- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-30
- Bylos Nr.
- 2S-314-230/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-23974-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- N. Č., J. L. Č.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- P. P.
- Kategorijos
- 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų N. Č. ir J. L. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-773-717/2012 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams N. Č., J. L. Č., trečiajam asmeniui P. P. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-773-717/2012 įpareigojo atsakovus N. Č. ir J. L. Č. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Kauno apskrities viršininko 2009-08-21 įsakymo Nr. V-452 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini)“ reikalavimą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti statinius, esančius (duomenys neskelbtini) pagal suderintą projektą. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovų apeliacinį skundą, 2012 m. liepos 2 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Atsakovai pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą išaiškinti 2012 m. kovo 19 d. teismo sprendimą, nes jiems yra neaišku, ką jie turėtų daryti, siekiant įgyvendinti 2009-08-21 Kauno apskrities viršininko įsakymo V-452 “Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini)“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsakovų prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-19 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-773-717/2012, rezoliucinė dalis atitinka CPK 270 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi ji suformuluota aiškiai ir nedviprasmiškai, joje nurodyta teismo išvada dėl ieškovės keliamų reikalavimų atitinka teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismo išsakytus argumentus ir motyvus, todėl sprendimas nėra neaiškus ir dviprasmiškas. Be to, sprendimas yra peržiūrėtas apeliacine tvarka aukštesnės instancijos teismo, ir sprendimas paliktas nepakeistas, nenustačius jokių naikinimo pagrindų. Kadangi Civilinio proceso kodekso normos nenumato teismui pareigos įsiteisėjus teismo sprendimui aiškinti kitų institucijų aktus, įsakymus, o teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimas yra aiškus, be to, pačiam atsakovui teismo posėdžio metu nurodžius, kad jam sprendimas yra aiškus, teismas atsakovų prašymą dėl Kauno apskrities viršininko 2009-08-21 įsakymo Nr. V-452 bei Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-12 sprendimo išaiškinimo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti. Nurodo, jog nutartis naikintina, kadangi ji pažeidžia proceso koncentracijos, ekonomiškumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Nurodo, kad nėra aišku, ką atsakovams privalu daryti norint įgyvendinti įsakymo Nr. V-452 reikalavimus, taip pat nėra aišku, ar statybų inspekcija ateityje nekels jokių naujų reikalavimų. Apeliantai kreipėsi į statybų inspekciją dėl galimų savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdų, tačiau inspekcija nebendradarbiauja, įsakymo esmės neaiškina. Atsakovai siekia, kad jiems keliami reikalavimai būtų išdėstyti raštu ir vėliau nesikeistų. Jeigu aiškinti įsakymą ne teismo reikalas, tai atsakovai prašė įpareigoti tai padaryti statybų inspekciją. Teismo sprendimo išaiškinimas pavestas kitai teisėjai, todėl tai galėjo nulemti nepakankamą išnagrinėjimą. Taip pat nurodo, kad teismas be pagrindo neišnagrinėjo atsakovų pakartotinio 2012-11-02 pareiškimo ir jį grąžino.
Atskiru pareiškimu atsakovai prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi tokiu būdu būtų greitai ir betarpiškai išanalizuoti ginčijami klausimai ir būtų išspręstas užsitęsęs konfliktas.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nesutikdama su skunde išdėstytais argumentais, nurodo, jog atsakovai prašė išaiškinti įsakymą, o ne teismo sprendimą, atsakovai nekėlė klausimų dėl sprendimo turinio ar jo neaiškumo, todėl nebuvo pagrindo aiškinti teismo sprendimą. Sprendime aiškiai nurodyta, kaip turi būti vykdomas įsakymas, t. y. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - pertvarkyti statinius, esančius (duomenys neskelbtini), pagal suderintą projektą. Ieškovės nuomone, teismo sprendimo motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys yra aiškios, sprendimo motyvuojamoji dalis atitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kadangi joje išanalizuotos faktinės aplinkybės ir nurodyti teisiniai argumentai dėl įsakymo vykdymo. Teismo sprendimas yra išsamus, aiškus, jo vykdymui nėra jokių kliūčių, todėl nėra pagrindo jo aiškinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovai pareiškė prašymą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė būtinybės atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Civilinio proceso ribos apibrėžiamos kaip teisminis procesas ir šio proceso metu priimto teismo sprendimo įvykdymas, jeigu jis yra būtinas. Vykdymo procesas yra civilinio proceso dalis, nes tik įgyvendinus teismo sprendimą yra įgyvendinama pažeistų ar ginčijamų teisių ir įstatymo saugomų interesų gynyba. Nors sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstoliai, teismas ir toliau dalyvauja vykdymo procese, sprendžiant įvairaus pobūdžio procesinius klausimus, taip pat ir susijusius su sprendimo vykdymo išaiškinimu. Kasacinio teismo praktikoje yra išsiaiškinta, kad CPK 589 straipsnis, kartu su CPK 278 straipsnio 1 dalimi, kurioje reglamentuotas sprendimo išaiškinimas, skirti teismo sprendimo trūkumams pašalinti taip pat tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė N. Š. v K. J.; T. O., bylos Nr. 3K-7-242/2009). Pagal LR CPK 278 straipsnio 1 dalį, teismas, priėmęs sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę išaiškinti sprendimą tais atvejais, kai sprendimas yra neaiškus. Vadovaujantis nurodyta nuostata, darytina išvada, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai suprantamai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to gali kilti keblumų sprendimą įvykdyti. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G., K. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-533/2007). Tokie veiksmai yra negalimi po to, kai teismo sprendimas yra surašytas ir pasirašytas bylą nagrinėjusių teisėjų.
Pirmosios instancijos teismas 2012 m. kovo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-773-717/202 įpareigojo atsakovus N. Č. ir J. L. Č. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Kauno apskrities viršininko 2009-08-21 įsakymo Nr. V-452 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini)“ reikalavimą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti statinius, esančius (duomenys neskelbtini)pagal suderintą projektą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški, suprantama bei nedviprasmiška, todėl pagrįstai atsisakė ją išaiškinti. Pažymėtina, kad atsakovai faktiškai ir nekėlė klausimo dėl teismo sprendimo neaiškumo ir jo išaiškinimo, o tik prašė išaiškinti administracinį aktą – Kauno apskrities viršininko 2009-08-21 įsakymą Nr. V-452 ,,Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 3-4, 23). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė tokį atsakovų prašymą nurodydamas, jog Civilinio proceso kodekso normos nenumato teismui pareigos, įsiteisėjus teismo sprendimui, aiškinti kitų institucijų aktus. Be to, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra aiškiai nurodyta, kaip turi būti vykdomas Kauno apskrities viršininko 2009-08-21 įsakymas Nr. V-452 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini)“, t. y. atsakovai turi savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti statinius, esančius (duomenys neskelbtini) pagal suderintą projektą, būtent tai ir apsprendžia vykdymo veiksmus. Tai reiškia, kad atsakovai turi pertvarkyti savavališkai pastatytus statinius pagal jų statybai suderintą projektą, kurio pagrindu buvo išduotas leidimas. Atsižvelgiant į tai, jog 2012 m. kovo 19 d. teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra visiškai aiški ir nereikalauja papildomo paaiškinimo, taip pat į tai, jog teismas neturi teisės aiškinti sprendimo motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovų prašymo ir atsisakė išaiškinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą.
Apeliantai taip pat nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo išnagrinėti jų 2012-11-02 pateiktą prašymą, kadangi šis prašymas pateiktas po to, kai 2012-10-24 byla jau buvo išnagrinėta teismo posėdyje ir buvo atidėtas procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas (t. 3, b. l. 23-24, 28). Todėl atsakovų pakartotinis prašymas nebuvo ir negalėjo būti nagrinėjimo dalyku. Visi nauji atsakovų prašymai turėjo būti pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis), o ne teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo išaiškinimą, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.