Tauragės apylinkės teismo sprendimas, e2-2491-1178/2024

Teismas: Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-10-25
Bylos Nr.: e2-2491-1178/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-42-3-00396-2024-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Jasmontienė
Ieškovas: K. J.
Atsakovas: L. J.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini)
Advokatai: Aušra Petkevičiūtė-Pušinskienė, Edita Pocienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-2491-1178/2024Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00396-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 25 d.Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė,sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei,dalyvaujant ieškovei K. J. ir jos atstovei advokatei Aušrai Petkevičiūtei-Pušinskienei,atsakovo L. J. atstovei advokatei Editai Pocienei,išvadą teikiančios institucijos įgaliotam asmeniui Jolantai Kvietkauskienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovui L. J. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, santuokoje įgytų prievolių pripažinimo asmeninėmis ieškovės prievolėmis, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose priimtas ieškovės K. J. ieškinys atsakovui L. J., kuriuo ieškovė prašo:

1.1. Nutraukti K. J. ir atsakovo L. J. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo L. J. kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Po santuokos nutraukimo palikti K. J. iki santuokos sudarymo turėtą pavardę, tai yra „G.“.

1.3. Nutraukus santuoką, santuokos metu pagal atsakovo L. J. sudarytas (-ą) pirkimo išsimokėtinai, ar išperkamosios nuomos, ar vartojimo, ar lizingo sutartis (-į) atsakovo prisiimtus finansinius įsipareigojimus pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis.

Žemesnės instancijos teismas

1.4. Nutraukus santuoką, nustatyti nepilnametės dukters M. J. nuolatinę gyvenamąją vietą su K. J., jos gyvenamojoje vietoje.

1.5. Priteisti iš atsakovo L. J. dukrai M. J. periodinį materialinį išlaikymą po 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį, nuo šio ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti K. J. dukters priteisto materialinio išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindu. Įpareigoti atsakovą dukters išlaikymui priteistas lėšas pervesti į K. J. atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800. Įpareigoti atsakovą dukrai priteistą materialinį periodinį išlaikymą sumokėti iki mėnesio 15 d.

Žemesnės instancijos teismas

1.6. Priteisti M. J. iš atsakovo L. J. 1725 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų dvidešimt penkių eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki 2024 m. kovo 22 d. Priteistų lėšų tvarkytoja paskirti K. J. uzufrukto teisės pagrindu.

1.7. Nutraukus santuoką, nustatyti tokią M. J. (toliau – dukra) ir L. J. (toliau – tėvas) bendravimo tvarką:

1.7.1. tėvas turi teisę savo gyvenamojoje vietoje bendrauti su dukra kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį, pasiimdamas dukrą iš dukros gyvenamosios vietos kiekvienos minėtos dienos 11.00 val. ir grąžindamas dukrą į dukros gyvenamąją vietą kiekvienos minėtos dienos 18.00 val., nebent dukters tėvas L. J. ir mama K. J. susitartų kitaip;

1.7.2. kiekvienais metais dukra Šv. Kūčias, pirmą Šv. Kalėdų dieną ir pirmą Šv. Velykų dieną praleidžia su mama K. J.;

1.7.3. kiekvienais metais tėvas savo gyvenamojoje vietoje turi teisę bendrauti su dukra Šv. Kalėdų antrą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną, pasiimdamas dukrą iš dukros gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžindamas dukrą į dukros gyvenamąją vietą 18.00 val., nebent L. J. ir K. J. susitartų kitaip;

1.7.4. poriniais metais (2024, 2026 ir kt.) tėvas turi teisę bendrauti su dukra per dukros gimimo dieną (gegužės 2 d.), paimdamas dukrą 11.00 val., o jei dukra tą dieną lanko ugdymo įstaigą – pasibaigus ugdymo įstaigos ugdymo laikui, ir grąžindama dukrą tos pačios dienos 19.00 val. į dukros gyvenamąją vietą, neporiniais metais dukra gimimo dieną (gegužės 2 d.) praleidžia su mama, nebent L. J. ir K. J. susitartų kitaip;

1.7.5. kiekvienais metais tėvas su dukra praleidžia savo gimimo dieną (spalio 4 d.) ir Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), paimdamas dukrą 11.00 val., o jei dukrą tą dieną lanko ugdymo įstaigą – pasibaigus ugdymo įstaigos ugdymo laikui, ir grąžindama dukrą tos pačios dienos 19.00 val. į dukros gyvenamąją vietą, nebent L. J. ir K. J. susitartų kitaip;

1.7.6. kiekvienais metais dukra su mama praleidžia mamos gimimo dieną (birželio 14 d.) ir Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį);

1.7.7. bendravimo tvarka, numatyta 1.7.2, 1.7.3, 1.7.4, 1.7.5, 1.7.6 punktuose turi pirmumą prieš 1.7.1 punkte numatytą bendravimo tvarką;

1.7.8. tėvas informuoja vaiko mamą (K. J.) apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, pasiimdamas dukrą bendravimui.

1.8. Priteisti iš atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuoką su atsakovu sudarė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra M. J.. Su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. Nurodė, kad 2023 m. liepos 14 d., apie 20.00 val., būnant namuose, atsakovas prieš ją naudojo smurtą: ranka sugriebė jai už kaklo, po to kumščiu sudavė vieną kartą į veidą, ne kartą į pilvą, pargriovęs ant grindų spyrė ne kartą į pilvą. Dėl to buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, tačiau atsakovas jo nesilaikė. Kartu šalys gyveno iki 2023 m. rugpjūčio 9 d., kol ji išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų namus. 2023 m. rugsėjo 19 d. Tauragės apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. e1-513-607/2023 priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo pripažino atsakovą kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį. Jai su dukra persikrausčius gyventi į (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų namus, atsakovas toliau ieškodavo galimybių prieš ieškovę smurtauti. Atsakovas ieškovės ieškodavo, persekiodavo (duomenys neskelbtini) mieste, sutikęs tampydavo ieškovę už drabužių, gąsdindavo. Dėl tokio atsakovo elgesio ne kartą ieškovė kreipėsi į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatą su pareiškimais. 2024 m. kovo 1 d. ieškovei būnant su dukra pas ieškovės mamą, atvyko atsakovas ir bandė ieškovei išdurti akį, du kartus trenkė per veidą. Dėl to buvo iškviesta pagalba. Dėl to, kad atsakovas prieš ieškovę smurtavo, bendras šeimyninis gyvenimas tapo nebeįmanomas, todėl prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Nors santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisti neprašo, taip pat neprašo jai priteisti išlaikymo. Su atsakovu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo. Dalintino kilnojamojo turto taip pat nėra. Santuokos metu su atsakovu bendrų paskolų iš trečiųjų asmenų neėmė, tačiau, jei atsakovas turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams, prašo įsipareigojimus pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Nurodė, kad dukra jau daugiau kaip pusę metų gyvena su ieškove, ji tinkamai ir rūpestingai prižiūri nepilnametę dukrą, sudaro jai kiek įmanoma geresnes gyvenimo sąlygas, dėmesingai stengiasi užtikrinti vaikui sveiką bei saugią aplinką, rūpinasi dukros sveikata ir ugdymu, todėl prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Mano, jog atsakovo ir dukros interesus geriausiai atitiktų jos siūloma tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, todėl prašo ją nustatyti tokią, kokia yra nurodyta ieškinyje. Taip pat nurodė, kad atsakovas, nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki 2024 m. vasario 29 d. dukters išlaikymui kas mėnesį pervesdavo arba ieškovei į rankas duodavo po 100,00 Eur, 2024 m. kovo mėnesį iki 22 dienos davė 200,00 Eur. Atsakovas yra darbingo amžiaus, turi daugiau galimybių dirbti nei ieškovė, todėl gali didesne dalimi prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo. Nepilnametės dukters išlaikymui reikalinga 700,00 Eur suma per mėnesį. Dukra turi specialiųjų poreikių: jai 2024 m. sausio 26 d. nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė ir (duomenys neskelbtini). Dukrai greitai bus 4 metai, ji savo kalba sako žodžius. Dukra sunkiai kontroliuoja savo emocijas. Rūpindamasi savo dukters sveikata ir raida, turėjo kreiptis į medikus, vykti į Kauną, kad būtų nustatytas dukros raidos sutrikimo priežastis ir gauti konsultacijas, siuntimus dėl dukros ugdymo ir lavinimo. Dukrai šiuo metu (duomenys neskelbtini) rajono ligoninės Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos poskyryje nemokamai teikiamos logopedo ir psichologo paslaugos. Per šiuos metus skirta 40 valandų dukros lavinimui. Dukrą turi vesti, parvesti į/iš darželio, vesti pas specialistus (duomenys neskelbtini) rajono ligoninėje. Dukra dažnai serga, nelanko darželio, todėl jai tenka dukrą slaugyti. Dėl šių visų minėtų aplinkybių iki šiol neturėjo galimybės dirbti, nes visą laiką skyrė dukters auginimui, ugdymui, lavinimui, slaugymui ir rūpinimuisi jos sveikata. Šiuo metu per mėnesį gauna 152,90 Eur vaiko pinigus ir tiek, kiek vaiko išlaikymui skiria atsakovas. Jokių kitų pajamų neturi. Su vaiku gyvena (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų namuose, todėl už būstą nereikia mokėti. Pritrūkus pinigų, skolinasi iš draugų. Pinigų jai nuolat paskolina draugė E. G.. Iki 2023 m. rugpjūčio 18 d. gavo Nedarbo draudimo išmoką, kuri sudarė 400 Eur, kuri palaipsniui mažėjo iki 200 Eur. Šiuo metu kreipsis į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administraciją dėl vienkartinės pašalpos skyrimo ir nuolatinių pašalpų mokėjimo, socialinio būsto skyrimo. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai jai paskyrus pašalpą dėl to, kad augina specialių poreikių turintį vaiką, galės iš savo pusės prisidėti prie dukros išlaikymo. Šiuo metu negali tenkinti visų vaiko poreikių, apsiriboja tik svarbiausiais. Tačiau dukros poreikius sudaro: drabužiai ir avalynė, maistas, maisto papildai ir gydomieji lašeliai, dukrai nustatyta mažakraujystė, dukrai reikia pirkti lavinamųjų žaislų ir priemonių, kad būtų stimuliuojama vaiko motorika ir kalba. Ateityje dukrai reikės skirti lėšas privačių specialistų pagalbai apmokėti arba jai pačiai pirkti įvairias lavinimo priemones. Dėl lėšų trūkumo dukra šiuo metu negali lankyti jokio papildomo būrelio darželyje ar muzikos mokyklėlę (duomenys neskelbtini) vaikų meno mokykloje, ar baseino užsiėmimus tokio amžiaus vaikams. Vėliau teks kas mėnesį mokėti 60 Eur už dukros darželį, kadangi jai išsikrausčius iš (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų namų, bus panaikinta mokestinė lengvata už dukros darželį. Taip pat reikės nuomotis butą ir apmokėti komunalinius mokesčius. Nors būstą ketina nuomotis iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos, tačiau vis tiek reiks apmokėti minimalius komunalinius mokesčius. Prašo nepilnametės dukters M. J. išlaikymui iš atsakovo priteisti po 350,00 Eur periodinį materialinį išlaikymą kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Sprendžiant išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo klausimą, prašo neatsižvelgti į dukrai skiriamą išmoką pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, kadangi šios išmokos vaikui tikslas yra mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Tai yra, šios išmokos paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį, nes tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims. Pažymi, kad iki ieškinio pareiškimo išlaikymo įsiskolinimas susidarė dukrai dėl to, kad atsakovas netenkino dukros nei minimalių, nei specialių poreikių. Dukrai nebuvo perkamos reikalingos lavinimo priemonės, žaislai. Dukra negalėjo dalyvauti papildomuose ugdymo programose darželyje, būreliuose, lankyti socialinių ir kultūrinių renginių. Dukrai negalėjo pirkti kokybiškų vitaminų ir maisto papildų. Atsakovas nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki 2024 m. vasario 29 d. kas mėnesį nepilnametės dukros išlaikymui skyrė po 100 Eur, pervedant pinigus į ieškovės banko sąskaitą arba paduodant grynais. Nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 22 d. davė 200 Eur vaiko išlaikymui. Atsakovas už laikotarpį nuo gyvenimo skyriumi išlaikymą turėjo dukrai teikti po 350,00 Eur kas mėnesį, kad būtų patenkinti dukros minimalūs ir specialieji poreikiai, tačiau tam lėšų atsakovas neskyrė, todėl prašo nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. 2024 m. kovo 22 d., priteisti dukrai išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant, kad atsakovas dukrai turėjo mokėti po 350,00 Eur kas mėnesį ir iš šios sumos atmetus teiktą išlaikymą: nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., t. y. 22 dienas (250 Eur/31 dienų x 22 dienų = 177 Eur), už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1d. iki 2024 m. vasario 29 d. po 250 Eur per mėnesį (250 Eur x 6 mėn. = 1500,00 Eur), už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 22 d. ((350 Eur/31 dienos x 22 dienos) – 200 Eur, kurie jau buvo sumokėti) = 48,00 Eur). Iš viso atsakovo išlaikymo įsiskolinimas nepilnametei dukrai už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki 2024 m. kovo 22 d. sudaro 1725 Eur.

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilalės savivaldybėje pateikė išvadą byloje.

Atsiliepimas

4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurio prašo:

4.1. tenkinti ieškinį iš dalies:

4.1.1. nutraukti K. J. ir L. J. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

4.1.2. po santuokos nutraukimo palikti K. J. iki santuokos sudarymo turėtą pavardę „G.“, o L. J. prigimtinę pavardę „J.“;

4.1.3. prievoles UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pripažinti asmeninėmis L. J. prievolėmis;

4.1.4. nustatyti M. J. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina K. J. jos gyvenamojoje vietoje;

4.1.5. nustatyti tokią L. J. ir M. J. bendravimo tvarką (reikalavimas dėl bendravimo tvarkos buvo bylos nagrinėjimo metu tikslintas):

4.1.5.1. L. J. neribotai bendrauja su dukra M. J. telefonu bei kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į jos dienos režimą, kai tai netrukdo vaiko ugdymui, sveikatai ar poilsiui;

4.1.5.2. L. J., grįžęs į Lietuvos Respubliką, bendrauja su nepilnamete dukra M. J. 3 kalendorines dienas iš eilės (2 nakvynės), konkrečias bendravimo dienas ir dukros pasiėmimo / grąžinimo į jos gyvenamąją vietą laiką suderindamas su ieškove likus ne mažiau nei 5 (penkioms) kalendorinėms dienoms iki numatomo grįžimo į Lietuvą dienos;

4.1.5.3. K. J. ir L. J. bendru susitarimu L. J. bendrauja su dukra M. J. ir kitu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko sveikatą ir užimtumą;

4.1.5.4. K. J. ir L. J. privalo nedelsdami informuoti vienas kitą jeigu pasikeičia jų ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, telefono numeriai arba kitų elektroninių ryšių priemonių adresai. Jeigu L. J. dėl svarbių priežasčių negali bendrauti su dukra nustatytu laiku, privalo iš anksto pranešti apie tai K. J. telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis;

4.1.6. Priteisti iš L. J. išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. J. po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti K. J. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas iki vaiko pilnametystės.

4.1.7. Likusią ieškinio dalį atmesti.

4.1.8. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

5. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su tuo, kad santuoka iširo išimtinai dėl jo kaltės. Atsakovo įsitikinimu, tiek ieškovė, tiek atsakovas yra kalti dėl nepakankamų pastangų dėjimo siekiant sukurti darnią ir tvirtą santuoką. Abu sutuoktiniai yra ūmaus būdo, linkę konfliktuoti, dažnu atveju jų tarpusavio konfliktus sukeldavo alkoholio vartojimas. Dar tik sutuoktiniams pradėjus vesti bendrą ūkį ieškovė yra sulaužiusi atsakovui nosį (šie padariniai yra matomi vizualiai iki šiol), konfliktinių situacijų metu ne kartą sutuoktiniai abu yra apsistumdę. Atsakovas nuo pat bendro gyvenimo pradžios išimtinai vienas finansiškai aprūpino šeimą, pradžioje dirbo Norvegijoje, o grįžęs į Lietuvą dirbdavo pagal darbo sutartį arba atlikdavo pavienius darbus tam, kad galėtų finansiškai užtikrinti šeimai pragyvenimo sąlygas. Santuokos metu ieškovė prie šeimos išlaikymo finansiškai iš viso neprisidėjo, nesistengė nei mokytis, nei ieškotis darbo, mėgo leisti laiką su giminėmis, draugais ir neretai vartojo alkoholį. Atsakovui dirbant Norvegijoje sutuoktiniai ne kartą yra konfliktavę dėl to, kad ieškovė pasikviečia į butą svetimų asmenų ir išgėrinėja. Atsakovas, susituokdamas su ieškove, tikėjosi, kad ieškovė prisidės prie jų bendro gyvenimo kūrimo finansiškai arba bent tuo atveju, jei nepavyks susirasti darbo, rūpinsis didžiąja dalimi namais, buitimi, juos tvarkys, gamins šeimai maistą, prižiūrės ir augins jų bendrą vaiką, tačiau to atsakovas iš sutuoktinės nesulaukė. Ieškovė retai gamindavo namie maistą, dažniausiai šeima valgydavo iš parduotuvės įsigytus pusfabrikačius, užkandžius, maistą, kuriam nereikia terminio apdorojimo. Gimus sutuoktinių dukrai M. J. atsakovas toliau dirbo, aprūpindavo viskuo materialiai šeimą, grįžęs iš darbo taip pat prižiūrėdavo dukrą, didele dalimi prisidėdavo prie namų tvarkymo, maisto gaminimo. Tuo tarpu ieškovė nedėjo jokių pastangų dėl darbo paieškos (net ir mergaitei sulaukus amžiaus, kai jau vaikas gali lankyti darželį). Abu sutuoktiniai nevengė alkoholio vartojimo. Vis dėlto, ieškovė turi didesnį potraukį alkoholiui, kadangi neretai tuo metu, kai atsakovas dirbdavo, ieškovė išgėrinėdavo su giminėmis ar draugais (kartu tuo metu būdavo ir mažametė dukra M. J.), kam atsakovas nepritardavo. Atsakovas neneigia smurto prieš ieškovę fakto, tačiau šalis konfliktiniai santykiai siejo dar iki 2023 m. liepos 14 d. panaudoto smurto prieš ieškovę. Sutuoktiniai nevengė vartoti alkoholinių gėrimų, išgertuvių metu tarpusavyje konfliktuodavo, priekaištaudavo vienas kitam. Konfliktinių situacijų metu ieškovė ne kartą grasino atsakovui skyrybomis. Kita vertus, po 2023 m. liepos 14 d. dar ne vieną kartą ieškovė ir atsakovas dalyvavo tose pačiose šventėse / susitikimuose, bendravo, kalbėjo tiek apie galimybę susitaikyti ir stengtis išsaugoti šeimą, tiek ir apie santuokos nutraukimą bendru sutikimu, tačiau dėl atsakovui nežinomų priežasčių ieškovė nusprendė pareikšti ieškinį dėl santuokos nutraukimo išimtinai dėl atsakovo kaltės. Atsakovo įsitikinimu, faktinė situacija susiklostė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl šalių tarpusavio pagarbos stokos, abipusės tolerancijos trūkumo, neigiamo nusistatymo vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimo, nuolatinių konfliktų, alkoholio vartojimo. Dėl šių priežasčių, atsakovo nuomone, ieškovė nepagrįstai reikalauja nutraukti santuoką išimtinai dėl atsakovo kaltės. Atsakovas pripažįsta, jog jo įsipareigojimai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), kuri perėmė reikalavimą iš UAB (duomenys neskelbtini), būtų pripažinti jo asmeniniais įsipareigojimais. Atsakovas sutinka, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, tačiau sudarant tinkamą galimybę atsakovui bendrauti su nepilnamete dukra. Mano, jog bendravimo tvarka, kurią pasiūlė ieškovė, nepagrįstai riboja jo teises, todėl prašo nustatyti jo pasiūlytą bendravimo su vaiku tvarką. Taip pat atsakovas nesutinka su ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis dėl vaiko poreikiams patenkinti būtinos sumos ir sumos, kurią prašoma priteisti iš jo, dydžiu. Atsakovas nurodė, kad dukters išlaikymui gali skirti 250 Eur dydžio išlaikymą. Nurodė, kad jau sutuoktiniams gyvenant atskirai jie kalbėjo apie santuokos nutraukimą bendru sutikimu ir buvo susitarę, kad atsakovas dukros išlaikymui per mėnesį mokės 250 Eur ir kad tokia suma yra pakankama dukros išlaikymui. Atsakovo įsitikinimu, dukros M. J. poreikių patenkinimui, atsižvelgiant į jos amžių, užimtumą ir pomėgius, yra reikalinga ne didesnė nei 500 Eur per mėnesį suma (200 Eur maistas, 60 Eur apranga, 30 Eur higienos prekės, 50 Eur laisvalaikis, ugdymas, žaislai, lavinimo priemonės, 50 Eur vaistai / sveikatos gerinimas, 20 Eur komunalinės išlaidos, ryšio paslaugos, 90 Eur kitos išlaidos). Kadangi atsakovas gyveno kartu su dukra nuo pat gimimo ir vienintelis išlaikė šeimą, todėl jam yra gerai žinoma, kokios yra realios M. J. poreikių patenkinimui reikalingos išlaidos. Vaiko poreikių patenkinimui reikalinga suma turi būti mažinama šalpos negalios pensijos ir išmokos vaikui dydžiais ir tuomet nustatomas tėvų skiriamo išlaikymo dydis. Atsakovas sutinka ir supranta, kad dukra turi specialių poreikių, tačiau šiems papildomiems poreikiams patenkinti ir sveikatai stiprinti yra numatyta valstybės pagalba. Atsakovo turtinė padėtis nėra gera, jis turi skolinių įsipareigojimų, turi pareigą atlyginti namo, kuriame nuosavybės teise turi butą (paveldėtas turtas), renovacijos išlaidas, iš viso 140 Eur kiekvieną mėnesį. Todėl atsakovas prašo atsižvelgti į jo turtinę padėtį ir turimus įsipareigojimus vertinant priteistino išlaikymo vaikui dydį. Akcentuoja, jog ieškovė niekaip neprisideda prie vaiko išlaikymo ir savo pareigą išlaikyti vaiką siekia perkelti išimtinai atsakovui. Ieškovė nėra dirbusi jokiame darbe, nededa pastangų darbui susirasti ar gauti pajamų iš kitos veiklos. Ieškovė yra darbingo amžiaus, be sveikatos sutrikimų. M. J. lanko (duomenys neskelbtini) grupę, todėl ieškovė turi galimybę dirbti ir tokiu būdu vykdyti savo, kaip vieno iš mergaitės tėvų, pareigą išlaikyti vaiką, tačiau nedirba, jokia kita forma pajamų negauna. Vietoj darbo paieškų siekia visą vaiko išlaikymo pareigą perkelti išimtinai atsakovui. Nesutinka su reikalavimu iš jo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kadangi visą šį laikotarpį jis skyrė išlaikymą dukrai. Atsakovas kiekvieną mėnesį vidutiniškai skirdavo 200-300 Eur dukros išlaikymui. Aptariamu laikotarpiu į ieškovės banko sąskaitą pervedė 240,20 Eur, tačiau tarp šalių buvo įprasta praktika, kad pinigus atsakovas paduodavo didžiąją dalį grynaisiais, ką patvirtina ir pati ieškovė ieškinyje. Atsakovas nerinkdavo jokių rašytinių ieškovės patvirtinimų apie paduotus pinigus, kadangi tuo metu dar sutuoktiniai kurį laiką bendravo, net buvo kalbų apie bandymus taikytis, todėl nematė poreikio rinkti įrodymus. Ieškovės aplinkybę apie tai, kad atsakovas neva skirdavo tik 100 Eur grynaisiais paneigia ir faktas, kad aptariamu laikotarpiu ieškovė toliau niekur nesidarbino, neieškojo papildomų pajamų šaltinių (kas patvirtintų faktą, kad skiriamo išlaikymo iš esmės neužtenka). Akivaizdu, kad labiau tikėtina, jog ieškovė gaudavo kiekvieną mėnesį iš atsakovo po 200-300 Eur, taip pat išmoką vaikui (152,9 Eur) ir iš šių pinigų gyveno abi su dukra. Kita vertus, reikalavimas yra nepagrįstas dar ir dėl to, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad 2023 m. dukrai buvo reikalingas 350 Eur išlaikymas t. y. jog dukros poreikiai sudarė 700 Eur per mėnesį (minėta suma viršija 2023 m. vieno minimalaus darbo užmokesčio dydį, todėl turi būti įrodyta). Atsakovas pažymi, kad aptariamu laikotarpiu, kai dukros gyvenimo skyrium nuo tėvo pradžios (nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d.) iki 2024 m. vasario 29 d. atsakovas dukrai skyrė apie 2500 Eur išlaikymą, todėl ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi atsakovas neturi jokio išlaikymo įsiskolinimo.

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilalės savivaldybėje pateikė išvadą byloje.

Atsiliepimas

7. Trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalimi bei Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, 2022 m. liepos 26 d. pasirašyta tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) perleido (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisę L. J.. UAB (duomenys neskelbtini) pagal pavedimo sutartį su (duomenys neskelbtini) buvo įgaliota vykdyti skolos išieškojimą. Atsiliepimo rengimo dieną skolos suma yra 2150,53 Eur. Taip pat nurodė, kad vadovaujantis CK 6.101 straipsnio 1 dalimi bei Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, 2022 m. rugsėjo 16 d. pasirašyta tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) perleido (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisę į L. J. įsiskolinimą. UAB (duomenys neskelbtini) pagal pavedimo sutartį su (duomenys neskelbtini) buvo įgaliota vykdyti skolos išieškojimą. Atsiliepimo rengimo dieną skolos suma yra 105,83 Eur.

8. Trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad bendrovė ir atsakovas 2024 m. sausio 18 d. sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNTI17012024/0002, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) suteikė atsakovui teisę už užmokestį nuomos pagrindu laikinai valdyti ir naudotis transporto priemone (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) su galimybe transporto priemonę įsigyti, o atsakovas priėmė transporto priemonę ir įsipareigojo mokėti nuomos mokestį bei vykdyti kitus įsipareigojimus sutartyje nustatyta tvarka. Sutartis nėra visiškai įvykdyta ar nutraukta, šiuo metu transporto priemonė nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini), o atsakovas yra transporto priemonės valdytojas (naudotojas). Pažymi, kad prievolė UAB (duomenys neskelbtini), kylanti iš sutarties, yra asmeninė atsakovo prievolė. UAB (duomenys neskelbtini) neprieštarauja, kad nutraukiant ieškovės ir atsakovo santuoką, prievolė UAB (duomenys neskelbtini) būtų padalinta ją paliekant asmenine atsakovo prievole.

9. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad nori, jog dėl santuokos nutrūkimo būtų pripažintas kaltu atsakovas, nes santuoka iširo dėl L. J. smurto prieš ieškovę. Šalys iki santuokos sudarymo bendravo apie metus laiko, tuo metu santykiai buvo geri. Viskas pasikeitė susituokus ir gimus dukrai. Atsakovas pykdavo, jei ieškovė nesutikdavo su jo nuomone, ją mušdavo. Ne kartą buvo kviesta policija. Atsakovas prieš ieškovę naudojo ir fizinį, ir psichologinį smurtą. Po pirmo smurto atvejo ieškovė atsakovui atleido, nes tikėjosi, jog jis pasikeis. Taip pat atleido ir daugelį kitų kartų, nes vis tikėdavosi, kad L. J. pasikeis. Susitaikydavo dėl dukters. Nurodė, kad smurtinius veiksmus yra stebėjusi ir šalių dukra. Šalys siekė išspręsti šeimyninius nesutarimus – abiejų iniciatyva lankėsi pas porų psichologą. Ieškovė pas psichologą lankėsi ir individualiai. Dėjo pastangas išsaugoti santuoką, tačiau nebemato galimybių kartu gyventi. Mano, jog dukters interesus atitiktų jos gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove. Sutinka, jog būtų nustatyta išvadą teikiančios institucijos pasiūlyta atsakovo ir dukros bendravimo tvarka. Nurodė, jog vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikia ne mažiau nei 600 Eur sumos, o atsakovas dukrai išlaikyti per mėnesį turėtų skirti 350 Eur. Ji įsidarbinti ir gauti pajamų negali dėl to, kad mergaitė turi specialiųjų poreikių, dažnai serga, todėl retai lanko darželį. Šiuo metu ieškovės pajamas sudaro 96 Eur vaiko išmoka, 181 Eur vaiko priežiūros išmoka ir 394 Eur išmoką dėl neįgalumo. Ieškovė gyvena krizių centre, tačiau ateityje norėtų išsinuomoti būstą, kadangi nori sudaryti tinkamas sąlygas augti mergaitei. Ieškovė nurodė, kad dukrą du kartus per savaitę veda pas logopedę ir vieną kartą – pas psichologą. Rūpintis dukra jai niekas nepadeda, viską daro viena. Yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, tačiau kol kas įsidarbinti nėra galimybių – arba netinka darbo valandos, arba niekas nenori priimti dėl to, kad ieškovė turi beveik visą savo laiką skirti dukros slaugymui, kai ji negali eiti į darželį. Ieškovė šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, siekia įgyti vidurinį išsilavinimą. Mergaitė darželį lanko nuo dvejų metų, tačiau ugdymo įstaigą lanko retai – savaitę nueina ir suserga. Ieškovė pripažino, kad santuokos metu ir ji, ir atsakovas vartodavo alkoholį. Alkoholį yra vartoję ir prie dukters. Pasak ieškovės, išgerti jai siūlydavo atsakovas. Kaimynai yra girdėję jų konfliktus, nes atsakovas išgėręs būna agresyvus. Mano, jog automobilis, dėl kurio atsakovas yra sudaręs išperkamosios nuomos sutartį, atsakovui nėra reikalingas, kadangi jis neturi teisės vairuoti. Nurodė, kad atsakovas, kai grįžta į Lietuvą, gyvena pas savo tėvą (ten yra gyvenę ir ieškovė su atsakovu), todėl mergaitė galėtų ten lankytis, jei būtų nustatyta, kad atsakovas gali bendrauti su dukra per naktį. Šiuo metu atsakovas su mergaite bendrauja nuotolinėmis priemonėmis – per „Messenger“ programėlę. Ieškovė šio bendravimo neriboja. Atsakovas ir dukra pasikalba apie 10 min. Atsakovas dukrą per naktį buvo pasiėmęs šių metų liepos mėn., kai buvo grįžęs iš užsienio. Ieškovė dėl to neprieštaravo, problemų nekilo. Tik pastebėjo, jog atsakovas nevisiškai teisingai supranta reikalavimus vaiko mitybai – mergaitei perka labai daug saldumynų ir negamina naminio maisto. Šiuo metu atsakovas dukros išlaikymui perveda po 200 Eur, nors pats rengiasi firminiais rūbais. Atsakovo pervedamų pinigų neužtenka dukrai išlaikyti. Nurodė, kad gyvendama santuokoje ji nedirbo – šeimą išlaikė atsakovas, tačiau ji rūpinosi namais ir vaiku. Atsakovas labai išlaidaudavo, todėl tekdavo skolintis pinigų. Paaiškino, kad mergaitė dėl raidos ypatumų yra išranki maistui, todėl jai tenka gaminti maistą, kurį jį valgo. Ateityje reikės įsigyti mokamas paslaugas, kurios padėtų vaikui vystytis, nes valstybė apmoka tik ribotą paslaugų kiekį. Per dukros gimtadienį atsakovas mergaitei nupirko dviratį, tortą. Buvo nusivedęs mergaitę į baseiną, į žaidimų kambarį. Buvo davęs mergaitei mobilų telefoną, tačiau vėliau jį atsiėmė. Paaiškino, kad su atsakovu ji nesitarė, jog atsakovas dukros poreikiams tenkinti skirs po 200 Eur kas mėnesį. Taip pat nurodė, kad nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios atsakovas vaikui išlaikymui skirtus pinigus arba pervesdavo į ieškovės banko sąskaitą, arba paduodavo grynaisiais pinigais. Taip pat nurodė, kad šiuo metu iš gaunamų pajamų ji susitaupo apie 150 Eur per mėnesį.

Šalies argumentai

10. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, kad santuokos metu atsakovas pirko alkoholinius gėrimus ir skatino juos vartoti ieškovę. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė dėjo pastangas siekdama išsaugoti santuoką – kreipėsi pagalbos į psichologą. Atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo patvirtina nevienkartinio fizinio smurto prieš ieškovė faktai. Tai, kad ieškovė lankydavo gimines ir draugus, negali būti vertinama kaip santuokinių pareigų pažeidimas, kadangi visiškai normalu palaikyti ryšius su giminėmis ar draugais. Mano, jog atsakovo priekaištai, jog ieškovė niekur nedirbo, nepagrįsti – ieškovė iš pradžių nedirbo dėl to, kad laukėsi vaiko, o vėliau dėl to, kad augino mergaitę. Šiuo metu ieškovė negali dirbti dėl to, kad dukra turi specialiųjų poreikių – dažnai serga, todėl negali dažnai lankyti darželio, mergaitę taip pat keletą kartų per savaitę reikia vežti pas specialistus. Atstovės teigimu, atsakovas nedėjo pastangų išsaugoti santuoką. Šiuo metu ieškovė su dukra gyvena krizių centre, tačiau ateityje ieškovė ketina sukurti tinkamesnes sąlygas mergaitei augti – nori išsinuomoti būstą, todėl neišvengiamai bus patiriamos išlaidos ir būsto nuomai, ir komunaliniams mokesčiams apmokėti. Nurodė, kad nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios atsakovas duodavo tik po 100 Eur mergaitei išlaikyti, todėl ieškovė buvo priversta išgyventi tik iš 250 Eur sumos.

Atsiliepimas

11. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepimą jame nurodytų argumentų pagrindu, taip pat nurodė, jog atsakovas sutinka, kad būtų patvirtinta jo ir dukros bendravimo tvarka, kurią pasiūlė išvadą teikianti institucija, atsižvelgiant į atsakovo ir ieškovės lygias teises bendrauti su mergaite švenčių metu. Advokatės teigimu, dėl santuokos iširimo yra kaltos abi šalys, kadangi abi šalys dažnai konfliktavo, abi šalys pažeidė sutuoktinių pareigas, abi šalys dėjo pastangas išsaugoti santuoką (šalys skyrėsi ir taikėsi ne vieną kartą), tačiau dėl skirtingų charakterių to padaryti nepavyko. Priešingai, nei teigia ieškovė, atsakovas nevertė jos vartoti alkoholio – tai ieškovė darė savo valia. Ieškovė prie šeimos finansinės gerovės visiškai neprisidėjo – šeimą išlaikė vienintelis atsakovas. Ieškovės nenoras dirbti, nesant jos darbingumo ribojimų, atsakovo vertintas neigiamai. Ieškovė galėjo ir gali dirbti jei ne pilnu etatu, tai bent dalį darbo dienos, kadangi mergaitė eina į darželį. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas visą vaiko išlaikymo naštą perkelti tik atsakovui nėra teisingas ir sąžiningas – ieškovė taip pat turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tenkinus ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo sumos priteisimo, akivaizdu, kad iš valstybės mokamos ir iš atsakovo priteistinos išlaikymo vaikui sumos ieškovė ketina ne tik tenkinti vaiko poreikius, tačiau ir savo pačios. Mano, jog ieškovė šioje byloje neįrodė, kad ji neturi galimybių dirbti. Taip pat nurodė, kad atsakovas neturi išlaikymo vaikui įsiskolinimo – atsakovas niekada nevengė išlaikyti dukros, tai darė tik jis vienintelis nuo pat mergaitės gimimo, išlaikymo nenustojo teikti ir šalims pradėjus gyventi skyrium – jis pervesdavo pinigus į ieškovės banko sąskaitą arba duodavo grynaisiais pinigais, ko neneigia ir pati ieškovė. Priešingai, nei teigia ieškovė, atsakovas skirdavo didesnę sumą vaikui išlaikyti nei vieną šimtą eurų. Pažymėjo, jog atsakovas nuo pat santuokos pradžios vienintelis išlaikė šeimą, todėl gerai žino kokia suma buvo ir yra reikalinga patenkinti vaiko poreikiams. Ši suma nėra didesnė nei 500 Eur, todėl sutinka mergaitės išlaikymui skirti po 250 Eur per mėnesį. Vaikui valstybė moka išmokas, taip pat gaunamos tikslinės kompensacijos, kurių, pridėjus atsakovo teikiamą išlaikymą, visiškai pakanka patenkinti vaiko būtinuosius ir specialiuosius poreikius. Atsakovas turi skolinių įsipareigojimų, jo darbo užmokestis sudaro apie 1000 Eur į rankas, todėl didesnės nei 250 Eur per mėnesį sumos atsakovas negalėtų skirti dukrai išlaikyti. Nurodė, kad atsakovas ne tik skirdavo pinigų vaikui išlaikyti, tačiau ir pirko daiktus, rūbus, todėl ieškovė nėra teisi teigdama, jog atsakovas nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios neteikė pakankamo išlaikymo dukrai.

12. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos įgaliotas asmuo Jolanta Kvietkauskienė palaikė išvadą ir patikslintą išvadą jose nurodytų argumentų pagrindu. Papildomai pažymėjo, kad tiek ieškovei, tiek atsakovui buvo ir yra vykdomi atvejo vadybos procesai. Buvo nustatyti faktai, jog abu tėvai vartojo alkoholį, atsakovas naudojo smurtą prieš ieškovę, atsakovas yra baustas už vaiko teisių pažeidimą. Nurodė, jog ieškovė šiuo metu gyvena krizių centre, ten yra sudarytos tinkamos sąlygos augti vaikui; atsakovo gyvenimo sąlygų patikrinti nepavyko. Ieškovė telefonu patvirtino, jog atsakovo gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos būti vaikui, todėl nėra kliūčių leisti atsakovui su dukra bendrauti per naktį, tačiau ilgiau nei vieną naktį atsakovas su dukra neturėtų bendrauti. Pažymėjo, jog ieškovė daug laiko skiria mergaitės priežiūrai ir lavinimui. Mergaitei kartais teikiamos rekomendacijos nelankyti darželio ne tik dėl ligos, tačiau ir dėl kitų priežasčių, tokių kaip nuovargis ir pan. Įgalioto asmens teigimu, ieškovės prašoma priteisti 350 Eur išlaikymo suma nėra pernelyg didelė, o dėl atsakovo turimų skolų yra atsakingas tik pats atsakovas. Taip pat atkreipė dėmesį, jog nustatant vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, turi būti pažymėta, jog atsakovas turi teisę mergaitę pasiimti iš ugdymo įstaigos.

Žemesnės instancijos teismas

13. Tretieji asmenys teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas, įvertinęs, jog tretieji asmenys yra pateikę savo poziciją dėl su jais susijusių reikalavimų, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, teismas nebuvo jų dalyvavimo posėdyje pripažinęs būtinu, nutarė bylą išnagrinėti tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė

14. Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra M. J.. Šalys bendro ūkio nebeveda nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d.

15. Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, prievolių padalijimo.

16. Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. mano, jog santuoka, priešingai, nei teigia ieškovė, nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat mano, jog nėra pagrindo iš jo priteisti išlaikymo įsiskolinimo ir jis turėtų teikti mažesnio dydžio išlaikymą vaikui, nei reikalauja ieškovė. Atsakovas neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir su nedidelėmis korekcijomis sutinka su išvadą teikiančios institucijos pasiūlyta jo ir dukros bendravimo tvarka. L. J. taip neprieštarauja, kad prievolės kreditoriams būtų pripažintos jo asmeninėmis.

Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, pavardžių, sutuoktinių išlaikymo

17. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, jog atkurti šeiminių santykių nėra galimybės, ji pageidauja nutraukti jų santuoką. Teismo posėdžio metu išklausęs ieškovės ir atsakovo atstovės paaiškinimus, teismas įsitikino, jog šalių santuoka faktiškai yra iširusi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl terminas susitaikyti nenustatytinas, šalių santuoka nutrauktina ir spręstina dėl su santuokos nutraukimu susijusių klausimų (CK 3.53 straipsnio 2 dalis, 3.54 straipsnio 4 dalis).

18. Nagrinėjamu atveju ieškiniu ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka ir įrodinėja, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

19. Šeimos teisinius santykius reglamentuojančios CK trečiosios knygos normos sutuoktiniams nustato lojalumo, tarpusavio pagalbos, moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas pareigas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

21. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-254/2010).

22. Taip pat pastebėtina, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo grindžia tuo, kad atsakovas prieš ieškovę naudojo įvairaus pobūdžio smurtą (fizinį, psichologinį), dėl kurio atsakovas buvo nuteistas Tauragės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu. Atsakovo įsitikinimu, tiek ieškovė, tiek atsakovas yra kalti dėl nepakankamų pastangų dėjimo siekiant sukurti darnią ir tvirtą santuoką. L. J. nurodo, kad abu sutuoktiniai yra ūmaus būdo, linkę konfliktuoti, dažnu atveju jų tarpusavio konfliktus sukeldavo alkoholio vartojimas. Atsakovas ieškinyje nurodė, kad dar tik sutuoktiniams pradėjus vesti bendrą ūkį ieškovė yra sulaužiusi atsakovui nosį (ko padariniai yra matomi vizualiai iki šiol), konfliktinių situacijų metu ne kartą sutuoktiniai abu yra apsistumdę, santuokos metu ieškovė prie šeimos išlaikymo finansiškai iš viso neprisidėjo, nesistengė nei mokytis, nei ieškotis darbo, mėgo leisti laiką su giminėmis, draugais ir neretai vartojo alkoholį.

25. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 19 d. Tauragės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. e1-513-607/2023 atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2023 m. liepos 14 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), esančio buto virtuvėje, konflikto metu, tyčia ranka sugriebė žmonai K. J. už kaklo, po to kumščiu sudavė vieną kartą į veidą, nenustatytą skaičių kartų į pilvą, o pargriovęs K. J. ant grindų, spyrė nenustatytą skaičių kartų į pilvą, viso į veidą ir pilvą sudavė ir įspyrė apie 10 kartų, tuo sukeldamas nukentėjusiajai K. J. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

26. Vadinasi, įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu yra nustatyta, kad 2023 m. liepos 14 d. atsakovas mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ieškovei. Akivaizdu, kad tokie atsakovo veiksmai, dėl kurių jis yra patrauktas ir baudžiamojon atsakomybėn, nėra priimtini geros moralės požiūriu, taip pat nėra suderinami su CK įtvirtintomis pareigomis gerbti kitą sutuoktinį, būti lojaliu, moraliai jį remti bei rūpintis juo.

27. Tačiau, teismo vertinimu, nėra galima išvada, jog šalių santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės – fizinio smurto prieš ieškovę naudojimo.

28. Visų pirma, pastebėtina, kad byloje pateikti įrodymai bei paaiškinimai suponuoja išvadą, jog ir ieškovė, ir atsakovas yra ūmaus būdo bei konfliktiški. Išvadą teikianti institucija, teikdama patikslintą išvadą, taip pat akcentavo, kad esantys byloje duomenys patvirtina, jog šalių santykiai yra konfliktiški, jiems trūksta gebėjimų palaikyti tinkamą bendravimą su vienas kitu, geranoriškumo tariantis dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsižvelgiant ne tik į savo, bet į vaiko interesus. Patikslintoje išvadoje taip pat pažymėta, jog į tėvų tarpusavio konfliktus, nesutarimus yra įtraukiamas vaikas, o tai daro vaikui neigiamą įtaką, vaikas patiria įtampą, nesaugumą, neigiamus išgyvenimus, vaikas galbūt išgyvena ir stiprų lojalumo konfliktą.

29. Antra, nors šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeimai nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. balandžio 16 d., nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2022 m. balandžio 21 d. ir nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki šiol vykdomas atvejo vadybos procesas. Registruoti šie mažametės M. J. teisių pažeidimai: 2020 m. liepos 26 d. dėl to, kad abu tėvai neblaivūs, 2020 m. rugsėjo 8 d. dėl to, kad vaiko tėvas galbūt smurtavo prieš vaiko mamą, 2020 m. spalio 25 d. dėl to, kad abu tėvai neblaivūs, 2020 m. gruodžio 19 d. dėl to, kad abu tėvai neblaivūs, 2022 m. gegužės 9 d. dėl to, kad vaiko tėvas smurtauja prieš vaiko mamą, 2022 m. rugpjūčio 10 d. dėl to, kad vaiko tėvas, būdamas neblaivus, smurtauja prieš vaiko mamą, 2023 m. liepos 20 d. dėl to, kad vaiko tėvas galbūt smurtavo prieš vaiko mamą, 2023 m. spalio 4 d. ir 2023 m. lapkričio 27 d. tėvui skirtas SAA orderis, 2023 m. lapkričio 30 d. dėl to, kad vaiko tėvas nesilaiko jam skirto orderio nesiartinti prie vaiko ir vaiko motinos, 2024 m. kovo 2 d. dėl to, kad abu tėvai neblaivūs ir vaiko akivaizdoje konfliktavo. Taigi iš šių rašytinių bylos įrodymų matyti, kad buvo fiksuoti nevienakartiniai abiejų šalių alkoholio vartojimo faktai. Nors teismo posėdžio metu ieškovės atstovė teigė, jog atsakovas „viliojo“ ieškovę vartoti alkoholinius gėrimus, teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti tokią išvadą. Viena vertus, ieškovė yra pilnametis asmuo ir byloje nėra jokių įrodymų apie ieškovės ribotas galimybes suvokti savo veiksmus ir jų pasekmes. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė alkoholį vartojo ir nutrūkus bendram šalių gyvenimui (2024 m. kovo 2 d. epizodas). Teismo posėdžio metu ieškovė pripažino vartodavusi alkoholį kartu su atsakovu ir nenurodė tai dariusi prieš savo valią. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra paneigti atsakovo argumentai, jog dažnu atveju šalių tarpusavio konfliktus sukeldavo abiejų šalių alkoholio vartojimas.

Žemesnės instancijos teismas

30. Atsakovas taip pat akcentuoja, jog nors abu sutuoktiniai nevengė alkoholio vartojimo, vis dėlto, ieškovė turi didesnį potraukį alkoholiui, kadangi neretai tuo metu, kai atsakovas dirbdavo, ieškovė išgėrinėdavo su giminėmis ar draugais (kartu tuo metu būdavo ir mažametė dukra M. J.), kam atsakovas nepritardavo. Nurodė, kad 2023 m. liepos 14 d. taip pat atsakovas dirbo, o ieškovė išėjusi su dukra iš namų pas kitus asmenis vartojo alkoholį, namo grįžo vakare ir parsivedė kitus asmenis, su kuriais toliau norėjo jų namuose vartoti alkoholinius gėrimus. Ieškovė neneigia lankydavusi draugus ir gimines, tačiau akcentavo, jog toks jos elgesys visiškai įprastas ir normalus – ji, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisę į socialinį gyvenimą. Iš 2023 m. rugsėjo 19 d. Tauragės apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo, priimto byloje Nr. e1-513-607/2023, matyti, kad L. J. nurodė, jog 2023 m. liepos 14 d., nuo 8 val. iki 17 val. 30 min., jis buvo išėjęs uždarbiauti. Apie 17 val. 30 min., būdamas blaivus, grįžo namo. Žmonos K. ir dukros M. namuose nerado. Apie 20 val. namo sugrįžo išgėrusi žmona K. su dukra M.. Žmona K. su kitais kartu sugrįžusiais namuose dar norėjo gerti alkoholinius gėrimus, bet jis neleido. Todėl kartu su žmona sugrįžę asmenys, net neįėję į jų butą, išvažiavo. Jų bute liko jis, žmona ir dukra. Dukra buvo kambaryje, o jis ir žmona virtuvėje. Jis žmonai K. pasakė, kad ji baigtų išgėrinėti, būtų namuose su dukra. Tada žmona K. pasiuto, pradėjo jį vadinti negražiais žodžiais, pradėjo reikšti pretenzijas, pagrasino skyrybomis. Dėl jos reiškiamų pretenzijų, jis susinervino ir panaudojo smurtą prieš sutuoktinę. K. J., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog dėl to, kad į namus grįžo šiek tiek vėliau, nei buvo sutarę, vyras pradėjo priekaištauti ir pradėjo konfliktuoti. Taigi baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad šalių konfliktus sąlygojo, be kita ko, ir ieškovės alkoholio vartojimas.

31. Nors atsakovas kaip vieną iš santuokos iširimo priežasčių įvardina ir tai, kad ieškovė neprisidėjo prie finansinės šeimos gerovės, teismas neturi pagrindo pritarti šiems argumentams. Kaip matyti iš bylos duomenų, šalys susituokė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra M. J., t. y. šalims susituokus ieškovė laukėsi kūdikio, todėl objektyviai negalėjo dirbti ir prisidėti prie finansinės šeimos gerovės. Šalys gyventi skyrium pradėjo 2023 m. rugpjūčio 10 d., kai šalių dukrai šiek tiek daugiau nei treji metai. Kaip nurodė ieškovė, mergaitė pradėjo lankyti darželį būdama dvejų metų, t. y. 2022 m., tačiau labai dažnai sirgo, todėl ieškovė negalėjo pradėti dirbti – reikėjo slaugyti sergančią dukrą. Taigi, teismo vertinimu, atsakovo teiginiai, jog ieškovė kalta dėl santuokos iširimo, kadangi neprisidėjo prie finansinės šeimos gerovės, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi ieškovės galimybės dirbti ir gauti su darbo santykiais susijusių pajamų buvo objektyviai apribotos.

32. Teismo vertinimu, šiuo atveju būtina pastebėti ir tai, kad nors ieškovė įrodinėja, jog santuoka iširo dėl to, kad atsakovas prieš ją naudojo smurtą, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė nepriėmė sprendimo nutraukti santuoką nei po pirmo, nei po antro, nei po trečio smurto prieš ją panaudojimo fakto. Kaip teismo posėdžio metu nurodė pati ieškovė, ji visus kartus atleisdavo, nes manydavo, jog situacija pasikeis. Toks ieškovės elgesys neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog vienintelė ir esminė priežastis, dėl kurios iširo šalių santuoka, –atsakovo smurtinis elgesys.

33. Ketvirta, nustatinėjant sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, teismas atsižvelgia ir į šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Ieškovė patvirtino, jog abu sutuoktiniai stengėsi išsaugoti šeimą – ne kartą taikėsi, abiejų iniciatyva lankėsi pas porų psichologą. Taigi abi šalys siekė išsaugoti santuoką, tačiau atkurti šeimyninių saitų nepavyko.

34. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: nepakankamai atsakingas požiūris į šeimą, į vaiko interesų ir teisių užtikrinimą, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu ir nuolatiniai konfliktai. Teismo vertinimu, abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas ir sutuoktiniams nepavyko rasti bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės nenustatinėjant kurio iš sutuoktinių kaltė yra didesnė (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis).

35. Po santuokos nutraukimo ieškovei sugrąžintina jos ikisantuokinė pavardė G., atsakovui paliktina jo prigimtinė pavardė J.. Ginčo dėl pavardžių nėra (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

36. Reikalavimai dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nepareikšti, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl šalių turto ir skolinių įsipareigojimų padalijimo

37. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai bei kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo šio principo galima nukrypti tik įstatymo nustatytais atvejais (CK 3.123 straipsnis).

38. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu neįgijo registruotino kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, todėl turto padalijimo klausimas nespręstinas.

39. Nustatyta, jog atsakovo vardu yra skolinių įsipareigojimų dviem kreditoriams – UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), kuri perėmė reikalavimo teises į atsakovą iš UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad visos šios skolos yra jo asmeninės skolos. Trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) neprieštaravo, jog atsakovo prievolė pagal bendrovės ir atsakovo 2024 m. sausio 18 d. sudarytą transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNTI17012024/0002 būtų pripažinta asmenine atsakovo prievole. Trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) neišreiškė nesutikimo, jog atsakovo prievolės jai būtų pripažintos asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus dėl minėtų įsiskolinimų susidarymo, taip pat įvertinęs kreditorių poziciją, pripažįsta, kad yra pagrindas nurodytas prievoles pripažinti asmeninėmis ieškovo prievolėmis.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

40. Ieškovė prašo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas sutinka, jog šalių dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.

41. Teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

42. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

43. Iš bylos duomenų nustatyta, kad po šalių gyvenimo skyrium pradžios M. J. gyvena su ieškove. Nustatyta, kad 2024 m. balandžio 5 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas lankėsi ieškovės dabartinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Išvadoje nurodyta, kad ieškovė K. J. su dukra M. gyvena (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų namų Krizių centre. Šeima skirtas atskiras kambarys. Kambarys sujungtas su virtuve. Kambario plotas yra apie 16 m². Šeima turi atskirą vonios kambarį, pagrindinius baldus, namų apyvokos reikmenis. Lankymosi metu šeimos kambaryje buvo švaru, tvarkinga, šilta. Mažametė M. neturi atskiros erdvės. Mergaitė bendrame kambaryje su mama turi savo lovą, yra spinta, stalas ir kiti vaiko daiktai, žaislai. Įstaigos kieme yra vaikų žaidimų aikštelė, poilsio zonos. K. J. nedirbanti. Ji registruota Užimtumo tarnyboje bei mokosi (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų mokykloje. Šeimai mokama vaiko išmoka. Mažametė M. J. lanko (duomenys neskelbtini). Vaiko mama nurodė, kad vaikui nustatytas (duomenys neskelbtini). Pasak mamos, M. daželyje gauna logopedo paslaugas bei su ja dirba asistentas. Dar M. lankosi (duomenys neskelbtini) Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos skyriuje, kur teikiama specialistų pagalba. Vaiko teisių apsaugos skyriui nepavyko susitarti su atsakovu, kad skyriaus specialistas galėtų įvertinti atsakovo gyvenimo sąlygas. Telefonu atsakovas informavo, kad sutinka, jog dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

44. Taigi šiuo metu ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų namų Krizių centre, kur vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, ateityje ji norėtų sukurti geresnes ir tinkamesnes sąlygas mergaitei augti – ketina išsinuomoti būstą.

45. Teismas įvertinęs tai, kas anksčiau aptarta, taip pat tai, kad šalių nepilnametė dukra nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios gyvena kartu su ieškove, ieškovė vaiku tinkamai rūpinasi, mergaitei yra sudarytos ir užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos ieškovės gyvenamojoje vietoje, daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti – šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.168-3.169 straipsniai, 3.174 straipsnis).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

46. CK 3.170 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

47. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; ir kt.).

48. Ieškovė mano, kad atsakovas turėtų bendrauti su dukra – buvo pasiūliusi konkrečią L. J. ir M. J. bendravimo tvarką, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su išvadą teikiančios institucijos pasiūlyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka. Atsakovas taip pat teikė bendravimo su dukra projektą, tačiau teismo posėdžio metu jo atstovė taip pat nurodė, kad atsakovas neprieštarauja, jei būtų nustatyta bendravimo tvarka, kurią pasiūlė išvadą teikianti institucija. Atsakovo atstovė tik pastebėjo, kad siūlomos bendravimo tvarkos pirmame punkte yra padaryta klaida – turi būti nurodyta, kad ne ieškovas, o atsakovas bendrauja; taip pat prašė koreguoti trečią punktą numatant galimybę abiem tėvams vienodomis sąlygomis bendrauti su dukra punkte nurodytų švenčių metu.

49. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos įgaliotas asmuo J. Kvietkauskienė nurodė, kad iš tiestų tvarkos pirmame punkte yra padaryta klaida – vietoje „ieškovas“ turi būti nurodyta „atsakovas“. Taigi išvadą teikianti institucija siūlo tokią atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką:

49.1. atsakovas su mažamečiu vaiku M. J. bendrauja telefoninėmis bei kitomis elektroninio ryšio priemonėmis du kartus per savaitę, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, kai tai netrukdo vaiko ugdymui, sveikatai ar poilsiui. Apie numatomą bendravimo su mažamete dukra laiką atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 valandas telefonu;

49.2. L. J., grįžęs į Lietuvos Respubliką, bendrauja su nepilnamete dukra M. J. 2 kalendorines dienas iš eilės (1 nakvynė), konkrečias bendravimo dienas ir dukros pasiėmimo / grąžinimo į jos gyvenamąją vietą laiką suderindamas su ieškove likus ne mažiau nei 5 (penkioms) kalendorinėms dienoms iki numatomo grįžimo į Lietuvą dienos;

49.3. lyginiais kalendoriniais metais mažametė M. J. Šv. Kūčias, pirmą Šv. Kalėdų dieną ir pirmą Šv. Velykų dieną praleidžia su mama K. J.. Nelyginiais kalendoriniais metais vaikas šventes: Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Šv. Velykas praleidžia su tėvu L. J., nebent L. J. ir K. J. susitartų kitaip;

49.4. poriniais metais (2024, 2026 ir kt.) tėvas turi teisę bendrauti su dukra per dukros gimimo dieną (gegužės 2 d.), neporiniais metais dukra gimimo dieną (gegužės 2 d.) praleidžia su mama, nebent L. J. ir K. J. susitartų kitaip;

49.5. kiekvienais metais tėvas su dukra praleidžia savo gimimo dieną (spalio 4 d.) ir Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), paimdamas dukrą 11.00 val., o jei dukrą tą dieną lanko ugdymo įstaigą – pasibaigus ugdymo įstaigos ugdymo laikui, ir grąžindama dukrą tą pačią dieną iki 20.00 val. į dukros gyvenamąją vietą, nebent L. J. ir K. J. susitartų kitaip;

49.6. kiekvienais metais dukra su mama praleidžia mamos gimimo dieną (birželio 14 d.) ir Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį);

49.7. K. J. ir L. J. privalo nedelsdami informuoti vienas kitą jeigu pasikeičia jų ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, telefono numeriai arba kitų elektroninių ryšių priemonių adresai. Jeigu L. J. dėl svarbių priežasčių negali bendrauti su dukra nustatytu laiku, privalo iš anksto pranešti apie tai K. J. telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis;

49.8. šalys iš anksto raštu suderintu tarpusavio susitarimu gali nustatyti ir kitokią skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką.

50. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad atsakovo bendravimas su šalių vaiku prieštarautų vaikų interesams. Siūloma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka nėra maksimali, tačiau, kaip pažymėjo ieškovė, tam yra priežasčių – atsakovas ne visiškai tinkamai supranta mergaitės poreikius, taip pat kartais nesaikingai vartoja alkoholį, todėl šiuo metu dažnesnis tėvo ir vaiko bendravimas neatitiktų mergaitės interesų. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad išvadą teikiančios institucijos siūloma atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka atitinka šalių vaiko ir atsakovo interesus, todėl tokia bendravimo tvarka, pakeičiant tvarkos trečią punktą (nustatant abiem tėvams analogiškas sąlygas) ir įtraukiant sąlygą, jog tėvas gali vaiką pasiimti iš ugdymo įstaigos, nustatytina (CK 3.175 straipsnis).

51. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, šalys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

52. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiui vaikui turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsniai, 11-14 straipsniai ir 18 straipsnis). Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveika, intelektuali ir tvirta asmenybė. Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

53. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti. Plėtodamas praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

54. Ieškovė prašo iš atsakovo dukrai išlaikyti priteisti 350,00 Eur kas mėnesinį mokamą periodinį išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise prašo paskirti ieškovę, lėšas jai pervedant į jos banko sąskaitą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dukros poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 700 Eur suma per mėnesį, tačiau teismo posėdžio metu patikslino, jog dukrai išlaikyti per mėnesį pakanka 600 Eur, iš kurių 350 Eur turėtų skirti atsakovas.

55. Ieškovė nurodė, kad dukra turi specialiųjų poreikių – M. J. 2024 m. sausio 26 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“ nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė ir (duomenys neskelbtini). Mergaitei yra 4 metai, ji savo kalba sako žodžius. Ieškovės teigimu, dukra sunkiai kontroliuoja savo emocijas. Rūpindamasi savo dukters sveikata ir raida, ieškovė turėjo kreiptis į medikus, vykti į Kauną, kad būtų nustatytos dukros raidos sutrikimo priežastys ir gautų konsultacijas, siuntimus dėl dukros ugdymo ir lavinimo. Dukrai šiuo metu (duomenys neskelbtini) rajono ligoninės Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos poskyryje nemokamai teikiamos logopedo ir psichologo paslaugos. Per šiuos metus skirta 40 valandų dukros lavinimui. Dukrą turi vesti, parvesti į/iš darželio, vesti pas specialistus (duomenys neskelbtini) rajono ligoninėje. Dukra dažnai serga, nelanko darželio, todėl ieškovei tenka dukrą slaugyti. Dėl šių visų minėtų aplinkybių iki šiol ieškovė neturėjo galimybės dirbti, nes visą laiką skyrė dukters auginimui, ugdymui, lavinimui, slaugymui ir rūpinimusi jos sveikata. Šiuo metu negali tenkinti visų vaiko poreikių, apsiriboja tik svarbiausiais. Tačiau dukros poreikius sudaro: drabužiai ir avalynė, maistas, maisto papildai ir gydomieji lašeliai (mergaitei nustatyta mažakraujystė), lavinamieji žaislai ir priemonės, būtinos vaiko motorikos ir kalbos stimuliavimui. Ieškovė nurodo, kad ateityje bus būtina skirti lėšas privačių specialistų pagalbai apmokėti, kadangi valstybės finansuojamų valandų vaiko lavinimui nepakanka. Dėl lėšų trūkumo dukra šiuo metu negali lankyti jokio papildomo būrelio darželyje ar muzikos mokyklėlę (duomenys neskelbtini) vaikų meno mokykloje, ar baseino užsiėmimus tokio amžiaus vaikams. Taip pat nurodo, kad išsikrausčius iš krizių centro ieškovė neteks lengvatos ir reikės kas mėnesį mokėti 60 Eur už dukros darželį. Taip pat ateityje reikės nuomotis būtą ir apmokėti komunalinius mokesčius.

56. Atsakovas šioje byloje įrodinėja, kad jau sutuoktiniams gyvenant atskirai jie kalbėjo apie santuokos nutraukimą bendru sutikimu ir buvo susitarę, kad atsakovas dukros išlaikymui per mėnesį mokės 250 Eur ir kad tokia suma yra pakankama dukros išlaikymui. Atsakovo įsitikinimu, dukros M. J. poreikių patenkinimui, atsižvelgiant į jos amžių, užimtumą ir pomėgius, yra reikalinga ne didesnė nei 500 Eur per mėnesį suma (200 Eur maistas, 60 Eur apranga, 30 Eur higienos prekės, 50 Eur laisvalaikis, ugdymas, žaislai, lavinimo priemonės, 50 Eur vaistai / sveikatos gerinimas, 20 Eur komunalinės išlaidos, ryšio paslaugos, 90 Eur kitos išlaidos). Kadangi atsakovas gyveno kartu su dukra nuo pat gimimo ir vienintelis išlaikė šeimą, todėl jam yra gerai žinoma, kokios yra realios M. J. poreikių patenkinimui reikalingos išlaidos.

57. Teismo vertinimu, atsakovo nurodoma 500 Eur suma per mėnesį nėra pakankama patenkinti šalių vaiko būtinuosius ir specialiuosius poreikius. Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį, kad šalių dukra yra dar nedidelio amžiaus – šių metų gegužės mėn. mergaitei suėjo ketveri metai. Tokio amžiaus vaiko augimas yra pakankamai spartus, todėl būtina kiekvieną sezoną pirkti tiek viršutinius rūbus, tiek lauko rūbus ir avalynę. Taip pat teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad mergaitė (kaip nurodė ieškovė) yra išranki maistui, t. y. ieškovė turi gaminti maistą atskirai sau ir mergaitei. M. J. yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė turi pirkti vaistus, skirtus gydyti šią ligą. Bylos duomenimis, mergaitė dažnai serga, todėl neabejotina, kad dažnai tenka pirkti įvairius vaistus. Taip pat mergaitei diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (nustatytas sunkus neįgalumo lygis nuo 2024 m. kovo 26 d. iki 2025 m. kovo 25 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno klinikų gydytojai 2024 m. sausio 26 d. išraše nurodė, kad mergaitė turi būti lavinama įtraukiant ją į įvairias dailės veiklas, naudojant įvairias technikas: tapybą pirštais ar teptukais, lipdymą, koliažų klijavimą, naudojat iškarpas, lipdukus, gamtinę medžiagą, kad vaikas nusiramintų per šias veiklas; taip pat pateiktos rekomendacijos mokyti mergaitę piešimo, karpymo ir t.t., kad vaikas išmoktų sukaupti dėmesį, atlikti kineziterapijos užduotis su skirtingo dydžio kamuoliais, mokyti mergaitę įšokti į lanką ir t.t., kad ji išmoktų atlikti sudėtingas užduotis. Taigi kiekvienai iš šių rekomendacijų yra reikalingos netapačios priemonės. Taip pat pastebėtina, kad priemonių ir veiklų pobūdis, įvertinus kintantį vaiko amžių, taip pat turės būti keičiamos ir pritaikomos tiek vaiko amžiui, tiek sutrikimų pobūdžiui. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nepritarti ieškovės argumentams, jog šalių dukros poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga ne mažesnė nei 600 Eur suma.

58. Iš bylos duomenų nustatyta, kad M. J. yra mokama 394 Eur šalpos neįgalumo pensija (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2024 m. rugpjūčio 28 d. pažyma), tačiau kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, kad mergaitei nustatytas sunkus neįgalumo lygis nuo 2024 m. kovo 26 d. iki 2025 m. kovo 25 d., t. y. nėra aišku ar neįgalumo lygis bus nustatytas ir po 2025 m. kovo 25 d., todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo šiuo metu mokama šalpos neįgalumo pensijos suma mažinti tėvų skirtinos sumos vaikui išlaikyti dydį.

59. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas).

60. Teismas nesutinka su ieškovės argumentais, jog yra pagrindas neatsižvelgti į dukrai skiriamą išmoką pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, kadangi šios išmokos vaikui tikslas yra mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Visų pirma, teismas pažymi, kad ši išmoka nėra skirta mažinti vaikų skurdą, kadangi išmoka yra mokama absoliučiai visiems vaikams, nepriklausomai nuo tėvų turtinės padėties. Antra, teismų praktikoje yra pažymėta, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-495-1075/2020). Taigi kasacinis teismas yra nurodęs, kad iš tėvų priteisiamas išlaikymas galėtų būti nemažinamas šia išmokų suma, jei tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaikų poreikius. Šiuo konkrečiu atveju nėra galima išvada, kad tėvų turtinė padėtis leidžia patenkinti visus vaiko poreikius. Todėl atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat įvertinus tai, kad ieškovei mokama 152,90 Eur išmoka vaikui ((duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 2024 m. gegužės 16 d. pažyma apie pajamas Nr. 145), sprendžiant klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, laikytina, jog vaiko poreikiams per mėnesį tėvai privalo skirti apie 450 Eur.

61. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

62. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Todėl tais atvejais, kai tėvų pajamos yra nedidelės ar jie jų neturi išvis, kai tėvai neturi turto, kuriuo galėtų būti teikiamas išlaikymas kita forma nei periodinėmis išmokomis, teismas turi įvertinti, dėl kokių priežasčių tėvai neturi galimybių dirbti ir tinkamai išlaikyti savo vaikus.

63. Teismų praktikoje taip pat pasisakyta, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, jog kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

64. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, neturi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. K. J. mokosi (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų mokykloje. Jos pajamas sudaro 181,50 Eur individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija. Ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų namų Krizių centre.

65. Atsakovo vardu registruotas butas su priklausiniais, (duomenys neskelbtini) (įgytas paveldėjimo teisės pagrindu). Atsakovo vardu registruotos šios transporto priemonės: Audi 80 Avant, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, Audi 80 Avant ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) transporto priemonės yra parduotos, tačiau nėra atliktas šių transporto priemonių išregistravimas iš registro. Atsakovas nuo 2024 m. rugpjūčio 14 d. dirba statybininku mažojoje bendrijoje (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis – 1525 Eur neatskaičius mokesčių. Atsakovas pateikė duomenis, jog turi skolinių įsipareigojimų – turi pareigą apmokėti paveldėto turto komunalinius mokesčius, moka namo renovacijos mokestį, moka įmokas pagal išperkamosios nuomos sutartį, taip pat yra skolingas UAB (duomenys neskelbtini). Atsakovas tvirtina, kad vaiko išlaikymui negali skirti didesnės nei 250 Eur sumos.

66. Teismo vertinimu, nepaisant turimų skolinių įsipareigojimų, atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės – jis dirba ir gauna pajamas, jo šiuo metu užimamos pareigos (statybininkas) turi paklausą darbo rinkoje, todėl esant aplinkybėms, jog jo gaunamos pajamos nėra pakankamos teikti būtino išlaikymo vaikui, atsakovas turi galimybę ieškotis geriau apmokamo darbo. Be kita ko, įvertinus, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, spręstina, jog nėra ribojamos atsakovo galimybės susirasti ir papildomą darbą. Taip pat pastebėtina, jog atsakovas turi realias galimybes susirasti ir kitokio pobūdžio darbą – iki įsidarbinimo mažojoje bendrijoje (duomenys neskelbtini), L. J. dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Ieškovės galimybės įsidarbinti pilnu etatu yra ribojamos dėl objektyvių priežasčių – mergaitė dažnai serga, todėl negali nepertraukiamai lankyti ugdymo įstaigos. Tačiau, teismo vertinimu, gana dažnas dukros sirgimas savaime neeliminuoja ieškovės galimybių ieškoti darbo ne pilnu etatu ir tokiu būdu prisidėti prie vaiko išlaikymo. Pastebėtina, jog byloje nėra pateikta įrodymų apie ieškovės sveikatos sutrikimus, kurie ribotų jos galimybes dirbti ir užsidirbti.

67. Taigi remiantis nurodytomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į paminėtą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, jog atsakovas turi teikti dukrai 300 Eur dydžio išlaikymą, o likusią dalį, t. y.150 Eur – ieškovė.

68. Todėl iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikyti priteistina po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pateikimo dienos (nuo 2024 m. kovo 25 d.).

69. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

70. Ieškovė ieškinyje pateikė prašymą priteisti 1725 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad atsakovas nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki 2024 m. vasario 29 d. kas mėnesį nepilnametės dukros išlaikymui skyrė po 100 Eur, pervedant pinigus į ieškovės banko sąskaitą arba paduodant grynais. Nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 22 d. davė 200 Eur vaiko išlaikymui. Ieškovės teigimu, atsakovas už laikotarpį nuo gyvenimo skyriumi išlaikymą turėjo dukrai teikti po 350,00 Eur kas mėnesį, kad būtų patenkinti dukros minimalūs ir specialieji poreikiai, tačiau tam lėšų atsakovas neskyrė, todėl prašo nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. 2024 m. kovo 22 d., priteisti dukrai išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant, kad atsakovas dukrai turėjo mokėti po 350,00 Eur kas mėnesį ir iš šios sumos atmetus teiktą išlaikymą: nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., t. y. 22 dienas (250 Eur/31 dienų x 22 dienų = 177 Eur), už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. po 250 Eur per mėnesį (250 Eur x 6 mėn. = 1500,00 Eur), už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 22 d. ((350 Eur/31 dienos x 22 dienos) – 200 Eur, kurie jau buvo sumokėti) = 48,00 Eur). Iš viso atsakovo išlaikymo įsiskolinimas nepilnametei dukrai už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki 2024 m. kovo 22 d. sudaro 1725 Eur.

71. Atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nurodo, kad jis kiekvieną mėnesį vidutiniškai skirdavo 200-300 Eur dukros išlaikymui. Aptariamu laikotarpiu į ieškovės banko sąskaitą pervedė 240,20 Eur, tačiau tarp šalių buvo įprasta praktika, kad pinigus atsakovas paduodavo didžiąją dalį grynaisiais, ką patvirtina ir pati ieškovė ieškinyje. Atsakovas nurodė, kad nerinkdavo jokių rašytinių ieškovės patvirtinimų apie paduotus pinigus, kadangi tuo metu dar sutuoktiniai kurį laiką bendravo, net buvo kalbų apie bandymus taikytis, todėl nematė poreikio rinkti įrodymus. Pastebi, kad ieškovės aplinkybę apie tai, kad atsakovas neva skirdavo tik 100 Eur grynaisiais paneigia ir faktas, kad aptariamu laikotarpiu iškovė toliau niekur nesidarbino, neieškojo papildomų pajamų šaltinių (kas patvirtintų faktą, kad skiriamo išlaikymo iš esmės neužtenka). Atsakovas pažymi, kad laikotarpiu, kai dukra gyveno skyrium nuo tėvo iki ieškinio pateikimo teismui (nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki 2024 m. vasario 29 d.) atsakovas dukrai skyrė apie 2500 Eur išlaikymą.

72. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (šiuo atveju iki 2022 m. rugsėjo 12 d.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013

73. Teismo vertinimu, vaiko poreikiai iki ieškinio pateikimo teismui dienos objektyviai negalėjo būti žymiai mažesni nei šiuo metu, todėl įvertinus šiame sprendime jau analizuotas aplinkybes, susijusias su vaiko poreikiams patenkinti būtina suma, darytina išvada, kad vaikui išlaikyti per mėnesį iki ieškinio pateikimo teismui dienos buvo reikalinga 600 Eur suma. Nesant įrodymų, kad iki ieškinio pateikimo teismui dienos šalių turtinė padėtis buvo kardinaliai skirtinga nei dabar, atimant valstybės teikiamą paramos vaikui sumą, spręstina, kad atsakovas vaikui turėjo teikti 300 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį.

74. Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt.

75. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, kuriuo asmuo neteikė išlaikymo savo vaikams, t. y. dėl momento, nuo kada asmuo nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, asmuo, prašantis priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turi nurodyti, nuo kada kitas tėvas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o kitas tėvas – įrodinėti, jog išlaikymas buvo teiktas, o tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

76. Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir išklausęs ieškovės, jos atstovės ir atsakovo atstovės paaiškinimus daro labiau tikėtiną išvadą, kad nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios iki ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas L. J. teikė dukrai ne mažesnį nei 300 Eur išlaikymą. Viena vertus, kaip nurodė atsakovas, jis prie dukros išlaikymo prisidėjo ne tik pinigais, tačiau ir daiktais: pirko rūbus, batus, maistą ir kt. Šių aplinkybių ieškovė ne tik neneigė, tačiau ir teismo posėdžio metu papildė, jog atsakovas dukters gimtadienio proga jai nupirko dviratį, tortą. Išvadą teikiančiai institucijai atsakovas nurodė analogiškas aplinkybes, t. y., jog dukrai M. pirko ir perka rūbus, nuperka maisto produktus ir kas mėnesį skyrė ir skiria apie 200 Eur grynaisiais. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas vedasi mergaitę į baseiną ir žaidimų kambarį. Kita vertus, ieškovė taip pat neneigė, jog atsakovas dukros išlaikymui ne tik pervesdavo pinigus į jos banko sąskaitą, tačiau ir duodavo grynaisiais. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog atsakovas ieškovei grynaisiais pinigais duodavo ne 100 Eur kaip teigia ieškovė. Priešingu atveju, nėra suprantama kokiu būdu ieškovė su dukra išgyvendavo iš, kaip ji teigia, 100 Eur atsakovo duodamos sumos ir 152 Eur mokamų vadinamų vaiko pinigų (394 Eur šalpos neįgalumo pensija paskirta jau po ieškinio pateikimo teismui dienos). Pastebėtina, jog teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog pragyventi jai niekas nepadeda – ji su dukra gyvena tik iš valstybės mokamų išmokų ir atsakovo teikiamo išlaikymo. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų ir ieškovė nenurodė, jog dėl to, kad atsakovas teikė pernelyg mažą išlaikymą dukrai, ji ieškojo galimybės įsidarbinti ir gauti pajamų). Be kita ko, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad iš gaunamų pinigų ji kas mėnesį dar susitaupo apie 150 Eur.

77. Taigi, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas, vadovaudamasis civiliniame procese galiojančia tikėtinumo taisykle (išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus), sprendžia, kad atsakovas teikė 300 Eur dydžio išlaikymą vaikui, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

78. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai, o skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas), laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2024 m. kovo 25 d. nutartimi, naikintos nuo sprendimo priėmimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

79. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

80. Ieškovė ir atsakovas pagal įstatymą yra atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) mokėjimo (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnis), todėl visos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš valstybės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti K. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo L. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei K. J. sugrąžinti ikisantuokinę pavardę G., atsakovui L. J. palikti jo prigimtinę pavardę J..

Nustatyti nepilnametės dukters M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove K. J., jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialiniam išlaikymui po 300,00 Eur (po tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo dienos (nuo 2024 m. kovo 25 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti K. J. dukters priteisto materialinio išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindu. Įpareigoti atsakovą L. J. dukters išlaikymui priteistas lėšas pervesti į K. J. atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800. Įpareigoti atsakovą dukrai priteistą materialinį periodinį išlaikymą sumokėti iki mėnesio 15 d.

Nustatyti tokią atsakovo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- atsakovas su mažamečiu vaiku M. J. bendrauja telefoninėmis bei kitomis elektroninio ryšio priemonėmis du kartus per savaitę, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, kai tai netrukdo vaiko ugdymui, sveikatai ar poilsiui. Apie numatomą bendravimo su mažamete dukra laiką atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 valandas telefonu;

- L. J., grįžęs į Lietuvos Respubliką, bendrauja su nepilnamete dukra M. J. 2 kalendorines dienas iš eilės (1 nakvynė), konkrečias bendravimo dienas ir dukros pasiėmimo / grąžinimo į jos gyvenamąją vietą laiką suderindamas su ieškove likus ne mažiau nei 5 (penkioms) kalendorinėms dienoms iki numatomo grįžimo į Lietuvą dienos. Jei vaikas tą dieną lanko ugdymo įstaigą – atsakovas su dukra bendrauja pasibaigus ugdymo laikui. Atsakovas turi teisę M. J. pasiimti iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo laikui;

- lyginiais kalendoriniais metais mažametė M. J. Šv. Kūčias, pirmą Šv. Kalėdų dieną ir pirmą Šv. Velykų dieną praleidžia su mama K. J.. Nelyginiais kalendoriniais metais vaikas šventes mažametė M. J. Šv. Kūčias, pirmą Šv. Kalėdų dieną ir pirmą Šv. Velykų dieną su tėvu L. J., nebent L. J. ir K. J. susitartų kitaip;

- poriniais metais (2024, 2026 ir kt.) tėvas turi teisę bendrauti su dukra per dukros gimimo dieną (gegužės 2 d.), neporiniais metais dukra gimimo dieną (gegužės 2 d.) praleidžia su mama, nebent L. J. ir K. J. susitartų kitaip. Jei vaikas tą dieną lanko ugdymo įstaigą – atsakovas su dukra bendrauja pasibaigus ugdymo laikui. Atsakovas turi teisę M. J. pasiimti iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo laikui;

- kiekvienais metais tėvas su dukra praleidžia savo gimimo dieną (spalio 4 d.) ir Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), paimdamas dukrą 11.00 val., o jei dukrą tą dieną lanko ugdymo įstaigą – pasibaigus ugdymo įstaigos ugdymo laikui, ir grąžindama dukrą tą pačią dieną iki 20.00 val. į dukros gyvenamąją vietą, nebent L. J. ir K. J. susitartų kitaip. Atsakovas turi teisę M. J. pasiimti iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo laikui;

- kiekvienais metais dukra su mama praleidžia mamos gimimo dieną (birželio 14 d.) ir Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį;

- K. J. ir L. J. privalo nedelsdami informuoti vienas kitą jeigu pasikeičia jų ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, telefono numeriai arba kitų elektroninių ryšių priemonių adresai. Jeigu L. J. dėl svarbių priežasčių negali bendrauti su dukra nustatytu laiku, privalo iš anksto pranešti apie tai K. J. telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis;

- šalys iš anksto raštu suderintu tarpusavio susitarimu gali nustatyti ir kitokią skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką.

Nustatyti, kad atsakovo L. J. prievolė pagal uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo L. J. 2024 m. sausio 18 d. sudarytą transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNTI17012024/0002 yra asmeninė atsakovo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė.

Nustatyti, kad atsakovo L. J. prievolės trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2022 m. liepos 26 d. ir 2022 m. rugsėjo 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis perimtus reikalavimus iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) į L. J., yra asmeninės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolės.

Kitos ieškinio dalies netenkinti.

Nuo šio sprendimo priėmimo dienos panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. kovo 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Jurga Jasmontienė