Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto D. S. atstovo advokato Sauliaus Majausko ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-04-08 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Institucija 2022-01-19 priėmė nutarimą, kuriuo D. S. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį 900 Eur dydžio bauda, pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį 240 Eur dydžio bauda, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 900 Eur dydžio bauda už tai, kad D. S., būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įstaiga), vadovas, t. y. darbdavį atstovaujantis asmuo, neįvykdė 2021-10-06 Valstybinės darbo inspekcijos surašyto Reikalavimo pašalinti pažeidimus Nr. R1 1066-0024 (toliau – ir Reikalavimas), pažeista Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalis, atsakomybė už šį nusižengimą numatyta ANK 505 straipsnio 1 dalyje; be to, tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Įstaiga neapmokėjo išlaidų už periodinius sveikatos patikrinimus bei nemokėjo vidutinio darbo užmokesčio už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką darbuotojai, kuriai sveikatos tikrinimo privalomumas įtvirtintas teisės aktuose, ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 7 dalį bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 111 straipsnio 2 dalies 6 punktą, padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje. Administracinėn atsakomybėn patraukto D. S. atstovas advokatas ne teismo tvarka priimtą nutarimą apskundė apylinkės teismui.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-04-08 nutarimu skundas tenkintas iš dalies, panaikinta Institucijos 2022-01-19 nutarimo dalis, kuria D. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną D. S. nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 96 straipsnio 2 dalyje, sudėties, taip pat panaikinta nutarimo dalis, kuria, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos ir D. S. paskirta galutinė nuobauda – 900 Eur bauda. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.

3. Administracinėn atsakomybėn patraukto D. S. atstovas advokatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-04-08 nutarimą dalyje, kurioje D. S. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

3.1. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo gavusi nei vieno darbuotojo skundo ir (ar) pranešimo dėl netinkamo administracijos ir skyriaus vadovų elgesio įstaigoje, todėl nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimai pasireiškusius psichosocialinius rizikos veiksnius. Apskritai viso tyrimo metu nebuvo atskleista, dėl kokios konkrečios priežasties (t. y. kaip ir kada pasireiškusiems psichosocialinių rizikų veiksniams) (duomenys neskelbtini) direktoriui D. S. kilo pareiga atlikti profesinės rizikos vertinimą, pagal Reikalavimą. Apeliantui visiškai neaišku, dėl kokios priežasties buvo kilusi pareiga įvykdyti Reikalavimą, kadangi neva atsiradusios sąlygos profesinės rizikos vertinimui ligoninei nebuvo atskleistos. Tačiau D. S., atsižvelgdamas į tai, kad jam, kaip (duomenys neskelbtini) vadovui, keliami aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai ir siekdamas nedelsiant įvykdyti duotus nurodymus, Reikalavimą įvykdė tinkamai ir laiku apie tai informuodamas Instituciją.

3.2. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 5 punkte nustatyta, kad „rizikos ar atskirų rizikos veiksnių įvertinimas įmonėje konkrečiuose rizikos vertinimo objektuose atnaujinamas arba atliekamas iš naujo įdarbinus asmenį iki aštuoniolikos metų, neįgalų asmenį, darbuotojai pateikus darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie nėštumą, gimdymą, maitinimą krūtimi, įmonėje įvykus sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe, ar lengvam nelaimingam atsitikimui darbe, kurį ištyrus paaiškėja, kad šį nelaimingą atsitikimą sukėlęs pavojingas įvykis gali būti ir sunkaus ar mirtino nelaimingo atsitikimo darbe priežastis; nustačius ar įtarus profesinę ligą darbuotojui; priėmus naujus ar pasikeitus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytiems saugos reikalavimams, kai jie yra sugriežtinami; Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inspektoriams ar kitų valstybinę ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų inspektoriams nustačius įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus; atlikus pakeitimus, dėl kurių ankstesnis įvertinimas gali nebeatitikti tikrovės, arba kai atlikus darbuotojo sveikatos patikrinimą nustatoma, kad rizikos veiksnys (veiksniai) turėjo neigiamos įtakos darbuotojo sveikatai.“ Reikalavime nėra konkrečiai nurodyta, kokius darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus Institucija nustatė (duomenys neskelbtini) . Nurodyta abstrakčiai ir formaliai, o būtent kad „pažeista: Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis („Darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo: 1) organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, kaip nurodyta šio Įstatymo 39 straipsnyje ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose; 2) neteko galios nuo 2012-07-01; 3) vadovaudamasis profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje; 4) tvirtina įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus ir (ar) įmonės darbuotojų saugos specialistų pareigybės aprašymus (instrukcijas); 5) įpareigoja padalinių vadovus įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.“), 39 straipsnio 3 dalis („Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje. Tuo atveju, kai įmonėje nėra kompetentingo personalo darbo vietoms ar objektams, kur turi būti vertinama rizika, nustatyti, rizikai tirti ir pagal tyrimo rezultatus nustatyti, šioms paslaugoms įmonė samdo įstaigas ar asmenis iš kitur. Darbo vietas ar objektus, kur turi būti įvertinta profesinė rizika, darbdaviui gali nurodyti darbo inspektorius“), Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 5 punktas („Rizikos ar atskirų rizikos veiksnių įvertinimas įmonėje konkrečiuose rizikos vertinimo objektuose atnaujinamas arba atliekamas iš naujo įdarbinus asmenį iki aštuoniolikos metų, neįgalų asmenį, darbuotojai pateikus darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie nėštumą, gimdymą, maitinimą krūtimi, įmonėje įvykus sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe, ar lengvam nelaimingam atsitikimui darbe, kurį ištyrus paaiškėja, kad šį nelaimingą atsitikimą sukėlęs pavojingas įvykis gali būti ir sunkaus ar mirtino nelaimingo atsitikimo darbe priežastis; nustačius ar įtarus profesinę ligą darbuotojui; priėmus naujus ar pasikeitus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytiems saugos reikalavimams, kai jie yra sugriežtinami; Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inspektoriams ar kitų valstybinę ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų inspektoriams nustačius įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus; atlikus pakeitimus, dėl kurių ankstesnis įvertinimas gali nebeatitikti tikrovės, arba kai atlikus darbuotojo sveikatos patikrinimą nustatoma, kad rizikos veiksnys (veiksniai) turėjo neigiamos įtakos darbuotojo sveikatai.“), 18 punktas („Vykdomas rizikos stebėjimas. Jeigu sąlygos įmonėje pasikeičia tiek, kad gali padidėti pavojus ar kilti naujas pavojus, rizikos vertinimas nedelsiant atnaujinamas. Vykdoma rizikos prevencijos priemonių įgyvendinimo kontrolė ir užtikrinamas jų veiksmingumas.“). Akivaizdu, kad Institucijos Reikalavimo skiltyje „Pažeista“ nurodyti teisės aktų reikalavimai, neapibrėžia, ką šiuo konkrečiu atveju apeliantas pažeidė. Pažymėtina, kad nėra aišku, kokius darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus nustatė Institucija, dėl kurių būtų kilusi pareiga, įstaigoje organizuoti psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimą. Be kita ko, Reikalavime ne tik organizuoti vertinimo atlikimą bet ir atlikti patį vertinimą nustatytu terminu imperatyviai nebuvo nurodyta. Reikalavime nurodomas kaip pažeistas teisinis reguliavimas nustato vadovo pareigą organizuoti profesinės rizikos vertinimą, kuomet atsiranda teisės aktuose numatyti pagrindai. Atsižvelgiant į tai, Reikalavimas surašytas nesivadovaujant Profesinės rizikos vertinimo bendraisiais nuostatais.

3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas deklaratyviai konstatavo, jog apeliantui „minėto reikalavimo turinys buvo aiškus ir suprantamas, nes Institucija ankstesniu laikotarpiu buvo surašiusi du Reikalavimus (...), kuriais buvo pareikalauta atlikti psichosocialinių rizikos veiksnių keliamos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai įvertinimą Įstaigos skyriuose, ir tinkamai juos įvykdė teisės aktų nustatyta tvarka.“ Toks pirmosios instancijos teismo vertinimas yra visiškai nepagrįstas, kadangi vien ta aplinkybė, jog apeliantas anksčiau yra įvykdęs du Institucijos reikalavimus, negali būti pripažįstama kaip pagrįstas įrodymas, kad pastarasis turėjo suprasti skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos surašytą Reikalavimo turinį. Kiekvienas Institucijos surašytas reikalavimas yra skirtingas ir unikalus, be kita ko, kiekvienu atveju skiriasi reikalavimo faktinės aplinkybės bei reikalavimo turinys ir apimtis, išlaidos. Tiek 2020-11-24 reikalavimo, tiek 2021-04-29 reikalavimo, tiek Reikalavimo vykdymo atveju procedūros buvo vykdomos analogiškai: 1) (duomenys neskelbtini) direktorius, gavęs Institucijos reikalavimą, priima įsakymą, kuriuo organizuoja darbų atlikimą: patvirtina profesinės rizikos vertinimo darbų planą, paskiria atsakingus asmenis; 2) Atsakingi asmenys vykdo veiksmus, pagal patvirtintą planą; 3) Institucijos nurodytu terminu pateikiamas raštas apie reikalavimo pašalinti pažeidimus įvykdymą, šiuo raštu pateikiamos visos įvykdytos iki paskirto termino priemonės ir suplanuotos vykdyti priemonės. Kaip minėta, dėl 2020-11-24 bei 2021-04-29 reikalavimo įvykdymo rašto/formos Institucija pastabų pateikusi nebuvo, todėl pagrįstai manytina, kad ir Reikalavimas įvykdytas tinkamai ir nuosekliai laikantis nusistovėjusios praktikos. Be kita ko, 2020-11-24 ir 2021-04-29 reikalavimuose buvo nurodyti konkretūs darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimai, todėl reikalavimai buvo teisėti ir aiškiai suprantami. Minėtuose reikalavimuose buvo nurodyti ir konkretūs skyriai, kurie sutapo su prieš tai vykdytų patikrinimų apimtimi konkrečiuose skyriuose. Tuo tarpu iš 2021-10-06 Reikalavimo formuluotės nėra aišku, kokie darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimai nustatyti ir koks teisinis pagrindas įpareigoja (duomenys neskelbtini) direktorių atlikti psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimą. Reikalavime iš esmės yra nurodytas tik pažeidimo aprašymas, jog „įmonės vadovas neorganizavo/nepavedė darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti įstaigoje psichosocialinių rizikos veiksnių keliamos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimo.“ Akivaizdu, kad Reikalavime vėlgi nebuvo įrašyta imperatyvaus nurodymo nurodytu terminu „atlikti tyrimą“, nurodytos pažeistos teisės aktų normos reglamentuoja vadovo pareigą organizuoti tyrimo atlikimą, todėl apeliantas buvo tikras, kad Reikalavimas įpareigojo, atsižvelgiant į visus įmonės valdymo organizacinius veiksnius, suorganizuoti tyrimų atlikimą ir negalėjo vertinti, kad nustatytu objektyviai per trumpu terminu galėjo būti reikalaujama dar ir atlikti psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimą. Įvertinęs Reikalavimo turinį, apeliantas, vadovaudamasis nusistovėjusia praktika vykdant Institucijos reikalavimus, nedelsdamas ėmėsi veiksmų, siekiant organizuoti administracijos ir skyrių vadovų (nemedicininės paskirties darbuotojų) psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimą.

3.4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apeliantas, būdamas atsakingas ir rūpestingas vadovas, atsižvelgdamas į 2021-10-06 raštu Nr. SD-3-19704 pateiktą Reikalavimą ir, be kita ko, laikydamasis nurodytų terminų, 2021-12-06 Institucijai pateikė raštą „Dėl reikalavimo pašalinti pažeidimus įvykdymo“. Rašte buvo išdėstyta, kas yra padaryta siekiant užtikrinti (duomenys neskelbtini) darbuotojų psichologinę gerovę, bei nurodyta, kad 2021-11-15 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. (1.6)-Į-330 „Dėl profesinės rizikos vertinimo tyrimo organizavimo“, buvo suplanuoti (duomenys neskelbtini) darbuotojų, dirbančių nemedicininės paskirties skyriuose, profesinės rizikos vertinimo parengiamieji darbai ir jų vykdymo grafikas. Svarbu ir tai, kad Institucija 2021-12-08 patikrinimo akte nurodė, jog Reikalavimas neįvykdytas, „t. y. Įstaigos vadovas neorganizavo/nepavedė darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti Įstaigoje psichosocialinių rizikos veiksnių, pasireiškiančių darbuotojų tarpusavio santykiuose su darbdaviu ir (ar) trečiaisiais asmenimis (ligoninės administracijos ir skyrių vadovais) keliamos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimo, nenumatytos efektyvios prevencinės priemonės, o įgyvendinamos prevencinės priemonės rizikos šalinimui ar mažinimui yra nepakankamos.“ Toks pažeidimo konstatavimas yra nepagrįstas, kadangi apeliantas, kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, 2021-12-06 Institucijai pateikė raštą, kuriuo įvykdė Reikalavimą ir, be kita ko, nurodė, kad 2021-11-15 įsakymu Nr. (1.6)-Į-330 „Dėl profesinės rizikos vertinimo tyrimo organizavimo“ atsakingiems darbuotojams pavedė organizuoti psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimą, o būtent 2022 m. Viešųjų pirkimų plane numatytas lėšas skirti negydomųjų skyrių (tarp jų ir administracijos) psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimui bei profesinės rizikos vertinimo darbų planą suderinti su profesinės rizikos vertinimo paslaugos teikėju. Iš to akivaizdu, kad apeliantas nustatytu terminu organizavo ir pavedė įgaliotiems asmenims organizuoti Įstaigoje psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimą, aukščiau minėtame rašte taip pat nurodyta, kokių priemonių (duomenys neskelbtini) ėmėsi dar iki Institucijos Reikalavimo surašymo.

3.5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos reikalavime pašalinti pažeidimus R1 duotų nurodymų vykdymo kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016-04-19 įsakymu Nr. EV-121 (toliau - Kontrolės tvarkos aprašas), III skyriuje yra nustatyta Institucijos nurodymų vykdymo kontrolė. Kontrolės tvarkos aprašo 15 punkte nustatyta, kad Institucijos inspektoriai, vykdydami planinius ar neplaninius patikrinimus, atlieka ūkio subjektams prieš tai duotų nurodymų pašalinti teisės aktų pažeidimų ir kontroliniuose klausimynuose pateiktų rekomendacijų vykdymo ir įgyvendinimo kontrolę bei užpildo teminę ataskaitą „Reikalavimo R1 kontrolės ir rekomendacijų įgyvendinimo vertinimas“. Tokie patikrinimai vykdomi išvykstant į patikros vietą. Šiuo atveju, vadovaujantis Kontrolės tvarkos aprašo nuostatomis, Reikalavimo vykdymo kontrolės Institucijos inspektoriai neatliko. Atsižvelgiant į tai, D. S., kaip (duomenys neskelbtini) vadovas, nesulaukęs papildomų pastabų dėl Reikalavimo (ne) įvykdymo, pagrįstai suprato, kad Reikalavimas, kaip ir ankstesniais atvejais, yra įvykdytas tinkamai ir yra įsitikinęs, kad įvykdytas nustatytais terminais, kadangi tinkamai ir laiku organizavo ir pavedė atsakingiems asmenims organizuoti (duomenys neskelbtini) psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimą. (duomenys neskelbtini) yra net 29 skyriai, kuriems tiesiogiai vadovauja skyrių vadovai. Skyrių vadovai, kuomet atlieka jiems pavestas skyriaus vadovo funkcijas, priskiriami administracijos/personalo darbuotojams, t. y. nemedicininės paskirties darbuotojai, todėl profesinės rizikos vertinimo darbai buvo organizuojami tikslingai pagal surašyto Reikalavimo turinį, ir tikslingai siekiant tinkamai įvykdyti Reikalavimą. Tačiau Pirmosios instancijos teismas nevertino šių aplinkybių, tinkamai neišanalizavo (duomenys neskelbtini) Institucijai pateikto Reikalavimo turinio, byloje esančių faktinių aplinkybių, apelianto atstovo paaiškinimų posėdžio metu ir dėl to nemotyvuotai ir nepagrįstai priėmė skundžiamą sprendimą.

3.6. Apeliaciniame skunde vertinama, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, jog „reikalavimas pašalinti pažeidimus nebuvo užginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, vadinasi, buvo teisėtas ir pagrįstas“ yra visiškai nelogiškas. Akivaizdu, jog gavęs Institucijos Reikalavimą ir jį vykdydamas D. S. neabejojo, kad Reikalavimą vykdo tinkamai, todėl skųsti Reikalavimą iki protokolo surašymo nebuvo pagrindo. Tik po protokolo surašymo paaiškėjo, kad Reikalavimą surašiusi institucija jo turinį interpretuoja kitaip negu surašė Reikalavimą. Be to, įvykdyto Reikalavimo (suorganizavus nurodytų rizikų vertinimo tyrimus) skųsti Reikalavimą taip pat nėra loginės prasmės. Apeliantas nedelsiant ėmėsi organizuoti psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimą, todėl neturėjo pagrindo bei interesų ginčyti jam įteiktą Reikalavimą. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos aplinkybes ir jas vertino formaliai ir paviršutiniškai. Šioje byloje šalys ginčijosi dėl Reikalavimo turinio, tačiau teismas surašyto Reikalavimo turinio apskritai nevertino ir neanalizavo, prieštaravimų tarp Reikalavimo teksto ir Institucijos deklaruojamos Reikalavimo prasmės nepašalino.

3.7. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas taip pat „pažymi, kad D. S. į Instituciją dėl Reikalavimo termino pratęsimo nesikreipė, o tai galėjo padaryti, nurodydamas objektyvias priežastis“. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada taip pat laikytina nepagrįsta ir konstatuota visiškai neatsižvelgiant į apelianto atstovo teiktus paaiškinimus bei byloje esančias aplinkybes. Akivaizdu, jog apeliantas, vos tik gavęs Institucijos Reikalavimą, pradėjo organizuoti psichosocialinio rizikos vertinimo atlikimo bei vykdymo strategiją, 2021-11-15 įsakymu Nr. (1.6)-Į-330 „Dėl profesinės rizikos vertinimo tyrimo organizavimo“ atsakingiems darbuotojams pavedė 2022 m. Viešųjų pirkimų plane numatytas lėšas skirti negydomųjų skyrių (tarp jų ir administracijos) psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimui bei profesinės rizikos vertinimo darbų planą suderinti su profesinės rizikos vertinimo paslaugos teikėju. Kaip nurodyta aukščiau, apeliantas suvokė, kad jis Reikalavimą įvykdė tinkamai ir, be kita ko, nustatytais terminais, todėl Institucijos prašyti dėl Reikalavimo termino pratęsimo neturėjo pagrindo. Teismo vertinimas, kad reikalavimą įvykdęs apeliantas turi prašyti pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą yra nelogiškas iš esmės. Jeigu D. S. būtų suvokęs jam surašytą Reikalavimą, kaip nustatantį terminą ne tik organizuoti psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimą, bet ir terminą tokių vertinimų užbaigimui, tuomet būtų prašęs pratęsti šį terminą. Pagal 2021 m. asignavimus profesinės rizikos vertinimui nebepakako lėšų, tačiau 2022 m. (duomenys neskelbtini) nedelsiant organizavo viešuosius pirkimus dėl psichosocialinių veiksmų vertinimo atlikimo ir laikotarpiu nuo 2022-01-05 iki 2022-03-21 buvo vykdomi psichosocialinės rizikos veiksnių tyrimai. Nustatyta, kad remiantis suvestiniais duomenimis darbuotojų tarpe streso problema darbe priimtina, psichosocialinio veiksnio rizika labai maža.

3.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įrodinėjimo pareiga pirmosios instancijos teisme buvo perkelta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kadangi teismas išimtinai dėmesį skyrė būtent Institucijos atstovų parodymams ir pateiktiems įrodymams, tuo tarpu apelianto atstovo paaiškinimų, priimant skundžiamą sprendimą, didžiąja dalimi nevertino, ignoravo D. S. atsakomybę dėl ANK 505 straipsnio 1 dalies teisinančius ar atsakomybę lengvinančius duomenis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai neišanalizavo šį administracinį nusižengimą paneigiančių duomenų visumos, perkėlė nekaltumo įrodinėjimo naštą apeliantui ir nešalindamas akivaizdžių prieštaravimų byloje, atmetė D. S. teisinančius duomenis nevertinant jų iš esmės ir jų nepaneigiant įstatymo nustatyta tvarka. Esminės bylos aplinkybės dėl Reikalavimo bei rašto dėl reikalavimo įvykdymo turinio buvo vertintos vien formaliai, nepaisant objektyvių apelianto atstovo paaiškinimų bei į bylą pateiktų faktinių įrodymų dėl Reikalavimo įvykdymo. Byloje nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nerinko būtinų įrodymų nusižengimo sudėčiai, pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, nustatyti, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė ir kitų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, įrodymus vertino nesilaikydami administracinių nusižengimų teisenos nuostatų. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neišsamiai vertino surinktus įrodymus, nepatikrino iš esmės Institucijos atstovių paaiškinimų tikrumo, liečiamumo, leistinumo, nevertino apeliantą teisinančių įrodymų pakankamumo, jų tarpusavio ryšio, nepašalino prieštaravimų, todėl visų byloje esančių įrodymų visumą, dalyje dėl ANK 505 straipsnio 1 dalies, vertino deklaratyviai, išsamiai netirdamas šią visumą sudarančių konkrečių duomenų.

4. Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-04-08 nutarimą ir palikti galioti Institucijos nutarimą.

4.1. Nurodo, kad nesutinka su teismo nuomone, jog Institucija savo sprendimo pripažinti D. S. kaltu pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį nepagrindė visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Darbuotojai I. G., tuo metu vykdančiai (duomenys neskelbtini) pareigas, vadovaujantis 1996-09-25 Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. 1-1553 18 str., 1999-05-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 544, 2020-05-29 LR Sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu Nr. V-1336, buvo įtvirtinta pareiga atlikti COVID-19 ligos tyrimus atitinkamu dažnumu, o darbdavys privalėjo užtikrinti, kad įmonėje dirbtų tik laiku sveikatą pasitikrinę darbuotojai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 7 dalimi, darbdavys privalėjo darbuotojams apmokėti ir išlaidas už periodinius sveikatos patikrinimus, ir sumokėti vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką, išskyrus, kai darbuotojas sveikatą pasitikrinti turėjo prieš pradedant dirbti. Taigi, kai sveikatos tikrinimo privalomumas įtvirtintas teisės aktuose, darbdavys privalo apmokėti vidutiniu darbo užmokesčiu tą laiką, kuomet darbuotojas vyksta atlikti testą, jį atlieka bei grįžta po testo atlikimo. Tai yra imperatyvi nuostata ir darbdavys negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje.

4.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad organizuoti darbuotojų privalomus sveikatos patikrinimus, nurodyti darbuotojams, kada ir kur jie turi atlikti privalomą sveikatos patikrinimą yra darbdavio prievolė, o darbuotojai privalo šiuos nurodymus vykdyti. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, jog darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus ir sudaro darbuotojams sąlygas pasitikrinti sveikatą darbuotojų darbo laiku. Darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir sveikatos tikrinimo grafiką, kontroliuoja, kaip grafiko laikomasi (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Įmonėje nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą yra darbuotojo pareiga (Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 8 punktas); darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo užmokestis (DK 265 straipsnio 7 dalis). Toks atsisakymas laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (DK 235 straipsnio 2 dalies 1 O punktas). Darbuotojų privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku (t. y. privalomų medicininių apžiūrų laikas įeina į darbo laiką (DK 265 straipsnio 6 dalis; DK 143 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi darbuotojo nebuvimo darbe laikas nuo išvykimo į sveikatos priežiūros įstaigą iki parvykimo į darbo vietą prilyginamas darbo laikui ir turi būti apmokamas Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, t. y. mokant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį už kelionės į/iš gydymo įstaigą laiką. Patikrinimo metu nustatyta, kad darbuotojai I. G. Įstaigos administracija nurodydavo atvykti atlikti Covid tyrimus į Įstaigą jos atostogų metu arba poilsio dienomis, pvz.: 2020-11-13; 2021-01-09; 2021-02-03; 2021-02-17; 2021-02-26; 2021-03-07, kurios buvo nustatytos grafike, tačiau nemokėjo vidutinio darbo užmokesčio už kelionės į/iš gydymo įstaigą sugaištą laiką, taip pat nekompensavo kelionės išlaidų. Institucijos nuomone, teismas šiuo atveju nepagrįstai darbdavio pareigas perkėlė pačiai darbuotojai, kadangi apmokėjimas už tokį laiką kylą iš paties įstatymo, o darbdavys, nustatydamas laiką patikrinimams, turi įvertinti darbuotojo darbo grafiką.

4.3. Institucija apeliaciniame skunde nesutinka su teismo nuomone jog D. S. veiksmuose nėra vieno iš būtinų subjektyviosios pusės struktūrinių elementų - tyčios. Pažymėtina, kad pažeidimas gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalėjo padaryti. Darbdavys privalo kompensuoti darbuotojams už periodinių sveikatos patikrinimų metu sugaištą laiką, tiek ir už periodinių sveikatos patikrinimų, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalieji situacija ir (ar) karantinas, sugaištą laiką. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, jog darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti privalomus darbuote jų sveikatos patikrinimus ir sudaro darbuotojams sąlygas pasitikrinti sveikatą darbuotojų darbo laiku. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Taigi darbdavys, nurodydamas I. G. atvykti atlikti tyrimus jos poilsio laiku, bei nekompensuodamas šio laiko, elgėsi neteisėtai ir pažeidė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 7 dalį bei DK 111 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas. Apeliantės nuomone, kadangi pažeidimas yra formalus, užtenka vien pažeidimo padarymo fakto, tam, kad kiltų atsakomybė, o kaltės forma gali turėti įtakos nuobaudos skyrimui. Priimdama nutarimą, Institucija vadovavosi patikrinimo metu surinkta medžiaga, kurios pagrindu buvo konstatuoti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 7 dalies bei DK 111 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyti pažeidimai. Atlikdama administracinių nusižengimų tyrimą bei priimdama nutarimą skirti baudą, konstatavo pažeidimo padarymo faktą (vieta, laikas, esmė), jį padariusį asmenį, būtinuosius pažeidimo sudėties požymius, objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes bei turimus įrodymus (ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalys, 569 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys).

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto D. S. atstovas advokatas S. Majauskas bei Institucija pateikė atsiliepimus į apeliacinius skundus, kuriais atitinkamai prašo kitos pusės apeliacinius skundus atmesti.

Administracinėn atsakomybėn patraukto D. S. atstovo advokato S. Majausko apeliacinis skundas atmestinas.

Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniais skundais nesutinkama su apylinkės teismo nutarimu, kuriuo Institucijos ne teismo tvarka priimtas nutarimas dalyje dėl D. S. nubaudimo pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį paliktas nepakeistas, o dalyje dėl D. S. nubaudimo pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teiseną D. S. nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 96 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismo nutarimo dalis, kuria D. S. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį nutraukta, nepagrįsta.

Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto D. S. atstovo advokato S. Majausko apeliacinio skundo.

7. Nagrinėjamu atveju D. S. nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo 80 iki 780 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 390 iki 1950 eurų. D. S. nubaustas dėl to, jog būdamas Įstaigos vadovas, t. y. darbdavį atstovaujantis asmuo, neįvykdė 2021-10-06 Institucijos surašyto Reikalavimo, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalį, kuri nustato, jog valstybinės darbo inspekcijos inspektorių reikalavimai ir nurodymai yra privalomi.

8. Apeliaciniame skunde nesutinkama su D. S. nubaudimu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, teigiama, jog skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nagrinėjęs apylinkės teismas neišsamiai vertino surinktus įrodymus, nepatikrino jų tikrumo, liečiamumo, leistinumo, nevertino apeliantą teisinančių įrodymų pakankamumo, jų tarpusavio ryšio, nepašalino prieštaravimų, perkėlė įrodinėjimo pareigą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Apygardos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

9. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

10. Apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas dalyje dėl D. S. nubaudimo pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamo nutarimo dalyje išvados yra pagrįstos ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Šiuo konkrečiu atveju, apylinkės teismas, išnagrinėjęs D. S. atstovo advokato skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, skundžiamame nutarime motyvuotai pasisakė dėl apelianto ginčijamų aplinkybių, byloje surinktų įrodymų visumos, išvadas motyvavo, šioje nutarimo dalyje prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutarimo dalyje išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.

11. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad Institucijos 2021-10-06 Reikalavime užfiksuota pažeidimo esmė – atlikus profesinės rizikos vertinimo darbo vietose patikrinimą nustatyta, kad įmonės vadovas neorganizavo / nepavedė darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti Įstaigoje psichosocialinių rizikos veiksnių keliamos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimo, pasireiškus darbuotojų santykių su darbdavio administracijos pareigūnais psichosocialinių rizikos veiksnių veikimui (netinkamam vadovybės, t. y. administracijos skyrių vadovų elgesys), dėl kurio gali kilti pavojus ar (ir) padidėja pavojus darbuotojų saugos ir sveikatos būklei įstaigoje: neidentifikuotas rizikos vertinimo objektas, neatliktas tyrimas, nenustatyta rizikos veiksnių pasireiškimo tikimybė, rizikos dydis, nenumatytos / neįgyvendintos ir (ar) įgyvendintos nepakankamos prevencinės priemonės rizikai šalinti /mažinti. Nurodoma, kad pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis, 39 straipsnio 3 dalis, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 5, 18 punktai. Trūkumų pašalinimo terminas – iki 2021-12-06.

12. Apeliaciniame skunde dalis argumentų susiję su tuo, kad, kaip teigiama, Reikalavime nenurodyta, kokie darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimai pažeisti, paminėti teisės aktų reikalavimai neapibrėžia, ką apeliantas pažeidė, tyrimo metu nebuvo atskleista, dėl kokios konkrečios priežasties (t. y. kaip ir kada pasireiškusiems psichosocialinių rizikų veiksniams) Įstaigos direktoriui D. S. kilo pareiga atlikti profesinės rizikos vertinimą, pagal Reikalavimą, neaišku, dėl kokios priežasties buvo kilusi pareiga įvykdyti Reikalavimą. Apygardos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš Reikalavimo turinio matyti, kad jame yra nurodyta surašymo priežastis – pasireiškęs darbuotojų santykių su darbdavio administracijos pareigūnais psichosocialinių rizikos veiksnių veikimas (netinkamas vadovybės, t. y. administracijos ir skyrių vadovų elgesys), dėl kurio gali pasireikšti pavojus ar (ir) didėti pavojus darbuotojų saugos ir sveikatos būklei įstaigoje. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nurodyta ir priežastis, dėl kurios kilo pareiga atlikti profesinės rizikos vertinimą Įstaigoje, t. y. dėl kilusio pavojaus darbuotojų saugos ir sveikatos būklei Įstaigoje, pasireiškus psichosocialinių rizikos veiksnių veikimui. Konkretizuotas ir pats rizikos veiksnių veikimas – netinkamas vadovybės, t. y. administracijos ir skyrių vadovų elgesys. Taip pat Reikalavime, kaip matyti, suformuluota ir pažeidimo esmė: atlikus profesinės rizikos darbo vietose patikrinimą, nustatyta, kad įmonės vadovas neorganizavo/nepavedė darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti Įstaigoje psichosocialinių rizikos veiksnių keliamos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą; detalizuota, kad neidentifikuotas rizikos vertinimo objektas, neatliktas tyrimas, nenustatyta rizikos veiksnių pasireiškimo tikimybė, rizikos dydis, nenumatytos/neįgyvendintos ir (ar) įgyvendintos nepakankamos prevencinės priemonės rizikos šalinimui ir mažinimui.

13. Reikalavime, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nurodyti ir konkretūs pažeisti teisės aktai. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato, kad darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir, be kita ko, organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje ir tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo be kita ko organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, kaip nurodyta šio Įstatymo 39 straipsnyje ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose. Minimo įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje, o tuo atveju, kai įmonėje nėra kompetentingo personalo darbo vietoms ar objektams, kur turi būti vertinama rizika, nustatyti, rizikai tirti ir pagal tyrimo rezultatus nustatyti, šioms paslaugoms įmonė samdo įstaigas ar asmenis iš kitur. Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų (patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012-10-25 įsakymu Nr. A1-457/V-961 aktuali redakcija) 18 punktas įpareigoja nedelsiant atnaujinti rizikos vertinimą, jeigu sąlygos įmonėje pasikeičia tiek, kad gali padidėti pavojus ar kilti naujas pavojus, vykdoma rizikos prevencijos priemonių įgyvendinimo kontrolė ir užtikrinamas jų veiksmingumas. Taigi Reikalavime paminėtas teisinis reglamentavimas numato, kokių veiksmų ir kam reikia skubiai imtis, nustačius, jog kad gali padidėti pavojus ar kilti naujas pavojus (nagrinėjamu atveju darbuotojų saugos ir sveikatos būklei įstaigoje). Aplinkybė, jog, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nebuvo tiksliai atskleista, dėl kokios konkrečios priežasties (t. y. kaip ir kada pasireiškusiems psichosocialinių rizikų veiksniams) Įstaigos direktoriui D. S. kilo pareiga atlikti profesinės rizikos vertinimą, neatleidžia jo nuo teisės aktuose numatytų pareigų atlikimo, juolab, jog Institucijos inspektorių tyrimams taikomi ir tam tikri konfidencialumo standartai. Šiuo atveju Reikalavime buvo nurodyta apie atsiradusius psichosocialinės rizikos veiksnius, jų pobūdį, nurodyti pažeisti teisės aktai, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais apie Reikalavimo neaiškumą ar neapibrėžtumą. Skundžiamame nutarime teisingai pažymėta ir tai, kad Reikalavimas nebuvo užginčytas, taigi jis turėjo būti įvykdytas, į Instituciją nesikreipta nei dėl Reikalavimo įvykdymo terminų pratęsimo, nei dėl kokių nors neaiškumų, todėl apelianto teiginiai apie Reikalavimo neaiškumą vertinami kaip pasirinkta gynybinė pozicija, kurią paneigia bylos duomenų visuma.

14. Dalis apeliacinio skundo argumentų susiję su tuo, jog laikomasi pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas D. S. Institucijos Reikalavimą įvykdė laiku, argumentuojama, kad Reikalavime imperatyviai nenurodyta apie tai, kad reikia ne tik organizuoti, bet ir atlikti psichosocialinės rizikos veiksnių vertinimą, Institucijai Įstaiga pateikė raštą apie Reikalavimo įvykdymą, kur buvo nurodyta, kokių veiksmų numatyta imtis, nesulaukus papildomų pastabų, suprato, jog Reikalavimas įvykdytas tinkamai, Institucija, kaip teigiama, pati pripažįsta, kad D. S. organizavo profesinės rizikos vertinimo darbus. Apygardos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš Reikalavimo turinio galima suprasti, kokių veiksmų neatliko ir kokius turi atlikti Įstaigos vadovas per numatytą terminą: neorganizavo/nepavedė, neidentifikavo, neatliko tyrimo, nenustatė, nenumatė/neįgyvendino; Reikalavime numatytas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti, tačiau ir pats apeliantas iš esmės neneigia, jog visų Reikalavime nustatytų pažeidimų numatytu terminu nepašalino. Įstaigos 2021-12-06 rašto Nr. (1.30)-S3-678, kuriuo D. S. atsakė apie Reikalavimo įvykdymą, turinys taip pat įrodo, kad Įstaigai buvo suprantamas Reikalavimo turinys, žinoma, koks Reikalavimo įgyvendinimo rezultatas turi būti. Atsakydamas dėl Reikalavimo įvykdymo, kaip ir nurodoma apeliaciniame skunde, apeliantas nurodė planuojamus Įstaigoje atlikti profesinės rizikos vertinimo etapus, pažymėjo, kad profesinės rizikos vertinimui planuojama parinkti paslaugos teikėją, tačiau neįgyvendino suplanuotų rizikos vertinimo veiksmų Reikalavime nustatytu terminu iki 2021-12-06, nepradėjo jų ir organizuoti, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad Reikalavimas buvo įvykdytas. Apeliacinio skundo teiginiai apie termino nepakankamumą vertinimo atlikimui deklaratyvūs, be to, kaip minėta, apeliantas nesikreipė dėl termino pratęsimo. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas pagrįstai pastebėjo ir tai, kad Institucija ir ankstesniu laikotarpiu Įstaigai buvo surašiusi du reikalavimus, kuriuose pažeidimai, neatlikti veiksmai, suformuluoti iš esmės identiškai, detaliai nurodytas darbdavio ar jo įgalioto asmens rizikos vertinimo organizavimo rezultatas: neidentifikuotas rizikos vertinimo objektas, neatliktas tyrimas, nenustatyta rizikos veiksnių pasireiškimo tikimybė, rizikos dydis, nenumatytos/neįgyvendintos prevencinės priemonės rizikos šalinimui ar mažinimui (b. l. 139-140; 177-178 t. 1) ir Įstaiga suprato pirmesnių dviejų reikalavimų turinį, jai buvo žinomas reikalavimų įvykdymo rezultatas, pateikė Institucijai atlikto profesinės rizikos vertinimo dokumentus, reikalavimai buvo įvykdyti teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į bylos duomenų visumą ir tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo pripažinti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas D. S. tinkamai ir nustatytu laiku įvykdė Institucijos pateiktą Reikalavimą.

15. Taigi apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas dalyje dėl D. S. nubaudimo pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, ANK nuostatų dėl įrodymų vertinimo nepažeidė. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutarime išdėstytu įrodymų vertinimu, mano, jog bylos duomenys turėtų būti vertinami kitaip, nėra pagrindas nepritarti motyvuotam apylinkės teismo sprendimui.

Dėl Institucijos apeliacinio skundo

16. Institucijos nutarimu D. S. taip pat buvo nubaustas už tai, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog Įstaiga neapmokėjo išlaidų už periodinius sveikatos patikrinimus bei nemokėjo vidutinio darbo užmokesčio už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką darbuotojai, kuriai sveikatos tikrinimo privalomumas įtvirtintas teisės aktuose ir tokiu būdu D. S. pažeidė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 7 dalį bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 111 straipsnio 2 dalies 6 punktą, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje.

17. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, pripažino ir dėl to ginčo nėra, jog darbuotojai I. G. Įstaigos administracija nurodė atvykti atlikti COVID-19 PGR testą į Įstaigą jos poilsio dienomis ir byloje esantys duomenys patvirtina, jog I. G. atvyko į Įstaigą savo poilsio dienomis atlikti PGR tyrimą. Skundžiamame nutarime nutraukiant D. S. administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 96 straipsnio 2 dalies nusižengimo, nurodyta, kad I. G. nesikreipė į Įstaigos vadovybę dėl vidutinio darbo užmokesčio už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką, taip pat neteikė prašymų dėl netinkamo laiko COVID-19 ligos mėginiui paėmimo pakeitimo kitu laiku, todėl spręsta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto D. S. veiksmuose nėra vieno iš būtinų subjektyviosios pusės struktūrinių elementų – tyčios (tyčinio veikimo ar neveikimo). Tačiau toks apylinkės teismo vertinimas nepagrįstas.

18. ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą. DK 111 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Minėto straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodoma, kad į darbo laiką įtraukiamas privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimų laikas.

19. Byloje nėra ginčo, jog Įstaigos darbuotojai I. G. teisės aktais buvo įtvirtinta pareiga atlikti COVID-19 ligos tyrimus atitinkamu dažnumu, o darbdavys privalėjo užtikrinti, kad įmonėje dirbtų tik laiku sveikatą pasitikrinę darbuotojai.

20. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje (aktuali redakcija nuo 2021-03-26 iki 2021-11-30) nurodoma, kad vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmoka darbdavys, o už sveikatos patikrinimą prieš pradedant dirbti – darbuotojas, jeigu kituose įstatymuose nenumatyta kitaip. Taigi, kai sveikatos tikrinimo privalomumas įtvirtintas teisės aktuose, darbdavys privalo apmokėti vidutiniu darbo užmokesčiu tą laiką, kuomet darbuotojas vyksta atlikti testą, jį atlieka bei grįžta po testo atlikimo. Patikrinimo metu nustatyta, kad darbuotojai I. G. Įstaigos administracija atitinkamais atvejais nurodydavo atvykti atlikti Covid tyrimus į Įstaigą darbuotojos atostogų metu arba poilsio dienomis, kurios buvo nustatytos grafike, tačiau nemokėjo vidutinio darbo užmokesčio už kelionės į/iš gydymo įstaigą sugaištą laiką, taip pat nekompensavo kelionės išlaidų. Darbdavys privalėjo organizuoti darbą taip, kad privalomi sveikatos patikrinimai būtų atliekami darbuotojų darbo laiku, o to neužtikrinęs ir reikalaudamas, kad darbuotojai atvyktų į darbovietę ar kitą jo nurodytą mėginių ėmimo vietą tyrimams, už laiką, kurio metu darbuotojas tikrinosi sveikatą, darbdavys už objektyviai tokiam tyrimui jų sugaištą poilsio laiką privalėjo apmokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Šiuo atveju nepagrįstai darbdavio pareigos skundžiamu nutarimu buvo perkeltos pačiai darbuotojai, kadangi apmokėjimo už tokį laiką pareiga kylą iš paties įstatymo, o darbdavys, nustatydamas laiką patikrinimams, turi įvertinti darbuotojo darbo grafiką. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (33 straipsnio 1 dalies 8 punktas) įpareigoja darbuotojus įmonėje nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą, o atsisakymas tai daryti gali būti palaikytas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (DK 58 straipsnio 3 dalis).

21. Taigi, darbdavys, nurodydamas I. G. atvykti atlikti tyrimus jos poilsio laiku, bei nekompensuodamas šio laiko, elgėsi neteisėtai ir pažeidė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 7 dalį bei DK 111 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas. Nėra pagrindo sutikti ir su skundžiamo nutarimo išvada, kad D. S. veiksmuose nėra vieno iš būtinų subjektyviosios pusės elementų - tyčios. Nusižengimai gali būti padaryti ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalėjo padaryti. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Darbdavys privalo kompensuoti darbuotojams už periodinių sveikatos patikrinimų metu sugaištą laiką, tiek ir už periodinių sveikatos patikrinimų, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalieji situacija ir (ar) karantinas, sugaištą laiką. Šiuo atveju pažeidimas yra formalus, užtenka vien pažeidimo padarymo fakto, tam, kad kiltų atsakomybė.

22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog nutarimo dalis, kuria buvo panaikinta Institucijos 2022-01-19 nutarimo dalis, kuria D. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį ir administracinio nusižengimo teisena D. S. nutraukta, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina, paliekant šioje dalyje galioti Institucijos 2022-01-19 nutarimą. Institucija apeliaciniame skunde prašė naikinti visą apylinkės teismo nutarimą, tačiau, kaip jau aptarta, apylinkės teismo nutarimas iš dalies yra pagrįstas, todėl naikinamas ne visa apimtimi, o Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto D. S. atstovo advokato Sauliaus Majausko apeliacinio skundo netenkinti.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-04-08 nutarimą pakeisti ir panaikinti jo dalį dėl ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatytos administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo D. S. ir šioje dalyje palikti galioti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2022-01-19 nutarimą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.