Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. L. Č. ir N. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-773-717/2012 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams N. Č. ir J. L. Č., trečiajam asmeniui P. P. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovus per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Kauno apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. V-452 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini), Kaune“ reikalavimą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal suderintą projektą. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 19 d. sprendimu ieškovės reikalavimus tenkino. Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 2 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą.2016 m. vasario 10 d. teisme gautas atsakovų pareiškimas, kuriuo jie prašė išaiškinti 2012 m. kovo 19 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-773-717/2012. Tą pačią dieną atsakovas N. Č. pateikė teismui prašymą dėl rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų 2012 m. kovo 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendime ištaisymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi atsakovų J. L. Č. ir N. Č. 2016 m. vasario 10 d. prašymų netenkino. Teismas nustatė, kad atsakovų 2016 m. vasario 10 d. pateiktame prašyme išvardinti rašymo apsirikimai neatitinka rašymo ar aritmetinės klaidos taisymo sampratos, nes pareiškime nenurodomos rašymo ar apsirikimo klaidos, o tik prašoma teismo atsakyti į klausimus ar teiginius, kurie negali būti įvardijami kaip rašymo arba aritmetinė klaida.Teismas nustatė, kad atsakovai prašymus dėl sprendimo išaiškinimo reiškia jau kelintą kartą, šis klausimas civilinėje byloje Nr. 2-773-717/2012 buvo išspręstas 2012 m. lapkričio 7 d. teismo nutartimi (t. 3, b. l. 24–27) ir 2014 m. vasario 13 d. teismo nutartimi (t. 3, b. l. 189–190). Minėtos teismo nutartys, kuriomis atsakovų prašymai buvo atmesti dėl sprendimo išaiškinimo buvo peržiūrėtos apeliacine tvarka aukštesnės instancijos teismo, kuris nenustatė jokių teismo sprendimo naikinimo pagrindų, be to, 2013 m. sausio 30 d. Kauno apygardos teismas nutartimi konstatavo, kad 2012 m. kovo 19 d. teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški, suprantama bei nedviprasmiška, todėl atsakovų prašymą dėl sprendimo išaiškinimo atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai J. L. Č. ir N. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį, grąžinti atsakovų prašymus nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 2017 m. kovo 2 d. nutartis savo esme nesiskiria nuo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarties. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas neatsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį, esamų trūkumų neištaisė. Neištaisytos klaidos pavardėse, klaidos nurodant tą patį atstumą. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas prašo teismo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl turi būti vykdomas. Atsakovai prašymą dėl sprendimo išaiškinimo reiškia jau ne pirmą kartą, minėtas klausimas yra išspręstas 2014 m. vasario 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-773-717/2012, ir peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismas pažymėjo, kad sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški, suprantama ir nedviprasmiška, t. y. atsakovai turi pertvarkyti savavališkai pastatytus statinius pagal jų statybai suderintą projektą, kurio pagrindu išduotas statybos leidimas.Atsakovai nenurodo esant klaidų bei neprašo jų taisyti sprendimo rezoliucinėje dalyje. Taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 276 straipsnį, teismas negali ir neturi iš naujo aiškinti, keisti sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytų motyvų, nes priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas yra baigtinis ir vientisas aktas, jo motyvuojamojoje dalyje pagal CPK reikalavimus yra surašomi visi motyvai, kurių pagrindu priimama sprendimo rezoliucinė dalis. Todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovų prašymo dėl rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo, nes jie yra susiję su teismo sprendimo esme, jo teisėtumo ir pagrįstumo kvestionavimu. Toks atsakovų siekis akivaizdžiai prieštarauja rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų įsiteisėjusiame teismo sprendime ištaisymo instituto paskirčiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmesti atsakovų prašymai dėl rašymo apsirikimų ištaisymo teismo sprendime ir teismo sprendimo išaiškinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašymo apsirikimų ištaisymo teismo sprendime

Pažymėtina, kad pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Taigi ši teisės norma numato galimybę ištaisyti tik formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas aritmetines, rašybos klaidas. Tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės. Iš atsakovų 2016 m. vasario 10 d. prašymo turinio nustatyta, kad atsakovai nurodė 17 punktų, kuriuose, atsakovų nuomone, yra padarytos rašybos klaidos Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimo aprašomojoje ir motyvuojamojoje dalyse (t. 5, b. l. 108–109). Atsakovai nenurodo kokia konkrečiai yra padaryta rašymo apsirikimo klaida konkrečiame žodyje, prašo teismo atsakyti į klausimus, teiginius (pvz.: 1. „Užmiršote nurodyti trečio asmens vardą ar adresą“). Įvertinus atsakovų pateikto prašymo turinį darytina išvada, kad atsakovai iš esmės prašo ne ištaisyti aiškias rašybos klaidas, o prašo papildyti teismo sprendimą atsakovų nurodomais žodžiais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad toks atsakovų prašymas negali būti tenkinamas, nes, viena vertus, rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės (CPK 276 straipsnio 2 dalis), kita vertus, nenustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendime yra padaryta aiškių rašybos klaidų.

Dėl teismo sprendimo išaiškinimo

Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar peržengti byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribas (CPK 278 straipsnio 1 dalis). Teismas neturėtų aiškinti sprendimo (nutarties) motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą (motyvuojamosios dalies papildymą); tokie veiksmai yra negalimi po to, kai teismo sprendimas (nutartis) yra surašytas ir pasirašytas bylą nagrinėjusių teisėjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., kovo 28 d. nutarimai). Atsakovai 2016 m. vasario 10 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą išaiškinti 2012 m. kovo 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą.Pažymėtina, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl turi būti vykdomas. Atsakovai prašymą dėl sprendimo išaiškinimo reiškia jau ne pirmą kartą, minėtas klausimas yra išspręstas 2014 m. vasario 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-773-717/2012, ir peržiūrėtas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1111-153/2014. Kauno apygardos teismas pažymėjo, kad sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški, suprantama ir nedviprasmiška, t. y. atsakovai turi pertvarkyti savavališkai pastatytus statinius pagal jų statybai suderintą projektą, kurio pagrindu išduotas statybos leidimas.Įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog apeliantų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės pagrįsto teisinio rezultato, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.