pažeidimai pripažinti kaip šiurkštūs, kurių pagrindu atsakovė turėjo teisę atleisti ieškovę iš vyresniosios slaugytojos pareigų (DK 58 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta nėra jokio pagrindo išvadai, kad šiuo atveju ieškovė padarė šiukštų darbo tvarkos pažeidimą (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalies 7 punktas, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dar vienas iš ieškovės darbo pareigų pažeidimų, kurio pagrindu ieškovė atleista iš darbo, –slaugytojos L. Š. garbės ir orumo pažeminimas, išvaizdos menkinimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). Orumas – moralinės sąmonės sąvoka, reiškianti asmenybės vertingumą. Orumas reguliuoja visuomenės požiūrį į tą asmenį, reikalaudamas jį gerbti, pripažinti jo teises. Garbė – visuomenės pripažįstama pagarba asmeniui už nuopelnus, šlovė, geras vardas. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus tikrovės neatitinkančius ir jo garbę bei orumą žeminančius duomenis. Žeminančiomis garbę ir orumą laikomos tokios tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, jo gerą vardą visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-828/2001).

Pagal DK 30 straipsnį, reglamentuojantį darbuotojų garbės ir orumo gynimą, darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar jų grupės garbę, orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti.

Bylos duomenimis, 2021 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja L. Š. pateikė tarnybinį pranešimą dėl psichologinio smurto, kuriame nurodė, jog 2021 m. gegužės 20 d. visam kolektyvui girdint, vyr. slaugytoja ją išvadino „storule“. Įvyko žodinis konfliktas.

2021 m. gegužės 31 d. atsakovė raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paaiškinimų pateikimo įpareigojo ieškovę iki 2021 m. birželio 3 d. 15.00 val. raštu pateikti paaiškinimą dėl L. Š. tarnybinio pranešimo dėl psichologinio smurto.

2021 m. birželio 3 d. ieškovė (duomenys neskelbtini) ligoninei teikė paaiškinimą į 2021 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad “Jūsų paminėtame tarnybiniame pranešime pateikta informacija yra išgalvota ir neatitinka tikrovės. Kolegės orumo aš nepažeminau, joks konfliktas nevyko.“.

2021 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja J. A. tarnybiniame pranešime dėl psichologinės būsenos nurodė, jog pasikeitus skyriaus vyr. slaugytojai, nuolat jaučia didelę įtampą darbe, baimę, spaudimą bei žeminimą, motyvacijos eiti į darbą nebeturi.

2021 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja J. O. tarnybiniame pranešime dėl darbo grafikų, nurodė, jog nuolat jaučia psichologinę įtampą.

2021 m. gegužės 21 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja T. A. tarnybiniame pranešime dėl vaistų nepalikimo nurodė, jog jaučia didelę įtampą darbe dėl tiesioginio vadovo neetiško elgesio.

2021 m. birželio 1 d. J. D., J. A., T. A., J. O., V. F., D. J., R. K., R. L., M. B., R. S., L. P. ir L. Š. atsisakymu dirbti nurodė, kad atsisako dirbti „<...> Nepagarbos darbuotojams, kai kurių darbuotojų diskriminacijos, užgauliojimų, bei žeminimo I. G., daugiau kaip pusę metų nevadovavo skyriui, darbuotojai buvo psichologiškai ramūs, skyriuje buvo dirbama kokybiškai ir tvarkingai. Grįžus I. G., nebenorime eiti į darbą. Ji atvirai kerštauja mums, dėl buvusio nušalinimo nuo darbo. Skyriuje darbo kokybė sumažėjo, dėl nuolatinio psichologinio „teroro“. Tokiomis sąlygomis dirbti yra nebeįmanoma, todėl prašome atsižvelgti į mūsų norą nušalinti I. G. iš vyresniosios slaugytojos pareigų. Mes norime dirbti ramiai, tobulėti, sekti naujovių ir eiti į priekį.“.

Posėdžio metu direktoriaus pavaduotoja slaugai ir slaugytojos tvirtino, kad su ieškove nėra įmanoma dirbti, ji yra užgauli, įžeidinėja darbuotojus, slaugytojas vadina „žmogžudėm“ ir pan., tačiau nei viena iš slaugytojų negalėjo nurodyti kaip konkrečiai kiekviena buvo vadinama, užgauliojama ar diskriminuojama ieškovės laikotarpiu nuo tada, kai ieškovė buvo grąžinta į darbą (2021 m. gegužės 7 d.) iki jos atleidimo. Iš Etikos komisijos protokolo, DGK medžiagos matyti, kad darbuotojų neigiamas požiūris į ieškovę yra emociškai subjektyvus, saistomas ilgų darbo metų su ja (ieškovė ligoninėje dirbo nuo 1972 m.). Kaip matyti iš posėdžio metu liudytojų teiktų paaiškinimų, darbuotojai jau turi nusistovėjusią nuomonę apie ieškovę, tačiau vien tik praeities nuoskaudos ar ieškovės elgesys ne ginčo laikotarpiu (nuo 2021 m. gegužės 7 d iki 2021 m. birželio 18 d.) nėra ir negali būti vertinami kaip garbės ir orumo įžeidimas. Tai, kad, kaip nurodė liudytojos, ieškovė būna garsiai tranko spintelių dureles, kartais negalima suprasti, ko ji iš jų nori, negali būti prilyginama kitų darbuotojų garbės ir orumo pažeidimams.

Bendrame slaugytojų atsisakyme dirbti taip pat buvo nurodyta, jog ieškovė naudojasi tarnybine padėtimi, nepasiūlo kitiems darbuotojams dirbti faktinių valandų, nuolat trūksta darbo priemonių. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kad per laikotarpį, kai ieškovė buvo grąžinta į darbą, ji, sudarydama darbo grafikus, sudarė palankesnes sąlygas tam tikriems darbuotojams ar kad skyriuje nuolat trūko darbo priemonių. Byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad kažkuri slaugytoja teikė prašymą dirbti faktines valandas, kad ieškovė netenkino tokių prašymų faktines valandas skirdamasi dirbti sau.

Taigi, nėra jokio pagrindo konstatuoti darbuotų garbės ar orumo pažeidimą dėl galimos diskriminacijos, kiršinimo ar neigiamos psichologinės įtampos, kurie būtų prilyginami šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui, sudarančiam už tai ieškovę atleisti iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 4 punkto pagrindu.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad nors Etikos komisija darė išvadą, jog ieškovė pažeidė Elgesio kodekso 6.3, 6.4, 6.6, 9.5, 11.2, 11.8, 13.1, 14.1, 19, 21, 22, 23, 27.2; 27.5 punktų nuostatas, tačiau komisija sprendimu pasiūlė ligoninės vadovui supažindinti (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. slaugytoją I. G. su galimu atleidimu iš darbo už pakartotinį tokį patį Elgesio kodekso pažeidimą, jei šis pažeidimas bus padarytas per ateinančius 12 mėnesių nuo pirmojo pažeidimo nustatymo dienos, o ne pažeidimus pripažinti šiurkščiais ir atleisti ieškovę iš darbo.

DK 218 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

Ieškovė prašo grąžinti ją į (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigas. Tuo tarpu atsakovė prašo teismo, pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinti jos į (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigas.

Šiuo atveju akivaizdu, kad buvęs darbdavys (atsakovė) nepageidauja darbuotojos (ieškovės) grįžimo į darbą (DK 218 straipsnio 4 dalis). Posėdžio metu visos liudytojos, kurios dirba (duomenys neskelbtini) skyriuje, nurodė, kad ieškovės grįžimas į darbą būtų nepageidaujamas ir sukeltų neigiamą psichologinį klimatą. Posėdžio metu slaugytojos nurodė pakankamai neigiamų ieškovės savybių, kurių pagrindu teismas gali daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovei grįžus į darbą, personalo darbo efektyvumas sumažėtų, dėl to nukentėtų ne tik skyriuje dirbantys asmenys, bet ir pacientai. Teismo giliu įsitikinimu, pagrindo ignoruoti tokį darbdavio bei skyriuje dirbančių asmenų pasirinkimą, nėra. Atsakovės ir liudytojų nurodytų argumentų pagrindu darytina pagrįsta išvada, kad grąžinus ieškovę į buvusį darbą, jai nebus sudarytos palankios darbinės sąlygos darbui kolektyve, jos grąžinimas neatitiktų kitų darbuotojų lūkesčių ir akivaizdžiai užprogramuotų galimą naują konfliktą. Pažymėtina ir tai, kad pati ieškovė posėdžio metu teigė, kad darbe nuolat jautė spaudimą, buvo mobingas, buvo engiama, todėl šiuo atveju akivaizdu, kad nei pati ieškovė, nei skyriaus personalas negali optimizuoti našaus darbo kartu.