- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-10
- Bylos Nr.
- e2A-956-889/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-02015-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Milda Skersienė
- Ieškovas
- D. R.
- Atsakovas
- S. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. R. ir atsakovo S. V. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui S. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovo S. V. priešieškinį ieškovei D. R. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, juo prašė:
1.1. Pakeisti Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2023-666/2019 dalį, kuria nustatyta nepilnametės dukros G. V. gyvenamoji vieta su tėvu S. V., ir nepilnametės G. V. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove D. R. jos gyvenamojoje vietoje.
Šalies argumentai
1.2. Teismui netenkinus šio reikalavimo, prašoma nustatyti tokią nepilnametės G. V. ir mamos D. R. bendravimo tvarką:
1.2.1. D. R. bendrauja su nepilnamete dukra G. V. kiekvieną kalendorinių metų lyginę savaitę, paimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos prieš lyginę savaitę einantį sekmadienį 20.00 val. ir grąžindama dukrą į jos gyvenamąją vietą lyginės savaitės sekmadienį 20.00 val. Kita (nelyginė) bendravimo su vaiku savaitė tenka atsakovui S. V.. Ši bendravimo tvarka negalioja šv. Kalėdų, Naujųjų Metų, šv. Velykų ir įsimintinų dienų metu. Ši bendravimo tvarka galioja ir vaiko, ir tėvų atostogų metu, nebent šalys kitaip nuspręstų bendru sutarimu.
1.2.2. Kiekvienų kalendorinių nelyginių metų šv. Kūčių dieną mama D. R. pasiima dukrą G. V. iš jos gyvenamosios vietos tarp 12.00 ir 13.00 val. ir grąžina ją atgal į jos gyvenamąją vietą kitą, t. y. šv. Kalėdų pirmą, dieną iki 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais šv. Kūčių dieną ir šv. Kalėdų pirmą dieną vaikas bendrauja su tėvu S. V.. Tuo atveju, kai kalendoriniais lyginiais metais šv. Kūčių diena ir šv. Kalėdų pirma diena sutampa su mamos D. R. bendravimo su vaiku savaite, tėvas S. V. bendrauja su vaiku, pasiimdamas dukrą G. iš mamos gyvenamosios vietos šv. Kūčių dieną tarp 12.00 ir 13.00 val. ir grąžindamas ją atgal į mamos gyvenamąją vietą kitą dieną, t. y. šv. Kalėdų pirmą dieną, iki 20.00 val.
1.2.3. Kiekvienų kalendorinių lyginių metų šv. Kalėdų antrą dieną ir per Naujųjų Metų šventę (gruodžio 31 d.) mama D. R. pasiima dukrą G. V. iš jos gyvenamosios vietos tarp 12.00 ir 13.00 val. ir grąžina dukrą atgal į jos gyvenamąją vietą kitą dieną iki 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais šv. Kalėdų antrą dieną ir Naujųjų Metų šventės dieną (gruodžio 31 d.) vaikas bendrauja su tėvu. Tuo atveju, kai kalendoriniais nelyginiais metais šv. Kalėdų antra diena sutampa su mamos bendravimo su vaiku savaite, tėvas S. V. bendrauja su vaiku, pasiimdamas dukrą G. iš mamos D. R. gyvenamosios vietos šv. Kalėdų antrą dieną tarp 12.00 ir 13.00 val. ir grąžindamas ją atgal į mamos gyvenamąją vietą kitą dieną iki 20.00 val. Tuo atveju, kai kalendoriniais nelyginiais metais Naujųjų Metų šventė (gruodžio 31 d.) sutampa su mamos bendravimo su vaiku savaite, tėvas S. V. bendrauja su vaiku, pasiimdamas dukrą G. iš mamos gyvenamosios vietos Naujųjų Metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) tarp 12.00 ir 13.00 val. ir grąžindamas ją atgal į mamos gyvenamąją vietą kitą dieną iki 20.00 val.
1.2.4. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais šv. Velykų pirmą dieną ir šv. Velykų antrą dieną mama bendrauja su vaiku, pasiimdama vaiką iš jos gyvenamosios vietos pirmąją šv. Velykų dieną tarp 12.00 ir 13.00 val. ir grąžindama ją į vaiko gyvenamąją vietą šv. Velykų antrą dieną iki 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais šv. Velykų pirmą dieną ir šv. Velykų antrą dieną vaikas bendrauja su tėvu. Tuo atveju, kai kalendoriniais nelyginiais metais šv. Velykų pirma diena ir šv. Velykų antra diena sutampa su mamos bendravimo su vaiku savaite, tėvas S. V. bendrauja su vaiku, pasiimdamas dukrą G. iš mamos gyvenamosios vietos šv. Velykų pirmą dieną tarp 12.00 ir 13.00 val. ir grąžindamas ją atgal į mamos gyvenamąją vietą kitą dieną, t. y. Šv. Velykų antrą dieną, iki 20.00 val.
1.2.5. Tuo atveju, jeigu G. V. savo gimimo dieną (gruodžio 28 d.) lyginiais kalendoriniais metais būna atsakovo gyvenamojoje vietoje, mama bendrauja su vaiku, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos tarp 12.00 ir 13.00 val. ir grąžindama jį į vaiko gyvenamąją vietą kitą dieną iki 20.00 val. Tuo atveju, jeigu G. V. savo gimimo dieną (gruodžio 28 d.) nelyginiais kalendoriniais metais būna ieškovės gyvenamojoje vietoje, tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo buvimo vietos tarp 12.00 ir 13.00 val. ir grąžindamas į vaiko buvimo vietą kitą dieną iki 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais vaiko gimimo dieną mama bendrauja su vaiku dvi valandas – tiksli mamos ir vaiko bendravimo forma, laikas ir vieta suderinami iš anksto bendru motinos ir tėvo sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais vaiko gimimo dieną tėvas bendrauja su vaiku dvi valandas – tiksli tėvo ir vaiko bendravimo forma, laikas ir vieta suderinami iš anksto bendru motinos ir tėvo sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus.
1.2.6. Tuo atveju, kai Motinos diena (gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) sutampa su tėvo bendravimo su vaiku savaite, mama su dukra bendrauja pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos prieš lyginę savaitę einantį sekmadienį 10 val. ir grąžindama G. V. į jos gyvenamąją vietą lyginės savaitės sekmadienį 20 val.
1.2.7. Tuo atveju, kai Tėvo diena (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) sutampa su motinos bendravimo savaite, mama su dukra tokią savaitę bendrauja, pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos prieš lyginę savaitę einantį sekmadienį 20 val. ir grąžindama G. V. į jos gyvenamąją vietą lyginės savaitės sekmadienį 20 val.
1.2.8. Tuo atveju, kai motinos gimimo diena (vasario 6 d.) nesutampa su vaiko buvimu pas motiną, vaikas yra pristatomas pas motiną 10 val., jei tai yra savaitgalis, arba motina pasiima dukrą iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir pristato į ugdymo įstaigą vasario 7 d., jei tai yra darbo diena, o jei šeštadienis – į atsakovo gyvenamąją vietą iki 12 val.
1.2.9. Tuo atveju, kai tėvo gimimo diena (sausio 26 d.) nesutampa su vaiko buvimu pas tėvą, vaikas yra pristatomas pas tėvą 10 val., jei tai yra savaitgalis, arba tėvas pasiima dukrą iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir pristato į ugdymo įstaigą sausio 27 d., jei tai yra darbo diena, o jei šeštadienis – į ieškovės gyvenamąją vietą iki 12 val.
1.2.10. Motina ir tėvas turi teisę laikinai, bet ne ilgiau nei 7 dienas išvykti su vaiku už vaiko gyvenamosios vietos valstybės ribų po to, kai raštu ar elektroniniu paštu nurodo kitam iš tėvų valstybes ir vietoves, kur vykstama, tikslią išvykimo bei grįžimo datą bei laiką, nakvynės vietas (nakvynės vietų pavadinimai ir adresai), kuriose galima rasti vaiką.
1.2.11. Vaiko ligos atveju tėvai informuoja apie tai vienas kitą nedelsiant telefono skambučiu arba SMS žinute.
1.2.12. Dukrai kartu su vienu iš tėvų išvykstant ilgiau nei 3 dienoms iš Kretingos miesto, apie vaiko buvimo vietą privalo būti informuotas kitas iš tėvų.
1.2.13. Abu tėvai turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės priemonės) priemonėmis vaikui priimtinu laiku, tinkamomis jo įprastinės veiklos valandomis.
1.3. Teismui patenkinus ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatyti pirmiau nurodytą atsakovo S. V. bendravimo su dukra G. V. tvarką.
1.4. Teismui netenkinus reikalavimo pakeisti nepilnametės dukros G. V. gyvenamąją vietą ir nustačius ieškovės ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką „50:50“ principu, ieškovė prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2023-666/2019 dalį, kuria iš D. R. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai G. V., ir iš ieškovės D. R. nepilnametei dukrai išlaikyti priteisti po 100 Eur periodinių išmokų kas mėnesį iki dukros pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
1.5. Teismui pakeitus nepilnametės dukros G. V. gyvenamąją vietą ir nustačius, kad atsakovas S. V. bendrauja su nepilnamete dukra „50:50“ principu, ieškovė prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2023-666/2019 dalį, kuria iš D. R. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai G. V., ir iš atsakovo S. V. nepilnametei dukrai išlaikyti priteisti po 100 Eur periodinių išmokų kas mėnesį iki dukros pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė aplinkybes, kad šalys yra nepilnametės G. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi G. V. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu S. V.. Po minėtos bylos išnagrinėjimo ieškovė buvo palūžusi, siekė pradėti gyvenimą iš naujo, todėl susipažinusi su dabartiniu sutuoktiniu išvyko gyventi ir dirbti į užsienį. Būnant užsienyje bendrauti su vaiku jai buvo sudėtinga, tačiau bendraudavo su dukra telefonu, grįždavo atostogų. 2023 metų rugsėjo mėnesį ieškovė grįžo gyventi į Lietuvą, tuo metu atsakovas neprieštaravo, kad dukra su ja praleistų po 3–4 savaites, tačiau vėliau atsakovas nebeleido ieškovei bendrauti su dukra. Ieškovės teigimu, dukra jai papasakojo apie patirtą fizinį ir psichologinį smurtą, tačiau policija atsisakė dėl to pradėti ikiteisminį tyrimą. Be to, dukra išreiškė norą gyventi su mama. Ieškovė teigia, kad atsakovo aplinka dukrai nėra saugi, nes jis sistemingai vartoja alkoholį, fizinį ir psichinį smurtą prieš dukrą, vaikas bijo tėvo, atsakovas tinkamai nesirūpina dukra, jos ugdymo rezultatai prasti, pati dukra išreiškė norą gyventi su mama, todėl vaiko gyvenamoji vieta turi būti pakeista ir nustatyta su ieškove. Tuo atveju, jeigu nebūtų tenkintas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, turėtų būti nustatyta ieškovės bendravimo su dukra tvarka, pagal kurią kiekvienam iš tėvų tektų po 50 procentų bendravimo laiko. Ieškovė ir atsakovas gyvena netoli vienas kito (apie 3 km), atstumas iki ugdymo įstaigos nuo ieškovės namų yra apie 3,5 km, pati dukra išreiškė norą gyventi su abiem tėvais, ieškovė turi tinkamas sąlygas pasirūpinti dukra, todėl šiuo atveju turėtų būti nustatyta bendravimo tvarka „50:50“ principu. Ieškovės nuomone, nustačius tokią bendravimo tvarką, iš skyrium gyvenančio tėvo (mamos) turėtų būti priteistas 100 Eur išlaikymas. Mano, kad atsakovo reikalavimas padidinti išlaikymą iki 354 Eur yra nepagrįstas ir neįrodytas. Šiuo metu išlaikymą dukrai ji teikia per savo darbdavį. Ji dirba gėlių kioske, per mėnesį uždirba apie 1 200 Eur. Kito turto neturi, išmokų negauna. Šiuo metu sveikatos problemų neturi.
3. Atsakovas S. V. procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, kad su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutinka. Pateikė teismui priešieškinį, prašydamas:
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Pakeisti Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2023-666/2019 nustatytą išlaikymą dukrai G. V., teikiamą D. R., iš 150 Eur į 354 Eur per mėnesį, nustatant pareigą motinai pakeisto dydžio išlaikymą teikti nuo 2024 m. sausio 1 d. iki dukros pilnametystės.
3.2. Nustatyti ieškovės D. R. bendravimo su dukra G. V. tvarką:
3.2.1. Dukra G. V. bendrauja su savo motina D. R. kas antrą savaitgalį (skaičiuojant nuo kito mėnesio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pirmo savaitgalio) nuo šeštadienio 11 val. ryto iki sekmadienio 20 val. vakaro. Tėvas S. V. įpareigojamas perduoti dukrą motinai kas antrą šeštadienį 11 val. ryto, o D. R. įpareigojama pristatyti dukrą G. V. tėvui sekmadienį 20 val. į dukros gyvenamąją vietą.
3.2.2. Dukros gimimo dieną motina D. R. bendrauja su dukra 3 val. nuo 12 val. dienos. Motinos gimimo dieną D. R. turi teisę bendrauti su dukra neribotą laiką, bet ne vėliau nei iki 20 val. vakaro ir tik tuo atveju, jei ta diena nesikerta su dukros mokslo ir popamokinės veiklos grafiku.
3.2.3. Valstybinės šventės Motinos dienos metu D. R. bendrauja su savo dukra neribotą laiką, bet ne ilgiau nei iki 20 val. vakaro.
3.2.4. Dukros ir motinos bendravimas telefonu ar kitokiomis ryšio priemonėmis ar kompiuterinėmis programėlėmis neribojamas ir priklauso tik nuo dukros ir motinos valios.
3.2.5. Kas antras Kalėdas dukra sutinka su motina (skaičiuojant nuo pirmų Kalėdų po teismo sprendimo įsiteisėjimo). Bendravimas šią dieną tęsiasi nuo 10 val. ryto iki 20 val. vakaro. Jei tais metais pirmą Kalėdų dieną dukra sutinka su tėvu, tai antrą Kalėdų dieną dukra sutinka su motina. Nuo 10 val. ryto iki 20 val. vakaro.
3.2.6. Velykų dieną dukra sutinka su motina kas antrus metus (skaičiuojant, jog pirmos po teismo sprendimo įsiteisėjimo Velykos sutinkamos su tėvu).
3.2.7. Visais atvejais, kai bendravimas su dukra nurodytas nuo tam tikros valandos iki tam tikros valandos, S. V. yra įpareigojamas perduoti dukrą tą nustatytą valandą motinos žiniai, o D. R. įpareigojama nustatytą valandą grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą ir perduoti tėvo žiniai.
Atsiliepimas
4. Atsakovas priešieškinio reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovė melagingai teigia, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja fizinį ir psichologinį smurtą prieš dukrą. Šios aplinkybės nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Atsakovas pažymi, kad ieškovė stengiasi formuoti dukrai neigiamą nuomonę apie tėvą, daro jai psichologinį spaudimą. Šiuo metu jo ir dukros santykiai yra labai geri. Pati dukra yra išreiškusi aiškų norą ir toliau gyventi su tėvu. Ieškovė gyvendama užsienyje su dukra bendraudavo „Viber“ programa 1–2 kartus per savaitę. Atsakovas nesutinka su bendravimo tvarkos nustatymu „50:50“ principu, nes tokiu atveju vaikas neturėtų įprastos savo gyvenamosios vietos, o tarp jo ir ieškovės kiltų dar daugiau ginčų dėl kasdienių dukros poreikių tenkinimo. Ieškovės finansinė padėtis nėra stabili, ji nevykdo pareigos išlaikyti dukrą, išlaikymą sumokėjo tik už pastaruosius du mėnesius. Atsakovas nurodė, kad, padidėjus bendram pragyvenimo lygiui, didėjant infliacijai, minimaliajai mėnesinei algai, iš ieškovės priteistas išlaikymas turėtų būti padidintas nuo 150 Eur iki 354 Eur. Atsakovas negali tiksliai įvardinti, kiek per mėnesį kainuoja dukros išlaikymas, tačiau perka dukrai viską, ko jai reikia. Šiuo metu dukra jokių būrelių nelanko, sveikatos problemų neturi. Dukra iš valstybės gauna apie 90 Eur išmoką vaikui ir išmoką dėl ieškovės neteikiamo išlaikymo. Savo turtinę padėtį atsakovas vertina kaip vidutinę. Gyvena dviese su dukra nuomojamame bute. Jis uždirba apie 1 100 Eur, kitų pajamų negauna, turto ir kreditorių neturi.
5. Išvadą teikiančios institucijos atstovė G. Z. teismo posėdyje palaikė į bylą pateiktą rašytinę išvadą. Papildomai paaiškino, kad G. V. jau daugiau nei 4 metus gyvena su tėčiu, skyrius neturi jokių duomenų apie tai, jog gyvenimo sąlygos atsakovo namuose vaikui būtų netinkamos. Pati šalių dukra ne kartą išsakė nuomonę, kad nenori nieko keisti, todėl vaiko gyvenamoji vieta šiuo atveju neturėtų būti keičiama. Institucijos nuomone, atsakovo siūloma bendravimo tvarka yra minimali, todėl turėtų būti labiau išplėtota, numatant ieškovės bendravimą su dukra darbo, švenčių dienomis, atostogų metu. Bendravimo tvarkos „50:50“ principu taikymas šiuo atveju nors ir galėtų būti svarstomas, tačiau, įvertinus konfliktiškus šalių santykius, tokią tvarką gali būti sunku įgyvendinti. Iš bendravimo su vaiku matyti, kad G. V. išgyvena lojalumo konfliktą, tačiau ji nori bendrauti su mama.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Plungės apylinkės teismas 2024 m. birželio 3 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė ieškovės D. R. bendravimo su nepilnamete dukra G. V. tvarką:
6.1. D. R. bendrauja su dukra G. V. kiekvieną lyginę metų savaitę nuo ketvirtadienio, pasiimdama dukrą iš ugdymo įstaigos jos užsiėmimams pasibaigus, ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val. D. R. taip pat turi teisę bendrauti su dukra G. V. kiekvienos nelyginės metų savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos buvimo vietos 18.00 val. ir grąžindama į jos gyvenamąją vietą 20.00 val., jeigu tėvai dėl to nesusitaria kitaip. Ši tvarka netaikoma tuo atveju, jeigu bendravimo laikas sutampa su toliau nurodytu bendravimo laiku švenčių dienomis bei atostogų metu.
6.2. Kiekvienų kalendorinių nelyginių metų šv. Kūčių dieną D. R. pasiima dukrą G. V. iš jos gyvenamosios vietos tarp 12.00 ir 13.00 val. ir grąžina ją atgal į jos gyvenamąją vietą kitą dieną, t. y. šv. Kalėdų pirmą dieną, iki 20.00 val.
6.3. Kiekvienų kalendorinių lyginių metų šv. Kalėdų antrą dieną ir per Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d.) D. R. pasiima dukrą G. V. iš jos gyvenamosios vietos tarp 12.00 ir 13.00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą kitą dieną iki 20.00 val.
6.4. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais D. R. bendrauja su dukra per šv. Velykas, pasiimdama vaiką iš jos gyvenamosios vietos pirmąją šv. Velykų dieną tarp 12.00 ir 13.00 val. ir grąžindama ją į gyvenamąją vietą šv. Velykų antrą dieną iki 20.00 val.
6.5. D. R. lyginiais kalendoriniais metais turi teisę bendrauti su dukra G. V. jos gimimo dieną (gruodžio 28 d.), pasiimdama vaiką iš jos gyvenamosios ar buvimo vietos tarp 12.00 ir 13.00 val. ir grąžindama į vaiko gyvenamąją vietą kitą dieną iki 20.00 val. Kalendoriniais nelyginiais metais vaiko gimimo dieną D. R. bendrauja su dukra dvi valandas nuo 12.00 val. iki 14.00 val., jeigu tėvai dėl to nesusitaria kitaip.
6.6. D. R. bendrauja su dukra Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis), pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos Motinos dieną 10 val. ir grąžindama dukrą į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val. Tuo atveju, jeigu Motinos diena sutampa su D. R. bendravimo su dukra savaitgaliu pagal šios tvarkos 1 punktą, taikoma 1 punkte nurodyta bendravimo tvarka.
6.7. Tuo atveju, kai Tėvo diena (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) sutampa su D. R. bendravimo laiku pagal šios tvarkos 1 punktą, D. R. šią savaitę grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą iki sekmadienio 12 val.
6.8. D. R. turi teisę bendrauti su dukra savo gimimo dieną (vasario 6 d.), pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val., jeigu tai yra savaitgalis, arba iš ugdymo įstaigos vaiko užsiėmimams pasibaigus ir pristato dukrą į ugdymo įstaigą iki užsiėmimų pradžios vasario 7 d., jeigu tai yra darbo diena, arba į dukros gyvenamąją vietą iki 12 val., jeigu tai yra savaitgalis, nesutampantis su D. R. bendravimo laiku pagal šios tvarkos 1 punktą.
6.9. Tuo atveju, kai tėvo S. V. gimimo diena (sausio 26 d.) sutampa su D. R. bendravimo laiku pagal šios tvarkos 1 punktą, D. R. grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 10 val., jeigu tai yra savaitgalis, arba tėvas pasiima dukrą iš ugdymo įstaigos jos užsiėmimams pasibaigus, jeigu tai yra darbo diena.
6.10. Dukros atostogų metu (rudens, šv. Kalėdų, šv. Velykų ir kt., išskyrus vasaros atostogas) D. R. su dukra bendrauja pirmąją pusę jai suteikiamų atostogų, pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną tarp 12.00 ir 13.00 val. ir praėjus pusei atostogų laiko grąžina į jos gyvenamąją vietą iki atitinkamos dienos 20.00 val.
6.11. Dukros vasaros atostogų metu D. R. turi teisę nepertraukiamai bendrauti su dukra G. V. pusę jos atostogų laiko. Lyginiais metais D. R. bendrauja su dukra pirmąją jos atostogų dalį, t. y. pasiima dukrą pirmąją vasaros atostogų dieną iš jos gyvenamosios vietos tarp 12.00 ir 13.00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą praėjus pusei vasaros atostogų laiko, ne vėliau kaip iki atitinkamos atostogų dienos 20.00 val. Nelyginiais metais D. R. bendrauja su dukra antrąją pusę jos vasaros atostogų, pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos atitinkamą atostogų dieną tarp 12.00 ir 13.00 val., ir grąžina į jos gyvenamąją ne vėliau kaip iki priešpaskutinės vasaros atostogų dienos 20.00 val.
6.12. Motina D. R. ir tėvas S. V. turi teisę laikinai, bet ne ilgiau nei 7 dienas, jeigu šalys nesusitarė kitaip, išvykti su dukra G. V. už vaiko gyvenamosios vietos valstybės ribų po to, kai raštu ar elektroniniu paštu nurodo kitam iš tėvų valstybes ir vietoves, kur vykstama, tikslią išvykimo bei grįžimo datą bei laiką, nakvynės vietas (nakvynės vietų pavadinimai ir adresai), kuriose galima rasti vaiką.
6.13. Dukros G. V. ligos atveju tėvai informuoja apie tai vienas kitą nedelsiant telefono skambučiu arba SMS žinute.
6.14. Dukrai G. V. kartu su vienu iš tėvų išvykstant ilgiau nei 3 dienoms iš Kretingos miesto, apie vaiko buvimo vietą privalo būti informuotas kitas iš tėvų.
6.15. Abu tėvai turi teisę bendrauti su dukra G. V. bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės priemonės) priemonėmis vaikui priimtinu laiku, tinkamomis jo įprastinės veiklos valandomis.
7. Pirmosios instancijos teismas taip pat nusprendė pakeisti Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2023-666/2019 nustatytą nepilnametės G. V. išlaikymo dydį ir priteisti iš ieškovės D. R. nepilnametei dukrai G. V. išlaikyti po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2024 m. sausio 11 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pirmosios instancijos teismas pavedė atsakovui S. V. nepilnametės dukros G. V. išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Kitas patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalis pirmosios instancijos teismas atmetė.
8. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
8.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šalių nepilnametė dukra jau ilgą laiką gyvena kartu su atsakovu S. V., byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių netinkamą atsakovo S. V. elgesį su dukra ar kad jo gyvenamoji aplinka nepilnametei G. V. būtų nesaugi, įvertinęs pačios G. V. aiškiai išreikštą norą ir toliau gyventi su tėvu, įvertinęs byloje pateiktą institucijos išvadą, pagal kurią šiuo metu nėra tikslinga keisti vaiko gyvenamąją vietą, padarė išvadą, kad byloje nėra įrodytas objektyviai egzistuojantis poreikis pakeisti šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą.
8.2. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių dokumentų, kuriuose užfiksuota vaiko nuomonė, galima daryti išvadą, kad šiuo metu šalių dukra išreiškia aiškų norą ir toliau gyventi su tėvu, kartu išsakydama pageidavimą daugiau laiko bendrauti su mama. Visa tai rodo, kad vaikas esminių pokyčių dėl savo gyvenamosios vietos pakeitimo nepageidauja.
8.3. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė nuo 2019 iki 2023 metų gyveno užsienyje, o jos bendravimas su dukra šiuo laikotarpiu buvo tik epizodinis ir iš esmės apsiribojo nuotoliniu bendravimu ryšio priemonėmis, konstatavo, kad ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos nustatymas vaikui reikštų esminius pokyčius, susijusius su jos gyvenamąja vieta. Vadinasi, toks bendravimo modelis nebūtų suderinamas su nepilnametės G. V. išsakytu pageidavimu nekeisti jos gyvenamosios vietos ir palikti šiuo metu esamą padėtį.
8.4. Teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovės prašomas nustatyti 50/50 bendravimo modelis šiuo metu geriausiai atitiktų vaiko interesus, nes tokia bendravimo tvarka nebūtų suderinama su vaiko teise turėti stabilią ir įprastą rutiną, namų aplinką, kurios poreikis aiškiai matyti šioje byloje išsakytoje vaiko nuomonėje.
8.5. Teismo nuomone, atsakovo siūloma tvarka nėra pakankama užtikrinti maksimalų ieškovės ir dukros bendravimą, nes ieškovės bendravimas su dukra iš esmės vyktų tik šeštadienį ir sekmadienį.
8.6. Teismas nurodė, kad siekiant užtikrinti vaiko teisę turėti stabilią ir įprastą rutiną bei namų aplinką, kartu užtikrinant ieškovei galimybę kuo daugiau laiko bendrauti su dukra, nustatytina, kad ieškovė turi teisę bendrauti su dukra kiekvieną lyginę metų savaitę nuo ketvirtadienio, pasiimdama dukrą iš ugdymo įstaigos jos užsiėmimams pasibaigus ir grąžindama dukrą į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios savaitės sekmadienio 20 val. Nelyginėmis savaitėmis ieškovei nustatytina teisė bendrauti su dukra darbo dienomis, t. y. antradieniais ir ketvirtadieniais, nuo 18.00 val. iki 20.00 val. Ieškovei taip pat nustatytina teisė neribotai bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis.
8.7. Teismo nuomone, nustatoma bendravimo tvarka turėtų būti pakankamai konkreti, nes tokios tvarkos nustatymą suponuoja konfliktiški šalių santykiai, dėl kurių ieškovės ir atsakovo tarpusavio komunikavimas dėl bendravimo su vaiku nėra sklandus. Pažymima, kad atsakovo siūlomoje tvarkoje neaptartas bendravimas atostogų metu, per Naujuosius Metus, taip pat per ieškovės ir atsakovo gimtadienius. Ieškovės patikslintame ieškinyje siūloma bendravimo tvarka švenčių metu yra išsamesnė, todėl patikslintame ieškinyje nurodytų siūlymų pagrindu teismas nustatė ieškovės bendravimo su dukra tvarką švenčių dienomis, taip pat bendravimą atostogų metu su atitinkamais pakeitimais ir patikslinimais, kurie, teismo vertinimu, yra būtini siekiant užtikrinti vaiko interesus, vaiko ir jo tėvų santykių stabilumą bei apibrėžtumą.
8.8. Teismas sutiko su atsakovu, kad per praėjusį beveik 5 metų laikotarpį ne tik padidėjo prekių ir paslaugų kainos, bet ir pasikeitė šalių dukros amžius, jos poreikių pobūdis, todėl šios aplinkybės objektyviai lemia padidėjusius vaiko poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Įvertinęs byloje esančius duomenis apie šalių dukros amžių, įprastinius tokio amžiaus vaikų poreikius, atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas konstatavo, jog šalių dukrai išlaikyti per mėnesį reikia ne mažiau kaip 600 Eur. Kartu teismas pažymėjo, kad ši suma yra tik orientacinio pobūdžio, o vaiko išlaikymui reikalingas išlaidų dydis yra kintamo pobūdžio ir priklausomai nuo konkrečių aplinkybių gali keistis.
8.9. Teismas, atsižvelgęs į aktualius kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat įvertinęs tai, kad išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą šiuo metu sudaro 96,25 Eur, spręsdamas klausimą dėl ieškovės teiktino išlaikymo dydžio, nurodė, kad dukros poreikiams per mėnesį tėvai privalo skirti apie 500 Eur (600 Eur – 96 Eur = 504 Eur).
8.10. Teismas padarė išvadą, kad šiuo metu abiejų tėvų turtinė padėtis iš esmės yra panaši, todėl nėra pagrindo teigti, kad kurio nors vieno iš tėvų išlaikymo prievolės dalis turėtų būti daug didesnė. Įvertinęs byloje esančius įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei jų dukros poreikius, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, teismas nusprendė, kad yra pagrindas priešieškinį tenkinti iš dalies ir padidinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartyje nustatytą išlaikymo dydį, priteisti iš ieškovės nepilnametei dukrai išlaikyti po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama bylą nagrinėti iš esmės žodinio proceso tvarka, pakeisti Plungės apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimą, nustatant, kad nepilnametės dukros G. V. gyvenamoji vieta nustatoma su abiem tėvais, nustatyti bendravimo su vaiku ir jo auklėjimo tvarką principu „50:50“, nustatant, kad dukra gyvena kas dvi savaites pas kiekvieną iš tėvų, priteisti iš kiekvieno iš tėvų po 100 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieno mėnesio l d. į dukros G. V. banko sąskaitą, nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, lėšas nurodyti naudoti išimtinai vaiko interesams – didesniems nei 100 Eur pirkiniams, būtiniems vaiko mokslams, aprangai, avalynei, lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad Plungės apylinkės teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo padidinimo yra teisingas, prašoma pakeisti pirmosios instancijos sprendimo l punktą, nustatant, kad ieškovė pasiima dukrą laisvomis nuo darbo dienomis pagal darbdavio nustatytą darbo grafiką, įpareigojant kiekvieno ketvirčio pradžioje pateikti atsakovui savo darbo grafiką. Pasikeitus darbdaviui ar nedirbant pagal darbo grafiką, prašoma teismo nustatyti tokią bendravimo tvarką – kas antrą mėnesio porinę savaitę nuo ketvirtadienio iki pirmadienio dukra praleidžia su ieškove, taip pat nelyginę savaitę nuo trečiadienio iki ketvirtadienio 20 val. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
9.1. Teismas nevertino faktų, kad dukrai, kaip mergaitei, gyventi su ieškove yra jaukiau, smagiau, saugiau. Mergaitė nori šilumos, apsikabinimų, todėl miega su ieškove. Atsakovo gyvenamojoje vietoje galimai dukrai yra nesaugu, prieš ją vartojamas tiek fizinis, tiek psichologinis smurtas, apie šias aplinkybes buvo pranešta policijai. Byloje yra duomenų, kad dukra domisi pornografija.
9.2. Pažymi, kad ji užtikrina dukros interesus – rūpinasi jos dienotvarke, mokslais, sveikata, domisi, kaip jai sekasi mokykloje, aktyviai kartu leidžia laisvalaikį. O atsakovas negeba tinkamai prižiūrėti dukros – vaikas atėjo į mokyklą aprengtas pižama, be to, atsakovas nors ir žadėjo kelerius metus, tačiau taip ir nesiėmė veiksmų dukrą papildomai mokyti matematikos.
9.3. Ieškovė akcentuoja, kad jos ir sutuoktinio nuomojamame bute yra tinkamos sąlygos augti ir vystytis nepilnametei dukrai. Nagrinėjamu atveju šalių nepilnametė dukra, apklausiama Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų, nurodė, kad norėtų gyventi su mama.
9.4. Ieškovė pažymėjo, kad dukrai bręstant reikės mamos patarimų, pagalbos, todėl svarbu daugiau laiko praleisti kartu. Be to, dukra pati pageidauja daugiau laiko praleisti su mama.
9.5. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu jos pajamos į rankas, atskaičius mokesčius ir įsiskolinimą dukrai, yra apie 500 Eur, todėl mokėti kas mėnesį po 250 Eur šiuo metu ji negali.
9.6. Ieškovės nuomone, jei būtų nustatyta bendravimo tvarka 50:50 principu, ji su atsakovu galėtų pervesti po 100 Eur kas mėnesį, šie pinigai būtų kaupiami, iki dukrai sueis 18 metų.
9.7. Ieškovė akcentuoja, kad atsakovo atlyginimas yra daug didesnis, todėl neteisinga, kad ji turi teikti tokio pat dydžio išlaikymą vaikui kaip ir atsakovas, be to, kiekvienas dukros savaitgalis, praleistas kartu, taip pat kainuoja papildomai.
9.8. Pažymi, kad teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, nesigilino į ieškovės darbo pobūdį, į darbo laiką savaitės dienomis. Pagal dabartinį darbo pobūdį (darbo laikas yra nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro) ji ne kiekvieną lyginę metų savaitę nuo ketvirtadienio iki sekmadienio gali pasiimti dukrą į savo namus. Nurodo, kad šiuo metu jos darbas gėlių parduotuvėje yra pagal tokį grafiką – 2 dienas dirba, 2 dienos yra laisvos, po to 3 dienas dirba (penktadienis, šeštadienis ir sekmadienis). Pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką ji negali užtikrinti, kad pavyks turėti laisvadienius tuo metu, kai ji turėtų bendrauti su dukra.
9.9. Ieškovė teigia, kad būtina atsižvelgti į jos dabartinį darbo grafiką ir leisti jai su mergaite būti laisvu nuo darbo laiku kas antrą porinę mėnesio savaitę, kol ji dirbs šiame darbe. Pasikeitus darbo vietai ar pobūdžiui, teisinga būtų nustatyti tokią bendravimo tvarką – kas antrą mėnesio porinę savaitę nuo ketvirtadienio iki pirmadienio dukra praleidžia su ieškove, taip pat nelyginę savaitę nuo trečiadienio iki ketvirtadienio vakaro. Nurodo, kad kiti sprendime nurodyti grafiko punktai dėl atostogų ir švenčių jai tinka. Mano, kad tokia bendravimo tvarka atitiks tiek atsakovo, tiek nepilnametės dukros teises ir teisėtus interesus.
9.10. Ieškovės nuomone, bendravimo tvarka principu 50:50 būtų tobulesnė ir paprastesnė – nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos dukra pirmas dvi savaites gyventų su ieškovė, kitas dvi savaites – su atsakovu.
10. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, tinkamai išsprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
10.1. Atsakovo įsitikinimu, skundžiamu sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka neužtikrina optimalaus vaiko interesų įgyvendinimo principo.
10.2. Nurodė, kad teismas, įtvirtindamas didesnį bendravimo laiką su ieškove jos gyvenamojoje aplinkoje, neanalizavo esminės neigiamos įtakos vaiko interesams. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dukra, būdama motinos žinioje, yra priversta būti ir miegoti prirūkytoje aplinkoje, pamokas ruošti kur papuolė, nesant tam nei skirtos vietos, nei saugios sveikatai įprastinės aplinkos.
10.3. Pažymi, kad nors ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, tačiau paskutiniame teismo posėdyje nurodė, kad ji yra susiradusi darbą ir jos darbo laikas per dieną yra 12 val. (nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro), taip yra dirbama savaitę laiko, o kitą savaitę dirbamos dar 2 dienos po 12 val. Taigi, teismas, gavęs tokią informaciją, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, šios informacijos nepatikrino ir į ją neatsižvelgė.
10.4. Apelianto nuomone, teismo nustatyta bendravimo tvarka akivaizdžiai neatitinka vaiko valios ir kasacinio teismo suformuoto principo, kad bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, aiškinimo ir taikymo. Nors vaikas išreiškė norą „nieko nekeisti“, tačiau pagal nustatytą bendravimo tvarką nebus galima užtikrinti net normalių nusistovėjusių sąlygų vaiko įprastiniam kasdieniniam gyvenimui ir nusistovėjusiai vaiko kasdienio gyvenimo tvarkai.
10.5. Pažymima, kad motinos „bendravimas“ su dukra susideda iš motinos gulėjimo lovoje, laiką leidžiant socialiniuose tinkluose. Toks motinos elgesys negali būti suprantamas kaip tinkamas vaiko teisių į laisvalaikį ir bendravimą su motina užtikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
10.6. Teismas, skundžiamu sprendimu pažeisdamas optimalų vaiko interesų užtikrinimo principą, nepagrįstai pagrindinį dėmesį skyrė siekiui įgyvendinti ieškovės teisės bendrauti su vaiku.
10.7. Byloje nėra jokių rašytinių objektyvių įrodymų apie ieškovės gaunamas darbo pajamas, jos darbo santykius. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskleidė reikšmingų aplinkybių apie ieškovės turtinę padėtį, jos finansines galimybes, t. y. jos realiai gaunamas pajamas, todėl nepagrįstai nustatė mažesnį, nei atsakovas prašė, vaikui teiktino išlaikymo iš ieškovės dydį. Be to, ieškovas pažymėjo, kad atsakovui vaiko poreikių, kurie yra ne didesni nei šalyje nustatyta MMA, atskirai įrodinėti nereikia, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo priteisti vaiko išlaikymui mažesnę sumą, nei yra būtina minimaliems poreikiams patenkinti.
Atsiliepimas
11. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, prašydama atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Šalies argumentai
11.1. Ieškovė nurodo, kad per 5 metus jos gyvenamoji aplinka pasikeitė: ji gyvena Lietuvoje, dirba, susituokė ir turi šeimą, gali rūpintis savo dukra. Teigia, kad ji dukrą myli, o pati mergaitė nori gyventi su ieškove, nori daugiau laiko praleisti kartu. Paaiškina, kad socialiniuose tinkluose kartu su dukra žiūri juokelius apie šuniukus, ji klausosi paskaitų apie psichologiją, yra išsisaugojusi receptų ir pan.
11.2. Nors atsakovas nurodo, kad ieškovės nuomojamame bute nėra dukrai lovos, tačiau tai netiesa, Skyriaus išvadoje yra nurodyta, kad dukra turi viską, ko jai reikia.
11.3. Ieškovė atkreipia dėmesį į atsakovo argumentus, kad vaikas negali būti paliktas vienas, kai ieškovė dirbs. Ieškovė pažymi, kad tame pačiame name kaip ir ieškovė gyvena ieškovės teta, kuri G. augino nuo mažens. Taip pat šalia gyvena mergaitės krikšto mama. Todėl, esant tokiai situacijai, kad ji būtų iškviesta į darbą, dukra būtų prižiūrima artimųjų.
11.4. Ieškovės nuomone, mergaitė teisme turi būti apklausta psichologo.
11.5. Ieškovė nesutinka su atsakovo pozicija, kad ji netinkamai prižiūri dukrą. Ieškovės teigimu, apeliaciniu skundu atsakovas ją tik žemina.
11.6. Ieškovė akcentuoja, kad su savo apeliaciniu skundu ji pateikė ir darbo sutartį, ir pajamas, ir darbo grafiką.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo nepriimti ieškovės pateiktų įrodymų, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
12.1. Ieškovė, teikdama apeliacinį skundą, nenurodė, kokias materialinės ar procesinės teisės nuostatas teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė ar netinkamai taikė. Priešingai, nei nurodo ieškovė, teismas objektyviai ir remdamasis ne vienu įrodymu, bet sisteminiu bylos medžiagos (kurioje užfiksuota daugkartinė dukros valia ir pasisakymai, jog ji nenori nieko keisti ir nori toliau gyventi kaip gyvenusi su tėvu) vertinimu nustatė ne tik dukros valią toliau gyventi su tėvu, bet ir tai, kad ieškovė, žinodama dukros valią ir norą gyventi su tėvu, bandė dukrą įkalbėti duoti parodymus, priešingus dukros valiai.
12.2. Atsakovas nurodo, kad ieškovės pateikti argumentai apie tai, kad mergaitei gyventi su mama yra jaukiau ir saugiau, taip pat apie tai, kad mergaitei reikia apkabinimų, todėl ji miega su dukra, tai, kad dukra domisi pornografine medžiaga, prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams.
12.3. Pažymima, kad ieškovė nepagrįstai siekia, jog apeliacinės instancijos teismas išspręstų apeliantės naują, skundu suformuotą reikalavimą, t. y. tokį reikalavimą, kurio nėra ieškovės ieškinyje. Ieškiniu ieškovė siekė pakeisti vaiko gyvenamąją vietą iš gyvenimo su tėvu į gyvenamąją vietą su ieškove, tačiau apeliaciniu skundu prašoma nustatyti, kad nepilnametes dukros gyvenamoji vieta būtų nustatoma su abiem tėvais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliaciniai skundai netenkintini.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo formos ir nepilnamečio vaiko apklausos
14. Ieškovė pateikė prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašymas yra nepagrįstas ir visiškai nemotyvuotas, o nagrinėjamoje byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
15. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju šalys savo argumentus išsamiai yra išdėsčiusios pateiktuose procesiniuose dokumentuose – apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos, kurie vertinami bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Be to, šalys dalyvavo teismo posėdyje ir pasisakė duodamos paaiškinimus, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
16. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
17. Kolegija taip pat kritiškai vertina ieškovės atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą išsakytus teiginius, kad dukra teisme turi būti apklausta psichologo.
18. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 86, 87 punktai).
19. Kaip matyti iš bylos duomenų, nepilnamečio vaiko nuomonė buvo išklausyta 2023 m. lapkričio 6 d. ir užfiksuota vaiko situacijos vertinimo anketoje, taip pat 2023 m. gruodžio 19 d. vaiko nuomonės išklausymo akte, teismo pavedimu papildomai išklausyta vaiko nuomonė buvo užfiksuota 2024 m. balandžio 5 d. vaiko nuomonės išklausymo akte. Taigi, G. V. ne kartą buvo išklausyta kvalifikuotų vaiko teisių apsaugos specialistų, vaiko nuomonė išreikšta laisva valia, aiškiai ir nedviprasmiškai užfiksuota teismui pateiktuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, kad vaiko nuomonė būtų išklausyta, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo G. V. apklausti psichologo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
20. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
21. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – pagalbos planą, vaiko situacijos vertinimo anketą, mokėjimų pavedimus, darbo grafiką ir kalendorių, darbo sutartį, antstolio patvarkymą, vaiko banko sąskaitos išrašą, banko išrašą apie pajamas ir išlaidas.
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kartu su apeliaciniu skundu teikiamų dokumentų pobūdį ir tikslą, pripažįsta, kad įrodymus apie mokėjimų pavedimus, 2024 m. kovo 1 d. darbo sutartį, darbo grafiką ir kalendorių, antstolio patvarkymą, vaiko banko sąskaitos išrašą, banko išrašą apie pajamas ir išlaidas ieškovė (jos atstovas) turėjo objektyvią galimybę gauti ir pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kuris būtų įvertinęs jų turinį priimdamas sprendimą. Ieškovė nenurodė objektyvių aplinkybių, kad būtinybė pateikti minėtus įrodymus iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Ieškovė byloje viso proceso metu buvo atstovaujama advokato, t. y. profesionalaus teisininko, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jis teikia teisines paslaugas pagal teisės aktuose nustatytas taisykles, jam žinomos civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos, taigi ir šalių rungimosi, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai – tai, kad šalis turi sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiamas reikalavimas ar atsikirtimas. Pažymėtina, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas mažiau palankus teismo sprendimas, nei jie pageidavo.
23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikti dokumentai: pagalbos planas, vaiko situacijos vertinimo anketa, kurie jau yra priimti po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas).
25. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais konstatuoja, kad ieškovės teikiami nauji įrodymai nekeičia iš esmės nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, remiantis byloje surinktais gausiais įrodymais, kad būtų pateisinamas šių įrodymų prijungimas apeliacinės instancijos teisme, todėl ieškovės pateikti nauji įrodymai nepridedami prie nagrinėjamos bylos.
Dėl ginčo esmės
26. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas patikslintas ieškovės ieškinys dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir iš dalies patenkintas atsakovo priešieškinis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
27. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė D. R. (buvusi pavardė – Š.) ir atsakovas S. V. yra nepilnametės G. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2023-666/2019 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, pagal kurią nepilnametės G. V. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu S. V., o vaiko motina įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai G. V. periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Taikos sutartimi vaiko tėvas S. V. patvirtino, kad netrukdys vaiko mamai bendrauti su dukra G. V.. Ieškovė D. R. reiškė reikalavimą atsakovui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, o atsakovas S. V., nesutikdamas su ieškovės patikslintu ieškiniu, priešieškiniu reiškė reikalavimus dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo.
28. Pirmosios instancijos teismas, patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkindamas iš dalies, nustatė ieškovės D. R. bendravimo su nepilnamete dukra G. V. tvarką, pakeitė Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2023-666/2019 nustatytą nepilnametės G. V. išlaikymo dydį ir priteisė iš ieškovės nepilnametei dukrai G. V. išlaikyti po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
29. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą pakeisti dukros gyvenamąją vietą, taip pat nepagrįstai padidino išlaikymą dukrai iki 250 Eur per mėnesį, o bendravimo su dukra tvarką nustatė, neatsižvelgęs į ieškovės darbo pobūdį ir darbo laiką savaitės dienomis. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymą, išlaikymo priteisimą, nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą, įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo
30. Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 24 straipsnio 2 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
31. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Chartijos 24 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.
32. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CPK 3.169 straipsnio 2 dalis).
33. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019 ir jos 22 ir 23 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
34. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 65 punktas).
35. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).
36. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinti tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; kt.).
37. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
38. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė išvadą, kad ieškovės D. R. reikalavimas pakeisti nepilnametės dukters G. V. gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškove yra atmestinas, nes neįrodytas objektyviai egzistuojantis poreikis pakeisti šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą.
39. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad dukrai, kaip mergaitei, gyventi su ieškove būtų saugiau ir smagiau, nurodo, kad ji užtikrina dukros interesus – rūpinasi dukters dienotvarke, mokslais, sveikata, pažymi, kad jos namuose aplinka dukrai yra saugi, su visais reikiamais patarnavimais, buitine technika ir baldais. Be to, apeliantė akcentuoja, kad pati dukra išreiškė norą gyventi kartu su ieškove. Apeliantė nurodo ir tai, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje galimai dukrai yra nesaugu, prieš ją vartojamas tiek fizinis, tiek psichologinis smurtas, dukra domisi pornografija. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.
40. Spręsdamas klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tą aplinkybę, kad G. V. kartu su tėvu S. V. kartu gyvena jau nuo 2019 metų, kai Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių taikos sutartis ir dukros gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius vaiko nuomonės išklausymo aktus, pagrįstai konstatavo, kad net keletą kartų bendraudama su vaiko teisių apsaugos specialistais nepilnametė G. V. neišreiškė noro keisti savo gyvenamąją vietą ir patvirtino, jog ir toliau nori gyventi su tėčiu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje su vaiku bendravusi išvadą teikiančios institucijos atstovė taip pat patvirtino vaiko išsakytą norą toliau gyventi su atsakovu. Nurodytos aplinkybės, priešingai, nei teigia apeliantė, suponuoja išvadą, kad G. V., išreikšdama savo norą bendrauti su abiem tėvais, nurodė, kad dėl gyvenamosios vietos ji nenori nieko keisti. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Šiuo atveju vaikas daugiau kaip ketverius metus gyvena su tėvu, vaiko gyvenamoji vieta, pagal byloje pateiktus duomenis, yra stabili ir saugi, todėl šios aplinkos stabilumo užtikrinimas yra itin reikšmingas veiksnys vaiko psichologinei raidai.
41. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovės nurodytus teiginius apie tai, kad G. V. gyventi su atsakovu yra nesaugu. Skundžiamame sprendime teismas detaliai analizavo tiek šalių paaiškinimus, tiek byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės nurodytas aplinkybes apie atsakovo namuose dukros patiriamą psichologinį ir (ar) fizinį smurtą. Iš Skyriaus išvadoje užfiksuotų duomenų matyti, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi, augti ir vystytis. Atsakovė nepateikė teismui objektyvių įrodymų, kad atsakovo elgesys, jo gyvenimo būdas prieštarauja vaiko interesams, o aplinka, kurioje nepilnametė G. V. auga, būtų fiziškai ar emociškai jai netinkama bei nesaugi. Nurodomi argumentai dėl prastų pažymių mokykloje nesuteikia pagrindo teigti, kad atsakovas nesugeba tinkamai pasirūpinti dukra. Vaiko žinių įvertinimas mokykloje priklauso nuo daugelio subjektyvių veiksnių, įskaitant ir paties vaiko gebėjimus įsisavinti informaciją. Be to, ieškovė, apeliuodama į tai, kad atsakovas neužtikrina vaikui galimybės papildomai mokytis matematikos, nors ir negyvena kartu su dukra, turi tokią pačią pareigą kaip ir atsakovas rūpintis dukros mokslais. Byloje nebuvo jokių duomenų, kad tėvas yra kaip nors mažiau naudingas vaiko ugdymui, kenkia vaiko interesams.
42. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, vaiko pareikštą nuomonę ir nesant duomenų, kad atsakovas negebėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, kad gyventi su atsakovu vaikui būtų nesaugu, taip pat nesant aplinkybių, galinčių pateisinti būtinumą pakeisti G. V. gyvenamąją vietą, teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymų visumą, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, konstatuoja, jog šiuo metu nepilnametės G. V. gyvenamosios vietos keitimas nėra būtinas vaiko interesams.
43. Pažymėtina yra tai, kad pagrindinis ieškovės reikalavimas buvo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi nustatytą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, t. y. nepilnametės G. V. gyvenamąją vietą nustatyti su motina (ieškove), o apeliaciniame skunde ieškovė prašo nustatyti nepilnametės G. V. gyvenamąją vietą su abiem tėvais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), apeliaciniame skunde, taip pat negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Savo ruožtu vaiko gyvenamoji vieta lygiomis dalimis pagal principą „50:50“ gali būti nustatyta tik kruopščiai įvertinus visas bylos aplinkybes, prašomą konkretų gyvenimo lygiomis dalimis pas kiekvieną iš tėvų modelį, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus ir įprastą vaiko poreikį turėti stabilią aplinką. Kadangi ieškovė dėl vaiko gyvenamosios vietos reikalavimo taikyti principo „50:50“ pirmosios instancijos teisme nereiškė, šis teismas su tuo susijusių aplinkybių nenagrinėjo, todėl iš esmės nauji ieškovės reikalavimai apeliacinės instancijos teisme plačiau nesvarstytini.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
44. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatyta jos bendravimo su šalių nepilnamete dukterimi tvarka, argumentuodama, kad pagal jos dabartinės darbo vietos grafiką ji ne visada galės pasiimti dukrą ir grąžinti ją tėčiui tokiu laiku, koks numatytas skundžiamame sprendime. Ieškovės nuomone, geriausia bendravimo su vaiku tvarka būtų įgyvendinant principą „50:50“ arba nustatant, kad ji pasiima dukrą G. laisvomis nuo darbo dienomis pagal darbdavio nustatytą darbo grafiką, įpareigojant ieškovę kiekvieno ketvirčio pradžioje pateikti atsakovui savo darbo grafiką, o pasikeitus darbdaviui ar nedirbant pagal darbo grafiką, būtų nustatyta tokią bendravimo tvarką – kas antrą mėnesio porinę savaitę nuo ketvirtadienio iki pirmadienio dukra praleidžia su ieškove, taip pat nelyginę savaitę nuo trečiadienio iki ketvirtadienio 20 val. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovės argumentais nesutinka.
45. Pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius nustatyta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
46. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik, jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).
47. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovės bendravimo su dukra tvarką, siekė balanso tarp maksimalaus ieškovės dalyvavimo dukros gyvenime ir nepilnametės poreikio į stabilią gyvenamąją aplinką. Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas klausimą dėl galimybės nustatyti bendravimo su vaiku tvarką pagal „50:50“ principo modelį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos nustatymas vaikui reikštų esminius pokyčius ir tai nebūtų suderinama su nepilnametės G. V. išsakytu pageidavimu nekeisti jos gyvenamosios vietos ir palikti šiuo metu esamą padėtį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje institucijos atstovė išreiškė abejonę, ar šiuo metu esant konfliktiškiems šalių santykiams ieškovės siūloma bendravimo tvarka galėtų būti tinkamai įgyvendinama. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išsakytą vaiko nuomonę, konfliktiškus šalių santykius, būtinybę užtikrinti vaikui stabilią ir įprastą rutiną, namų aplinką, daro išvadą, kad šiuo metu „50:50“ procentų laiko modelio bendravimo tvarka neatitiktų geriausių vaiko interesų. Tačiau kartu pažymėtina, jog teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms, dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).
48. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės teiginiais, kad teismas turėtų nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią ji bendrauja su dukra laisvomis nuo darbo dienomis pagal darbdavio nustatytą darbo grafiką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė siekia, kad būtų nustatyta tokia bendravimo su dukra tvarka, kuri būtų patogi jai, tačiau pirmiausia turi būti užtikrinti ne jos asmeniniai, o nepilnamečio vaiko interesai. Pažymėtina, kad nei nepilnametė dukra, nei atsakovas neturi visapusiškai derintis prie ieškovės darbo grafiko, o ieškovė turi savo gyvenimą organizuoti taip, kad jos duktė justų kasdieninio gyvenimo ritmą pagal savo, o ne mamos poreikius ir veiklas. Kaip jau minėta, nepilnamečiui vaikui svarbus stabilus gyvenimo ritmas ir nors pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka pareikalaus papildomų ieškovės pastangų savo darbo grafiką derinti su nustatyta bendravimo tvarka, tačiau šie pasunkinimai nelaikytini iš esmės suvaržančiais ieškovės bendravimo su vaiku galimybes. Juolab pati ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, kad netoliese gyvena tiek ieškovės teta, tiek dukros krikšto mama, su kuriomis palaikomi artimi santykiai, todėl esant tokiai situacijai, kai ji turėtų nuvykti į darbą savo bendravimo su dukra laiku, mergaitė nebūtų palikta viena, ji būtų prižiūrima artimųjų.
49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, įtvirtindamas ilgesnį bendravimo laiką su ieškove jos gyvenamojoje aplinkoje, nevertino nustatomos bendravimo tvarkos neigiamo poveikio vaiko interesams – turėti stabilią saugią namų aplinką, tinkamas sąlygas visapusiškai augti, mokytis bei vystytis. Pažymėtina, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, remiantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005, 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą apie žalingą ir su nepilnamečio vaiko interesų apsauga nesuderinamą ieškovės elgesį, suteikiantį pagrindą riboti ieškovės bendravimo su dukra galimybes. Aplinkybė, kad tėvų požiūriai į vaiko priežiūrą ar auklėjimą skiriasi, nesudaro pagrindo reikšmingai riboti ieškovės bendravimo su vaiku galimybių, nes nenustatyta, kad jos bendravimas su dukra galėtų iš esmės neatitikti geriausių vaiko interesų.
50. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka geriausiai atitinka G. V. interesus, užtikrina jos ir tėvų santykių stabilumą bei apibrėžtumą.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui
51. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pakeitė Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2023-666/2019 nustatytą nepilnametės G. V. išlaikymo dydį ir priteisė iš ieškovės D. R. nepilnametei dukrai G. V. išlaikyti po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
52. Ieškovė apeliaciniu skundu nepritaria tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui, nurodo, kad šiuo metu jos pajamos į rankas, atskaičius mokesčius ir įsiskolinimą dukrai, yra apie 500 Eur, todėl mokėti kas mėnesį po 250 Eur šiuo metu ji negali. Be to, ieškovė pažymėjo, kad atsakovo pajamos yra didesnės, todėl, jos nuomone, neteisinga yra tai, kad ji turi mokėti tokio pat dydžio kaip atsakovas išlaikymą dukrai. Akcentavo ir tai, kad kiekvieną savaitgalį, praleistą kartu su dukra, ji patiria iki 100 Eur išlaidų. Tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl išlaikymo dydžio, nurodė, kad ieškovės periodinių darbo pajamų dydis objektyvias įrodymais nebuvo nustatytas, o atsakovui vaiko poreikių, kurie yra ne didesni nei šalyje nustatyta MMA, atskirai įrodinėti nereikia, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo priteisti vaiko išlaikymui mažesnę sumą, nei yra būtina minimaliems poreikiams patenkinti.
53. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
54. Vykdydami išlaikymo prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
55. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
56. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai).
57. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti. Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turėtų remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį.
58. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Visos abejonės šiuo aspektu turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, nes priešingu atveju būtų nesilaikoma geriausių vaiko interesų prioriteto principo (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
59. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei pateiktame apeliaciniame skunde nenurodė konkrečios dukros poreikiams patenkinti per mėnesį reikalingos sumos bei konkretaus vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų pagrindimo. Priešieškiniu atsakovas reikalavo priteisti 354 Eur išlaikymą dukrai, skaičiuojamą pagal minimaliosios mėnesinės algos kriterijų, t. y. prašė nustatyti išlaikymą, lygų 1/2 daliai minimalios mėnesinės algos. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas S. V. taip pat negalėjo tiksliai įvardyti, kiek per mėnesį jam kainuoja dukros išlaikymas, ir teigė, kad nuperka dukrai visko, ko jai reikia, tačiau, vaikui gaunant didesnį išlaikymą, būtų galimybė patenkinti vaiko poreikius didesne apimtimi. Atsakovas pažymėjo, kad nors šiuo metu vaikas būrelių nelanko, tačiau planuojama, kad mergaitė lankys muzikos mokyklą, o tai reikalaus papildomų išlaidų, taip pat papildomų išlaidų reikalauja išvykos, mokyklos organizuojamos ekskursijos su klase. Įvertinęs byloje esančius duomenis apie šalių dukros amžių, įprastinius tokio amžiaus vaikų poreikius, atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių dukrai išlaikyti per mėnesį yra reikalinga ne mažiau kaip 600 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta vaikui reikalinga būtinųjų išlaidų suma per mėnesį. Nors atsakovas tiksliai nenurodė, kokią sumą pinigų jis išleidžia per mėnesį dukros poreikiams patenkinti, tačiau, pagal byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad G. V., kuri greitai bus paauglė ir jos poreikiai tik didės, turėtų būti nustatyta mažesnė nei MMA dydžio suma jos poreikiams patenkinti. Juolab, ieškovė, nesutikdama su atsakovo prašoma priteisti vaiko išlaikymui suma, neįrodinėjo, kad vaiko poreikiams patenkinti užtenka mažesnės sumos.
60. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, reikšdamas reikalavimą padidinti ieškovės teikiamą išlaikymą iki 354 Eur, nereikalauja nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo dydžio didesnio nei minimalioji mėnesinė alga Lietuvos Respublikoje (Lietuvoje 2024 metais MMA iki mokesčių yra 924 Eur, po mokesčių – 708,40 Eur), vadovaudamasi minėta kasacinio teismo praktika, sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais dėl išlaikymo dydžio padidinimo ir konstatuoja, kad atsakovas neturi pareigos įrodinėti tokio dydžio vaiko poreikių, todėl G. V. reikalinga būtinųjų išlaidų suma per mėnesį – 708,40 Eur (lygi minimaliai mėnesinei algai) – laikytina (vertinama) realia ir protinga.
61. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylos šalių dukrai G. V. nustatytos bendros 600 Eur/mėn. sumos, reikalingos vaiko išlaikymui, yra nepagrįsta, todėl turėtų būti pakeista, nustatant, kad G. V. per mėnesį reikalinga išlaikymo suma – 708,40 Eur.
62. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat įvertinus tai, kad išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą šiuo metu sudaro 96,25 Eur, sprendžiant klausimą dėl kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydžio, laikytina, jog dukros poreikiams per mėnesį abu tėvai privalo skirti apie 612 Eur (708,40 Eur – 96,25 Eur = 612,15 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
63. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo prievolės proporcingų dalių paskirstymo tarp tėvų, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, padarė išvadą, kad šiuo metu abiejų tėvų turtinė padėtis iš esmės yra panaši: ieškovė uždirba apie 1 200 Eur, atsakovas – apie 1 100 Eur; nei ieškovė, nei atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi; kitų išlaikytinių neturi; sveikatos problemų nėra; tiek ieškovė, tiek atsakovas gyvena nuomojame būste, tik ieškovė gyvena kartu su sutuoktiniu, o atsakovas – dviese su dukra. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad kurio nors vieno iš tėvų išlaikymo prievolės dalis turėtų būti didesnė.
64. Teisėjų kolegija atsižvelgia į atsakovo apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas apie ieškovės finansinę padėtį, apsiribojo išskirtinai ieškovės paaiškinimais, o byloje nėra jokio rašytinio objektyvaus įrodymo apie ieškovės gaunamas darbo pajamas ar apskritai apie darbo santykių turėjimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2024 m. gegužės 13 d. teismų informacinėje sistemoje LITEKO yra suformuotas išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat gauti duomenys iš valstybės įmonės Registrų centro. Taigi, atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai rinko įrodymus ir juos vertino.
65. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliantės argumentus, kad šiuo metu jos pajamos „į rankas“, atskaičius privalomus mokėti mokesčius ir susidariusį įsiskolinimą, yra apie 500 Eur, tačiau svarbu pažymėti tai, kad susidaręs įsiskolinimas yra būtent dėl to, kad ieškovė nevykdė pareigos mokėti išlaikymą vaikui pagal Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad dėl susidariusio įsiskolinimo ieškovės gaunamos pajamos yra mažesnės, negali būti priežastimi priteisti nepilnametei mažesnio dydžio išlaikymą nei MMA. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą).
66. Apeliantė, nesutikdama su priteisto išlaikymo suma, nurodo ir tai, kad tuo metu, kai laiką leidžia kartu su dukra, ji patiria ir papildomų išlaidų, kurios per savaitgalį siekia iki 100 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie apeliantės teiginiai taip pat negali tapti priežastimi šalių dukrai iš ieškovės priteisti mažesnę išlaikymo sumą. Šalių dukrai gyvenant su atsakovu, jam be abejonės neišvengiamai tenka didesnė aprūpinimo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.
67. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo finansinė padėtis yra pakankama tam, kad būtų užtikrinti pagrindiniai vaiko poreikiai. Jie abu yra sveiki, darbingi asmenys, gali dirbti ir užsidirbti, todėl turi visas galimybes ir privalo dėti maksimalias pastangas gauti pakankamas pajamas tiek savo, tiek vaiko poreikiams patenkinti.
68. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertinusi tai, kad šiuo metu abiejų šalių turtinė padėtis iš esmės yra panaši, specialiųjų poreikių šalių dukra neturi, atsižvelgdama į minimaliosios mėnesinės algos dydį, kuris pripažintinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, vadovaudamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, daro išvadą, kad G. V. išlaikymui iš ieškovės turėtų būti priteista 306 Eur per mėnesį suma, kuri būtų mokama periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo pakeistina ir iš ieškovės vaikui G. V. priteistino išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis, suma padidintina iki 306 Eur per mėnesį.
69. Teisėjų kolegija pažymi, jog, iš esmės pasikeitus šalių finansinei padėčiai ar vaiko poreikiams, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo pakeitimo.
Dėl bylos procesinės baigties
70. Įvertinusi visus apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundų argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
71. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir formuojamą teismų praktiką, tačiau netinkamai nustatė iš ieškovės priteistiną nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, todėl atsakovo apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
72. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
73. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovės patirtos išlaidos už advokato pagalbą sudaro 1 450 Eur. Ieškovė taip pat sumokėjo 218 Eur žyminį mokestį. Iš viso ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro 1 668 Eur.
74. Atsakovas pateikė teismui įrodymus apie patirtas 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
75. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių atstovų suteiktas teisines paslaugas ir jų mastą, atstovų paruoštų procesinių dokumentų apimtis, įvykusių teismo posėdžio skaičių, trukmę, atstovų darbo laiko sąnaudas, šalių procesinį elgesį, konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas.
76. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje ir priešieškinyje pareikštų reikalavimų visumą, konstatavo, kad tiek patikslintas ieškinys, tiek priešieškinis tenkinami iš dalies, abiejų šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra panašus, įvertinęs šalių procesinį elgesį, teismas nusprendė, kad yra pagrindas šalims jų patirtų bylinėjimosi išlaidų vienai iš kitos nepriteisti ir palikti šalis prie jų pačių patirtų išlaidų (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
77. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, šia nutartimi atsakovo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio vaikui padidinimo patenkinus didesne dalimi, priešieškinio tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija yra keičiama.
78. Ieškovė patikslintu ieškiniu reiškė tris reikalavimus: 1) nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina; 2) nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra tvarką; 3) iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkinamas iš dalies – 50 proc., kitu du reikalavimai atmetami, todėl laikytina, kad ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų patenkinta 17 proc. (50 proc. / 3), todėl jai iš atsakovo proporcingai patenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai priteistinas 283,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.
79. Atsakovas patikslintu priešieškiniu reiškė du reikalavimus: 2) nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra tvarką; 3) padidinti išlaikymo sumą nepilnamečiam vaikui. Reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkinamas iš dalies – 50 proc., reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo tenkinamas – 76 proc. ((306-150) x 100 proc. / 354-150)). Laikytina, kad atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimų patenkinta 63 proc. (50 proc. + 76 proc. / 2), todėl jam iš ieškovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 1 260 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.
80. Iš dalies patenkinus priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, proporcingai patenkintai priešieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo atsakovas buvo atleistas, t. y. 42 Eur (12 mėn. x (306-150) Eur = 1 872 Eur; 1 872 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 42 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
81. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį ir už teisines paslaugas – 950 Eur (pagalba teikiant apeliacinį skundą – 650 Eur, už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 300 Eur), iš viso sumokėjo 1 060 Eur. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį.
82. Ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, todėl ieškovei bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant apeliacinį skundą, neatlygintinos. Atsakovas nepateikė įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai, rengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą.
83. Atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Apeliantas prašė pakeisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, šis jo apeliacinio skundo reikalavimas patenkintas 54 proc. ((306-250) x 100 proc. / (354-250)), o apeliacinio skundo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo atmestas. Laikytina, kad patenkinta 27 proc. (54 / 2) atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų.
84. Proporcingai patenkintų ir atmestų atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų daliai iš ieškovės atsakovui priteistina 11,07 Eur bylinėjimosi išlaidų (41 x 27 proc.) – už žyminio mokesčio sumokėjimą, iš atsakovo ieškovei – 219 Eur (300 Eur x 73 proc.) – už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir jas išdėstyti taip:
„Pakeisti Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2023-666/2019 nustatytą nepilnametės G. V. išlaikymo dydį ir priteisti iš ieškovės D. R. nepilnametei dukrai G. V. išlaikyti po 306 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2024 m. sausio 11 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš ieškovės D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 260 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 283,56 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus penkiasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 42 Eur (keturiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.“
Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,07 Eur (vienuolika eurų septynis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 219 Eur (du šimtus devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.