Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, 2A-797-459/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-09-22
Bylos Nr.: 2A-797-459/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-07430-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas: I. G.
Atsakovas: viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-797-459/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07430-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8; 1.3.6.3.2.1;1.3.6.3.2.11; 1.3.6.4.1.3; 1.3.9.2.2; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Domarkienės, Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. G. ir atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Klaipėdos ligoninei dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti į (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigas; priteisti iš atsakovės darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo priėmimo dienos (1 653,96 Eur); priteisti iš atsakovės 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

2.1. Ieškovė dirbo viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje nuo 1972 metų. Pagal 1972 m. sausio 28 d. darbo sutarties Nr. 179 priedą Nr. 7 darbo sutartis pakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2‑643-965/2021) ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-444-265/2021), t. y. nuo 2021 m. gegužės 7 d. grąžinta 1,0 etato krūviu į (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigas. Pažymėjo, kad 2021 m. birželio 18 d. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus 2021 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. (4.9)-P-648 „Dėl I. G. šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo“ (toliau – įsakymas) atleista iš einamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą be įspėjimo ir nemokant išeitinės kompensacijos.

2.2. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu atsakovė laiko ieškovės darbo metu padarytą kitų darbuotojų garbės ir orumo pažeidimą. Ieškovės nuomone, atsakovė, prieš priimdama sprendimą atleisti, privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka įrodyti ne tik padaryto nusižengimo faktą, t. y. konstatuoti, kad ji (ieškovė) darbo metu pažeidė kitų konkrečių darbuotojų garbę ir orumą, bet ir pagrįstai kvalifikuoti šį nusižengimą kaip šiurkštų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino ieškovės 2021 m. birželio 18 d. atleidimą iš VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigų 1,0 etato krūviu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, neteisėtu; Pripažino, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; Priteisė ieškovei iš atsakovės 1 653,96 Eur vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021 m. birželio 18 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Įpareigojo atsakovę atlikti buhalterinius ieškovės darbo užmokesčio ir nuo jo mokėtinų mokesčių skaičiavimus; Priteisė ieškovei iš atsakovės šešių mėnesių 1 653,96 Eur vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) kompensaciją. Įpareigojo atsakovę atlikti buhalterinius ieškovės darbo užmokesčio ir nuo jo mokėtinų mokesčių skaičiavimus; Priteisė ieškovei iš atsakovės 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; Sprendimo dalį dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos – 1 653,96 Eur (neatskaičius mokesčių) priteisimo ieškovei nukreipė vykdyti skubiai; Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1. Nurodė, kad vaistų trūkumas buvo fiksuotas gegužės 20 d. 6 val. rytą slaugytojos T. A.. Pažymėjo, kad T. A. posėdžio metu nurodė, kad 20 d. ryte neturėjo pacientams vaistų. Posėdžio metu pripažino, kad jau iš vakaro, atėjusi į naktinę pamainą (gegužės 19 d.), pamatė, kad trūksta vaisto. Byloje pateiktas slaugytojų 2021 m. gegužės mėn. darbo grafikas, iš kurio matyti, kad slaugytoja T. A. dirbo nepertraukiamai nuo gegužės 19 d. dienos iki gegužės 20 d. 7.45 val. Vadinasi, pati T. A. turėjo pastebėti vaistų trūkumą jau 19 d. ir dar esant vyr. slaugytojai (ieškovės darbo laikas iki 15.20 val.) galėjo pranešti jai apie medikamentų trūkumą. Nors T. A. posėdžio metu teigė, kad visada slaugytojos bijojo ieškovei sakyti, kad trūkstą vaistų, tačiau, teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad T. A. galimai bijojo ieškovės, nėra pateisinama priežastis nekomunikuoti darbiniais klausimais.

4.2. Pažymėjo, kad nėra jokios tvarkos, pagal kurią skyriuje būtų nustatyta, jog tam tikrą dieną turi būti atitinkamas vienokių ar kitokių vaistų kiekis. Teigia, kad teismo posėdžio metu tiek liudytojos, tiek šalys nurodė, jog vaistai sužiūrimi tiesiog pagal gydytojų paskyrimus tuo metu gulintiems skyriuje ligoniams, tačiau kaip turi būti fiksuojama ir kontroliuojama, kokių ir kiek konkrečiai vaistų tą dieną turi būti, nustatyta nėra. Darė išvadą, kad nesant aiškiai nustatytos vaistų užsakymo tvarkos, nėra pagrindo konstatuoti ir vaistų užsakymo tvarkos pažeidimo, už kurį yra atsakinga vyresnioji slaugytoja. Atkreipė dėmesį ir tai, kad įstaigoje nebuvo atliktas joks tyrimas dėl galimo 2021 m. gegužės 20 d. vaistų trūkumo (duomenys neskelbtini) skyriuje, kurio pagrindu būtų ištirtos visos aplinkybės, susijusios su ieškovės pareigų atlikimu / neatlikimu, ir konstatuota ieškovės kaltė dėl vaistų trūkumo.

4.3. Nurodė, kad byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog ieškovės teiktas birželio mėn. grafikas buvo ne kartą atmestas ir perduotas ieškovei derinti iš naujo. Teismas vertino, kad vien ta aplinkybė, jog birželio mėn. darbo grafikas buvo patvirtintas praleidus terminą, nėra esminis, siekiant konstatuoti ieškovės šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą. Sutinka, kad byloje esantys įrodymai bei liudytojų paaiškinimai patvirtina, jog dėl ieškovės tinkamo pareigų neatlikimo slaugytoja V. F. 2021 m. birželio 1 d. atvykusi į darbą pagal nepatvirtintą 2021 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini) skyriaus slaugytojų grafiką, apie kurio pasikeitimus nebuvo informuota, turėjo vykti atgal namo, kiti darbuotojai irgi patyrė nepatogumų dėl nesudaryto grafiko. Taip pat 2021 m. birželio 7 d. ligoninės tyrimo komisija nustatė, kad sudarant 2021 m. birželio mėnesio (duomenys neskelbtini) skyriaus slaugos ir pagalbinio medicinos personalo darbo grafiką laikotarpiu 2021 m. gegužės 18 d. – birželio 1 d. buvo pažeistos DK nuostato ir Darbo tvarkos taisyklės. Tačiau teismas pastebėjo, kad grafikas buvo pateiktas ir tik dėl ilgo jo derinimo tarp ieškovės ir pavaduotojos jis buvo patvirtintas tik birželio 2 d., todėl vienareikšmiškos ieškovės kaltės dėl laiku neparengto grafiko nenustatė.

4.4. Akcentavo, kad ieškovė beveik po metų pertraukos pradėjo dirbti gegužės 7 d., per 10 dienų parengė birželio mėn. grafiką, kuris, kaip nurodo pati ieškovė savo paaiškinime ligoninei, dėl žmogiško apsirikimo turėjo klaidų, dėl pandemijos ir darbuotojų atostogų skyriuje trūko darbuotojų ir pan., todėl laikė, kad ieškovė nors ir tinkamai neatkilo savo funkcijų kaip vyresnioji slaugytoja, tačiau šis pareigų neatlikimas negali būti traktuojamas kaip šiurkštus darbo tvarkos pažeidimas.

4.5. Nurodė, kad visus sprendimus dėl kabinetų uždarymo priima administracija, o ieškovė neturi tokių įgaliojimų, todėl laikė, jog J. A., gavusi informaciją, kad neva ketinama uždaryti jos kabinetą, turėjo suvokti, kad ieškovė nedaro įtakos kabinetų darbui ir ieškovės nurodyta informacija galimai klaidinga.

4.6. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės atleidimo įsakyme nurodyta, jog ji, be kita ko, atleista už tai, kad J. A. atžvilgiu skleisdama tikrovės neatitinkančią informaciją, sukėlė nežinią, pažeminimą, sukuriant nereikalingumo jausmą, panieką J. A. atliekamam darbui, neužtikrino geranoriškos ir darbui palankios aplinkos, reiškė panieką ir menkino darbuotojos darbą, skleidė apkalbas. Pažymėjo, kad direktoriaus pavaduotoja slaugai nurodė, jog pasvarstymai dėl darbo reorganizavimo buvo, tarp jų ir dėl galimų tam tikrų kabinetų uždarymo, todėl, teismas vertino, kad ieškovės žinoma informacija apie tokius pasvarstymus, niekaip negali būti vertinama nei kaip tikrovės neatitinkančios informacijos, nei apkalbų skleidimas.

4.7. Nurodė, kad ieškovė L. Š. matė tik keletą kartų, tą posėdžio metu patvirtino ir pati L. Š.. Teigia, kad jokio įsisenėjusio konflikto ar nuoskaudų tarp jų nebuvo. Pastebėjo, jog teismo posėdžio metu L. Š. vis keitė savo paaiškinimus ir negalėjo konkrečiai pasakyti, ar ieškovė ją pavadino „stora“, „storuliuke“ ar „storule“. Teismas vertino, kad tai, kuris žodis buvo pavartotas, turi įtakos ir jo kontekstui, kadangi žodį „stora“ galima vertinti kaip labiau nepagarbų nei „storuliukė“. Be to, vertino ir tai, kokiame kontekste šis žodis buvo pavartotas. Atkreipė dėmesį, kad liudytoja nurodė, jog ieškovė jai ir jos kolegei D. J. sakiusi, kad jos jai abi panašios – „storiuliukės“. Darė išvadą, kad pasisakymas buvo bendro pobūdžio, siekiant nusakyti jų panašią išvaizdą. Manė, jog ieškovė nesiekė įžeisti ar kitaip užgauliai elgtis su darbuotojomis.

4.8. Nurodė, kad posėdžio metu direktoriaus pavaduotoja slaugai ir slaugytojos tvirtino, kad su ieškove nėra įmanoma dirbti, ji yra užgauli, įžeidinėja darbuotojus, slaugytojas vadina „žmogžudėm“ ir pan., tačiau atkreipė dėmesį, kad nei viena iš slaugytojų negalėjo nurodyti kaip konkrečiai kiekviena buvo vadinama, užgauliojama ar diskriminuojama ieškovės laikotarpiu nuo tada, kai ieškovė buvo grąžinta į darbą (2021 m. gegužės 7 d.) iki jos atleidimo. Pažymėjo, kad iš Etikos komisijos protokolo, DGK medžiagos matyti, kad darbuotojų neigiamas požiūris į ieškovę yra emociškai subjektyvus, saistomas ilgų darbo metų su ja (ieškovė ligoninėje dirbo nuo 1972 m.). Teigia, kad iš posėdžio metu liudytojų teiktų paaiškinimų matyti, jog darbuotojai jau turi nusistovėjusią nuomonę apie ieškovę, tačiau vien tik praeities nuoskaudos ar ieškovės elgesys ne ginčo laikotarpiu (nuo 2021 m. gegužės 7 d iki 2021 m. birželio 18 d.) nėra ir negali būti vertinami kaip garbės ir orumo įžeidimas. Laikė, jog tai, kad, kaip nurodė liudytojos, ieškovė būna garsiai tranko spintelių dureles, kartais negalima suprasti, ko ji iš jų nori, negali būti prilyginama kitų darbuotojų garbės ir orumo pažeidimams.

4.9. Nurodė, kad buvęs darbdavys (atsakovė) nepageidauja darbuotojos (ieškovės) grįžimo į darbą. Pažymėjo, kad posėdžio metu visos liudytojos, kurios dirba (duomenys neskelbtini) skyriuje, nurodė, kad ieškovės grįžimas į darbą būtų nepageidaujamas ir sukeltų neigiamą psichologinį klimatą. Teigė, kad posėdžio metu slaugytojos nurodė pakankamai neigiamų ieškovės savybių, kurių pagrindu teismas gali daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovei grįžus į darbą, personalo darbo efektyvumas sumažėtų, dėl to nukentėtų ne tik skyriuje dirbantys asmenys, bet ir pacientai. Laikė, kad pagrindo ignoruoti tokį darbdavio bei skyriuje dirbančių asmenų pasirinkimą, nėra. Darė išvadą, kad grąžinus ieškovę į buvusį darbą, jai nebus sudarytos palankios darbinės sąlygos darbui kolektyve, jos grąžinimas neatitiktų kitų darbuotojų lūkesčių ir akivaizdžiai užprogramuotų galimą naują konfliktą.

4.10. Konstatavo, kad tarp ieškovės ir kitų darbuotojų tvyrantį darbinė įtampa sudarys nepalankias darbines sąlygą ne tik kolektyvui, bet ir pacientams, todėl ieškovės reikalavimas, grąžinti ją į eitas pareigas, netenkintinas (DK 218 straipsnio 4 dalis).

4.11. Nurodė, kad pripažindamas atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžindamas ieškovės į darbą, tačiau priteisdamas iš darbdavio buvusiai darbuotojai išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Taip pat teigia, kad darbuotojai priteistina kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojos vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojos vidutiniai darbo užmokesčiai.

4.12. Nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, kuriuos darbdavys taikė neproporcingai pažeidimo sunkumui, ieškovė patyrė sąlyginai neigiamų išgyvenimų, kuriems kompensuoti nepakanka darbo sutarties nutraukimo neteisėtumo konstatavimo ir kompensacijų priteisimo. Laikė, kad šiuo atveju yra visos būtinos sąlygos priteisti ieškovei ir neturtinės žalos atlyginimą.

4.13. Nurodė, kad ieškovė buvo neteisėtai atleista iš darbo už šiurkščius darbo tvarkos pažeidimus. Todėl sutiktina, kad ieškovė dėl to patyrė neigiamų išgyvenimų, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovė dėl to patyrė sveikatos problemų, konsultavosi su psichologais, kad jai yra paskirtas gydymas. Akivaizdu, kad darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu sukėlė ieškovei sąlyginai neigiamus išgyvenimus. Taigi, sprendžiant ieškovės patirtos neturtinės žalos dydį, būtinai atsižvelgti į tai, kad ieškovės atleidimas iš darbo nebuvo diskredituojančio pobūdžio, byloje nėra duomenų, jog atsakovė patyrė sveikatos problemų ar buvo kitaip žeminta ar paniekinta kitų akivaizdoje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1. Nurodė, kad bylos kontekste itin reikšminga, jog tyrimas ieškovės atžvilgiu dėl galimai jos pažeistų elgesio kodekso normų buvo pradėtas gavus net 4 (keturis) tarnybinius pranešimus dėl jos, kaip (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios slaugytojos elgesio ir net 12 (dvylikos) (duomenys neskelbtini) skyriaus slaugytojų pasirašytą raštą (t. y. beveik visų ieškovei pavaldžių slaugytojų) dėl atsisakymo dirbti (duomenys neskelbtini) skyriui vadovaujant ieškovei. Pažymėjo, kad 2021 m. birželio 2 d. Etikos komisijos posėdžio protokolo Nr. (1.52)-EK-2, Etikos komisija vieningai sprendė, kad „visos faktinės aplinkybės, nurodytos tarnybiniuose pranešimuose, (duomenys neskelbtini) skyriaus slaugytojų rašte dėl atsisakymo dirbti, bendrosios praktikos slaugytojų bei vyr. slaugytojos I. G. pasisakymuose patvirtina, kad skyriuje yra nuolatinė psichologinė įtampa, nepagarba kolektyvui, kolektyvo nenoras eiti į darbą“. Teigia, jog atsižvelgiant į visiška abejingumą dėl savo veiksmu, nekritiška savo elgesio vertinimą, neturėjimą ketinimo keisti savo elgesio, ieškovė už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, t. y. garbės ir orumo pažeidimą kitų darbuotoju atžvilgiu darbo metu, buvo atleista iš (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos pareigų.

6.2. Nurodė, kad iš į bylą pateiktos VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninės vyriausiojo gydytojo 2009 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. P-30 patvirtintos Pareigų instrukcijos, būtent vyresnioji slaugytoja atsako už savalaiki skyriaus aprūpinimą medikamentais ir kitomis priemonėmis, būtinomis sveikatos priežiūros procesui. Teigia, kad šią vyresniosios slaugytojos atsakomybę taip pat patvirtina ir į bylą pateikto VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus 2018 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. (1.6)-Į-76 patvirtinto Vaistinių preparatų laikymo ir įtraukimo į apskaitą VšĮ Respublikinėje ligoninėje tvarkos aprašo 21 punktas, kuriame numatyta, kad skyriaus vyriausiasis slaugytojas atsako už vaistinių preparatų įtraukimą į apskaitą, laikymą, išdavimą pacientams ir įtraukimą atsargų pertekliaus susidarymą, vaistinių preparatų tinkamumo vartoti laiko kontrolę, netinkamų vartoti vaistinių preparatų perdavimą laiku iš skyriaus į jų kaupimo vietą VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninės vaistinei. Pažymėjo, kad niekas kitas, išskyrus vyresniąją slaugytoją, dėl tinkamos vaistų apskaitos užtikrinimo, neturi nei teisės, nei galimybės užsakyti vaistų iš vaistinės, būtent dėl tos priežasties tai yra išimtinai vyresniosios slaugytojos pareiga.

6.3. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė vyresniosios slaugytojos pareigas ligoninėje ėjo nuo 1984 m. balandžio 1 d., t. y. beveik 40 (keturiasdešimt) metų. Teigia, kad iš bylos medžiagos matyti, kad viena iš vyresniosios slaugytojos pareigų – užtikrinti savalaikį skyriaus aprūpinimą medikamentais ir kitomis priemonėmis, būtinomis sveikatos priežiūros procesui.

6.4. Nurodė, kad aplinkybė, jog budėjimo metu kartais pasitaiko atvejų, kai vaistų pritrūksta, jokiu būdu negali paneigti fakto, kad tokie atvejai slaugytojoms kelia įtampą ir stresą. Medikamentų ir kitų priemonių, būtinų sveikatos priežiūros procesui, trūkumas skyriuje nėra laikomas norma ir (ar) įprasta situacija skyriuje. Taip pat pažymėjo, kad vyresniosios slaugytojos pareiga užtikrinti skyriaus aprūpinimą medikamentais ir kitomis priemonėmis, būtinomis sveikatos priežiūros procesui, įtvirtinta ne šiaip sau, o būtent siekiant tinkamo ir sklandaus asmens sveikatos priežiūros paslaugų pacientams teikimo. Teigia, jog kiekvienas skyrius privalo būti aprūpintas medikamentais ir kitomis priemonėmis, būtinomis sveikatos priežiūros procesui, kad slaugytojos asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams galėtų teikti tinkamai ir efektyviai. Tai yra, kad prireikus suduoti pacientui jam gydytojo paskirtą medikamentą, šio medikamento skyriuje būtų, ir slaugytojai būtent pacientui skirto laiko sąskaita nereikėtų jo ieškoti po visus ligoninės skyrius.

6.5. Nurodė, kad įtampą ir stresą dėl laiku nepatvirtinto 2021 m. birželio mėnesio darbo grafiko patyrė ne tik slaugytoja J. O., tačiau ir kitos (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja V. F. 2021 m. birželio 1 d. atvykusi į darbą pagal nepatvirtiną 2021 m. birželio mėnesio (duomenys neskelbtini) skyriaus slaugytojų darbo grafiką, apie kurio pasikeitimus nebuvo informuota, turėjo vykti atgal namo (tą patvirtina Ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriaus slaugytojų 2021 m. birželio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis, iš kurio matyti, kad V. F. 2021 m. birželio 1 d. faktiškai žymėta kaip poilsio diena). Pažymėjo, kad būtent nustačius ieškovės, kaip atsakingo už slaugos personalo darbo grafikų sudarymą asmens, visišką nekomunikavimą su pavaldžiu personalu (tuo išreiškiant nepagarbą, žeminimą, valdžios rodymą) darbo organizavimo klausimais, savalaikiai darbo grafiko nepateikus atsakingiems asmenims tvirtinti, yra pagrindas išvadai, kad ieškovė pažeidė elgesio kodekso, kaip psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos priemonės, nuostatas.

6.6. Pažymėjo, kad ieškovė ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigas, t. y. pareigas priskirtinas vadovaujančių pareigybių kategorijai. Teigia, jog iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės pateiktos VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninės vyriausiojo gydytojo 2009 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. P-30 patvirtintos pareigų instrukcijos, viena iš vyresniosios slaugytojos funkcijų yra būtent organizuoti pavaldaus personalo darbą ir jam vadovauti. Pažymėjo, kad vyresniajai slaugytojai pavaldūs darbuotojai: bendrosios praktikos slaugytojai, ūkio reikalų tvarkytojas, maisto išdavėjai, slaugytojų padėjėjai, pagalbiniai medicinos darbuotojai. Vyresniosios slaugytojos pareigų priskyrimą vadovaujančių pareigybių kategorijai patvirtina ir į Civilinę bylą atsakovės pateikto VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus 2018 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. (1.6)-Į-180 patvirtinto VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriaus darbo tvarkos aprašo 9 punktas. Mano, kad teiginys, jog ieškovė, kaip (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresnioji slaugytoja, jokiu sprendimu dėl (duomenys neskelbtini) skyriaus slaugytoju darbo organizavimo nepriima laikytinas mažu mažiausiai klaidinančiu.

6.7. Nurodė, kad tai kokia forma, t. y. bendrine ar mažybine, pavaldaus darbuotojo atžvilgiu buvo pavartotas žodis „stora“, niekaip nepaneigia fakto, kad tokio pobūdžio replikos nėra suderinamos su darbo aplinka, kurioje darbuotojas nepatiria priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, kaip to reikalauja DK 30 straipsnio 1 dalis. Akcentuoja, kad vien tai, jog vadovaujančių pareigybių kategorijai priskirtinas pareigas einantis asmuo leidžia sau replikuoti jam pavaldžių darbuotojų išvaizdą, ar kaip pats Pirmosios instancijos teismas nurodo, skirstyti darbuotojus pagal išvaizdos bruožus, savaime kelia pagrįstų abejonių dėl tokio asmens elgesio atitikties Elgesio kodekso, nustatančio pagrindinius Ligoninės darbuotojų elgesio principus, kurių darbuotojai privalo laikytis darbo metu, nuostatoms.

6.8. Teigia, kad prieštaraujančiais DK nuostatoms veiksmais gali būti pripažįstami tiek pasikartojantys, tiek vienkartiniai darbuotojo veiksmai, atitinkantys DK 30 straipsnyje minimus požymius – yra priešiški, neetiški, žeminantys, agresyvūs, užgaulūs ar įžeidžiantys ir jais kėsinamasi į bent vieno darbuotojo orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ir pan. Mano, kad šiuo atveju ilgą laiką besitęsiantį ieškovės psichologinį smurtą (duomenys neskelbtini) skyriaus slaugytojų atžvilgiu patvirtina šios civilinės bylos nagrinėjimo metu pačios ieškovės bei liudytojų – (duomenys neskelbtini) skyriaus slaugytojų ir Ligoninės Psichiatrijos filialo vadovo/ Etikos komisijos pirmininko, teikti paaiškinimai.

6.9. Pažymi, kad jog atsakovės sprendimas atleisti ieškovę iš (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigų nebuvo neteisėti ir kryptingi veiksmai jos atžvilgiu. Mano, jog yra priešingai – tai buvo ieškovės šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, piktavališkumo ir nenoro bendradarbiauti pasekmė. Pažymi, kad ieškovė nurodo, jog darbdavys neva mėgina su ja susidoroti, keršija už kitas teismines bylas ir pan., ko rezultate ieškovė patiria didžiulį stresą, dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą. Tačiau atkreipia dėmesį, jog nepaisant to, ieškovė prašo ją grąžinti į darbą, t. y. į (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigas. Mano, kad tokie ieškovės reikalavimai prasilenkia su elementaria logika ir jos išsakomais argumentais dėl neturtinės žalos priteisimo. Mano, kad asmuo, kuris tariamai dėl darbdavio veiksmų patiria didžiulį stresą, nerimą ir pažeminimą, jokiu būdu nenorėtų grįžti į darbovietę, kurioje galimai ir toliau patirtų stresą. Daro išvadą, kad yra akivaizdu, jog ieškovė nurodytų išgyvenimų realiai nepatyrė.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

8.1. Nurodė, kad atsakovė kaltino ieškovę, kad ji ne laiku teikė darbuotojų budėjimo, tačiau pažymi, jog tokius jos argumentus paneigė pirmosios instancijos teismas. Teigia, jog vaizdžiai sakant, pagalius į ratus kišo pati ligoninės administracija, t. y. direktoriaus pavaduotoja slaugai A. Z.. Pažymi, jog tai, kad skyriuje pritrūko medikamentų ir dėl to slaugytojai T. A. buvo sukelta nepamatuojama įtampa, ko pasekoje buvo pažeista jos garbė ir orumas, išaiškėjo, jog pati T. A. tą dieną netinkamai atliko savo darbo pareigas. Nurodė, kad 2021 m. gegužės 19 d. T. A. dirbo dieninėje pamainoje ir jau tada trūko medikamentų, dėl kurių ji vėliau – 2021 m. gegužės 20 d., po naktinės pamainos, parašė pranešimą ligoninės administracijai, tačiau apie tai niekam nieko nesakė. Teigia, kad jai pranešus ieškovė tą situaciją būtų ištaisiusi, tačiau po dieninės pamainos ji pasiliko dirbti naktinėje pamainoje ir ją tada ištiko šokas – ji tik būdama naktinėje pamainoje suprato, kad trūksta reikalingų pacientams medikamentų, t. y. T. A. pati sukūrė situaciją, kad susidarytų sąlygos parašyti pranešimą administracijai dėl lyg tai netinkamo ieškovės pareigų atlikimo.

8.2. Atkreipia dėmesį, kad atsakovo atstovė apeliaciniu skundu mėgindama nuginčyti ieškovės prašomos neturtinės žalos 3 000 Eur dydį, jog ieškovės „keliamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tik bandymas pasipelnyti“, ieškovė taip pat mano, kad atsakovo atstovės prašymas apeliaciniame skunde priteisti iš jos visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, t. y., už apeliacinio skundo, kuriame atsakovo atstovė nepagrindžia nė vieno savo teiginio konkrečiu byloje išnagrinėtu įrodymu, atsakovo (VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės naudai), yra tik „atsakovo atstovės bandymas iš jos pasipelnyti“, nes ieškovės nuomone yra tikėtina, kad atsakovė (VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninė), 19-os smulkiu šriftu prirašytų lapų tikrai neskaitė ir jaučia, sumokės už lapų kiekį. Atkreipia į tai teismo dėmesį ir prašo kritiškai vertinti atsakovo patirtas išlaidas apeliaciniame procese.

Šalies argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą iš dalies pakeisti – pripažinti 2021 m. birželio 18 d. atleidimą iš VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigų 1,00 etato krūviu pagal LR DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu bei grąžinti ją į ankstesnį darbą – VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės urologijos skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigas; Priteisti iš VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės 3 000 Eur neturtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

10.1. Nurodė, kad VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje dirbo 49 metus, iš kurių (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigose 19 metų. Pažymėjo, kad turi aukštąjį išsilavinimą – magistro laipsnį, sąžiningai ir nuoširdžiai dirbo savo darbą ir niekada neturėjo jokių priekaištų nei iš administracijos nei iš pacientų pusės. Teigia, kad pretenzijos ieškovės atžvilgiu iš ligoninės administracijos pusės atsirado tik tada, kai direktoriaus pavaduotojos slaugai pareigose pradėjo dirbti A. Z.. Mano, kad būtent jos dėka prasidėjo organizuotas kolektyvo karas prieš ieškovę, kuris pasibaigė jos neteisėtu atleidimu iš darbo 2020 metais. Atkreipė dėmesį, kad į darbą ją, pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, 2021 m. gegužės mėnesį grąžino teismas. Darė išvadą, kad esant tokioms aplinkybėms, ji, kaip ir bet koks kitas darbuotojas, buvo nepageidautina darbe. Teigia, kad tik jai grįžus į darbą pajuto spaudimą, mobingą. Tačiau ieškovės nuomone, tai visiškai nereiškia, kad teismui dėl neteisėto atleidimo iš darbo grąžinus vėl ją į darbą situacija gali pasikartoti ir ieškovei vėl bus sudarytos nepalankios sąlygos. Akcentavo, jog tam, kad išvengti mobingo ir darbdavio piktnaudžiavimo savo teisėmis, kaip stipresnės sutarties šalies, ieškovė kreipėsi į prokuratūrą ir generalinio prokuroro įsakymu, jai suteiktas pranešėjo statutas. Mano, kad apie tai, jog ieškovė turi tokį statusą žinoma atsakovui, todėl jis ir prieštarauja jos grąžinimui į darbą. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad įstatymas suteikia pranešėjui tam tikras garantijas, tame tarpe dėl pranešėjo atleidimo iš darbo draudimo bei sudarymo jam nepalankių sąlygų, teismas spręsdamas klausimą dėl ieškovės grąžinimo į darbą neturi vadovautis vien atsakovo (darbdavio) nuomone, ir daryti išvadą, kad ieškovei grįžus į darbą bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.

10.2. Nurodė, kad dėl atleidimo iš darbo patyrė ir išgyvenimus ir nepatogumus, jaučiasi pažeminta. Teigia, jog išdirbus ligoninėje 49 metus, vietoje pagarbos ir padėkos sulaukė daugybės kaltinimų, patyrė psichologinį smurtą. Mano, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes, patirtą pažeminimą, išgyvenimus, nepatogumus, ieškovė patyrė daug didesnę neturtinę žalą negu priteisė teismas. Savo patirtą neturtinę žalą įvertino – 3 000 Eur.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimų į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, atsakovės apeliacinį skundą tenkinant visa apimtimi. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

12. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

12.1. Nurodė, kad ieškovės atleidimas iš darbo 2020 metais nėra ir negali būti šios civilinės bylos dalykas. Taip pat teigia, kad A. Z. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotojos slaugai pareigas eina nuo 2007 metų, tuo tarpu, darbo VšĮ Respublikinėje ligoninėje metu ieškovei buvo nustatyti 14 (keturiolika) darbo pareigų pažeidimo atvejų: iš jų 11 (vienuolika) einant (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigas ir 3 (trys) – (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos pareigas. Pažymėjo, kad ieškovės darbo pareigų pažeidimai VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninėje fiksuojami jau nuo 1990 metų.

12.2. Pažymėjo, kad etikos komisija net siūlė nušalinti ieškovę nuo vyresniosios slaugytojos pareigų, paliekant dirbti bendrosios praktikos slaugytojos pareigose, tačiau ta pati ligoninės administracija, kurią ieškovė šiai dienai viskuo kaltina, suteikė jai galimybę pasitaisyti, jos nuo vyresniosios slaugytojos pareigų nenušalindama, kas atsakovės nuomone neginčytinai patvirtina ieškovės išsigalvojimus dėl atsakovės, kaip darbdavio neteisėtų siekių jos atžvilgiu.

12.3. Teigia, kad ieškovė laikosi pozicijos, jog darbuotojų tarnybiniai pranešimai, kurių pagrindu etikos komisijoje buvo svarstomas jos elgesys, buvo parašyti administracijai paprašius ar paraginus. Tačiau atsakovės nuomone iš bylos medžiagos matyti, kad ši ieškovės pozicija yra visiškai niekuo nepagrįsta, t. y. ligoninės administracija neturėjo jokios įtakos tarnybinius pranešimus ir bendrą atsisakymą dirbti pasirašiusioms (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytojoms. Tą neginčytinai patvirtino visi, tiek bylos nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje, tiek pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai.

12.4. Nurodė, kad ieškovė byloje nuosekliai laikėsi pozicijos, jog atsakovė, kaip darbdavys, mėgino su ja susidoroti, ko rezultate ji patyrė didžiulį psichologinį smurtą, stresą, dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą. Vis tik, nepaisant to, ieškovė bet kokiomis priemonėmis siekia grįžti į vyresniosios slaugytojas pareigas. Mano, kad jei ieškovė iš tiesų būtų dirbusi stresinėmis sąlygomis, jautų nuolatinį bandymą su ja susidoroti, tikrai neprašytų būti grąžinta į stresinę ir ją taip neigiamai veikiančią aplinką. Teigia, kad toks ieškovės pozicijos ir keliamų reikalavimų prieštaringumas mažų mažiausiai prasilenkia su elementaria logika ir tik dar kartą patvirtina ieškovės, kaip asmens, nesąžiningumą bei faktą, kad tai ji yra asmuo, taikęs mobingą kitų asmenų atžvilgiu, o ne atvirkščiai. Tai yra, polinkį sąmoningai gudrauti, siekiant bet kokiomis priemonėmis sukurti regimybę, kad ji tėra tik susiklosčiusių aplinkybių auka.

12.5. Pažymėjo, kad pranešėjo statuso suteikimas neriboja darbdavio galimybių naudotis įstatyme ir kituose teisės aktuose jam suteiktomis teisėmis, jeigu neigiamus padarinius asmuo, pateikęs informaciją apie pažeidimą, patyrė ne dėl jo pranešimo ar pateiktos informacijos apie pažeidimą. Neabejoja, kad ieškovei šios aplinkybės nuo pat pradžių buvo gerai žinomos, kadangi ji aktyviai naudojasi teisine pagalba, ir tiesiog, manipuliuodama pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatomis siekia bet kokia kaina likti vyresniosios slaugytojos pareigose, visiškai nepaisant jai pavaldaus kolektyvo teisių į psichologiškai ir emociškai saugią darbo aplinką.

12.6. Nurodė, kad kiekvienoje byloje taikytinas pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdas parenkamas, atsižvelgiant į joje nustatytas konkrečias bylos faktines aplinkybes. Teigia, kad vienas iš DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytų teisinių pagrindų, kai taikytinas šioje tesės normoje reglamentuojamas alternatyvus darbuotojo teisių jį neteisėtai atleidus iš darbo gynimo būdas, negrąžinant jo į pirmesnį darbą – kai darbuotojo negrąžinti į darbą prašo darbdavys. Pažymi, kad atsakovė, kaip darbdavys savalaikiai yra išreiškusi prašymą, teismui sprendžiant, jog ieškovė iš (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigų atleista neteisėtai (su kuo atsakovė kategoriškai nesutinka), ieškovės į (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigas negrąžinti.

12.7. Nurodė, kad atsakovės sprendimas atleisti ieškovę iš (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigų nebuvo neteisėti ir kryptingi veiksmai jos atžvilgiu. Mano, kad yra priešingai – tai buvo ieškovės šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, piktavališkumo ir nenoro bendradarbiauti pasekmė, t. y. mano, kad atleidimą lėmė būtent ieškovės neteisėti veiksmai nukreipti prieš jai pavaldų kolektyvą.

12.8. Pažymėjo, kad ieškovė, prašydama priteisti neturtinę žalą, nepateikė visiškai jokių įrodymų, patvirtinančių savo teisę į šios neturtinės žalos atlyginimą, t. y. prašoma priteisti gana nemaža net 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos suma, kuri civilinėje byloje nebuvo niekuo įrodinėjama. Darė išvadą, jog ieškovės keliamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo – tik bandymas pasipelnyti. Atkreipia dėmesį, jog ieškovei ieškinyje nenurodžius esminių iš darbo santykių kylančių atsakomybės taikymo sąlygų ir jų neįrodžius, reikalavimas priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą yra visiškai nepagristas ir negali būti tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas.

Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, tai, kad ieškovės bei atsakovės atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o apeliantės bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės atleidimas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą pripažintas neteisėtu bei iš šio reikalavimo išplaukiančių papildomų reikalavimų dėl kompensacijos priteisimo bei grąžinimo į ankstesnes pareigas teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

16. Byloje esančiais įrodymais bei proceso dalyvių teiktais paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė, nuo 1972 m. sausio 28 d. pradėjo dirbti VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje (duomenys neskelbtini) skyriuje. 2020 m. birželio 12 d. ieškovė atleista iš VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigų 1,0 etato krūviu pagal 2020 m. birželio 10 d. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus įsakymą Nr. (4.9)-P-544. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 1 d. sprendimu pripažino ieškovės I. G. atleidimą iš (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigų 1,0 etato krūviu neteisėtu ir grąžino ieškovę į VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigas 1,0 etato krūviu. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Tuo pagrindu ieškovė darbą pradėjo 2021 m. gegužės 7 d.

17. Taip pat nustatyta, kad 2021 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja J. A. pateikė tarnybinį pranešimą dėl psichologinės būsenos. 2021 m. gegužės 25 d. atsakovė raštu Nr. (4.5)-S-160 dėl paaiškinimų pateikimo įpareigojo ieškovę iki 2021 m. gegužės 28 d. 15.00 val. raštu pateikti paaiškinimą dėl J. A. tarnybinio pranešimo dėl psichologinio smurto. 2021 m. gegužės 27 d. ieškovė VšĮ Respublikinei Klaipėdos ligoninei teikė paaiškinimą į 2021 m. gegužės 25 d. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės raštą Nr. (4.5)-S-160. 2021 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja T. A. pateikė tarnybinį pranešimą dėl vaistų nepalikimo. 2021 m. gegužės 28 d. atsakovė raštu Nr. (4.5)-S-181 dėl paaiškinimų pateikimo įpareigojo ieškovę iki 2021 m. birželio 3 d. 15.00 val. raštu pateikti paaiškinimą dėl T. A. tarnybinio pranešimo dėl vaistų nepalikimo. 2021 m. gegužės 21 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja J. O. pateikė tarnybinį pranešimą dėl darbo grafikų. 2021 m. gegužės 25 d. atsakovė raštu Nr. (4.5)-S-159 dėl paaiškinimų pateikimo įpareigojo ieškovę iki 2021 m. gegužės 28 d. 15.00 val. raštu pateikti paaiškinimą dėl J. O. tarnybinio pranešimo dėl darbo grafikų. 2021 m. gegužės 27 d. ieškovė VšĮ Respublikinei Klaipėdos ligoninei teikė paaiškinimą į 2021 m. gegužės 25 d. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės raštą Nr. (4.5)-S-159. 2021 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja L. Š. pateikė tarnybinį pranešimą dėl psichologinio smurto. 2021 m. gegužės 31 d. atsakovė raštu Nr. (4.5)-S-182 dėl paaiškinimų pateikimo įpareigojo ieškovę iki 2021 m. birželio 3 d. 15.00 val. raštu pateikti paaiškinimą dėl L. Š. tarnybinio pranešimo dėl psichologinio smurto. 2021 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus slaugytojos J. D., J. A., T. A., J. O., V. F., D. J., R. K., R. L., M. B., R. S., L. P., L. Š. pateikė atsisakymą dirbti su ieškove.

18. 2021 m. birželio 2 d. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Etikos komisija priėmė sprendimą ir nustatė, jog (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresnioji slaugytoja I. G. padarė Elgesio kodekso pažeidimą dėl savo kaltės pagal Elgesio kodekso 6.3, 6.4, 6.6, 9.5, 11.2, 11.8, 13.1, 14.1, 19, 21, 22, 23, 27.2; 27.5 punktų nuostatas. 2021 m. birželio 3 d. ieškovė VšĮ Respublikinei Klaipėdos ligoninei teikė paaiškinimą į 2021 m. gegužės 31 d. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės raštą Nr. (4.5)-S-182. 2021 m. birželio 3 d. ieškovė VšĮ Respublikinei Klaipėdos ligoninei teikė paaiškinimą į 2021 m. gegužės 28 d. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės raštą Nr. (4.5)-S-181. 2021 m. birželio 18 d. Advokatų profesinė bendrija Jankauskas ir partneriai pateikė teisinę išvadą dėl 2021 m. birželio 2 d. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Etikos komisijos siūlymų pagal posėdžio protokolą Nr. (1.52)-EK-2 teisinio įvertinimo, kurioje nurodė, kad ligoninė, kaip darbdavys, turi teisę nutraukti (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios slaugytojos I. G. darbo sutartį DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, padarius šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą, t. y. padarius garbės ir orumo pažeidimus kitų darbuotojų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje. 2021 m. birželio 18 d. ieškovė atleista iš VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigų 1,0 etato krūviu pagal 2021 m. birželio 18 d. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus įsakymą Nr. (4.9)-P-648 (Įsakymas).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčas byloje iš esmės kyla dėl ieškovės atleidimo iš pareigų pagrindo bei iš to kylančių pasekmių. Ieškovė įrodinėja, jog atleista iš darbo neteisėtai, tačiau atsakovė nesutikdama su pareikštu ieškiniu teigia, jog ieškovė iš darbo atleista teisėtai, padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, t. y. pažeidus kitų darbuotojų garbę ir orumą bei Elgesio kodekso nuostatas.

20. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 410–418 straipsnių nuostatos reglamentuoja darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Šių bylų nagrinėjimas pasižymi, inter alia (be kita ko), tais ypatumais, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 414 straipsnio 1 dalis), viršyti ieškinio dalyką, modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą CPK 417 straipsnis), taikyti alternatyvų darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdą (CPK 418 straipsnis). Dar vienas svarbus ypatumas, būdingas darbo byloms, yra susijęs su įrodinėjimo naštos paskirstymu: įprastų ginčo teisenos bylų atvejais įrodinėjimo, kad egzistuoja pagrindas reikalaujamu būdu apginti galbūt pažeistas subjektines teises, pareiga tenka asmeniui, pareiškusiam atitinkamą materialųjį subjektinį reikalavimą (CPK 12 ir 178 straipsniai), o darbo bylų, net pradėtų darbuotojo iniciatyva, atvejais darbuotojui teismine tvarka ginčijant jo atleidimą iš darbo, ne darbuotojui, kuris siekia apginti savo galbūt pažeistas subjektines teises, tenka pareiga įrodinėti, kad nebuvo pagrindo atleisti jį iš darbo, o darbdaviui, kuris priėmė sprendimą atleisti darbuotoją iš darbo, tenka pareiga įrodinėti, kad egzistavo įstatymo nustatytas pagrindas nutraukti darbo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017, 2018 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-1075/2018, 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-684/2019, kt.).

21. DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas) arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

22. Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimų nebaigtinis sąrašas pateiktas DK 58 straipsnio 3 dalyje. Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovė ieškovės atleidimą iš užimamų pareigų motyvavo tuo, jog ieškovė savo elgesiu pažeidė kitų darbuotojų garbę ir orumą. Tai reiškia, jog nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į įrodinėjimo naštą darbdaviui tenka pareiga įrodinėti, kad: 1) ieškovė savo kaltais veiksmais (veikimu ar neveikimu) padarė darbo pareigų pažeidimą; 2) darbuotojos atliktas darbo pareigų pažeidimas laikytinas šiurkščiu.

Žemesnės instancijos teismas

23. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu iš dalies tenkindamas ieškinį pripažino, jog ieškovės atleidimas iš darbo yra neteisėtas, tačiau atsakovė, nesutikdama su šiuo teismo sprendimu iš esmės teigia, kad ieškovės atlikti šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai pasireiškė netinkamai vykdomomis pareigomis (neužtikrino reikiamo vaistų kiekio, laiku neparengė bei nepateikė susipažinti darbuotojų darbo grafiko) bei netinkamo, neetiško, nemandagaus, negeranoriško, nekompetentingo elgesio (menkino kitų darbuotojų išvaizdą, skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ir pan.).

24. Vertinant tai, ar ieškovė apskritai savo kaltais veiksmais (veikimu ar neveikimu) padarė darbo pareigų pažeidimą būtina analizuoti aplinkybes, jog tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas gavus 4 (keturis) tarnybinius pranešimus dėl jos, kaip (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios slaugytojos elgesio ir 12 (dvylikos) (duomenys neskelbtini) skyriaus slaugytojų pasirašytą pareiškimą dėl atsisakymo dirbti (duomenys neskelbtini) skyriui vadovaujant ieškovei.

25. Vienas iš ieškovės darbo pareigų pažeidimų, kurio pagrindu ieškovė atleista iš darbo, – vaistų kiekio skyriuje neužtikrinimas. Nustatyta, kad 2021 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja T. A. pateikė tarnybinį pranešimą dėl vaistų trūkumo, kuriame nurodė, jog 2021 m. gegužės 20 d. 6.00 val. neturėjo pacientams vaistų, kurių vyresniosios nuolat reikia prašyti. Paprašius vaistų ir slaugos priemonių, vyr. slaugytoja (ieškovė) visada pasako, kad palieka jų šimtais. Be to minėtu pranešimu T. A. nurodė, kad nuolat jaučia psichologinę įtampą. Teisėjų kolegija pažymi, jog VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninės vyriausiojo gydytojo 2009 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. P-30 patvirtintoje ieškovės Pareigų instrukcijoje numatyta, jog be kitų pareigų, vyresnioji slaugytoja, vykdydama šias pareigas atsako už tikslingą, efektyvų turimų išteklių panaudojimą bei apsaugą (medikamentų, medicininės technikos ir kt.); savalaikį skyriaus aprūpinimą medikamentais ir kitomis priemonėmis, būtinomis sveikatos priežiūros procesui. Su minėta pareigų instrukcija ieškovė pasirašytinai supažindinta 2010 m. birželio 14 d. Taip pat iš byloje esančio VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus 2018 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. (1.6)-Į-76 patvirtintų Vaistinių preparatų laikymo ir įtraukimo į apskaitą VšĮ Respublikinėje ligoninėje tvarkos aprašo 21 punktą skyriaus vyriausiasis slaugytojas atsako už vaistinių preparatų įtraukimą į apskaitą, laikymą, išdavimą pacientams ir įtraukimą, atsargų pertekliaus susidarymą, vaistinių preparatų tinkamumo vartoti laiko kontrolę, netinkamų vartoti vaistinių preparatų perdavimą laiku iš skyriaus į jų kaupimo vietą ligoninės vaistinėje. Tai reiškia, jog užtikrinti (duomenys neskelbtini) skyrių pakankamu medikamentų kiekiu neabejotiną pareigą turėjo būtent ieškovė.

26. Nors tiek ieškovė savo procesiniuose dokumentuose, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nurodė, kad pati T. A. turėjo pastebėti vaistų trūkumą jau gegužės 19 d. ir dar esant vyr. slaugytojai (ieškovės darbo laikas iki 15.20 val.) galėjo pranešti jai apie medikamentų trūkumą, tačiau teisėjų kolegija su šiais ieškovės bei pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog vaistų trūkumas buvo fiksuotas gegužės 20 d. 6 val. rytą slaugytojos T. A., o teismo posėdžio metu slaugytoja T. A. pripažino, kad jau iš vakaro, atėjusi į naktinę pamainą (gegužės 19 d.), pamatė, kad trūksta vaisto, tačiau nesutiktina su teismo išvadomis, jog būtent T. A. yra atsakinga už minėtų vaistų trūkumą. Iš byloje pateikto slaugytojų 2021 m. gegužės mėn. darbo grafiko matyti, kad slaugytoja T. A. dirbo nepertraukiamai nuo gegužės 19 d. 19 val. dienos iki gegužės 20 d. 7.45 val., kai tuo tarpu ieškovė dirbo iki gegužės 19 d. 15.20 val. Akivaizdu, jog slaugytojos T. A. darbo laikas nesidubliavo su ieškovės darbo laiku, jos darbo vietoje savo darbo valandomis nesusitiko, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog slaugytoja galėjo informuoti ieškovę apie vaisto trūkumą. Kita vertus, šiuo atveju esminė aplinkybė yra ta, jog ligoninės vidaus tvarkos taisyklės ne slaugytojai T. A. nustatė pareigą pasirūpinti tinkamų vaistų tiekimu į skyrių. Ši pareiga aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta būtent ieškovei. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog ieškovė neužtikrino tinkamo vaistų kiekio likučio jos vadovaujamame skyriuje, todėl konstatuotina, jog tuo ieškovė padarė darbo pareigų pažeidimą.

27. Nors byloje esantis išrašas iš VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės informacinės sistemos, iš kurio matyti, kad ieškovė užsakymą dėl vaistinio preparato (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) vaistinei pateikė 2021 m. gegužės 20 d. 12.00 val., tačiau šios aplinkybės nepaneigia ieškovės padaryto darbo pareigų pažeidimo, kadangi tai yra viena iš ieškovės privalomų darbo funkcijų, kurios ieškovė tinkamai neįvykdė. Šiuo atveju akcentuotina ir tai, kad ieškovė vyresniąja slaugytoja dirbo beveik 40 metų (nuo 1984 metų), todėl jai jos darbo funkcijos turėjo būti puikiai žinomos. Byloje nėra jokių duomenų, jog vaistų užsakymo tvarka ginčo laikotarpiu būtų buvusi keista, tokių aplinkybių neįrodinėja ir ieškovė, todėl akivaizdu, jog aplinkybės, kad ligoninėje nėra patvirtintos detalios vaistų užsakymo tvarkos, kurios pagrindu būtų aišku, kas, kada ir kokio kiekio vaistų užsakymą turi atlikti, šiuo atveju nelaikytinos svarbiomis. Dėl aptarto teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad gavusi informaciją apie vaistinio preparato (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) trūkumą ir laiku jo neužsakiusi ieškovė pažeidimo nepadarė. Kolegijos mano, kad pavėluotai užsakydama vaistus, ieškovė ėmėsi veiksmų jau padaryto pažeidimo pasekmių pašalinimui.

28. Kitas nurodomas ieškovės darbo pareigų pažeidimas susijęs su skyriaus slaugytojų darbo grafiko sudarymu. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gegužės 21 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja J. O. pateikė tarnybinį pranešimą dėl darbo grafikų, kuriame nurodė, jog vyr. slaugytoja laiku nepateikė birželio mėnesio darbo grafiko, dėl ko ji negali planuoti ateinančio mėnesio asmeninio laiko.

29. 2021 m. birželio 7 d. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės I. G. galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo komisija aktu Nr. (4.15)-TP-80 nustatė, kad sudarant 2021 m. birželio mėnesio (duomenys neskelbtini) skyriaus slaugos ir pagalbinio medicinos personalo darbo grafiką laikotarpiu 2021 m. gegužės 18 d. – birželio 1 d. buvo pažeistos DK 114 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 122 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų, Darbo tvarkos taisyklių 65 punkto nuostatos. Įvertinus galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo metu visas aplinkybes, surinkus pakankamai duomenų ir nustačius darbo pareigų pažeidimą neužtikrinus darbo ir poilsio laiko režimo sudarant darbo grafikus, nepaskelbus darbuotojams darbo grafikų nustatytu laiku ir nepranešus darbuotojams darbo grafikų nepaskelbimo priežasčių, Komisija rekomendavo VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriui įsakymu priimti sprendimą dėl darbuotojo atitinkamo darbo pareigų pažeidimo, kuriuo buvo pažeisti DK 114 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 122 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai, Darbo tvarkos taisyklių 65 punktas, ir įspėti (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniąją slaugytoją I. G. apie galimą atleidimą iš darbo už pakartotinį tokį patį darbo pareigų pažeidimą, jei šis pažeidimas bus padarytas per ateinančius 12 mėnesių nuo pirmojo pažeidimo nustatymo dienos.

30. Byloje nėra ginčo, jog už slaugos ir kito pavaldaus personalo darbo, atostogų grafikų sudarymą, darbo laiko apskaitos žiniaraščių ligoninėje pildymą yra atsakinga vyresnioji slaugytoja (šiuo atveju ieškovė). Taip pat byloje nėra ginčo, jog slaugytojų darbo grafikas nebuvo laiku pateiktas ir slaugytojos su juo nebuvo supažindintos. Šiuo atveju byloje kyla ginčas, jog slaugytojų darbo grafikas nebuvo sudarytas dėl objektyvių priežasčių. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys patvirtina bei posėdžio metu ieškovė taip pat nurodė, kad birželio mėn. darbo grafikas buvo pateiktas gegužės 18 d., tačiau jis buvo su trūkumais, todėl pavaduotoja jo netvirtino. Posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog pavaduotojos A. Z. nurodymu skyriaus slaugytojos buvo perduotos kitiems skyriams, dėl Covid pandemijos darbuotojas reikėjo iškelti. Grafikas buvo aštuonis kartus taisytas. Tą byloje patvirtina esantys duomenys, t. y. 2021 m. gegužės 28 d. 08.51 val. ieškovės el. laiškas A. Z.. Taip pat byloje pateiktas VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriaus slaugytojų nepatvirtintas 2021 m. birželio mėn. grafikas, kuriame direktoriaus pavaduotoja slaugai A. Z. ieškovei, kaip vyresniajai slaugytojai, žymėjo pastabas dėl grafiko. Byloje pateikti direktoriaus pavaduotojos slaugai A. Z. 2021 m. gegužės 31 d. ir birželio 1 d. ieškovei siųsti el. laiškai, kuriuose ieškovei nurodytos pastabos dėl 2021 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini) skyriaus slaugytojų grafiko. Iš nurodytų duomenų matyti, kad ieškovės teiktas birželio mėn. grafikas buvo ne kartą atmestas ir perduotas ieškovei derinti iš naujo.

31. Teisėjų kolegija šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog vien ta aplinkybė, kad 2021 metų birželio mėnesio darbo grafikas buvo patvirtintas praleidus terminą nėra esminis, siekiant konstatuoti ieškovės šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą. Byloje esantys įrodymai bei liudytojų paaiškinimai patvirtina, jog dėl ieškovės tinkamo pareigų neatlikimo slaugytoja V. F. 2021 m. birželio 1 d. atvykusi į darbą pagal nepatvirtintą 2021 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini) skyriaus slaugytojų grafiką, apie kurio pasikeitimus nebuvo informuota, turėjo vykti atgal namo, o kiti darbuotojai taip pat patyrė nepatogumų dėl nesudaryto grafiko. Tačiau sutiktina, kad grafikas nebuvo pateiktas tik dėl ilgo jo derinimo tarp ieškovės ir pavaduotojos jis buvo patvirtintas tik birželio 2 d., todėl vienareikšmiška ieškovės kaltė dėl laiku neparengto grafiko nenustatyta.

32. Trečias ieškovės darbo pareigų pažeidimas susijęs su tuo, jog ji J. A. atžvilgiu skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją dėl darbuotojos darbo kabineto uždarymo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2021 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja J. A. pateikė tarnybinį pranešimą dėl psichologinės būsenos, kuriame nurodė, kad 2021 m. gegužės 20 d. vyr. slaugytoja teigė, jog kabinetas, kuriame ji dirba, bus uždarytas, panaikinta jos darbo vieta, eis dirbti į skyrių. Slaugytojos teigimu ji patyrė didelį šoką, kadangi pasitikėjimo vyr. slaugytoja nebeturi dėl daugybę metų besitęsiančio melo ir gąsdinimų, kreipėsi į pavaduotoją slaugai. Norėjo sužinoti teisingą informaciją. Pavaduotoja informavo, jog šie žodžiai melagingi. Tokios situacijos kartojasi nuolat, yra gąsdinama, darbo vietoje nesijaučia ramiai, negali profesionaliai dirbti. Bijo dėl pablogėjusios psichologinės būsenos, tai pastebėjo net artimieji. Jaučiasi nereikalinga šitame skyriuje.

33. Akcentuotina, jog dėl šio tarnybinio pranešimo ieškovė 2021 m. gegužės 27 d. VšĮ Respublikinei Klaipėdos ligoninei pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jokios tikrovės neatitinkančios informacijos jokiems darbuotojams neskleidė. Ieškovė aiškino, kad priimti sprendimus dėl kabinetų uždarymo nepriklauso jos kompetencijai, tokius klausimus sprendžia vadovai. Kodėl darbuotojai savo tarnybiniuose paaiškinimuose rašo melagingą informaciją, jai esą nėra žinoma.

34. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad liudytoja A. Z. (direktoriaus pavaduotoja slaugai) teisme paaiškino, jog J. A. skambino 2021 m. gegužės 20 d. ryte, prieš 8 val., dėl kabineto uždarymo. Jai liudytoja paaiškino, kad niekas kabineto neketina uždaryti. Liudytoja A. Z. posėdžio metu taip pat nurodė, kad buvo pasvarstymai dėl organizacinių pertvarkymų, buvo ekstremali situacija, todėl buvo įsakymas dėl personalo mobilizavimo. Nors pirmosios instancijos teismas šiuos liudytojos parodymus vertino kaip neoficialią informaciją bei tikėtiną faktą, o dėl tokios nepatvirtintos informacijos paskleidimo laikė, kad slaugytoja J. A. turėjo suvokti, jog ieškovė nedaro įtakos kabinetų darbui, tačiau teisėjų kolegija su tokiu situacijos vertinimu nesutinka.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad neabejotinai žinoma, jog sprendimus dėl kabinetų uždarymo priima konkrečios darbovietės administracija, niekaip nepaneigia fakto, jog ieškovė, kaip vadovaujančių pareigybių kategorijai priskirtas pareigas einantis asmuo, įprastai žino apie tokius administracijos sprendimus. Todėl įprastai iš vyresniosios slaugytojos išgirstai informacijai žemesnės grandies darbuotojai teikia didesnę svarbą. Dar daugiau, laikytina, jog būtent ieškovė, kaip (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresnioji slaugytoja, ir būtų buvusi įpareigota (duomenys neskelbtini) skyriaus slaugytojas, kaip jai pavaldų personalą, informuoti apie tokius administracijos sprendimus. Šiuo atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad bendrosios praktikos slaugytojos reakcija (t. y. nerimas, išgąstis ir pan.) į ieškovės jai pateiktą informaciją, būtų buvusi perdėta, ar neadekvati, nes visiškai suprantama, kad tai lietė ją asmeniškai. Tai, kad slaugytojos J. A. išgyvenimai buvo pagrįsti, teisėjų kolegijos įsitikinimu patvirtina ir tai, jog pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad gavusi atleidimo lapelį (atsidūrusi panašioje situacijoje) taip pat buvo ištikta šoko, nors iš anksto buvo susipažinusi su tarnybiniais pranešimais jos atžvilgiu, dalyvavo etikos komisijos posėdyje, t. y. buvo realiai susipažinusi su esama situacija. Vadinasi ieškovė suprato situacijos, susijusios su atleidimu iš darbo poveikį emocijoms ir psichologinei būsenai, tačiau kaip nurodė, vis tiek buvo sukrėsta. Tuo tarpu slaugytojai J. A. nurodyta informacija apie galimai uždaromą jos kabinetą buvo visiškai netikėta, o ieškovė žinojo, kad jos teiginiai yra nepatvirtinti. Taigi akivaizdu, jog ieškovė galėjo ir turėjo suvokti, kad tokios informacijos atskleidimas gali sukrėsti kolegę. Ir nors nėra aišku, kokių tikslų ieškovė siekė pateikdama tokią informaciją, tačiau ji privalėjo suprasti, kad tokios neoficialios žinios pateikimas slaugytojai J. A. sukels jai neigiamas pasekmes.

36. Nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė nenurodė, jog slaugytoja apskritai praras darbą, o po galimo kabineto uždarymo ji vis tiek būtų dirbusi slaugytojos darbą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu šios aplinkybės teisinės reikšmės šiuo nagrinėjamu atveju neturi. Vien tai, kad ieškovė nenurodė, jog slaugytoja J. A. praras darbą nereiškia, jog tokios nepatvirtintos informacijos paskleidimas nesukels skyriuje, o konkrečiai darbuotojai J. A. darbinės įtampos ir nežinomybės dėl ateities jausmo. Teisėjų kolegija pažymi, jog bet koks netikėtas pokytis kelia stresą, o ypač, kai nėra žinoma kokia situacija gali susiklostyti. Šiuo atveju, pasitvirtinus ieškovės nurodytoms aplinkybėms, nepaisant to, kad J. A. nebūtų praradusi darbo vietos, tačiau galimai būtų pasikeitęs jos darbo pobūdis, ar sumažėję darbo valandų, ar atsiradę kitokių pasikeitimų, kurie neigiamai paveiktų slaugytojos nusistovėjusį darbo ritmą. Slaugytoja J. A. gavusi iš vyresniosios slaugytojos (ieškovės) nurodytą informaciją nežinojo ar ši yra tikra, ar neoficiali, todėl natūralu, jog buvo be reikalo sukelta įtampa ir stresas, o tai slaugytojos emocinei būsenai turėjo neigiamos įtakos.

37. Dar vienas iš ieškovės darbo pareigų pažeidimų įvardintas kaip slaugytojos L. Š. garbės ir orumo pažeminimas, išvaizdos menkinimas. Bylos duomenimis, 2021 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja L. Š. pateikė tarnybinį pranešimą dėl psichologinio smurto, kuriame nurodė, jog 2021 m. gegužės 20 d. visam kolektyvui girdint, vyr. slaugytoja ją išvadino „storule“. Įvyko žodinis konfliktas. Ieškovė nesutikdama su jai mestais kaltinimais 2021 m. birželio 3 d. pateikė VšĮ Respublikinei Klaipėdos ligoninei paaiškinimą, kuriame nurodė, kad paminėtame tarnybiniame pranešime pateikta informacija yra išgalvota ir neatitinka tikrovės. Ieškovė teigia, kad kolegės orumo ji nepažemino ir joks konfliktas nevyko.

38. DK 26 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatoma, kad darbdavys privalo imtis priemonių, kad darbuotojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti, taip pat nebūtų persekiojamas ir būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių, jeigu pateikia skundą dėl diskriminacijos ar dalyvauja byloje dėl diskriminacijos. DK 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. DK 30 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad darbdavys imasi visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti.

39. Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad L. Š. buvo mačiusi tik du kartus. Dėl įžeidimo jos atsiprašė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šios aplinkybės patvirtina, jog konfliktas vyko, kadangi priešingu atveju ieškovė nebūtų turėjusi priežasties dėl ko atsiprašyti. Nors pirmosios instancijos teismas kėlė klausimą jog slaugytojos L. Š. paaiškinimai buvo nenuoseklūs, ji negalėjo tiksliai paaiškinti ar ieškovė ją pavadino „stora“, „storuliuke“ ar „storule“, tačiau teisėjų kolegijos nuomone šie argumentai teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui neturi. Šiuo atveju sutiktina su atsakovės apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, jog tai, kokia forma, t. y. bendrine ar mažybine, pavaldaus darbuotojo atžvilgiu buvo pavartotas žodis „stora“, niekaip nepaneigia fakto, kad tokio pobūdžio replikos nėra suderinamos su oria ir sveika darbo aplinka, kurioje darbuotojas nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių pasakymų ar veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbe ir orumą, kaip to reikalauja DK 30 straipsnio 1 dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad vadovaujančių pareigybių kategorijai priskirtas pareigas einantis asmuo leidžia sau replikuoti jam pavaldžių darbuotojų atžvilgiu apie jų išvaizdą, ar nepagarbiai skirstyti darbuotojus pagal jų svorio ar apimties kriterijus, savaime kelia pagrįstų abejonių dėl tokio asmens elgesio atitikties Elgesio kodekso, nustatančio pagrindinius ligoninės darbuotojų elgesio principus, kurių darbuotojai privalo laikytis darbo metu, reikalavimams.

40. Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui ir kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018).

41. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, vertindama kiekvieną ieškovės padarytą pažeidimą, t. y. tiek neužtikrinant vaistų kiekį skyriuje, tiek slaugytojų darbo grafiko parengimą vėluojant, tiek nepatvirtintos informacijos, kuri kelia įtampą kitiems skyriaus darbuotojams skleidimą, tiek netinkamų išsireiškimų ir epitetų vartojimą apibudinant kitų skyriaus darbuotojų išvaizdą, konstatuoja, jog kiekvienas iš šių pažeidimų, atskirai vertinant kaip vienkartinį pažeidimą nesudarytų pagrindo teigti, jog ieškovė padarė šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą. Tačiau turint omenyje visą ieškovės, kaip vyresniosios slaugytojos, neteisėto elgesio atvejų kiekį per palyginti trumpą laikotarpį ir jų pobūdį, minėti darbo tvarkos pažeidimai nevertintini atsietai vieni nuo kitų, kadangi tokiu atveju nebūtų galimybės atskleisti bylos esmės.

42. Akcentuotina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

43. Įstatymas nustato, kad, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, tiek darbdaviai, tiek darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (CK 24 straipsnio 1 – 2 dalys). Kaip minėta, DK 30 straipsnio 1 dalis įpareigoja darbdavį sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu vyresnioji slaugytoja turėjo pareigą tinkamai organizuoti jai pavaldžių slaugytojų darbą, privalėjo mandagiai, pagarbiai ir santūriai elgtis su visais darbuotojais, gerbti jų nuomonę, palaikyti dalykinę darbo atmosferą, tačiau skyriaus slaugytojų pateiktuose tarnybiniuose pranešimuose pateikta informacija suponuoja išvadą, jog ieškovė šių savo pareigų neįvykdė. Pažymėtina, kad užimdama vadovaujamas pareigas, ieškovė turėjo būti pavyzdžiu kitoms skyriaus slaugytojoms, gebėti jas paskatinti, padrąsinti bei suprasti jų poreikį darbo aplinkoje jaustis saugiai, užtikrinti galimybę drąsiai kreiptis dėl visų klausimų, kurie joms iškildavo vykdant darbines funkcijas ir organizuoti slaugytojų darbą taip, kad nekiltų darbo priemonių trūkumo ir papildomo streso dėl to. Tuo tarpu aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovė savo kolegių atžvilgiu elgėsi priešingai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks bendravimo būdas visiškai nesuderinamas su vyresniosios slaugytojos pareigoms keliamais profesinės etikos reikalavimais bei nustatyta pareiga su pavaldžiais kolegomis elgtis pagarbiai, palaikyti dalykinę darbo atmosferą. Pažymėtina, kad nustatytas ir anksčiau aptartas ieškovės bendravimo pobūdis, be kita ko, kenkia ir mikroklimatui visos ligoninės kolektyve, kas savo ruožtu turi įtakos ir darbo kokybei bei jo našumui.

45. Teisėjų kolegija, išklausiusi pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų (slaugytojų) duotus paaiškinimus, išanalizavusi visus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog ieškovės vadovaujamame urologijos skyriuje nagrinėjamu laikotarpiu, t. y. nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki ieškovės atleidimo iš darbo, vyravo nuolatinė psichologinė įtampa ir nepagarba kitų slaugytojų atžvilgiu. Be to, svarbu akcentuoti, kad pati ieškovė savo kaltės iš esmės taip ir nepripažino, neigė kitų slaugytojų paaiškinimus bei laikė juos išgalvotais, todėl sutiktina su atsakovės nurodytais argumentais, jog nėra pagrindo manyti, kad ateityje ieškovės elgesys galėtų pasitaisyti. Nėra abejonių, kad ieškovė savo elgesio kritiškai nevertino ir neketino jo keisti, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai kas nustatyta, konstatuoja, jog ieškovės padaryti darbo pareigų pažeidimai vertintini kaip šiurkštūs.

46. Šiame kontekste pažymėtina, kad darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, jog darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

47. Dėl nurodytų priežasčių, nustačius ne tik netinkamą ieškovės pareigų vykdymą, tačiau ir netinkamą, nepagarbų ieškovės bendravimą su kitomis skyriaus slaugytojomis bei įtampos darbo vietoje kėlimą, atsakovės sprendimas nutraukti darbo santykius su ieškove dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo negali būti laikomas neproporcinga priemone.

48. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, jog byloje pateiktas ieškovės apeliacinis skundas, kuriuo ieškovė iš esmės kėlė du reikalavimus: 1) prašė grąžinti ją į vyresniosios slaugytojos pareigas; 2) prašė padidinti priteistos neturtinės žalos dydį. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo sprendimu buvo konstatuota, kad atsakovė pagrįstai atleido ieškovę iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, t. y. ieškovė pagrįstai atleista iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 4 punkto pagrindu, todėl akivaizdu, jog ieškovės apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl ieškovės grąžinimo į ankstesnes vyresniosios slaugytojos pareigas bei neturtinės žalos dydžio nustatymo teisinės reikšmės šios bylos teisingam išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

49. Įvertinusi visus kitus apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundų argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

50. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau netinkamai jas įvertino bei nepagrįstai tokio pažeidimo nekvalifikavo kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

52. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

53. Teisme gautas atsakovės atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo atsakovės atstovė prašė priteisti teismo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašyme nurodoma, jog atsakovė byloje patyrė 9 047,04 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Šias išlaidas atsakovė grindžia 2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija: JP Nr.: 009477, kuri išrašyta 775,37 Eur sumai; 2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija: JP Nr.: 009573, kuri išrašyta 608,45 Eur sumai; 2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija: JP Nr.: 009706, kuri išrašyta 1 572,27 Eur sumai; 2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra Serija: JP Nr.: 009841, kuri išrašyta 1 098,44 Eur sumai; 2022 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija: JP Nr.: 009985, kuri išrašyta 4 992,51 Eur sumai.

54. Pažymėtina tai, kad kartu PVM sąskaitomis – faktūromis į bylą pateikti patvirtinimai apie lėšų įskaitymą, tačiau iš minėtuose patvirtinimuose nurodytos informacijos nėra galimybės nustatyti, ar buvo apmokėta 2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija: JP Nr.: 009573, kuri išrašyta 608,45 Eur sumai. Nesant duomenų apie apmokėtą sąskaitą, joje nurodytą 608,45 Eur suma atsakovei nepriteistina.

55. CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog įvertinus į bylą pateiktą bylinėjimosi išlaidų detalizaciją, taip pat atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, laikytina, jog atsakovės patirtos išlaidos yra nepagrįstai per didelės. Pvz. 2022 m. kovo 8 d. parengto prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir pateikimo teismui per EPP sugaištas laikas viena valanda, kuri įvertinta 89 Eur suma be PVM; 2022 m. vasario 24 d., 2022 m. kovo 16 d., 2022 m. kovo 24 d. sugaištas laikas pasirengti teismo posėdžiui nurodytas po 6,5 val., kas atitinkamai buvo įvertinta 578,50 Eur suma; 2022 m. sausio 26 d. parengta darbo ginčų komisijos posėdžio, vykusio 2021 m. rugsėjo 21 d., stenograma liudytojų apklausos dalyje, šiam darbui atsakovės atstovė nurodė užtrukusi 4 valandas, kurias įvertino 356 Eur suma ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas užtruktas laikas procesiniams veiksmams atlikti yra pernelyg ilgas, racionaliai ir ekonomiškai nepagrįstas, todėl laikytina, jog yra pagrindas mažinti priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį.

56. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė pateikė įrodymus, jog iš viso pirmosios instancijos teisme patyrė 8 438,59 Eur (9 047,04 Eur – 608,45 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau atsižvelgiant į šio sprendimo 55 punkte nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašoma priteisti suma mažintina 50 procentų ir atsakovei iš ieškovės priteistina 4 219,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

57. Ieškovės ieškinį atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

58. Byloje gautas atsakovės atstovės prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kartu su prašymu atsakovės atstovė į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija JP Nr.: 010285, kuri išrašyta 1 830,73 Eur sumai už apeliacinio skundo parengimą bei 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaita faktūra Serija JP Nr.: 010388, kuri išrašyta 721,52 Eur sumai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Iš viso atsakovė prašė priteisti 2 552,25 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad atsakovės prašoma priteisti bendra 2 552,25 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl įvertinus, tai jog atsakovės apeliacinis skundas tenkintas, o ieškovės apeliacinis skundas atmestas, iš ieškovės I. G. atsakovei VšĮ Respublikinei Klaipėdos ligoninei priteistina 2 552,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Klaipėdos ligoninei iš ieškovės I. G. 4 219,30 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Klaipėdos ligoninei iš ieškovės I. G. 2 552,25 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Raimonda AndrulienėKristina DomarkienėAušra Maškevičienė