Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų N. Č. ir J. L. Č., atstovaujamų advokato Tautvydo Tomkaus, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-20289-713/2017 pagal pareiškėjų N. Č. ir J. L. Č. prašymą suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, R. M. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-773-717/2012 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams N. Č., J. L. Č. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo P. P. teisių perėmėja R. M..

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Ginčo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-773-717/2012 ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM patikslintą ieškinį tenkino visiškai, įpareigojo atsakovus N. Č. ir J. L. Č. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Kauno apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. V-452 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini)“ reikalavimą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti statinius, esančius (duomenys neskelbtini) pagal suderintą projektą (2 t. b. l. 133-137). Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovų apeliacinį skundą, 2012 m. liepos 2 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą paliko nepakeistą (2 t., b. l. 183-190).Pareiškėjai N. Č. ir J. L. Č. 2017 m. kovo 20 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-773-717/2012 ir išspręsti ją taip, kad sprendimą būtų galima įgyvendinti nepažeidus įstatymų ir kitų asmenų teisių, projekto, t. y., kad neliktų prašymo atnaujinti procesą pagrindų. Procesą išnagrinėtoje byloje pareiškėjai prašė atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjai prašyme nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjams nebuvo žinoma, jog bus priimtas teismo sprendimas dviejų dalių, kurios viena kitai prieštaraus - sprendimo motyvacinė ir rezoliucinė dalys viena kitai prieštarauja. Sprendimo motyvacinėje dalyje padaryta 17 rašymo klaidų. Antstolis besivadovaudamas sprendimu teikia pareiškėjams vis naujus reikalavimus, kurie pažeidžia kitų asmenų teises, įstatymus ir projektą. Įvykdyti sprendimo motyvacinę dalį nepažeidžiant įstatymų, kitų asmenų teisių ir sprendimo rezoliucinės dalies neįmanoma. Antstolis, vykdydamas teismo sprendimą, jo vykdymo nesuprato, tris kartus keitė įvykdymo tvarką, vėliau kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kad būtų išaiškinta vykdymo tvarka. Statybos inspekcija išaiškino, jog 6 metrų atstumas privalo būti išlaikomas nuo statomo pastato iki pastatų, adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Vykdant antstolio nurodymus pareiškėjai privalėtų statinį pastatyti ant žemės sklypo, kuris jiems nepriklauso, taip būtų pažeistas statybos projektas ir kitų asmenų teisės, nes statinys būtų kito savininko žemės sklype. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis taip pat laikytinas teisėjos nenoras išaiškinti sprendimą ir ištaisyti sprendime esamas klaidas. Nurodytos aplinkybes pareiškėjų nuomone yra esminės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje. Jei bylos nagrinėjimo metu būtų žinomos šios aplinkybės, teismas būtų padaręs kitas išvadas ir būtų priimtas kitoks sprendimas. Pareiškėjai apie naujai paaiškėjusias aplinkybes sužinojo vykdydami teismo sprendimą bei 2017 m. sausio 12 d. ir 2017 m. vasario 14 d. konsultacijose su specialistais, kurie žodžiu patikino, jog teismo sprendimo įvykdyti, nepažeidus įstatymų ir kitų asmenų teisių, nepavyks. Todėl prašymas teikiamas nepraėjus įstatyme nustatytam penkerių metų bei trijų mėnesių terminams tokį prašymą pateikti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-773-717/2012 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams N. Č., J. L. Č. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo P. P. teisių perėmėja R. M.. Teismas nustatė, kad sprendimas byloje priimtas 2012 m. kovo 19 d., įsiteisėjo 2012 m. liepos 2 d. Pareiškėjai į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2017 m. kovo 20 d., todėl penkerių metų naikinamasis terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nepraleistas. Tačiau teismas konstatavo, jog 2017 m. kovo 20 d. pateikdami teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjai žymiai praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą paduoti pareiškimui atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie nepraleistą trijų mėnesių terminą. Pareiškėjai nepagrįstai tvirtina, jog apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, sužinojo 2017 m. sausio 12 d. ir 2017 m. vasario 14 d., besikonsultuodami su specialistais. Pareiškėjams apie suderinto projekto ir kitų asmenų interesų galimą pažeidimą buvo žinoma jau žymiai anksčiau, nei nurodoma prašyme atnaujinti procesą, t. y. būtent šiomis aplinkybėmis pareiškėjai grindė ne vieną prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, klaidų teismo sprendime ištaisymo. Net vertinant palankiausią pareiškėjams terminą – 2016 m. vasario 10 d. pareiškimų dėl sprendime padarytų klaidų ištaisymo ir sprendimo išaiškinimo – įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas suėjo dar 2016 m. gegužės 10 d. pareiškėjai praleisto termino atnaujinti neprašė, taip pat nėra nustatyta situacijos, kuriai esant procesinis terminas galėtų būti atnaujintas teismo iniciatyva.Teismas konstatavo, kad pareiškėjų nurodyti argumentai, turintys sudaryti proceso atnaujinimo pagrindą, neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto kriterijų. Pareiškėjai apie statybos leidimą, planus ir projektą, kuriuose nurodyti statinių matmenys, atstumai tarp pastatų, žinojo dar 2003 m., išdavus statybos leidimą. O apie aplinkybes, kad nėra išlaikytas atstumas tarp statomo pastato, esančio pareiškėjų sklype ir buvusio savininko P. P. sklype esančio namo bei, kad statinys pastatytas ant sklypų ribos, gavus kaimynų sutikimus, kad pastato patraukti nepažeidus projekto ir kitų savininkų teisių nėra galimybių, kadangi žemės sklypai padalinti bendrasavininkiams ir greta stovi kitų savininkų pastatai, jau buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu. Sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka aukštesnės instancijos teismo ir paliktas nepakeistas, kadangi nerasta jokių naikinimo pagrindų. Dėl sprendimo klaidų taisymo ir išaiškinimo pareiškėjai kreipėsi į teismą eilę kartų, prašymai buvo pirmos instancijos teismo atmesti kaip nepagrįsti. Priimti procesiniai sprendimai peržiūrėti apeliacine tvarka Kauno apygardos teismo ir palikti nepakeisti, kadangi nerasta jokių naikinimo pagrindų. Kadangi naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis, o nagrinėjamu atveju pareiškėjų keliami aukščiau minėti procesinio pobūdžio klausimai nėra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje, todėl aptariamos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Patikslintu atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės (8 t. b. l. 35-38). Atskirąjį skundą pareiškėjai grindžia šiais argumentais: Teismas nesigilino į bylos esmę ir procesinį sprendimą priėmė formaliais pagrindais palaikydamas atsakovo bei trečiojo asmens atsiliepimų į prašymą dėl proceso atnaujinimo argumentus, kurie nėra teisingi ir prieštarauja faktinei situacijai. Teismo nutartis priimta netinkamai aiškinant ir taikant proceso teisės normas bei prieštaraujant Lietuvos kasacinio teismo formuojamai praktikai ginčo klausimu. Teismo išvados, kad buvo praleistas trijų mėnesių terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti yra visiškai nepagrįstos jokiais civilinės bylos duomenimis, todėl teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 1 ir 2 dalis bei įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas.Apeliantų nurodytos aplinkybės, kad teismo sprendimo, nepažeidžiant įstatymų, suderinto projekto ir kitų asmenų interesų, nėra galima įvykdyti, atitinka visus CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytam proceso atnaujinimo pagrindui keliamus reikalavimus, todėl teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą. Teismas nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais, kas sąlygojo neteisėtos nutarties priėmimą.Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą (8 t. b. l. 42-44). Nurodo šiuos argumentus:Apeliantai tiek teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirajame skunde nenurodė, kada neva naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą, jiems tapo žinomos, atnaujinti praleisto trijų mėnesių termino neprašė. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie nepraleistą trijų mėnesių terminą, todėl pagrįsta ir įrodyta teismo išvada jog pareiškėjai žymiai praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą paduoti pareiškimui atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.Nei vienas iš pareiškėjų nurodytų teiginių nėra ir negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Teismas, skundžiama nutartimi atsižvelgdamas į proceso atnaujinimo paskirtį, tikslus, nenustatęs pagrindų procesui atnaujinti, pagrįstai atmetė prašymą atnaujinti procesą, nepaverčiant bylos pakartotiniu nagrinėjimu, tuo pačiu nepažeisdamas nustatytų civilinio proceso principų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu

Apeliantai atskirajame skunde teigia, kad jų nurodytos aplinkybės, jog teismo sprendimo, nepažeidus įstatymų, suderinto projekto ir kitų asmenų interesų, nėra galima įvykdyti atitinka visus CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytam proceso atnaujinimo pagrindui keliamus reikalavimus, todėl teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą; teismas nesigilino į bylos esmę ir procesinį sprendimą priėmė formaliais pagrindais, netinkamai aiškinant ir taikant proceso teisės normas bei prieštaraujant Lietuvos kasacinio teismo formuojamai praktikai ginčo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų argumentais nesutinka. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teisimų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-468/2014, 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašyme dėl proceso atnaujinimo kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes nurodė tai, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjams nebuvo žinoma, jog bus priimtas teismo sprendimas dviejų dalių, o sprendimo motyvacinė ir rezoliucinė dalys viena kitai prieštaraus; sprendimo motyvacinėje dalyje padaryta 17 rašymo klaidų; vykdant sprendimą pareiškėjai privalėtų statinį pastatyti ant žemės sklypo, kuris jiems nepriklauso, taip būtų pažeistas statybos projektas ir kitų asmenų teisės, nes statinys būtų kito savininko žemės sklype; teisėja nenori išaiškinti sprendimą ir ištaisyti sprendime esamas klaidas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad nei viena iš aukščiau minėtų apeliantų nurodytų aplinkybių neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto kriterijų.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo bei iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-773-717/2012 ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM ieškinį atsakovams N. Č., J. L. Č. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tiek Kauno miesto apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. kovo 19 d. sprendimą, tiek Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų (atsakovų) apeliacinį skundą dėl minėto teismo sprendimo, sprendė klausimus susijusius su tuo, kad atsakovams buvo išduotas statybos leidimas, kuriuo atsakovams leista statyti 5,5 m x 3,4 m ūkio pastatą, 15,2 x 5,5 m garažą su ūkio pastatu ir 20 m x 5 m šiltnamius adresu (duomenys neskelbtini), tačiau leidime nustatyto bendro statinių ilgio atsakovai nesilaikė - bendras faktinis statinių ilgis yra didesnis, be to, nebuvo išlaikytas leistas 6 m atstumas iki kaimyniniame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), stovinčio medinio gyvenamojo namo. Konstatuota, jog tai, kad reikalaujamo atstumo nesilaikyta ne per visą statinio kraštinę, o tik dalyje, nepašalina tos faktinės aplinkybės, kad atstumas buvo pažeistas ir statinio lokacija sklype savavališkai pakeista; trečiojo asmens P. P. duotas sutikimas statyti statinius ant sklypo ribos neatleidžia atsakovų nuo pareigos griežtai laikytis kompetentingos valstybės institucijos išduoto statybą leidžiančio dokumento reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms, kad apie aplinkybes, jog nėra išlaikytas leistas 6 m atstumas iki kaimyniniame sklype esančio namo bei, kad statinys pastatytas ant sklypų ribos, suderinto projekto ir kitų asmenų interesų pažeidimą jau buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, taip pat šios aplinkybės teismų išnagrinėtos, todėl negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės. Apeliantų prašyme nurodytų aplinkybių, kad teismo sprendimas sudarytas iš dviejų dalių, kurios viena kitai prieštarauja; sprendimo motyvacinėje dalyje yra 17 klaidų; teisėja nenori taisyti sprendime esamų klaidų, taip pat nenori sprendimo išaiškinti; ginčo statinio patraukti nepažeidžiant projekto neįmanoma - pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme taip pat nėra pagrindo. Kaip minėta šios nutarties 12 pastraipoje, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, taip pat turi esminę reikšmę bylai. Nagrinėjamu atveju apeliantų prašyme nurodytos ir šioje pastraipoje aptariamos aplinkybės minėtų kriterijų neatitinka, nes jos neegzistavo priimant sprendimą, taip pat jos nebuvo įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje, o yra procesinio pobūdžio, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Papildomai pažymėtina, kad prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).Nagrinėjamu atveju apeliantai prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, turinčias pagrindą atnaujinti procesą, sužinojo vykdydami teismo sprendimą bei 2017 m. sausio 12 d. ir 2017 m. vasario 14 d. konsultacijose su specialistais, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Šioje byloje nustatyta, kad apeliantams apie aplinkybes, jog nėra išlaikytas leistas 6 m atstumas iki kaimyniniame sklype esančio namo bei, kad statinys pastatytas ant sklypų ribos, suderinto projekto ir kitų asmenų interesų pažeidimą jau buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu (nutarties 14 – 15 p.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantai sistemingai CPK 278 straipsnio pagrindu teikė prašymus dėl sprendimo išaiškinimo, kurie buvo atmesti įsiteisėjusiomis pirmosios instancijos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. (3 t., b. l. 26–27), 2014 m. vasario 13 d. (3 t. b. l. 189–190), 2017 m. kovo 2 d. (6 t., b. l. 3–4), 2017 m. kovo 14 d. (6 t. b. l. 18), 2017 m. rugpjūčio 14 d. (7 t. b. l. 37–38), 2017 m. lapkričio 21 d. (7 t. b. l. 108) nutartimis, visos nutartys peržiūrėtos apeliacine tvarka. Apeliantai teismui 2012 m. rugsėjo 20 d. (2 t. b. l. 202), 2013 m. rugpjūčio 22 d. (3 t. b. l. 94-95), 2014 m. balandžio 5 d. (4 t. b. l. 89-90) 2016 m. vasario 10 d. (5 t. b. l. 108-109, 113-114) teikiamus pareiškimus/prašymus dėl sprendimo išaiškinimo ar klaidų ištaisymo grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias nurodė ir prašyme dėl proceso atnaujinimo, kaip naujai paaiškėjusias. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2017 m. kovo 20 d. pateikdami teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo apeliantai žymiai praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą paduoti pareiškimui atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, praleisto termino atnaujinti neprašė. Termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis).Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.