Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiami kardomosios priemonės – suėmimo teisėtumo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, galimybės paveldėti fizinio asmens teisę į neturtinės žalos atlyginimą klausimai.Ieškovai prašė teismo priteisti iš atsakovės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kiekvienam po 21 222,62 Eur (73 277,47 Lt) V. T. patirtai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.Ieškovai yra mirusio V. T. teisių perėmėjai. V. T. 2007 m. sausio 23 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 93 578,83 Eur (323 109 Lt) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Jis nurodė, kad Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2004 m. kovo 18 d. nutartimi patenkino Vilniaus apygardos prokuratūros prašymą ir skyrė jam suėmimą iki 2004 m. balandžio 18 d. Buvo įtariama, kad V. T., dirbdamas UAB „Falck security“ apsaugos darbuotoju ir saugodamas AB „Hansa bankas“ Vilniaus regiono skyriaus Tuskulėnų klientų aptarnavimo poskyrį, 2004 m. sausio 6 d. 20.20 val. su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis pagrobė didelę pinigų sumą. V. T. suėmimas kelis kartus pratęstas ir tik Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. lapkričio 5 d. nutartimi konstatuota, kad vien aplinkybė, jog jis įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, negali būti pakankamas pagrindas toliau taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Panaikinus šią kardomąją priemonę, jam skirtos kitos dvi: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir paso paėmimas, o visi prašymai nutraukti dėl V. T. ikiteisminį persekiojimą ne kartą buvo atmesti. Vilniaus apygardos prokuratūros 2005 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu baudžiamoji byla dėl V. T. nutraukta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 2 punkto pagrindu (nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo), o skundas dėl ikiteisminio tyrimo pagrindo pakeitimo į BPK 212 straipsnio 1 dalį (nepadarius inkriminuojamos veikos) atmestas. 2013 m. kovo 7 d. V. T. mirė. Vilniaus apygardos prokuratūros 2014 m. sausio 21 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-3701-04 suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Ieškovų teigimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuratūros pareigūnai ir teismai pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą. V. T. dėl nepagrįsto suėmimo ir jo tęsimo patyrė turtinę žalą, kurią sudaro butų kainų skirtumas (iki suėmimo V. T. ketino pirkti butą už 37 650,60 Eur, tačiau jį įsigijo tik nutraukus ikiteisminį tyrimą ir už gerokai didesnę – 59 661,72 Eur – sumą), nuompinigiai už laikotarpį, kada šeima buvo priversta pratęsti buto nuomos terminą, bei V. T. suėmimo laikotarpiu nemokėtas darbo užmokestis. Ieškovai palaikė V. T. ieškinyje išdėstytą poziciją, kad nepagrįstas pranešimas apie įtarimą, suėmimo skyrimas ir tęsimas iki 8 mėnesių, įtariamojo teisių ignoravimas ir jų pažeidimas sukrėtė V. T. dvasiškai. Neturtinė žala grindžiama V. T. dvasiniais išgyvenimais, atsiradusiu netikrumo ir nesaugumo jausmu, pasitikėjimo valstybės saugomomis ir deklaruojamomis vertybėmis praradimu dėl nepagrįsto jo baudžiamojo persekiojimo, taip pat esminiu gyvenimo kokybės pablogėjimu. Tokia padėtis jį vertė jaustis bejėgiu ir beverčiu visuomenės nariu, privedė prie depresijos; jis išgyveno, kad dėl tokios padėties kenčia jo vaikai (buvo pravardžiuojami bendraamžių).Teismo posėdžio metu ieškovė R. T. nurodė, kad dėl nepagrįsto V. T. suėmimo, pareikšto įtarimo, paskleistos neigiamos informacijos apie jį spaudoje labai smarkiai išgyveno V. T. tėvas; V. T. vaikai buvo erzinami mokykloje; dėl vyro suėmimo ieškovė R. T. jautė įtampą darbe, neužtikrintumą, tai pakenkė jos reputacijai.