Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant pareiškėjui antstoliui Regimantui Budreikai, suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovei Vilmai Balandytei, suinteresuotam asmeniui N. Č., jo atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui J. L. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Regimanto Budreikos prašymą dėl baudos paskyrimo suinteresuotiems asmenims N. Č., J. L. Č., išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovė Vilma Balandytė palaikė antstolio prašymą, prašė skirti skolininkams N. Č. ir J. L. Č. baudą už sprendimo nevykdymą ir paaiškino, kad betoniniai pamatai turėtų būti išardyti, kadangi pagal Statybos techninį reglamentą „Statinio statybos rūšys“ – statinio griovimas yra statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti visas statinio konstrukcijas. Statinys laikomas nugriautu, jeigu išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi). Kaip matyti iš techninio reglamento – 0,5 metro po žeme nieko neturi būti. 6 metrų atstumas, kaip matyti iš suderinto projekto, pagal kurį turi būti atstatytas statinys pagal teismo sprendimą, turi būti išlaikytas 6 m atstumas tiek nuo (duomenys neskelbtini), tiek nuo (duomenys neskelbtini), tačiau atstumai nėra išlaikyti ir teismo sprendimas nėra įvykdytas.

Suinteresuotas asmuo J. L. Č. į posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta teismo pranešimu (b.l. 26, I tomas), byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui J. L. Č. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad antstolis Regimantas Budreika vykdo Kauno m. apylinkės teismo vykdomuosius raštus Nr.2-773-717/2012 10 29 dėl atsakovų N. Č. ir J. Č. įpareigojimo per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Kauno apskrities viršininko 2009 08 21 įsakymo Nr.V-452 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini)“ reikalavimą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti statinius, esančius (duomenys neskelbtini) pagal suderintą projektą (vykd. b. Nr. 0085/12/02310, b.l. 1, 19-20). 2009-05-08 buvo surašytas Savavališkos statybos aktas, kad statytojai N. Č. ir J. L. Č. savavališkai vykdo statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini) (vykd. b. Nr. 0085/12/02309, b.l. 1-3). 2009-08-21 Kauno apskrities viršininko įsakymu iš N. Č. ir J. L. Č. buvo pareikalauta savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti statinį (duomenys neskelbtini), pagal suderintą projektą iki 2009-11-01 (vykd. b. Nr. 0085/12/02309, b.l. 4 ). Iš teismo informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2012-03-19 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys buvo patenkintas pilnai, nuspręsta įpareigoti atsakovus N. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vykdyti Kauno apskrities viršininko 2009-08-21 įsakymo Nr. V-452 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini)“ reikalavimą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti statinius, esančius (duomenys neskelbtini) pagal suderintą projektą. 2012-07-02 Kauno apygardos teismo nutartimi 2012-03-19 sprendimas paliktas nepakeistas ir sprendimas įsiteisėjo 2012-07-02 (vykd. b. Nr. 0085/12/02310, b.l. 1, 4-11, 13-17). Iš 2012-10-16 Teismo įpareigojimo statytojui nugriauti savavališkai ar pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus statomą (pastatytą) statinį (statinio dalį) įvykdymo patikrinimo akto matyti, kad teismo sprendimas neįvykdytas (vykd. b. Nr. 0085/12/02310, b.l. 3). 2012-11-16 Patvarkymu antstolis priėmė vykdomuosius dokumentus vykdyti (vykd. b. Nr. 0085/12/02310, b.l. 21, vykd. b. Nr. 0085/12/02309, b.l. 7,) ir 2012-11-30 įteikė skolininkams raginimus įvykdyti sprendimą (vykd. b. Nr. 0085/12/02310, b.l. 22, vykd. b. Nr. 0085/12/02309, b.l. 8). Iš 2013-01-22 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo akto matyti, kad antstolis Regimantas Budreika nustatė, kad skolininkai nėra įvykdę Kauno apskrities viršininko 2009-08-21 įsakymo Nr. V-452 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini)“ pagal suderintą projektą (vykd. b. Nr. 0085/12/02310, b.l. 88).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Iš byloje esančių duomenų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad skolininkai N. Č. ir J. Č. teismo sprendimą vykdo, tačiau nėra pilnai įvykdę, juolab, sprendimas nebuvo įvykdytas 2013-01-25 – antstolio kreipimosi į teismą dėl baudos paskyrimo dieną. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad nugriautoje pastato dalyje yra likęs betoninis grindinys. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 Statinio statybos rūšys 15 str. nustatyta, kad statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas. Statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi). Statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, nelaikomi statinio griovimu. Iš antstolio 2013-05-13 sprendimo neįvykdymo akto matyti, kad N. Č. ir J. Č. nėra pilnai įvykdę Kauno m. apylinkės teismo vykdomuosiuose raštuose Nr.2-773-717/2012 10 29 nurodyto įpareigojimo – neįvykdytas projekto sprendinys dėl atstumo tarp skolininkų statomo statinio ir gretimame sklype esančio statinio adresu (duomenys neskelbtini), kadangi projekte buvo nurodyta, kad atstumas tarp šių statinių turį būti 6 metrai (apie šį pažeidimą yra nurodyta Kauno m. apylinkės teismo sprendime Nr.2-773-717/2012 03 19), o akte nurodytas atstumas tarp jų yra 5,22 m. Taip pat nepilnai įvykdytas pastato dalies nugriovimas, paliekant betoninį grindinį.

CPK 18 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jis pasireiškia keliais aspektais: subjektams (valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims), teritorijai (Lietuvos Respublika) ir laiko atžvilgiu – tai turi būti įsiteisėję ir galiojantys teismo procesiniai dokumentai. Teismų procesinių dokumentų privalomumo principas atspindi tai, kad teismas yra viena iš valdžios institucijų, ir teismo sprendimas ar kitoks procesinis dokumentas yra visuotinai privalomas valstybės valdžios aktas. Byloje neginčijamai nustatyta, jog skolininkai įsiteisėjusio teismo sprendimo nėra įvykdę. Jų pareiškimai ir N. Č. išsakyti argumentai, jog jo supratimu sprendimas yra įvykdytas, bei tai, jog niekas nesakė kaip reikia nugriauti pamatą ir sprendimas šiai dienai savotiškai įvykdytas, negali būti pripažinti svarbiomis priežastimis, dėl ko teismo sprendimas galėtų būti nevykdomas.

LR Antstolių įstatymo 3 str. numatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu.

Lietuvos Respublikos CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti ir plėtoti teisę. Šie civilinio proceso tikslai realizuojami atskirų civilinio proceso institutų ir principų pagrindu. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius sprendimo padarinius. Šalių ginčas dėl teisės yra užbaigtas ir ieškovo teisė patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę - jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o atsisakius sprendimą įvykdyti geruoju, - gali būti vykdomas priverstinai. Ši įsiteisėjusio teismo sprendimo savybė kokybiškai išskiria teisminę pažeistos teisės gynybą iš kitų tokios teisės gynimo būdų. Įsiteisėjęs teismo sprendimas nebuvo įvykdytas ir skolininkai nepateikė jokių pagrįstų ir motyvuotų argumentų, pateisinančių sprendimo nevykdymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, kartu atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, į tai kad skolininkai baudžiami pirmą kartą, sprendimą iš dalies yra įvykdę ir teigia vykdysiantys, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (LR CK 1.5 str.), N. Č. ir J. L. Č. už sprendimo nevykdymą skirtina po 50,00 Lt iš kiekvieno bauda (LR CPK 771 str. 5 d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bauda skiriama už sprendimo nevykdymą, tačiau toks baudos paskyrimas neatleidžia nubaustojo nuo pareigos įvykdyti sprendimą (LR CPK 771 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK106 str., 290 str., 593 str., 771 str. 5 d., teismas

nutaria:

antstolio Regimanto Budreikos prašymą tenkinti.

Skirti N. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 50,00 Lt (penkiasdešimt litų) baudą už sprendimo nevykdymą.

Skirti J. L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 50,00 Lt (penkiasdešimt litų) baudą už sprendimo nevykdymą.

Išaiškinti N. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), ir J. L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) kad bauda skiriama už sprendimo nevykdymą, tačiau toks baudos paskyrimas neatleidžia nubaustojo nuo pareigos atlikti nurodytus veiksmus.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei yra mažesnės, nei 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma, todėl jos valstybei nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.