Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl komercinių paslapčių atskleidimo arba jų pranešimo konkuruojančiai įmonei, nekonkuravimo susitarimo, įrodinėjimo priemonių leistinumo, rašytinių įrodymų su trūkumais, įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teismo pareigos pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų vykdymo.Ieškovas prašė teismo: panaikinti B direktorės 2015 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. P1510-026 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo V. M. ir 2006 m. lapkričio 16 d. darbo sutarties Nr. 5 nutraukimo“, pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti jį į B didmeninės prekybos vadovo pareigas, priteisti jam iš B vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2015 m. spalio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;panaikinti A generalinio direktoriaus 2015 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. P1510-020 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo A (duomenys neskelbtini) kuro bazės vadovui V. M. ir 1997 m. rugpjūčio 1 d. darbo sutarties Nr. 30 nutraukimo“, pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti jį į A (duomenys neskelbtini) kuro bazės vadovo pareigas, priteisti jam iš A vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2015 m. spalio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškovė prašė teismo:panaikinti A generalinio direktoriaus 2015 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. P1510-021 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo A (duomenys neskelbtini) kuro bazės buhalterei V. M. ir 1997 m. rugpjūčio 1 d. darbo sutarties Nr. 31 nutraukimo“, pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti ją į A (duomenys neskelbtini) kuro bazės buhalterio pareigas, priteisti jai iš A vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2015 m. spalio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškovas nurodė, kad 1997 m. rugpjūčio 1 d. su A sudarė darbo sutartį, pagal kurią jis ėjo (duomenys neskelbtini) kuro bazės vadovo pareigas. 2006 m. lapkričio 16 d. su B sudarė darbo sutartį, pagal kurią jis ėjo didmeninės prekybos vadovo pareigas. 2015 m. spalio 5 d. A generalinis direktorius I. N. (I. N.) pareikalavo pasiaiškinti dėl galimo darbo drausmės pažeidimo Nr. 097, o B direktorė I. K. pareikalavo pasiaiškinti dėl galimo darbo drausmės pažeidimo Nr. 124.Ieškovė nurodė, kad 1997 m. rugpjūčio 1 d. su A sudarė darbo sutartį, pagal kurią ji ėjo (duomenys neskelbtini) kuro bazės buhalterio pareigas. 2015 m. spalio 5 d. A generalinis direktorius I. N. pareikalavo pasiaiškinti dėl galimo darbo drausmės pažeidimo Nr. 098.Ieškovai taip pat nurodė, kad atsakovės nurodymuose pateikti pasiaiškinimus dėl galimų darbo drausmės pažeidimų A ir B pažymėjo, jog ieškovai įtariami galimai padarę šiuos darbo drausmės pažeidimus: atskleidę komercinę ar technologinę paslaptį ar ją pranešę konkuruojančiai įmonei, pasinaudoję pareigomis, siekdami gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavę, padarę veikas, turinčias sukčiavimo, turto pasisavinimo ar išvaistymo požymių, todėl ieškovai buvo įpareigoti iki 2015 m. spalio 5 d. 15 val. raštu pateikti pasiaiškinimus dėl galimai padarytų darbo drausmės pažeidimų. Ieškovai teigė, kad jie fiziškai neturėjo galimybių pateikti išsamių paaiškinimų, tik pažymėjo, jog atsakovių nurodymuose pateikti pasiaiškinimus minimame ikiteisminiame tyrime jiems nebuvo pareikšti įtarimai, suteikti tik liudytojų statusai, visos kitos atsakovių nurodytos aplinkybės, susijusios su darbo drausmės pažeidimais, yra tik prielaidos. Tačiau atsakovės konstatavo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 235 straipsnio 2 dalies 2, 4 ir 7 punktuose nustatytus darbo drausmės pažeidimus ir nepagrįstai atleido juos iš darbo. Apie 2015 m. spalio 5 d. nurodymuose pateikti pasiaiškinimus minimas aplinkybes atsakovėms tapo žinoma ne vėliau kaip 2015 m. liepos 10 d., todėl drausminės nuobaudos ieškovams galėjo būti skirtos per vieną mėnesį, t. y. iki 2015 m. rugpjūčio 10 d., tačiau šios nuobaudos – atleidimas iš darbo – jiems buvo skirtos tik 2015 m. spalio 5 d., taigi praleidus įstatymo nustatytą terminą. Šalis siejo sutartiniai darbo santykiai, kurių pagrindu ieškovai buvo įsipareigoję neatskleisti atsakovių komercinių paslapčių, tačiau šalys nebuvo sudariusios nekonkuravimo susitarimų, dėl kurių ieškovai negalėtų dirbti kitoje naftos produktais prekiaujančioje bendrovėje, būti tokios bendrovės akcininkais ar iš tokių bendrovių gauti ekonominę naudą. V. M. niekada ūkine veikla Lietuvos Respublikoje nesivertė, todėl nelaikytinas ūkio subjektu Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo prasme. A paslapčių sąrašas neatitinka šių dienų verslo aktualijų, tam tikra informacija apskritai nėra laikytina komercinėmis paslaptimis. Ieškovai nebuvo supažindinti su 1995 m. A Paslapčių nuostatais ir A generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymu, kuriuo buvo patvirtintas sąrašas dokumentų, sudarančių A komercinę paslaptį. A, B naftos produktų prekyba vertėsi tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, o C naftos produktų prekyba vertėsi daugiausia Latvijos Respublikoje. A yra pripažinusi, kad naftos produktų prekyba vertėsi tik iki 2013 m. birželio mėnesio, todėl darbo drausmės pažeidimai svarstytini tik tie, kurie galėjo būti padaryti iki 2013 m. birželio mėnesio. Atsakovės yra praleidusios DK 241 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintus terminus drausminei nuobaudai skirti, o 2 metų terminas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, nes nebuvo atlikta revizija, inventorizacija; ataskaitas rengė tų pačių įmonių darbuotojai, taigi atsakovės viena nuo kitos komercinių paslapčių nesaugojo, todėl laikoma, kad komercinių paslapčių nebuvo.