- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- e2A-1033-524/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- V. P.
- Kategorijos
- 2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei V. P. dėl asmens garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I . Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 1 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovė ir atsakovė yra kaimynės. 2017 m. gegužės 21 d. ieškovė bendruoju pagalbos telefonu iškvietė policijos pareigūnus, kadangi atsakovė su sutuoktiniu be sutikimo statė šalių sklypus skiriančią aukštą tvorą. Atvykus policijai atsakovė su sutuoktiniu policijos pareigūnų akivaizdoje pradėjo įžeidinėti ieškovę, vadino psichine ligone, teikė įžeidžiančius tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovės išsilavinimą, neva ji yra baigusi tik tris klases, vadino ieškovę ,,varna“, ,,ryža karve“. Nurodė, jog yra visos Civilinio kodekso 2.24 straipsnyje numatytos sąlygos, apie ieškovę buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios, šios žinios žemina ieškovės garbę ir orumą. Pažymėjo, jog epitetų ,,varna“ ir ,,karvė“ apskritai net nereikia vertinti pagal paskleistų duomenų tikrumui keliamus reikalavimus, jie atsakovės pavartoti vieninteliu tikslu – tyčia įžeisti garbę ir kitų asmenų akivaizdoje pažeminti ieškovę. Ieškovė nurodė, jog atsakovė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovę paskleidė ir ieškovę įžeidinėjo tyčia, viešoje erdvėje, įžūliai – policijos pareigūnų akivaizdoje, t. y. tuo pat metu darydama Administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnyje numatytą nusižengimą. Ieškovė dėl tokių atsakovės veiksmų kreipėsi į policiją. Ieškovė taip pat nurodė, jog dėl neteisėtų veiksmų viešai pažeminus ieškovę jai sukelti neigiami išgyvenimai, stresas sąlygojo sveikatos būklės pablogėjimą, buvo reikalingas medikamentinis gydymas. Dėl atsakovės veiksmų ieškovė buvo viešai pažeminta, patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimų, patirtą neturtinę žalą vertina 1 000 EUR suma.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinys atmestas, priteista iš ieškovės V. K. 1 150 EUR bylinėjimosi išlaidos atsakovei V. P..
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, jog 2017 m. gegužės 21 d. tarp ieškovės ir atsakovės vyko konfliktas, kurio metu buvo iškviesti policijos pareigūnai. Konflikto metu buvo ištartos frazės ,,tris klases baigusi“, ,,varna“, ,,ryža karvė“, šiuos žodžius pavartojo atsakovė. Iš vaizdo medžiagos turinio matyti, jog tarp ieškovės ir atsakovės vyko konfliktas, šalys apsižodžiavo, t. y. tiek ieškovė, tiek atsakovė viena kitai išsakė tam tikro pobūdžio teiginius, komentarus; vaizdo medžiaga užfiksuota kiekvienos iš šalių reakcija į pasakytus žodžius, iš kurios matyti, jog atsakovė buvo emocionali, atvirai reiškė pasipiktinimą ieškovės elgesiu, pasisakymais ir kt. Teismas taip pat nustatė, kad iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovę savo elgesiu provokavo ieškovė (vaizdo medžiagoje užfiksuota, kaip ieškovė juokiasi iš atsakovės pasakytų frazių, kartoja kai kuriuos jos išsakytus žodžius, pati teikia komentarus dėl ,,sovietinio“ atsakovės išsilavinimo, siūlo skaityti komentarus apie atsakovę ir pan.). Liudytojų paaiškinimai dėl kiekvienos iš šalių išsakytų frazių ar elgesio vertintini kritiškai, kadangi byloje kaip liudytojai apklausti D. Z., T. Ž. ir M. P. yra susiję su bylos šalimis, turi tam tikrą suinteresuotumą nagrinėjama civiline byla. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsakovės pasakytas frazes, jų pateikimo būdą (padriki šūksniai), teismas sprendžia, jog atsakovė išsakytais teiginiais išreiškė neigiamą nuomonę apie ieškovę, susiklosčiusią situaciją, o ne pateikė žinią. Įvertinęs byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes bei kontekstą, kuriame buvo išsakytos atsakovės frazės ,,varna“, ,,ryža karvė“, ,,tris klases baigusi“, teismas padarė išvadą, jog atsakovė tokiu būdu išreiškė frustraciją, kurią sukėlė ieškovė. Atsakovės pavartotas žodis ,,varna“ per se (savaime) neturi neigiamo konteksto, nors antroji šio žodžio reikšmė lietuvių kalbos žodyne apibrėžiama kaip ,,žioplys, išsižiojėlis“ (http://www.lkz.lt), taigi gali turėti asmenį menkinančią reikšmę. Žodžio ,,karvė“ viena iš reikšmių, pateikiamų lietuvių kalbos žodyne, taip pat gali turėti asmenį charakterizuojančią reikšmę, šiuo žodžiu gali būti apibūdinamas nevikrus asmuo (http://www.lkz.lt). Savo ruožtu žodžio ,,ryžas“ reikšmė lietuvių kalbos žodyne – ,,kuris rudais plaukais“ (http://www.lkz.lt). Ieškovės byloje pateikti duomenys iš lietuvių kalbos išteklių sistemos apie palyginimus šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės, kadangi atsakovės išsakytos frazės nebuvo vartojamos palyginimui išreikšti, nepateiktos tokia forma, kuri nurodyta palyginimų sąraše. Atsakovės išsakyta paskutinioji frazė šios bylos kontekste taip pat vertintina kaip atsakovės nuomonė. Iš vaizdo medžiagos matyti, jog nurodyta fraze (,,tris klases baigusi“) atsakovė taip pat išreiškė neigiamą požiūrį į ieškovę, tačiau neteigė, jog būtent toks yra atsakovės išsilavinimas, t. y. šio teiginio nepateikė kaip žinios. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus apie ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykius, teismas padarė išvadą, kad tokiu būdu atsakovė išreiškė pyktį, neigiamą nuomonę tiek dėl ankstesnių tarpusavio nesutarimų, tiek dėl paskutinio įvykio. Teismas vertindamas, ar atsakovės išsakyti žodžiai sukėlė neigiamų pasekmių ir išgyvenimų, padarė išvadą, jog atsakovės išsakytos frazės galėjo sukelti ieškovei tam tikrų neigiamų išgyvenimų, trumpalaikių nepatogumų, tačiau ieškovė nepatyrė tokių pasekmių, kaip kad nurodo ieškinyje ir paaiškino teismo posėdyje. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovės išsakytos frazės privertė bendruomenės narius pakeisti nuomonę apie ieškovę, kad tai turėjo įtakos ieškovės darbo ar kitai veiklai, jai kilo kitos neigiamų pasekmių. Nenustatęs, jog atsakovės išsakytomis frazėmis buvo pažeista ieškovės garbė ir orumas, t. y. nenustatęs visų būtinųjų sąlygų pagal CK 2.24 straipsnį asmens garbės ir orumo gynimui, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir nukrypo nuo šiais klausimais analogiškose bylose suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog visos atsakovės išsakytos ieškovę žeminančios frazės vertintinos tik kaip atsakovės nuomonė. Nustatytos visos CK 2.24 straipsnyje nurodytos sąlygos: 1) apie ieškovę paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios (faktai / duomenys), t. y. apie jos sveikatą – neva ji yra psichinė ligonė ir apie išsilavinimą – neva yra baigusi tik tris klases, 2) šios žinios yra apie ieškovę, 3) šios žinios neatitinka tikrovės, 4) šios žinios žemina ieškovės garbę ir orumą. Epitetų „varna“ ir „karvė“ apskritai net nereikia vertinti pagal paskleistų duomenų tikrumui keliamus reikalavimus, nes jie yra įžeidžiantys, menkinantys asmenį, o įžeidimui tiesos kriterijus netaikomas. Šie žodžiai atsakovės pavartoti vieninteliu tikslu – tyčia įžeisti ir pažeminti ieškovę, taip pat ir kitų asmenų akivaizdoje.
5.3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės išsakytas ieškovę įžeidžiančias frazes, nepagrįstai motyvavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovė buvo nubausta administracine tvarka. Ieškovė ir neteigė, kad atsakovė buvo nubausta, o tik nurodė, jog už įžeidžiančius veiksmus įstatymas numato ir administracinę atsakomybę.
5.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad duomenų, jog atsakovės išsakytus žodžius girdėjo kiti, ne vaizdo medžiagoje užfiksuoti asmenys, byloje nėra.
5.5. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, neva „ieškovė neįrodė vienos būtinųjų sąlygų, kad atsakovės paskleisti žodžiai, frazės, žemina ieškovės garbę ir orumą“.
5.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės pateiktus įrodymus, išvadas grindė prielaidomis, todėl nepagrįstai nustatė nesant priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtos žalos.
5.7. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad ieškovės subjektyvus situacijos suvokimas ir įvertinimas kaip žeminantis jos garbę ir orumą neva nėra pakankamas pagrindas nustatyti, ar asmuo buvo paveiktas kitos šalies žodžių, nors atsakovės elgesys ir buvo nesuderinamas su visuomenėje nusistovėjusiomis bendro gyvenimo taisyklėmis, yra visiškai nepagrįstas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą paliki nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, pridėti prie bylos papildomus įrodymus. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
6.1. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ištyręs bylos medžiagą, išklausęs liudytojo T. Ž. parodymus bei pateiktą fiksuotą vaizdo medžiagą, teisingai nustatė, jog konflikto metu šalys viena kitai išsakė tam tikro pobūdžio teiginius, komentarus, kad konfliktą išprovokavo ieškovė, o ne atsakovė.
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, pagrįstai pripažino, jog atsakovės išsakytos frazės apie ieškovę yra tik neigiama jos nuomonė, o ne žinia. Šitokia pirmosios instancijos teismo išvada neprieštarauja suformuotai teisminei praktikai, kur duomenys yra atribojami nuo nuomonės, kaip subjektyvaus požiūrio.
6.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog atsakovei nesuteikta teisė šmeižti ir įžeidinėti kitus asmenis, tačiau ieškovė kažkaip pamiršta save, jog geros moralės principai ir taisyklės galioja ir jai, jų ji konflikto metu ypatingai nepaisė ir įžeidinėjo ne tik atsakovę, jos ligotą sutuoktinį, bet ir svetimus asmenis.
6.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas neteisingai motyvavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovė buvo nubausta administracine tvarka. Šitokie apeliantės teiginiai yra nepagrįsti, nes jei atsakovės elgesys bei veiksmai, kaip teigia ieškovė, būtų buvę įžūlūs, tai policijos pareigūnai butų surašę jai administracinio teisės pažeidimo protokolą ir ji būtų buvusi nubausta administracine tvarka.
Šalies argumentai
6.5. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šioje byloje nėra duomenų, jog atsakovės išsakytus žodžius girdėjo kiti, ne vaizdo kameroje užfiksuoti asmenys. Šitokie apeliantės teiginiai taip pat yra nepagrįsti, nes neteisingai ir neadekvačiai yra vertinami įvykę faktai.
Žemesnės instancijos teismas
6.6. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai vertino surinktus įrodymus, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Iš teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad teismas vertino byloje surinktų įrodymų visetą, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, teismo išvada yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Taigi, apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos reikšmingos faktinės aplinkybės, palankios ieškovei, nei nustatė pirmosios instancijos teismas.
6.7. Ieškovė šioje byloje neįrodė visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, ir nepagrindė prašomo priteisti moralinės žalos dydžio, todėl teismas pagrįstai šį reikalavimą atmetė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo atsiliepimo į jį teisinius argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
10. Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus įrodymus – atsakovės sutuoktinio ligos istorijos epikrizę, medicininių dokumentų išrašą. Atsakovė minėtais įrodymais grindžia atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes, jog dėl ieškovės bei jos draugo nuolatinių įžeidinėjimų, civilinės bylos iškėlimo, teismo posėdžių, iš ieškovės buto nuolat sklindančios trankios muzikos pablogėjo atsakovės sutuoktinio sveikata. Kadangi atsakovė nereiškė šioje civilinėje byloje reikalavimų ieškovei dėl patirtos neturtinės žalos (įtakos sveikatai ir pan.) dėl tarp šalių vykstančio konflikto, atsakovės pateikti įrodymai apie jos sutuoktinio sveikatos būklę neturi reikšmės nagrinėjamai bylai bei jos rezultatui, todėl atsisakytina juos priimti.
11. Byloje nustatyta, jog ieškovė ir atsakovė yra kotedžo tipo gyvenamojo namo kaimynės. 2017 m. gegužės 21 d. ieškovė bendruoju pagalbos telefonu iškvietė policijos pareigūnus, kadangi atsakovė su sutuoktiniu be sutikimo statė šalių sklypus skiriančią aukštą tvorą. Ieškovė nurodo, kad atvykus policijai atsakovė su sutuoktiniu policijos pareigūnų akivaizdoje pradėjo įžeidinėti ieškovę, vadino psichine ligone, teikė įžeidžiančius tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovės išsilavinimą, neva ji yra baigusi tik tris klases, vadino ieškovę ,,varna“, ,,ryža karve“. Iš byloje pateiktos policijos pareigūnų fiksuotos vaizdo medžiagos (CD diskas voke) matyti, jog konflikto metu kieme, be ieškovės ir atsakovės, taip pat buvo atsakovės sutuoktinis, ieškovės draugas, liudytojas T. Ž., kuris tuo metu tvarkė atsakovės tvorą, ir du policijos pareigūnai. Iš vaizdo medžiagos turinio matyti, jog tarp ieškovės ir atsakovės vyko konfliktas, kurį filmavo policijos pareigūnai, šalys apsižodžiavo, t. y. tiek ieškovė, tiek atsakovė viena kitai išsakė tam tikro pobūdžio teiginius, komentarus. Iš vaizdo įrašo nustatyta, jog šalys ypatingai konfliktuoja, išsakė viena kitai įsisenėjusias konfliktines situacijas. Ieškovė tuoj po įvykio 2017-05-25 kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą dėl tvoros atstatymo darbų, atliekamų atsakovės išsinuomotame sklype, ir šios institucijos atsakymas įrodo, jog atsakovė, atstatydama tvorą, jokių pažeidimų nepadarė. Administracinė teisena prieš atsakovę nebuvo pradėta
12. Ieškovė šioje byloje prašo iš atsakovės priteisti 1 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovė vadino ieškovę psichine ligone, teikė įžeidžiančius tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovės išsilavinimą, neva ji yra baigusi tik tris klases, vadino ieškovę ,,varna“, ,,ryža karve“. Savo ieškinį grindė CK 2.24 str., t. y. nurodydama, jog buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios apie jos sveikatą ir išsilavinimą, nes ji nėra psichinė ligonė ir ji yra baigusi Klaipėdos žemės ūkio technikumą, užima vyriausiojo buhalterio pareigas, o žodžiai ,,varna“ ir ,,ryža karvė“ ją įžeidė. Ieškovė nesuformulavo reikalavimo įpareigoti atsakovę paneigti tikrovę neatitinkančias žinias apie jos sveikatą ir išsilavinimą. Šioje byloje analizuotinos dvejopo pobūdžio teiginių grupės apie ieškovę, t. y. viena grupė – apie jos sveikatos būklę ir išsilavinimą ir du jos nurodomi įžeidžiami žodžiai.
13. Dėl žinios / nuomonės apie ieškovės psichinę sveikatą bei išsilavinimą
13.1 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal 2.24 str. ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.).
13.2 Siekiant nustatyti teikiamos informacijos pobūdį, duomenys ir faktai yra svarbūs tiek pateikiant žinią, tiek nuomonę, nes ne tik žinia, bet ir nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą. Vien tai, kad ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu, todėl vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, neleidžia daryti išvados, kad atsakovė pateikė žinią, o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą. Šiuo atveju svarbiausia yra įvertinti šios bylos atveju atsakovės sakinių kontekstą, jos formuluotes, ar jos teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas ar kaip jos asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas.
13.3 Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Teismų praktikoje pažymima, kad vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo, t. y šios bylos atveju pasakymo, aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007).
13.4 .Taigi darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
13.5 . Šioje byloje pagal paminėtas žinios ar nuomonės atribojimo taisykles vertintina pati situacija, kurioje vyksta šalių konfliktas. Vaizdo įrašas įrodo, jog atsakovė šiuos teiginius pasako buitinėje aplinkoje, savo namo kieme, po to, kai pagal ieškovės iškvietimą atvyksta policijos pareigūnai, kurie filmuoja šalių konfliktą. Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp kaimynų (ieškovės ir atsakovės) yra susiklostę neigiami tarpusavio santykiai. Iš vaizdo įrašo nustatyta, jog atsakovės sklypo dalyje dienos metu ties tvora dirba tik vienas žmogus, jokie didelio masto statybos darbai nevyksta. Akivaizdu, jog policijos iškvietimas yra stresą sukeliantis veiksnys. Šioje byloje nustačius, jog jokia administracinė teisena nebuvo pradėta, darytina išvada, jog ieškovė policijos pareigūnus iškvietė be pagrindo. Šią aplinkybę patvirtina ir paminėtas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštas dėl tvoros atstatymo darbų, todėl paminėtame kontekste negalima padaryti išvados, jog atsakovės spontaniškai, susijaudinus dėl policijos atvykimo išsakytai nuomonei apie ieškovę galėtų būti taikomas žinios kriterijus.
13.6 CK 2.24 straipsnio 1 daliai taikyti pirmiausia turi būti nustatyta, kad apie asmenį (ieškovę) yra paskleistos žinios (duomenys ir faktai), o ne subjektyvi nuomonė, kurios, priešingai nei žinių, negalima ginčyti, prašant ją paneigti kaip neatitinkančią tikrovės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia ar išsakyta nuomonė, turi būti vadovaujamasi tuo, jog žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, kuriai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Tuo tarpu nuomonė nors ir turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą, ar atsakovės išsakyti teiginiai apie ieškovę yra žinia ar nuomonė, negali būti vertinami tik atskiri atsakovės teiginiai, apsiribojant pažodiniu kiekvieno teiginio vertinimu, o turi būti atsižvelgiama į atsakovės išsakytų teiginių visumą, jų pateikimo būdą, taip pat situacijos, kurioje teiginiai buvo išsakyti, kontekstą.
13.7 Tais atvejais, kai žodžiai turi keletą reikšmių, jų tikrąją prasmę reikia nustatyti bendrame kontekste. Analizuodama atsakovės pasisakymo kontekstą, teisėjų kolegija sprendžia, kad išsireiškimai „psichinė ligonė“ ir ,,tris klases baigusi“ nėra ligos diagnozės pavadinimas bei tikrojo išsilavinimo lygio įvardijimas ir vertintini kaip frazeologizmai, tiesioginės reikšmės neturintys posakiai. Šie atsakovės posakiai vertintini kaip subjektyvus požiūris į ieškovę vertinant ieškovės elgesį dėl nepagrįsto policijos pareigūnų iškvietimo. Jais atsakovė išreiškė savo negatyvią nuomonę apie kaimynę, išsakė aplinkybę apie nesutarimą su ieškove, nurodydama policijos pareigūnams, jog ji ieškovei jokių pretenzijų niekada neturi. Šios aplinkybės ieškovė nepaneigė, t. y. nepateikė įrodymų dėl atsakovės pretenzijų ieškovei. Teisėjų kolegija vertindama atsakovės pasisakymo pasekmes, t. y. tą aplinkybę, jog ieškovė po pasakytų žodžių juokiasi, taip pat replikuoja ir vertina atsakovės asmenybę, policijos pareigūnams nenurodo konkretaus atsakovės viešosios tvarkos pažeidimo, o ir pareigūnai jo nenustato, didelio masto statybos atsakovės sklype nevyksta, daro išvadą, jog atsakovė pasakydama ginčo frazes išsakė savo nuomonę, kuriai netaikytinas tiesos kriterijus.
14. Dėl ieškovės nurodomų įžeidžiančių žodžių.
14.1. Ieškovė teigia, kad atsakovė žodžiais ,,varna‘‘ ir ,,ryža karvė‘‘ žeminančiai kreipėsi į ją ir tokiais veiksmais pažemino ją, todėl ji patyrė neturtinę žalą, tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, kad, vertinant tekstą, vertinamos pasisakymo aplinkybės, sakinio konstrukcija, tikslas, kryptingumas, pavartotos išraiškos formos ir kitos reikšmingos aplinkybės, informacija nevertinama izoliuotai. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinti izoliuotai vieną frazę, kad ir kokia šokiruojanti ji būtų, nėra pagrindo, nes Konstitucijos 25 straipsnis įtvirtina žmogaus teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Pažymėtina, kad atsakovai tokio pobūdžio bylose gali įrodinėti, kad tam tikri žodžiai ar jų junginiai nėra žeminantys asmens garbę ir orumą, nes turi kitokią prasmę, nei teigia ieškovai.
14.2. Nuomonės pagrįstumas ir atitiktis etikos normų reikalavimams, kaip ir žinios bei nuomonės atskyrimas, yra fakto klausimas, todėl kilus ginčui atsakovė privalo įrodyti, kad turėjo duomenų, kurie leido jai susidaryti viešai išreikštą nuomonę, ir jos išraiška nepažeidė visuomenėje susiformavusių etikos normų. Savo ruožtu teismas, nagrinėdamas ieškinį, privalo tirti ir vertinti, ar tekste, kuriame pateikta nuomonė, esantys duomenys ir teismui pateikti įrodymai yra pakankamai patikimi atsakovo išreikštai nuomonei susiformuoti, ar nuomonė išreikšta etiškai ir ar nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieškovo garbės ir orumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
14.3. Tik nederama, itin šiurkščia, paniekinančia, žeminančia forma išreikšti vertinimai gali būti pripažįstami įžeidimu, o pabrėžtinas kažkurios išskirtinės asmens savybės akcentavimas, nors ir turintis pašaipią potekstę bei sukeliantis nemalonių emocijų, negali būti laikomas įžeidimu šios bylos kontekste. Tarp bylos šalių įsisenėjusi nesantaika ir įtempti santykiai aštrina reakciją į bet kokius neformalius kreipinius, todėl suprantama ieškovės pernelyg jautri reakcija į jai pasakytus žodžius ,,varna“ bei ,,ryža karvė“, tačiau toks bendravimo būdas nors ir nebuvo itin tinkamai pasirinktas bei malonus ieškovei, visgi negali būti traktuojamas kaip jos garbės ir orumo įžeidimas. Šių žodžių reikšmės sietinos su naminiu gyvūnu bei laukiniu paukščiu ir šie žodžiai įgauna niekinamąjį emocinį atspalvį tik supykus, susierzinus. Atsakovė šios nutarties 13.5 p. nurodytais motyvais įrodė, t. y. įrodė, jog ji buvo pagrįstai supykusi, susierzinusi dėl ieškovės nepagrįsto policijos iškvietimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog bet kokios spalvos įvardijimas nelaikytinas garbės ir orumo įžeidimu, nes spalvos įvardijimas negali suteikti sakiniui jokios neigiamos prasmės.
15. Taigi, byloje nėra nustatyti visi elementai, būtini atsakovės civilinei atsakomybei pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį kilti. Be to, ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, susijusių su jos patirta neturtine žala, nors neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinės žalos atlyginimui priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę (CK 6.245–6.249 straipsniai). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis). Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-394/2006; kt.). Nors ieškovė nurodė, jog dėl patirto streso pablogėjo jos sveikata, tačiau 2017 m. liepos mėn. įrašu jos medicininiuose dokumentuose neįrodyta, jog būtent šio konkretaus įvykio metu pasakyti ieškovės nurodomi įžeidžiami žodžiai yra priežastiniu ryšiu susiję su ieškinyje minimais neigiamais padariniais ieškovės sveikatai. 2018-02-19 sveikatos priežiūros įstaigos raštas įrodo, jog ieškovė yra gydoma dėl diagnozės, kuri buvo nustatyta jai 2016-06-20, t. y. gerokai iki įvykio. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad atsakovės išsakytos nuomonės paplitimo ir atitinkamai pasekmių mastas nebuvo itin didelis (išsakytus žodžius girdėjo ir matė 3 liudytojai), visuomenėje neigiamų pasekmių neatsirado. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog dėl kilusios konfliktinės situacijos, nurodomos šioje byloje, yra atsakinga pati ieškovė, nes atsakovės neteisėti veiksmai byloje yra neįrodyti.
16. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, todėl nenustačius ieškovės teisių pažeidimo, nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais (CPK 326 str. 1 d.).
17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, iš jos priteistina 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti V. P. iš V. K. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Atsisakyti priimti atsakovės V. P. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus papildomus įrodymus – M. P. ligos istorijos epikrizę, M. P. medicininių dokumentų išrašą, ir grąžinti juos pateikusiam asmeniui.