Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės–Sungailienės, Rūtos Latvelės, Ievos Navickaitės–Sakalauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. Č. (toliau – ieškovas, apeliantas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Generalinė prokuratūra, Teisingumo ministerija, VAVPK), kuriuo prašė priteisti 1 794,22 Eur turtinės žalos atlyginimo, 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimo išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. kovo 13 d. apie 11.00 val. ieškovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), atvyko VAVPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus (toliau ir – Skyrius) pareigūnai, kurie ieškovą supažindino su Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi leisti daryti kratą, kurioje buvo nurodyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08538-19 dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Kratos metu buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas iPhone 7, nešiojamas kompiuteris HP Elite Book, USB atmintinė „Kingston“ ir 545 Eur grynųjų pinigų. Pareigūnams atlikus kratą, 2019 m. kovo 13 d. apie 12.30 val. ieškovas buvo atvežtas į Skyrių, apie 18 val. informuotas, kad yra laikinai sulaikytas ir patalpintas į areštinę.

3. Kitą dieną, t. y. 2019 m. kovo 14 d. Skyriaus vyresnioji tyrėja J. S. ieškovui įteikė 2019 m. kovo 13 d. pranešimą apie įtarimą, kuriame buvo nurodyta, kad ieškovas yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. kovo 13 d. Skyriuje pareigūnai, kurių buvo keturi ar penki, darė psichologinį spaudimą, kaltino ieškovą padarius sunkų nusikaltimą, teigė, kad turi daug ieškovo kaltę patvirtinančių įrodymų, žadėjo ieškovui, kad jis bus paleistas, jeigu apklausos metu duos tinkamus parodymus. Ieškovas teigė, jog dėl patirto psichologinio spaudimo, provokacijų, būdamas streso būsenoje 2019 m. kovo 14 d. apklausos metu tyrėjai papasakojo spaudimą dariusių pareigūnų nurodytą tariamos nusikalstamos veikos įvykių seką, po to buvo paleistas iš laikino sulaikymo. Po paleidimo iš sulaikymo kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos. 2019 m. balandžio 10 d. davė parodymus Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai ir atsisakė 2019 m. kovo 14 d. duotų parodymų. Po duotų parodymų ieškovas buvo įsitikinęs, kad jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas bus nedelsiant nutrauktas, tačiau jis nutrauktas buvo 2020 m. balandžio 27 d. prokuroro nutarimu (praėjus metams ir beveik dviems mėnesiams nuo įtarimo įteikimo). Ieškovas nurodė, kad dėl minėtų pareigūnų veiksmų jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

4. Ieškinyje ieškovas taip pat nurodė, kad buvo pažeistos jo teisės, kadangi ikiteisminio tyrimo metu ieškovo gynėjas ne kartą kreipėsi į prokuratūrą dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo duomenimis, tačiau buvo leista susipažinti tik su dalimi ikiteisminio tyrimo medžiagos, argumentuojant tuo, kad tai gali pakenkti ikiteisminiam tyrimui. Neleidus susipažinti su duomenimis, kurių pagrindu pareikšti įtarimai, ieškovas neturėjo galimybės aktyviai gintis, būti išklausytas, vertinti prieš jį surinktų duomenų įrodomąją galią ir patikimumą. Be to, net ir nutraukus ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, jam vis tiek neleidžiama susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Įtarimai ieškovui buvo pareikšti neturint pakankamai duomenų apie padarytą nusikalstamą veiką, pats įtarimas neatitiko teisės aktų nustatytų formos reikalavimų.

5. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. kovo 14 d. jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir ši kardomoji priemonė jo atžvilgiu galiojo iki 2020 m. balandžio 27 d. Taip pat, ikiteisminio tyrimo metu buvo taikomos ir kitos procesinės prievartos priemonės – laikinas sulaikymas, krata, laikinas nuosavybės teisių apribojimas, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas. Tačiau jos buvo taikytos nepagrįstai, kadangi baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas neturint duomenų apie ieškovo padarytą nusikalstamą veiką. Taikytos procesinės prievartos priemonės ir kardomoji priemonė ieškovui sukėlė didelį stresą, išgyvenimus ir nepatogumus.

6. Ieškovas nurodė, kad baudžiamojo persekiojimo trukmė buvo nepagrįstai per ilga, nes baudžiamąjį persekiojimą vykdžiusios institucijos nepadarė visko, kad procesas jo atžvilgiu vyktų be nereikalingo uždelsimo, ilgą laiko tarpą (nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. balandžio 15 d.) ieškovo atžvilgiu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, be to, paimto mobiliojo telefono ir kompiuterio apžiūra vyko nepateisinamai ilgai ir tokiu būdu buvo pažeista ieškovo teisė į apsaugą nuo nepagrįsto proceso delsimo.

7. Ieškovas gynėjui už teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu iš viso sumokėjo 700 Eur, kadangi ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, šios išlaidos turi būti atlygintos. Ikiteisminio tyrimo metu iš ieškovo buvo paimtas telefonas ir kompiuteris, kadangi dėl vykdomos individualios veiklos šie daiktai jam buvo būtini, turėjo įsigyti naują telefoną, už kurį sumokėjo 598,99 Eur ir kompiuterį, už kurį sumokėjo 495,23 Eur. Taigi, iš viso patyrė 1 794,22 Eur turtinės žalos.

8. Ieškovas nurodė, kad taip pat patyrė ir neturtinės žalos, kadangi dėl be jokio pagrindo pradėto ir nepakankamai intensyvaus ikiteisminio tyrimo atlikimo patyrė stresą ir psichologinį spaudimą, netikrumo dėl savo teisių ir pareigų būseną, ieškovo atžvilgiu visiškai nepagrįstai taikomos kardomoji ir procesinės prievartos priemonės varžė jo teises, kadangi buvo apribota teisė veikti savo nuožiūra, savarankiškai tvarkyti gyvenimą, įgyvendinti kitas turimas teises ir laisves. Vien dalyvavimas ikiteisminiame tyrime laikytinas psichologiškai itin sunkia patirtimi. Taikant procesines prievartos priemones buvo kontroliuojama, fiksuojama ir kaupiama elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija, taip pažeidžiant ieškovo teisę į privataus gyvenimo gerbimą bei susirašinėjimo slaptumą. Dėl patirtų išgyvenimų teko kreiptis į psichologą ir psichiatrą, atsirado neigiami padariniai sveikatai – padidėjo kraujospūdis, tapo nervingas, irzlus, dingo koncentracija, sumažėjo darbingumas, naktimis pradėjo kankinti nemiga. Šiuos neigiamus padarinius jaučia iki šiol. Neturtinę žalą vertina 8 000 Eur.

9. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iš prie ieškinio pridėto Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. balandžio 27 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą A. Č. atžvilgiu matyti, jog pagrindą įtarti ieškovą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, bei atlikti kitus tyrimo veiksmus suteikė 2019 m. kovo 11 d. pokalbis tarp ieškovo ir įtariamojo D. A., kuris vyko būtent nusikalstamos veikos padarymo metu.

10. Ieškovui įteiktas 2019 m. kovo 13 d. pranešimas apie įtarimą buvo parengtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytų reikalavimų, jame detaliai aprašyta nusikalstama veika (laikas, vieta ir kitos aplinkybės), nurodytas nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Ieškovo argumentas, kad nebuvo užtikrinta ieškovo teisė į gynybą, nepagrįstas, kadangi 2019 m. kovo 14 d. vykusios ieškovo apklausos metu dalyvavo advokatas B. P., o pats ieškovas nurodė, kad neprieštarauja, jog jį gintų valstybinis gynėjas.

11. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08538-19 ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Prokuroras 2020 m. balandžio 27 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą A. Č. atžvilgiu nurodė, kad visos nurodytos aplinkybės leido įtarti, jog A. Č. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, dalyvauti ją darant ar prisidėti prie jos padarymo, gauti už tai pinigų, tačiau surinktų duomenų pagrįsti jo kaltei nepakako. Ieškovas 2019 m. birželio 21d. kreipėsi į prokurorą su prašymu jo atžvilgiu nutraukti ikiteisminį tyrimą, prokuroras 2019 m. birželio 28 d. nutarime nurodė, kad šiame ikiteisminio tyrimo etape nėra atlikti visi būtini veiksmai, ištirti visi byloje esantys įrodymai. Ieškovas skundė šį nutarimą Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau skundas buvo atmestas.

12. Ieškovas ieškinyje nenurodo jokių konkrečių objektyvių duomenų apie tai, jog pradedant ikiteisminį tyrimą buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, kad po ikiteisminio tyrimo pradėjimo, siekiant išsiaiškinti nusikalstamas veikas padariusius asmenis, buvo atlikti neteisėti procesiniai veiksmai ir jie atlikti pažeidžiant baudžiamojo proceso kodekse nustatytus reikalavimus.

13. Dėl ikiteisminio tyrimo trukmės pagrįstumo atsakovė nurodė, kad ikiteisminis tyrimas vyko pakankamai intensyviai, buvo atlikta daugybė ir savalaikių ikiteisminio tyrimo veiksmų, renkami tyrimui svarbūs duomenys, kurie susiję su tyrimui reikšmingų aplinkybių nustatymu. Teisme buvo nagrinėjamas ne vienas ieškovo skundas dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo ir teismas visais atvejais sprendė, kad ikiteisminis tyrimas nėra vilkinamas, o jo delsimas pateisinamas objektyviomis priežastimis. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi įpareigojo prokurorą ikiteisminį tyrimą užbaigti per tris mėnesius.

14. Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau visi ieškovo prašymai leisti jam išvykti į užsienį buvo tenkinti. Ieškovas nepateikė su ieškiniu nutarimo dėl laikino asmens sulaikymo, todėl nėra galimybės įvertinti laikino sulaikymo pagrindų. Krata ieškovo bute buvo atliekama pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi suteiktą leidimą atlikti kratą. Ieškovo ieškinyje nurodytas argumentas, kad dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, t. y. dėl iš ieškovo paimtų 545 Eur, buvo apsunkinta jo finansinė padėtis, nepagrįstas, kadangi ieškovas keliavo po užsienio valstybes, todėl nėra pagrindo teigti, kad tai sukėlė ypač didelių sunkumų. Be to, procesinių prievartos priemonių taikymo neteisėtumą gali patvirtinti tik jų skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso teisės normų pažeidimas, tačiau tokių duomenų nagrinėjamu atveju nėra.

15. Dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga atsakovė atsiliepime nurodė, kad prokuroras neleido ieškovui ir jo gynėjui susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, kadangi ikiteisminiame tyrime buvo tiriama keleto asmenų bendrais ir koordinuotais veiksmais padaryta nusikalstama veika, turinti ir vieno sunkaus nusikaltimo požymių. Byloje buvo nustatyta, jog įtariamieji yra pažįstami, todėl turėjo galimybę keistis turima informacija, taigi, prokuroras pagrįstai manė, jog leidus įtariamajam ir/ar jo gynėjui susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, galėtų būti pakenkta tyrimo sėkmei.

16. Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovo reikalavimu atlyginti turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos advokato pagalbai ikiteisminio tyrimo metu, nes ieškovas neįrodė būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Šios išlaidos galėtų būti atlygintos tuo atveju, jei būtų nustatyti neteisėti pareigūnų veiksmai ir priežastinis ryšys, lėmęs tokių išlaidų atsiradimą. Dėl kitų patirtų išlaidų (naujo kompiuterio ir naujo mobilaus telefono įsigijimo) nurodė, kad kratos metu paimti daiktai ieškovui buvo grąžinti, o prašymas atlyginti naujų įrenginių įsigijimo išlaidas sudarytų pagrindą ieškovui nepagrįstai praturtėti valstybės atžvilgiu. Atsakovė, nesutikdama su prašoma priteisti neturtine žala nurodė, kad ieškovo teiginiai apie jo patirtus neturtinio pobūdžio nepatogumus yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti objektyviais įrodymais. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad ieškovas dėl prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų patyrė kokių nors bent kiek žymesnių ar išskirtinių neigiamų dvasinių išgyvenimų, kurie teismo galėtų būti įvertinti kaip neturtinė žala.

17. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovui 2019 m. kovo 13 d. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kad jis, veikdamas kartu su D. A. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo 17 820 Eur vertės turtą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 17 820 Eur sumą iš UAB „Konversita“ bankomato išgrynino D. A., kuriuo atžvilgiu buvo taikomos BPK 154 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės. Šių priemonių taikymo metu buvo užfiksuotas pokalbis su ieškovu, kuris kalbėjo telefonu su D. A. nusikalstamos veikos padarymo metu. Turint duomenų, kad ieškovas galimai dalyvavo darant nusikalstamą veiką, jo bute buvo atlikta krata, kurios metu iš ieškovo buvo paimtas nešiojamas kompiuteris, telefonas, atmintinė bei 545 Eur suma grynųjų pinigų. Tą pačią dieną ieškovas buvo laikinai sulaikytas.

18. Atsakovė nurodė, kad pirmą kartą ieškovas buvo apklaustas 2019 m. kovo 14 d., kartu apklausoje dalyvavo jo gynėjas. Ieškovas pasirašydamas apklausos protokolą jokių pastabų dėl spaudimo ar bauginimų nenurodė, nors galėjo tai padaryti. Todėl ieškovo teiginiai dėl jam padaryto spaudimo apklausos metu yra išgalvoti ir klaidinantys. Ieškovas į prokurorą dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga kreipėsi keturis kartus. Prokuroras tenkino ieškovo pirmus du prašymus ir leido jam susipažinti su dalimi ikiteisminio tyrimo medžiagos, kitus du atmetė. Dėl prokuroro nutarimų ieškovas teikė ikiteisminio tyrimo teisėjui skundus, kurie nustatyta tvarka buvo išnagrinėti, o skundai buvo atmesti. Ikiteisminio tyrimo teisėjas sutiko su prokuroro išvada, kad ieškovo ir jo gynėjo susipažinimas su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga gali pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei, sudarytų galimybę kelti naujas versijas, suderinti savo parodymus su bylos duomenimis bei spręsti apie galimas ikiteisminio tyrimo kryptis.

19. Atsakovė dėl ikiteisminio tyrimo trukmės atsiliepime nurodė, kad ieškovas teikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, tačiau skundas buvo atmestas. Be to, teismas konstatavo, kad tyrimo eigoje buvo nuolat atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, renkami tyrimui reikšmingi duomenys. Teismas taip pat nustatė, kad ikiteisminio tyrimo trukmę įtakojo tai, jog įrenginių apžiūroms bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio analizei reikalingos didesnės laiko sąnaudos.

20. Atsakovė nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo nepagrįstas, nes ieškovo pateiktuose dokumentuose nenurodyta kokios gynėjo teisinės paslaugas ieškovui buvo suteiktos, iš turimų dokumentų galima teigti, kad ieškovas mokėjo gynėjui už prašymų ir skundų rengimą ir pateikimą, kurie visi buvo atmesti kaip nepagrįsti, todėl toks ieškovo reikalavimas turėtų būti atmestas. Ieškovo sprendimas įsigyti naują telefoną ir kompiuterį savaime negali būti pagrindu teigti, kad dėl to jis patyrė žalą, visi ikiteisminio tyrimo metu paimti daiktai ieškovui grąžinti, todėl priteisus ieškovui sumas už turtą, kurio jis neprarado, ieškovas nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita. Dėl neturtinės žalos ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ikiteisminio tyrimo metu jis patyrė neturtinę žalą bei atsirado ir egzistuoja jo nurodytos sveikatos problemos.

21. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VAVPK su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad iš baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19 medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas nustatyta tvarka, todėl galima teigti, kad pareigūnai, gavę informaciją apie nusikalstamą veiką teisėtai ir pagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas turint duomenų, kad ieškovas, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurie 2019 m. vasario 27 d. apie 19.15 val. nuotoliniu būdu prisijungė prie UAB „Konversita“ priklausančio valiutos keitimo automato valdymo sistemos, kurioje neteisėtai atliko pakeitimus bei pakeitė UAB „Konversita“ nustatytą valiutos kursą. Dėl to ieškovui 2019 m. kovo 13 d. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kad jis, veikdamas kartu su D. A. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo 17 820 Eur vertės turtą.

22. Iš 2019 m. kovo 14 d. ieškovo apklausos protokolo matyti, kad minėtos apklausos metu ieškovas nurodė, kad neprisipažįsta kaltu dėl pareikšto įtarimo, įtarimo esmę ir kuo yra įtariamas supranta, parodymus duoda neverčiamas ir laisva valia bei neprieštaravo, kad jį gintų valstybinis gynėjas, paskirtas įstatymo nustatyta tvarka, pastabų dėl, jo nuomone, patirto pareigūnų spaudimo nenurodė.

23. Atsakovė dėl paskirtos kardomosios priemonės atsiliepime nurodė, kad skiriant kardomąsias priemones baudžiamosios bylos duomenys pagrįstai leido manyti, jog ieškovas galėjo būti padaręs nusikalstamą veiką, todėl tiek nacionalinės teisės, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikos požiūriu, apie ieškovą surinkta informacija buvo pakankama objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog jis galėjo padaryti nusikaltimą ir buvo pakankama kardomajai priemonei paskirti. Pažymėjo, kad ieškovui buvo paskirta švelniausia kardomoji priemonė, ir atsižvelgiant į jam įteikto pranešimo apie įtarimą turinį, tokia kardomoji priemonė buvo adekvati inkriminuoto nusikaltimo pobūdžiui bei nesuvaržė jo teisių ir laisvių labiau nei buvo būtina proceso tikslams pasiekti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad švelniausia kardomoji priemonė kaip nors iš esmės pažeidė jo interesus, sutrikdė įprastinį jo gyvenimą, sukėlė nepatogumų. Ieškovas nepateikė duomenų, kad paskirta kardomoji priemonė jam būtų užkirtusi kelią nors vieną kartą kur nors išvykti kai jam to reikėjo, arba, kad ieškovo leidimo išvykti prašymas būtų atmestas. Ieškovo teiginiai, kad laukdamas prokuroro sprendimų dėl leidimo išvykti į užsienį jis patyrė stresą, nevertintini sukėlusiais tokių nepatogumų, kurie besąlygiškai gali būti pripažįstami neturtine žala.

24. Atsakovė nurodė, jog šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas dėl tam tikrų konkrečių neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų veiksmų, ar šių neteisėtų veiksmų visumos patyrė šioje byloje prašomą priteisti turtinę žalą. Neturtinės žalos faktą ieškovas grindžia abstraktaus pobūdžio argumentais. Ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka ir priežastiniam ryšiui tarp įvardytų kaip neteisėtų pareigūnų veiksmų bei reikalaujamos neturtinės žalos dydžiui pagrįsti.

25. Ieškovas dublike papildomai nurodė, kad sugretinus 2019 m. kovo 14 d. duotus parodymus su 2019 m. balandžio 10 d. duotais parodymais bei duomenimis, susijusiais su 2019 m. vasario 27 d. ieškovo susirašinėjimu su kitais asmenimis ir judėjimu, matyti, kad ieškovo 2019 m. kovo 14 d. parodymai buvo įtakoti kitų asmenų. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu vyko nepateisinamai ilgai, kadangi maždaug metus nebuvo apžiūrėti tyrimui labai svarbūs daiktai – ieškovo nešiojamas kompiuteris ir mobilus telefonas. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovui susipažinus bent su ta ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi, kuria buvo grindžiamas įtarimas ieškovui, niekaip nebūtų pakenkta ikiteisminio tyrimo sėkmei.

26. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros triplike papildomai nurodė, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo nustatytos ir kitos svarbios aplinkybės, kurios leido įtarti ieškovą padarius nusikaltimą ir tęsti tyrimą jo atžvilgiu: buvo gauta duomenų apie tai, kad kiek anksčiau (2019 m. vasario 12 d. ir 2019 m. vasario 18 d.) buvo bandoma išgryninti pinigus iš automato, tačiau to padaryti nepavyko, ieškovas galėjo dalyvauti pasikėsinime įvykdyti nusikalstamą veiką; nusikalstamos veikos padarymo metu, ieškovo mobilaus telefono buvimo vieta buvo kita, nei nurodė ieškovas bei patvirtino M. G..

27. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, triplike papildomai nurodė, kad ieškovas nuolat klaidino pareigūnus, keisdamas savo parodymus sudarė prielaidas vykdyti jo atžvilgiu baudžiamąjį persekiojimą.

28. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VAVPK triplike nurodė, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė jau aptarė aplinkybes, kurios leido pagrįstai įtarti, kad ieškovas galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dalyvauti ją darant ar prisidėti prie jos padarymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

29. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

29.1. Pranešime apie įtarimą išdėstytos faktinės aplinkybės ir baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindą suformuluoti tokius įtarimus ir esamoje situacijoje įtarti ieškovą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą. Ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl įrodymų trūkumo ir šis pagrindas nepaneigia tyrimo pradžioje buvusių įtarimų kaip teisėto pagrindo pradėti ir vykdyti tyrimą.

29.2. Šiuo atveju buvo pagrindas spręsti dėl būtinybės sulaikyti ieškovą, kol bus atlikti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvę ieškovo elgesį charakterizuojantys duomenys, t. y. nevedęs, niekur nedirba, teistas, gali bandyti paveikti kitus įtariamuosius ir kt., taip pat leido spręsti dėl būtinybės ieškovą sulaikyti būtinų procesinių veiksmų atlikimo laikotarpiui. Ieškovas iš laikino sulaikymo buvo paleistas nedelsiant, kai buvo atlikti visi būtini proceso veiksmai.

29.3. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti ieškovui buvo paskirtas remiantis liudytojų apklausos protokolais, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat atsižvelgta į nusikalstamos veikos sunkumą siekiant užtikrinti jo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, įtariamos veikos pobūdis ir pavojingumas, pripažintini pakankamu pagrindu pareigūnams spręsti dėl rašytinio pasižadėjimo neišvykti reikalingumo. Ieškovas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė teiginių, jog skirta kardomoji priemonė apribojo jo planuotas keliones už Lietuvos ribų.

29.4. Konstatavus pagrindą įtarti ieškovą padarius nusikalstamą veiką, atmestini ieškovo argumentai esą ikiteisminio tyrimo metu jam be pagrindo buvo taikyta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taip pat procesinės prievartos priemonės (krata, laikinas sulaikymas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas, elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolė, fiksavimas bei kaupimas).

29.5. 2019 m. kovo 14 d. vykusios ieškovo apklausos metu dalyvavo gynėjas B. P., pasirašydamas apklausos protokolą, ieškovas nurodė, kad apklausos protokolas surašytas teisingai, pastabų dėl, jo nuomone, patirto pareigūnų spaudimo nenurodė. Paleistas iš laikino sulaikymo, ieškovas tik praėjus kuriam laikui sudarė sutartį su savo pasirinktu gynėju advokatu Paulium Snukiškiu ir tik 2020 m. balandžio 23 d. priimtas nutarimas nutraukti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą. Pirminės apklausos metu ieškovas nepripažino padaręs nusikaltimą, taigi kritiškai vertinti ieškovo teiginiai apie jam darytą psichologinį spaudimą apklausos metu. Byloje be subjektyvaus paties ieškovo vertinimo, nepateikta įrodymų dėl daryto psichologinio spaudimo ar emocinio poveikio, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus pareigūnų veiksmus pažeidžiant atidumo ar rūpestingumo pareigas.

29.6. Įvertinus atlikto ikiteisminio tyrimo specifiką, plataus masto tyrimą, ieškovo santykius su kitu įtariamuoju D. A. (draugai), paties ieškovo poziciją ikiteisminio tyrimo metu keičiant parodymus, priklausomai nuo ikiteisminio tyrimo eigos, atmestini ir ieškovo teiginiai, esą jo teisės aktyviai gintis ir būti išklausytam buvo pažeistos, jam neturint galimybės susipažinti su reikšmingais ikiteisminio tyrimo duomenimis.

29.7. Teismuose buvo nagrinėjamas ne vienas ieškovo skundas dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo ir teismai visais atvejais konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas nėra vilkinamas, o jo delsimas pateisinamas objektyviomis priežastimis. Tyrimo eigoje buvo nuolat atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, renkami tyrimui reikšmingi duomenys. Ikiteisminio tyrimo trukmę įtakojo tai, kad įrenginių apžiūroms ir perduodamo turinio analizei reikalingos didesnės laiko sąnaudos. Todėl ieškovo teiginiai, jog ikiteisminio tyrimo institucija aplaidžiai ir nekompetentingai (ne)veikė, atmesti.

29.8. Nėra pagrindo teigti, kad kratos metu paimtų ieškovui priklausančių nešiojamojo kompiuterio ir mobiliojo įrenginio apžiūros buvo vilkinamos, kadangi apžiūroms atlikti reikėjo tam tikro laiko tarpo, buvo nuspręsta atlikti apžiūras ne tik iš ieškovo paimtiems daiktams, tyrimo metu apžiūros buvo atliekamos ir kitiems įtariamiesiems priklausiusiems daiktams. Be to, būtinas tam tikras laikas, atlikti duomenų, gautų ikiteisminio tyrimo metu, sugretinimui ir analizei. Ieškovui jo daiktai grąžinti iš karto po atlikto procesinio veiksmo.

29.9. Sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo priimtas 2020 m. balandžio 27 d., per protingą laiko tarpą, – tuomet, kai buvo gauti visi tyrimui svarbūs duomenys ir įvertinus visą medžiagą. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad ikiteisminio tyrimo procesas būtų nepagrįstai vilkinamas ar pažeista pareiga elgtis rūpestingai bei atidžiai.

29.10. Nenustačius neteisėtų pareigūnų veiksmų atliekant ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, ieškinio reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

30. Apeliantas (ieškovas) A. Č. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

30.1. Sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kadangi sprendimas iš esmės motyvuojamas atsakovių procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, kuriuos teismas perkėlė į sprendimą. Teismas nevertino ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytų motyvų.

30.2. 2019 m. rugsėjo 4 d. buvo surašytas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (toliau – Protokolas), kuriame yra pateiktas 2019 m. kovo 11 d. tarp ieškovo ir D. A. vykusių pokalbių turinys. Protokolas surašytas praėjus pusei metų nuo ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu pradžios, kas reiškia, jog duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovas padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, objektyviai net neegzistavo. Atitinkamai negalėjo būti sankcionuotos procesinės prievartos priemonės ieškovo atžvilgiu. Teismas sprendime taip pat nenurodė jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad ieškovas galimai padarė nusikalstamą veiką ir, kad jo atžvilgiu būtų buvę reikalinga pradėti ikiteisminį tyrimą.

30.3. Įtarimo formuluotėje nebuvo nurodyto ieškovo vaidmens, kaltės formos, faktiniai duomenys, kuriuos įvertinus būtų galima padaryti išvadą, kad buvo padaryta konkreti nusikalstama veika ir kad ją padarė būtent ieškovas; nėra aiškiai ir konkrečiai aprašyta nusikalstama veika (padarymo vieta, laikas, kitos aplinkybės) ir nenurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Nutarime nenurodyta jokių aplinkybių ir objektyvių duomenų, kad ieškovas dalyvavo atliekant nusikalstamą veiką. Pokalbių duomenys akivaizdžiai buvo nepakankami ieškovo atžvilgiu pradėti ir daugiau nei metus vykdyti baudžiamąjį persekiojimą.

30.4. Nei 2019 m. kovo 14 d. apklausoje pas tyrėją, nei 2019 m. balandžio 10 d. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tyrėja ir prokuroras ieškovo neprašė paaiškinti aplinkybių, susijusių su 2019 m. kovo 11 d. vykusiais pokalbiais tarp ieškovo ir D. A., šios aplinkybės ieškovui nurodytos tik 2020 m. balandžio 15 d. Priimdamas sprendimą teismas netyrė ir nesiaiškino ieškovo nurodytų aplinkybių susijusių su ikiteisminio tyrimo pradėjimu, pareikštu įtarimu, ieškovo apklausos atlikimu, sprendime nepateikė jokių motyvų, kodėl ieškovo nurodytus motyvus teismas laikė nepakankamais patenkinti ieškinį.

30.5. Teismas nenurodė pakankamai motyvų, kodėl kardomoji priemonė – sulaikymas taikytas pagrįstai, t. y. nenurodė kaip įtartos veikos pobūdis sąlygoja sulaikymo taikymą, koks konkretus ikiteisminio tyrimo duomuo pagrindžia sulaikymo būtinumą. Be to, sprendime nurodyta, kad ieškovas iš sulaikymo buvo paleistas nedelsiant, kai buvo atlikti visi būtini proceso veiksmai, tačiau neįvardijo kokie tie visi būtini proceso veiksmai buvo atlikti.

30.6. Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti taikymas sukėlė ieškovui sunkumų ir nepatogumų, kadangi jokios nusikalstamos veikos nepadaręs asmuo neturėtų prašyti prokuroro leidimo vykti į užsienį.

30.7. Ieškovas parodymus davė ne savo valia, parodymai buvo duoti tokie, kokie buvo reikalingi pareigūnams, todėl, priešingai nei sprendė teismas, nėra pagrindo abejoti ieškovo pozicija, kad jam pareigūnai darė spaudimą.

30.8. Ieškovas dėl ikiteisminio tyrimo trukmės nurodytas aplinkybes ir motyvus buvo išdėstęs savo procesiniuose dokumentuose ir jais grindė savo poziciją, tačiau sprendime teismas dėl pirmiau nurodytų aplinkybių ir motyvų visiškai nepasisakė. Atitinkamai yra visiškai neaišku, kodėl ieškovo nurodytos aplinkybės ir motyvai liko neįvertinti sprendime.

30.9. Pareigūnai ieškovo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, todėl ieškovas turi teisę į žalos atlyginimą.

31. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto (ieškovo) apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

31.1. Teismas įvertino ir pasisakė dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d., 2020 m. vasario 14 d. nutarčių bei dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties, kurios priimtos išnagrinėjus ieškovo skundus dėl ikiteisminio tyrimo trukmės pagrįstumo. Teismo išvada, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo vilkinamas pagrįsta įrodymais bei motyvuota, todėl ieškovo argumentai buvo pagrįstai atmesti.

31.2. Nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo spręsti, kad baudžiamojo proceso metu būtų pažeista pareiga elgtis rūpestingai bei atidžiai. Taip pat teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jam taikomos kardomosios priemonės sukėlė žalą.

31.3. Siekiant konstatuoti neteisėtus ikiteisminio tyrimo veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Šiuo atveju tokių aplinkybių nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nenustatyta.

31.4. Teismas nurodė ir įvertino visus šalių argumentus bei pagrįstai sprendė, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pagrįstam įtarimui, kad jis galėjo dalyvauti nusikalstamos veikos padaryme, kardomųjų priemonių skyrimas atitiko BPK nustatytus tikslus, baudžiamasis procesas nevyko pernelyg ilgai. Skundžiamame teismo sprendime išdėstytos visos esminės ginčo aplinkybės bei pateiktas jų įvertinimas.

32. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto (ieškovo) apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

32.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visą turimą baudžiamosios bylos medžiagą, taip pat atsižvelgęs į ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu nutraukimo pagrindą, skundžiamame sprendime padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindą įtarti ieškovą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą, todėl pagrįstai ieškovo baudžiamojo persekiojimo pradėjimo ir vykdymo nepripažino neteisėtais.

32.2. Vien tai, jog elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas nagrinėjamu atveju buvo surašytas vėliau nei padarytas atitinkamas telefoninio pokalbio garso įrašas, kuriuo buvo grindžiamas įtarimas ieškovui, negali paneigti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai objektyviai disponavo atitinkamu garso įrašu ir pagrįstai juo galėjo grįsti įtarimą.

32.3. Iš byloje esančio 2019 m. kovo 13 d. pranešimo apie įtarimą turinio aiškiai matoma, kad jame yra visi BPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyti privalomi tokio pranešimo elementai: 1) pakankamai detaliai aprašyta inkriminuojama nusikalstama veika, nurodant tiek jos laiką, tiek vietą, tiek kitas reikšmingas aplinkybes (pvz., panaudotos apgaulės būdą, pagrobtų piniginių lėšų sumą, bendrininkavimą su kitais asmenimis, pinigų gavimą iš D. A. ir pan.); 2) nurodytas nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal konkretų BPK straipsnį; 3) išvardintos BPK numatytos įtariamojo teisės.

32.4. Skundžiamame teismo sprendime išsamiai išanalizuota kasacinio teismo praktika aktualiu klausimu bei ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08538-19 nustatytų aplinkybių visuma, atsižvelgta į ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų užfiksuotą 2019 m. kovo 11 d. ieškovo ir D. A. telefoninį pokalbį, į faktą, kad ieškovas iš karto po nusikaltimo įsigijo naują automobilį ir negalėjo nuosekliai paaiškinti lėšų šaltinio šiam pirkiniui, taip pat į tirtos nusikalstamos veikos pobūdį bei ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu nutraukimo pagrindą.

32.5. Aplinkybė, kad ir atsakovės atstovai savo procesiniuose dokumentuose rėmėsi tais pačiais baudžiamosios bylos duomenimis, kuriais grindžiamas skundžiamas teismo sprendimas, nesudaro pagrindo teigti, kad šio teismo sprendimo motyvacija, kaip tvirtinama apeliaciniame skunde, buvo ydinga, nes neva apsiribojo tik atsakovės atstovų procesinių dokumentų motyvų mechaniniu perkėlimu į sprendimą.

32.6. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, jog teismas, spręsdamas dėl ieškovui taikyto laikino sulaikymo teisėtumo, analizavo šios procesinės prievartos priemonės taikymą reglamentuojančių teisės normų turinį, kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu, nutarimo sulaikyti asmenį turinį, vertino baudžiamojoje byloje buvusius duomenis, charakterizuojančius ieškovą, apibūdinančius tirtos nusikalstamos veikos pobūdį ir kt., atsižvelgė į laikino sulaikymo terminų bei kitų proceso teisės reikalavimų nepažeidimo faktą, sulaikymo metu atliktus kitus procesinius ikiteisminio tyrimo veiksmus.

32.7. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad laikino sulaikymo metu buvo atlikta daug neatidėliotinų ikiteisminio tyrimo veiksmų: kratos, laikinas sulaikymas, apklausa, papildoma apklausa ir suėmimas, liudytojų apklausos, parodymas atpažinti, pateiktų daiktų paėmimas, valiutos keitimo aparato kameros apžiūra, parodymas atpažinti.

32.8. Be paties ieškovo subjektyvių teiginių, byloje nėra jokių duomenų apie ieškovui neva darytą neteisėtą spaudimą ar jo teisės į gynybą pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nekonstatavo atitinkamų neteisėtų pareigūnų veiksmų valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo prasme.

32.9. Ieškovas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų neįrodė, todėl ieškovo reikalaujamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas jam negali būti priteistas.

33. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VAVPK, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto (ieškovo) apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

33.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo principus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl to tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma.

33.2. Tyrimo metu surinkti duomenys buvo išsamiai aptarti pirmosios instancijos skundžiamame teismo sprendime ir suteikė pagrindą ikiteisminio tyrimo pareigūnams įtarti apeliantą galimai dalyvavus nusikalstamoje veikoje.

33.3. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsižvelgiant į įtartos veikos pobūdį ir visą iki tol ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, sprendimas sulaikyti ieškovą negali būti pripažintas nepagrįstu.

33.4. Apeliantas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė teiginių, kad kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti, realiai apribojo jo teises ar apsunkino jų įgyvendinimą, sukėlė sunkumų ar nepatogumų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo pripažinti neteisėtus pareigūnų veiksmus skiriant ieškovui (apeliantui) pasižadėjimą neišvykti.

33.5. Ieškovas (apeliantas) nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nepagrįstas ir ilgas, jog jo atžvilgiu atlikti pareigūnų veiksmai buvo neteisėti. Ieškovas tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde deklaratyviai dėstė savo argumentus dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, nepagrįsdamas jų objektyviais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

35. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

36. Teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį faktinių ir teisinių argumentų, patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

37. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nenustačius neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų ikiteisminiame tyrime, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

38. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. vasario 28 d. UAB „Konversita“ pareiškimo „Dėl įvykio „Akropolio“ prekybos centre“ pagrindu VAVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ajame skyriuje (toliau – ir Skyrius) 2019 m. vasario 28 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08538-19 dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 198¹ straipsnio 1 dalyje (neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos) ir 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2019 m. vasario 27 d. apie 19.15 val. neteisėtai prisijungus nuotoliniu būdu prie valiutos keitimo automato valdymo sistemos, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, pakeitus valiutos keitimo kursą, iš valiutos keitimo automato, esančio prekybos cente „Akropolis“, Ozo g. 25, Vilnius, buvo fiziškai išgryninta apie 18 000 Eur. Dėl minėto įvykio UAB „Konversita“ padaryta 18 000 Eur turtinė žala.

39. 2019 m. kovo 13 d. apie 11.00 val. ieškovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas) atvyko Skyriaus pareigūnai, kurie Bute, siekiant surasti ir paimti mobiliojo ryšio telefonus, SIM korteles, SIM kortelių rėmus, kompiuterius, jų laikmenas, kitus galinius tinklo įrenginius, rankraščius su tyrimui reikšmingais duomenimis, bei kitais informacinio turinio dalykais, nusikalstamu būdu gautus pinigus, kitus reikšmingus tyrimui daiktus, atliko kratą, kurios metu buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas iPhone 7, nešiojamasis kompiuteris HP Elite Book, USB atmintinė „Kingston“ ir 545 Eur grynųjų pinigų.

40. Ieškovas 2019 m. kovo 13 d. apie 12.30 val. atvežtas į Skyrių, 2019 m. kovo 13 d. 15.00 val. priimtas nutarimas sulaikyti ieškovą, kadangi paaiškėjo BPK 122 straipsnyje nustatyti suėmimo pagrindai ir sąlygos. Nutarime nurodyta, kad yra pagrindo manyti, kad ieškovas gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, nes yra nevedęs, niekur oficialiai nedirba, registruotas darbo biržoje, anksčiau yra teistas, taip pat gali trukdyti procesui, nes pats ar per kitus asmenis gali paveikti kitus asmenis, be to, gali sunaikinti, paslėpti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19, tomas VIII, l. 8 – 10).

41. 2019 m. kovo 13 d. ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmenimis, kurie 2019 m. vasario 27 d. apie 19.15 val. nuotoliniu būdu prisijungė prie UAB „Konversita“ priklausančio ir PC „Akropolis“, adresu Ozo g. 25, Vilniuje, esančio valiutos keitimo automato valdymo sistemos, kurioje neteisėtai atliko pakeitimus bei pakeitė UAB „Konversita“ nustatytą valiutos kursą, nustatant, kad 1 JAV doleris lygus 990 Eur, o D. A. 2019 m. vasario 27 d. laikotarpiu nuo 19.22 val. iki 19.54 val., būdamas PC „Akropolis“, esančiame adresu Ozo g. 25, Vilniuje, į UAB „Konversita“ priklausantį valiutos keitimo bankomatą per kelis kartus įnešė tiksliai nenustatytą pinigų sumą JAV doleriais, o išgrynino 17 820 Eur, kuriuos vėliau perdavė jam (A. Č.), tokiais savo veiksmais jis, panaudodamas apgaulę ir veikdamas su D. A. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir kitų asmenų naudai įgijo 17 820 Eur vertės turtą, padarydamas UAB „Konversita“ 17 820 Eur vertės turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. Č. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19, tomas VIII, l. 35; ieškinio 3 priedas ).

42. Iš 2019 m. kovo 13 d. įtariamojo laikino sulaikymo protokolo ir 2019 m. kovo 14 d. nutarimo paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį nustatyta, kad ieškovas buvo faktiškai sulaikytas nuo 2019 m. kovo 13 d. 11.00 val. iki 2019 m. kovo 14 d. 15.10 val., t. y. 28 val. 10 min. (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19, tomas VIII, l. 11–12).

43. 2019 m. kovo 14 d. nutarimu ieškovui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. A.. Kardomoji priemonė paskirta motyvuojant tuo, kad padarytas nusikaltimas, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, įtariamasis šiuo metu niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, nevedęs. Kardomoji priemonė paskirta siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19, tomas VIII, l. 16, ieškinio priedas Nr. 20).

44. Vilniaus apygardos prokuratūros 1 – ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2020 m. balandžio 27 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08538-19 ieškovo atžvilgiu nutrauktas vadovaujantis BPK 139 straipsnio 1 dalimi, 152 straipsnio 6 dalimi, 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Taip pat panaikinta ieškovui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei panaikintas taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas 545 Eur grynųjų pinigų, paimtų 2019 m. kovo 13 d. kratos metu (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19, tomas VIII, l. 63 – 67, ieškinio priedas Nr. 5).

45. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kilusios dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų, t. y. kad baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas nesant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti jį padarius nusikaltimą; pranešimas apie įtarimą neatitiko jo turiniui keliamų reikalavimų; ieškovo atžvilgiu buvo nepagrįstai pritaikyta kitokia procesinės prievartos priemonė (laikinas sulaikymas) bei kardomoji priemonė (rašytinis pasižadėjimas neišvykti), kuri suvaržė jo judėjimo laisvę; pareigūnai ieškovo atžvilgiu darė spaudimą; ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu užsitęsė pernelyg ilgai dėl tyrėjų aplaidumo ir nekvalifikuotumo, tuo buvo pažeista bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovas įrodinėjo, jog dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų patyrė 1 794,22 Eur turtinę ir 8000 Eur neturtinę žalą.

46. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ikiteisminį tyrimą atlikusi institucija turėjo pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą, jį tęsti, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, atitinkamai ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai – įtarimo ieškovui, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, pareiškimas, procesinės prievartos priemonės (laikino sulaikymo) bei kardomosios priemonės (rašytinio pasižadėjimo neišvykti) paskyrimas nebuvo neteisėti, ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas nepateisinamai ilgai. Pirmosios instancijos teismas teisėsaugos pareigūnų neteisėtų veiksmų nenustatė, sprendė, jog, nesant nustatytų būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Dėl pirmosios instancijos teismo pareigos motyvuoti priimamą procesinį sprendimą

47. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą sprendimą, tinkamai jo nemotyvavo, teismo argumentai dėl pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu ir pareikšti jam įtarimą yra abstraktūs, paremti tik atsakovės atstovų procesinių dokumentų motyvais (pvz., pažodiniu prokuratūros atsiliepimo į ieškinį motyvų perrašymu), konkrečiai neįvardijant nei kokia konkreti medžiaga, nei kokios konkrečios aplinkybės sudarė pagrindą ikiteisminiam tyrimui pradėti ir įtarimui ieškovui pareikšti, tuo tarpu ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodyti motyvai nepagrįstai nevertinti, taigi pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neištyrė visų reikšmingų bylai faktinių aplinkybių.

48. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Taigi teismas sprendime pateiktas išvadas privalo motyvuoti ne tik nurodydamas atitinkamą teisės normą, bet ir išdėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimą.

49. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, o teismo procesinio sprendimo nepakankamas motyvavimas nesudaro absoliutaus jo negaliojimo pagrindo. Jeigu nenustatoma kitų apeliacijos pagrindų, teismo sprendimas neturėtų būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai nepakankamai išsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą. Jei teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2013; 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 39 punktą; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020 40 punktą, kt.).

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį ir bylos duomenis, pažymi, kad, pirmosios instancijos teismo sprendime išanalizuota aktuali EŽTT ir kasacinio teismo praktika, atsižvelgta į tirtos nusikalstamos veikos pobūdį, ikiteisminio tyrimo apimtį bei ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu nutraukimo pagrindą, pateikti tiek teisiniai, tiek faktiniai argumentai, kuriais remdamasis bylą nagrinėjęs teismas ieškinio reikalavimus pripažino nepagrįstais. Nors apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai teisėjų kolegijos vertinimu galėtų būti išsamesni, skundžiamame teismo sprendime atsakyta į esminius bylos nagrinėjimo metu keltus klausimus bei įvertinti pagrindiniai faktiniai ir teisiniai nagrinėto ginčo aspektai, bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė ieškinį, teismo pozicija apeliantui yra aiški bei suprantama, taip pat akivaizdu, kad tam tikri motyvacijos detalumo trūkumai nesutrukdė apeliantui pasinaudoti apeliacijos teise, todėl apskųsto sprendimo motyvų išsamumo trūkumas nevertintinas kaip esminis pažeidimas, kuris teiktų pagrindą pripažinti, kad apskųstas sprendimas turi būti panaikintas.

51. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apelianto nurodoma aplinkybė, jog tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir atsakovės atstovai savo procesiniuose dokumentuose rėmėsi tais pačiais baudžiamosios bylos duomenimis (dokumentais), jais grindžiamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, cituojant šių dokumentų turinį, nesudaro pagrindo teigti, kad teismo sprendimo motyvacija, buvo ydinga, apsiribojo vien atsakovės atstovų procesinių dokumentų motyvų mechaniniu perkėlimu į sprendimą. Vien tai, kad apeliantas su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir argumentais nesutinka, apeliaciniame skunde pateikia savitą bylos faktinių aplinkybių interpretaciją, nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ir pažeidžia apeliaciniame skunde nurodomas proceso teisės normas. Savo esme analogiškos pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, nurodant, jog aplinkybė, kad byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismų nurodytais motyvais, neteikia pagrindo spręsti, jog skundžiami teismų procesiniai sprendimai yra nemotyvuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020, 25 punktą).

Dėl pagrindo ieškovo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą ir ieškovui pareikšti įtarimą

52. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro G. N. 2020 m. balandžio 27 d. nutarimu nutarta ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-08538-19 (kuris buvo pradėtas 2019 m. vasario 28 d.) ieškovo atžvilgiu nutraukti. Nutarime konstatuota, kad nustatytos aplinkybės leido įtarti, jog ieškovas galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, dalyvauti ją darant ar prisidėti prie jos padarymo, gauti už tai pinigų, tačiau, įvertinus visą ikiteisminio tyrimo medžiagą, taip pat atsižvelgiant į principą, jog visi neaiškumai aiškintini kaltinamojo (įtariamojo) naudai, daroma išvada, kad tokių duomenų pagrįsti jo kaltei nepakanka. Taigi ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminio tyrimo eigoje nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltę dėl ieškovui inkriminuotos BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Ieškovas nagrinėjamoje byloje teigia, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu apskritai negalėjo būti pradėtas, nesant pakankamai duomenų ir teisinio pagrindo, todėl dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią prašo priteisti.

53. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai. Pagal CK 6.272 straipsnio 3 dalį, be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra nurodyta, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktą; kt.).

55. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas. Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013).

56. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neteisėtais veiksmais (kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga) gali būti teismo pripažinti tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015).

57. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, žalos atlyginimo civilinėje byloje sprendžiama pagal tai, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė pagal BPK nuostatas, tinkamai vykdydami bendras ir specialias pareigas. Turi būti įvertinta, ar buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti tyrimą (BPK 166 straipsnis), ar buvo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), ar pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir buvo kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 35 punktas).

58. Pažymėtina, kad ne bet koks teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493-421/2016). Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018, 31 punktas; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-611/2021; kt.).

59. Nagrinėjamoje byloje visų pirma keliamas valstybės civilinės atsakomybės klausimas dėl to, kad ieškovo įsitikinimu ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai. Taigi, siekdamas nustatyti, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, teismas turi įvertinti, ar ieškovo atžvilgiu pagrįstai buvo pradėtas ir vykdytas ikiteisminis tyrimas, ar ikiteisminį tyrimą organizavęs prokuroras ir jį vykdę pareigūnai, tinkamai atliko jų kompetencijai priskirtas funkcijas, nepažeidė teisės aktuose išdėstytų reikalavimų ir pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamos bylos atveju pagrindą ikiteisminiam tyrimui pradėti ir įtarimams ieškovui pareikšti sudarė surinktos medžiagos ir aplinkybių visuma. Kartu šiame kontekste teisėjų kolegija akcentuoja, kad ikiteisminiam tyrimui pradėti nėra būtina nenuginčijamai nustatyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, remiantis įrodinėjimo standartu, taikomu siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą.

60. Pagrindai ikiteisminiam tyrimui pradėti įtvirtinti BPK 166 straipsnio 1 dalyje, vienas kurių – gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 straipsnis).

61. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018, 34 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).

62. Teisėjų kolegija vertina, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys buvo objektyvūs ir pakankami esamoje situacijoje įtarti ieškovą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei pradėti baudžiamąjį persekiojimą, remiantis tarp ieškovo ir įtariamojo D. A. 2019 m. kovo 11 d. vykusiu pokalbiu, turint omenyje ir tai, kad tyrimas buvo atliekamas dėl grupės asmenų padaryto nusikaltimo, įtariamuoju buvo laikomas ne tik ieškovas, bet ir dar du asmenys, su kuriais ieškovas buvo pažįstamas ir periodiškai bendravo. Atitinkamai, siekiant patikrinti kilusius įtarimus, nustatyti nusikaltimą padariusius, galimus bendrininkus, tiek ieškovo, tiek ir kitų įtariamųjų atžvilgiu buvo atliekami tyrimo veiksmai tam, kad būtų atskleista galimai padaryta nusikalstama veika ir jos padarymo aplinkybės.

63. Minėta, kad pagrindas 2019 m. vasario 28 d. VAVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ajame skyriuje pradėti ikiteisminis tyrimą Nr. 01-1-08538-19 dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 198¹ straipsnio 1 dalyje (neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos) ir 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas) buvo tos pačios dienos UAB „Konversita“ pareiškimas „Dėl įvykio „Akropolio“ prekybos centre“. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2019 m. vasario 27 d. apie 19.15 val. neteisėtai prisijungus nuotoliniu būdu prie UAB „Konversita“ priklausančios valiutos keitimo automato valdymo sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, pakeitus valiutos keitimo kursą ir per kelis kartus įnešus tiksliai nenustatytą pinigų sumą JAV doleriais, iš valiutos keitimo automato esančio prekybos centre „Akropolis“, Ozo g. 25, Vilnius, buvo fiziškai išgryninta apie 18 000 eurų. Dėl minėto įvykio UAB „Konversita“ padaryta 18 000 Eur turtinė žala.

64. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties pagrindu įtariamojo D. A. atžvilgiu taikant BPK 154 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę (elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo veiksmus) (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19, tomas V, l. 138 – 139) 2019 m. kovo 11 d. 16:09 val. ir 16:58 val. buvo užfiksuotas pokalbis tarp D. A. (naudojamas tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kito vyro (šiuo atveju ieškovo), besinaudojančio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo aptariamas pinigų perdavimas. D. A. pasakė, kad pastarojo pinigai yra pas jį, vėliau pasakė, kad jis „ant striomo stovi“, kas, ikiteisminio tyrimo pareigūnų manymu, galėtų reikšti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu atliko stebėtojo vaidmenį, ir jo dalis pinigų už dalyvavimą nusikalstamoje veikoje yra saugoma pas D. A.. Asmuo, besinaudojantis tel. Nr. (duomenys neskelbtini), pasakė, kad šiuo metu neturintis pinigų ir jam jų reikia. D. A. paklausė ar „visus eurus?“, „visą pakelį“? Po minėtų žodžių pokalbis nutrūko. Dėl D. A. pasisakymo - „visą pakelį“, tikėtina, kad kalba eina apie didelę pinigų sumą, galimai gautą už dalyvavimą nusikalstamoje veikoje (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19, tomas VI, l. 35 – 39).

65. Atitinkamai 2019 m. kovo 12 d. buvo priimtos nutartys dėl procesinių prievartos priemonių (pasiklausymo, kratos ir slapto sekimo) taikymo ieškovo atžvilgiu. Prokuroro 2019 m. kovo 12 d. prašyme dėl kratos atlikimo nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad A. Č. gyvenamojoje vietoje – bute ir butui priklausančiame rūsyje adresu (duomenys neskelbtini), yra mobiliojo ryšio telefonai, SIM kortelės, SIM kortelių rėmai, kompiuteriai, jų laikmenos, kiti galiniai tinklo įrenginiai, rankraščiai su tyrimui reikšmingais duomenimis bei kitais informacinio turinio dalykais, nusikalstamu būdu gauti pinigai (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19, tomas III, l. 168 – 169). Remiantis prokuroro prašyme nurodytomis aplinkybėmis Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendė, kad esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog patalpoje gali būti tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai, todėl tenkino prokuroro prašymą (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19, tomas III, l. 170).

66. Prokuroro 2019 m. kovo 12 d. prašyme dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kontroliuojant A. Č. elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuojant ir kaupiant galima gauti duomenų apie tiriamą nusikalstamą veiką, nustatyti visus nusikaltimą padariusius asmenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, galimus nusikaltimo bendrininkus bei liudytojus, surasti nusikalstamu būdu įgytus pinigus, arba jų slėpimo vietas (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19, tomas V, l. 159). Vilniaus miesto apylinkės teismas, remiantis prokuroro prašyme nurodytomis aplinkybėmis, įvertinęs nusikalstamų veikų pavojingumą, atliekamo ikiteisminio tyrimo stadiją bei surinktus duomenis, kurie leidžia susieti prokuroro nurodytą asmenį su tiriama nusikalstama veika, sprendė, kad yra pagrindas tenkinti prokuroro prašymą (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19, tomas V, l. 161).

67. Prokuroro 2019 m. kovo 12 d. prašyme dėl slapto sekimo nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad atliekant A. Č. slaptą sekimą bus gauta duomenų apie tiriamą nusikalstamą veiką, nustatyti visi nusikaltimą padarę asmenys ir jų buvimo vieta, rasti nusikalstamu būdu įgyti pinigai (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19, tomas V, l. 165). Vilniaus miesto apylinkės teismas, remiantis prokuroro prašyme nurodytomis aplinkybėmis, įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumą, atliekamo ikiteisminio tyrimo stadiją bei surinktus duomenis, kurie leido susieti prokuroro nurodytą asmenį su tiriama nusikalstama veika, sprendė, kad yra pagrindas tenkinti prokuroro prašymą (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19, tomas V, l. 167).

68. Šiame kontekste kaip nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad nesant surašyto elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo (toliau – Protokolas), ikiteisminio tyrimo teisėjai neturėjo objektyvaus pagrindo priimti 2019 m. kovo 12 d. nutartis dėl procesinių prievartos priemonių (pasiklausymo, kratos ir slapto sekimo) taikymo ieškovo atžvilgiu, turint omenyje, kad Protokolas buvo surašytas praėjus pusei metų nuo ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu pradžios, t. y. 2019 m. rugsėjo 4 d. Pažymėtina, kad kaip triplike nurodė Generalinės prokuratūros atstovas, Protokolu buvo užfiksuoti įtariamojo D. A. pokalbiai laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 11 d. iki 2019 m. gegužės 25 d., taigi jame buvo nurodytas ne tik 2019 m. kovo 11 d. pokalbis, bet ir vėliau vykę pokalbiai. Šiuo atveju Protokolas buvo surašytas pasibaigus ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi nustatytam terminui, iki kurio buvo leista klausytis įtariamojo, juo yra užfiksuotas ikiteisminio tyrimo metu atlikto veiksmo rezultatas. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo teisėjai, priimdami nutartis, atsižvelgė į prokuroro prašymuose nurodytas ir aukščiau aptartas aplinkybes bei susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tame tarpe ir su Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1 – ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019 m. kovo 12 d. tarnybiniu pranešimu dėl procesinių prievartos priemonių (BK 145, 154, 155, 160 straipsniai) taikymo A. Č. atžvilgiu (tripliko priedai Nr. 4, 5; baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19, tomas V, l. 155 – 156). Aplinkybė, kad Protokolas nebuvo surašytas nutarčių dėl procesinių prievartos priemonių (pasiklausymo, kratos ir slapto sekimo) taikymo ieškovo atžvilgiu priėmimo dieną, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad minėtos nutartys yra neteisėtos, o procesinės prievartos priemonės ieškovo atžvilgiu taikytos neturint tam pagrindo.

69. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pažymi, kad pagrindą įtarti ieškovą padarius nusikalstamą veiką sudarė ir visuma kitų aplinkybių, kurios nustatytos ikiteisminio tyrimo eigoje atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir kurios sudarė objektyvų pagrindą tęsti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu.

70. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys, kad ieškovas socialiniame tinkle „Facebook“ 2019 m. vasario 28 d. (kitą dieną po tiriamo nusikaltimo) įkėlė skelbimą, jog ieško įsigyti automobilį BMW E46 (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19, tomas VIII, l. 77 – 80). 2019 m. kovo 2 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad ieškovas įsigijo BMW 330 už 3 000 Eur sumą (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19, tomas VIII, l. 7). Ieškovas 2019 m. kovo 13 d. paaiškinime nurodė, kad pinigus automobiliui padovanojo jo dėdė, teisių išsilaikymo proga (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19, tomas VIII, l. 6), tačiau šią ieškovo versiją dėdė paneigė 2019 m. kovo 14 d. apklausos metu. Vėliau ieškovas nurodė, kad pirko automobilį iš asmeninių lėšų, o 2019 m. balandžio 10 d. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją jau nurodė, kad dalį pinigų pasiskolino iš savo draugės.

71. Kartu pažymėtina ir tai, kad pirmosios apklausos, vykusios 2019 m. kovo 14 d., metu ieškovas davė detalius parodymus apie tiriamo nusikaltimo konkrečias aplinkybes, nurodydamas, kad su D. A. yra pažįstami apie 4 – 5 metus, nusikalstamos veikos atlikimo metu buvo kartu su juo, o tiksliau, laukė automobilyje prie PC „Akropolis“, o susitikus su juo po kelių dienų, šis ieškovui davė 1 000 Eur už tai, kad nusikalstamos veikos atlikimo dieną ieškovas buvo kartu su juo. Ieškovas pinigus paėmė bei išleido savo reikmėms (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19, tomas VIII, l. 41 – 43).

72. Nors 2019 m. balandžio 10 d. vykusios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, ieškovas atsisakė savo pirminių parodymų ir pateikė naują versiją bei alibi dėl buvimo kitoje vietoje nusikalstamos veikos atlikimo metu (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19, tomas VIII, l. 49 – 52). Šie duomenys, priešingai nei teigia apeliantas, nebuvo akivaizdžiai jį teisinantys, kadangi jie didžiąja dalimi apėmė ieškovo buvimo laiką ir vietas ne konkrečiai nusikaltimo padarymo metu, o iki ir po nusikaltimo (netiesioginiai įrodymai), arba netgi prieštaravo kitiems bylos duomenims ir iš esmės tyrimo eigoje buvo paneigti (pvz., ieškovo bei jo nurodyto liudytojo M. G. parodymai, kad nusikaltimo padarymo metu jie kartu buvo pas M. G., neatitiko jų mobiliųjų telefonų jungimosi prie konkrečių mobiliojo ryšio celių (CELL) duomenų, remiantis kuriais nusikaltimo padarymo metu ieškovas visą laiką negalėjo būti jo nurodytoje konkrečioje vietoje su M. G., kadangi judėjo platesnėje zonoje, taip pat apimančioje ir nusikaltimo vietą).

73. Antai, VAVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019 m. gegužės 29 d. tarnybiniame pranešime dėl išklotinių gavimo tikslingumo nurodyta, kad peržiūrėjus A. Č. naudojamo telefono buvimo vietas nusikalstamos veikos padarymo metu matyti, kad CELL keičiasi, o ne būna toje pačioje vietoje, kur nurodė pats A. Č., bei patvirtino M. G.. Taip pat, A. Č. išklotinėse matyti nusikalstamos veikos padarymo metu (prieš/po) sujungimai su abonentais, galimais bendrininkais (tripliko priedas Nr. 2). Taip pat VAVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019 m. lapkričio 4 d. tarnybiniu pranešimu buvo atlikta informacijos analizė, gavus A. Č. telefono numerių išklotines ir pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūno vertinimai, kaip pavyzdžiui, kad A. Č. parodymai, kad buvo pas M. G. iki 19.30 val., vertinami abejotinai, nes CELL veikimo kryptis neapėmė jo nurodytos buvimo vietos, tačiau apėmė PC „Akropolis“ prieigą; nusikalstamos veikos padarymo metu M. G. mobilaus įrenginio buvimo vieta nesikeitė, o A. Č. judėjo (tripliko priedas Nr. 3).

74. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo gauta duomenų, kad kiek anksčiau (2019 m. vasario 12 d. ir 2019 m. vasario 18 d.) buvo bandoma išgryninti pinigus iš automato, tačiau to padaryti nepavyko. Vyriausiasis tyrėjas, remdamasis CELL išklotinės duomenimis apie ieškovo telefono buvimo vietą, taip pat ieškovo buvimo vietos duomenimis, padarė tikėtiną išvadą, kad 2019 m. vasario 12 d. A. Č. galėjo dalyvauti pasikėsinime įvykdyti nusikalstamą veiką. Taip pat, atkūrus ieškovo 2019 m. vasario 27 d. judėjimo maršrutą, ieškovo skambučius ir SMS siuntimą bei sulyginus šiuos duomenis su D. A. naudojamais telefono numeriais padaryta prielaida, kad 2019 m. vasario 27 d. ieškovas buvo susitikęs su D. A. apsitarti dėl nusikalstamos veikos vykdymo, o nusikalstamos veikos atlikimo metu, ieškovas laukė automobilyje prie PC „Akropolis“ D. A. Kiek vėliau, po kelių dienų, už dalyvavimą nusikalstamoje veikoje dalį pinigų D. A. atidavė ieškovui (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019 m. kovo 29 d. tarnybinis pranešimas, tripliko priedas Nr. 1).

75. Be to, kaip pagrįstai nurodoma Generalinės prokuratūros atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovo baudžiamojo persekiojimo nepagrįstumas ir neteisėtumas instancine tvarka baudžiamajame procese konstatuotas nebuvo. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu, minėta, buvo nutrauktas BPK 212 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu dėl to, kad nesurinkta pakankamai ieškovo kaltę pagrindžiančių duomenų, o ne pagal BPK 212 straipsnio 1 punktą, t. y. ne dėl to, jog paaiškėjo, kad yra BPK 3 ar 3² straipsniuose numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas apskritai yra negalimas.

76. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek civilinėje, tiek baudžiamojoje byloje esančius duomenis, šalių argumentus, sprendžia, kad gavus UAB „Konversita“ pareiškimą dėl galimos BK 198¹ straipsnio 1 dalyje (neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos) ir 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas) numatytos veikos padarymo, ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu pradėtas esant teisėtam pagrindui ir nenustačius aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindą suformuluoti įtarimus ir esamoje situacijoje įtarti ieškovą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą, atitinkamai ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu pradėtas tikslu patikrinti pagrįstą įtarimą BPK nustatytomis priemonėmis.

77. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų atliekamas įrodomųjų duomenų rinkimas, vertinimas, įtarimų pateikimas, asmens apkaltinimas, nors ir gali neigiamai paveikti asmenų teises, yra įstatymais nustatyta, legali ir teisėta, kol ji nepažeidžia įstatymo reikalavimų, veikla. Atitinkamai ir tokios veiklos padariniai, nors gali sukelti nepatogumų ar žalą, vertinami kaip teisėtai padaryti. Teisėtai vykdyta ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų veikla nesudaro valstybės civilinės atsakomybės pagrindo net ir dėl proceso, kurio rezultatas buvo asmens išteisinimas, jeigu, kaip minėta, ji atitiko teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 44 punktas).

78. Taigi nors ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. balandžio 27 d. nutarimu atsižvelgiant į principą, jog visi neaiškumai aiškintini kaltinamojo (įtariamojo) naudai ir konstatavus, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pagrįsti ieškovo kaltei nepakanka, kaip minėta, pagal formuojamą nuoseklią teismų praktiką, ikiteisminio tyrimo nutraukimas, kuriuo iš esmės ir remiasi ieškovas grįsdamas ieškinio reikalavimą, savaime nereiškia su tam tikru kaltinimu susijusių procesinių veiksmų ir procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie priimti laikantis proceso teisės normų.

Dėl ieškovo laikino sulaikymo teisėtumo ir pranešimo apie įtarimą tinkamumo

79. Nustačius, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog asmuo padarė nusikaltimą ir kad ikiteisminio tyrimo pradžios momentu nebuvo aplinkybių, nurodytų BPK 168 straipsnio 1 dalyje bei 3 straipsnio 1 dalyje, teismas turi aiškintis, ar teisėtai taikytos kitos procesinės prievartos priemonės, ar jų skyrimas atitiko bendrąsias šių priemonių skyrimo nuostatas. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis buvo sulaikytas neteisėtai, sulaikymas panaudotas kaip psichologinio poveikio priemonė, o pirmosios instancijos teismo motyvai yra nepakankami spręsti, jog sulaikymas ieškovo atžvilgiu buvo taikytas pagrįstai.

80. Vertinant laikino sulaikymo teisėtumą, pažymėtina, kad asmens teisė į laisvę yra ginama Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės normų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnis, BPK 44 straipsnio 1 dalis; kt.). Konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į laisvę ir saugumą. Asmens teisės į laisvę svarba demokratinėje visuomenėje nuosekliai pabrėžiama EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo byloje Čamans and Timofejeva prieš Latviją, peticijos Nr. 42906/12, 80–81 punktai; Didžiosios kolegijos 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo byloje Merabishvili prieš Gruziją, peticijos Nr. 72508/13, 181 punktas, kt.).

81. Konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje yra ne tik įtvirtinta asmens teisė į laisvę, bet ir nustatyti šios teisės ribojimo pagrindai. Šioje Konvencijos nuostatoje įtvirtintas baigtinis asmens laisvės atėmimo atvejų, kuriais gali būti pateisinamas asmens teisės į laisvę suvaržymas ją atimant, sąrašas, į kurį, be kitų, patenka atvejis, kai asmuo teisėtai sulaikomas ar įkalinamas, kad būtų pristatytas kompetentingai teismo institucijai, pagrįstai įtariant jį padarius nusikaltimą ar kai pagrįstai manoma, jog būtina neleisti jam padaryti nusikaltimo, arba manoma, jog jis, padaręs tokį nusikaltimą, gali pabėgti (5 straipsnio 1 dalies c punktas).

82. Remiantis EŽTT praktika, būtinoji suėmimo (sulaikymo) teisėtumo sąlyga yra pagrįstas įtarimas, kuris suprantamas kaip esantys (paaiškėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką (žr., pvz., EŽTT Didžiosios kolegijos 2000 m. balandžio 6 d. sprendimą byloje Labita prieš Italiją, peticijos Nr. 26772/95; 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimą byloje Shannon prieš Latviją, peticijos Nr. 32214/03). Pagal EŽTT praktiką turi būti pateikta bent kai kurių faktų ar informacijos, galinčių įtikinti, kad sulaikytas asmuo buvo pagrįstai įtariamas padaręs atitinkamą nusikalstamą veiką. Tai, kad asmeniui nebuvo pateikta kaltinimų arba jis nebuvo perduotas teismui, nereiškia, kad sulaikymo ar suėmimo tikslas neatitiko Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkto (žr., pvz., EŽTT 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą byloje Ilgar Mammadov prieš Azerbaidžaną, peticijos Nr. 15172/13; Didžiosios kolegijos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą byloje Selahattin Demirta? prieš Turkiją (Nr. 2), peticijos Nr. 14305/17, 314–315 punktus).

83. Vertinant pagrįsto įtarimo kaip būtinosios laikinojo sulaikymo teisėtumo sąlygos buvimą teisėjų kolegija pažymi, kad pagal EŽTT ir Lietuvos teismų praktiką tokį įtarimą pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas yra įtarimo patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; EŽTT Didžiosios kolegijos 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Merabishvili prieš Gruziją, 184 punktas; 2017 m. vasario 28 d. sprendimas byloje Bivolaru prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28796/04, 95 punktas). Papildomai pažymėtina, kad skiriant procesinės prievartos priemones, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018).

84. Nagrinėjamu atveju, minėta, buvo pagrindas ieškovą įtarti, atitinkamai, sprendžiant dėl jo sulaikymo teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat turi būti tiriama, ar egzistavo kitos privalomosios baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos laikino sulaikymo sąlygos. Remiantis BPK 140 straipsniu, laikinas sulaikymas, neužklupus asmens nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, nėra įprasta procesinės prievartos priemonė, kurios taikymą suponuoja asmens įtarimas padarius nusikalstamą veiką. Pagal BPK 140 straipsnio 2 dalį toks sulaikymas galimas tik išimtiniais atvejais, kai yra visos šioje nuostatoje nustatytos sąlygos, t. y. paaiškėja, kad yra BPK 122 straipsnyje nustatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos; tuoj pat būtina suvaržyti asmeniui laisvę siekiant šio Kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų; nėra galimybės šio Kodekso 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo.

85. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar nagrinėjama situacija laikytina būtent tokiu išimtiniu atveju, kai galimas asmens sulaikymas pagal BPK 140 straipsnio 2 dalį, ir ar egzistavo šioje nuostatoje nurodytos sąlygos sulaikyti ieškovą, rėmėsi 2019 m. kovo 13 d. nutarime sulaikyti asmenį konstatuotomis asmens sulaikymo sąlygomis – bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, gali trukdyti procesui, nes pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti kitus įtariamuosius, liudytojus, sunaikinti ar paslėpti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės veikai tirti (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19 t. 8, b. l. 8-10). Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis, charakterizuojančius ieškovą (nevedęs, niekur oficialiai nedirba, registruotas darbo biržoje, anksčiau teistas) (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19 t. 8, b. l. 1-2). Be to, ieškovo sulaikymo laikas, įvertinus atliktų procesinių veiksmų skaičių ir pobūdį, pirmosios instancijos teismo pripažintas protingu ir įmanomai trumpiausiu sulaikymo laikotarpiu, nepažeidusiu BPK 140 straipsnio įtvirtintų reikalavimų.

86. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovo atžvilgiu taikyti sulaikymą nebuvo būtina, pažymėtina, kad baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovas buvo laikinai sulaikytas tiriant sunkų, galimai bendrininkų padarytą nusikaltimą, pradinėje tyrimo stadijoje, kurioje būtina atlikti neatidėliotinus tyrimo veiksmus. Ieškovas faktiškai buvo sulaikytas nuo 2019 m. kovo 13 d. 11.00 val. iki 2019 m. kovo 14 d. 15.10 val., t. y. 28 val. 10 min. (neviršijant BPK 140 straipsnio 6 dalyje nustatyto maksimalaus laikino sulaikymo termino), laisvės suvaržymas buvo užfiksuotas BPK nustatyta tvarka, surašant protokolą (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19, tomas VIII, l. 11), laikinojo sulaikymo metu su ieškovu buvo atliekami procesiniai veiksmai (atlikta ieškovo apklausa; parodymas atpažinti per kratą pas D. A. rasto daikto (skrybėlės)) (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19, tomas VIII, l. 41-43; 44-46). Nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovo apklausa galėjo būti atlikta 2019 m. kovo 13 d., teisėjų kolegija vertina, kad atsižvelgiant į Generalinės prokuratūros atstovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomas aplinkybes, jog 2019 m. kovo 13 ir 14 d. (t. y. tomis dienomis, kuriomis buvo laikinai sulaikytas ieškovas) buvo atlikta daug kitų neatidėliotinų ikiteisminio tyrimo veiksmų (kratos pas D. A., E. P., E. G., R. A., D. A. laikinas sulaikymas, apklausa, papildoma apklausa ir suėmimas, liudytojo E. P. apklausa ir papildoma apklausa, D. A. parodymas atpažinti E. P., E. P. pateiktų daiktų paėmimas, liudytojos E. G. apklausa, valiutos keitimo aparato kameros apžiūra ir kt.) ieškovo laikinas sulaikymas buvo būtinas, o jo trukmė proporcinga atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir atliekamo tyrimo apimtį.

87. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta ir apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovui pareikštas įtarimas buvo abstraktus, neatitiko jo turiniui keliamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. I-153 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintose Rekomendacijose dėl pranešimo apie įtarimą parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad pranešimas apie įtarimą ieškovui buvo įteiktas 2019 m. kovo 13 d. (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19, tomas VIII, l. 35; ieškinio 3 priedas), vertinant šio pranešimo turinį nustatyta, kad jame yra visi BPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyti privalomi tokio pranešimo elementai: nurodyta nusikalstama veika (padarymo vieta, laikas, kitos aplinkybės) ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą nusikalstamą veiką, taip pat išvardytos įtariamojo teisės.

Dėl kardomosios priemonės – pasižadėjimo neišvykti – taikymo

88. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jam nepagrįstai buvo pritaikyta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti, šios kardomosios priemonės taikymas apsunkino ieškovo teisę keliauti, laukdamas prokuroro leidimų išvykti į užsienį, ieškovas patyrė stresą bei išgyvenimus, kadangi nežinojo ar neteks keisti savo išankstinių planų. Teisėjų kolegija šiuos ieškovo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

89. BPK 119 straipsnyje įtvirtinta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

90. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. kovo 14 d. dėl šios kardomosios priemonės skyrimo priimant nutarimą remtasi liudytojų apklausos protokolais, kita ikiteisminio turimo medžiaga, taip pat atsižvelgta į nusikalstamos veikos sunkumą. Kardomoji priemonė paskirta motyvuojant tuo, kad padarytas nusikaltimas, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, įtariamasis šiuo metu niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, nevedęs. Kardomoji priemonė paskirta siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19, tomas VIII, l. 16, ieškinio 20 priedas). 2020 m. balandžio 27 d. nutraukus ikiteisminį tyrimą, paskirta kardomoji priemonė panaikinta.

91. Dėl ieškovo argumento, kad kardomąja priemone buvo nepagrįstai suvaržyta jo judėjimo laisvė, pažymėtina, kad ieškovui buvo paskirta švelniausia kardomoji priemonė, kuri asmens judėjimo laisvę suvaržo tik minimaliai. Kaip apeliaciniame skunde nurodo pats ieškovas, ikiteisminio tyrimo jis buvo suplanavęs tris keliones į užsienį (Norvegiją, Švediją ir Belgiją), tris kartus kreipėsi į prokurorą su prašymais dėl leidimo išvykti (2019 m. balandžio 30 d. prašymas išvykti į Norvegiją, 2019 m. lapkričio 15 d. prašymas išvykti į Belgiją ir 2019 m. lapkričio 29 d. prašymas išvykti į Švediją), visi šie prašymai buvo patenkinti (prokuroro 2019 m. gegužės 3 d., 2019 m. lapkričio 25 d. ir 2019 m. gruodžio 5 d. leidimai išvykti) (ieškinio priedai Nr. 34 – 39). Taigi bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas ne kartą naudojosi BPK 136 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe teikti prašymus dėl leidimo išvykti į užsienį, jo teisė išvykti visais atvejais buvo užtikrinta.

92. Šiame kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, konstatavus pagrindą įtarti ieškovą padarius nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, įtariamos veikos pobūdis ir pavojingumas, pagrįstai pripažinti pakankamu pagrindu pareigūnams spręsti dėl rašytinio pasižadėjimo neišvykti reikalingumo. Kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti – ieškovui buvo skirta laikantis teisės normų reikalavimų, esant pagrindui įtarti nusikalstamos veikos padarymu, nagrinėjamu atveju parinkta švelniausia kardomoji priemonė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad visi ieškovo prašymai buvo išnagrinėti operatyviai, leidimai išvykti suteikti neviršijant dešimties kalendorinių dienų termino, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad leidimų išvykti gavimas galėjo apsunkinti ar suvaržyti ieškovo teisę keliauti, priversti keisti planus, sukelti stresą bei išgyvenimus. Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ši kardomoji priemonė buvo paskirta pažeidžiant procesines normas, realiai apribojo ieškovo teises ar apsunkino jų įgyvendinimą, sukėlė sunkumų ar nepatogumų (CPK 178 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo pripažinti neteisėtus pareigūnų veiksmus skiriant ieškovui kardomąją priemonę – pasižadėjimą neišvykti.

Dėl bendrosios pareigūnų pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai

93. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta. Dėl šios priežasties valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-313/2019, 28 punktas).

94. Ieškovas bendrosios pareigūnų pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą visų pirma sieja su pareigūnų jo atžvilgiu darytu spaudimu, nurodo, kad 2019 m. kovo 14 d. neteisingus parodymus davė įtakotas pareigūnų. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas minėtus apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad be subjektyvaus paties ieškovo vertinimo, byloje nėra įrodymų dėl ieškovui daryto psichologinio spaudimo: iš 2019 m. kovo 14 d. ieškovo apklausos protokolo matyti, kad minėtos apklausos metu jis nurodė, kad dėl pareikšto įtarimo kaltu neprisipažįsta; pasirašydamas apklausos protokolą, ieškovas nurodė, kad apklausos protokolas surašytas teisingai, pastabų dėl patirto pareigūnų spaudimo nenurodė; duomenų, kad baudžiamojo proceso metu būtų priimtų procesinių sprendimų, konstatuojančių ieškovo nurodomus neteisėtus pareigūnų veiksmus, byloje nėra; ieškovo skundų šiais klausimais baudžiamojo proceso metu taip pat nebuvo gauta. Be to, kaip nurodoma Generalinės prokuratūros atsiliepime į apeliacinį skundą, baudžiamojoje byloje priimtu teismo nuosprendžiu buvo inicijuotas atskiras baudžiamasis procesas dėl kai kurių kitų asmenų (pvz., liudytojų E. P. ir A. K.) galimai melagingų parodymų, kuriuose, be kita ko, irgi buvo nurodoma apie policijos pareigūnų neva neteisėtus veiksmus, neleistiną spaudimą ir pan. Pastaroji aplinkybė, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, visų kitų pirmosios instancijos teismo nurodytų faktinių aplinkybių kontekste vertintina kaip paneigianti, o ne patvirtinanti ieškovo argumentus dėl pareigūnų neva daryto neleistino spaudimo. Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pagrindo konstatuoti neteisėtus pareigūnų veiksmus pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai nagrinėjamu atveju nėra (CPK 178, 185 straipsniai).

95. Apeliantas taip pat nurodo, kad bendroji pareigūnų pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai buvo pažeista dėl pernelyg ilgos ieškovo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo persekiojimo trukmės. Ieškovo teigimu ikiteisminis tyrimas turėjo būti nutrauktas nedelsiant, kadangi praėjus nepilniems dviems mėnesiams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, ikiteisminio tyrimo byloje buvo pateikta bei surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtino ieškovo nurodytus veiksmus bei bendravimo su kitais asmenimis faktus 2019 m. vasario 27 d. ir paneigė 2019 m. kovo 14 d. įtariamojo apklausos metu duotus parodymus. Ikiteisminį tyrimą nutraukus daugiau nei po metų ir visą tą laiką galiojant kardomajai priemonei, visą šį laikotarpį ieškovas jaudinosi ir baiminosi dėl ateities, nežinojo, ko tikėtis iš ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų, pradėjo nepasitikėti valstybinėmis institucijomis, jautėsi neteisingai apkaltintas, jį kankino nemiga ir baimė.

96. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl to, ar klausimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nagrinėjamu atveju buvo išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką, vertintinos dvi aplinkybės: pirma, ar nebuvo pažeisti BPK nustatyti ikiteisminio tyrimo atlikimo terminai; antra, koks buvo laiko tarpas, per kurį, ieškovo teigimu, ikiteisminis tyrimas nepagrįstai nenutrauktas, ir kokios to priežastys.

97. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad proceso trukmės pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes remiantis šiais kriterijais: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Kiekvienu atveju nurodyti kriterijai taikomi konkrečios bylos aplinkybėms, kurių visuma ir lemia teismo išvadą dėl konkretaus proceso trukmės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 81–83 punktai; 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-313/2019, 46 punktas ir jame nurodyta EŽTT bei kasacinio teismo praktika).

98. Nors nagrinėjamu atveju, minėta, ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas per BPK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą 9 mėnesių terminą, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu atliktus procesinius veiksmus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovo teisės galėjo būti pažeistos dėl per ilgo baudžiamojo persekiojimo.

99. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2019 m. lapkričio 22 d. prašymo pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą matyti, kad buvo reikalinga atlikti daiktų apžiūrą, papildomai apklausti liudytoją, atlikti „Konversita“ pateiktų failų (log failų) analizę, parengti galutinius pranešimus apie įtarimą (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19, tomas I, l. 1). Iš 2020 m. vasario 20 d. prašymo pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą nustatyta, kad tyrimas nebaigtas, nes tik 2020 m. vasario 18 d. – 19 d. užbaigtos kai kurių daiktų apžiūros ir jų analizės, be kurių rezultatų nebuvo prasmės atlikti papildomus tyrimo veiksmus su įtariamaisiais, todėl dar būtina atlikti papildomas liudytojo, įtariamųjų apklausas, suformuoti galutinius įtarimus bei spręsti dėl duomenų visų įtariamųjų kaltei pagrįsti pakankamumo (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19, tomas I, l. 3). Taip pat 2020 m. balandžio 22 d. pateiktas prašymas pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą, kadangi byloje būtina priimti procesinius sprendimus (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19, tomas I, l. 5). Apeliacinio teismo vertinimu ikiteisminio tyrimo terminai buvo pratęsti dėl nurodytų objektyvių priežasčių, kadangi nusikalstamai veikai išsamiai ištirti buvo būtina atlikti aukščiau nurodytus veiksmus, atitinkamai, šiuos veiksmus atlikus, ikiteisminis tyrimas, nesurinkus pakankamai duomenų patvirtinančių, kad ieškovas padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ieškovo atžvilgiu iš karto nutrauktas.

100. Taip pat iš ieškovo prašymų nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad šie prašymai buvo motyvuotai atmesti. Anksčiau ikiteisminio tyrimo nutraukti nebuvo galimybės, nes buvo neatlikti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai: neatlikta daiktų apžiūra, kuriuose galimai yra ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos, nebaigta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo metu gautos informacijos analizė. Pažymėtina, kad galutinis procesinis sprendimas gali būti priimtas tik pilnai ir visapusiškai įvertinus surinktus tiek teisinančius, tiek kaltinančius įrodymus (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19, tomas VIII, l. 126 – 128).

101. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ikiteisminio tyrimo trukmę, pagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. ir 2020 m. vasario 14 d. nutartimis bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi. Papildomai pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui išnagrinėjus ieškovo skundą dėl prokuroro nutarimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo prašymas dėl ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu nutraukimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartyje įvertinęs ikiteisminio tyrimo medžiagą, skundo argumentus, padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas, todėl skundas buvo atmestas. Teismas taip pat nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo taikyta eilė procesinių prievartos priemonių kelių asmenų atžvilgiu, įtariamiesiems įteikti pranešimai apie įtarimą bei atliktos jų apklausos, buvo atlikta daug kratų, kurių metu paimta tyrimui reikšmingų daiktų ir dokumentų, apžiūrėti tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai, apklausiami liudytojai, vykdyta Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, taikytos laikinosios apsaugos priemonės rastiems pinigams, atliekami kompiuteriniai tyrimai, dėl kurių dar nėra gautos specialistų išvados, organizuojami ir atliekami kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Teismas taip pat pažymėjo, kad tokių veikų tyrimas nėra paprastas ir negali būti atliekamas skubotai bei atmestinai (ieškinio 18 priedas; baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19, tomas VIII, l. 119 – 122). Nutartis buvo apskųsta Vilniaus apygardos teismui, kuris 2019 m. spalio 24 d. nutartimi atmetė ieškovo skundą ir paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartį nepakeistą (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19, tomas VIII, l. 126–128).

102. Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad ikiteisminio tyrimo metu nepakankamai operatyviai buvo atliktos ieškovo elektroninių įrenginių (nešiojamojo kompiuterio ir telefono), paimtų kratos metu, apžiūros.

103. Iš baudžiamosios bylos nustatyta, kad 2019 m. gegužės 13 d. tarnybiniu pranešimu dėl objektų apžiūros paskirta ieškovo nešiojamojo kompiuterio „HP Elite Book“, kuris paimtas kratos metu, apžiūra, apžiūrą atliekant Kriminalistinių tyrimų skyriaus (toliau – KTS) specialistui (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19, tomas III, l. 186). Atsižvelgiant į tai, kad apžiūrą gali atlikti tik tam specialiųjų žinių turintis specialistas, kompiuterio apžiūra atlikta 2020 m. sausio 5 d. (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19, tomas III, l. 193 – 195). Apžiūros metu aptikta galimai reikšmingų duomenų tyrimui, todėl buvo ištraukti tyrimui galimai reikšmingi susirašinėjimai bei susirašinėjimų kontaktų informacija, duomenys įrašyti į kompaktinį diską. 2020 m. vasario 18 d. atlikta ieškovui priklausančio mobilaus telefono Iphone7, paimto kratos metu, apžiūra bei surašytas daiktų apžiūros protokolas (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19, tomas III, l. 201 – 204) Laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 6 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. atlikta minėto kompaktinio disko apžiūra (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19, tomas III, l. 197). 2020 m. balandžio 15 d. pakvitavimu apžiūrėti daiktai grąžinti ieškovui, t. y. po atliktos kompaktinio disko apžiūros (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19, tomas III, l. 205).

104. Nurodyti argumentai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ikiteisminis tyrimas užtruko dėl objektyvių priežasčių, kadangi jo metu buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai ne tik ieškovo, tačiau ir kitų įtariamųjų atžvilgiu (atliktos kratos, kurių metu buvo paimti tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai, kurie vėliau buvo apžiūrimi, taip pat, buvo paskirti kai kurių daiktų objektų tyrimai, apklausiami liudytojai, įtariamieji, vykdyta įtariamiesiems priklausančių abonentinių telefono numerių Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas, vėliau gauta informacija analizuojama, tikrinama su turimais duomenimis, o šiems veiksmams atlikti reikalingos didesnės laiko sąnaudos). Baudžiamosios bylos medžiaga (kuri susideda iš dvylikos tomų) patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami reguliariai, atitinkamai apelianto nurodoma aplinkybė, kad tam tikrais laikotarpiais konkretūs veiksmai nebuvo atliekami ieškovo ar būtent jo nešiojamojo kompiuterio ar telefono atžvilgiu, nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad ikiteisminio tyrimo procesas būtų nepagrįstai vilkinamas ar pažeista pareiga elgtis rūpestingai bei atidžiai. Ikiteisminio tyrimo trukmė po ieškovo sulaikymo (vieneri metai ir šiek tiek daugiau nei vienas mėnuo) nagrinėjamos bylos kontekste laikytina tinkama ir pagrįsta tokio sudėtingumo bylai, delsimų šioje stadijoje nenustatyta.

Dėl pagrindo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą (ne)buvimo

105. Ieškovas nurodė, kad patyrė neturtinę žalą, kadangi dėl ieškovo atžvilgiu pradėto ir nepakankamai intensyvaus ikiteisminio tyrimo atlikimo patyrė stresą ir psichologinį spaudimą, netikrumo dėl savo teisių ir pareigų būseną, jo atžvilgiu visiškai nepagrįstai buvo taikomos kardomoji ir procesinės prievartos priemonės, dalyvavimas ikiteisminiame tyrime, kai gresia laisvės atėmimo bausmė, laikytinas psichologiškai itin sunkia patirtimi.

106. Pripažintina, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas neišvengiamai sukelia tam tikrų neigiamų išgyvenimų asmeniui, kurio atžvilgiu jis atliekamas. Vis dėlto, ieškovas, prašydamas priteisti tam tikro dydžio neturtinės žalos atlyginimą, turėtų pateikti argumentus ir įrodymus, kuriais jis grindžia tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Iš į bylą pateikto 2022 m. birželio 2 d. medicinos dokumentų išrašo (III t., b. l. 62) nustatyta, kad ieškovas pas psichologą lankėsi 2020 m. sausio 10 d., atitinkamai gydytojo psichiatro konsultacija suteikta 2020 m. sausio 15 d. t. y. praėjus dešimčiai mėnesių nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Atsižvelgiant į tai, kad į specialistus buvo kreiptasi praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui, dokumentu patvirtintas vienkartinės konsultacijos faktas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas būtų patyręs neturtinės žalos dėl atlikto ikiteisminio tyrimo. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismui, jog ieškovas neįrodė ir patirtos turtinės žalos. Apeliantas teikdamas apeliacinį skundą nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, susijusių su reikalaujama priteisti turtine žala, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, ir jų nekartodama plačiau dėl to nepasisako.

107. Apibendrinus išdėstytą teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, ieškovui neįrodžius ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmų neteisėtumo, t. y. nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, atsakovei pareiga ieškovui atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nekyla (CK 6.272 straipsnis).

108. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

109. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl nepagrįsto ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir vykdymo, trukmės, kardomosios bei procesinės prievartos priemonės taikymo tinkamai taikė CPK 6.272 straipsnio nuostatas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, remiantis apelianto skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

110. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis).

111. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybę atstovaujančios institucijos neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, jų dydį pagrindžiančių įrodymų neteikė (CPK 93, 98 straipsniai).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.