- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-24
- Bylos Nr.
- 2S-683-413/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-23974-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- J. L. Č., N. Č.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- P. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. L. Č. ir N. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-773-717/2012 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams N. Č. ir J. L. Č., trečiajam asmeniui P. P. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovus per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Kauno apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. V-452 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini)“ reikalavimą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti statinius, esančius (duomenys neskelbtini), pagal suderintą projektą. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 19 d. sprendimu ieškovės reikalavimus tenkino. Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 2 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą.2016 m. vasario 10 d. teisme gautas atsakovų pareiškimas, kuriuo jie prašė išaiškinti 2012 m. kovo 19 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-773-717/2012. Tą pačią dieną atsakovas N. Č. pateikė teismui prašymą dėl rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų minėtame teismo sprendime ištaisymo. 2016 m. vasario 11 d. raštu Kauno apylinkės teismas pareiškėjams nurodė, kad pateikti prašymai tiek dėl sprendimo išaiškinimo, tiek dėl rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų ištaisymo laikytini pakartotiniu prašymu išaiškinti teismo sprendimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovų prašymas dėl sprendimo išaiškinimo buvo išspręstas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi, kuri buvo peržiūrėta ir apeliacine tvarka. 2016 m. kovo 1 d. teisme gautas atsakovų prašymas išaiškinti 2016 m. vasario 11 d. teismo raštą, kurį teisėja 2016 m. kovo 2 d. rezoliucija atsisakė priimti, nurodydama, kad į atsakovų klausimus buvo atsakyta. Apie minėtą veiksmą atsakovai buvo informuoti 2016 m. kovo 3 d. teismo raštu.2016 m. balandžio 25 d. teisme gautas atsakovų pareiškimas, kuriame nurodoma, kad jie yra kreipęsi į teismą dėl rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų ištaisymo Kauno apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendime. Atsakovai teigė, kad teismas, atsisakęs ištaisyti sprendime padarytus rašymo apsirikimus ir aritmetines klaidas, nenurodė kokiais įstatymais vadovaujasi. 2016 m. balandžio 26 d. raštu teismas, atsakydamas į minėtą atsakovų pareiškimą, nurodė, kad į atsakovų pateiktą pareiškimą ne kartą buvo atsakyta tiek raštais, tiek teismo nutartimi. Kauno apylinkės teisme 2016 m. gruodžio 9 d. gautas atsakovo N. Č. atskirasis skundas dėl 2016 m. vasario 11 d. teismo rašto, nurodant, kad pateiktus prašymus dėl rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų ištaisymo teismo sprendime bei paties sprendimo išaiškinimo teismas turėjo išspręsti ne raštu, bet nutartimi. Minėtus klausimus išsprendus raštu, buvo apribota atsakovų teisė skųsti teismo priimtą procesinį sprendimą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą CPK 315 straipsnio 2 dalie 3 punkto pagrindu, konstatavęs, kad skundas yra paduotas dėl 2016 m. vasario 11 d. teismo rašto, kuris negali būti apeliacijos objektu.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai J. L. Č. ir N. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Teismas, 2016 m. vasario 11 d. raštu išsprendęs klausimą dėl klaidų ištaisymo 2012 m. kovo 19 d. teismo sprendime, nepagrįstai apribojo CPK 276 straipsnyje numatytą apeliantų teisę skųsti priimtą procesinį sprendimą. Apeliantų nuomone, šiuo atveju teismas turėjo minėtą klausimą išspręsti nutartimi. Teismas 2016 m. vasario 11 d. rašte nurodydamas, kad jau yra išspręstas klausimas dėl byloje priimto sprendimo išaiškinimo, nepagrįstai vadovavosi 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi, kadangi ja buvo atsisakyta išaiškinti ne byloje priimtą sprendimą, bet 2009 m. rugpjūčio 21 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą V-452. Teismas nepagrįstai tiek prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, tiek prašymą dėl aritmetinių klaidų ištaisymo laiko pakartotiniu prašymu dėl sprendimo išaiškinimo. Apeliantai pažymi, kad prašymas išaiškinti teismo sprendimą ir prašymas ištaisyti klaidas yra skirtingi dalykai, reglamentuoti atskiruose CPK 276 ir 278 straipsniuose. Abiem atvejais dėl priimtų nutarčių gali būti duodamas atskirasis skundas. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas prašo teismo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovų skundžiamas teismo 2016 m. vasario 11 d. raštas negali būti apeliacijos objektas. Tokiu būdu teismas pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą ir jį gražino padavusiems asmenims. Ieškovas pažymi, kad teismo sprendimas byloje yra įsitesėjęs, todėl turi būti vykdomas. Be to, atsakovai prašymą dėl sprendimo išaiškinimo reiškia jau ne pirmą kartą, minėtas klausimas yra išspręstas 2014 m. vasario 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-773-717/2012, ir peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl skundžiamo teismo rašto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovus per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Kauno apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. V-452 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini)“ reikalavimą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti statinius, esančius (duomenys neskelbtini) pagal suderintą projektą. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 19 d. sprendimu ieškovės reikalavimus tenkino. Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 2 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą.2016 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teisme gauti atsakovų pareiškimai, kuriais pareiškėjai prašė teismo išaiškinti 2012 m. kovo 19 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-773-717/2012, ir ištaisyti jame rašymo apsirikimus bei aritmetines klaidas. Minėtus prašymus Kauno apylinkės teismas išsprendė 2016 m. vasario 11 d raštu. Iš rašto turinio matyti, kad tiek prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, tiek prašymą dėl rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų ištaisymo teismas laikė pakartotiniu prašymu dėl teismo išaiškinti teismo sprendimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovų prašymas dėl minėto teismo sprendimo išaiškinimo buvo išspręstas dar 2012 m. lapkričio 7 d. teismo nutartimi, kuri buvo peržiūrėta apeliacine tvarka ir palikta nepakeista.Dėl minėto teismo rašto atsakovai pateikė atskirąjį skundą, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundžiama 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi, joje nurodydamas, kad skundžiamas teismo raštas negali būti apeliacijos objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atsakovai atskirąjį skundą tiek dėl 2016 m. vasario 11 d. teismo rašto, tiek dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarties grindžia tapačiais argumentais, nurodydami, kad teismas nepagrįstai abu klausimus (dėl teismo sprendimo išaiškinimo ir rašymo apsirikimo ištaisymo) išsprendė raštu, o ne nutartimi. Tokiu būdu buvo pažeista atsakovų teisė į apeliaciją. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais argumentais sutinka. Teismo procesinių dokumentų rūšis reglamentuoja CPK 116 straipsnio 1 dalis. Ginčo atveju aktuali yra CPK 290 straipsnio 1 dalies norma, kurioje nurodyta, kad teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis. Nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina, kad tiek klausimą dėl rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymo, tiek klausimą dėl sprendimo išaiškinimo reglamentuoja atskiros CPK teisės normos, t. y. CPK 276 straipsnis ir CPK 278 straipsnis. Minėtų straipsnių turinio analizė leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad šie klausimai išsprendžiami teismo nutartimis, dėl kurių šalys turi teisę paduoti atskiruosius skundus (CPK 276 straipsnio 3-4 dalys, CPK 278 straipsnio 3-4 dalys). Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovų pateikti prašymai tiek dėl rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymo, tiek dėl sprendimo išaiškinimo buvo išspręsti 2016 m. vasario 11 d. raštu, yra pagrindas pripažinti, kad tokiais veiksmais pirmosios instancijos teismas ne tik pažeidė procesines teisės normas, bet ir nepagrįstai apribojo atsakovų teisę į apeliaciją, įtvirtintą CPK 276 ir CPK 278 straipsniuose. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju buvo teikiamas pakartotinis prašymas dėl procesinių klausimų išsprendimo, kurie jau buvo išnagrinėti įsiteisėjusia 2012 m. lapkričio 7 d. teismo nutartimi, nesudarė pagrindo minėtą klausimą spręsti neprocesiniu dokumentu (teismo raštu), kadangi teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, galėjo nutartimi atsisakyti priimti tokį pareiškimą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. vasario 11 d. raštu išsprendęs atsakovų pateiktus prašymus tiek dėl rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų teismo sprendime ištaisymo, tiek dėl sprendimo išaiškinimo, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias teismo priimamų procesinių dokumentų formas (rūšis), ir nepagrįstai apribojo atsakovų teisę į apeliaciją, įtvirtintą CPK 276 ir CPK 278 straipsniuose. Minėti procesinės teisės pažeidimai leidžia konstatuoti, kad yra pagrindas tenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti skundžiamą nutartį bei perduoti atsakovų 2016 m. vasario 10 d. teismui pateiktų pareiškimų dėl 2012 m. kovo 19 d. teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-773-717/2012, išaiškinimo ir rašymo apsirikimo bei aritmetinių klaidų ištaisymo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį ir perduoti atsakovų N. Č. ir J. L. Č. 2016 m. vasario 10 d. pareiškimų dėl 2012 m. kovo 19 d. teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-773-717/2012, išaiškinimo ir rašymo apsirikimo bei aritmetinių klaidų ištaisymo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.