Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1605-1014/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-09-08
Bylos Nr.: e2-1605-1014/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-25305-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Kazlauskienė
Ieškovas: A. Č.
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generaliniai prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Advokatai: Paulius Snukiškis, Paulium Snukiškiu

Kategorijos

2.6.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-1605-1014/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25305-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 3.2.6.1; 3.2.6.5. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei,

dalyvaujant ieškovui A. Č., ieškovo atstovui advokatui Pauliui Snukiškiui,

atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generaliniai prokuratūros, atstovui prokurorui J. R., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui A. I., ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei A. M..

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. pareikštą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas A. Č. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai (atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato; toliau – ir atsakovės, atsakovė, VPK, generalinė prokuratūra), kuriuo prašo priteisti 1 794,22 Eur turtinės žalos atlyginimo, 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą bylos išlėkimo teisme ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimo išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad 2019 m. kovo 13 d. apie 11.00 val. ieškovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas), atvyko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1 - ojo skyriaus (toliau - Skyrius) pareigūnai, kurie ieškovą supažindino su Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi leisti daryti kratą (toliau - Nutartis dėl kratos) Bute, siekiant surasti ir paimti mobiliojo ryšio telefonus, SIM korteles, SIM kortelių rėmus, kompiuterius, jų laikmenas, kitus galinius tinklo įrenginius, rankraščius su tyrimui reikšmingais duomenimis, bei kitais informacinio turinio dalykais, nusikalstamu būdu gautus pinigus, kitus reikšmingus tyrimui daiktus. Nutartyje dėl kratos buvo nurodyta, kad Skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1981 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Kratos metu buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas iPhone 7, nešiojamas kompiuteris HP Elite Book, USB atmintinė „Kingston“ ir 545 Eur grynųjų pinigų. Pareigūnams atlikus kratą, 2019 m. kovo 13 d. apie 12.30 val. ieškovas buvo atvežtas į Skyrių, vėliau, tą pačią dieną, apie 18.00 val. buvo informuotas, kad yra laikinai sulaikomas ir buvo patalpintas į areštinę.

2.1. Ieškovui praleidus naktį areštinėje, kitą dieną, t. y. 2019 m. kovo 14 d., Skyriaus vyresnioji tyrėja J. S. (toliau - Tyrėja) įteikė 2019 m. kovo 13 d. pranešimą apie įtarimą (toliau – Įtarimas) kuriame buvo nurodyta, kad ieškovas yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, o būtent tai, kad ieškovas, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmenimis, kurie 2019 m. vasario 27 d. apie 19.15 val. nuotoliniu būdu prisijungė prie UAB „Konversita“ priklausančio ir PC „Akropolis“, adresu Ozo g. 25, Vilniuje, esančio valiutos keitimo automato valdymo sistemos, kurioje neteisėtai atliko pakeitimus bei pakeitė UAB „Konversita“ nustatytą valiutos kursą, nustatant, kad 1 JAV doleris lygus 990 Eur, o D. A. 2019 m. vasario 27 d. laikotarpiu nuo 19.22 val. iki 19.54 val., būdamas PC „Akropolis“, esančiame adresu Ozo g. 25, Vilniuje, į UAB „Konversita“ priklausantį valiutos keitimo bankomatą per kelis kartus įnešė tiksliai nenustatytą pinigų sumą JAV doleriais, o išgrynino 17 820 Eur, kuriuos vėliau perdavė ieškovui, tokiais savo veiksmais ieškovas, panaudodamas apgaulę ir veikdamas su D. A. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir kitų asmenų naudai įgijo 17 820 Eur vertės turtą, padarydamas UAB „Konversita“ 17 820 Eur vertės turtinę žalą.

2.2. 2019 m. kovo 13 d. Skyriuje pareigūnai, kurių buvo keturi ar penki, ieškovui darė psichologinį spaudimą, teigdami, jog yra kaltas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, kad neva jie turi daugybę ieškovo kaltės įrodymų ir būtų geriau prisipažinti dėl nusikaltimo padarymo, be to pareigūnai žadėjo, kad, davus tinkamus (t. y. pareigūnų pageidaujamus) parodymus, bus paleistas iš sulaikymo ir dėl kardomosios priemonės - suėmimo ieškovui skyrimo į teismą nebus kreipiamasi. Priešingu atveju, kaip teigė pareigūnai, ieškovas bus suimtas, bus daromos kratos draugės, taip pat tėvų ir kitų artimųjų namuose, o dėl ieškovo bus kreiptasi į teismą dėl suėmimo skyrimo. Ieškovas neatlaikęs daryto psichologinio spaudimo ir provokacijų, būdamas didžiulio streso būsenoje, bijodamas dėl savo artimųjų sveikatos ir siekdamas kaip greičiau būti paleistas iš sulaikymo, 2019 m. kovo 14 d. apklausos metu Tyrėjai davė parodymus, kurių metu Tyrėjai papasakojo ieškovui spaudimą dariusių pareigūnų nurodytą tariamos nusikalstamos veikos įvykių seką, ją perfrazuodamas savais žodžiais. Pažymėtina, kad minėtos apklausos metu nurodytos aplinkybės visiškai neatitiko tikrosios tiesos, kadangi parodymus davė tokius, kokių reikėjo ieškovui spaudimą dariusiems pareigūnams, parodymus pritaikė prie pareigūnų nurodytų tariamai nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, be to, būdamas didžiulio streso būsenoje, siekė kaip įmanoma greičiau būti paleistas iš sulaikymo. Taigi, 2019 m. kovo 14 d. ieškovo parodymai buvo išgauti prieš jo valią, panaudojus spaudimą ir akivaizdžiai neatitiko jokių objektyvių faktinių aplinkybių. Davė aukščiau nurodytus pareigūnų pageidaujamus parodymus pagal jų nurodytą seką ir iš laikino sulaikymo buvo paleistas.

2.3. Ieškovą paleidus iš sulaikymo, nedelsdamas pradėjo dėti dideles pastangas, kad 2019 m. kovo 14 d. Tyrėjai duoti parodymai būtų įvertinti kritiškai, kaip neatitinkantys objektyvių faktinių aplinkybių ir tikrosios tiesos, o ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas būtų kaip įmanoma greičiau nutrauktas, kadangi ieškovas nebuvo padaręs inkriminuotos nusikalstamos veikos. Be to, ne kartą buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorą G. N. (toliau - Prokuroras) dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, tam, kad išsiaiškintų, kokių duomenų pagrindu ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ir toliau tęsiamas ikiteisminis tyrimas ir, kad galėtų pareigūnams duoti paaiškinimus dėl tokių duomenų. Po paleidimo iš sulaikymo, 2020 m. kovo 20 d. ieškovą pradėjęs ginti advokatas Paulius Snukiškis (toliau - Gynėjas) kreipėsi į Prokurorą su 2020 m. kovo 26 d. prašymu organizuoti apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tam, kad galėtų duoti teisingus parodymus dėl ieškovui pareikšto įtarimo ir ikiteisminiame tyrime būtų kaip įmanoma greičiau nustatyta objektyvi tiesa, jog jis nepadarė inkriminuotos nusikalstamos veikos. 2019 m. balandžio 10 d. davė parodymus Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai ir šioje apklausoje atsisakė 2019 m. kovo 14 d. prieš ieškovo valią pareigūnų išgautų parodymų, juos paneigė, nurodė ką konkrečiai veikė tuo laiku kai tariamai buvo padaryta inkriminuota nusikalstama veika, taip pat pateikė duomenis, kurie pagrindė duotų parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjai teisingumą ir patvirtino tai, ką iš tiesų veikė tariamos nusikalstamos veikos padarymo visą dieną, t. y. 2019 m. vasario 27 d.

2.4. Gynėjo prašymu ikiteisminiame tyrime liudytojais buvo apklausti A. T. ir M. G., kurie patvirtino ieškovo parodymuose, 2019 m. balandžio 10 d. duotuose ikiteisminio tyrimo teisėjai, nurodytas aplinkybes. 2019 m. balandžio 10 d. davus parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai, pateikus į ikiteisminio tyrimo bylą ieškovo parodymus patvirtinančius duomenis, taip pat liudytojais apklausus ir ieškovo parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai patvirtinusius A. T. ir M. G., buvo įsitikinęs, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu bus nedelsiant nutrauktas, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas gerokai vėliau (praėjus metams ir beveik dviem mėnesiams nuo Įtarimo įteikimo), tyrėjai atlikus apklausą ir Prokurorui priėmus 2020 m. balandžio 27 d. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu nutraukimo.

2.5. Ieškovas, grįsdamas ieškinio reikalavimus, įrodinėja, kad atsakovei Lietuvos Respublikai kyla prievolė atlyginti ieškovui padarytą neturtinę ir turtinę žalą, nes: 1) ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu pradėtas ir įtarimai ieškovui pareikšti be pagrindo, buvo pažeistos jo teisės žinoti Įtarimo pagrindą ir motyvus. Ieškovas teigia, kad neturint galimybės susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis ar bent ta duomenų dalimi, kuria buvo grindžiamas Įtarimas, buvo pažeistos teisės aktyviai gintis ir būti išklausytam, vertinti prieš mane surinktų duomenų įrodomąją galią ir patikimumą. Teigia, kad baudžiamasis procesas jo atžvilgiu buvo pradėtas ir Įtarimas jam buvo pareikštas vienareikšmiškai nesant jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti bent prielaidą, kad jis galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nepagrįstai daugiau nei metus nesiaiškinant 2019 m. kovo 11 d. pokalbių tarp jo ir D. A., kurių pagrindu jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, aplinkybių ir realaus turinio, be to, pareikštas Įtarimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, o ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas praėjus daugiau nei metams nuo tyrimo pradžios. Tokiais veiksmais, taip pat neveikimu pareigūnai pažeidė bendrąsias rūpestingumo ir atidumo pareigas, ir tai laikytina valstybės pareigūnų neteisėtais veiksmais (Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis, Baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnis, 170 straipsnio 2 dalis, 172 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Prokuratūros įstatymo 2 straipsnis).

2.6. Ieškovas, grįsdamas ieškinio reikalavimus pateikia argumentus dėl teisės į gynybą pažeidimo, pareigūnų daryto spaudimo, priverčiant duoti parodymus prieš save. Nurodė, kad policijos pareigūnai 2019 m. kovo 13 d. bei 2019 m. kovo 14 d. nevykdė savo pareigos užtikrinti galimybę įgyvendinti teisę pasirinkti gynėją, su jo nurodytu advokatu nesusisiekė ir nepakvietė jo dalyvauti 2019 m. kovo 14 d. vykusioje mano apklausoje ir, be jokio teisinio ir faktinio pagrindo, neleisdami gynybai pasirinkti ir pasikviesti jam tinkamą advokatą, atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte, Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje, Baudžiamojo proceso kodekso 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 21 straipsnio 4 dalyje, 50 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas teisės į gynybą garantijas. Dėl šių neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų jis Tyrėjai davė neteisingus ir faktinių aplinkybių neatitinkančius parodymus, nes 2019 m. kovo 13 d. atlikus kratą Bute ir atvežus į Skyrių, jo atžvilgiu prasidėjo didelis psichologinis spaudimas, kurį darė tuo metu Skyriuje buvę policijos pareigūnai, ir kuris pasireiškė tuo, kad pareigūnai griežtu tonu įtikinėjo, kad turi surinkę pakankamai įrodymų jo kaltei pagrįsti, kad jis privalo duoti jiems reikalingus parodymus pagal Įtarime nurodytas aplinkybes, grasino, jog nedavus reikalingų parodymų, bus kreiptasi į teismą dėl kardomosios priemonės - suėmimo jam paskyrimo.

2.7. Ieškovas, grįsdamas ieškinio reikalavimus pateikia argumentus dėl be pagrindo ieškovo atžvilgiu taikytos kardomosios ir procesinių prievartos priemonių. Nurodo, kad 2019 m. kovo 14 d. Tyrėjos nutarimu metu jam buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir ši kardomoji priemonė jo atžvilgiu galiojo iki 2020 m. balandžio 27 d. Be to, ikiteisminio tyrimo metu taikytos ir kitos procesinės prievartos priemonės - laikinas sulaikymas, krata, laikinas nuosavybės teisių apribojimas (Prokuroro 2019 m. kovo 19 nutarimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarties, 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties ir 2020 m. kovo 16 d. nutarties , taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus 2020 m. birželio 10 d. rašto (duomenys neskelbtini) „Pranešimas apie taikytą procesinę prievartos priemonę“). Pradėjus baudžiamąjį persekiojimą neturint duomenų apie jo padarytą nusikalstamą veiką, jo atžvilgiu nepagrįstai buvo taikytos kardomoji ir kitos procesinės prievartos priemonės, sukėlusios jam didelį stresą, išgyvenimus ir nepatogumus, kadangi, pareigūnams pažeidus rūpestingumo ir atidumo pareigas, baudžiamasis persekiojimas jo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai, nesurinkus pakankamai duomenų, kuriuos turint būtų buvę galima pagrįstai įtarti jį dėl galimo dalyvavimo padarant Įtarime nurodytą nusikalstamą veiką.

2.8. Ieškovas, grįsdamas ieškinio reikalavimus pateikia argumentus dėl nepagrįstai ilgos baudžiamojo persekiojimo trukmės, nes baudžiamąjį persekiojimą vykdžiusios institucijos nepadarė visko, kad procesas jo atžvilgiu vyktų be nereikalingo uždelsimo, kadangi ilgą laiko tarpą (nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. balandžio 15 d.) jo atžvilgiu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, be to, paimto mobiliojo telefono ir kompiuterio apžiūra vyko nepateisinamai ilgai ir tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į apsaugą nuo nepagrįsto proceso delsimo.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovo pareikštą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teisėsaugos institucijų pareigūnai ir prokuroras ieškovo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl neatsirado teisiniai pagrindai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Šalies argumentai

3.1. Ieškovo teigimu, viso baudžiamojo persekiojimo metu jam nebuvo žinomas nei vienas duomuo, kurį ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai laikė pakankamu pareikšti įtarimą nusikalstamos veikos padarymu. Tik 2020 m. balandžio 15 d. apklausos metu Ieškovas sužinojo, kad jam pareikštas įtarimas yra grindžiamas 2019 m. kovo 11 d. pokalbiais tarp jo ir kito įtariamojo D. A.. Kaip matyti iš prie ieškinio pridėto Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. balandžio 27 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą A. C. atžvilgiu, nutarime nurodytos aplinkybės, o konkrečiai 2019 m. kovo 11d. pokalbis tarp Ieškovo ir įtariamojo D. A., suteikė pagrindą įtarti Ieškovą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, bei atlikti kitus tyrimo veiksmus, tokiu būdu siekiant patikrinti kilusius įtarimus. Baudžiamojo proceso tikslas ir yra įtarimo patikrinimas tam, kad būtų atskleista galimai padaryta nusikalstama veika.

3.2. Ieškovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia ir pernelyg ilga ikiteisminio tyrimo trukme (tyrimas buvo atliekamas metus ir beveik du mėnesius). Ieškovo vertinimu, tyrimas nebuvo sudėtingas, kadangi jame nebuvo atliekamos jokios sudėtingos, daug laiko reikalaujančios ekspertizės, tyrimai ar kitokie sudėtingi ir kompleksiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai, kuriems pasiruošti reikalinga ilgesnė trukmė, itin specializuotos ir gilios kokios nors srities žinios.

3.3. Vertinant ikiteisminio tyrimo trukmės pagrįstumą, pažymėtina, jog BPK 176 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip per devynis mėnesius dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų (BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika, remiantis BK 11 straipsnio nuostatomis, priskiriamos prie sunkių nusikaltimų). BPK 176 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių šio straipsnio 1 dalyje numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija.

3.4. Baudžiamasis procesas suprantamas kaip jo stadijų visuma, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką, reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki galutinio sprendimo priėmimo. Šiuo atveju Ieškovui pranešimas apie įtarimą buvo pareikštas 2019 m. kovo 13 d., o nutrauktas 2020 m. balandžio 24 d.

3.5. Taigi, kaip matyti iš prie ieškinio pateiktų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. ir 2020 m. vasario 14 d. nutarčių bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties, ikiteisminis tyrimas vyko pakankamai intensyviai, buvo atlikta daugybė ir savalaikių ikiteisminio tyrimo veiksmų, renkami tyrimui svarbūs duomenys, kurie susiję su tyrimui reikšmingų aplinkybių nustatymu. Šiuo atveju teismuose buvo nagrinėjamas ne vienas ieškovo skundas dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo ir teismai visais atvejais konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas nėra vilkinamas, o jo delsimas pateisinamas objektyviomis priežastimis. Pažymėtina, kad nors kiekvienas asmuo turi teisę į greitą procesą, tačiau akcentuotina, kad bet koks procesas, norint, kad jis baigtųsi teisingo sprendimo priėmimu, reikalauja atitinkamo laiko. Taigi šiuo atveju nėra jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų, kad ikiteisminis tyrimas vyko nepagrįstai ilgą laiko tarpą.

Atsiliepimas

3.6. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo reikalavimu atlyginti turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos advokato pagalbai ikiteisminio tyrimo metu, nes ieškovas neįrodė būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad šios išlaidos galėtų būti atlygintos tuo atveju, jei būtų nustatyti neteisėti pareigūnų veiksmai ir priežastinis ryšys, lėmęs tokių išlaidų atsiradimą. Dėl kitų patirtų išlaidų (naujo kompiuterio ir naujo mobilaus telefono įsigijimo) pažymėtina, kad kratos metu paimti minėti daiktai Ieškovui buvo grąžinti, o prašymas atlyginti naujų įrenginių įsigijimo išlaidas sudarytų pagrindą Ieškovui nepagrįstai praturtėti valstybės atžvilgiu.

3.7. Ieškinyje nurodoma, kad dėl nepagrįsto ikiteisminio tyrimo Ieškovas patyrė stresą, psichologinį spaudimą, pažeminimą, prarado pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis, jis tapo irzlus, nervingas, teko kreiptis pas psichologą, todėl Ieškovo nuomone, jam turi būti atlyginama neturtinė žala (8 000 Eur). Ieškovo teiginiai apie jo patirtus neturtinio pobūdžio nepatogumus yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti objektyviais įrodymais. Todėl, priešingai nei nurodoma ieškinyje, nėra jokio pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju Ieškovas dėl prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų patyrė kokių nors bent kiek žymesnių ar išskirtinių neigiamų dvasinių išgyvenimų, kurie teismo galėtų būti įvertinti kaip neturtinė žala.

4. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į ieškinį, prašo ieškovo pareikštą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) Ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas turint duomenų, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurie 2019-02-27 apie 19:15 val. nuotoliniu būdu prisijungė prie UAB „Konversita“ priklausančio valiutos keitimo automato valdymo sistemos, kurioje neteisėtai atliko pakeitimus bei pakeitė UAB „Konversita“ nustatytą valiutos kursą.

4.1. Ieškovui 2019 m. kovo 13 d. buvo pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 2 dalį, kad jis, veikdamas kartu su D. A. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo 17 820 Eur vertės turtą.

4.2. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytą, kad 17 820 Eur sumą iš UAB „Konversita“ bankomato išgrynino D. A., kuriuo atžvilgiu buvo taikomos BPK 154 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės. Šių priemonių taikymo metu buvo užfiksuotas pokalbis su abonementu (vyru), besinaudojančiu mobiliuoju telefonu (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu, kuris vyko 2019 m. kovo 11 d. bei truko 49 minutes, buvo aptariamas pinigų perdavimas. D. A. pasakė, kad pinigai yra pas ji, vėliau pasakė, kad jis „ant striomo stovi“, ką galėtų reikšti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu atliko stebėtojo vaidmenį, ir jo dalis pinigų už dalyvavimą nusikalstamojoje veikoje yra saugoma pas D. A. Asmuo, besinaudojantis mobiliuoju telefonu (duomenys neskelbtini), pasakė, kad šiuo metu neturi pinigu ir jam jų reikia, į ką D. A paklausė, ar „visus pinigus ?“, visą pakelį ?“.

4.3. Nustatant asmenį, kuris dalyvavo pokalbyje su D. A., paaiškėjo, kad minėtas numeris priklauso L. J., tačiau faktiškai numeriu naudojasi Ieškovas. Turint duomenų, kad Ieškovas galimai dalyvavo darant nusikalstamą veiką jo gyvenamosios vietos adresu 2019 m. kovo 13 d. buvo atlikta krata, kurios metu iš Ieškovo buvo paimtas nešiojamas kompiuteris, telefonas, atmintinė bei 545 Eur suma grynų pinigų. Tą pačią dieną Ieškovas buvo laikinai sulaikytas.

4.4. Pirmą kartą Ieškovas buvo apklaustas 2019 m. kovo 14 d., kartu apklausoje dalyvavo jo gynėjas. Apklausos metu Ieškovas nurodė, kad parodymus duoda laisva valia, nieko neverčiamas. Ieškovas apklausos metu pripažino ir paaiškino, jog tiriamo nusikaltimo dieną buvo kartu su D. A. bei M. P. prie prekybos centro „Akropolis“, o po kelių dienų susitiko su D. A. bei gavo iš jo 1000 Eur sumą už tai, kad jis 2019-02-27, t. y. nusikaltimo dieną, buvo kartu.

4.5. Pastebėtina, kad Ieškovas, pasirašydamas apklausos protokolą, jokių pastabų dėl spaudimo ar bauginimų nenurodė, nors galėjo tai padaryti. Todėl Ieškovo ieškinyje nurodyti teiginiai dėl jam padaryto spaudimo apklausos metu yra išgalvoti ir klaidinantys.

4.6. Tyrimo metu buvo gauti duomenys, kad Ieškovas socialiniame tinkle „Fecebook“ 2019 m. vasario 28 d. įkėlė skelbimą (kitą dieną po tiriamo nusikaltimo), jog ieško įsigyti automobilį (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2019 m. kovo 13 d. paaiškinime nurodė, kad pinigus automobiliui davė jo dėdė G. Č., kuris šią Ieškovo versiją paneigė 2019 m. kovo 14 d. apklausos metu. Vėliau Ieškovas nurodė, kad pirko automobilį iš asmeninių lėšų, o 2019 m. balandžio 10 d. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją jau nurodė, kad dalį pinigų pasiskolino iš savo draugės A. T. Todėl Ieškovo keičiamos versijos dėl lėšų, už kuriuos jis įsigijo transporto priemonę, kilmės leido pagrįstai abejoti dėl Ieškovo duodamų parodymų.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

4.7. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad nurodytos aplinkybės leido pagrįstai įtarti, kad Ieškovas galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dalyvaujant ją darant ar prisidedant prie jos padarymo. Todėl duomenų, kurie leido ikiteisminio tyrimo metu pareikšti Ieškovui įtarimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo pakankamai. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai 2019-03-12 nutartimi leido atlikti kratą Ieškovo gyvenamojoje vietoje, siekiant surasti ir paimti mobiliojo ryšio telefonus, SIM korteles, SIM kortelių rėmus, kompiuterius, jų laikmenas, rankraščius su tyrimui reikšmingais duomenimis, gautus pinigus, kitus reikšmingus tyrimui daiktus.

5. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepimu į ieškinį, prašo ieškovo pareikštą ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškinys yra nepagrįstas bei neteisėtas ir negali būti patenkintas.

5.1. Iš baudžiamosios bylos (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas nustatyta tvarka, todėl galima teigti, kad pareigūnai, gavę informaciją apie nusikalstamą veiką teisėtai ir pagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimą.

5.2. Laikydamiesi BPK nustatytos tvarkos, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali apklausti įtariamąjį, liudytojus, taikyti procesines prievartos priemones, atlikti BPK numatytus veiksmus. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas turint duomenų, kad A. Č. (ieškovas), veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurie 2019 m. vasario 27 d. apie 19.15 vai. nuotoliniu būdu prisijungė prie UAB „Konversita“ priklausančio valiutos keitimo automato valdymo sistemos, kurioje neteisėtai atliko pakeitimus bei pakeitė UAB „Konversita“ nustatytą valiutos kursą.

5.3. Ieškovui 2019 m. kovo 13 d. buvo pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 2 dalį, kad jis, veikdamas kartu su D. A. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo 17 820 Eur vertės turtą.

5.4. Iš 2019 m. kovo 14 d. ieškovo apklausos protokolo matyti, kad minėtos apklausos metu jis nurodė, kad neprisipažįsta kaltu dėl pareikšto įtarimo, įtarimo esmę ir kuo yra įtariamas supranta, parodymus duoda neverčiamas ir laisva valia, bei neprieštaravo, kad jį gintų valstybinis gynėjas, paskirtas įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas nurodė, kad jam išaiškinta, jog vėliau jis gali pasisamdyti nuosavą gynėją arba gintis pats. Minėtoje apklausoje dalyvavo gynėjas B. Paulauskas, pasirašydamas apklausos protokolą, ieškovas nurodė, kad apklausos protokolas surašytas teisingai, pastabų dėl, jo nuomone, patirto pareigūnų spaudimo nenurodė. Pažymėtina, kad minėtos apklausos metu ieškovas detaliai nurodė, kad 2019 m. vasario 27 d., t. y. tiriamo nusikaltimo dieną buvo kartu su D. A. bei M. P. prie prekybos centro „Akropolis“, o po kelių dienų susitiko su D. A. bei gavo iš jo 1000 Eur sumą už tai, kad jis 2019 m. vasario 27 d., t. y. nusikaltimo dieną, buvo kartu. Šiuos pinigus ieškovas paėmė ir išleido savo reikmėms. Ieškovas nurodė, kad nežinojo ir D. A. jam nesakė, kad planuojamas nusikaltimas.

5.5. Todėl ieškovo teiginiai, kad pareigūnai neužtikrino ieškovo teisės nuo sulaikymo momento ir pirmosios apklausos gintis pasirenkant gynėją bei ieškovas patyrė psichologinį spaudimą minėtos apklausos metu nurodyti jam nepalankias aplinkybes, laikytini nepagrįstais.

5.6. Ieškovas pateiktame ieškinyje pabrėžia, jog ikiteisminio tyrimo metu jam buvo taikyta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės - krata, laikinas sulaikymas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas, elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolė, fiksavimas bei kaupimas.

5.7. Nagrinėjamu atveju kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ieškovui buvo paskirta ikiteisminio tyrimo pareigūno 2019 m. kovo 14 d. nutarimu, įstatymo nustatyta tvarka. Skiriant kardomąsias priemones baudžiamosios bylos duomenys pagrįstai leido manyti, jog ieškovas galėjo būti padaręs nusikalstamą veiką, todėl tiek nacionalinės teisės, tiek EŽTT praktikos požiūriu, apie ieškovą surinkta informacija buvo pakankama objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog jis galėjo padalyti nusikaltimą ir buvo pakankama kardomajai priemonei paskirti.

5.8. Be to, ieškovas nepagrįstai teigia, kad kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti neproporcingai suvaržė jo judėjimo laisvę ir dėl to jis patyrė nepatogumų. Pažymėtina, kad ieškovui buvo paskirta švelniausia kardomoji priemonė, ir atsižvelgiant į jam įteikto pranešimo apie įtarimą turinį, tokia kardomoji priemonė buvo adekvati inkriminuoto nusikaltimo pobūdžiui bei nesuvaržė jo teisių ir laisvių labiau nei buvo būtina proceso tikslams pasiekti. Pabrėžtina, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad švelniausia kardomoji priemonė kaip nors iš esmės pažeidė jo interesus, sutrikdė įprastinį jo gyvenimą, sukėlė nepatogumų. Nors ieškovas teigia, kad dėl kardomosios priemonės taikymo jam kilo nepatogumų nes jis negalėjo išvykti į suplanuotas keliones užsienyje, pastebėtina, kad ši kardomoji priemonė nereiškia besąlyginio draudimo išvykti iš gyvenamosios vietos. Visų pirma, ši kardomoji priemonė draudė ieškovui išvykti iš gyvenamosios vietos tik neturint prokuroro ar teismo leidimo, o ne visais be išimties atvejais. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo prašymai išvykti į užsienį visais atvejais prokuroro buvo tenkinami, ieškovas nepateikė duomenų, kad paskirta kardomoji priemonė jam būtų užkirtusi kelią nors vieną kartą kur nors išvykti kai jam to reikėjo, arba, kad ieškovo leidimo išvykti prašymas būtų atmestas. Pažymėtina, jog vien tik kardomosios priemonės paskyrimas baudžiamajame procese nereiškia, kad asmeniui savaime atsiranda žala dėl jos taikymo, jeigu nėra įrodoma, kad nepagrįstas kardomosios priemonės taikymas kaip nors faktiškai pakenkė tam asmeniui ar jis patyrė konkrečius nepatogumus. Pastebėtina, jog neturtinės žalos padarymą ir jos dydį ieškovas privalo įrodyti konkrečiais įrodymais, o ne abstrakčiais paaiškinimais. Šiuo atveju ieškovo teiginiai, kad laukdamas prokuroro sprendimų dėl leidimo išvykti į užsienį jis patyrė stresą, nevertintini sukėlusiais tokių nepatogumų, kurie besąlygiškai gali būti pripažįstami neturtine žala.

5.9. Atsakovė nurodė, jog šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas dėl tam tikrų konkrečių neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų veiksmų, ar šių neteisėtų veiksmų visumos patyrė šioje byloje prašomą priteisti turtinę žalą. Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos faktą Ieškovas grindžia abstraktaus pobūdžio argumentais. Tokio pobūdžio argumentai, nepagrįsti konkrečiais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Be to, ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka ir priežastiniam ryšiui tarp įvardytų kaip neteisėtų pareigūnų veiksmų bei reikalaujamos neturtinės žalos dydžiui pagrįsti

6. Ieškovo dubliku teigiama, jog pradėti baudžiamąjį persekiojimą ieškovo atžvilgiu nebuvo jokio pagrindo, todėl ieškovo atžvilgiu pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus.

6.1. Papildomai pažymėjo, kad sugretinus 2019 m. kovo 14 d. duotus parodymus su 2019 m. balandžio 10 d. duotais parodymais bei duomenimis, susijusiais su 2019 m. vasario 27 d. Ieškovo susirašinėjimu su kitais asmenimis ir judėjimu, matyti, kad Ieškovas 2019 m. kovo 14 d. parodymas buvo įtakotas kitų asmenų. Ikiteisminis tyrimas Ieškovo atžvilgiu vyko nepateisinamai ilgai, kadangi maždaug metus nebuvo apžiūrėti tyrimui labai svarbūs daiktai - Ieškovo nešiojamas kompiuteris ir mobilus telefonas. Tai lėmė, jog Ieškovo atžvilgiu pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovui susipažinus bent su ta ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi, kuria buvo grindžiamas įtarimas ieškovui, niekaip nebūtų pakenkta ikiteisminio tyrimo sėkmei. Ieškovo atžvilgiu nebuvo jokio pagrindo taikyti laikiną sulaikymą.

7. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros tripliku prašo ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodo, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo nustatytos ir kitos svarbios aplinkybės, kurios leido įtarti ieškovą padarius nusikaltimą ir tęsti tyrimą jo atžvilgiu:

7.1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos (toliau - Vilniaus apskr. VPK KP NNTV) 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019 m. kovo 29 d. tarnybiniu pranešimu buvo atlikta A. Č. išklotinės analizė, galimo nusikalstamos veikos mechanizmo ir kitų nustatytų aplinkybių nustatymas. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus taip pat buvo gauta duomenų apie tai, kad kiek anksčiau (2019-02-12 ir 2019-02-18) buvo bandoma išgryninti pinigus iš automato, tačiau tai padaryti nepavyko. Vyriausiasis tyrėjas detaliai išanalizavęs ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, padarė tikėtiną išvadą, kad 2019 m. vasario 12 d. A. Č. galėjo dalyvauti pasikėsinime įvykdyti nusikalstamą veiką. Taip pat atkurtas A. Č. 2019 m. vasario 27 d. judėjimo maršrutas ir padarytos tikėtinos išvados.

7.2. Vilniaus apskr. VPK KP NNTV 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019 m. gegužės 29 d. tarnybiniame pranešime dėl išklotinių gavimo tikslingumo nurodyta, kad peržiūrėjus A. Č. naudojamo telefono buvimo vietas nusikalstamos veikos padarymo metu, matyti, kad CELL keičiasi, o ne būna toje pačioje vietoje, kur nurodė pats A. Č., bei patvirtino M. G..

7.3. Vilniaus apskr. VPK KP NNTV 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019 m. lapkričio 4 d. tarnybiniu pranešimu buvo atlikta informacijos analizė, gavus A. Č. telefono numerių išklotines ir pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūno vertinimai, kaip pavyzdžiui, kad A. Č. parodymai, kad buvo pas M. G. iki 19.30 vai., vertinami abejotinai ir kt.

7.4. Vertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindą suformuoti įtarimą ir esamoje situacijoje įtarti Ieškovą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei pradėti ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą.

7.5. Nepagrįstas Ieškovo atstovo teiginys, kad Protokolas buvo surašytas praėjus pusei metų nuo ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu pradžios. Šiuo atveju Protokolo surašymo momento negalima sieti su ikiteisminio tyrimo pradžios momentu, nes protokolu yra užfiksuojamas ikiteisminio tyrimo metu atlikto veiksmo rezultatas, todėl tai niekaip nesusiję su ikiteisminio tyrimo pradžia.

7.6. Pažymėtina, kad Protokolu buvo užfiksuoti įtariamojo D. A. pokalbiai laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 11 d. iki 2019 m. gegužės 25 d., taigi jame buvo nurodyta ne tik 2019 m. kovo 11 d. pokalbis, bet ir vėliau vykę pokalbiai. Šiuo atveju Protokolas buvo surašytas pasibaigus ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi nustatytam terminui, iki kurio buvo leista klausytis įtariamojo.

Žemesnės instancijos teismas

8. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tripliku nurodo, kad su ieškovo dublike nurodytais motyvais nesutinka. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys buvo pakankami taikyti Ieškovo atžvilgiu procesines prievartos priemones - kratą, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą bei slaptą sekimą. Taip pat procesinės prievartos priemonės buvo teisėtos ir proporcingos bei taikytos laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų. Vilniaus apylinkės teismas 2019-06-13, 2019-09-25 ir 2020-02-24 nutartimis atmetė Ieškovo skundus dėl prokuroro nutarimų, kuriais buvo neleista susipažinti su visos ikiteisminio tyrimo bylos duomenimis. Teismas nurodė, kad ikiteisminiame tyrime (duomenys neskelbtini) tiriama keleto asmenų bendrais ir koordinuotais veiksmais padaryta nusikalstama veika, turinti ir vieno sunkaus nusikaltimo požymių. Įtariamieji yra pažįstami, ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, nėra ištirtos visos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, ne visi tyrimo metu gauti duomenys visapusiškai yra įvertinti, sprendžiama dėl tyrimo krypties, apimties ir asmenų, įtariamų padarius nusikalstamas veikas bei jų bendrininkų. Ikiteisminio tyrimo teisėjas sutiko su prokuroro išvada, kad Ieškovo ir jo gynėjo susipažinimas su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga gali pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei, sudarytų galimybę kelti naujas versijas, suderinti savo parodymus su bylos duomenimis bei spręsti apie galimas ikiteisminio tyrimo kryptis. Atsakovės manymu ieškovas nuolat klaidino pareigūnus, keisdamas savo parodymus sudarė prielaidas vykdyti jo atžvilgiu baudžiamąjį persekiojimą.

9. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tripliku prašo atmesti ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimus atmesti visa apimtimi, atsakovė atsiliepime į ieškinį jau aptarė aplinkybės leido pagrįstai įtarti, kad Ieškovas galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dalyvaujant ją darant ar prisidedant prie jos padarymo.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismo posėdžio metu ieškovas A. Č. ir jo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.

11. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai nesutiko su ieškovės pareikštu ieškiniu bei palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

Ieškinys atmestinas.

12. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tačiau ieškovui neįrodžius bent vienos iš minėtų trijų atsakomybės sąlygų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 10 03 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019; 2008 07 08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 201112 02 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

13. Neteisėti veiksmai, kai vertinami pareigūnų ar teismo veiksmai, yra tokie, kurie neatitinka įstatymų, reglamentuojančių jų veiklą, reikalavimų. Teismo ar pareigūnų veiksmai yra teisėti tiek, kiek jie atlikti pagal įstatyme įtvirtintus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002). Pažymėtina, kad ne bet koks teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493-421/2016). Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-611/2021).

Žemesnės instancijos teismas

14. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta. Dėl šios priežasties valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios minėtos kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovas, grįsdamas ieškinio reikalavimus, įrodinėja, kad atsakovei Lietuvos Respublikai kyla prievolė atlyginti ieškovui padarytą neturtinę ir turtinę žalą, nes ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu pradėtas ir įtarimai ieškovui pareikšti be pagrindo, buvo pažeistos jo teisės žinoti Įtarimo pagrindą ir motyvus, pateikia argumentus dėl teisės į gynybą pažeidimo, pareigūnų daryto spaudimo, priverčiant duoti parodymus prieš save, dėl nepagrįstai ilgos baudžiamojo persekiojimo trukmės ir be pagrindo ieškovo atžvilgiu taikytos kardomosios ir procesinių prievartos priemonių. Dėl šių pažeidimų, ieškovo teigimu, buvo padaryta žalos, kurios atlyginimą prašoma priteisti ieškovui iš atsakovės.

Dėl pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu ir pareikšti ieškovui įtarimą

16. Neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, žalos atlyginimo civilinėje byloje sprendžiama pagal tai, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė pagal BPK nuostatas, tinkamai vykdydami bendras ir specialias pareigas. Turi būti įvertinta, ar buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti tyrimą (BPK 166 straipsnis), ar buvo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), ar pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir buvo kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir kita.

Žemesnės instancijos teismas

17. Grįsdamas ieškinio reikalavimus, ieškovas nurodė, kad įtarimai jam pareikšti nesant jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti bent prielaidą, kad jis galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

18. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 straipsnis). Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-684/2017; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018). Vertinant įtarimo pagrįstumą, pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktiką tokį įtarimą pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas. Kadangi baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimą, tai aplinkybė, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje. Įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018).

19. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ajame skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 198-1 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2019 m. vasario 27 d. apie 19:15 val. neteisėtai, nuotoliniu būdu prisijungus prie UAB „Konversita“ priklausančios valiutos keitimo automato valdymo sistemos, esančios prekybos cente „AKROPOLIS“, Ozo g. 25, Vilnius, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, po ko pakeitus valiutos keitimo kursą, 2019-02-27 laikotarpiu nuo 19:22val. iki 19:54 val. PC „Akropolis“, esančiame Ozo g. 25, Vilniuje, iš UAB „Konversitai“ priklausančio valiutos keitimo bankomato per kelis kartus įnešus tiksliai nenustatytą pinigų sumą JAV doleriais, buvo išgryninta 17 820 Eur. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo gauta duomenų, kad pinigines lėšas iš bankomato išgrynino D. A., gim. (duomenys neskelbtini). Minėtą informaciją patvirtina iš UAB „Konversita“ automato pateikta vaizdo stebėjimo medžiaga, kurioje gryninantis pinigus asmuo yra panašus į D. A. (vėliau ikiteisminio tyrimo metu paskyrus užduotį atlikti objektų tyrimą, buvo gauta specialisto išvada, kuri tai patvirtina). D. A. atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 154 str., metu tarp D. A. (naudojamas tel Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuotas pokalbis su abonentu (vyru), besinaudojančiu tel Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 11 d. 16:09 val. ir 16:58 val. vykusio pokalbio metu buvo aptariamas pinigų perdavimas. D. A. pasakė, kad pastarojo pinigai yra pas jį, vėliau pasakė, kad jis „ant striomo stovi“, ką galėtų reikšti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu atliko stebėtojo vaidmenį, ir jo dalis pinigų už dalyvavimą nusikalstamoje veikoje yra saugoma pas D. A.. Asmuo, besinaudojantis tel Nr. (duomenys neskelbtini), pasakė, kad šiuo metu neturintis pinigų ir jam jų reikia. D. A. paklausė ar „visus eurus?“, „visą pakelį“? Po minėtų žodžių pokalbis nutrūko. Dėl D. A. pasisakymo - „visą pakelį“, tikėtina, kad kalba eina apie didelę pinigų sumą, galimai gautą už dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Atlikus asmens, besinaudojančio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausomybės nustatymą, buvo nustatyta, kad minėtas telefono numeris priklauso L. J., gim. (duomenys neskelbtini), reg. Adresu (duomenys neskelbtini). Faktiškai minėtu telefonu naudojasi jos anūkas A. Č., gim. 1995 m. Iš šių duomenų padaryta išvada, kad A. Č. galimai dalyvavo nusikalstamoje veikoje, kurios metu UAB „Konversita“ patyrė 17 820 Eur turtinę žalą. Minėtos aplinkybės, o konkrečiai 2019 m. kovo 11d. pokalbis tarp Ieškovo ir įtariamojo D. A., suteikė pagrindą įtarti Ieškovą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, bei atlikti kitus tyrimo veiksmus, tokiu būdu siekiant patikrinti kilusius įtarimus.

20. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pranešime apie įtarimą išdėstytos faktinės aplinkybės ir baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindą suformuluoti tokius įtarimus ir esamoje situacijoje įtarti ieškovą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą (CPK 177, 185 straipsniai). Kaip minėta, pagal formuojamą nuoseklią teismų praktiką, ikiteisminio tyrimo nutraukimas, kuriuo iš esmės ir remiasi ieškovas grįsdamas ieškinio reikalavimą, savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie priimti laikantis proceso teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2007; kt.).

21. Šios išvados nepaneigia ieškovo teiginiai, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu pradėtas remiantis netiksliais pirminiais duomenimis. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, ikiteisminiam tyrimui pradėti ir įtarimams ieškovui pareikšti bei tą tyrimą tęsti pagrindą sudarė surinktos medžiagos ir aplinkybių visuma. Pokalbis tarp ieškovo ir jo draugo D. A. apie piniginių lėšų perdavimą buvo tik viena iš vertinamų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tyrimo metu buvo gauti duomenys, kad ieškovas socialiniame tinkle „Fecebook“ 2019 m. vasario 28 d. įkėlė skelbimą (kitą dieną po tiriamo nusikaltimo), jog ieško įsigyti automobilį (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2019 m. kovo 13 d. paaiškinime nurodė, kad pinigus automobiliui davė jo dėdė, kuris šią ieškovo versiją paneigė 2019 m. kovo 14 d. apklausos metu. Vėliau ieškovas nurodė, kad pirko automobilį iš asmeninių lėšų, o 2019 m. balandžio 10 d. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją jau nurodė, kad dalį pinigų pasiskolino iš savo draugės.

22. Atsižvelgiant į įtartos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat įvertinus nurodytus ikiteisminio tyrimo pradžioje surinktus duomenis, pripažintina, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pagrįstam įtarimui. Tokios išvados, padarytos atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvusius duomenis, konkrečiomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, nepaneigia vėliau, tik sugretinus ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis (liudytojų parodymus, įtariamųjų apklausos, specialistų išvadų duomenis) nustatytos aplinkybės.

23. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog nenustatyta faktų, kad ikiteisminis tyrimas pagal UAB ,,Konversita“ pareiškimą būtų pradėtas akivaizdžiai neteisingų duomenų pagrindu ar kad būtų aplinkybės, dėl kurių jis negalėjo būti pradėtas. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad pranešime apie įtarimą išdėstytos faktinės aplinkybės ir baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindą suformuluoti tokius įtarimus ir esamoje situacijoje įtarti ieškovą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą (CPK 177, 185 straipsniai). Dėl to nėra pagrindo daryti išvados dėl neteisėtų institucijų ir pareigūnų veiksmų. Ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl įrodymų trūkumo ir šis pagrindas nepaneigia tyrimo pradžioje buvusių įtarimų kaip teisėto pagrindo pradėti ir vykdyti tyrimą.

Dėl kardomųjų, procesinės prievartos priemonių taikymo neteisėtumo kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos

24. Ieškovas pateiktame dublike pateikia argumentus dėl taikyto ieškovo sulaikymo neteisėtumo, pabrėžia, jog laikinas sulaikymas konkrečiu atveju buvo taikytas be pagrindo, kaip bauginimo priemonė ieškovui. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, buvo pagrindas ieškovą įtarti, tačiau, sprendžiant dėl jo sulaikymo teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat turi būti tiriama, ar egzistavo kitos privalomosios baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos laikino sulaikymo sąlygos. Remiantis BPK 140 straipsniu, laikinas sulaikymas, neužklupus asmens nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, nėra įprasta procesinės prievartos priemonė, kurios taikymą suponuoja asmens įtarimas padarius nusikalstamą veiką. Pagal BPK 140 straipsnio 2 dalį toks sulaikymas galimas tik išimtiniais atvejais, kai yra visos šioje nuostatoje nustatytos sąlygos, t. y. paaiškėja, kad yra BPK 122 straipsnyje nustatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos; tuoj pat būtina suvaržyti asmeniui laisvę siekiant šio Kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų; nėra galimybės šio Kodekso 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014). Šiuo atveju, teismo vertinimu, buvo pagrindas spręsti dėl būtinybės sulaikyti ieškovą, kol bus atlikti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. 2019 m. kovo 13 d. nutarime sulaikyti asmenį konstatuotos asmens sulaikymo sąlygos – bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo ( nevedęs, niekur oficialiai nedirba, registruotas darbo biržoje, anksčiau teistas), gali trukdyti procesui, nes pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti kitus įtariamuosius, liudytojus, sunaikinti ar paslėpti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės veikai tirti. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvę ieškovo elgesį charakterizuojantys duomenys taip pat leido spręsti dėl būtinybės ieškovą sulaikyti būtinų procesinių veiksmų atlikimo laikotarpiui (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-08538-19 t. 8, b. l. 1-2). Atsižvelgiant į įtartos veikos pobūdį ir visą iki tol ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, sprendimas sulaikyti ieškovą negali būti pripažintas nepagrįstu. Išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina tai, kad ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą ir dėl ieškovo imtis procesinių prievartos priemonių. Procesinės prievartos priemonės – laikino sulaikymo – skyrimo terminai pažeisti nebuvo, ji skirta laikantis proceso teisės normų reikalavimų. Ieškovas iš laikino sulaikymo buvo paleistas nedelsiant, kai buvo atlikti visi būtini proceso veiksmai, per protingą terminą įvertinus procesinę situaciją byloje, poreikį tęsti sulaikymą ir nustačius tokio poreikio išnykimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti neteisėtus pareigūnų veiksmus CK 6.272 straipsnio prasme. Be to, pabrėžtina, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami intensyviai, koncentruotai ir operatyviai, o, juos atlikus, ieškovas tuoj pat buvo paleistas iš sulaikymo. Ieškovo sulaikymo laikas, įvertinus atliktų procesinių veiksmų skaičių ir pobūdį, pripažintinas protingu ir įmanomai trumpiausiu sulaikymo laikotarpiu, nepažeidusiu BPK 140 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų.

25. Dėl kardomosios priemonės – pasižadėjimo neišvykti – taikymo ieškovas nurodė, kad jam nepagrįstai ji buvo pritaikyta, jis jautėsi suvaržytas, patyrė neturtinės žalos. BPK 119 straipsnyje įtvirtinta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Sprendžiant dėl kardomųjų priemonių taikymo neteisėtumo kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti įvertinama, ar kardomoji priemonė taikyta teisėtai. Ši aplinkybė nustatoma pagal tai, ar buvo realus pagrindas ir poreikis asmeniui taikyti procesinius suvaržymus, ar parinkta kardomoji priemonė buvo nustatyta įstatymu ir ar atitiko jo sąlygas, ar konkrečioje situacijoje ji buvo proporcinga poreikiui kontroliuoti asmens elgesį. Tai sprendžiama iš tokių aplinkybių kaip susiklosčiusi procesinė situacija, kurioje buvo nuspręsta taikyti kardomąją priemonę (įtarimų pareiškimas, kaltinimų pasunkinimas, dėl ko asmuo gali vengti tyrimo ar galimos bausmės, vilkinti procesą ir kt.); asmens atliktų įtariamų esant nusikalstamų veiksmų aplinkybės: pobūdis, mastas, trukmė, padariniai, ryšiai su tam tikrais asmenimis, kurie gali rodyti apie jo pavojingumą, galimybę tęsti įtariamą nusikalstamą veiklą ir todėl gali pagrįsti būtinumą taikyti jam apribojimus; asmenį apibūdinantys duomenys ir jo elgesys tyrimo ir proceso metu, galintys sudaryti pagrindą vertinti, kad asmeniui reikalinga tam tikra priežiūra, nes kitaip gali būti neužtikrintas jo dalyvavimas ikiteisminiame tyrime, teisminiame nagrinėjime ir nuosprendžio įvykdymas, ar rodantys jo pavojingumą, kad jis gali daryti kitus nusikaltimus; kardomosios priemonės teisėtumas, pobūdis, jos taikymo trukmė, padariniai ir reikšmė pareiškėjui, įvertinant, ar paskirti suvaržymai sukėlė jiems realias neigiamas pasekmes: apribojo laisvę, trukdė profesinei ar kitokiai teisėtai veiklai (pvz., bendravimui, mokymuisi, kelionėms, pomėgiams), sukėlė papildomas prievoles, vertė daryti išlaidas ir kita.

26. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį dėl kardomosios priemonės taikymo, turi būti nustatytas neteisėtumas kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų; kiek tai susiję su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir jos protokolų taikymu, atsižvelgiant į atitinkamas jų nuostatas, aiškinamas EŽTT praktikoje. <...> Judėjimo laisvės apribojimo baudžiamojo proceso kontekste būtinumas demokratinėje visuomenėje EŽTT praktikoje paprastai siejamas su teisingos pusiausvyros tarp bendrojo intereso dėl tinkamo baudžiamojo proceso organizavimo ir įtariamojo (kaltinamojo) asmeninio intereso naudotis judėjimo laisve nustatymu – apribojimo proporcingumo minėtiems teisėtiems tikslams vertinimu (pvz., 2005 m. spalio 13 d. sprendimas byloje Fedorov ir Fedorova prieš Rusiją, peticijos Nr.31008/02, par. 39–46; 2016 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Popoviciu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 52942/09, par. 83, 88–97). EŽTT praktikoje nurodoma, kad pernelyg ilgos įpareigojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos trukmės savaime gali pakakti išvadai, jog ši priemonė buvo neproporcinga siekiamam teisėtam tikslui, padaryti (pvz., Manannikov prieš Rusiją, par. 62 su tolesnėmis nuorodomis). Paprastai tokia išvada EŽTT praktikoje daroma tais atvejais, kai trukmė (žymiai) viršija penkerių metų ribą, dažnai artėja prie dešimties ir daugiau metų (pvz., Popoviciu prieš Rumuniją, par. 89, su tolesnėmis nuorodomis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).

27. Nagrinėjamu atveju ieškovo atžvilgiu taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Pagal BPK 136 straipsnio 1 dalį, rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra rašytinis įtariamojo įsipareigojimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo. 2019 m. kovo 13 d. nutarime dėl šios kardomosios priemonės skyrimo ieškovui argumentuota, kad ji reikalinga siekiant užtikrinti jo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą. Priimant nutarimą remtasi liudytojų apklausos protokolais, kita ikiteisminio turimo medžiaga, taip pat atsižvelgta į nusikalstamos veikos sunkumą. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, įtariamos veikos pobūdis ir pavojingumas, pripažintini pakankamu pagrindu pareigūnams spręsti dėl rašytinio pasižadėjimo neišvykti reikalingumo. Pabrėžtina, kad kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti – ieškovui buvo skirta laikantis teisės normų reikalavimų, esant rimtam pagrindui įtarti nusikalstamos veikos padarymu, o parinktas pasižadėjimas neišvykti – švelniausia kardomoji priemonė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

28. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ši kardomoji priemonė realiai apribojo jo teises ar apsunkino jų įgyvendinimą, sukėlė sunkumų ar nepatogumų (CPK 178 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo prašymai išvykti į užsienį visais atvejais prokuroro buvo tenkinami, ieškovas nepateikė duomenų, kad paskirta kardomoji priemonė jam būtų užkirtusi kelią nors vieną kartą kur nors išvykti kai jam to reikėjo, arba, kad ieškovo leidimo išvykti prašymas būtų atmestas. Pažymėtina, jog vien tik kardomosios priemonės paskyrimas baudžiamajame procese nereiškia, kad asmeniui savaime atsiranda žala dėl jos taikymo, jeigu nėra įrodoma, kad nepagrįstas kardomosios priemonės taikymas kaip nors faktiškai pakenkė tam asmeniui ar jis patyrė konkrečius nepatogumus. Ieškovas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė teiginių, jog skirta kardomoji priemonė apribojo jo planuotas keliones už Lietuvos ribų (CPK 178 straipsnis). O jo ketinimai išvykti pramogauti į užsienio valstybę, dėl ko jis buvo kreipęsis į prokurorą akivaizdžiai rodo, jog kardomoji priemonė buvo paskirta proporcinga, jo išvykimas akivaizdžiai apsunkintų ir užtęstų atliekamą tyrimą, nes ieškovas, esant būtinybei, būtų sunkiau pasiekiamas tyrėjams. Taigi teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti neteisėtais veiksmus skiriant ieškovui kardomąją priemonę – pasižadėjimą neišvykti.

29. Ieškovas ieškinyje teigė, kad pradėjus baudžiamąjį persekiojimą neturint duomenų apie jo padarytą nusikalstamą veiką, jo atžvilgiu nepagrįstai buvo taikytos kardomoji ir kitos procesinės prievartos priemonės, sukėlusios jam didelį stresą, išgyvenimus ir nepatogumus, kadangi baudžiamasis persekiojimas jo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai, nesurinkus pakankamai duomenų, kuriuos turint būtų buvę galima pagrįstai įtarti jį dėl galimo dalyvavimo padarant įtarime nurodytą nusikalstamą veiką. Konstatavus buvus pagrindą įtarti ieškovą padarius nusikalstamą veiką, atmestini ieškovo argumentai esą ikiteisminio tyrimo metu jam be pagrindo buvo taikyta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taip pat procesinės prievartos priemonės (krata, laikinas sulaikymas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas, elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolė, fiksavimas bei kaupimas).

Dėl bendrosios pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai

30. Ieškovas nurodė, kad pareigūnai elgėsi nesąžiningai, ieškovas buvo pareigūnų įbaugintas, jam nebuvo užtikrinta teisė į gynybą, jautė didelį spaudimą iš pareigūnų dėl siekio pateikti prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką. Teismas atmeta šiuos ieškovo teiginius kaip neįrodytus (CPK 178, 185 straipsnis). Tam tikri ieškovo teiginiai akivaizdžiai prieštarauja bylos medžiagai. Ieškovo teiginiai, kad pareigūnai neužtikrino ieškovo teisės nuo sulaikymo momento ir pirmosios apklausos gintis pasirenkant gynėją bei ieškovas patyrė psichologinį spaudimą minėtos apklausos metu nurodyti jam nepalankias aplinkybes, laikytini nepagrįstais. Iš 2019 m. kovo 14 d. ieškovo apklausos protokolo matyti, kad minėtos apklausos metu jis nurodė, kad neprisipažįsta kaltu dėl pareikšto įtarimo, įtarimo esmę ir kuo yra įtariamas supranta, parodymus duoda neverčiamas ir laisva valia, bei neprieštaravo, kad jį gintų valstybinis gynėjas, paskirtas įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas nurodė, kad jam išaiškinta, jog vėliau jis gali pasisamdyti kitą gynėją arba gintis pats. Minėtoje apklausoje dalyvavo gynėjas B. Paulauskas, pasirašydamas apklausos protokolą, ieškovas nurodė, kad apklausos protokolas surašytas teisingai, pastabų dėl, jo nuomone, patirto pareigūnų spaudimo nenurodė. Dėl argumento, jog nebuvo leista pasikviesti būtent ieškovo pasirinkto gynėjo, be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paleistas iš laikino sulaikymo, ieškovas tik praėjus kuriam laikui sudarė sutartį su savo pasirinktu gynėju advokatu Paulium Snukiškiu ir tik 2020-04-23 priimtas nutarimas nutraukti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirminės apklausos metu ieškovas nepripažino padaręs nusikaltimą, taigi kritiškai vertina ieškovo teiginius apie neva jam darytą psichologinį spaudimą apklausos metu. Pažymėtina ir tai, kad minėtos apklausos metu ieškovas detaliai nurodė faktines aplinkybes, jo nuomone, pagrindžiančias nekaltumą, – kad 2019 m. vasario 27 d., t. y. tiriamo nusikaltimo dieną buvo kartu su D. A. bei M. P. prie prekybos centro „Akropolis“, o po kelių dienų susitiko su D. A. bei gavo iš jo 1000 Eur sumą už tai, kad jis 2019 m. vasario 27 d., t. y. nusikaltimo dieną, buvo kartu. Šiuos pinigus ieškovas paėmė ir išleido savo reikmėms. Ieškovas nurodė, kad nežinojo ir D. A. jam nesakė, kad planuojamas nusikaltimas. Byloje be subjektyvaus paties ieškovo vertinimo, nepateikta įrodymų dėl daryto psichologinio spaudimo ar emocinio poveikio, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus pareigūnų veiksmus pažeidžiant atidumo ar rūpestingumo pareigas (CPK 185 straipsnis). Įvertinus atlikto ikiteismininio tyrimo specifiką, plataus masto tyrimą, ieškovo santykius su kitu įtariamuoju D. A. (draugai), paties ieškovo poziciją ikiteisminio tyrimo metu keičiant parodymus, priklausomai nuo ikiteisminio tyrimo eigos, atmestini ir ieškovo teiginiai, esą jo teisės aktyviai gintis ir būti išklausytam buvo pažeistos, jam neturint galimybės susipažinti su reikšmingais ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindo, pažeidus bendrą pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai.

31. Dėl ikiteisminio tyrimo trukmės kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kai teisėsaugos institucijų pareigūnai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą ir taip pažeidė ieškovo teisę į tai, jog jam pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas būtų išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-219/2017). Sprendžiant dėl to, ar klausimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nagrinėjamu atveju buvo išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką, vertintinos dvi aplinkybės: pirma, ar nebuvo pažeisti BPK nustatyti ikiteisminio tyrimo atlikimo terminai; antra, koks buvo laiko tarpas, per kurį, ieškovo teigimu, ikiteisminis tyrimas nepagrįstai nenutrauktas, ir kokios to priežastys.

32. Kaip matyti iš prie ieškinio pateiktų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. ir 2020 m. vasario 14 d. nutarčių bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties, ikiteisminis tyrimas vyko pakankamai intensyviai, buvo atlikta daugybė ir savalaikių ikiteisminio tyrimo veiksmų, renkami tyrimui svarbūs duomenys, kurie susiję su tyrimui reikšmingų aplinkybių nustatymu. Šiuo atveju teismuose buvo nagrinėjamas ne vienas ieškovo skundas dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo ir teismai visais atvejais konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas nėra vilkinamas, o jo delsimas pateisinamas objektyviomis priežastimis.

33. Akcentuotina, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, jog ikiteisminiame tyrime įtarimai reiškiami ne tik ieškovui, bet ir kitiems asmenims, tyrimai nėra išskirti, tokiu būdu siekiant nepakenkti tyrimo išsamumui. Tyrimo eigoje buvo nuolat atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, renkami tyrimui reikšmingi duomenys: apklausiami įtariamieji, liudytojai, atliekamos kratos, apžiūrimi daiktai, skiriamos užduotys specialistams, surašomi Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, sunaikinama nereikšminga tyrimui informacija. Ikiteisminio tyrimo trukmę įtakojo tai, kad įrenginių apžiūroms ir perduodamo turinio analizei reikalingos didesnės laiko sąnaudos. Taigi atmestini ieškovo teiginiai, jog ikiteisminio tyrimo institucija aplaidžiai ir nekompetentingai (ne)veikė.

34. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminiame tyrime įtarimai buvo reiškiami ne tik ieškovui, bet ir kitiems asmenims, kuriems taip pat buvo taikomo procesinės prievartos priemonės ir surašomi Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, taigi būtinybę atlikti vieną ar kitą veiksmą būtent ieškovo atžvilgiu bei jo atlikimo laiko tikslingumą sąlygojo tyrimo metu gauti duomenys, ieškovui apklausų metu keičiant parodymus ir nurodant faktines aplinkybes, kurių nepatvirtino kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti objektyvūs duomenys (Vilniaus apskr. VPK KP NNTV 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019 m. gegužės 29 d. tarnybiniame pranešime dėl išklotinių gavimo tikslingumo nurodyta, kad peržiūrėjus A. Č. naudojamo telefono buvimo vietas nusikalstamos veikos padarymo metu, matyti, kad CELL keičiasi, o ne būna toje pačioje vietoje, kur nurodė pats A. Č., bei patvirtino M. G.; Vilniaus apskr. VPK KP NNTV 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019 m. lapkričio 4 d. tarnybiniu pranešimu buvo atlikta informacijos analizė, gavus A. Č. telefono numerių išklotines ir pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūno vertinimai, kaip pavyzdžiui, kad A. Č. parodymai, kad buvo pas M. G. iki 19.30 vai., vertinami abejotinai ir kt.). Įvertinus paminėtus duomenis ir kitą bylos medžiagą, atmestini ir ieškovo ieškinio argumentai, kad nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. jo atžvilgiu apskritai nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, ir tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į apsaugą nuo nepagrįsto proceso delsimo, kaip prieštaraujantys byloje esantiems duomenims. Dėl kratos metu paimtų daiktų apžiūros trukmės teismas pažymi, kad apie mobilaus telefono ir nešiojamojo kompiuterio apžiūros atlikimo aplinkybes ieškovas ir jo atstovas ikiteisminio tyrimo metu buvo informuoti, ieškovas 2019 m. liepos 24 d. pateikė prašymą prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų paspartinimo, kuriuo prašė paraginti asmenis, turinčius atlikti iš jo paimtų daiktų apžiūrą, prokuroras 2019 m. rugpjūčio 2 d. raštu ieškovui nurodė, kad šiuo metu nurodytiems mobiliems įrenginiams yra paskirtas jų turinio tyrimas, siekiant paspartinti atliekamą ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) buvo susisiekta su specialistu, kuriam yra pavesta atlikti minėtų mobiliųjų įrenginių tyrimą, kad paskirtas tyrimas būtų atliktas kaip galima greičiau. Teismas sutinka su atsakovės tripliko argumentais, jog apžiūroms atlikti reikėjo tam tikro laiko tarpo, nes jų apimtis buvo didelė, – buvo nuspręsta atlikti apžiūras ne tik iš ieškovo paimtiems daiktams, tyrimo metu apžiūros buvo atliekamos ir kitiems įtariamiesiems priklausantiems daiktams. Mobilusis įrenginys „Iphone 7“ ir nešiojamasis kompiuteris „HP Elite Book“ ieškovui buvo grąžinti 2020 m. balandžio 15 d., t. y. iš karto po to, kai buvo baigtas procesinis veiksmas. Akcentuotina, kad sudėtingiems procesiniams veiksmams atlikti objektyviai būtinas tam tikras laikas, kaip ir reikalingas laikas atlikti duomenų, gautų ikiteisminio tyrimo metu, sugretinimui ir analizei. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra pagrindo teigti, kad kratos metu paimtų ieškovui priklausančio nešiojamojo kompiuterio ir mobiliojo įrenginio apžiūros buvo vilkinamos. Sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo priimtas 2020 m. balandžio 27 d., per protingą laiko tarpą, – tuomet, kai buvo gauti visi tyrimui svarbūs duomenys ir įvertinus visą medžiaga. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad ikiteisminio tyrimo procesas būtų nepagrįstai vilkinamas ar pažeista pareiga elgtis rūpestingai bei atidžiai. Kita vertus, ieškovas nepateikė jokių duomenų, jog nurodytas laikotarpis sprendimams priimti ar juo susijusi taikyta kardomoji priemonė būtų sukėlę papildomą žalą, išgyvenimų ar kt. (CPK 178 straipsnis).

Dėl valstybės civilinės atsakomybės, neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo

35. Kadangi valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas, tai civilinę bylą dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, spręsdamas dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 06 06 nutartis) civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl pareikšto ieškinio šios kategorijos bylose, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Bylose teisiniai vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 02 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018).

36. Teismas sprendžia, kad vien ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu nutraukimo dėl nepakankamų įrodymų faktas, nenustačius ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų padarytų esminių pažeidimų ar klaidų, nesudaro pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus. Kaip ne kartą yra išaiškinęs kasacinis teismas, ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje ir bet kurioje žmonių visuomenėje būtina teisėta veikla. Ji negali būti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso nustatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka. Tyrimo pabaigimo faktas, nenubaudus asmens, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme įtvirtintus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013). Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Nenustačius neteisėtų pareigūnų veiksmų atliekant ginčo ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, pripažintina, kad nėra būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, todėl ieškinio reikalavimas dėl 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Dėl to ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

37. Ieškovas ieškiniu taip pat prašė priteisti 1 794,22 Eur turtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų ir ikiteisminio tyrimo įtariamojo statuso ieškovas turėjo kreiptis į gynėją, kuri teikė daugkartines konsultacijas, rašė prašymus, dalyvavo procesiniuose veiksmuose, advokato paslaugos kainavo 700 Eur, be to, kratos metu paėmus iš jo telefoną ir kompiuterį, jam ikitesminio tyrimo metu teko įsigyti mobilųjį telefoną iPhone 7, už kurį sumokėjo 598,99 Eur ir kompiuterį, už kurį sumokėjo 495,23 Eur ir, ieškovo teigimu, visas šias išlaidas jam turi atlyginti valstybė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš prie ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų nėra galimybių spręsti, kas patyrė išlaidas, pirkdamas telefoną iPhone 7. Ginčo byloje nėra ir dėl to, jog kratos metu paimti paminėti ieškovo daiktai jam buvo grąžinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.246 straipsnio 3 dalį teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Specialiojoje normoje – CK 6.272 straipsnyje – nustatyta, kad žala atlyginama nepaisant kaltės, tačiau nenurodoma, kad ji gali būti atlyginama nesant neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Tačiau šių išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taigi civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo šios išlaidos gali būti priteisiamos tiek, kiek yra susijusios su atitinkamais atsakovo (nagrinėjamu atveju – valstybės) neteisėtais veiksmais ir gali būti pripažintos žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015). Nagrinėjamu atveju, kaip aptarta pirmiau šiame sprendime, atsakovės neteisėtų veiksmų nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nėra būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, todėl ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas civilinio proceso tvarka.

38. Pripažinęs nepagrįstu ir dėl to atmestinu pagrindinį reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teismas nesprendžia ir nepasisako dėl išvestinio ieškinio reikalavimo – priteisti procesines palūkanas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Kazlauskienė