Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6;

1.1.9.2; 1.2.25.4.2.2; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2.

2024 m. birželio 13 d.

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. I., jo įstatyminei atstovei A. I. ir įgaliotai atstovei N. L.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, Lietuva, netekėjusi, nedirbanti, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 12 klasėje, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamoji G. J. 2023 m. birželio 4 d., apie 16.26 val., (duomenys neskelbtini) kaimo vietinės reikšmės žvyrkeliu, ties namu pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodama kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 ir 131.1 punktuose numatytus reikalavimus, – tai yra, važiuodama ne mažesniu nei 83 km/h greičiu, kai didžiausias leistinas greitis 70 km/h (duomenys neskelbtini) kaimo vietinės reikšmės žvyrkeliu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdama važiavimo greitį ir viršydama didžiausią leistiną greitį, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, ypač kelio dangą - žvyrkelis, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir dėl to, važiuojant toliau praradus judėjimo stabilumą, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo už važiuojamosios dalies ribų ir virto, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam K. I. padaryti kūno sužalojimai sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą: kaukolės pamato ir skliauto kaulų lūžiai, galvos smegenų sumušimas, povoratinklinė kraujosruva, muštinės žaizdos galvos srityje, kraujosruva dešinės akies vokuose, daugybiniai nubrozdinimai kūno paviršiuje; nukentėjusiajai S. J. padaryti kūno sužalojimai sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą: kaukolės skliauto kairės pusės lūžis, trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu ir virš kietojo galvos smegenų dangalo, povoratinklinė kraujosruva, galvos smegenų sumušimas, nesukėlęs ryškių neurologinių židinių požymių, stuburo krūtinės dalies VII slankstelio kūno kompresinis lūžis, kairės mentės apatinės dalies lūžis, kairio gaktikaulio ir kryžkaulio kairės pusės viršutinio krašto lūžiai, nesuardę dubens žiedo visumos, nes dėl šių sužalojimų sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiu; nukentėjusiajai A. P. padaryti kūno sužalojimai sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą: odos nubrozdinimai veide, nugaroje, abiejų kelių sąnarių srityje, galvos smegenų sukrėtimas; nukentėjusiajam B. G.-P. padaryti kūno sužalojimai sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą: muštinė žaizda galvoje, nubrozdinimas kairiajame sėdmenyje, o nukentėjusiesiems D. Z. ir P. S. sukėlė fizinį skausmą.

2. Kaltinamoji G. J. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų ir jų tėvų dėl įvykusio įvykio bei paaiškino, kad parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu nelabai pamena, tikslesnių paaiškinimų duoti negali. Kiek pamena draugas ją paėmė iš namų, nuvažiavo pasiimti S., K. į „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę ir iš ten išvažiavo, vairavo D., paskui įvažiavo į kažkokį žvyrkelį. Nuo to momento, kai įvažiavo į žvyrkelį šiek tiek pamena, bet nepamena, kad jie būtų važiavę ir apsikeitę, tiek ir pamena, ir nieko negali daugiau pasakyti. Važiavo D. Z., B. P., A. P., P. S., K. I., S. J.. Važiavo automobiliu „Ford Galaxy“. Automobilis priklausė D. tėčiui, jei neklysta. Buvo 2023 m. birželio 4 d., jei neklysta, buvo tėvo diena, jau į vakaro pusę. Kelionės tikslo nebuvo, išvažiavo pasivažinėti. Vairuotojo pažymėjimą ji turėjo. Išvažiavus vairavo D., kuris turi vairuotojo pažymėjimą. D. buvo jos vaikinas. Ji gavo ekspertizės atsakymą ir jos negali nuginčyti dėl vairavimo, tiesiog prisipažino, kad būtų geriau. Ji negali atsakyti kas vairavo, ji nepamena. Po įvykio su dalyvavusiais įvykyje asmenimis nekalbėjo. Kalbų buvo daug iš aplinkinių. Po avarijos bendravo su draugėmis po įvykio. Iš karto po įvykio mamai nusiuntė savo nuotrauką ir parašė, kad pateko į avariją. Ji ligoninėje pagalvojo, ar jos tėvai žino, atsikėlė, paėmė telefoną ir pamatė, kad išsiuntė nuotrauką, ko nepamena dariusi. Ligoninėje pamena kaip atsikėlė, kitos dvi dienos buvo sunkios, tai daugiau nieko. Sąmonę buvo praradusi. Jai buvo praskelta kakta. Negali pasakyti, ar asmenys prisegę saugos diržais. Ji buvo prisisegusi, ji spėja. D. turbūt buvo prisisegęs. Ji visą laiką įsėdus užsisega saugos diržus. Tiksliai nežino aplinkybių dėl saugos diržų prisisegimo. D. vairavo, greičio nepamena. Tuo keliu leistinas greitis 70 km/h. Vairuojant D. jautėsi saugiai. Nėra vairavusi kitų automobilių, tik tėvų. Ją tėvai išauklėjo, kad kitų mašinų nevairuotų. Mano, kad galėjo visko būti, kad ji vairavo. Kai sužinojo, kad S. atsibudo iš komos, ji S. parašė kaip pastaroji laikosi. Parašė vieną kartą. Ji pykčio nelaiko, o jos atžvilgiu, ar kiti asmenys laiko pyktį, nežino, reikia jų paklausti. Ji labai gailisi, kad taip nutiko, nori jų atsiprašyti nuoširdžiai, tikrai labai gailisi. Apie kilusias pasekmes dalyviams ji skaitė. Laiduotoja būtų jos mama, kuri apie įvykį žino iš jos, kiek pastarajai yra sakiusi. Mamai dėl įvykio labai gaila. Kiek kalbėjo, mama sakė, kad netiki, kad ji vairavo, bet yra kaip yra. Mamos ji klauso, prižiūri ją, stengiasi daryti kuo geresnę įtaką jai, mama jai yra autoritetas. Dėl žalos atlyginimo kaip teismas nuspręs, atsakomybę jaučia. Su ekspertizės išvada sutinka, kad ji vairavo. Pasižada ateityje elgtis atsakingai. Ji dabar mokosi, didelio poreikio vairuoti nėra. Pajamų savo neturi. Šiai dienai atlygino K. I. 400 eurų sumą. Atlygins tiek, kiek teismas priteis. Ji parašė žinutę vieną kartą, jai atrodė, kad nenori su ja bendrauti. Ji nemelavo, ji nepamena dėl vairavimo. Matė porą straipsnių internete, kad vaikinas vairavo, jai taip užsikabino, nes ji nepamena kaip avarija įvyko. Ji buvo pasakiusi šeimoje, kad kažkas, jie apie tai nekalbės, jei kažkas kalbėjo, atsiprašo. Ji nežinojo, kad kažkas apie tai kalbėjo. Ji nepamena, kad būtų D. pasakiusi „nesakyk, kad aš vairavau, nes mano tėvai užmuš‘. Ji iš specialistų išvadų sprendžia, kad ji vairavo. Ji šiuo metu mokinė, turto neturi, automobilio neturi. Atlyginti žalos dalį jai padėjo tėvai. Įsipareigoja atlyginti teismo paskirtą žalą. Norėtų prašyti teismo atleisti pagal laidavimą, laiduotoją skiriant mamą. Ji išgyveno dėl to įvykio, nes niekam nėra lengvo po tokių dalykų. Jai psichologiškai paveikė, buvo užsidariusi, buvo sunku bendrauti net su tėvais. Vairuotojo pažymėjimą iki įvykio turėjo turbūt tris mėnesius. Nori atsiprašyti visų nukentėjusiųjų, tėvelių už sukeltą fizinį, psichologinį skausmą. Jai gaila, kad taip atitiko.

3. Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes G. J. nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, jos gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

4. Be pačios kaltinamosios G. J. visiško prisipažinimo teisme, jos kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

4.1. G. J. pirmą kartą apklausta įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu kalta neprisipažino ir parodė, kad galvos traumų turėjusi nėra, yra buvusi sutrenkta galva, bet nieko rimto, psichinei būklei nepakenkė. Psichinėmis ligomis sirgusi, nėra priklausomybių centruose neregistruota, priklausomybių neturi. Narkotinių medžiagų nevartoja, nėra vartojusi. Autoįvykis įvyko 2023-06-04. Paaiškina dienos aplinkybes, kad 2023-06-04 jos atvažiavo D. pasiimti nuo jos namų, jis atvyko prie (duomenys neskelbtini) g. buvo 15:45 val. Jis atvyko „Ford galaxy“ automobiliu, su juo kartu atvažiavo A., B. ir P., D. vairavo. Jau atvažiavus pasiimti jos, P., B. ir A. sėdėjo ant sėdynių esančių automobilio vidurinėje eilėje. Už vairuotojo sėdėjo B., per vidurį P., už keleivio A.. Kaip ir minėjo D. vairavo, o ji atsisėdo ant keleivio priekinės sėdynės. Visi važiavo į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kur laukė S. ir K.. Aikštelėje galėjo būti prieš 16.00 val., nes iš tos aikštelės išvažiavo apie 16.00 val., o K. ir S. galėjo laukti apie 5-10 minučių. K. su S. įsėdo į automobilio patį galą, ant papildomų sėdynių, kokia tvarka jie sėdėjo nepaskysiu. Saugos diržus segėjo ji ir D., ar dar kas iš keleivių juos segėjo nežino, nes nematė to. D. buvo pasakęs prisegti saugos diržus. Iš aikštelės važiavo link (duomenys neskelbtini), tikslas buvo tiesiog važiuoti pasivažinėti, nebuvo jokių planų. Važiavo žvyrkeliu. Išvažiuojant iš aikštelės vairavo D.. Baigiantis (duomenys neskelbtini) įvažiavo žvyrkelį, kadangi ji nėra vietinė tai nelabai žino tų kelių. Kiek prisimena niekur tikrai nebuvo sustoję, niekas iš automobili nebuvo išlipęs, visą laiką buvome automobilyje ir važiavo. Visą laiką važiavo žvyrkeliu, prisimena, kad kelias vingiuotas, iš jo niekur nebuvo išsukę, visą laiką važiavo tiesiai minėtu žvyrkeliu. Kaip įvyko autoįvykis neprisimena, bei negali nieko papasakoti. Prisimena, kad išvažiuojant nuo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ iki eismo įvykio vietos važiavo apie 20 min., tiksliai laiko nepasakys. Kokiu greičiu važiavo nežino. Ar eismo įvykio metu buvo praradusi sąmonę neatsimena. Jai D. pasakojo, kad ją iš automobilio ištraukė jis, o ji pati neatsimena kaip buvo. Sužalojimai jai buvo padaryti galvos srityje, būtent dešinėje kaktos pusėje. Iš autoįvykio jokių aplinkybių pasakoti negali, nes nieko neprisimena. Tikrai neprisimena, ar kam iš kartu keliavusių asmenų suteikė pagalbą po eismo įvykio. Neprisimena kaip atvyko pagalbos tarnybos, bei kaip atsidūrė ligoninėje. Kas vairavo automobilį, kai įvyko autoįvykis neprisimena, mano, kad D.. Ji automobilio „Ford Galaxy“, su kuriuo įvyko autoįvykis įvykio dieną nevairavo, taip pat jo nėra vairavusi niekada anksčiau, nėra sėdėjusi už vairo, sėdėjo tik ant keleivio priekinės sėdynės. Kur galėjo susitrenkti galvą autoįvykio metu nežino, gal į panelę arba į šoninį automobilio stiklą. Po autoįvykio iš ligoninės buvo paleista tos pačios dienos vakare, galimai apie 00.00 val. Ji su D. panašiu laiku įgijo teisę vairuoti, maždaug nuo 2023 metų kovo mėn. Kai susitiko su D. jis vairavo saugiau, vėliau, kai išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) jis važiuojant žvyrkeliu 3-5 kartus traukė rankinį stabdį, kurio metu „užmesdavo“ automobilio galą. Jis taip darė važiuojant ant posūkių (4 t., b. l. 163-166).

4.2. G. J. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą, nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Su pranešimu apie įtarimą yra supažindinta, nuorašą gavo, savo kaltę pripažįsta, todėl, kad negali nuginčyti specialisto išvadoje pateiktų išvadų. Jei specialisto išvadoje pasisakyta, kad ji vairavo, su tuo sutinka, nes avarijos aplinkybinių ji visiškai neprisimena. Ji gailisi, kad taip atsitiko. Esant galimybei prašys ikiteisminį tyrimą baigti pagal laidavimą, už ją laiduotų mama K. J. (4 t., b. l. 173-175).

4.3. Nukentėjusysis B. G.-P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad galėjo būti birželio 4 d. Buvo pietai. Jam parašė D. Z., apie 15 val., jis pirma nesutiko, paskui jam paskambino ir sutiko. Tada jis atvažiavo pasiėmė jį ir P. S.. D. atvažiavo su mašina „Kia“, mašina jo tėvų, „Ford Galaxy“ buvo kita, juos pasiėmė, tada nuvarė pažaisti monopolį, parašė A. P. pasiūlė susitikti prie (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini). Nuvažiavo pas A., atvažiavo G. J., atėjo K. I. ir S. J.. Nusprendė pasivažinėti su „Ford Galaxy“, mašina irgi D. Z. tėvų. Pradžioje neturėjo tikslo, nusprendė apvažiuoti 30 km ratą, tačiau vėliau nusprendė važiuoti prie stirnų, link (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) „biški“ pavažiavus D. apsikeitė su G. J. vietomis, D. pana teises, matė jos teises. Už vairo sėdėjo G., šalia D., toliau antroje eilėje P., A. P. iš kairės, o jis iš dešinės. Pačiame gale K. I. ir S. J.. Kai pasikaitė vairuotojas, nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini), važiuojant į (duomenys neskelbtini) vairavo G. J., važiavo gal 60 km/ val., vairuoja ji kelis mėnesius, ji pati turi „Audi“, panašaus dydžio. Ten buvo žvyras, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), padarė posūkį ir pradėjo mėtyti mašiną, pamatė, kad mašina pradėjo verstis ir jis atsijungė. Kažką D. užrėkė, bet per vėlu jau buvo. Kai mašina pradėjo verstis jis atsijungė, nežino kada „atsijungė“, kai atgavo sąmonę, jam P. laikė galvą, kad nenukraujuotų. Jam sakė, kad jis iškrito. Kai atgavo sąmonę gulėjo lauke ant žemės, P. jam laikė galvą, jam buvo praskelta galvą, rankos nubrozdintos ir nugara nubrozdinta, lūžių nebuvo. Kiek matė mašina buvo ant šono, pusiau apsivertus, kitų nelabai matė, pas jį prasta rega, akiniai buvo sulūžę. Buvo atvažiavusi policija, greitoji. Neturi jokių pretenzijų. Visi buvo blaivūs. Mano, kad netyčia įvyko autoįvykis, nesuvaldė mašinos. Jis teisių neturi. Į prokurorės klausimus: Tiesiog sumąstė apsikeisti vietomis, apsikeitė vietomis laukuose, nežino kodėl ne prie „(duomenys neskelbtini)“, jis su visais draugai, leidžia laisvalaikį, bendrauja. Kiek girdėjo S. jau yra pabudusi iš komos, bet K. I. dar bando budinti, jis dirbtinėje komoje. Gale sėdintys buvo labiausiai sužaloti, jis nežino, ar buvo prisisegę diržus. G. kaip ir jam buvo praskilusi galva, šiek tiek pabraižyta, randai yra. D. geriau pasisekę, nieko beveik nėra. A. veidas „biški“ suvarytas. Lūžiai tik S.i ir K. Saugos diržai buvo, gale saugos diržai buvo (2 t., b. l. 99-100).

4.4. Nukentėjusysis P. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad viskas vyko sekmadienį, galėjo būti birželio 4 d, jį pasikvietė D. Z. pažaisti monopolį, paskui sumastė eiti į lauka, kad pasivažinėti ir pasivaikščioti, iš „(duomenys neskelbtini)“ pasiėmė A. P., važiavo į (duomenys neskelbtini) pasiimti G., tuo metų vairavo D., pasiėmė paskui dar S. ir K.. Sumąstė važiuoti į (duomenys neskelbtini), toliau važiuoti į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. neatsimena, priklauso D. tėčiui, D. Z., važiavo pažiūrėti žvėrelių, iš (duomenys neskelbtini) važiavo. Važiavo jis, D. Z., G. J., K. I., S. J., A. P., B. P., tada dar vairavo D.. Važiavo link tų žvėrelių ir D. paklausė G., ar nori ji pavairuoti, ji turi vairuotojo pažymėjimą, ji pati vairuoja savo mašina. G. J. yra D. draugė, jie galima sakyti pora. Tada nuvažiavo, viskas normaliai ir prie (duomenys neskelbtini) kalno, jis sėdėjo per vidurį D. sėdėjo šalia vairuotojo, jis per patį vidurį, po kaire A., po dešine B. sėdėjo, jis žiūrėjo į telefoną, pakelia galvą į viršų ir mato, kad negali suvaldyti mašinos. Atsikelia po avarijos, pamatė, kad mašina apsivertusi. Po kaire ir po dešine žmones buvo išskridę, gale irgi žmonės buvo išskridę. G. ir D. neišskrido, nes buvo prisisegę diržus. Jis kaip suprato sumėtė mašiną, buvo žvyrkelis, nematė kokiu greičiu važiavo, daugiau negu 50 km/val. Važiavo, bet ne labai greitai. K. buvo išskridęs gal 3 metrus, B. kokius 7 metrus, labai toli išskridęs, išlipo, apsižiūrėjo save, nebuvo sužalojimų. Gale nebuvo prisisegę diržų, tie šalia jo irgi nebuvo prisisegę, buvo praradęs sąmonę, bet pirmas atsikėlė. Labiausiai sužaloti K. su S., kur gale sėdėjo. A. buvo akis, o B. nugara. Visi buvo blaivūs. J. mažą „Peugeot“ vairuoja. Mano, kad sumėtė, patirties nėra ir sumėtė mašiną. Į prokurorės klausimu: D. vairuoja nuo žiemos, jis su D. nėra klasiokas, pažįstami, visi yra iš Š. gimnazijos. Nereiškia ieškinio. G. buvo prisisegusi mašinoje ir D. jai padėjo išlipti. D. ausis kraujavo ir kojai kažkas buvo. Į teisėjo klausimus: išlipo iš mašinos, pamatė einančius žmones ir šaukė pagalbos, tie žmonės iškvietė telefoną, telefoną rado išskridusį lauke (2 t., b. l. 138-139).

4.5. Nukentėjusysis P. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad eismo įvykio, kuris įvyko 2023 metų birželio mėnesį šiuo metu gerai neprisimena, nes stengiasi šį įvykį pamiršti. Prisimena, tai, kad įvykio dieną D. jį ir B. pasikvietė pas save į namus, kur žaidė stalo žaidimus. D. po to pasiūlė kažką paveikt, konkrečiai nežinojo ką veiks, tiesiog nusprendė susitikti su draugais. D. pasiėmė didesnį tėvų automobilį, o būtent „Ford Galaxy“,valstybinių neprisimena, nes prieš tai važiavo su „KIA“. Iš D. namų važiavo susitikti su A., prie (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, po ko važiavo pasiimti G. J. į (duomenys neskelbtini) miestą, bei grįžo vėl prie (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, kur laukė K. ir S.. Būnant visiems draugams nusprendė apvažiuoti tokį kaip turą aplink (duomenys neskelbtini) apylinkes, nuo „(duomenys neskelbtini)“, važiavo link (duomenys neskelbtini), žvyrkeliu. Pradžioje automobilį vairavo D., važiavo prie stirnų. Visą laiką važiavo žvyrkeliu. Prie stirnų buvome labai trumpai. Pradžioje automobilyje sėdėjo tokia tvarka, D. už vairo, G. ant priekinės keleivio pusės sėdynės, vidurinėje sėdynių eilėje, jis sėdėjo per vidurį, dešinėje pusėje B., kairėje, už vairuotojo A., ant pačių galinių sėdynių sėdėjo S. ir K., kokia tvarka šiuo metu nepasakys. Pamena, kad pavažiavus nuo stirnų D. visų paklausė gal kas nori pavairuoti, jis jam atsakė, kad ne, nes neturi vairuotojo pažymėjimo, kiti draugai nieko neatsakė, tada D. asmeniškai kreipėsi į G. ir jos paklausė, ar ji nori pavairuoti „Ford Galaxy“. G. lyg ir dvejojo, pasakė „nu nežinau“, bet sutiko sėsti už vairo. Jis nežino ar G. tikrai nenorėjo vairuoti ar jos tokia bendravimo maniera. D. sustojus kelkraštyje G. su D. apsikeitė vietomis, t. y. G. sėdo už vairo, o D. ant priekinės keleivio pusės sėdynės. Jis segėjo saugos diržus. Priekyje taip pat sėdintys D. ir G. segėjo saugos diržus, kiti draugai saugos diržų nebuvo prisisegę, matė, kad automobilyje buvo visi saugos diržai. Jis neatkreipė dėmesio ar sėdusi už vairo G. reguliavosi automobilio veidrodėlius ir sėdynę. Pamena, kad važiuojant žvyrkeliu buvo posūkis, į kurį G. sunkiai sekėsi įvažiuoti, t. y. galėjo jau toje vietoje apsiversti, nes jam pasirodė, kad G. nejaučia automobilio gabaritų ir jo valdymo, jam iš pirmo posūkio pasirodė, kad G. sunkiai sekasi vairuoti tokį automobilį. Jis norėjo dar prašyti, kad G. sustotų, bet kažkaip neištarė to garsiai, nes žinojo, kad G. yra D. mergina ir galvojo patylės. Toliau važiuojant žvyrkeliu pajautė, kad automobilis tapo nebestabilus, pamatė tai iš G. vairavimo, ji buvo išsitempusi, sukinėjo vairą į visas puses, rankos buvo ištiestos, ji jam pasirodė išsigandusi. Koks buvo greitis neapsakys, gal apie 65-70 km per valandą, bet spidometro nematė, jam pasirodė, kad greitis nemažas. Jis nežino kodėl automobilis tapo nevaldomas, mano užkliuvo ar už kokio kupsto, ar tiesiog automobilį „sumėtė“ žvyrkelyje. Kai G. nesuvaldė automobilio įvyko eismo įvykis, automobilis vertėsi, kiek kartų neatsakys, gal apie 1,5 karto, nes jis pakibo ant šono, šiuo metu nepasakys ant kurio. Jis mano, kad buvo praradęs sąmonę, arba tiesiog eismo įvykio metu buvo užtemę akyse, nes lyg ir girdėjo automobilio vertimąsi, bet nieko nematė. Prasimerkęs, pamatė, kad A., B., K. ir S. iškritę iš automobilio. Priekyje, ant pirkinės keleivio pusės sėdynės į dešinę pusę pasviręs D., jis buvo be sąmonės, matė, kad G. sėdėjo galva įsirėmusi į vairą, matė jos kruviną galvą. Jis nepamena kaip išlipo iš automobilio, bet žino, kad iškart bėgo šaukdamasis pagalbos ir mojuodamas rankomis. Prie jų sustojo senyvo amžiaus vyras ir močiutė, jie buvo kaip suprato pravažiuojantys, ne apylinkių gyventojai. Matė, kad pabudo D., draugams suteikė pagalbą, laukė pagalbos tarnybų. Ką kalbėjo su pareigūnais ar medikais neprisimena, tik pamena, kad dėl streso labai bėgiojo. Jis nepamena ar kažkas jo klausė, kas vairavo automobilį, jei ir klausė nežino ką atsakė. Jis tiksliai prisimena, kad automobilį prieš kylat eismo įvykiu vairavo G.. Jo niekas neprašė taip sakyti, jis puikiai žino šį faktą, žinoma pradžioje automobilį vairavo D., o kaip ir minėjo vėliau jie pasikeitė ir už vairo sėdo G. (2 t., b. l. 142-145).

4.6. Nukentėjusysis K. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 birželio 4 d., apie 16.30 val., tiksliai laiko pasakyti negali, įvyko avariją, kurios metu nukentėjo. Iš įvykio prisimena, kad buvo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje su draugais, tai yra S., B., P., A., G. ir D.. A. pasakė, kad jai atsibodo būti toje pačioje aikštelėje ir pasiūlė kažkur važiuoti. Ford Galaxy automobiliu, kuris priklauso D. tėčiui T. nutarė kažkur nuvažiuoti. D. nepasakė, kur važiuos, tiesiog pasiūlė susiėsti į automobilį, jis pat sėdo už vairo, kiek pamena šalia jo sėdėjo G., ant keleivio vidurinės sėdynės už vairuotojo sėdėjo A., per vidurį P., B., tiksliai nepamena jų išsidėstymo. Jis su S. sėdėjo bagažinėje, t. y. papildomose sėdynės pusėje už vairuotoj sėdėjo jis, S. už keleivio. Saugos diržų jis asmeniškai nesegėjo, kiek pamena diržai buvo, bet kodėl neužsisegė neatsimena. Ar kiti segėjo saugos diržus nepasakys, neprisimena. Išvažiavus iš „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės važiavo pro (duomenys neskelbtini) progimnaziją tiesiai link kaimų, link (duomenys neskelbtini), važiavo žvyrkeliu. Prisimena, kad važiavo, važiavo ir kažkuriuo metu G. sėdo už vairo, dar pamena, kad ji nenorėjo segtis saugos diržų, dar D. jai pats užsegė saugos diržą. Kodėl G. sėdo už vairo nepasakys, ji su D. buvo pora, tai arba ji paprašė pavairuoti automobilį arba D. jai pasiūlė, kaip viskas buvo neprisimena. Kažkiek dar pavažiavo ir jam „nutrūko plokštelė“, atsibudo ligoninėje. Prisimena, kad apie įvykį iškart papasakojo mamai ir tėčiui, šiuo metu sunku prisiminti įvykio aplinkybės, dėl patirtos smegenų traumos. Tačiau tiksliai prisimena, kad iki autoįvykio vairavo G.. Šiuo metu jam yra nustatytas lengvas neįgalumas, prie apklausos prideda neįgalumo pažymėjimo kopiją. Šiuo metu lanko privačias reabilitacijas, nes kūnas po traumos neatsigauna. Po įvykio G. su juo nebendravo, mokykloje susitikus žiūri „skersai“ (3 t., b. l. 8-11).

4.7. Nukentėjusioji A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-06-04 su D. Z. susitarė išeiti į lauką, pas jį buvo P. S. ir B. P.. Kadangi susitarė visi susitikti D. su draugais atvažiavo jos pasiimti nuo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, galėjo susitikti apie 16.00 val. tikslaus laiko pasakyti negali. Draugai atvyko „Ford Galaxy“ markės automobiliu, valstybinių numerių neprisimena, vairavo D.. Automobilis turėtų priklausyti D. tėčiui. D. vairavo, B. sėdėjo šalia vairuotojo ant priekinės keleivio pusės sėdynės, ji atsisėdo už vairuotojo, o P. už B.. Automobilis 7 vietų. Po ko iškart važiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, (duomenys neskelbtini) gatvės pasiimti G. J.. Tuo metu B. persėdo prie jų, o G. ant priekinės keleivio pusės sėdynės. Vairavo D.. Po ko vėl važiavo atgal į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę, kur laukė K. I. ir S. J.. Jie įsėdo į patį automobilio galą. D. vairavo, šalia jo sėdėjo G., už G. B., P. per vidurį, ji už D., K. už jos, šalia jo S.. D., G. ir P. segėjo saugos diržus, jos visi likę nesegėjo saugos diržų. Visi saugos diržai buvo, jos tiesiog jų nesisegė. Kai susitiko visi draugai, važiavo į (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini). Žvyrkeliu. Pakeliui sustojo prie kažkokių gyvūnėlių, koks ten tiksliai gyvūnų ūkis nežino arba (duomenys neskelbtini) arba stirnų. Kaip vadinasi vietovė nežino. Tuo kelia važiavo pirmą kartą. Iki gyvūnų vairavo D.. Jos tik sustojo prie gyvūnų, išlipę iš automobilio nebuvo. D. dar pavažiavo apie porą kilometrų ir jis pasiūlė G. sėsti už vairo. G. sutiko vairuoti ir D. sustojus jie apsikeitė vietomis, t. y G. sėdo už vairo, o D. persėdo ant keleivio priekinės sėdynės. Matė, kaip G. pasireguliavo vairuotojo sėdynę, o būtent ją prisistūmė artų vairo, bei ji buvo pradėjusi važiuoti be diržo, tai dar D. jai užsegė saugos diržą. Visi likę keleiviai sėdėjo tokia pat tvarka. Toliau važiavo žvyrkeliu, link (duomenys neskelbtini) kalno, tik jau vairavo G.. Kokiu greičiu važiavo G. ji nežino, spėja, kad 70 km per valandą, bet tiksliai to nežino, tiesiog dabar kai po avarijos važinėja su mama, pažiūri į greičio rodyklę. G. jokių netinkamų manevrų nedarė, tik jai atrodė, kad savo kalbomis ją blaško, ji atrodė nesusikaupusi. Jau kai D. su G. apsikeitė ir vairavo G. buvo labai staigus posūkis ir ji vos jį išvairavo. Gali apibūdinti taip, kad ji darė staigų manevrą nenusimažinusi greičio. G. su mumis nekalbėjo, tiesiog kai jos aplinkui visi kalbėjo mano ją blaškė. Kiek laiko G. turi vairuotojo pažymėjimą nežino, bent jai atrodo nuo 2023 metų žiemos. Ar G. vairuodama blaškėsi, atsisukinėjo į jas nematė. Kokį atstumą G. nuvažiavo iki avarijos vietos nepasakys, du ar tris kilometrus, bet nuo G. vairavimo pradžios avarija įvyko greitai. Ji iš avarijos prisimena tik dalį, kad „užmetė“ automobilio galą, nežino priežasties dėl ko taip įvyko, ar G. kažką padarė, ar kitos aplinkybės. Kliuvinių ant kelio nematė. Važiavo žvyrkeliu, ar kelias buvo pažeistas nematė. Kai automobilį „užmetė“ jie pradėjo slysti nuo kelio, prisimena, kad vertėsi, kiek kartų nežino, bet ji prarado sąmonę. Ar kažkur trenkėsi nežino, bet ant dešinės veido dalies, ties antakiu yra sužalojimas. Buvo iškritusi iš automobilio. Kai atgavo sąmonę buvo vidury kelio, pamatė, kad netoli jos ant kelio gulėjo K., toliau B., matė, kad P. bėga kviesti pagalbą, D. traukė G. iš automobilio, o S. buvo už automobilio. Ji pamatė, kad link jų atvažiuoja du automobiliai, ji tada pakeitė savo vietą, kadangi galėjo atsistoti nuėjo ir atsigulė ant žolės. Pravažiuojantys žmonės padėjo S., o D. padėjo K.. Matė, kad be sąmonės buvo S. ir K.. D. davė savo džemperį G., nes jai labai kraujas iš galvos bėgos. Matė, kad kraujas bėga iš kaktos. D. ieškojo telefonų, kad skambinti pagalbai. Patikslina, kad G. pati išlipti iš automobilio negalėjo, girdėjo kai ji taip sakė D.. D. tada jai atsegė saugos diržą ir ją ištraukė pro priekines keleivio pusės dureles, nors G. sėdėjo už vairo. Kitaip jos ištraukti negalėjo, nes automobilis buvo pasviręs ant keleivio pusės. Taip pat nori patikslinti, kad D. S. nuo jos iškritimo vietos atsinešė arti jų, kad vienas kitą matytume ir galėtume vienas kitam padėti. Po ko atvyko pagalba ir buvo pristatyta į gydymo įstaigą, kurioje praleido keturias dienas, operacijų atlikta nebuvo. Avarija galėjo įvykti apie 16.30 val., tikslaus laiko pasakyti negali. Kai K. gulėjo be sąmonės, D. jam masažavo širdį, K. buvo pradėjęs springti savo krauju, D. jį guldė ant šono, kad K. nepaspringtų. Matė, kad S. pagalbą suteikiantys žmonės ją guldė taip pat ant šono, nes ji buvo pradėjusi vemti, kadangi buvo nesenai pavalgiusi. Taip pat nori pasakyti, kad D. prieš staigų posūkį įspėjo G. ir galvojo, kad ji į posūkį įvažiuos saugiai, o jai nepavykus jos niekaip nesureagavo, nes net nepagalvojo, kad gali kilti kažkokių kitokių aplinkybių. G. į netinkamą manevrą nesureagavo niekaip, tiesiog toliau važiavo. Ji avarijos metu dėvėjo regos akinius, apvalius, auksiniais rėmeliais (3 t., b. l. 61-67).

4.8. Nukentėjusioji A. P. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad po autoįvykio ji neprisimena ką kalbėjo su pareigūnais ar medicinos darbuotojais, pamena, kad jai būnant įvykio vietoje ir gulint pakelėje, kol laukė, kad ją greitosios medicinos pagalba išveš į gydymo įstaigą medikė ar policijos pareigūnai jos klausė vardo ir jos telefono numerio. Taip pat pamena, kad jos dar paklausė ar ji pati paskambins mamai praneši apie eismo įvykį. Ji neprisimena, kad medicinos darbuotojai pasakė, kad automobilį vairavo D., jei ir pasakė taip, negali paaiškinti kodėl, nes puikiai prisimena, kad prieš eismo įvykį ir eismo įvykio kilimo metu automobilį vairavo G.. Jei pasakė, kad vairavo D. gal tai padarė šoko būsenoje ir supainiojo įvykių eigą, nes kaip ir minėjo pirminėje apklausoje pradžioje automobilį vairavo D., o vėliau už vairo sėdo G.. Gal jai pasąmonėje buvo užsifiksavę, kad eismo įvykio metu vairavo D., arba įvykio vietoje girdėjo, kad D. pasisakė, kad jis vairavo. O D. pasisakė, kad vairavo jis nes tuo metu su G. buvo pora ir gal taip bandė ją ginti. Bet gali patvirtinti, kad prieš eismo įvykį ir eismo įvykio kilimo metu automobilį vairavo G., jos taip niekas neprašė sakyti, ji šį faktą puikiai prisimena. Ji savo parodymais negina D. kaip draugo, jei būtų jis vairavęs taip ir būtų pasakiusi (3 t., b. l. 70-73).

4.9. Nukentėjusioji S. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad eismo įvykis įvyko 2023-06-04, tačiau viską puikiai prisimena. Ji susirašė su D. Z. trumposiomis žinutėmis, jis pasiūlė joms susitikti, t. y. jai ir K. I.. D. jau dieną prieš jai ir K. siūlė susitikti, tačiau jie buvo išvykę ir sutarė susitikti sekančią dieną, t. y. būtent birželio 4 d. Su D. sutarė susitikti (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje. Galėjo susitikti apie 14.30 val. ar 15.00 val. tiksliai laiko neprisimena. Aikštelėje jau buvo P. S., B., kurio pavardės tiksliai nežino, lyg ir G.-P., A. P., G. J.. Kai kurie atvyko su automobiliu, kiti atėjo pėsčiomis, nes taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). D. atvyko „Ford Galxy“ markės automobiliu, kuris kaip spėja priklauso D. tėčiui. D. jai pasakė, kol jų su K. nebuvo jie nusprendė važiuoti kažkur pasivažinėti, konkretaus tikslo neturėjo. Kadangi automobilis 7 vietų, išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės automobilį vairavo D., šalia jo sėdėjo G., vidurinėje eilėje už vairuotojo sėdėjo A., per vidurį P., už keleivio sėdėjo B., ji su K. sėdėjo pačiame automobilio gale, ji sėdėjo dešinėje pusėje, o K. kairėje, už vairuotojo. Išvažiavo link (duomenys neskelbtini), žvyrkeliais. D. važiuodamas žvyrkeliu „driftino“, t. y. važiuojant užtraukdavo rankinį. Pakeliui važiuojant sustojo prie (duomenys neskelbtini) ūkio, ten truko trumpai. Toje vietoje nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini) ūkio D. paklausė G. ar ji nori pavairuoti, G. atsakė teigiamai, ir jie susikeitė vietomis, t. y. G. sėdo prie vairo, o D. į keleivio priekinę sėdynę, o jos liko sėdėti tokia pat tvarka, kaip ir minėjo. Ar G. reguliavosi sėdynę ir veidrodėlius nepasakys, bet puikiai prisimena, kad G. nenorėjo segtis saugos diržų. D. saugos diržą jai užsegė pats, G. jau pradėjus judėti automobiliu. Dėl kokios priežasties G. nenorėjo segtis saugos diržo nepasakys, nes nežino. G. pradėjus vairuoti važiavo link (duomenys neskelbtini) kalno, tuo pačiu minėtu žvyrkeliu. Kokį atstumą nuvažiavo neprisimena, taip pat neprisimena kaip įvyko autoįvykis, bet puikiai žino, kad automobilį vairavo G., nes jie atgal su D. neatsikeitė vietomis, ji būtų prisiminusi. Ji nežino ar prieš pat avariją, bet girdėjo kaip D. šaukė stabdyk, ir daugiau nieko nepamena. Sąmonę atgavo tik ligoninėje, bet pradžioje nesuprato, dėl kokios priežasties yra gydymo įstaigoje, galvojo, kad yra į ligoninę patekusi, nes ekskursijoje pasidarė blogą. Tačiau pakalbėjusi su mama prisimynė, kad važiavo su draugais pasivažinėti ir viską ką tuo metu prisimynė pasakojo jai. Gydimas ir reabilitacija jai tesėsi iki 2023-09-04, šiuo metu vartoja vaistus, nuo emocinių svyravimų, galvos svaigimo, skausmo, papildus organizmo atstatymui, taip pat šiuo metu mokosi nuotoliniu būdu, nes gydytojai dėl patirtos traumos nerekomenduoja lankytis mokymosi įstaigoje. Būna dienų kai pykina, vemia, svaigta galva, visa tai yra autoįvykio pasekmės. Taip pat prisimena, kad saugos diržus buvo prisisegę D., P. ir G., visi kiti nebuvo, ji saugos diržų nebuvo prisisegus, nes gale jų nerado. Nori pasakyt, kad iš aplinkinių girdėjo, kad G. jos draugės M. J. mamai pasiteiravus kaip ji laikosi, G. jai pasakė: „Man pochui ar mano draugai pasveiks, ar liks invalidai, jai viskas pochui, nes ji nevairavo“. Taip pat kiek žino G. turėjo eismo įvykių, dėl kurių kaltę prisiėmė jos mama, nes G. yra nauja vairuotoja, žino, kad įvykis buvo „Peugoet“ markės automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) skaičių neprisimena. Taip pat po mokyklą G. buvo paskleidusi kalbas, kad visi vairavo, bet ne ji. Taip pat nori pasakyti, kad G. užsiundė žmogų ant D., kad jam darytų spaudimą, taip pat G. mama D. mamai pasakė, kad viską darys, kad dukra neprisipažins. Ji yra du kartus iki įvykio su G. važiavusi, kai ji vairavo, tai ji viršijo greitį. Ji reikš civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo byloje (3 t., b. l. 108-113).

4.10. Nukentėjusysis D. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jo tėčiui T. Z.. Tačiau juo galėdavo naudotis ir jis, kadangi nuo 2023 metų kovo mėnesio įgijo teisę vairuoti B kategoriją, vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad 2023-06-04 apie 12.00 val. tikslaus laiko pasakyti negali, (duomenys neskelbtini) susitiko su P. S. ir B. G.-P. jis juos pasiėmė ir atsivežė pas save į namus adresu (duomenys neskelbtini), namuose pas jį žaidė stalo žaidimus. Tačiau tuo metu važiavo automobiliu „KIA“, kuris taip pat nuosavybės teise priklauso tėčiui. Su draugais pažaidus žaidimus, sugalvojo susitikti su kitais draugais, konkrečių planų neturėjo. Per kažkurią iš programėlių susirašė su K. I., S. J., A. P. ir G. J.. Pasiūlė jiems susitikti. Savo mamai S. pasakė, kad pasiima automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Būtent šį automobilį pasiėmė, nes jis yra 7 vietų, o planavo būtent tiek draugų susitikti. Iš jo namų išvažiavo su B. ir P., automobilį vairavo jis, kur sėdėjo B. ir P. šiuo metu nepasakys, nes po įvykio praėjo nemažai laiko, pirmą kartą apklausiamas galėjo nurodyti, kokia tvarka sėdėjo, žino, kad kažkuris iš vaikinų sėdėjo šalia jo ant priekinės keleivio pusės sėdynės. Segėjo saugo diržus. Važiavo pirma pasiimti A., ji gyvena (duomenys neskelbtini), po to pasiimti G., nes ji gyvena (duomenys neskelbtini) miesto centre ir grįžo atgal į (duomenys neskelbtini), būtent prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, nes K. su S. šiek tiek vėlavo ir jų reikėjo palaukti. Iš „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės galėjo išvažiuoti iki 16.00 val. tiksliai laiko nepasakys, nes neprisimena, bet autoįvykis įvyko apie 16.20 val. Automobilį vairavo jis, šalia jo sėdėjo G., ant galinių sėdynių per vidurį sėdėjo P., už vairuotojo A., už keleivio B.. Ant pačių galinių sėdynių, dešinėje pusėje sėdėjo S., kairėje K.. Iš „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini), tokia mintis gimė momentaliai, nebuvo iš anksto planavę ten važiuoti. Planavo apvažiuoti tokį ratą, pro gyvūnėlius, link (duomenys neskelbtini) klano, po to pro (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Važiuojat ratą jis žinojo, kad pakeliui galima nuvykti į (duomenys neskelbtini) ferma. Nuo „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės iki (duomenys neskelbtini) fermų yra apie 10-15 minučių kelio. Važiavo kelia per (duomenys neskelbtini), kelias neasfaltuotas, visur vien tik žvyrkelis. Asfaltas yra tik esant (duomenys neskelbtini) teritorijoje. (duomenys neskelbtini) ferma yra netoli (duomenys neskelbtini). Jis tuos keliukus žino, todėl jai ir važiavo. Prie (duomenys neskelbtini) fermos buvome labai trumpai, kadangi teritorija labai didelė ir žvėrys buvo nutolę, jie nesimatė, todėl nusprendė važiuoti tiesiai į (duomenys neskelbtini) kalą, tuo pačiu žvyrkeliu. Vairavo jis, sėdėjo tokia pat tvarka. Nuvažiavus apie 2 km nuo (duomenys neskelbtini) fermos link (duomenys neskelbtini) kalno paklausė G. ar ji nori pavairuoti automobilį, nes žinojo, kad ji taip pat turi vairuotojo pažymėjimą. G. sutikus sustojo kelkraštyje ir su G. apsikeitė vietomis, t. y. ji sėdo vairuoti automobilį, o jis persėdo ant priekinės keleivio pusės sėdynės. O visi likę draugai liko sėdėti tokia pat anksčiau minėta tvarka. G. įsėdusi už vairo pradėjo ieškoti kur susireguliuoti vairuotojo sėdynę, jis jai padėjo, t. y. pakėlė sėdynės svirtelę, o ji prisitraukė sėdynę arčiau vairo. Ar reguliavo veidrodėlius neprisimena, jam atrodo ne. G. pradžioje neužsisegė saugos diržo, įjungusi pirmą bėgį pradėjo judėti, nors buvo užtrauktas rankinis stabdis, jis jai pasakė nuleisk rankinį, bei pats jį nuleido. Kai jis nuleido rankinį stabdį, dar pasakė G. užsisegti saugos diržą, ji jam atsakė, kad ji vairuoja ir padavė diržo sagtį jam, jis jai užsegė saugos diržą. Tokie veiksmai, kad G. nenuleido rankinio pradėdama važiuoti jam nesukėlė įtarimų, kad ji nemoka vairuoti, nes nesenai buvo įgijusį teisę vairuoti ir žinios nebuvo senos. Jis pats taip pat buvo prisisegęs saugos diržu. Ar draugai buvo prisisegę saugos diržais nepaskysiu, tačiau automobilyje yra visi saugos diržai, taip pat visus draugus buvo įspėjęs segtis diržus, po įvykio žino, kad P. tikrai segėjo saugos diržą. Iki (duomenys neskelbtini) kalno G. važiavo apie 50-60 km per valandą greičiu, spidometro nematė, bet mano, kad buvo toks greitis. Taip sprendžia iš nuojautos. Pamena, kad važiuojant per kaimelį G. sakė mažinti greitį, nes jis per gyvenvietes pats saugiai važiuoja ir nori, kad taip elgtųsi ir kiti, be to aplink buvo krūmai, baisu buvo, kad koks gyvūnus neįšoktų į kelią. Prisimena, kad nuo kaimelio yra posūkis, kuriame G. pasakė, kad sumažintų greitį, nes važiuoja žvyruotu kelia ir, kad saugiai pravažiuotume atkarpą. Ją prieš vingį įspėjo iš anksto, nes žinojo tuos kelius. G. sumažino greitį, tačiau pagal važiavimą suprato, kad pasiliko per didelį greitį, nes į posūkį įvažiavo plačiai, kuomet pagalvojo, kad gal reikia perimti vairavimą jam, bet nieko garsiai nepasakė, taip sumąstė tik mintyse, tačiau kai iki (duomenys neskelbtini) kalno buvo likęs nebedidelis atstumas galvoja G. pabaigs iki ten nuvažiuoti, po pasivaikščiojimo (duomenys neskelbtini) kalne vairavimą perims pats. Po posūkio G. važiavo ramiai, jokių staigių manevrų nedarė, kaip minėjo tik nejautė greičio sudėtingesniuose manevruose. Prieš įvykstant avarijai jis su G. susižvalgė vienas į kitą, tai truko akimirką, nes šiek tiek „sumėtė“ automobilį. Po to pamatė, kad G. pasuko vairą į karę, automobilį pradėjo blaškyti po kelią, matė, kad G. bando vairą sukti į dešinę, po to vėl į kairę. Jis nesuprato, dėl kokių priežasčių G. staigiai suko vairą į kairę, mano vairas dėl žvyrkelio ir traktorius provėžų staigiai pasisuko pats, o ji turbūt vairo nelaikė tvirtai ir negalėjo automobilio suvaldyti. Matė, kad G. bando stabilizuoti automobilį, po to pamatė, kad ji sustingo, tuo metu automobilio galas buvo kelkraštyje jis pažiūrėjo per dešinės pusės petį ir matė kelkraštyje tokį kaip kupstą, suprato, kad automobilio dešinės pusės galinis ratas trenkėsi į kupstą ir dėl šios priežasties G. nesuvaldė automobilio jis vertėsi. Kiek prisimena automobilis apsivertė pusantro karto, vertimosi metu trenkė dešinės pusės galvos sritį į automobilio korpusą, ties durelėmis, kur pakabintas saugos diržas, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Automobilis pakibo ant dešinės pusės. Ar buvo praradęs sąmonę, nežino, nes pats to nesuprato, tačiau P. jam sakė, kad buvo netekęs sąmonės. Jis versdamasis girdėjo visus smūgio garsus, tačiau buvo aptemę akyse, nesuprato kas vyksta. Prisimena, kad kai atsimerkė, pamatė kad P. S. išlipęs iš automobilio bėga kviesti pagalbą, automobilis pasviręs ant dešinės pusės. Automobilyje buvo likęs tik jis ir G.. Jis G. liepė lipti lauk, ji pasakė, kad negali ir paprašė ją ištraukti. Ji užstrigusi nebuvo, matė jos kruviną veidą, silpnai kalbėjo, kai ją ištraukė pas ją buvo kruvina lyg ir kairė galvos pusė, t. y. kakta. Po prašymo jis atsegė G. saugos diržą ir ją ištraukė pro priekines keleivio pusės dureles, nes kaip ir minėjo automobilis gulėjo ant dešinio šono. Jis kiek pamena G. kelis kartus sakė greičiau lipti iš automobilio, bijojo, kad jis neužsidegtų bet ji pati negalėjo. Automobilyje nieko nereguliavo, nereikėjo atsitraukti vairuotojo sėdynės, kad ištraukti G., jis tik atsegė saugos diržą ir ištraukė. Kai padėjo G., kelkraštyje pamatė gulinti K., jis gulėjo kraujo klane. Bėgo padėti jam, G. liko prie automobilio, ji pradėjo vaikščioti. P. iškvietęs pagalbą bėgo link B.. Avarijos metu A., K., B. ir S. iškrito iš automobilio. Jis matė, kad K. be sąmones, pradėjo jam masažuoti širdį, laikė K. galvą, paprašė, kad G. iš automobilio paimtų minkštą žaislą. K. gulėjo ant nugaros, springo krauju, jis jį pavertė ant šono ir po galvą padėjo minkštą žaislą, jį pražiodė, kad išbėgtų kraujas. Po ko jis visus pradėjo skaičiuoti ir pamatė, kad trūksta S.. Tada G. pasakė, kad ateitų prie K. ir jam masažuotų širdį, kad būtų pulsas. Visi buvo vienoje automobilio pusėje, t. y. kai automobilis buvo pavirtęs ant dešinio šono, jie visi buvo su lyg automobilio stogu. Ieškodamas S. kvietė ją vardu, apžiūrėjo teritoriją šalia jų, pasižiūrėjo po automobiliu, kad ji nebūtų prispausta, rado S. ties automobilio ratais. Kadangi jis buvo nesužeistas, suprato situacijos sunkumą ir norėdamas visus sužiūrėti, S. suėmė už pažastų ir atsitempė į tą pusę, kur visi buvome. S. buvo be sąmonės į jį nereagavo, nors kvietė ją vardu. Jis ant S. nematė kraujo, todėl grįžo prie K. ir masažavo jam širdį. G. pasakė, kad užgesintų automobilį ir iš užvedimo spynelės ištrauktų raktus, kad automobilis neužsidegtų. Nežino ar tai padarė G. ar jis pats, pamena kad iš spynelės raktelius ištraukė ir numetė, bet kuris būtent taip padarė nežino. Žino, kad jis užgesino automobilio šviesas. Prie avarijos vietos sustojo parvažiuojantis automobilis, suprato, kad vairuotojas pamatė kai P. mojuodamas rankomis iš šaukdamas kvietėsi pagalbą. Iš automobilio išlipo vyresnio amžiaus vyras ir moteris, kurių paprašė padėti S., pamina, kad moteris pasakė, kad negali paeiti, matė, kad ji turi lazdelę, tai prie S. nuėjo vyriškis. Jis toliau masažavo K. širdį, tada vėl paprašė, kad G. prieitų prie K. ir jam masažuotų širdį, nes jis norėjo užgesinti automobilio šviesas ir susirasti telefoną, kad iškviesti pagalbą. Prisimena, kad kai ieškojo S. girdėjo, kad automobilyje telefone kalba lyg ir pagalbos centras 112, bet jam tuo metu ne tas buvo galvoje, norėjo padėti draugams. Po to atvyko visos gelbėjimo tarnybos, pareigūnai, medikai ir gaisrinė. Anksčiau „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio G. iki eismo įvykio nebuvo vairavusi, jį vairavo pirmą kartą. Kiek žino G. mokykloje kalba, kad automobilį galėjo vairuoti tiek K., S. ir jis, nesupranta kodėl ji taip kalba, mano ji tokiomis kalbomis bando išsisukti iš tokios bėdos, bando apkaltinti visus kitus, bet nepripažįsta savo vairavimo, neva ji nieko neprisimena. Ji kalbėjo mokykloje, kad po avarijos buvo paralyžiuota ir nieko negalėjo daryti, po avarijos buvo su ja susitikęs, ir ji jam sakė, kad antradienį po įvykio jau vairavo savo automobilį. G. pasakojimai adekvatus, nes jam sako, kad po eismo įvykio vairavo, kitiems kad buvo paralyžiuota (3 t., b. l. 173-177).

4.11. Liudytoja A. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. I. yra jos sūnus, jis po autoįvykio šiuo metu dar yra gydomas (duomenys neskelbtini) klinikų reabilitacijos centre, jam skirtas gydymas iki rugpjūčio 21 d., ar toliau bus tęsiamas gydymas dar nėra žinoma. Po to kai K. buvo pažadintas iš komos su juo šiek tiek pakalbėjo apie 2023-06-04 avarijos aplinkybes. Jis jai pasakė, kad su „Ford Galaxy“ automobiliu nuo (duomenys neskelbtini) fermos važiavo link (duomenys neskelbtini) kalno. Jis įvardino, kad automobilį vairavo G., pavardės nežino, minėjo žvyrkelį ir rankinio stabdį. Kas buvo su rankiniu stabdžiu ji nepasakys, nesitikslino, K. apie avarijos aplinkybes pasakojo nuotrupomis. Ji žino, kad su K. kartu važiavo S. J., D., kurio pavardės nežino, B., kurio pavardės nežino, A., kurios pavardės nežino, ar dar kas buvo kartu nepasakys. Ji iš kalbų žino, kad kartu buvo ir P., bet K. šio fakto neprisimena. K. pažadintas iš komoms net nesuprato dėl kokių priežasčių jis yra ligoninėje. Kiek ji bendravo su K. jis avarijos aplinkybių, o būtent dėl kokių priežasčių vertėsi automobilis šiuo metu neprisimena, tačiau su lyg kiekviena diena, jis prisimena kažkokį įvykio faktą. Taip pat prašo grąžinti K. I. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną HUAWEI, modelis (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 64-67).

4.12. Liudytoja I. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. J. yra jos dukra, ji šiuo metu jau yra išleista gydytis namuose, tačiau nuo liepos 18 d. S. yra paskirta reabilitacija (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ reabilitacijos centre. Reabilitacija numatyta iki rugsėjo 2 d. Šiuo metu S. yra visiškas lovos rėžimas, ji nesikelia iš lovos, penktadienį bandys ją kelti, kadangi S. šiuo metu negalima atlikti jokių staigių judesių. S. jaučia stiprų galvos skausmą ir svaigimą, jai yra šiek tiek suparalyžiuota dešinė kūno pusė. S. jai pasakojo avarijos aplinkybes, ji įvardino, kad birželio 4 d. S., K. I. ir D. Z. tarpusavy bendravo trumposiomis žinutėmis ir norėjo pasivažinėti. Tačiau jie tiksliai nebuvo susitarę pasivažinėti. D. buvo pasiėmęs tėvo automobilį „Ford Galaxy“. Kiek pasakojo S., D., K., P. S., B. G.-P., A. P. ir G. J. susitiko (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ kieme. Kiek suprato K. su S. paskutiniai įsėdo į automobilį, o būtent ant galinių keleivio sėdynių. S. su K. saugos diržų prisisegę nebuvo, iš jos pasakojimo suprato, kad diržų ten net nebuvo. Kiek jai pasakojo S. jie važiavo pasižiūrėti (duomenys neskelbtini) važiuojant link (duomenys neskelbtini) kalno, kur yra gyvūnai nepasakys, net nežinojo, kad ten galima juos stebėti. Iki gyvūnų vairavo D.. Apžiūrėjus gyrūnus D. paklausė gal kas nori vairuoti, pasisiūlė B., bet D. jam vairuoti nedavė, nes jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Taip pat norą vairuoti išreiškė ir G., o kadangi ji turėjo vairuotojo pažymėjimą D. perleido vairavimą jai, o pats atsisėdo šalia vairuotojo ant priekinės keleivio sėdynės, o G. už vairo. Kiek jai pasakojo S. jie važiavo link „(duomenys neskelbtini) kalno“, žvyrkeliu. Kiek pasakojo S. G. vairavo labai neatsakingai, o būtent darė vingius kelyje nuo kelkraščio iki kelkraščio, specialiai susukdavo vairą, kad automobilis suktųsi ratu, piešdavo ant kelio „saules“. S. sakė, kad ji už vairo „mandravojo“. Koks buvo automobilio greitis S. nepasakė, ji nelabai supranta greičio ir negalėjo susiorientuoti sėdėdama ant galinės automobilio sėdynės. Ji S. klausė kodėl nedrausmino G., tačiau ji atsakė „ką jos jai galėjo pasakyti“. S. anksčiau yra važiavusi su G. (duomenys neskelbtini) mieste, tuo metu S. G. vairavimą apibūdino kaip košmarą, nes ji pasakė, kad G. užlenda prieš automobilius, nesidairo, laiko didelį greitį, yra neatsakinga vairuotoja. S. neprisimena automobilio vertimosi momento ir kurio manevro metu jis vertėsi. S. tik įvardino, kad vairuojant G. jai buvo baisu važiuoti. Taip pat prašo grąžinti S. J. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Apple Iphone“, kuris yra violetinės spalvos korpusu, liečiamu ekranu. Telefonas įdėtas į languotą žalios-kreminės spalvos galinio dangtelio dėklą su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Telefonas reikalingas asmeniniam naudojimui (2 t., b. l. 76-79).

4.13. Liudytojas T. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „Ford Galaxy“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam, automobiliu naudojasi visi šeimos nariai, tiek žmona, tiek sūnus D. Z.. D. teisę vairuoti automobilį yra įgijęs nuo 2023 metų kovo mėnesio. Nuo 16 metų D. turėjo AM kategoriją. Automobilis draustas, draudimo polise nurodyta, kad automobilį gali vairuoti ir dviejų metų stažo neturintis asmuo. Automobilis techniškai tvarkingas, techninė apžiūra galioja iki 2024 metų vasario mėnesio pabaigos. Paaiškina, kad D. naudojantis automobiliu visada pasako, kad išvažiuos, atsiklausia ar juo gali naudotis. 2023-06-04 automobilį iš namų kiemo išvairavo D.. Su kuo D. tiksliai išvažiavo pasivažinėti nežino, pas jį draugų yra nemažai. Tik po įvykio D. jam pasakojo, kad kartu su juo važiavo B. P., P. S., G. J., A. P., K. I. ir S. J.. B., P. ir A. galėjo būti pas juos namuose, nes jie kaip ir turėjo žaisti Monopolį. Iš kur D. pasiėmė kitus draugus nežino. D. po įvykio jam pasakojo, kad su draugais važiavo į (duomenys neskelbtini), pro (duomenys neskelbtini), žvyrkeliu. D. jam pasakojo, kad pravažiavus (duomenys neskelbtini), D. perleido vairuoti automobilį G.. Jis nežino dėl kokių priežasčių jis leido vairuoti G., jis jo tiesa sakant neklausė. Kiek jam žinoma G. turi vairuotojo pažymėjimą. Automobilis yra septynvietis, kiek sakė D. K. ir S. sėdėjo pačiame automobilio gale, G. vairavo, D. sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, vidurinėje sėdynių eilėje sėdėjo A., P. ir B., kokia eilės tvarka nežino. Kokiu greičiu važiavo tiksliai nepasakys, kiek minėjo D., greitis galėjo būti apie 50-60 km per valandą. D. sakė, kad didelio greičio nebuvo. Po vairavimo pasikeitimo galėjo nuvažiuoti 3-4 kilometrus. D. pasakojo, kad visas kelias buvo labai duobėtas, G. nukreipė dėmesį nuo kelio pasižiūrėdama į D. ir tuo metu ji kaip suprato užvažiavo ant kupsto esančio pakelėje, dėl ko „užmetė“ automobilio galą. G. nesuvaldė automobilio dėl ko jis vertėsi. D. negalėjo nurodyti kiek kartų vertėsi automobilis, bet mažiausiai vieną. Kiek žino vertimosi metu iš automobilio iškrito S., K. ir B., nes važiavo neprisisegę saugos diržų. Kiek pasakojo D., jis išlipęs iš automobilio atsegė G. saugos diržą ir ją ištraukė iš automobilio. Kaip iš automobilio išlipo kiti asmenys nežino. G. buvo sužalota, praskelta galva, į kurią vietą ji trenkė galvą nežino. D. didelių sužalojimų nepatyrė, po apžiūros VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo išleistas gydytis ambulatoriškai, šiuo metu pas gydytojus nesilanko, niekur nesigydo. Kiek minėjo D., jam skauda sprando dalį, galimai nuo smūgio pasitempė, taip pat skundžiasi dešinės kojos skausmu, bet tai gali būti pasekmės nuo 2023-01-30 atliktos kojos operacijos. Su G. jis asmeniškai nebendrauja, D. su ja palaiko ryšius, kiek žino šiandien jai turi traukti siūlęs iš galvos. Be to nori pasakyti, kad įvykio dieną D. pareigūnams pasakė, kad autoįvykio metu jis vairavo automobilį, jis taip pasakė, dėl streso, kadangi pergyveno dėl sudaužyto automobilio ir dėl to prisiėmė atsakomybę. Taip pat kiek žino G. D. pasakė, kad neprisimena autoįvykio aplinkybių, tačiau bendraujant programėlėje „(duomenys neskelbtini)“ G. buvo prisipažinusi, kad prisimena, jo prieš avariją ji sėdo už vairo. Žinučių išlikusių nėra. Su G. mama jis nebendravo, bet pas ją buvo nuvykusi jo žmona su D., G. mama pasakė, kad neleis dukrai prisiimti atsakomybės dėl autoįvykio. Taip pat nori paminėti, kad po avarijos D. gaivino K., paguldė jį ant šono, kad neužspringtų kraujais, masažavo krūtinę. Taip pat D. minėjo, kad S. pagalbą suteikė įvykio vietoje atsiradęs žmogus, tačiau iš kur jis buvo nežino, gal būt pro šalį važiavęs vairuotojas (2 t., b. l. 87-90).

4.14. Liudytoja K. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. J. yra jos dukra, ji 2023-06-04 parašė žinutę per programą „(duomenys neskelbtini)“ , kad pateko į avariją, ir atsiuntė nuotrauką, kaip ji atrodo sužalota. Ji jai atsiuntė vadinamą „selfi“. Nuotrauka buvo daryta įvykio vietoje. G. neprisimena, kad jai rašė ir siuntė nuotrauką. Žinutė buvo trumpa, tik kaip minėjo kad pateko į avariją ir nuotrauką, daugiau nieko neberašė, ji jai bandė skambinti, bet G. jai nekėlė telefono ragelio. Ji išsigandusi kartu su G. tėčiu A. J. išvažiavo į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priimamąjį. Su A. ji yra išsituokusi, bet gyvena kartu. Prisimena, kad G. rašė apie 16.30 val. Nuvykus į ligoninės priimamąjį G. dar nebuvo. Atvežus G., laukė ligoninėje kol prileis jas prie vaiko bet kadangi procedūros ilgai užtruko, priimamajame sutiko D., kurio pavardės neprisemia, žino kad prasideda Z, mamą. Ji D. mamos nepažįsta, bet ji pati prie jos priėjusi paklausė ar ji yra G. mamytė, ji atsakė, kad taip. Pokalbio metu D. mamos paklausė kas autoįvykio metu vairavo automobilį, ji jai pasakė, kad D. jai įvardino, jog vairavo G.. Ji pasakė, kad negali būt, kad G. vairavo, nes jos visi automobilio dokumentai ir vairuotojo pažymėjimas buvo namuose. Ji pasakė, kad G. be dokumentų nevairuoja, nes yra tik ką išsilaikiusi teises, o D. mama pasakė, kad teises su savimi turėti nėra būtina, ji dar prisimena, kad jai atsakė, gal D. ir nebūtina, bet G. būtina. Tuo jų pokalbis su D. mama ir baigėsi, ji nežino net jos vardo. Kai G. dar buvo nesusiūta, ji ją matė, bet nekalbėjo, nes jai atrodo ji buvo be sąmonės, ji tik tiek ją ir matė, nes jai prasidėjo isterijos priepuolis ir ją išvedė lauk. Po to, kai G. susiuvo, į palatą pas dukrą ėjo tik vyras, ji jau nebėjo, jos dėl isterijos priepuolio neleido gydytojai. Vyras išstūmė G. su ratukais į lauką, įkvėpti gryno oro. Lauke buvo ir D. su mama, girdėjo, kaip D. mama ragino D. nueiti pasikalbėti su G.. Jai vyras pasakė, kad D. jos vyrui pasakė: „atsiprašau, dėde“, bet taip ir nepaaiškino už ką. Vyras lauke paliko G. pasikalbėti su D., jų pokalbio negirdėjo. G. nepasakojo ką kalbėjo su D., nes ji šios aplinkybės neprisimena, ji taip pat neprisimena, kad tėtis ją išvežė į lauką įkvėpti gryno oro. Sužalojimai G. buvo už ausies, virš kaktos, ant pačios kaktos, visi minėti sužalojimai dešinėje pusėje. Kitą dieną pasimatė, kad jai ištinęs dešinės pusės žandas. G. iš ligoninės buvo paleista tą pačią dieną. Kadangi jai skaudėjo galvą rugsėjo ar spalio mėn. kreipėsi į neurologą, buvo vienkartinis vizitas, jai paskirti vaistai atminties gerinimui, nes jau tiek laiko parėjo po avarijos ir ji nieko neatsimena. Taip pat šio mėnesio 11 d. buvome pas kardiologą, dėl širdies permušimo, jai ši problema atsirado po avarijos. Gydymas dėl širdies ligų nepaskirtas, gydytojų išvados, kad su širdimi viskas gerai. Po autoįvykio su G. važiavo tuo maršrutu, kuriuo galėjo važiuoti vaikai, bet G. pusę kelio neatsimena. Taip pat jai G. sakė, kad įvykio metu vairuojant D. jis du kartus traukė rankinį, apie tai patvirtino pats D., kai buvo atėjęs pas jas į namus. D. su mama buvo atėję kitą dieną po autoįvykio. Jie atėjo tikslu, kad G. prisipažintų, jog vairavo automobilį, nes mažiau kainuos teismai. Ji pasakė, kad ji neleis dukrai prisipažinti, yra ekspertizės ir bus išsiaiškinta, kas ištiktųjų vairavo automobilį avarijos metu, nes jai G. neigė vairavusi automobilį. Prisimena šį faktą, kad su D. ir jo mama susitiko lauke, o D. mama iškart pasakė D. eiti pasikalbėti su G., ji tada G. parašė žinutę, kad nesileistų su D. į kalbas. Prisimena, kad D. mama pasuko kalbą, kad vairuotojas nėra kaltas, jei vaikai automobilio gale buvo neprisisegę saugos diržų ir nukentėjo per avariją. Daugiau kalbėjo apie tai, kad tikisi, jog visi vaikai išgyvens. Vėliau G. klausė ką kalbėjo su D., ji pasakė, kad dėl to, jog esame griežti tėvai, G. bijo prisipažinti vairavusi automobilį, o jei ji prisipažins, D. jai padės. Kaip padės nežino, nes jis neįvardino. Kiek jai žinoma G. jam atsakė, kad kaip ji gali prisipažinti, jei ji nevairavo. G. visada motyvuoja tuo, kad ji neatsimena vairavusi. G. iki šiol atmintis negrįžusi, ji prisimena, tik tai, kad D. ją pasiėmė iš namų, kad nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, kur laukė S. ir K., kad važiuojant žvyrkeliu D. du kartus (duomenys neskelbtini) traukė rankinį stabdį, būtent ant posūkiu. Važiavo su G. pasižiūrėti ar tame maršrute yra žvėreliai, nes D. sakė, kad su G. apsikeitė būtent toje vietoje, t. y kad G. sėdo už vairo. Po avarijos G. labai užsklendė, ji G. draugės P. B. pašė, kad su ja bendrautų. P. jai atrodo G. atsiuntė nuotrauką pokalbio, kur P. bendrauja su K., ir K. įvardina, kad jam atrodo jog vairavo D., o kodėl kaltina G. nežino. Žinutę pateiks el. paštu prijungimui prie apklausose, jei G. nebus jos ištrynusi. Jai keista kodėl G. dešinė pusė sužalota, nes jei būtų variavusi G. būtų sužalota kairė veido pusė. Advokatės klausimas: - Ar matėte D., kur jam buvo sužalojimai? Atsakymas:- Matė D. priimamajame iškart po avarijos. Matė, kad jam šiek tiek buvo nubrozdinta dešinė galvos pusė, pagrinde kruvini krumpliai, jie sužaloti, matė sužalojimus. Taip pat jai keisčiausia, kad D. prisipažino vairavęs, o paskui neigia tai daręs. Tai skaitė spaudoje. Apie tai buvo kalbėjusi ir su D. mama bei pačiu D., jo klausė kodėl prisipažino vairavęs, o šiuo metu neigia vairavęs, D. atsakė, kad prisipažino iš streso. Su juo šiuo klausimu kalbėjo kaip ir sakė kitą dieną po avarijos, kai buvo pas jas. Pokalbis vyko tarp jos, D., jo mamos ir G., apie vairavimą paklausė tik jiems atėjus. Vėliau G. su D. išėjo pakalbėti atskirai, apie ką jau minėjo anksčiau (4 t., b. l. 39-43).

4.15. Apžiūros protokole užfiksuota apžiūra bendrojo pagalbos centro 2023-06-12 Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) informacinėje sistemoje 2023-06-04 16 val. 21 min. užfiksuotas išmaniojo įrenginio automatinis pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), BPCID (duomenys neskelbtini). Įrašo pavadinimas 2023_06_04_16-21-52_370609039900, įrašo trukmė 1,34 min. Atidarome įrašą, girdime automatinį pranešimą bendrajam pagalbos centrui, pranešimas rusų kalba, kuriuo pranešama, kad išmanusis įrenginys pateko į avariją, negaunamas atsakymas į telefono signalą, padiktuojamos įrenginio koordinatės (1 t., b. l. 34-36).

4.16. Tarnybiniame pranešime nurodyta: 2023-06-04 dirbant auto ekipaže šaukiniu „S-1902“, kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios Tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialistu S. P. apie 16 val. 28 min. iš Šiaulių apskr. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje, netoli nurodyto namo išmanusis įrenginys pateko į eismo įvykį. Situacija neaiški. Spindulys 5 metrai. Perskambinus niekas neatsiliepia. Apie 16 val. 38 min. atvykus nurodytu adresu ant žemės radome gulinčius kruvinus asmenis. Pradėjus aiškintis buvo nustatytą, kad tai A. P. gim. (duomenys neskelbtini), G. J. gim. (duomenys neskelbtini), S. J. gim. (duomenys neskelbtini), P. S. gim. (duomenys neskelbtini), B. G. gim. (duomenys neskelbtini), D. Z. gim. (duomenys neskelbtini) ir dar vienas asmuo kurio pavyko sužinoti tik vardą K.. Toliau aiškinantis įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad automobilį vairavo D. Z., kuriam alkotosterio Alcotest 7510 ARFL-0078 patikros Nr. 1934986 galioja nuo 2023-04-18 iki 2023-10-16 pagalba buvo nustatytas 0,00 prom. Paklausus kas įvyko šis sugebėjo paaiškint tik tiek kad važiavo maždaug 50-60 km greičiu, nesuvaldė automobilio ir vertėsi. Daugiau galėjusių matyti įvyki asmenų nustatyti nepavyko. Apie įvyki buvo informuotas Šiaulių apskr. VPK OVS budėtojas. Visi eismo įvykyje dalyvavę asmenys buvo išvežti į ligoninė. Į įvykio vietą atvyko kitas ekipažas „5-1708“ ir ekspertų ekipažas „S-1070“ įvykio įforminimui (1 t., b. l. 37-38).

4.17. Tarnybiniame pranešime nurodyta: 2023 m. birželio 4 d. dirbant kartu su Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono reagavimo skyriaus vyr. patruliu R. D. šaukiniu „S1708“, nustatytame maršrute „Miestas ir rajonas“ apie 17:10 val. iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini). „Pagrindiniame kelyje, netoli nurodyto namo išmanusis įrenginys pateko į eismo įvykį. Situacija neaiški. Spindulys 5 metrai. Perskambinus niekas neatsiliepia.“ Apie 17:17 val. atvykus nurodytu adresu įvykio vietoje dirbo ekipažai „S1160“ ir „S1902“. Jie sulaukė Šiaulių AVPK KAT ekipažo „S1070“. Eismo įvykio vietą apžiūrėjo specialistai D. M. bei E. S.. Eismo įvykio vietos apžiūros metu paimta: trys mobilaus ryšio telefonai, akiniai, raktų ryšulėlis, du DNR ėminiai, transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo liudijimas, užvedimo raktelis. Į eismo įvykį patekusi transporto priemonė FORD GALAXY v/n (duomenys neskelbtini) vilkiku v/n (duomenys neskelbtini) 20:45 val. nutempia į saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metų buvo filmuota nešiojamomis kūno kameromis (1 t., b. l. 39-40).

4.18. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota apžiūra įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini) k., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), kelio „(duomenys neskelbtini)“ 1 km. Kelių eismo įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) k., ties namo sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), vietinės reikšmės viešajame kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ pirmame kilometre. Šiame kelio ruože leistinas greitis - 70 km/h. Kelių eismo įvykio rūšis - apvirtimas. Kelias - tiesus, sausas žvyrkelis. Kelio aplinka - atvira vietovė. Po eismo įvykio transporto priemonės padėtis keista nebuvo. Lengvojo automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išsidėstymas, išmatavimai kelio atžvilgiu yra užfiksuoti nuotraukose ir kelių eismo įvykio plane, naudojant bazinės linijos matavimo metodą (1 t., b. l. 68-96).

4.19. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota lengvojo automobilis „Ford Galaxy“, v/n (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) apžiūra po eismo įvykio. Apžiūros metu paimta kraujo nuoplova nuo vairo, kraujo nuoplova nuo priekinių dešinės pusės durelių, privalomojo draudimo sutarties liudijimas automobilio užvedimo rakteliai (1 t., b. l. 97-113). 2023-06-13 papildomai apžiūrimas automobilis „Ford Galaxy“, v/n (duomenys neskelbtini). Paimta nuoplova su galimais biologiniais (kraujo) pėdsakais (1 t., b. l. 116-130).

4.20. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: ant tirti pateiktų trijų tamponų su nuoplovomis, padarytomis apžiūrint automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su G. J. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų G. J. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-22 (1 t., b. l. 138-142).

4.21. Paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: akiniai (sudaužyti)- 1 vnt. supakuotas į paketą, užplombuotas Nr. (duomenys neskelbtini); D. Z. ir G. J. seilių pavyzdžiai, vokas Nr. LP Kriminalistinių tyrimų centras (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 145-147).

4.22. Kūno kamerų įrašų paimtų iš policijos duomenų sistemos apžiūra. Kūno kamerose užfiksuota eismo įvykis (1 t., b. l. 148-149).

4.23. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: 1. šio eismo įvykio eiga buvo tokia. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis „Ford Galaxy“, judėdamas, tikėtina, ne mažesniu kaip 83km/h greičiu žvyruotu keliu, prarado judėjimo stabilumą. Pradžioje automobilis „Ford Galaxy“ slydo į priekį ir į dešinę, sukdamasis pagal laikrodžio rodyklę, po to automobilio judėjimo trajektorija buvo keista į kairę ir automobilis slydo į priekį ir į kairę, sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę. Už važiuojamosios dalies ribų automobilio galiniams ratams įsirausus į gruntą, jis virto per dešinį šoną ir judėjo sudėtingu erdviniu judesiu, kol sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. 2. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilis „Ford Galaxy“ vairuotojos G. J. veiksmai, - važiuodama ne mažesniu kaip 83 km/h greičiu, viršijo leistiną 70 km/h greitį, žvyruotame kelyje nesuvaldė automobilio, dėl to automobilis vertėsi, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. 3. Tikėtina, automobilio „Ford Galaxy“ greitis prieš pat jam prarandant judėjimo stabilumą buvo ne mažesnis kaip 83 km/h. 4. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Ford Galaxy“ vairuotoja G. J., važiuodama žvyruotu keliu nedidesniu kaip leistinas 70 km/ h greičiu, automobilį suvaldydama ir išlaikydama ant kelio važiuojamosios dalies, turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio. 5. Atsakyta išvados 2-ame punkte. 6. Nustatyti, ar važiuojant buvo užtrauktas automobilio „Ford Galaxy“ rankinis stabdys ir dėl to automobilis prarado judėjimo stabilumą, negalima (1 t., b. l. 169-173).

4.24. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: 1-8. G. J. kūno sužalojimų padarymo eiga buvo tokia. Automobiliu „Ford Galaxy“ verčiantis per dešinį šoną ir automobiliui judant sudėtingu erdviniu judesiu, automobilis „Ford Galaxy“ kairiojo šono viršutine dalimi ir stogo kaire puse trenkė į kelio dangą. Prie šio viršutinio kampo ir vairuotojo vietoje buvusi G. J. galva trenkėsi į salono dalis, jai buvo padarytos žaizdos kaktoje ir plaukuotoje dalyje, dėl to iš jos galvos pradėjo bėgti kraujas. Automobiliui sustojus ant dešinio šono ir G. J. sėdint vairuotojo vietoje, iš jos galvos bėgdamas kraujas, gausiai sutepė jos megztinio gobtuvo dešinę pusę, taip pat vairą. G. J. kraujas bėgo žemyn link dešinio automobilio šono ir gausiai sutepė dešiniau keleivio vietoje sėdėjusio D. Z. megztinio gobtuvo kairę pusę, taip pat kraujas tiško ant panelės ir ant priekinių keleivio durelių apmušalo. 9. Eismo įvykio metu automobilį „Ford Galaxy“ vairavo G. J.. 10-12. Atsakyta išvados 1-8 punkte. 13. Eismo įvykio metu D. Z. nevairavo automobilio „Ford Galaxy“ (1 t., b. l. 174-178).

4.25. Apžiūros protokole užfiksuota: apžiūrimi automobilio „Ford Galaxy“ v/n (duomenys neskelbtini) užvedimo rakteliai, trijų raktų ryšulys, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas, 2 vnt. regos akiniai (sudužę), mobiliojo ryšio telefonas „Apple Iphone“, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ imei (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“ modelis PPA-LX2 (2 t., b. l. 1-26) (daiktai grąžinti, vieni regos akiniai perduoti saugojimui į daiktų saugyklą).

4.26. Valstybinės teismo medicinos tarnybos ir toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad B. G.-P. kraujyje amfetaminų, benzodiaziapimų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų, etilo alkoholio nerasta (2 t., b. l. 117 - 120).

4.27. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: 1. B. G.-P. nustatyti kūno sužalojimai: muštinė žaizda galvoje, nubrozdinimas kairiajame sėdmenyje. 2 . Nustatyti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybes nurodytam laikui. 3., 6. B. G.-P. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su bukomis kietomis automašinos salono dalimis. 4. Nustatytiems kūno sužalojimams padaryti reikėjo 2 smūginių kontaktų su bukais kietais paviršiais. 5. B. G.-P. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai. 7. B. G.-P. girtumas tikrintas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyriuje, alkotesterio parodymas 0,00 promilių (2 t., b. l. 129).

4.28. Valstybinės teismo medicinos tarnybos ir toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. S. kraujyje amfetaminų, benzodiaziapimų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų, etilo alkoholio nerasta (2 t., b. l. 161-164).

4.29. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: 1-6. P. S. kūne sužalojimų nėra. Gautuose medicininiuose dokumentuose neužfiksuota jokių objektyvių sužalojimų žymių P. S. kūne. 7. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyriuje P. S. girtumas tikrintas alkotesteriu, alkotesterio parodymas 0,00 promilių (2 t., b. l. 173).

4.30. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: 1. K. I. padaryti kūno sužalojimai: kaukolės pamato ir skliauto kaulų lūžiai, galvos smegenų sumušimas, povoratinklinė kraujosruva, muštinės žaizdos galvos srityje, kraujosruva dešinės akies vokuose, daugybiniai nubrozdinimai kūno paviršiuje. 2. K. I. nustatyti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. 3. K. I. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su bukais kietais daiktais ar bukais kietais paviršiais. 4. Iš turimų teismo medicininių dokumentų nėra galimybės nurodyti, keliais trauminiais poveikiais padaryti sužalojimai K. I. kūne, nes gautuose medicininiuose dokumentuose nenurodytas jo kūne rastų sužalojimų skaičius. 5. K. I. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl kaukolės pamato kaulų lūžių. Visi K. I. kūno sužalojimai padaryti vienu metu, todėl kiekvieno iš sužalojimų sveikatos sutrikdymo mastas atskirai nenustatomas. 6. K. I. kūne nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti autotraumos metu. 7. Gautuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie K. I. alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimą (3 t., b. l. 49-50).

4.31. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: 1. A. P. nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimai veide, nugaroje, abiejų kelių sąnarių srityse; galvos smegenų sukrėtimas. 2. A. P. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. 3 - 4. A. P. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. Sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. 5. A. P. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 6. A. P. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto eismo įvykio metu. 7. Nėra medicininių duomenų, ar buvo imtas A. P. kraujas alkoholio kiekiui nustatyti (3 t., b. l. 99-100).

4.32. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: 1. S. J. nustatyti kūno sužalojimai: kaukolės skliauto kairės pusės lūžis, trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu ir virš kietojo galvos smegenų dangalo, povoratinklinė kraujosruva, galvos smegenų sumušimas, nesukėlęs ryškių neurologinių židininių požymių, stuburo krūtininės dalies VII slankstelio kūno kompresinis lūžis, kairės mentės apatinės dalies lūžis, kairio gaktikaulio ir kryžkaulio kairės pusės viršutinio krašto lūžiai, nesuardę dubens žiedo vientisumo. 2. S. J. nustatyti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybes nurodytam laikui. 3. S. J. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su bukais kietais paviršiais. 4. S. J. nustatytiems kūno sužalojimams reikėjo 5 smūginių kontaktų su bukais kietais paviršiais. 5. S. J. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai, nes dėl šių sužalojimų sveikata sutrikdoma ilgiau negu 10 dienų laikotarpiui. 6. S. J. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti autotraumos metu. 7. Gautuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie S. J. kraujo tyrimą alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nustatytumui (3 t., b. l. 165-166).

4.33. Valstybinės teismo medicinos tarnybos ir toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. Z. kraujyje amfetaminų, benzodiaziapimų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų, etilo alkoholio nerasta (4 t., b. l. 21).

4.34. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: 1 - 6. D. Z. kūne sužalojimų nėra. Gautuose medicininiuose dokumentuose neužfiksuota jokių objektyvių sužalojimo žymių D. Z. kūne. 7. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyriuje D. Z. girtumas tikrintas alkotesteriu, alkotesterio parodymas 0,00 promilių (4 t., b. l. 30).

4.35. Draudimo „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta: informuoja, jog ADB „(duomenys neskelbtini)“ K. I. dėl 2023-06-04 įvykio metu patirtų nuostolių dar neatlygino, nes laukia papildomų paaiškinimų (4 t., b. l. 81-84).

4.36. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: G. J. padarytos muštinės žaizdos kaktoje ir galvo plaukuotoje dalyje, nubrozdinimai veide. 2 . G. J. nustatyti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. 3., 6. G. J. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant bukomis kietomis automašinos salono dalimis. 4. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti keliais trauminiais poveikiais padaryti kūno sužalojimai, nes gautuose medicininiuose dokumentuose nenurodytas G. J. kūne nustatytų sužalojimų skaičius. 5. G. J. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai. 7. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyriuje G. J. girtumas tikrintas alkotesteriu, alkotesterio parodymas 0,00 promilių (4 t., b. l. 133).

5. Teisiamajame posėdyje apklausta galima laiduotoja K. J. parodė, kad dukra atsiuntė žinutę, pamatė kaip pastaroji atrodo, ją ištiko šokas, jie vyko į ligoninę ir laukė. Ji žino tik iš dukros. Jos nuomone, ji nesako, kad jos vaikas vairavo, bet nėra kaip apginti tą nuomonę, nes yra eksperto išvados. Tai gyvenimiška patirtis, kad dukra vairavo. Ji supranta, kad yra negerai, bet nutiko, kaip nutiko. Ji nepateisina nei jos, kad dukra galimai taip vairavo. Jos širdis yra linkusi į tai, kad dukra nevairavo. Dukra jos klauso, ji jai yra autoritetas. Stengsis, kad tokių dalykų daugiau nebūtų, aiškinsis, kad tai yra negerai. Dabar kalba kasdien. Pirmiausiai ką aiškino, kad niekada negalima sėsti už kitų žmonių automobilių vairo, dukra turi savo automobilį, greičio nereikia viršyti. Dukra klauso. Ji yra dirbanti, jie yra išsiskyrę. Jos pajamos kas mėnesį 800 eurų, dukrą turi vieną. Su vyru išsiskyrę, bet kartu gyvena, dukrą išlaiko. Jos širdis linkusi tikėti, kad dukra nevairavo, o faktai yra ne tokie. Kaltinamąjį aktą daugmaž skaitė. Matė liudytojų parodymus, kurie vienaip nurodė, bet paskui pakeitė, bet tų aplinkybių, kodėl taip, ji neišsiskaitė. Kad ateityje nebūtų tokių dalykų kalbės, kad būtų saugus vairavimas. Dukra pajamų neturi, jie padėjo dukrai dalį žalos atlyginti. Po auto įvykio dukra užsidariusi paliko, bet pastaroji yra labai gera, nebuvo jokių problemų nei paauglystėje, niekada. Dėl automobilio žalos automobilio savininkas į juos nesikreipė. Dukra jos klauso, pokalbiai apie saugų vairavimą, atsakomybę yra ir bus. Faktinės įvykio aplinkybės jai nėra žinomos. Prašytų tenkinti jos prašymą. Ji pasitiki teismu.

6. Teisiamajame posėdyje dėl civilinio ieškinio apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. I. parodė, kad civilinis ieškinys yra 35 000 eurų. Sumą sudaro neturtinė žala ir turtinė žala dėl gydymosi išlaidų. Jam sužalojimų buvo daug: veido mimika, randai, rankų, kojų drebėjimas, koordinacija, kaukolės lūžis, pasireiškia jaudulys, irzlumas, atminties stiprūs sutrikimai, agresyvumas šeimoje. Maisto papildus dabar vartoja, vaistų šiuo metu skirtų nėra. Po įvykio jį išvežė į Kauno klinikas, ten prabuvo iki birželio 30 dienos, jam buvo koma, po to reabilitacijoje gydėsi iki rugpjūčio 23 dienos. Komoje buvo 11 dienų. Dabar dar trūksta koordinacijos, ranka, koja dreba, svaigsta galva. Iki įvykio lankė futbolą. Dabar intensyviu sportu užsiimti negali, reikia daug poilsio, vėliau neaišku kaip bus. Mokykloje nebegalėjo mokytis su bendraklasiais. Yra 12-oje klasėje, įvykio metu mokėsi 11-oje klasėje. Mokslams buvo daugiau pasekmių. Daktarai sakė, kad egzaminų nelaikys, nes reikia daugiau poilsio. Planai sugriuvo dėl įvykio. Po mokyklos galvojo mokytis į (duomenys neskelbtini), savanoriu tapti, po to (duomenys neskelbtini) akademiją. Dabar nežino, ar galės stoti į (duomenys neskelbtini) akademiją, kaip gydytojai pasakys. Po įvykio reikės dar daug reabilitacijos. Draudimas atlygino žalos 5000 eurų ir 7000 eurų, G. 400 eurų sumas, dar draudimas atlygino turtinę žalą. Kiek gydytojai sakė, tai dar geriau, jog be diržo važiavo ir iškritau per langą. Sakė, jei būtų prisisegęs, tai būtų sunkiau jį ištraukti pirmai pagalbai. Reabilitaciją dar tęsia savo lėšomis, kiek laiko truks, dar negali pasakyti. Iki 18 metų buvo nustatytas neįgalumas, po gimtadienio - ne. Dokumentai yra pateikti. Dalis žalos buvo atlyginta. Likutį tiek neturtinės, tiek turtinės žalos prašo priteisti. Jis sėdėjo už vairuotojo trys sėdynės, už jų dar dvi, jis sėdėjo kairėje pusėje. Daktarai pasakojo, kad reikėjo skubiai atlikti pirmąją pagalbą, jei būtų su diržu, būtų sunkiau ištraukti ir atlikti pirmąją pagalbą. Vairuotojas ir keleivis priekyje segėjo saugos diržus, dėl kitų nepamena. Sunkiau bendrauti su aplinkiniais, tyliau kalba, nelabai jį supranta, tapo agresyvesnis, liaudiškai tariant „degtukas“. Iki avarijos gerai miegodavo, po avarijos labai jaučia mėnulio pilnatį, sunkiau miega.

7. Teisiamajame posėdyje dėl civilinio ieškinio apklausta nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. J. parodė, kad civilinis ieškinys yra 25000 eurų sumai, tai visa turtinė, neturtinė, moralinė, psichologinė žala. Turtinę žalą sudaro - vaistai, išlaidos, jos priežiūrai, apsilankymams pas neurologus, tyrimai. Neturtinė - išgyvenimai visi. Ji turėjo lūžį galvoje, nuo momenkaulio iki smilkinkaulio kažkaip po dangalu, daug nubrozdinimų, lūžo kryžkaulis, mentė, dubens kaulas, slankstelis 7-8, raktikaulis. Visi lūžiai dabar sugiję. Po autoįvykio mėnesį pragulėjo ligoninėje. Komos būsenoje buvo savaitę. Jai dėjo daviklį į smegenis, žiūrėjo, ar smegenys tinsta. Iki avarijos buvo aktyvesnė, dabar neturi energijos. Lankė muzikos mokyklą, po avarijos negalima šviesų, garsų, todėl veiklos ten nebegalėjo tęsti. Gydytojai liepė saugotis. Sportą reikia apriboti, naktimis labai nemiega, kankina nemiga. Su mokslais neblogai, tik dėl dėmesio susitelkimo per pamokas. Ji automobilyje buvo be diržo, kadangi yra septynvietis automobilis, ji sėdėjo pridedamoje sėdynėje dešinėje pusėje. Ji įlipus į automobilį nematė diržų ir neužsisegė diržo. Žino, kad 5000 eurų suma išmokėta, G. išmokėjo 400 eurų, tėvams po 150 eurų. Dėl žalos sumos tėvų sprendimas buvo. Dabar gydytojų yra stebima, suprato, kad kas metus jai darys magnetinio rezonanso tyrimą, nes galvoje yra kraujo krešulys, kuris gal pasišalins arba reikės operuoti. Keičiantis orui skauda lūžių vietas, reaguoja į orą, į garsus, galva svaigsta. Metalinių plokštelių kūne neturi. Po įvykio ligoninėje buvo labai sunku, labai bijojo dėl draugų ir dėl savęs. Nebuvo kreiptasi į transporto priemonės valdytoją su klausimu dėl diržo buvimo. Neprisimena, ar trenkėsi į konstrukcijas įvykio metu. Turi randą galvoje, ant kojų įbrėžimai, daugiau nieko.

8. Teisiamajame posėdyje dėl civilinio ieškinio apklausta civilinė ieškovė I. J. parodė, kad civilinis ieškinys 5000 eurų sumai. G. pervedė 150 eurų ir draudimas pervedė 612 eurų sumą už turtinę žalą, visos išlaidos dėl kuro. Nuo streso ji susirgo onkologine liga. Pergyvena dėl dukros, daug užmiršta, rytais atsikėlus reikia daug pastangų dėl lūžių, kol išsijudina. Gydytojai sako dar metus laiko reikia, kad dukra pilnai atsistotų. Ligoninėje buvo su ja, grįžo rugsėjo mėnesį Ji yra dirbanti. Buvo pasiėmusi nedarbingumą, nes reikėjo slaugyti, išmokas gavo. Darbo užmokesčio išlaidų išmokos šios nepadengė. Dukros labai sunki psichologinė būsena, jos gydymas, stresas visai šeimai. Dukrai tokios sunkios pasekmės dėl to įvykio, patirtos avarijos. Diržai tokioje mašinoje yra labai aukštai, pastaroji nepastebėjo. Sakė, dukra net negalvojo, kad diržai gali būti taip aukštai. Diržai mašinoje kaip ir buvo.

9. Teisiamajame posėdyje dėl civilinio ieškinio apklaustas civilinis ieškovas K. J. parodė, kad civilinis ieškinys 5000 sumai. G. yra pervedusi 150 eurų ir draudimas 500 eurų. Draudimas pervedė 500 į sąskaitą, supranta, kad tai neturtinė žala. Įvykį baisu prisiminti, pergyvenimai, nemiga. Į ligoninę važinėjo kasdien. Kol komoje, abu buvo ligoninėje, paskui vyko kasdien. Į gydymosi įstaigas vežiojo jie su žmona. Dabar jau viskas geriau, vaikas gyvas, sveikata po truputį taisosi. Dabar žmonai tokias situacija, vėl smūgis. Gydytojai sakė, kad 1 - 2 procentai išgyvenamumas, tai įsivaizduokite kokie buvo jausmai. Dukra viena, daugiau vaikų neturi. Žmonai liga nuo streso, tokia gydytojų išvada, kad labai didelis stresas iššaukė. Jam taip pat didelis stresas. Civilinį ieškinį palaiko.

10. BK 281straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šią nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: 1) veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas); 2) padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata); 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą.

11. BK 281 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma (BK 281 straipsnio 7 dalis). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Dėl nusikalstamo pasitikėjimo jis padaromas tada, kai kaltininkas suvokia rizikingą savo veikos pobūdį numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas (pvz., greičio viršijimas, netinkamas manevravimas, išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, techniškai netvarkingos transporto priemonės vairavimas) gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje nustatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikisi tokių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad kaltininkas minėtus padarinius numato kaip mažai tikėtinus ir tikisi, jog šiomis konkrečiomis aplinkybėmis jų nekils. BK 281 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo nerūpestingumo tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje nustatytų padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstamų padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-689/2018).

12. Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

13. Kelių eismo taisyklių 127 punkte numatyta, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

14. Kelių eismo taisyklių 131.1 punkte numatyta, kad ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais kituose keliuose (keliuose ne su asfalto ar betono danga) – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.

15. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, esamą teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jos kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma: kaltinamosios G. J. parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, kur pastaroji pripažino savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio, nukentėjusiųjų B. G.-P., P. S., K. I., A. P., S. J., D. Z. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur pastarieji nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, visi patvirtino, kad automobilį vairavo būtent kaltinamojo G. J. ir tai ji sukėlė eismo įvykį, kurio metu visi, įskaitant kaltinamąją, nukentėjo, liudytojų A. I., I. J., T. Z. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kur pastarieji taipogi nurodė, kad jiems vaikai (nukentėjusieji) po įvykio pasakojo, kad automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė kaltinamojo G. J., liudytojos K. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, įvykio vietos, daiktų, kitų objektų, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, specialistų išvadose dėl nukentėjusiems padarytų sužalojimų nurodyti duomenys, kur nurodyta, jog B. G.-P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) , P. S. sužalojimų nenustatyta (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), K. I. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), A. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), S. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), D. Z. sužalojimų nenustatyta (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), G. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), kitose specialistų išvadose nurodyti duomenys, kad visi eismo įvykio dalyviai buvo blaivūs ir nebuvo apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys, apie eismo įvykio kilimo mechanizmą, kur nurodyta, jog prieš eismo įvykį automobilis judėjo ne mažesniu kaip 83 km/h greičiu, jei automobilis būtų judėjęs leistinu 70 km/h greičiu, automobilio vairuotoja būtų suvaldžiusi ir išlaikiusi automobilį ant kelio važiuojamosios dalies, tai ji būtų turėjusi techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio, šioje išvadoje nurodoma, kad pagrindinė eismo įvykio priežastis – viršytas leistinas greitis ir automobilio nesuvaldymas, kitoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo kaltinamoji G. J., o D. Z. šio automobilio eismo įvykio metu nevairavo, neginčijamai patvirtina, jog kaltinamoji G. J. kaltinimuose nurodytu laiku ir vietoje vairavo kaltinime nurodytą automobilį, šį automobilį vairuodama viršijo leistiną 70 km/h greitį, nes važiavo ne mažesniu nei 83 km/h greičiu, kaltinamoji nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdama važiavimo greitį ir viršydama didžiausią leistiną greitį, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, ypač kelio dangą - žvyrkelis, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir dėl to, važiuojant toliau praradus judėjimo stabilumą, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo už važiuojamosios dalies ribų ir virto, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiems buvo padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai, sukeltas fizinis skausmas, tai yra dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų B. G.-P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, P. S. sužalojimų nenustatyta, tačiau sukeltas fizinis skausmas, K. I. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, A. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, S. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, D. Z. sužalojimų nenustatyta, tačiau sukeltas fizinis skausmas.

16. Byloje esantys ir nurodyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji G. J. inkriminuojamą veiką įvykdė veikdama neatsargiai, o konkrečiai dėl nusikalstamo pasitikėjimo, kadangi G. J. suvokė rizikingą savo veikos pobūdį numatydama, kad jos daromas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas – leistino greičio viršijimas žvyrkelyje, kai pastaroji dar tėra pradedančioji vairuotoja, greičio nelėtinimas, kad pastaroji turėtų galimybę esant poreikiui saugiai sustoti iki bet kurios numatomos kliūties, gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje nustatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai, pervertindama savo vairavo sugebėjimus, neturint tam jokio objektyvaus pagrindo, tikėjosi tokių padarinių išvengti. Taigi, tokiu būdu G. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, jos veika kvalifikuota teisingai.

17. Dėl laidavimo taikymo.

17.1. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs neatsargų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

17.2. Nagrinėjamu atveju G. J. padarė neatsargų nusikaltimą, byloje yra pateiktas G. J. mamos prašymas perduoti G. J. jos atsakomybei pagal laidavimą. Taigi, formalios BK 40 straipsnio 1 dalies sąlygos spręsti dėl laidavimo instituto taikymo G. J. atžvilgiu egzistuoja. Iš bylos duomenų matyti, kad G. J. anksčiau neteista (4 t., b. l. 118-119), savo kaltę visiškai pripažino, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų, jų tėvų, taipogi savanoriškai nukentėjusiems atlygino dalį žalos, kas šiuo atveju rodo, kad kaltinamoji nuoširdžiai gailisi įvykdžiusi nusikaltimą, taigi, teismas nustatė ir BK 40 straipsnio 2 dalies 1,2 punktuose esančias laidavimo taikymo sąlygas. Kadangi buvo įvykdytas neatsargus nusikaltimas, transporto priemonė, kuria buvo sukeltas eismo įvykis buvo apdrausta, šioje byloje civiliniu atsakovu yra pripažinta ADB „(duomenys neskelbtini)“, kuri jau dalį padarytos žalos atlygino, pati kaltinamoji taipogi atlygino savanoriškai dalį žalos nukentėjusiems, minėta, kad kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta (4 t., b. l. 120), šiuo metu yra mokinė, mokosi 12 klasėje, iš kaltinamosios gynėjos pateiktų duomenų matyti, kad G. J. charakterizuojama teigiamai, todėl teismo vertinimu egzistuoja ir likusios laidavimo sąlygos numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktuose. Teismo įsitikinimu minėti duomenys rodo, kad padaryta žala nukentėjusiems bus atlyginta visa, o pati kaltinamoji G. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

17.3. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

17.4. Minėta, kad nagrinėjamu atveju prašymą perduoti G. J. pagal laidavimą pateikė kaltinamosios mama K. J.. Iš bylos duomenų matyti, kad K. J. yra neteista, administracine tvarka laikoma nebausta (6 t., b. l. 48, 49), yra dirbanti, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad savo dukrai gali daryti teigiamą įtaką, dukra jos klauso, jos nuolatos kalbasi, po įvykių kalbėjosi ir apie saugų vairavimą, kadangi G. J. niekur nedirba, yra dar mokinė ir savo pajamų neturi, todėl padėjo dukrai atlyginti nukentėjusiems bent dalį žalos, savo dukrą apibūdina itin teigiamai. Teismo vertinimu nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad K. J. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, galintis daryti teigiamą įtaką G. J..

17.5. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visos sąlygos laidavimo G. J. atžvilgiu taikymui, todėl G. J. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo pagal laidavimą, ir G. J. perduotina mamos K. J. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 2 metams ir baudžiamoji byla nutrauktina. Teismas akcentuoja, kad laidavimo terminas nustatytinas ilgesnis nei minimalus, įvertinus dėl padaryto nusikaltimo kilusias sunkias pasekmes nukentėjusiųjų sveikatai bei pačių nukentėjusiųjų asmenų didelį skaičių.

18.1. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos šio straipsnio 2 dalyje. Viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešiotis ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl KET pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET (kasacinė nutartis 2K-143-696/2017). Teismo vertinimu G. J. BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įvykdė šiurkščiai pažeisdama kelių eismo taisyklių reikalavimus, tai yra sąmoningai viršydama leistiną greitį, kai buvo važiuojama kelio danga, kuria važiuojant reikia būti ypatingai atsargiam, ir nesuvaldžius automobilio sukeldama eismo įvykį, sukėlusį itin sunkias pasekmes, nukentėjusiam dideliam skaičiui asmenų, todėl jai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise.

18.2. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatydamas šio draudimo terminą teismas atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Atsižvelgiant į tai, kad dėl G. J. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo 6 asmenys ir pati kaltinamoji, nukentėjusiems buvo padaryti įvairūs sužalojimai, kurie buvo kvalifikuoti nuo sunkaus sveikatos sutrikdymo iki fizinio skausmo sukėlimo, be to, buvo sugadintas svetimas automobilis, kurį vairavo G. J., tačiau G. J. yra jauno amžiaus, anksčiau neteista, kaltę pripažino, dalį žalos atlygino, todėl G. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudžiant naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones mažesniam terminui, nei numatytas šios priemonės vidurkis, tai yra 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 5 d.

19.1. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

19.2. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. I. pareiškė civilinį ieškinį draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl turtinės žalos (2564,84 Eur) ir neturtinės žalos (30 000 Eur (neturtinę žalą vertina 35 000 Eur)), patirtos dėl kaltinamosios G. J. padarytos nusikalstamos veikos, o draudimo bendrovei neatlyginus visos žalos, šią žalą (likusį žalos dydį) priteisti iš G. J. (6 t., b. l. 74-97), nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. J. civiliniu ieškiniu prašo iš atsakingo asmens priteisti jos naudai neturtinę (25 000 Eur) dėl kaltinamosios G. J. padarytos nusikalstamos veikos (3 t., b. l. 127-128), civilinė ieškovė I. J. pareiškė civilinį ieškinį atsakingam asmeniui dėl turtinės žalos (3000 Eur) ir neturtinės (5000 Eur) žalos atlygino dėl kaltinamosios G. J. padarytos nusikalstamos veikos (3 t., b. l. 132), civilinis ieškovas K. J. pareiškė civilinį ieškinį atsakingam asmeniui dėl neturtinės (5000 Eur) žalos atlygino dėl kaltinamosios G. J. padarytos nusikalstamos veikos (3 t., b. l. 149).

19.3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.254 straipsnio nuostatas įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo eismo įvykį sukėlė G. J., įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje ADB „(duomenys neskelbtini)“, draudimo sutartis galiojo nuo 2023 m. gegužės 29 d. iki 2023 m. liepos 28 d. (2 t., b. l. 16). Tai, jog minėta transporto priemonė buvo apdrausta ADB „(duomenys neskelbtini)“ pripažįstama ir civilinio atsakovo atstovo teiktuose atsiliepimuose/paaiškinimuose į civilinius ieškinius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju už kaltinamosios G. J. padaryta veika nukentėjusiems padarytą žalą materialiai atsakinga laikytina būtent draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iki tokios ribos (sumos), kokią numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatos (toliau – ir TPVCAPDĮ), galiojusios eismo įvykio metu.

19.4. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte (įst. redakcija galiojusi iki 2023 m. gruodžio 23 d.) numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

19.5. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Pažymėtina, kad atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

19.6. Bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. I. patyrė 2564,84 Eur dydžio turtinę žalą dėl kaltinamosios G. J. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje. Ši turtinė žala susidarė apmokant kuro, automobilio stovėjimo, vaistų, gydymo paslaugų, mankštų išlaidas (6 t., b. l. 74-97). Teismo vertinimu nukentėjusiojo nurodytas patirtos turtinės žalos dydis nelaikytinas akivaizdžiai per didelis, neprotingas ar nerealus. Kartu teismas pažymi, kad proceso metu kaltinamoji G. J. K. I. pervedė 400 Eur dėl turtinės žalos atlyginimo, draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ K. I. dėl turtinės žalos atlyginimo yra išmokėjusi 1277,19 Eur (6 t., b. l. 69-70). Kartu teismas pažymi, kad iš draudimo bendrovės pateiktų duomenų (6 t., b. l. 67) ir iš prie K. I. pateiktų duomenų prie civilinio ieškinio (6 t., b. l. 74-97) matyti, kad K. I. tiek teismui, tiek draudimo bendrovei pareiškė analogiškus prašymus dėl turtinės žalos atlyginimo, pateikė analogiškus įrodymus, tai yra, abiem prašymais K. I. prašo atlyginti tą pačią jam padarytą turtinę žalą. Esant šioms aplinkybėms draudimo bendrovės atlygintos sumos turtinei žalai atlyginti, bei kaltinamosios savanoriškai sumokėta suma dėl turtinės žalos atlyginimo yra atimama iš viso turtinio K. I. reikalavimo (2564,84-400-1277,19) ir K. I. šiuo metu yra neatlyginta 887,67 Eur turtinės žalos. Teismas pažymi, kad paprastai atlyginant turtinę žalą yra taikomas visiško jos atlyginimo principas, tačiau tuo atveju kai pats nukentėjusysis prisideda prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo dėl savo didelio neatsargumo, priteistinos žalos dydis gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą – atmestas (CK 6.282 str. 1 d.). Šiuo atveju bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad K. I. automobilyje buvo neprisisegęs saugos diržo, kas pagal Kelių eismo taisykles keleiviams yra privaloma. Teismo įsitikinimu nukentėjusiojo elgesys – saugos diržo automobilyje nenaudojimas pripažintinas nukentėjusiojo buvusiu dideliu neatsargumu, prisidėjusiu prie didesnės žalos atsiradimo pastarojo sveikatai, todėl nukentėjusiajam priteistinos turtinės žalos dydis turi būti mažintinas. Kartu teismas įvertina ir tai, kad nukentėjusysis K. I. įvykio metu buvo nepilnametis, todėl jo didelį neatsargumą galėjo lemti ir jo turima maža gyvenimiška patirtis, nepakankamas galimos kilti rizikos jo sveikatai mastas ir pobūdis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. I. prašomos turtinės žalos dydis mažintinas iki 2000 Eur ir įvertinus jau atlygintinas nukentėjusiajam turtinės žalos sumas (1677,19 Eur), jam iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, priteistina 322,81 Eur dydžio suma patirtai turtinei žalai atlyginti.

19.7. Iš bylos duomenų matyti, kad civilinė ieškovė I. J. nurodė patyrusi 3000 Eur turtinę žalą dėl kaltinamosios G. J. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje. Dėl ko ši turtinė žala susidarė civiliniame ieškinyje nėra nurodoma, tik pažymima, kad ją patvirtina pateikti dokumentai (3 t., b. l. 132-145). Iš prie I. J. pateiktų duomenų matyti, kad turtinė žala susidarė dėl automobilio parkavimo mokesčių, kuro, vaistų, gydymo išlaidų ir ši suma, pagrįsta dokumentais yra lygi bent 1559,59 Eur, teismas kartu pastebi, kad du mokėjimo kvitai į šią sumą nepateko, kadangi jų nebuvo įmanoma įskaityti/perskaityti. Sprendžiant dėl priteistinos turtinės žalos dydžio, teismas įvertina tai, kad draudimo bendrovė jau yra atlyginusi dalį turtinės žalos, tai yra 618,80 Eur (6 t., b. l. 61-62), kurios patirtos dėl kuro, stovėjimo aikštelės, S. J. gydymo išlaidų, todėl ši suma atimama (minusuojama) iš civilinės ieškovės prašomos priteisti turtinės žalos dydžio. Pastebėtina ir tai, jog I. J. prie ieškinio pateikė pažymą iš darbdavio apie jai priskaičiuotą darbo užmokestį, o teismo posėdžio metu nurodė, kad iš esmės prašo priteisti kaip turtinę žalą ir jos negautas pajamas slaugant dukrą S. J., kuri, kaip matyti iš civilinio ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, atėmus kitą prašomą turtinę žalą, yra apie 1400 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad civilinės ieškovės pajamos 2023 m. sausio-balandžio mėnesiais buvo 612-617 Eur dydžio (3 t., b. l. 134). Iš civilinio atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad I. J. S. J. slaugymo laikotarpiu gavo išmokas iš SODROS, kurių dydis buvo 65,94 proc., tai yra per visą dukros slaugymo laikotarpį 2023 metais (birželio 12-25 d., birželio 22-30 d., liepos 1-10 d., liepos 11-24 d., liepos 25-31 d., rugpjūčio 1-31 d., rugsėjo 1-4 d., rugsėjo 5-20 d.) gavo 1963,53 Eur iš SODROS. Kadangi iš Sodros I. J. gavo 1963,53, kas sudaro 65,94 proc. buvusių jos pajamų, tai per šį laikotarpį I. J. negavo 1014,22 Eur. Teismo vertinimu civilinė ieškovė turi teisę ir šių prarastų/negautų pajamų atlyginimą, kadangi I. J. gaudama nuolatines darbines pajamas buvo numačiusi jas gauti iš anksto, šias pajamas I. J. tikėjosi gauti pagrįstai, jai toliau tęsiant darbą, o ne slaugant dukrą, minėtų pajamų I. J. negavo dėl neteisėtų G. J. veiksmų (sukelto eismo įvykio, kurio metu nukentėjo I. J. dukra ir I. J. turėjo pastarąją slaugyti), už kuriuos atsakingas yra civilinis atsakovas draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“.

19.8. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad S. J. automobilyje buvo neprisisegusi saugos diržo, kas pagal Kelių eismo taisykles keleiviams yra privaloma. Teismo įsitikinimu nukentėjusiosios elgesys – saugos diržo automobilyje nenaudojimas pripažintinas nukentėjusiosios buvusiu dideliu neatsargumu, prisidėjusiu prie didesnės žalos atsiradimo pastarosios sveikatai, padidinusiu civilinės ieškovės I. J. išlaidas, todėl civilinei ieškovei I. J. priteistinos turtinės žalos dydis (tiek už kurą, automobilio stovėjimą, vaistus, tiek negautos pajamos) turi būti mažintinas. Kartu teismas įvertina ir tai, kad nukentėjusioji S. J. įvykio metu buvo nepilnametė, todėl jos didelį neatsargumą galėjo lemti ir jos turima maža gyvenimiška patirtis, nepakankamas galimos kilti rizikos jos sveikatai mastas ir pobūdis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinei ieškovei I. J. prašomos 3000 Eur turtinės žalos dydis, įvertinus jau pastarosios gautas sumas iš draudimo bendrovės, SODROS (tai yra šias sumas išminusavus) mažintinas ir I. J. iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, papildomai priteistina 200 Eur dydžio suma patirtai turtinei žalai (ją apima negautos pajamos, išlaidos kurui, vaistams, automobilio stovėjimui) atlyginti.

19.9. Minėta, kad nukentėjusysis K. I. civiliniu ieškiniu iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, prašo priteisti 30 000 Eur dydžio sumą, kaip dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų, sukėlus eismo įvykį, kai nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, patirtos neturtinės žalos atlyginimą, nukentėjusioji S. J. prašo priteisti 25 000 Eur dydžio sumą iš minėtos draudimo bendrovės, taipogi dėl kaltinamosios G. J. nusikalstamais veiksmais patirtos neturtinės žalos, kilusios dėl eismo įvykio metu sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, o civiliniai ieškovai I. J. ir K. J. – po 5000 Eur dėl jų patirtos neturtinės žalos, kai buvo sužalota jų dukra S. J..

19.10. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

19.11. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, teismų išvados (kaip ir kiekvienu sprendžiamu klausimu) turi būti motyvuotos. Tai reiškia, kad nepakanka formaliai konstatuoti žalą apibūdinančias aplinkybes, išvardyti kriterijus, kuriais vadovaujamasi. Iš teismo išvadų turi būti aiški tokių kriterijų diferenciacija, tarpusavio santykis, kartu ir tai, kokios aplinkybės konkrečiu atveju lemia žalos dydį ir kiek turi reikšmės aplinkybės, dėl kurių tas dydis yra mažinamas ar didinamas. Pažymėtina, kad absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine išraiška neturtinės žalos dydį neįmanoma, tačiau išsamus visų aplinkybių išnagrinėjimas, motyvuotas ir tinkamas jų įvertinimas suponuoja teisingo sprendimo priėmimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019). Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis – kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti teismo nustatytą kompensaciją už kitam asmeniui padarytą neturtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010). Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/2020).

19.12. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Taip pat pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1059 patvirtintų taisyklių dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo nuo 2019 m. sausio 1 d. nustatyti indeksuoti draudimo sumų dydžiai – 5 210 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 050 000 Eur dėl žalos turtui.

19.13. Minėta, kad civilinis ieškovas ir nukentėjusysis K. I. pareikštu civiliniu ieškiniu iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašo priteisti 30 000 Eur dydžio sumą dėl kaltinamosios G. J. nusikalstamais veiksmais patirtos neturtinės žalos, kilusios dėl eismo įvykio metu sukelto sunkaus sveikatos sutrikdymo, atlyginimo.

19.14. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018).

19.15. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. I. civiliniame ieškinyje, grindžiant nurodomas aplinkybes dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nurodoma, jog dėl G. J. sukelto eismo įvykio K. I. buvo padaryti įvairūs sužalojimai, kurie specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 49-50) įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu, K. I. reikėjo vykti į gydymo įstaigas, ilgai gydytis ligoninėje, K. I. ilgą laiką buvo komos būsenoje, lankė ir tebelanko reabilitaciją, turi gerti įvairius vaistu, papildus, vitaminus, ilgą laiką negalėjo tęsti mokslų, dėl to negali laikyti egzaminų, negali sportuoti, sugriuvo ateities planai dėl savanoriavimo krašto apsaugos tarnyboje, studijų karo akademijoje, po įvykio jaučiasi pajautrėjimas, greitai pavargsta, nesukoncentruoja dėmesio, dažnai svaigsta galva, suprastėjo atmintis, atsirado irzlumas, piktumas, patyrė daug kitų nepatogumų, nes apie tris mėnesius po išleidimo iš ligoninės buvo priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos (6 t., b. l. 74-77). Teisiamojo posėdžio metu K. I. savo ieškinį palaikė ir papildomai nurodė, jog jam buvo daug sužalojimų: veido mimika, randai, rankų, kojų drebėjimas, koordinacija, kaukolės lūžis, pasireiškia jaudulys, irzlumas, atminties stiprūs sutrikimai, agresyvumas šeimoje, šiuo metu vartoja maisto papildus, po įvykio jį išvežė į Kauno klinikas, ten prabuvo iki birželio 30 dienos, jam buvo koma, po to reabilitacijoje gydėsi iki rugpjūčio 23 dienos, komoje buvo 11 dienų. K. I. parodė, kad dabar trūksta koordinacijos, ranka, koja dreba, svaigsta galva, nebegali užsiimti sportine veikla, kilo pasekmių mokslams, sugriuvo ateities planai dėl galimybės stoti mokytis į (duomenys neskelbtini) akademiją, tapti savanoriu, po įvykio reikės dar daug reabilitacijos, kiek ji dar truks, negali pasakyti, yra sunkiau bendrauti su aplinkiniais, tyliau kalba, nelabai jį supranta, tapo agresyvesnis, iki avarijos gerai miegodavo, po avarijos labai jaučia mėnulio pilnatį, sunkiau miega. Teismas įvertinęs bylos duomenis, civiliniame ieškinyje nurodomas aplinkybes ir jų pagrįstumą, sutinka su nukentėjusiojo teiginiais, kad dėl kaltinamosios G. J. nusikalstamų veiksmų – neatsargiai sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta K. I. sveikata, pastarasis patyrė fizinius kūno sužalojimus, patyrė ir patiria fizinį skausmą, K. I. buvo priverstas ilgai gydytis, sukelti kiti neigiami psichologiniai padariniai, nurodomi civiliniame ieškinyje, todėl nukentėjusysis K. I. patyrė neturtinę žalą ir turi teisę į jos atlyginimą.

19.16. Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiojo K. I. naudai, teismas įvertina tai, jog K. I. dėl kaltinamosios neatsargiai sukelto eismo įvykio buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, padarant kaltinime ir specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 49-50) nurodytus kūno sužalojimus, neabejotina, kad dėl patirtų sužalojimų K. I. patyrė ir iki šiol patiria fizinius skausmus, todėl turi vartoti vaistus, nukentėjusysis dėl patirtų traumų eismo įvykio metu gydėsi ilgą laiką, buvo komoje, vėliau buvo atliekama reabilitacija, kuri nėra nutrūkusi ir šiuo metu, kas rodo galimus užsitęsusius liekamuosius reiškinius nukentėjusiojo sveikatai. K. I. sužalojimai buvo padaryti, kai pastarasis dar buvo nepilnametis, neaišku kiek gydymo K. I. gali reikti ateityje. Taigi, paminėtos aplinkybės didina priteistinos žalos dydį. Kartu teismas įvertina tai, jog dėl įvykusio eismo įvykio metu K. I. padarytų sužalojimų, nukentėjusiojo sveikatai liko liekamųjų reiškinių, t. y. K. I. nebegali užsiimti sau įprasta veikla dėl patiriamų skausmų (negali žaisti futbolą, sportuoti), jam šiuo metu nustatytas 60 procentų darbingumo lygis (6 t., b. l. 80). Be kita ko, nukentėjusysis K. I. neabejotinai patyrė ir psichologinę žalą – neigiamus dvasinius išgyvenimus dėl eismo įvykio padarinių, dėl įvykio metu nukentėjusių kitų jo draugų, be to, K. I. turėjo lankytis ne tik įvairiose gydymo įstaigose, tačiau ir teisėsaugos įstaigose, teisme ir duoti ten parodymus apie įvykio aplinkybes, taip neabejotinai patiriant papildomą traumuojamąjį poveikį, tuo labiau, kad pirmosios apklausos buvo atliekamos K. I. būnant nepilnamečiu. Be to, kaip nurodė K. I., jis dėl ilgo gydymo negalėjo mokytis, pasidarė irzlesnis, emocionalesnis, prarado galimybę laikyti brandos egzaminus, sugriuvo jo ateities planai dėl studijų karo akademijoje. Kartu byloje nėra duomenų, kad civilinės atsakovės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, turtinė padėtis būtų sunki, kas sudarytų sąlygą mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Vis dėlto, teismas įvertina jau byloje nustatytą aplinkybę, kad K. I. eismo įvykio metu buvo neprisisegęs saugos diržu, kas laikytina dideliu jo neatsargumu, prisidėjusiu prie sunkesnių jo sveikatos sužalojimų ir kartu ženkliai mažinančiu priteistinos neturtinės žalos dydį aplinkybe. Kartu teismas įvertina ir tai, kad nukentėjusysis K. I. įvykio metu buvo nepilnametis, todėl jo didelį neatsargumą galėjo lemti ir jo turima maža gyvenimiška patirtis, nepakankamas galimos kilti rizikos jo sveikatai mastas ir pobūdis.

19.17. Teismas spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajam K. I., įvertina ir formuojamą teismų praktiką dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas. Pastebėtina, kad pagal formuoją teismų praktiką, minėtos kategorijos bylose, nukentėjusiajam priteisiama nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017, 2K-276-458/2019).

19.18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes didinančias bei mažinančias priteistinos žalos dydį, į jau anksčiau minėtas aplinkybes, vertinant priteistinos žalos dydį, šalies ekonominės padėties kontekste, bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, spręstina, kad nukentėjusiojo patirta neturinė žala sudaro 15 000 Eur, todėl įvertinus tai, kad draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ jau yra atlyginusi K. I. 12 000 Eur dydžio neturtinę žalą, nukentėjusiojo K. I. ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinama iš dalies ir iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiojo K. I. naudai priteistina 3 000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti, kadangi teismo vertinimu būtent tokio dydžio suma yra pakankama ir teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų.

19.19. Civilinė ieškovė ir nukentėjusioji S. J. pareikštu civiliniu ieškiniu iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašo priteisti 25 000 Eur dydžio sumą dėl kaltinamosios G. J. nusikalstamais veiksmais patirtos neturtinės žalos, kilusios dėl eismo įvykio metu sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, atlyginimo.

19.20. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios ir civilinės ieškovė S. J. civiliniame ieškinyje, grindžiant nurodomas aplinkybes dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nurodoma, jog dėl G. J. sukelto eismo įvykio S. J. buvo padaryti įvairūs sužalojimai, kurie specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 165-166) įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu S. J. reikėjo vykti į gydymo įstaigas, gydytis ligoninėje, po įvykio patiria psichologinį spaudimą, nes mokykloje visi žino apie avariją, mokykloje sunku, nes greičiau pavargsta, sunkiau sutelkia dėmesį, nes skauda galvą ar ji sukasi, kartais dėl patiriamų lūžių turi praleisti pamokas, dėl traumos yra atleista nuo egzaminų ir tai sunkina galimybę patekti į norimą universitetą, dėl įvykio turėjo privačiai eiti pas masažistę, iki šiol vaikšto pas gydytojus, geria vaistus, jai nustatytas neįgalumas dėl įvykio, dėl kurio apribotos galimybės dirbti, laikytis automobilio teises, kurios buvo jos svajonė (3 t., b. l. 127-128). Teisiamojo posėdžio metu S. J. savo ieškinį palaikė ir papildomai nurodė, jog ji turėjo lūžį galvoje, nuo momenkaulio iki smilkinkaulio kažkaip po dangalu, daug nubrozdinimų, lūžo kryžkaulis, mentė, dubens kaulas, slankstelis 7-8, raktikaulis, visi lūžiai dabar sugiję, po autoįvykio mėnesį pragulėjo ligoninėje, komos būsenoje buvo savaitę, jai dėjo daviklį į smegenis, žiūrėjo, ar smegenys tinsta, iki avarijos buvo aktyvesnė, dabar neturi energijos, nebegali lankyti muzikos mokyklos, turi apriboti sportą, naktimis labai nemiega, kankina nemiga. Be to, nurodė, kad su mokslais neblogai, tik dėl dėmesio susitelkimo per pamokas, dabar gydytojų yra stebima, kas metus jai darys magnetinio rezonanso tyrimą, nes galvoje yra kraujo krešulys, kuris gal pasišalins arba reikės operuoti, keičiantis orui skauda lūžių vietas, reaguoja į orą, į garsus, galva svaigsta. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad po įvykio ligoninėje buvo labai sunku, labai bijojo dėl draugų ir dėl savęs, turi randą galvoje, ant kojų įbrėžimai. Teismas įvertinęs bylos duomenis, civiliniame ieškinyje nurodomas aplinkybes ir jų pagrįstumą, sutinka su nukentėjusiosios teiginiais, kad dėl kaltinamosios G. J. nusikalstamų veiksmų – neatsargiai sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta S. J. sveikata, pastaroji patyrė fizinius kūno sužalojimus, patyrė ir patiria fizinį skausmą, S. J. ilgai gydėsi ir iki šiol lankosi pas specialistus, sukelti kiti neigiami psichologiniai padariniai, nurodomi civiliniame ieškinyje, todėl nukentėjusioji S. J. patyrė neturtinę žalą ir turi teisę į jos atlyginimą.

19.21. Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiosios S. J. naudai, teismas įvertina tai, jog S. J. dėl kaltinamosios neatsargiai sukelto eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, padarant kaltinime ir specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 165-166) nurodytus kūno sužalojimus, neabejotina, kad dėl patirtų sužalojimų S. J. patyrė ir iki šiol patiria fizinius skausmus, todėl turi vartoti vaistus, nukentėjusioji dėl patirtų traumų eismo įvykio metu gydėsi ilgą laiką, lankėsi pas specialistus, ir šiuo metu tenka lankytis pas gydytojus, vartoti vaistus, turi apriboti sportą, negali toliau lankyti muzikos mokyklos, kas rodo galimus užsitęsusius liekamuosius reiškinius nukentėjusiosios sveikatai. S. J. sužalojimai buvo padaryti, kai pastaroji dar buvo nepilnametė. Taigi, paminėtos aplinkybės didina priteistinos žalos dydį. Kartu teismas įvertina tai, jog dėl įvykusio eismo įvykio metu S. J. padarytų sužalojimų, nukentėjusiosios sveikatai liko liekamųjų reiškinių, t. y. S. J. greičiau pavargsta, ją vargina pasikartojantys galvos, kaulų lūžių skausmai, jai šiuo metu nustatytas 45 proc. dalyvumo lygis (6 t., b. l. 125). Taipogi nukentėjusioji S. J. neabejotinai patyrė ir psichologinę žalą – neigiamus dvasinius išgyvenimus dėl eismo įvykio padarinių, dėl įvykio metu nukentėjusių kitų jos draugų, be to, S. J. turėjo lankytis ne tik įvairiose gydymo įstaigose, tačiau ir teisėsaugos įstaigose, teisme ir duoti ten parodymus apie įvykio aplinkybes, taip neabejotinai patiriant papildomą traumuojamąjį poveikį, tuo labiau, kad pirmosios apklausos buvo atliekamos S. J. vos sulaukus pilnametystės. Be to, kaip nurodė S. J., ji dėl įvykyje patirtų traumų negalėjo mokytis kartu su visais bendraamžiais, tai teko daryti namuose, buvo atleista nuo egzaminų ir taip sunkina jos patekimą į norimą aukštąją mokyklą, dėl esančių diagnozių negali laikytis vairuotojo teisių, apie kurias svajojo, tai yra buvo sugriauti jos ateities planai. Kartu byloje nėra duomenų, kad civilinės atsakovės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, turtinė padėtis būtų sunki, kas sudarytų sąlygą mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Tačiau teismas įvertina jau byloje nustatytą aplinkybę, kad S. J. eismo įvykio metu buvo neprisisegusi saugos diržu, kas laikytina dideliu jos neatsargumu, prisidėjusiu prie sunkesnių jos sveikatos sužalojimų ir kartu ženkliai mažinančiu priteistinos neturtinės žalos dydį aplinkybe. Kartu teismas įvertina ir tai, kad nukentėjusioji S. J. įvykio metu buvo nepilnametė, todėl jos didelį neatsargumą galėjo lemti ir jos turima maža gyvenimiška patirtis, nepakankamas galimos kilti rizikos jos sveikatai mastas ir pobūdis.

19.22. Teismas spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajai S. J., įvertina ir formuojamą teismų praktiką dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pastebėtina, kad pagal formuoją teismų praktiką, minėtos kategorijos bylose, nukentėjusiajam priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 6000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017; 2K-201-895/2020; 2K-132-942/2021; 2K-191-942/2021, 2K-9-976/2022). Pagal apeliacinės instancijos teismų praktiką, priteistinos neturtinės žalos sumos analogiškose bylose siekia iki 8000 Eur (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-875/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-417/2020; Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-170-491/2022). Didesnės sumos priteisiamos paprastai tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai. [...] dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).

19.23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į jau anksčiau minėtas aplinkybes, vertinant priteistinos žalos dydį, šalies ekonominės padėties kontekste, bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinus ir pačios nukentėjusiosios didelį neatsargumą, spręstina, kad nukentėjusiosios patirta neturinė žala sudaro 7 000 Eur, todėl įvertinus tai, kad draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ jau yra atlyginusi S. J. 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą, o G. J. savanoriškai dėl neturtinės žalos S. J. pervedė 400 Eur, nukentėjusiosios S. J. ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinama iš dalies ir iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiosios S. J. naudai priteistina 1 600 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti, kadangi teismo vertinimu būtent tokio dydžio suma yra pakankama ir teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų.

19.24. Civiliniai ieškovai I. J. ir K. J. pareikštais civiliniais ieškiniais iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašo priteisti kiekvienam po 5000 Eur dydžio sumą dėl kaltinamosios G. J. nusikalstamais veiksmais patirtos neturtinės žalos, kilusios dėl eismo įvykio metu sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo jų dukrai S. J., atlyginimo.

19.25. Nagrinėjamu atveju abiejų civilinių ieškovų I. J. ir K. J. civiliniuose ieškiniuose, grindžiant nurodomas aplinkybes dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nurodoma, jog dėl G. J. sukelto eismo įvykio S. J. buvo padaryti įvairūs sužalojimai, kurie specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 165-166) įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

19.26. Teisiamojo posėdžio metu I. J. ir K. J. savo ieškinius palaikė. I. J. papildomai nurodė, jog nuo streso ji susirgo onkologine liga, pergyvena dėl dukros, ligoninėje buvo su dukra, grįžo rugsėjo mėnesį, ji yra dirbanti, buvo pasiėmusi nedarbingumą, nes reikėjo slaugyti, išmokas gavo. K. J. papildomai nurodė, jog įvykį yra baisu prisiminti, pergyvenimai, nemiga, į ligoninę važinėjo kasdien, į gydymosi įstaigas vežiojo jis su žmona, gydytojai sakė, kad 1 - 2 procentai išgyvenamumas dukros, dukra viena, daugiau vaikų neturi, žmonai liga nuo streso, jam didelis stresas. Teismas įvertinęs bylos duomenis, civiliniuose ieškiniuose nurodomas aplinkybes ir jų pagrįstumą, atsižvelgęs į tai, kad civilinių ieškovų dukrai S. J. eismo įvykio metu buvo sukelti pakankamai sunkūs padariniai, S. J. tiek iki įvykio, tiek po jo gyvena kartu su civiliniais ieškovais, su jais palaiko itin artimus, šiltus santykius, todėl sutiktina, kad dėl kaltinamosios G. J. nusikalstamų veiksmų – neatsargiai sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta S. J. sveikata, pastarosios tėvai patyrė dvasinius išgyvenimus, baimes dėl savo dukros pasveikimo galimybės, jos ateities, todėl civiliniai ieškovai patyrė neturtinę žalą ir turi teisę į jos atlyginimą.

19.27. Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio civilinių ieškovų I. J. ir K. J. naudai, teismas įvertina tai, jog S. J. dėl kaltinamosios neatsargiai sukelto eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, padarant kaltinime ir specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 165-166) nurodytus kūno sužalojimus, neabejotina, kad dėl S. J. patirtų sužalojimų, paties eismo įvykio fakto, S. J. tėvai patyrė ir netgi iki šiol patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus, būtent jie buvo tie asmenys, kurie padėjo S. J. gydymosi procese, ją slaugė, vežiojo į gydymo įstaigas. Be kita ko, S. J. yra vienintelė civilinių ieškovų dukra, kas tik padidino pastarųjų išgyvenimus dėl dukros sveikatos, jos ateities. Iki šiol abu tėvai rūpinasi S. J., padeda jai pasiekti gydymosi įstaigas, ar nuvykti pas reikiamus specialistus ir kadangi S. J. savo pajamų neturi, perka jai reikiamus vaistus ir kitas būtinas priemones, susijusias su gijimo proceso po eismo įvykio. Taigi, paminėtos aplinkybės didina priteistinos žalos dydį. Byloje nėra duomenų, kad civilinės atsakovės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, turtinė padėtis būtų sunki, kas sudarytų sąlygą mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Tačiau teismas įvertina jau byloje nustatytą aplinkybę, kad S. J. eismo įvykio metu buvo neprisisegusi saugos diržu, kas laikytina dideliu jos neatsargumu, prisidėjusiu prie sunkesnių jos sveikatos sužalojimų ir kartu ženkliai mažinančiu priteistinos neturtinės žalos dydį I. J. ir K. J. aplinkybe. Vis dėl to, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji S. J. įvykio metu buvo nepilnametė, todėl jos didelį neatsargumą galėjo lemti ir jos turima maža gyvenimiška patirtis, nepakankamas galimos kilti rizikos jos sveikatai mastas ir pobūdis.

19.28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į jau anksčiau minėtas aplinkybes didinančias ir mažinančias priteistinos žalos dydį, vertinant priteistinos žalos dydį, šalies ekonominės padėties kontekste, bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, spręstina, kad civiliniams ieškovas patirta neturinė žala sudaro po 1000 Eur, todėl įvertinus tai, kad draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ jau yra atlyginusi civiliniams ieškovams po 5 00 Eur dydžio neturtinę žalą, o G. J. savanoriškai dėl neturtinės žalos jiems pervedė po 150 Eur, civilinių ieškovų ieškinių dalis dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinama iš dalies ir iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinių ieškovų I. J. ir K. J. naudai priteistina po 350 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti, kadangi teismo vertinimu būtent tokio dydžio suma yra pakankama ir teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų, dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdžius S. J. sveikatą.

20.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

20.2. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos patikslintos 2024 m. gegužės 24 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajam K. I. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 497,92 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu baudžiamoji byla kaltinamosios atžvilgiu nutraukiama pagal laidavimą, pati kaltinamoji yra mokinė, niekur nedirba, jokio turto neturi, padarė neatsargų nusikaltimą, todėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl nukentėjusiam suteiktų teisinių įgaliotos atstovės paslaugų, neišieškotinos iš kaltinamosios.

21. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) kraujo nuoplova nuo vairo, kraujo nuoplova nuo priekinių dešinės pusės durelių, nuoplova su galimais biologiniais (kraujo) pėdsakais, seilių pavyzdžiai, vieni akiniai perduoti saugoti į Šiaulių AVPK daiktų saugyklą (1 t., b. l. 145), – sunaikintini,

2) automobilis ,,Ford Galaxy“, privalomojo draudimo sutarties liudijimas, automobilio užvedimo raktelis su pulteliu, trijų raktų ryšulys su mediniu pakabuku, grąžinti D. Z. saugoti iki galutinio procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo, – paliktini D. Z. neribotai nuosavybei,

3) mobilaus ryšio telefonas, du mobilaus ryšio telefonai, vieni akiniai, grąžinti teisėtiems savininkams, – paliktini neribotai savininkų nuosavybei,

4) G. J. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), atskirame voke prie bylos 5 t. galinio viršelio, – perduotinas VĮ „Regitrai“,

5) 8 vnt. kompaktinių plokštelių su įrašais, atskirame voke prie bylos 5 tomo galinio viršelio, – paliktini saugoti prie bylos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir perduoti G. J. mamos K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 2 (dviem) metams ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu , 68 straipsniu, G. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti transporto priemones 2 (du) metus, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 5 d.

Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. J. palikti tas pačias – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą - teisės vairuoti kelių transporto priemones.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. I. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ K. I. naudai priteisti 322,81 (trys šimtai dvidešimt du ir 81 centas) Eur turtinei žalai atlyginti ir 3000 (trys tūkstančiai) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ S. J. naudai priteisti 1600 (vienas tūkstantis šeši šimtai) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės I. J. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ I. J. naudai priteisti 200 (du šimtus) Eur turtinei žalai atlyginti ir 350 (trys šimtai penkiasdešimt) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo K. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ K. J. naudai priteisti 350 (trys šimtai penkiasdešimt) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiam suteiktų teisinių įgaliotos atstovės paslaugų, neišieškoti iš G. J..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) kraujo nuoplovą nuo vairo, kraujo nuoplovą nuo priekinių dešinės pusės durelių, nuoplovą su galimais biologiniais (kraujo) pėdsakais, seilių pavyzdžius, vienus akinius, – sunaikinti,

2) automobilį ,,Ford Galaxy“, privalomojo draudimo sutarties liudijimą, automobilio užvedimo raktelį su pulteliu, trijų raktų ryšulį su mediniu pakabuku, grąžintus D. Z. saugoti iki galutinio procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo, – palikti D. Z. neribotam disponavimui,

3) mobilaus ryšio telefoną, du mobilaus ryšio telefonus, vienus akinius, grąžintus teisėtiems savininkams, – palikti neribotai savininkų nuosavybei,

5) 8 vnt. kompaktinių plokštelių su įrašais, – palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti G. J., kad jai laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai K. J., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.