- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-22
- Bylos Nr.
- eA2-2442-1067/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07430-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Visakavičienė
- Ieškovas
- I. G.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (ieškovės) I. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-640-998/2022, išnagrinėtoje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Respublikinei Klaipėdos ligoninei dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-640-998/2022, kuriuo prašo: 1. civilinėje byloje Nr. 2-640-998/2022 atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių; 2. pripažinti pareiškėjos I. G. 2021 m. birželio 18 d. atleidimą iš VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Urologijos skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigų 1,0 etato krūviu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, neteisėtu ir grąžinti į pirminį darbą; 3. pripažinti, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; 4. priteisti pareiškėjai I. G. iš atsakovės 1 653,96 Eur vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021 m. birželio 18 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus; 5. priteisti pareiškėjai I. G. iš atsakovės šešių mėnesių 1 653,96 Eur vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) kompensaciją; 6. priteisti pareiškėjai I. G. iš atsakovės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 7. priteisti 6 procentus metinių palūkanų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo; 8. išspręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad 2023 m. lapkričio 16 d. pareiškėjos atstovui Rimvydui Kairiui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VDI) Klaipėdos teritorinis skyrius pateikė šio skyriaus nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_P-2165-2021 kopijas. Iš suteiktos informacijos pareiškėjai ir jos atstovui tapo žinomos žemiau nurodytos faktinės aplinkybės, kurios yra sietinos su naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo tirtos nagrinėtose bylose. VDI vyriausioji darbo inspektorė 2021 m. gruodžio 29 d. surašė D. S. administracinio nusižengimo protokolą dėl nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 96 straipsnio 2 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Protokole nurodoma, jog D. S., būdamas Viešosios įstaigos t. y. ligoninės, įmonės vadovas, t. y. darbdavį atstovaujantis asmuo, pažeidė darbo santykius, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių norminių teisės aktų nuostatas: tyrimo metu nustatyta, kad 2021 m. spalio 6 d. VDI surašytas Reikalavimas pašalinti pažeidimus Nr. R1 1066-0024 nustatytais terminais nėra įvykdytas, t. y. Įstaigoje psichosocialinių rizikos veiksnių keliamos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimo, pasireiškus psichosocialiniams rizikos veiksniams (netinkamam vadovybės, t. y. administracijos ir skyriaus vadovų, elgesiui) darbuotojų tarpusavio santykiuose su darbdavio administracijos pareigūnais, nenumatytos / neįgyvendintos prevencinės priemonės rizikai pašalinti ar sumažinti. Nurodyta, jog pažeista Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalis. Atsakomybė už šį nusižengimą numatyta ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Įstaiga neapmokėjo išlaidų už periodinius sveikatos patikrinimus bei nemokėjo vidutinio darbo užmokesčio už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką darbuotojai, kuriai sveikatos tikrinimo privalomumas įtvirtintas teisės aktuose. Tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 7 dalį bei DK 111 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje. VDI vyriausioji darbo inspektorė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. S., 2022 m. sausio 19 d. priėmė nutarimą Nr. VDI-ANR_n-48-2022, kuriuo, nenustačius D. S. atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, D. S. pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį jam paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur dydžio bauda, pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį jam paskirta administracinė nuobauda – 240 Eur dydžio bauda, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 900 Eur dydžio bauda. Nutarimas motyvuojamas tuo, jog administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija –VDI Klaipėdos teritorinis skyrius nustatė: VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė 2021 m. spalio 6 d. surašė Reikalavimą pašalinti pažeidimus, kuriuo reikalauta, pasireiškus psichosocialiniams rizikos veiksniams (konfliktams, psichologiniam smurtui darbe ir kt.) darbuotojų tarpusavio santykiuose su darbdaviu ir (ar) trečiaisiais asmenimis (ligoninės administracijos ir skyrių vadovu (-ais)), atlikti psichosocialinių rizikos veiksnių įvertinimą, t. y. atlikti psichosocialinių veiksnių profesinės rizikos tyrimą, nustatyti rizikos veiksnių pasireiškimo tikimybę ir dydį, numatyti ir įgyvendinti efektyvias (pakankamas) prevencines priemones nustatytai rizikai pašalinti ar sumažinti. Reikalavimo įvykdymo terminas 2021 m. gruodžio 6 d. Reikalavimas Įstaigai buvo įteiktas per Nacionalinę elektorinių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – EPIS) 2021-10-07 VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus raštu. Reikalavimas nebuvo nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. VDI Klaipėdos teritoriniame skyriuje gautas ligoninės direktoriaus D. S. pasirašytas 2021 m. gruodžio 6 d. raštas, kuriame nurodoma, kad suplanuoti parengiamieji profesinės rizikos vertinimo nemedicininės paskirties skyriuose darbai ir jų grafikas, 2022 metų viešųjų pirkimų plane numatytos lėšos profesinės rizikos vertinimui bei numatyta atlikti viešųjų pirkimų procedūras, parengti profesinės rizikos vertinimo darbų planą, profesinės rizikos vertinimą nemedicininės paskirties skyriuose atlikti iki 2022 m. gruodžio 1 d. Atsižvelgiant į Įstaigos rašto turinį, konstatuotina, kad Reikalavimas neįvykdytas, pažeidimas nepašalintas. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) D. S. pažeidė Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalį. Nutarime nurodomos kitos aplinkybės: pastebima, kad įstaigoje pakartotinai pasireiškė įvairūs psichosocialiniai rizikos veiksniai (konfliktai, psichologinis smurtas darbe ir kt.) darbuotojų tarpusavio santykiuose su darbdavio administracijos pareigūnais (įmonės administracijos vadovu (-ais) bei skyrių vadovais), t. y. VDI nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d. buvo nagrinėjamas ne vienas Įstaigos darbuotojų skundas dėl to, kad darbuotojai darbe patiria jų atžvilgiu taikomą psichologinį poveikį, pasireiškiantį įvairiomis formomis. Iki šiol įstaigoje taikytos psichosocialinių profesinės rizikos pasireiškimo šalinimo / mažinimo prevencinės priemonės buvo neefektyvios / nepakankamos. Kadangi Reikalavime nurodyta tirti tik vieną psichosocialinės rizikos aspektą – darbuotojų santykius su darbdavio administracijos pareigūnais, konstatuotina, kad Reikalavime duotas dviejų mėnesių terminas yra pakankamas Reikalavimui įvykdyti bei nesudaro didelės finansinės naštos Įstaigai dėl Reikalavime nurodytos vertinimo apimties. Įstaiga į VDI Klaipėdos teritorinį skyrių dėl Reikalavimo termino pratęsimo arba dėl to, kad jai nesuprantamas Reikalavimo turinys, nesikreipė. Reikalavimas nebuvo nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr.II-183-718/2022 buvo išnagrinėtas Įmonės vadovo D. S. skundas, kurio dalis VDI sprendimo dalis buvo pakeista. Pirmos instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad visi reikalavimai atlikti psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimą D. S.., kaip darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, surašyti nustačius, kad jo vadovaujamoje įstaigoje pasireiškia psichosocialiniai rizikos veiksniai darbuotojų tarpusavio santykiuose su administracijos ir skyrių vadovu (-ais), būtent todėl buvo siekiama išsiaiškinti dėl psichosocialinių rizikos veiksnių poveikio padidėjusį esantį ar kilusį naują pavojų darbuotojams bei siekiama darbuotojams užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, ir tam buvo būtina atlikti psichosocialinių rizikos veiksnių įvertinimą, t. y. atlikti psichosocialinių veiksnių profesinės rizikos tyrimą, nustatyti rizikos veiksnių pasireiškimo tikimybę ir dydį, numatyti ir įgyvendinti efektyvias (veiksmingas) prevencines priemones nustatytai rizikai šalinti ar mažinti. Tačiau to padaryta nebuvo. Pažymėtina ir tai, jog reikalavimas pašalinti pažeidimus nebuvo užginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, vadinasi, buvo teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjo atstovas teisme taip pat nurodė, kad pagal 2021 m. asignavimus profesinės rizikos vertinimui įstaigai nebepakako lėšų. Teismas pažymi, kad D. S. į Instituciją dėl Reikalavimo termino pratęsimo nesikreipė, o tai galėjo padaryti, nurodydamas objektyvias priežastis. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 10 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutarimą pakeitė ir panaikino jo dalį dėl ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatytos administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo D. S. ir šioje dalyje paliko galioti VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus 2022 m. sausio 19 d. nutarimą. Klaipėdos apygardos teismas minėtoje nutartyje 21 punkte pažymėjo, kad darbdavys, nurodydamas I. G. atvykti atlikti tyrimus jos poilsio laiku, bei nekompensuodamas šio laiko, elgėsi neteisėtai ir pažeidė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 7 dalį bei DK 111 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimus.
Pareiškėja mano, kad VDI vyriausioji darbo inspektorės 2022 m. sausio 19 d. priimtas nutarimas Nr. VDI-ANR_n-48-2022, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutarimas, iš esmės paneigia Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. priimtos nutarties motyvus, kuria Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetė t. y., kad pareiškėja I. G. savo elgesiu pažeidė kitų darbuotojų garbę ir orumą. Iš esmės aptartų procesinių dokumentų visumos pagrindu yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja I. G. buvo atleista iš darbo, dėl įmonėje buvusių mobingo apraiškų. Mobingas pasireiškė tuo, kad grąžinus pareiškėją į darbą t. y. nuo 2021 m. gegužės 7 d. pareiškėjos atžvilgiu, darbdavys pradėjo jos atžvilgiu naudoti nepakeliamą psichologinį smurtą, beveik ne kasdien reikalauti paaiškinimų dėl atliekamų pareigų, nesuderinus su darbuotoju keisdavo darbo grafikus, nors grafikai buvo suderinti raštiškai su urologijos skyriaus vedėju, reikalavo dirbti nelegaliai Nefrologijos skyriuje, nes neturėjau darbo sutarties ir šį klausimą jau buvo teismas išsprendęs ankstesnėje byloje, nors 30 straipsnis draudžia vadovui tai daryti ir nepaklusus darbuotoją bausti. 2021 m. gegužės 30 d ryte direktoriaus pavaduotoja slaugai A. Z., teisininkė R. B., personalo vadove J. D. pasikvietė pareiškėją į urologijos skyrių koridoriuje matant ir girdint darbuotojams, pacientams pareiškėją niekino, žemino, grasino, kad dar pareiškėjai ne viskas, dar reiks eiti į etikos komisiją, reikalavo niekam nepranešinėti, nes pareiškėja pakenks įstaigos reputacijai. Buvo kreiptasi į sveikatos ministrą A. D., pranešant apie darbdavio naudojamą mobingą pareiškėjos atžvilgiu. Dėl nežmoniškų darbo sąlygų ir mobingo jos atžvilgiu pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Generalinę prokuratūrą, kur jai 2021 m. birželio 11 d. buvo suteiktas pranešėjos statusas. 2021 m. birželio 18 d. pareiškėja vėl buvo atleista iš darbo, nepaisant to, kad jai buvo suteiktas pranešėjo statusas, kurį turint, Valstybė garantuoja neliečiamumo statusą, kuris yra apibrėžtas Pranešėjų apsaugos įstatyme ir jau vien dėl šios aplinkybės, jos atleidimas iš darbo nebuvo galimas. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi darbdavio 2021 m. birželio 18 d. įsakymas dėl pareiškėjos atleidimo iš darbo pripažintas teisėtu. Apeliacinis teismas ignoravo pareiškėjos suteikto pranešėjos statuso apsaugą, dėl ko ji mano, kad buvo jos atžvilgiu pažeista Konvencijos 10 straipsnio 1 dalis. ir 6 straipsnio 1 dalis. Dėl konvencijos straipsnių pažeidimų pareiškėja kreipėsi į Europos Žmogaus Teisnių Teismą. Teismas iškėlė byla Nr.16023/23 G. prieš Lietuvą. Byla neišnagrinėta. Prašyme aptarti ir priimti teismų sprendimai buvo priimti po Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo. Iš viso konteksto seka, kad prašomoje atnaujinti byloje faktinės aplinkybės egzistavo, tačiau jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai I. G. ir nurodytos prašyme aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto keliamiems reikalavimams.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kuriuo prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindžia savo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, neatitinka esminėmis naujai paaiškėjusioms aplinkybėms CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Civilinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėja laikėsi prašyme dėl proceso atnaujinimo dėstomos pozicijos, kad jai grįžus į darbą, įstaigos administracija, niekaip nesusitaikydama su teismo sprendimu, pradėjo jai kerštauti ir taikyti psichologinį smurtą jos atžvilgiu. Taip pat, kaip ir prašyme dėl proceso atnaujinimo, akcentavo, kad 2021 m. birželio 11 d. Lietuvos Generalinės prokuratūros sprendimu Nr. BV-103 ji pripažinta pranešėja, o pagal Lietuvos Respublikos pranešėja apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį prieš tokį asmenį draudžiama imtis neigiamo poveikio priemonių, tame tarpe ir atleisti iš tarnybos. Taigi, sprendžiant dėl pareiškėjos šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo padarymo fakto bei pareiškėjos kaltės dėl šio pažeidimo, atitinkamai civilinėje byloje buvo nagrinėjamos ir šios, prašymu dėl proceso atnaujinimo keliamos, aplinkybės. Kitaip tariant, buvo vertinamas absoliučiai visas kontekstas, susijęs su darbo aplinka įstaigos Urologijos skyriuje.
Suinteresuotas asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą per teismo nustatytą termino atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas netenkintinas.
CPK III dalies XVIII skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kurio tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai, pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja prašo atnaujinti procesą Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-640-998/2022 pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei VšĮ Respublikinei Klaipėdos ligoninei dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, kurioje 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies; nuspręsta pripažinti ieškovės I. G. 2021 m. birželio 18 d. atleidimą iš VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Urologijos skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigų 1,0 etato krūviu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, neteisėtu; pripažinti, kad darbo sutartis su I. G. nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; priteisti ieškovei I. G. iš atsakovės VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės 1 653,96 Eur vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021 m. birželio 18 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus; įpareigoti atsakovę VšĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę atlikti buhalterinius ieškovės I. G. darbo užmokesčio ir nuo jo mokėtinų mokesčių skaičiavimus; priteisti ieškovei I. G. iš atsakovės VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės šešių mėnesių 1 653,96 Eur vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) kompensaciją; priteisti ieškovei I. G. iš atsakovės VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-797-459/2022 nuspręsta Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti: priteisti atsakovei VšĮ Respublikinei Klaipėdos ligoninei iš ieškovės I. G. 4 219,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; priteisti atsakovei VšĮ Respublikinei Klaipėdos ligoninei iš ieškovės I. G. 2 552,25 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams ir tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2007).
Proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėja nurodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą – naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005; kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020). Taigi pareiškėja (atsakovė), siekianti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, privalo įrodyti visus naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės požymius.
Teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo atnaujinti procesą paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą nurodė, kad 2023 m. lapkričio 16 d. jos atstovui Rimvydui Kairiui VDI) Klaipėdos teritorinio skyrius pateikė šio skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_P- 2165-2021 kopijas. Iš suteiktos informacijos pareiškėjai ir jos atstovui tapo žinomos faktinės aplinkybės, kurios sietinos su naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo tirtos nagrinėtose bylose.
Išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, pareiškėjos grąžinimo į Urologijos skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigas, darbo užmokesčio už priverstines pravaikštas ir neturtinės žalos priteisimo pareiškėjai iš suinteresuoto asmens (atsakovės) VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės. Tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami bylą, sprendė klausimus dėl pareiškėjos šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo padarymo fakto bei pareiškėjos kaltės bei vertino aplinkybes, susijusias su darbo aplinka Urologijos skyriuje, buvo vertinama ir tarp ieškovės ir kitų darbuotojų tvyrantį darbinė įtampa, mobingo apraiškos darbovietėje. Pirmos instancijos sprendimu buvo nustatyta, jog ieškovė buvo atleista iš darbo ne už pareigų nevykdymą (pažeidimai nebuvo tirti ir nebuvo konstatuotas darbo pareigų pažeidimas), o už garbės ir orumo pažeidimą, Etikos kodekso pažeidimus. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos ir suinteresuoto asmens VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės apeliacinius skundus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nors ir nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau netinkamai jas įvertino bei nepagrįstai ieškovės pažeidimų nekvalifikavo kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjos (ieškovės) ieškinį atmetė. Taigi, nagrinėjamo klausimo kontekste teismas pažymi, kad civilinėje byloje dėl pareiškėjos (ieškovės) atleidimo iš darbo priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose buvo vertinamos aplinkybės, susijusios su pačios ieškovės padarytais darbo pareigų pažeidimais, pareiškėjos elgesiu, o taip pat ir pareiškėjos darbovietėje VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje susiklosčiusia psichosocialine darbo aplinka. Pati ieškovė teikė duomenis į bylą apie jai daromą spaudimą darbovietėje, tokias aplinkybe nurodė ir teikdama apeliacinį skundą dėl pirmos instancijos priimto teismo sprendimo, t. y. jog tik jai grįžus į darbą pajuto spaudimą, mobingą, o tam, kad išvengti mobingo ir darbdavio piktnaudžiavimo savo teisėmis, kaip stipresnės sutarties šalies, ieškovė kreipėsi į prokuratūrą ir generalinio prokuroro įsakymu, jai suteiktas pranešėjo statutas. Taigi nagrinėjamose bylose jau buvo žinomi faktai, apie ieškovei suteiktą pranešėjos statusą, buvo nagrinėjamos mobingo apraiškos tiek ieškovės atžvilgiu, tiek ieškovei bendraujant su kitais darbuotojais, todėl, Teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad VDI vyriausioji darbo inspektorės 2022 m. sausio 19 d. priimtas nutarimas Nr. VDI-ANR_n-48-2022, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutarimas, VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovo padarytas administracinis nusižengimas, įstaigoje vertinant psichosocialinius rizikos veiksnius ir šalinant jų keliamas rizikas, galėtų turėti kokią nors įtaką aptariamoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinei kvalifikacijai, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvadai. Taigi šios pareiškėjos (ieškovės) nurodomos aplinkybės neatitinka kelių iš būtinųjų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžiamų naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, t. y. neturi esminės reikšmės bylai, nes nėra pagrindo teigti, kad, jeigu jos būtų buvę žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas; nurodomos aplinkybės pareiškėjai dalinai buvo žinomos ir tokiomis aplinkybėmis (mobingo apraiškomis) ieškovė rėmėsi grindžiant savo reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo bei šios aplinkybės teismo buvo įvertintos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad, nenustačius vienos iš privalomų proceso atnaujinimo sąlygų – proceso atnaujinimo pagrindo, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-640-998/2022 ir pakartoti bylos nagrinėjimą iš naujo, teisinių prielaidų nėra, todėl pareiškėjos (ieškovės) prašymas netenkintinas (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiškėjos prašymą, iš pareiškėjos (ieškovės) suinteresuotam asmeniui (atsakovei) VšĮ Respublikinei Klaipėdos ligoninei priteistinos jo patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 813,12 Eur dydžio išlaidos už advokato teiktą teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti pareiškėjos (ieškovės) I. G. prašymo dėl proceso atnaujinimo.
Priteisti iš pareiškėjos (ieškovės) I. G. 813,12 Eur (aštuonių šimtų trylikos eurų dvylikos centų) bylinėjimosi išlaidas atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės naudai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.