Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus (toliau – Institucijos) persiųstas administracine tvarka nubausto asmens D. S. atstovo advokato Sauliaus Majausko skundas dėl Institucijos 2022 m. sausio 19 d. nutarimo panaikinimo. Skunde nurodoma, jog iš nutarime nurodytos pažeidimo esmės galima suprasti, kad ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas grindžiamas tuo, kad 2021 m. spalio 6 d. reikalavimas pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdytas, pažeidimas nepašalintas. Pareiškėjas su kaltinimu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį nesutinka, kadangi Reikalavimą įvykdė VDI nustatytais terminais, o būtent VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės direktorius D. S., atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 6 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą Reikalavimą ir laikydamasis nurodytų terminų, 2021 m. gruodžio 6 d. VDI pateikė raštą „Dėl reikalavimo pašalinti pažeidimus įvykdymo“. Rašte buvo išdėstyta, kas yra padaryta siekiant užtikrinti VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės darbuotojų psichologinę gerovę, bei nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 15 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl profesinės rizikos vertinimo tyrimo organizavimo“ suplanuoti VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės darbuotojų, dirbančių nemedicininės paskirties skyriuose, profesinės rizikos vertinimo parengiamieji darbai ir jų vykdymo grafikas. Šiuo atveju, vadovaujantis Kontrolės tvarkos aprašo nuostatomis, Reikalavimo vykdymo kontrolės VDI inspektoriai neatliko. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, nesulaukęs papildomų pastabų dėl Reikalavimo (ne)įvykdymo, pagristai tikėjosi, kad Reikalavimas yra įvykdytas tinkamai. Be to, Reikalavime nėra konkrečiai nurodyta, kokius darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus VDI nustatė VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. VDI Reikalavimo skiltyje „Pažeista“ nurodyti teisės aktų reikalavimai, neapibrėžia, ką šiuo konkrečiu atveju pažeidė D. S.. Minėtas teisinis reguliavimas nustato darbdavio pareigą iš esmės atlikti profesinės rizikos vertinimą, kuomet atsiranda teisės aktuose numatyti pagrindai. Pareiškėjas, kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės direktorius, nuosekliai vykdė profesinės rizikos vertinimą įstaigoje. 2021 metų VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės pirkimų plane, patvirtintame 2021 m. vasario 1 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. ((duomenys neskelbtini) (toliau – Pirkimų planas), 311 eilutėje buvo numatytas viešasis pirkimas dėl profesinės rizikos vertinimo už 1 000,00 Eur sumą. Už šią sumą buvo atlikti 3 profesinės rizikos vertinimai: 2021 m. kovo 17 d. buvo atliktas Urologijos, Nefrologijos skyrių profesinės rizikos vertinimas; 2021 m. gegužės 25 d. buvo atliktas Klinikinės diagnostikos laboratorijos profesinės rizikos vertinimas; 2021 m. birželio 1 d. pakartotinai atliktas Urologijos, Nefrologijos skyrių profesinės rizikos vertinimas. Šie duomenys patvirtina tai, kad Pareiškėjas, kaip atsakingas asmuo, nevengia vykdyti darbdaviams kylančios pareigos – organizuoti ir atlikti profesinės rizikos vertinimą. Taip pat nesutiko su administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 96 straipsnio 2 dalyje. Pažymėjo, kad nutarime nurodoma, kad darbuotoja I. G. nurodytu nusižengimo padarymo laikotarpiu ėjo pareigas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbas, susijęs su tiesioginiu pacientų aptarnavimu, yra įtrauktas į darbus ir veiklos sritis, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis. Darbuotojai, nurodyti darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąraše, privalo prieš pradėdami dirbti ir vėliau kasmet pasitikrinti sveikatą, ar neserga tuberkulioze; o pasitikrinti, ar neserga kitomis užkrečiamosiomis ligomis, – esant epidemiologinei būtinybei. Darbuotojams, dirbantiems sąraše nurodytus darbus, sveikata gali būti tikrinama papildomai, esant užkrečiamųjų ligų protrūkiui ir epidemijai. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą VDI, buvo akcentuojama, kad būtent vykdant aukščiau nurodytą Operacijos vadovo sprendimą, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl papildomų infekcijų kontrolės priemonių užtikrinimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje valstybės lygio ekstremalios situacijos metu“ (toliau – Įsakymas dėl papildomų infekcijų kontrolės priemonių užtikrinimo) 1.8 papunkčiu buvo įtvirtinta darbuotojų planinius tyrimus dėl SARS- CoV-2 viruso nustatymo atlikti ne rečiau kaip 1 (vieną) kartą per 14 (keturiolika) dienų, skyriaus visų darbuotojų testavimas negali užtrukti ilgiau nei 2 (dvi) dienas. Esant nepalankiai epidemiologinei situacijai, infekcijų kontrolės specialistų nurodymu testavimas atliekamas neatidėliotinai. Neatlikus paskirto testo dirbti neleidžiama. Tikslinių ir profilaktinių tyrimų dėl COVID-19 ligos nustatymo atlikimas, darbuotojų prašymu ir jų patogumui, buvo pradėtas organizuoti pačioje VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Išlaidų už periodinius sveikatos tikrinimus I. G. nepatyrė, kadangi periodiniai sveikatos tikrinimai buvo apmokami iš valstybės biudžeto lėšų, kaip tai numatyta Įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje, t. y. savarankiškai I. G. už periodinius COVID PGR testus nemokėjo, todėl išlaidų nepatyrė. Pažymi, kad nutarime nurodyto nusižengimo padarymo laikotarpiu galioję teisės aktai darbuotojų papildomų (profilaktinių) sveikatos patikrinimų dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, finansavimo, tuo labiau jiems sugaišto laiko, apmokėjimo nenumatė ir nereglamentavo. Įstatymo (redakcija galiojusi 2020-04-10 – 2021-03-25) 18 straipsnio 6 dalis nustatė periodinius, tačiau ne papildomus sveikatos patikrinimus dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nėra aišku, kiek laiko I. G. sugaišo atlikdama sveikatos patikrinimus. Pažymėtina, kad tyrimas dėl COVID-19 viruso nustatymo užtrunka vos kelias sekundes, todėl akivaizdu, kad darbuotojas, atlikdamas tokį tyrimą, nesugaišta ypač daug laiko, o priešingai, kaip minėta, užtrunka vos kelias sekundes. Akivaizdu, kad kiekvienas asmuo, o ypač sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojas, privalo vykdyti Operacijų vadovo sprendimą bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius COVID-19 pandemijos valdymą. Jau nutarimo surašymo metu buvo akcentuojama, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės darbuotojai, negalintys ar nesutinkantys atvykti tyrimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės siūlomu laiku, turi teisę derinti kitą tyrimo atlikimo datą ir laiką, paties darbuotojo pasirinktu metu. Pažymima, kad I. G. šia teise yra pasinaudojusi ir tyrimų atlikimo laiką susiderinusi jai patogesniu metu. VDI 2021-12-22 nurodymu D. S. nurodė atvykti į VDI 2021-12-29. Nurodė, kad minėtą dieną bus sprendžiamas patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį klausimas, be jokių pagrįstų duomenų, iš kurių būtų galima aiškiai suprasti, koks procesas, už ką ir kodėl yra vykdomas D. S. atžvilgiu. Jam atvykus į Protokolo surašymą, administracinio nusižengimo protokolas jam buvo surašytas ne tik pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, tačiau be jokių papildomų klausimų ar paaiškinimų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Protokolas papildytas nauju kaltinimu pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį, dėl to buvo grubiai pažeista asmens teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, bei teisė į teisingą procesą. Be kita ko, asmuo negalėjo užtikrinti savo teisės tinkamai pasiruošti gynybinę poziciją, pareikšti paaiškinimus, kitus duomenis, svarbius Protokolo priėmimui, o to rezultatas turėjo įtakos ir Nutarimo priėmimui. Protokole nėra nurodytos lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, taip pat nėra nurodytas konkretus administracinio pažeidimo padarymo laikotarpis, galimai pažeistų teisės aktų galiojimo redakcija, konkretūs veiksmai, vieta. Dėl administracinio nusižengimo padarymo vietos būtina pasisakyti atskirai, kadangi VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė sudaryta iš 29 skyrių, 3 filialų ir 5 padalinių, kuriems vadovauja minėtos ligoninės direktorius D. S.. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė yra itin didelis juridinis vienetas, išsidėstęs skirtingais adresais, turintis daug darbuotojų, todėl nėra aišku, kokių darbuotojų atžvilgiu ir kokioje konkrečioje vietoje yra padaryti Protokole nurodyti administraciniai pažeidimai. Nutarime nusižengimo padarymo vieta taip pat nėra sukonkretinta, tačiau yra išskiriama, kad administracinis nusižengimas padarytas darbuotojos I. G. atžvilgiu. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu iš esmės įrodinėjimo pareiga kilo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Minėtas asmuo turėjo paneigti jam inkriminuojamą kaltinimą, o VDI formaliai laikėsi protokole surašytų kaltinimų ir neatsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytinius paaiškinimus, nesilaikė administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimui keliamų reikalavimų. Šiuo skundžiamu atveju, administracinio nusižengimo padarymo fakto buvimas nebuvo niekaip įrodinėjamas, tiek protokolas, tiek nutarimas surašyti formaliai, nesiremiant jokiais pagrįstais įrodymais. Prašo panaikinti VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus 2022 m. sausio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną D. S. atžvilgiu nutraukti.

Pareiškėjo D. S. atstovas advokatas Saulius Majauskas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir papildomai nurodė, kad nutarime nurodoma, jog 2021 m. spalio 6 d. buvo surašytas Reikalavimas pašalinti pažeidimus Nr. R1 (duomenys neskelbtini), kuriuo reikalauta atlikti psichosocialinių veiksnių profesinės rizikos tyrimą. Taigi, žodžiai „atlikti tyrimą“ yra įrašyti į nutarimą ir jie svarbūs, nes pačiame Reikalavime pašalinti pažeidimus nėra žodžio „atlikti“. Šiame reikalavime nurodytas pažeidimo aprašymas „įmonės vadovas neorganizavo / nepavedė darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti įstaigoje psichosocialinių rizikos veiksnių keliamos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimo“. Todėl reikia byloje nustatyti, koks Reikalavime buvo privalomasis nurodymas, t. y. ar privalomasis nurodymas buvo atlikti įvertinimą, ar organizuoti vertinimą. Tame pačiame pažeidimo aprašyme yra nurodomi ir pažeistų teisės aktų pavadinimai, straipsniai, dalys, punktai. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, kaip nurodyta šio Įstatymo 39 straipsnyje ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose. 39 straipsnio 3 dalyje, kuri taip pat įrašyta į privalomąjį reikalavimą, numatyta, jog darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje. Taip pat reikalavime nurodoma pašalinti pažeidimus, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 5 punktas numato konkrečias sąlygas, kada toks įvertinimas turi būti atliekamas. Todėl neaišku, dėl kokios priežasties buvo kilusi pareiga tą reikalavimą nustatyti ir kokios buvo sąlygos profesinės rizikos įvertinimui atlikti, kada jos buvo atsiradusios. Nėra nurodyta, dėl kokios priežasties ir kada atsirado pareiga atlikti tokį profesinės rizikos vertinimą, pagal nurodytą pažeistą 5 punktą. Taip pat yra nurodytas Reikalavimas pašalinti pažeidimus, pažeistas profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 18 punktas, kuriame numatyta, jog, jeigu sąlygos įmonėje pasikeičia tiek, kad gali padidėti pavojus ar kilti naujas pavojus, rizikos vertinimas nedelsiant atnaujinamas. Todėl neaišku, kokius darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus nustatė VDI, dėl kurių būtų kilusi pareiga, įstaigoje organizuoti psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimą. Reikalavimo atlikti ir patį vertinimą nustatytu terminu nebuvo. Atkreipia dėmesį į tai, jog iki 2021 m. gruodžio 6 d. buvo siųstas VDI pranešimas dėl reikalavimo įvykdymo. Jame buvo nurodoma, jog reikalavimas yra įvykdytas ir kad įstaigoje buvo organizuotas psichosocialinių rizikos veiksnių keliamos rizikos darbuotojų saugiai sveikatai vertinimas. Šis veiksmas buvo atliktas dar 2021 m. lapkričio 15 d., tą dieną buvo priimtas įsakymas dėl profesinės rizikos vertinimo tyrimo organizavimo ir buvo pavesta atlikti 11 skyrių fizinių ir psichosocialinių veiksnių keliamos rizikos vertinimą. Atsakomybėn traukiamas asmuo dar 2021 m. lapkričio 15 d. tinkamai įvykdė nustatytą reikalavimą organizuoti psichosocialinių rizikos veiksnių keliamos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą. Atkreipia dėmesį, kad buvo organizuojamas netgi 11 skyrių profesinės rizikos vertinimas. Pagal 2021 m. asignavimus profesinės rizikos vertinimui nebepakako lėšų. VDI nutarime konstatavo, kad „reikalavimas neįvykdytas“. Akivaizdu, kad asmeniui traktuojamas reikalavimas visai kitokio turinio ir kitokios apimties. VDI šiuo atveju nepagrįstai patraukė asmenį administracinėn atsakomybėn. VDI surašė 2021 m. gruodžio 8 d. patikrinimo aktą. Advokatas atkreipia dėmesį, jog atsakomybėn traukiamas asmuo ir įstaiga kreipėsi dėl administracinio nusižengimo bylos medžiagos kopijos, tą medžiagą gavo, tačiau minėtas patikrinimo aktas nebuvo gautas. Kelia klausimą, ar šis patikrinimo aktas, pagal nustatytas taisykles, nebuvo surašytas vėliau. Dėl tos priežasties tiek 2021 gruodžio 6 d. raštu VDI, tiek teismui pateiktu skundu atsakomybėn traukiamas asmuo 2021 m. spalio 6 d. reikalavimą pašalinti pažeidimus įvykdė tinkamai, taip kaip yra nurodyta, t. y. jis organizavo įstaigoje psichosocialinių rizikos veiksnių keliamos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą nustatytu terminu. Dėl antrojo pažeidimo pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį, prašo teismo vadovautis Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktu raštu dėl išaiškinimo pateikimo. Poįstatyminio teisės akto autorius, t. y. Sveikatos apsaugos ministerija, pateikdama savo priimto teisės akto išaiškinimą, aiškiai nurodo, jog apmokėti darbo užmokesčio už atliekamus COVID-19 ligos patikrinimus pagal ekstremalios padėties operacijų vadovo priimtą sprendimą, pareiga mokėti darbdaviui vidutinį užmokestį už sugaištą laiką nėra numatyta ir nustatyta. Surašytame nutarime nenurodyta, kuo pasireiškia D. S. kaltė nurodytu atveju, ar jis tokį pažeidimą atliko tyčiniais, ar neatsargiais veiksmais. Dėl to nėra visiškai aiškus pareikštas kaltinimas. Taip pat, nurodo, kad pats sveikatos patikrinimas trunka tik kelias sekundes, todėl kelia klausimą, koks vidutis darbo užmokestis darbuotojai turi būti išmokėtas. Darbuotojai nebuvo apribota galimybė COVID-19 ligos testui užsiregistruoti jos pasirinktu laiku, jos pasirinktoje vietoje. Darbuotoja neteikė duomenų darbdaviui, kiek ji sugaišo laiko, dėl to ginčas yra nepasibaigęs, jis tęsiasi civilinio proceso tvarka. Surašytas protokolas ir nutarimas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų. Ankstesniais atvejais buvo surašyti reikalavimai dėl tam tikrų rizikos veiksnių vertinimo tyrimo organizavimo, taip pat kaip ir šiuo atveju. Tačiau buvo nustatyti konkretūs skyriai, kur turi būti atliktas vertinimas. Buvo nustatytas terminas ne tik organizuoti, bet ir atlikti tuos vertinimus. O nagrinėjamoje situacijoje nustatytas terminas tik organizuoti.

Institucijos įgaliota atstovė Asta Žvaliauskienė nurodė, jog Ginčų komisija 2022 m. sausio 31 d. patenkino I. G. prašymą ir jos atžvilgiu priteisė jai už COVID-19 ligos patikrinimus patirtas išlaidas. Kadangi ji pateikė prašymą ginčų komisijai ir skundą Institucijai, jie atribojo ginčą nuo pažeidimo ir patys atliko tyrimą. Darbo ginčų komisija prie darbo inspekcijos išnagrinėjo ginčą ir priėmė sprendimą. I. G. kyla pareiga tikrintis dėl COVID-19 ligos, ji yra darbuotoja, todėl jai taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Nors tai nėra faktiškai dirbtas laikas, kelionės laikotarpis prilyginamas darbo laikui, yra garantija, kad už juos mokamas darbo užmokestis. Privalomas sveikatos tikrinimo laikas irgi yra laikas, už kurį garantuojamas darbo užmokestis. Sudarant darbo sutartį darbuotojas už sveikatos tikrinimą susimoka pats. Už visus vėlesnius vykstant darbo santykiams atliekamus sveikatos tikrinimus atsakomybė tenka darbdaviui. Buvo sugaištas laikas, kadangi darbuotoja vyko savo poilsio dieną, tuo pagrindu žiniaraštyje turėjo būti įrašytas sugaištas laikas, kadangi jis prilyginamas darbo laikui ir už tai turėjo atsirasti ir darbo užmokestis. Sveikatos tikrinimą galima atlikti darbo metu. Darbuotojai SMS žinute ir el. paštu buvo rašomi pranešimai, jog tam tikru laiku reikia atvykti. Elektroniniu paštu I. G. bendravo su personalo vadove. Dėl pažeidimo pagal ANK 505 straipsnį pažymėjo, kad yra galimybė reikalavimo terminą pratęsti, jei jo nepavyksta įgyvendinti. Tačiau toks prašymas nebuvo pateiktas. Reikalavime aiškiai nurodyta organizuoti, tai reiškia, kad darbdavys pats tai gali daryti arba pirkti paslaugas, svarbu, kad atliktų kompetentingi asmenys. Nurodė, kad darbo inspekcijos inspektoriai neturi daryti užuominų, kad gauta skundų, nes jie yra ir anoniminiai. Be to, kitus skundus ligoninės vadovas gavo, 2021-02-17 ligoninei buvo pateikti 19 asmenų skundai. Valstybinė darbo inspekcija gaudavo ligoninės darbuotojų skundus, kuriuos jiems persiųsdavo Sveikatos apsaugos ministerija, darbuotojai skųsdavosi žodžiu.

Institucijos įgaliota atstovė Rita Dragašienė nesutiko su advokato pareiškimais dėl nutarime netinkamai suformuoto pažeidimo turinio, nes pažeidimo esmė yra parašyta, tai yra neįvykdytas reikalavimas, o toliau yra konkretizuojama, kas tyrimo metu buvo nustatyta. Nustatyta, kad neatliktas profesinės rizikos vertinimas. Atkreipia dėmesį, kad reikalavimas yra surašytas konkrečiai, pasakyta, kad darbdavys neorganizavo arba nepavedė kitam įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimo. Ir toliau yra detalizuojama, ką jis turėjo padaryti, t. y. identifikuoti, atlikti profesinės rizikos tyrimą. Yra konkretizuota, kad nėra atliktas tyrimas. Šis neatliktas rizikos vertinimo tyrimas buvo nurodytas visuose prieš tai buvusiuose reikalavimuose. Darbdavys puikiai suprato turinį, puikiai žinojo, ką reikia daryti, rizikos vertinimo organizavimo rezultatas yra atliktas tyrimas. To tyrimo rezultatus įstaiga pridėjo kaip įrodymus. Pats rizikos vertinimas susideda iš daug etapų. Visus tuos etapus jie apibendrino nurodydami, kaip atlikti tyrimą. Reikalavime daug parašyta, ką turėjo padaryti, t. y. identifikuoti, atlikti, nustatyti, priimti prevencines priemones. Šių veiksmų šiuo atveju nebuvo, vietoj to ligoninės vadovas numatė, kad jis vykdys visiškai kitų, tuo metu galbūt aktualių, nemedicininės paskirties darbuotojų, skyrių rizikos vertinimą. Atkreipia dėmesį, jog psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas yra labai svarbus, nes medicinos įstaigose, ypač ligoninėse, aktyviai pasireiškia psichosocialiniai rizikos veiksniai, vienas iš pavyzdžių – Šiaulių atvejis. Sveikatos apsaugos ministerija neturi įkūrusi specialių skyrių nagrinėti pasitaikančius skundus ligoninėse ir kitose medicinos įstaigose. Nekreipti dėmesio į skundus jie negali. Nuolatinis skundų gavimas, pasikartojantys skundai iš tų pačių skyrių rodo, kad nebuvo tinkamai reaguota ir nepadarytos išvados, taikyta nepakankamai priemonių. Tais atvejais, kai yra tinkamai reaguojama ir priimamos tinkamos priemonės, skundų nebesikartoja, žmonės nebesiskundžia. Sausio 6 d. reikalavimas kilo iš anoniminių pranešėjų dėl psichosocialinių reiškinių, t. y. patyčių, mobingo ir kitokio psichologinio smurto. Skundas pakartotinis, iš to paties skyriaus. Prieš tai buvo 7 skundai dėl skirtinguose skyriuose pasireiškiančio psichologinio smurto. Buvo priimtas sprendimas, kad privaloma pačioje įstaigoje, o ne atskiruose skyriuose vertinti psichosocialinius rizikos veiksnius ir priimti tinkamas veiksmingas prevencines priemones. Šis reikalavimas nebuvo apskųstas. Sistema rodo, kad per metus skundų nesumažėjo, o atsirado pakartotinių skundų iš tų pačių skyrių. Todėl manytina, kad priemonės yra neveiksmingos. Vadovas neįvertino reikalavimo turinio, neįvertino, dėl kokių aplinkybių surašytas reikalavimas, ir nusprendė, kad yra tikslinga daryti visiškai kitą vertinimą, ne medicininės paskirties skyriuose, bei akcentuoja, kad rugsėjo mėnesį priėmė kažkokius veiksmus, kurių užteks Institucijai. Direktorius neorganizavo psichosocialinio rizikos vertinimo. Darbdavys neidentifikavo rizikos objekto, t. y. kad veikia psichosocialiniai rizikos veiksniai, neatliko tyrimo ir nepriėmė sprendimo, neįgyvendino prevencijos priemonių. O tai jis turėjo daryti nelaukdamas VDI specialių reikalavimų. Gavęs pirmus jų reikalavimus dėl konkretaus skyriaus, sąžiningai veikiantis darbdavys turėjo susimąstyti ir organizuoti bei atlikti rizikos vertinimą, nes tai yra jo pareiga. Reikalavimui duotas 2 mėnesių terminas, per tą laikotarpį jie galėjo konsultuotis su VDI, galėjo reikalavimą ginčyti. Tačiau jokie veiksmai nebuvo atlikti ir galiausiai VDI gavo raštą, jog jie nusprendė vertinti visiškai kitus rizikos veiksnius. Į vietą vykstama tik tais atvejais, kai negaunama jokio atsakymo arba nėra kitokių įrodymų, kad reikalavimas yra vykdytas ar neįvykdytas. Tuomet privaloma vykti. Šiuo atveju buvo gautas labai aiškus atsakymas, surašytas darbdavio atstovaujamo asmens, iš kurio turinio aišku, kad reikalavimas nevykdomas, net nepradedamas organizuoti, o nustatyti visai kiti profesinės rizikos vertinimo objektai. Atkreipia dėmesį, kad pagal gautą raštą matyti, jog yra tik suplanuoti rizikos vertinimo veiksmai, tačiau jis nepradėtas organizuoti. Be to, rašte pasisakyta, jog ligoninė atliks vertinimą ne medicininiuose skyriuose, o prašoma yra atlikti visoje įstaigoje ir tik vieną rizikos vertinimą, tai yra psichosocialinių rizikos veiksnių pasireiškimą. Organizavimo tikslas yra rizikos vertinimo atlikimas. Židiniai buvo visuose ligoninės skyriuose, todėl nurodyta įvertinti riziką visuose skyriuose ir priimti visas priemones, kad nebūtų naudojamas psichologinis smurtas.

Institucijos įgaliota atstovė Dovilė Pranauskienė nurodo, jog patikrinimo aktas yra vidaus dokumentas, kuris pagal vidinę tvarką neteikiamas asmenims, kurių veiksmai skundžiami, todėl tokios informacijos jie negali teikti. Dėl sugaišto laiko sveikatos patikrinimui yra nustatyta aiški pareiga apmokėti išlaidas. Atvykimas testuotis gali užtrukti. Šiuo atveju darbuotojai buvo nurodymas vykti poilsio metu, ji gyvena pakankamai toli nuo ligoninės, užtrukdavo maždaug pusantros valandos laiko, šis laikas turėjo būti žymimas, apmokamas ir įstaiga turėjo nusistatyti tvarką. Ši darbuotoja dirbo ligoninėje, kuri galėjo organizuoti COVID-19 ligos testo patikrinimus darbo metu. Pati darbuotoja teigia, ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad ji, būdama naktinėje pamainoje, atidirbusi naktinę pamainą, grįždavo autobusu namo į (duomenys neskelbtini), ir gaudavo nurodymą vėl atvykti už 45 minučių atlikti testo, kai jai jau yra prasidėjęs poilsio laikas. Sutinka, jog testo atlikimas yra apmokamas iš valstybės biudžeto lėšų, bet sugaištas laikas yra pati kelionė, šios išlaidos turi būti apmokamos darbdavio. I. G. dėl apmokėjimo už sugaištą laiką sveikatos patikrinimui į ligoninės vadovą nesikreipė, kadangi buvo konfliktas, ji kreipėsi į Lietuvos profesinę sąjungą „(duomenys neskelbtini)“. Pats darbdavys turėjo nustatyti kompensavimo tvarką, darbuotojas neturėjo pateikti prašymo.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2020 m. lapkričio 24 d. reikalavimu pašalinti pažeidimus Nr. R1 (duomenys neskelbtini) užfiksuota pažeidimo esmė – atlikus profesinės rizikos vertinimo darbo vietose patikrinimą nustatyta, kad įmonės vadovas neorganizavo / nepavedė darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti įmonėje psichosocialinių rizikos veiksnių keliamos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatos vertinimo atnaujinimo, pasireiškus darbuotojų santykių su darbdavio įgaliotu asmeniu, darbo reikalavimų bei darbo organizavimo ir kt. profesinės rizikos veiksniams: neidentifikavo rizikos vertinimo objekto, neatlikto tyrimo, nenustatė rizikos veiksnių pasireiškimo tikimybės, rizikos dydžio, neįgyvendinto prevencijos priemonių nustatytos rizikos šalinimui ar mažinimui (1 t., b. l. 172–173).

VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė, atsakydama į 2020 m. lapkričio 24 d. reikalavimą dėl pažeidimų pašalinimo, 2021 m. kovo 31 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktą psichosocialinių veiksnių tyrimo vertinimą, nurodomos prevencinės priemonės (1 t., b. l. 174).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2021 m. balandžio 29 d. reikalavimu pašalinti pažeidimus Nr. R1 (duomenys neskelbtini) užfiksuota pažeidimo esmė – atlikus profesinės rizikos vertinimo darbo vietose patikrinimą nustatyta, kad įmonės vadovas neorganizavo / nepavedė darbdavio įgaliotam asmeniui Klinikinės diagnostikos laboratorijos skyriuje organizuoti psichosocialinių rizikos veiksnių keliamos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatos vertinimo atnaujinimo, pasireiškus darbuotojų santykių su darbdavio administracijos pareigūnu psichosocialiniams rizikos veiksniams, dėl kurių gali kilti pavojus ar (ir) padidėja pavojus darbuotojų saugos ir sveikatos būklei įmonėje, bei atlikus pakeitimus Klinikinės diagnostikos laboratorijoje: neidentifikavo rizikos veiksnių pasireiškimo tikimybės, rizikos dydžio, nenumatė / neįgyvendino prevencijos priemonių nustatytai rizikai šalinti ar mažinti (1 t., b. l. 139–140).

VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė, reaguodama į 2021 m. balandžio 29 d. reikalavimą dėl pažeidimų pašalinimo, 2021 m. birželio 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekciją, kad įvertino ligoninės darbuotojų saugos ir sveikatos darbo organizavimą, pateikė informaciją apie pažeidimų šalinimą, nurodė, kad įvertinta darbuotojų, dirbančių Klinikinės diagnostikos laboratorijoje, profesinė rizika, patvirtinti profesinės rizikos šalinimo ir mažinimo planai, paskirti atsakingi darbuotojai, nustatyti Klinikinės diagnostikos laboratorijos personalo darbo ir poilsio laiko režimo pažeidimai yra pašalinti (1 t., b. l. 142).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2021 m. spalio 6 d. reikalavimu pašalinti pažeidimus Nr. R1 (duomenys neskelbtini) nurodoma pažeidimo esmė – atlikus profesinės rizikos vertinimo darbo vietose patikrinimą nustatyta, kad įmonės vadovas neorganizavo / nepavedė darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti Įstaigoje psichosocialinių rizikos veiksnių keliamos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimo, pasireiškus darbuotojų santykių su darbdavio administracijos pareigūnais psichosocialinių rizikos veiksniams (netinkamam vadovybės, t. y. administracijos skyrių vadovų, elgesiui), dėl kurių gali kilti pavojus ar (ir) padidėja pavojus darbuotojų saugos ir sveikatos būklei įstaigoje: neidentifikuotas rizikos vertinimo objektas, neatliktas tyrimas, nenustatyta rizikos veiksnių pasireiškimo tikimybė, rizikos dydis, nenumatytos / neįgyvendintos ir (ar) įgyvendintos nepakankamos prevencinės priemonės rizikai šalinti / mažinti. Pažeista Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis, 39 straipsnio 3 dalis, Profesinės rizikos vertinimo bendrieji nuostatų 5,18 p. Nurodomas trūkumų pašalinimo terminas – iki 2021 m. gruodžio 6 d. (1 t., b. l. 28–29).

VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2021 m. gruodžio 6d. rašte „Dėl reikalavimo pašalinti pažeidimus įvykdymo“ nurodoma, kad, atsižvelgiant į 2021 m. spalio 6 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. R1 (duomenys neskelbtini) bei siekiant užtikrinti VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės darbuotojų psichologinę gerovę, numatomos šios prevencinės priemonės:

1) Siekiant užtikrinti darbuotojų psichologinei gerovei palankią, saugią ir sveiką aplinką, 2021 m. rugsėjo 30 d. direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės darbuotojų psichologinės gerovės užtikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinta psichologinio smurto ir mobingo darbe prevencijos priemonių įgyvendinimo bei atvejų registravimo ir nagrinėjimo tvarka;

2) 2021 m. lapkričio 15 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl profesinės rizikos vertinimo tyrimo organizavimo“, suplanuoti VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės darbuotojų, dirbančių nemedicininės paskirties skyriuose, profesinės rizikos vertinimo parengiamieji darbai ir jų vykdymo grafikas:

2.1. 2022 m. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Viešųjų pirkimų plane numatytos lėšos profesinei rizikai įvertinti iki 2022 m. gruodžio 1 d.;

2.2. planuojama per 2022 m. pirmą ketvirtį atlikti viešųjų pirkimų procedūras ir parinkti profesinės rizikos vertinimą atliekantį paslaugos teikėją;

2.3. planuojama iki 2022 m. gegužės 2 d. parengti profesinės rizikos vertinimo darbų planą, suderinti jį su profesinės rizikos vertinimo paslaugos teikėju, darbuotojų profesinės sąjungos atstovu ir patvirtinti (1 t., b. l. 27).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2021 m. gruodžio 8 d. patikrinimo akte užfiksuota, jog tikrintas ūkio subjektas – VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė, patikrinimo priežastys – elektroniniu paštu persiųstas iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. lapkričio 5 d. gautas anoniminis pranešimas (Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl nemokamų priedų, keičiamų darbo grafikų Įstaigos Anesteziologijos skyriuje. Taip pat iš Lietuvos profesinės sąjungos „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. lapkričio 9 d. gautas pranešimas dėl galimų Lietuvos Respublikos užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 str. pažeidimų Įstaigoje. Akto rezultatai ir priemonės – išanalizavus patikrinimo metu pateiktus dokumentus, gautus paaiškinimus, įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pranešime nurodoma informacija pasitvirtino iš dalies. Dėl nustatytų pažeidimų sprendžiamas klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo atsakingam asmeniui (2 t., b. l. 73–74).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos departamento 2022 m. vasario 24 d. rašte „Dėl išaiškinimo pateikimo“ nurodoma, jog privalomo darbuotojų sveikatos tikrinimo dėl užkrečiamųjų ligų apmokėjimo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 7 dalis. Joje nėra nustatyta, kad už darbuotojų, dirbančių ar vykdančių individualią veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše, sveikatos patikrinimams dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, sugaištą laiką privalo apmokėti darbdavys. Įstatymo 40 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad iš valstybės biudžete sveikatos priežiūrai numatytų lėšų finansuojama valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, paskelbtos dėl užkrečiamosios ligos, karantino ir (ar) riboto karantino, priemonių taikymas žmonėms, jų sveikatos patikrinimai, išskyrus šio straipsnio 18 straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus, kai sveikatos patikrinimai finansuojami darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu – darbdavio lėšomis, mikrobiologiniai tyrimai, ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų imunoprofilaktika, izoliavimas, atliekami Lietuvos Respublikos ir (ar) tarptautinės teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau sveikatos patikrinimams sugaišto laiko apmokėjimas nenumatytas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, privalantiems atlikti profilaktinius tyrimus dėl COVID-19 ligos, už sveikatos patikrinimams sugaištą ne darbo metu apmokėti nėra teisinio pagrindo (2 t., b. l. 84–85).