Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Virginijos Liudvinavičienės ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

gynėjams advokatams Arvydui Gudui, Romaldui Briliui, Karoliui Rugiui, Gintui Matulevičiui, Dainiui Gudui, Dainiui Dargevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. R., R. R., D. R., nuteistojo P. P. gynėjo advokato Dainiaus Gudo, nuteistojo A. K. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda.

P. P. dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 304 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

- pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (Fendt traktoriaus epizodas) 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtą keičiančiose programose;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 189 straipsnio 2 dalį (Manitou krautuvo ir John Deere traktoriaus epizodas) 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 189 straipsnio 2 dalį (Manitou krautuvų epizodas) 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyta 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio bauda ir 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtą keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytas laikas, kurį D. R. praleido laikinai sulaikytas (suimtas) nuo 2017 m. sausio 1 d. 18:10 val. iki 2017 m. sausio 3 d. 14 val. ir nuo 2017 m. gegužės 6 d. 15:05 val. iki 2017 m. gegužės 8 d. 14:45 val. (4 paros), vieną parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir paskirta galutinė bausmė 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio bauda ir 1 metų 2 mėnesių ir 22 dienų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtą keičiančiose programose.

- pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (Manitou krautuvo ir John Deere traktoriaus epizodas) 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (Manitou krautuvų epizodas) 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyta 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, kurį A. R. praleido laikinai sulaikyta nuo 2017 m. gegužės 6 d. 02 val. iki 2017 m. gegužės 6 d. 16:04 val. (1 para), vieną parą prilyginant 2 MGL, ir paskirta galutinė subendrinta 98 MGL (3690,68 Eur) dydžio bauda.

A. R. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis) ir šioje dalyje baudžiamoji byla nutraukta.

- pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (Manitou krautuvo ir John Deere traktoriaus epizodas) 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį (Manitou krautuvo ir John Deere traktoriaus epizodas) 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (Manitou krautuvų epizodas) 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį (Manitou krautuvų epizodas) 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir 306¹ straipsnio 1 dalį (Manitou krautuvo ir John Deere traktoriaus epizodas) subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir 306¹ straipsnio 1 dalį (Manitou krautuvų epizodas) subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyta 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, kurį R. R. praleido laikinai sulaikytas nuo 2017 m. gegužės 5 d. 22:55 val. iki 2017 m. gegužės 6 d. 12:30 val. (1 para), vieną parą prilyginant 2 MGL, ir paskirta galutinė subendrinta 148 MGL (5573,68 Eur) dydžio bauda.

- pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (Manitou krautuvo ir John Deere traktoriaus epizodas) laisvės atėmimo bausme 1 metams 4 mėnesiams;

- pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį (Manitou krautuvo ir John Deere traktoriaus epizodas) laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams;

- pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (Manitou krautuvų epizodas) laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį (Manitou krautuvų epizodas) laisvės atėmimo bausme 7 mėnesiams;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams;

- pagal BK 304 straipsnio 1 dalį 50 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmė pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir 306¹ straipsnio 1 dalį (Manitou krautuvo ir John Deere traktoriaus epizodas) subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 304 straipsnio 1 dalį ir 306¹ straipsnio 1 dalį (Manitou krautuvų epizodas) subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalini sudėjimo būdu, ir nustatyta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi ir nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 metams ir 9 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, kurį A. K. praleido laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2017 m. gegužės 5 d. 18:20 val. iki 2018 m. vasario 22 d. (9 mėnesiai 18 parų).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant A. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei 6 mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti elgesio pataisos programose.

Rezoliucinė dalis

2017 m. gegužės 5 d. kratos, atliktos pas A. K. metu, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)sav. paimtus dokumentus, grąžinti G. K..

Traktoriaus ir savaeigės mašinos registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kitus dokumentus, dokumentus, paimtus reikalaujamų daiktų pateikimo metu iš (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus, dokumentus (krovinio pervežimo užsakymą – sutartį ir krovinio automobilio kelionės lapą), mobilųjį telefoną „Nokia“, paimtus reikalaujamų daiktų pateikimo metu iš R. P., 2 vnt. valstybinių numerių, nuimtus nuo 2017 m. gegužės 5 d. ir 2017 m. gegužės 6 d. kratos metu pas A. R. ir D. R. rastų traktorių, perduoti prie atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr.(duomenys neskelbtini).

Dokumentus (prašymą įregistruoti ratinį traktorių, kvitą už sumokėtą įmoką, pirkimo-pardavimo sutartį), paimtus reikalaujamų daiktų pateikimo metu iš (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus, grąžinti (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijai.

Dujinį pistoletą, paimtą kratos metu pas A. R., konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos Ginklų fondui.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią banko „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę, paimtą reikalaujamų daiktų pateikimo metu iš A. K., grąžinti savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. K. nuspręsta išieškoti likusią konfiskuotino turto vertę – 84453,08 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. R., pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2013 m. lapkričio 18 d. ‑ 2014 m. liepos 11 d. laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) kaime, iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, L. R. vardu už 100 000 eurų įgijo didelės vertės žemės ūkio techniką – traktorių „Fendt 514 ProfilPlius“, 98 269,48 Eur vertės, žinodamas, kad šis traktorius gautas nusikalstamu būdu – pagrobtas Danijos Karalystėje ir įteisintas Lietuvos Respublikoje, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis originalų traktoriaus identifikavimo numerį (duomenys neskelbtini) pakeitus į identifikavimo numerį 415211433, pakeičiant du paskutinius simbolius iš „12“ į „33“ bei įregistravus (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Ūkio departamento Žemės ūkio skyriuje ir gavus įteisinimą pagrindžiančius dokumentus – registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)ir valstybinius numerius (duomenys neskelbtini).

2. Taip pat D. R. nuteistas už tai, kad 2016 m. gruodžio 8 – 10 dienomis, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš sodybos (duomenys neskelbtini) kaime, (kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, ir A. K., slapta pagrobė svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias dvi metalines užvažiavimo rampas, kurių bendra vertė 1 400 eurų ir du ekskavatoriaus kaušus, kurių vieno vertė 250 eurų, kito – 350 eurų, bendra vertė 600 eurų, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 2 000 eurų turtinę žalą.

3. Taip pat D. R. nuteistas už tai, kad 2017 m. sausio 1 d. apie 17.00 val., namuose, adresu Alytus, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu, šeimos narei – sugyventinei G. K., suspaudė kairę ranką, taip smurtaudamas nežymiai sužalojo nukentėjusiąją G. K. ir sukėlė fizinį skausmą, dėl poodinės kraujosruvos kairio žasto srityje.

4. Taip pat D. R. nuteistas už tai, kad iš anksto pažadėjo A. K. ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, padėti realizuoti didelės vertės žinomai iš nusikalstamos veikos įgytus daiktus, t. y. už tai, kad 2016 m. pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, tačiau ne anksčiau kaip 2016 m. spalio 11 d., ieškodamas asmens kuris galėtų įsigyti nusikalstamu būdu gautą turtą – žemės ūkio techniką, pasiūlė A. K. ir M. J. turtą parduoti R. R., įkalbinėjo R. R. įsigyti šią techniką pigiau nei rinkoje nes pats turi nusikalstamu būdu gautą techniką – traktorių, jį legaliai įteisinęs. R. R. sutikus, suvedė jį su A. K. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą bei tarpininkavo, bendraudamas su jais telefonu, dėl didelės vertės žemės ūkio technikos – krautuvo „Manitou MLT 741“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 46324,51 Eur vertės ir traktoriaus „John Deere 6125R“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 58269,48 Eur vertės, atvežimo aplinkybių. R. R. ir A. R. 2017 m. sausio mėn., tiksliau nenustatytu laiku minėtą techniką pažadėjus nupirkti už 50 000 eurų, o vėliau iki 2017 m. gegužės mėn. nupirkus, padėjo A. K. ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, realizuoti didelės vertės žemės ūkio techniką, žinodamas, kad ji gauta nusikalstamu būdu – pagrobta Jungtinėje Karalystėje.

5. Taip pat D. R. nuteistas už tai, kad iš anksto pažadėjo A. K. ir M. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, padėti realizuoti didelės vertės žinomai iš nusikalstamos veikos įgytą turtą, t. y. už tai, kad 2016 m. gruodžio 8 – 10 dienomis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)kaime, (duomenys neskelbtini)rajone kartu su A. K. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, pagrobę dvi aliuminines rampas ir jas panaudodami, t. y. parūpindami priemones žinomai nusikalstamu būdu gautam turtui ‑ technikai į krovininį automobilį pakrauti ir iškrauti, šias rampas 2017 m. sausio mėn. tiksliau nenustatytu laiku automobiliu Dodge Sprinter 2500 nugabeno į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), po to tarpininkavo tarp R. R. ir A. K. bei asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, įkalbinėjo R. R. įsigyti šią techniką pigiau nei rinkoje nes pats turi nusikalstamu būdu gautą techniką – traktorių, jį legaliai įteisinęs. Šiems sutarus dėl didelės vertės žemės ūkio technikos pirkimo pardavimo, dėl technikos atgabenimo ir iškrovimo aplinkybių 2017 m. sausio 23 d., (duomenys neskelbtini)rajone, (duomenys neskelbtini)kaime, (duomenys neskelbtini), bendraudamas su jais telefonu ir susitikdamas su R. K., padėjo padaryti nusikalstamą veiką – A. K. bei asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, už 50 000 Eur parduoti didelės 122374,46 Eur vertės nusikalstamu būdu gautą turtą – krautuvą „Manitou MLT 634-120“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)ir krautuvą „Manitou MLT 634-120“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurie buvo pagrobti Jungtinėje Karalystėje.

6. P. P. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai davė 50 eurų kyšį valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vyriausiajam specialistui – už pageidaujamą jo neveikimą vykdant įgaliojimus – nepaisymą, kad prašymą užregistruoti krautuvą „Manitou MLT 634-120 LSU“ pateikė ne jo savininkas ar jo įgaliotas atstovas, nenuvykimą į prašomo registruoti krautuvo buvimo vietą ir nepatikrinimą jo techninių ir eksploatacinių duomenų bei krautuvo „Manitou MLT 634-120 LSU“ užregistravimą viešajame registre savininko R. R. vardu, išduodant jam valstybinius numerius (duomenys neskelbtini)ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

7. A. K. nuteistas už tai, kad 2016 m. gruodžio 8 – 10 dienų laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš sodybos (duomenys neskelbtini)kaime, (duomenys neskelbtini)rajone, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, ir D. K., slapta pagrobė svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias dvi metalines užvažiavimo rampas, kurių bendra vertė 1400 eurų, ir du ekskavatoriaus kaušus, kurių vieno vertė 250 eurų, kito – 350 eurų, bendra vertė 600 eurų, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 2000 eurų turtinę žalą.

8. Taip pat A. K. nuteistas už tai, kad 2016 m. pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, tačiau ne anksčiau kaip 2016 m. spalio 11 d., Jungtinėje karalystėje, tiksliau nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, įgijo didelės vertės žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą – žemės ūkio techniką – krautuvą „Manitou MLT 741“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 46324,51 Euro vertės, ir traktorių „John Deere 6125R“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 58269,25 Euro vertės, žinodamas, kad technika pagrobta Jungtinėje Karalystėje. 2016 m. gruodžio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, padedant D. R., suradusiam asmenį galintį pirkti žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą – R. R., suvedusiam pastarąjį su A. K. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis išskirtas į atskirą, tartis dėl technikos įgijimo aplinkybių, 2016 m. gruodžio mėn. pabaigoje – 2017 m. sausio mėn. pradžioje, su R. K. sutarus techniką pasaugoti, pargabeno šią techniką į (duomenys neskelbtini)rajono, (duomenys neskelbtini)seniūnijos, (duomenys neskelbtini)kaimą, (duomenys neskelbtini). Toliau įkalbinėjant R. R. pigiau nei rinkoje už 50000 Eur įsigyti šią žemės ūkio techniką ir pastarajam sutikus tai padaryti su sąlyga, kad technika bus įteisinta, A. K., siekdamas nusikalstamu būdu gautą turtą įteisinti, tyrimo tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku – 2017 m. vasario ‑ balandžio mėn. laikotarpiu, su tyrimo nenustatytais asmenimis suklastojo krautuvo „Manitou MLT 741“ identifikavimo numerį (PIN) esantį rėmo dešinėje pusėje priekinėje dalyje naikinant ir perkalant visus simbolius į 595745, bei krautuvo gamyklinę lentelę su identifikaciniais numeriais. Lentelę perdavė R. R., o pastarajam ją pritvirtinus, A. K. sutarė su R. K., kad krautuvui bus uždėti analogiško modelio krautuvo, registruoto A. R. vardu valstybiniai numeriai ir taip jis bus įteisintas A. R. vardu. Taip pat tyrimo tiksliai nenustatytu laiku 2017 m. vasario ‑ balandžio mėn. A. K. suklastojo traktoriaus „John Deere 6125R“ identifikavimo numerį (PIN) esantį rėmo dešinėje pusėje priekinėje dalyje naikinant ir perkalant numerio paskutinius 3 skaičius iš 874 į 648. Po to krautuvą „Manitou MLT 741“ bei traktorių „John Deere 6125R“ tiksliai nenustatytu laiku 2017 m. vasario ‑ balandžio mėn. už 50 000 eurų pardavė R. R. A. R..

9. Taip pat A. K. nuteistas už tai, kad ne anksčiau kaip 2017 m. sausio 20 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, Jungtinėje karalystėje, tiksliau nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, įgijo didelės vertės žemės ūkio techniką – krautuvą „Manitou MLT 634-120“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), ir krautuvą „Manitou MLT634-120“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), bendros 122374,46 Eur vertės, žinodamas, kad jie gauti nusikalstamu būdu – pagrobti Jungtinėje Karalystėje. Ir vėliau šį nusikalstamu būdu gautą turtą 2017 m. kovo – balandžio mėnesiais realizavo už 40 000 Eur parduodamas R. R.. Nusikalstamą veiką A. K. padarė tokiomis aplinkybėmis. 2017 m. sausio mėn., sutarus su R. K. dėl technikos laikymo Lietuvoje R. R. ūkio patalpose, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, ir D. K., panaudodami pagrobtas rampas, 2017 m. sausio 23 d. krautuvus pargabeno į (duomenys neskelbtini)rajoną, (duomenys neskelbtini)kaimą ir iškrovė R. R. ūkio patalpose. Po to, 2017 m. sausio – kovo mėn. tiksliau nenustatytu laiku įkalbinėjo R. R. pirkti šiuos krautuvus už 50 000 eurų. R. R. sutikus tai daryti su sąlygą, kad krautuvai būtų įteisinti Lietuvoje, A. K. ėmėsi tai daryti. Tyrimo tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, 2017 m. vasario ‑ balandžio mėn. A. K. su tyrimo metu nenustatytais asmenimis suklastojo krautuvo „Manitou MLT634-120“, identifikacinius numerius (PIN), perkalant paskutinius tris skaičius iš „054“ į „861“, o R. R. pašalino krautuvo gamyklinę lentele su krautuvo identifikaciniais numeriais. Toliau tęsiant nusikalstamą veiką, siekiant įteisinti krautuvą, tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir metu pateikė D. A. krautuvo „Manitou MLT 634“ dokumentus su netikrais identifikaciniais numeriais bei pirkėjo R. R. duomenis bei paprašė jo suklastoti šio krautuvo pirkimo pardavimo sutartį ir jį užregistruoti. D. A., vykdydamas A. K. prašymą, tyrime nenustatytoje vietoje ir laiku suklastojo krautuvo „Manitou MLT 634-120“ pirkimo-pardavimo sutartį, nurodydamas joje klaidingą transporto priemonės pardavėją, suklastojo pirkėjo ir pardavėjo – D. L. ir R. R. parašus bei įrašė žemės ūkio technikos identifikavimo numerius. 2017 m. kovo 30 d. D. A. kartu su P. P. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriuje, (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), P. P. pateikus melagingą informaciją – suklastotus krautuvo pirkimo pardavimo dokumentus vyriausiajam specialistui L. Z., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas, o pastarajam krautuvą „Manitou MLT 634-120“ neteisėtai užregistravus, gavo šio krautuvo dokumentus – registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)ir valstybinius numerius – (duomenys neskelbtini) bei įteisintą techniką pardavė R.R..

10. D. A. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 23 d. iki 2017 m. kovo 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, turėdamas tikslą nuslėpti ir įteisinti A. K. nusikalstamu būdu gauto turto – krautuvo „Manitou MLT 634“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), neteisėtą kilmę, A. K. prašymu ir pastarajam pateikus reikalingus duomenis apie pardavėją, pirkėją bei identifikavimo numerį, panaudodamas nenustatytą kompiuterį ir kompiuterinį spausdintuvą, pagamino – parašė tekstus ir atspausdino netikrą dokumentą: krautuvo „Manitou MLT 634“ pirkimo pardavimo sutartį, nurodydamas joje tariamai teisėtą įsigijimą – įrašė pirkimo pardavimo sutartyje klaidingą transporto priemonės pardavėją bei suklastojo pirkėjo bei pardavėjo – D. L. ir R. R. parašus bei įrašė sutartyje A. K. suklastotus žemės ūkio technikos identifikavimo numerius – P0150L972861, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką bei siekdamas įteisinti krautuvą „Manitou MLT 634“ – gauti registracijos Lietuvos Respublikoje dokumentus ir valstybinius numerius, 2017 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini), kartu su P. P., pateikė valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vyriausiajam specialistui L. Z. melagingą informaciją apie šios žemės ūkio technikos tariamai teisėtą įsigijimą, dėl ko krautuvui „Manitou MLT 634-120“ neteisėtai buvo išduotas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)ir valstybiniai numeriai – (duomenys neskelbtini).

11. R. R. nuteistas už tai, kad 2016 m. gruodžio mėn. ‑ 2017 m. sausio mėn. laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku, tarpininkaujant D. R., pastarajam pasiūlius susitikti su A. K. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, dėl žemės ūkio technikos įgijimo mažesnėmis kainomis bei pačiam bendraujant su jais telefonu ir betarpiškai (duomenys neskelbtini) kaime, iš pradžių sutarus dėl žemės ūkio technikos pasaugojimo ir 2017 m. sausio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku atgabenus krautuvą „Manitou MLT 741“ ir traktorių „John Deere 6125R“, į (duomenys neskelbtini) kaimą, toliau įkalbinėjamas A. K. bei asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, supratęs, kad technika įgyta žinomai nusikalstamu būdu, taip pat įkalbinėjamas D. R., šiam nurodžius, kad ir jis turi įsigijęs ir legaliai naudoja nusikalstamu būdu gautą žemės ūkio techniką – traktorių, sutarė įsigyti šią žemės ūkio techniką už 50000 Eurų, su sąlyga, kad jai bus gauti legalūs dokumentai ir didelės vertės žemės ūkio techniką – krautuvą „Manitou MLT 741“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 46324,51 Euro vertės ir traktorių „John Deere 6125R“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 58269,25 Eur vertės, įsigijo kartu su A. R., nurodęs jai apie neteisėtą turto kilmę, per laikotarpį iki 2017 gegužės mėn. sumokėdamas grynaisiais per kelis kartus 50000 Eur. Tęsiant nusikalstamą veiką, siekiant nuslėpti nusikalstamu būdu gauto turto neteisėtą kilmę, A. K. su tyrimo metu nenustatytais asmenimis 2017 m. kovo – balandžio mėn. suklastojus technikos identifikavimo numerius – krautuvo ‚Manitou MLT 741“ identifikacinį numerį (PIN), krautuvo rėmo dešinėje pusėje priekinėje dalyje naikinant ir perkalant visus skaičius iš (duomenys neskelbtini) į 595745, bei su A. K. sutarus, kad bus uždėti analogiško krautuvo, registruoto A. R. vardu valstybinai numeriai ir juos uždėjo, taip jį įteisindamas prisidengiant A. R. vardu registruoto nenaudojamo krautuvo dokumentais, bei traktoriaus „John Deere 6125R“ identifikavimo numerį (PIN) esantį rėmo dešinėje pusėje priekinėje dalyje naikinant ir perkalant numerio paskutinius 3 skaičius iš 874 į 648, pats nuėmęs nuo krautuvo ir traktoriaus gamyklines lenteles su jų identifikavimo numeriais ir jas išmetęs, o krautuvui „Manitou MLT 741“ iš A. K. 2017 m. kovo – balandžio mėn., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, gavęs netikrą gamyklinę identifikacinę lentelę ją pritvirtino ir taip identifikacinius numerius neteisėtai sunaikino ir įgyta žemės ūkio technika, žinodamas, kad ji gauta nusikalstamu būdu, naudojosi iki 2017 m. gegužės 5 d., kuomet policijos pareigūnai kratos metu ją surado ir paėmė.

12. Taip pat R. R. nuteistas už tai, kad 2017 m. sausio mėn. tiksliai nenustatytu laiku, A. K. su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, siūlant įsigyti žemės ūkio technikos, nesutinkant įsigyti, bet susitarus dėl technikos pasaugojimo, 2017 m. sausio 23 d. atgabenus (duomenys neskelbtini) kaime, krautuvą „Manitou MLT 634-120“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) ir krautuvą „Manitou MLT 634-120“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), laikė šiuos daiktus ūkininko ūkyje. A. K. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, toliau įkalbinėjant šią techniką pirkti, o D. R., prie to prisidedant nurodžius, kad ir jis turi įsigijęs ir legaliai naudoja nusikalstamu būdu gautą žemės ūkio techniką – traktorių, R. R., suprasdamas kad žemės ūkio technika gauta nusikalstamu būdu, sutaręs su ūkininke A. R. sutiko ją įsigyti bendrai naudojimui už 50000 Eurų su sąlyga, kad technika gaus legalius dokumentus ir bus įteisinta. R. R., per laikotarpį nuo 2017 m. kovo mėn. iki gegužės mėn. 5 d. per keletą kartų perdavė A. K. 40000 Eurų savo ir A. R. pinigų ir taip įsigijo du krautuvus „Manitou MLT634-120“, kurių vertė 122 374,46 Eur. A. K. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis suklastojus krautuvo „Manitou MLT 634-120“, identifikacinį numerį (PIN) esantį rėmo dešinėje pusėje priekinėje dalyje naikinant ir perkalant numerio paskutinius 3 skaičius iš 054 į 861, R. R. nuėmė nuo krautuvo gamyklinę lentelę su identifikavimo numeriais ir ją išmetė, taip identifikacinius numerius neteisėtai sunaikino, siekiant krautuvą įteisinti kitais identifikaciniais numeriais bei šiuo žinomai nusikalstamu būdu gautu turtu naudojosi iki 2017 m. gegužės 5 d., kuomet policijos pareigūnai kratos metu ją surado ir paėmė.

13. A. R. nuteista už tai, kad 2016 m. gruodžio ‑ 2017 m. sausio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) kaime, R. R. informavus ir siūlant įsigyti žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą pigiau nei rinkoje, su R. K. susitarė bendrai už 50 000 Eur įgyti didelės vertės žemės ūkio techniką – krautuvą „Manitou MLT 741“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 46324,51 Euro vertės ir traktorių „John Deere 6125R“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 58269,25 Euro vertės. 2016 m. gruodžio mėn. ‑ 2017 m. sausio mėn. techniką atgabenus į ūkį iki 2017 m. gegužės 5 d. techniką kartu su R. K. įsigijo, su sąlyga kad ji bus legalizuota bei ja naudojosi žinodama, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, kol 2017 m. gegužės 5 d., policijos pareigūnai kratos metu krautuvą „Manitou MLT 741“ ir traktorių „John Deere 6125R“ surado ir paėmė.

14. Taip pat A. R. nuteista už tai, kad 2017 m. sausio ‑ balandžio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, įkalbėta R. R. pigiau nei rinkoje įsigyti nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto – žemės ūkyje naudojamos technikos, 2017 m. sausio 23 d., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) atgabenus krautuvą „Manitou MLT 634-120“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), ir krautuvą „Manitou MLT 634-120“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), bendrai kainuojančius 122 374,46 Eur, kartu su R. K. šią techniką įsigijo, R. R. per keletą kartų sumokėjus 40000 Eur ir neteisėtai įgyta žemės ūkio technika naudojosi iki 2017 m. gegužės 5 d., kuomet policijos pareigūnai kratos metu krautuvus „Manitou MLT 634-120“ surado ir paėmė.

15. Taip pat A. R. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 5 d., neturėdama leidimo, neteisėtai įgijo ir savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), neturėdama leidimo, neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos dujinį pistoletą BLOW MINI 8, Nr. 9-000794, skirtą šaudyti 8 mm kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas C ginklų kategorijai ir 2 vnt. pramoninės gamybos, 8 mm kalibro garsinius pistoletinius šovinius, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu priskiriami šaudmenims, skirtiems C ginklų kategorijos šaunamiesiems ginklams, kuriuos 2017 m. gegužės 5 d. 21 val. 35 min. kratos metu gyvenamojo namo kambaryje surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

16.13. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas ir dėl baudžiamojoje byloje atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo.

18.2. Apeliantas nurodo, kad pagal BK 306¹ straipsnį atsako tas, kas suklastojo, neteisėtai sunaikino ar neteisėtai pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerį. Tačiau iš kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų aprašymo nėra aišku, kas padarė inkriminuotus veiksmus, kas yra šių nusikalstamų veikų subjektas – R. R., A. K. ar jie abu, taip pat iš nuosprendžio aprašomosios dalies bei motyvų nėra aišku, už kokios konkrečios alternatyvios veikos (ar veikų) padarymą jis (R. R.) yra pripažintas kaltu. Be to, pasak apelianto, transporto priemonės valstybinis numeris nėra BK 306¹ straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas ir jis negalėjo būti pripažintas kaltu pagal minėtą straipsnį už tai, kad pakeitė valstybinius numerius, kurie nėra transporto priemonės identifikaciniai numeriai (VIN). Nuteistasis pažymi ir tai, kad transporto priemonės identifikacinio numerio pakeitimas pats savaime nėra nusikaltimas, turi būti įrodyta, kad šis veiksmas atliktas neteisėtai, pažeidžiant tam tikrų teisės aktų reikalavimus. Tačiau, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti kokie nors teisės aktai, skundžiamame nuosprendyje nenurodyta. Be to, nei kaltinamajame akte, nei skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta, kokių konkrečiai transporto priemonių identifikacinius numerius R. R. pakeitė ar sunaikino, taip pat minėtuose procesiniuose dokumentuose nėra tiksliai įvardinta, kad R. R. traktoriaus „John Deer 6125R“ identifikavimo numerį (VIN), esantį rėmo dešinėje pusėje priekinėje dalyje, naikino, perkalant numerio paskutinius 3 skaičius 874 į 648 ir suklastojo VIN, šiam tapus IL06125REEN792648. Apeliantui taip pat nesuprantama, kokius nusikalstamus veiksmus jis tiksliai atliko, padarydamas veiką, susijusią su krautuvo ir traktoriaus gamyklinių lentelių nuėmimu, pritvirtinimu ir išmetimu. Esant šiems argumentams, nuteistasis daro išvadą, kad jam pareikštas kaltinimas yra suformuluotas iš esmės pažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 ir 5 punktų reikalavimus, jis yra nenuoseklus, prieštaringas, dviprasmiškas, neaiškus, nekonkretus, ir šie trūkumai sutrukdė pirmosios instancijos teismui teisingai išnagrinėti šią baudžiamąją bylą.

18.16. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su R. R. nuteisimu pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį. Apeliantas, analizuodamas transporto priemonės identifikavimo numerio sąvoką, įtvirtintą skirtinguose teisės aktuose, ir jo paskirtį, teigia, kad byloje yra nustatyta, kad krautuvo „Manitou MLT 741“ aliumininę lentelę, kuri buvo nukritusi, jis surado ir pritvirtino vienas, ir jokių lentelių jis nenuiminėjo ir jų nesunaikino. Traktoriaus „John Deer 6125R“ identifikacinio numerio (PIN) dalies, ją perkalant, taip pat nepanaikino, ir byloje nėra šią kaltinimo dalį patvirtinančių įrodymų. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nenurodė, kokią identifikacinę ir teisinę reikšmę turi ant žemės ūkio technikos pritvirtinamos lentelės, taip pat nenurodė, nuo kurio traktoriaus ar krautuvo R. R. nuėmė kokias nors identifikacines lenteles ir jas sunaikino bei nepaneigė jo duotų parodymų, kad jis ant sandėliavimui atvežtų krautuvų ir traktoriaus matė pritvirtintas identifikacines lenteles. Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad nusikaltimo, numatyto BK 306¹ straipsnio 1 dalyje, dalykas yra identifikavimo numeris, o ne identifikacinė lentelė, kaip tai nurodyta skundžiamame nuosprendyje. Todėl baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą BK straipsnį negali būti taikoma už kokių nors kitų duomenų, tik padedančių identifikuoti transporto priemonę, neteisėtą sunaikinimą ar pakeitimą.

19.12. Gynėjas nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria A. K. yra pripažintas kaltu pagal BK 306¹ straipsnį. Specialistai A. Garla ir V. Ramanauskas paaiškino, kad numerių klastojimui reikėjo turėti specialių žinių ir buitiniu būdu to padaryti iš esmės neįmanoma, nes traktoriaus „John Deer“ numeriai buvo suklastoti ypatingai gerai ir plika akimi to pastebėti buvo neįmanoma. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog A. K. turėjo specialių žinių ar įrankių, reikalingų identifikacinių numerių suklastojimui, taip pat byloje nėra ir duomenų, kad A. K. perdirbinėjo kėbulo numerius. Apeliantas pažymi ir tai, kad informacinio pobūdžio lentelė nėra identifikavimo numeris ir tokios lentelės pakeitimas nėra baudžiamajame įstatyme uždrausta veika. Be to, nuteistasis R. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pats pritvirtino traktoriaus kabinoje buvusią lentelę, todėl lieka neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuos veiksmus atliko A. K..

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistųjų D. R., A. K., R.R., A. R. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, nuteistojo P. P. skundas atmestinas

Dėl D. R. nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (traktoriaus „Fendt “ įgijimo)

27. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylos duomenis, įvertinusi pirmosios instancijos teismo šioje apkaltinamojo nuosprendžio dalyje nurodytus motyvus, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 straipsnyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje nėra surinkta pakankamai D. R. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį patvirtinančių įrodymų, kurie neabejotinai pagrįstų, jog D. R. įgijo traktorių, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu. Taigi, D. R. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį išteisintinas, neįrodžius subjektyviosios šio nusikaltimo pusės.

30. Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad būtų neabejotinai įrodyta D. R. kaltė tyčia įgijus vogtą traktorių, vien fakto nustatymas, kad jis įgijo ir naudojosi vogtu traktoriumi, yra nepakankamas. Bylos duomenimis nustatyta, kad traktoriaus „Fendt“ pirmą kartą užregistruotas Lietuvoje 2014 m. liepos 11 d., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Ūkio departamento Žemės ūkio skyriuje, išduodant valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) ir registracijos liudijimą, kuriame traktoriaus savininke nurodyta L. R. (t. 8, b. l. 26).

34. Reikšminga aplinkybe vertinant galimą D. R. kaltę pripažintina ir įsigyto traktoriaus kaina. D. R. (tai patvirtina ir jo sesuo) teigia, kad traktorių nusipirko už 100 000 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad traktoriaus „Fendt“ vertė 98 269,48 Eur. Daikto įsigyjamosios vertės panašumas į tikrąją daikto vertę, taip pat patvirtina nesuvokimą, kad įgyjamas žinomai nusikalstamu būdu gautas daiktas.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. R. įgijo traktorių “Fendt”, žinodamas, kad jis įgytas nusikalstamu būdu, nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš esmės išdėstė pačią įvykių eigą, nurodė D. R. bendravimo su A. K. ir kitais nuteistaisiais aplinkybes, traktoriaus suradimo, jo registravimo Lietuvoje aplinkybes ir specialisto išvados duomenis bei specialistų paaiškinimus dėl traktoriaus PIN suklastojimo, ir iš to padarė išvadą, jog D. R. žinojo, kad įgyja nusikalstamu būdu gautą traktorių, juo naudojosi ir norėjo taip veikti. Tačiau iš byloje surinktų duomenų galima daryti tik prielaidą apie D. R. supratimą, kad jis įgyja nusikalstamu būdu gautą traktorių, o tai prieštarauja baudžiamojo proceso nuostatoms dėl nekaltumo prezumpcijos. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Byloje nesurinkta įrodymų, paneigiančių D. R. nuoseklų tvirtinimą, kad jis nežinojo, jog nupirktas traktorius įgytas nusikalstamu būdu, t. y. nenustatytas D. R. veiksmuose būtinasis BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės požymis – tiesioginė tyčia. Todėl D. R. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (traktoriaus „Fendt 514 Profi Plius“ įgijimas).

Dėl D. R. ir A. K. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį

37. Nuteistasis D. R. ir nuteistojo A. K. gynėjas apeliaciniuose skunduose nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria D. R. ir A. K. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Pateikdami savą byloje esančių įrodymų vertinimą, apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas dėl D. R. ir A. K. dalyvavimo minėtos nusikalstamos veikos padaryme ir nepagrįstai juos nuteisė už rampų ir kaušų pagrobimą.

38. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, iš naujo įvertinusi byloje surinktų bei teisme ištirtų įrodymų visumą, neturi pagrindo nesutikti su apeliantų argumentais. Apeliantai skunduose cituoja ir detaliai analizuoja atskirus bylos įrodymus (liudytojų parodymus, tarnybinio pranešimo, daiktų apžiūros, parodymo atpažinti protokolų, telefonų abonentų sujungimo išklotinių analizės metu užfiksuotus ir kitus duomenis), teigdami, kad vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo. Pažymėtina, kad BPK nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą loginę grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą nuosprendį.

39. Pažymėtina, kad nuteistųjų D. R. ir A. K. kaltė dėl aptariamos nusikalstamos veikos padarymo buvo grindžiama 2017 m. kovo 13 d. tarnybiniu pranešimu, jog automobilyje „Volvo XC60“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. R., buvo rasti du kaušai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo D. Ž. 2016 m. gruodžio 10 d. atpažinimo protokolu (atpažino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrobtus kaušus), liudytojo Ž. U. parodymais apie užfiksuotą pokalbį tarp D. R. ir A. K. dėl daiktų vagystės. Pirmosios instancijos nuosprendyje taip pat nurodyta, kad sprendžiant nuteistųjų kaltės dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystės klausimą, buvo vertinami ir kiti įrodymai. Įvertinti iš dalies pačių nuteistųjų D. R. ir A. K., liudytojų R. P., G. K. parodymai, daiktų apžiūrų ir parodymo atpažinti protokolai, tarnybiniuose pranešimuose bei kitoje bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išanalizuoti ir įvertinti įrodymai patvirtina patį vagystės faktą, tačiau neleidžia teigti, kad du kaušus ir rampas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrobė nuteistieji D. R. ir A. K.. Nuteistasis D. R. neneigia to, kad savo automobiliu galimai vežė pavogtus daiktus (kaušus), tačiau ši aplinkybė, neįrodo jo kaltės padarius šią jam inkriminuojamą veiką. Nepaneigta nuteistojo versija, kad kaušus jis gavo iš draugo, kuris juos parvežė iš Norvegijos. Tiek jis, tiek nuteistasis A. K. kategoriškai neigia įvykdę paminėtų daiktų vagystę.

48. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aukščiau paminėtų įrodymų pakanka išvadai, jog D. R. automobilyje rasti kaušai ir A. R. priklausančiame ūkiniame pastate rastos rampos buvo pagrobtos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis ir priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau, nagrinėjamoje byloje ištirtų įrodymų nepakanka D. R. ir A. K. kaltei, įvykdžius šią vagystę, pagrįsti. Kaip jau buvo minėta, D. R. ir A. K. kategoriškai neigė įvykdę vagystę. Jie pripažino tik disponavę šiais daiktais, nežinodami jų įgijimo būdo neteisėtumo.

50. Pirmosios instancijos teismas D. R. ir A. K. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos grindė liudytojo Ž. U. parodymais apie užfiksuotą pokalbį tarp D. R. ir A. K. dėl daiktų vagystės bei kita bylos medžiaga. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šių įrodymų nepakanka, o Ž. U. parodymų neįmanoma patikrinti BPK nustatyta tvarka, todėl jais negalima nustatyti fakto, kad D. R. ir A. K. susitarė dėl minimų daiktų vagystės.

51. Pirmosios instancijos teismas analizavo iš dalies išslaptintą 2017 m. sausio 20 d. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK KPNT skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. P. pažymą, iš kurios matyti, jog nuspręsta atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą gavus informaciją apie A. K. galimai vykdomas daiktų iš sodybų, garažų, kitų uždarų teritorijų Druskininkuose, Alytuje, Lazdijuose vagystes, narkotinių medžiagų platinimą ir iš dalies išslaptintą 2017 m. kovo 21 d. tarnybinį pranešimą dėl informacijos, gautos panaudojus technines priemones specialia tvarka, kuriame pateikta A. K. ir kt. asmenų telefoninių skambučių analizė (t. 17, b. l. 108, 109–110). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad analizuota informacija yra bendro pobūdžio, neleidžianti teigti apie konkrečią padarytą nusikalstamą veiką.

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad sunaikinus pačius pokalbių įrašus (tai nurodė tyrimą atlikęs pareigūnas D. B.) neįmanoma patikrinti liudytojo Ž. U. parodymų, kaip negalima nustatyti nei kada toks pokalbis vyko ir ar būtent šio pokalbio metu nuteistųjų telefonai veikė netoli daiktų pagrobimo vietos. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nedraudžia vadovautis ir grįsti apkaltinamojo nuosprendžio pareigūnų parodymais, tačiau juos turi patvirtinti kiti objektyvūs duomenys. Šioje byloje pareigūno parodymų patikimumo neįmanoma patikrinti, todėl abejonės vertinamos kaltinamųjų naudai.

54. 2017 m. gruodžio 13 d. vyriausiojo tyrėjo Roberto P. tarnybiniame pranešime pateikta apibendrinta nusikaltimo vietoje atliktos ir 2016 m. gruodžio 8-10 d. laikotarpyje gautų telefonų abonentų sujungimo išklotinių analizė. Nustatyta, jog 2016 m. gruodžio 8 d. 14.41 val. D. R. iš mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas įvykio vietoje veikusio bokšto veikimo zonoje, skambino A. K. į mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, 2016 m. gruodžio 8 d. 14.18 val. A. K. savo naudojamu abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi internetu, būdamas įvykio vietoje veikusio bokšto veikimo zonoje (t. 2, b. l. 84, 85–86). Nuteistasis D. R. apeliaciniame skunde šių aplinkybių neginčijo, tačiau teisme paneigė gruodžio 8 d. buvęs prie UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (t. 14, b. l. 182). Tuo tarpu nuteistojo A. K. gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad A. K. neigė naudojęsis mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šio mobilaus telefono numerio priskyrimą A. K.. Tokios pozicijos A. K. laikėsi ir teisme (t. 14, b. l. 184).

55. Pažymėtina, kad D. R. neneigė galėjęs būti netoli įvykio vietos, tačiau kaip ir minėta, tai neleidžia neginčytinai tvirtinti, kad būtent jis dalyvavo pagrobiant kaušus ir rampas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patikimų duomenų, kad telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi A. K. byloje nėra, tad pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. R. bendravo su A. K. taip pat nėra pagrįsta.

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino aukščiau paminėtus įrodymus tinkamais ir sudarančiais tarpusavyje nuoseklią grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių visumą. Bylos įrodymai neleidžia neginčytinai tvirtinti, kad D. R. ir A. K., kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias dvi metalines užvažiavimo rampas ir du kaušus. Dėl paminėto D. R. ir A. K. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį išteisintini, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Dėl A. K., R. R. ir A. R. nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir D. R. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 189 straipsnio 2 dalį (dvi veikos)

58. Skundžiamu nuosprendžiu A. K. nuteistas už didelės vertės žinomai nusikalstamu būdu gauto turto – žemės ūkio technikos – trijų krautuvų ir traktoriaus įgijimą ir realizavimą R. R. ir A. R., veikiant su kitu asmeniu, kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, R. R. ir A. R. nuteisti už didelės vertės žinomai nusikalstamu būdu gauto turto – žemės ūkio technikos – trijų krautuvų ir traktoriaus įgijimą ir naudojimąsi, D. R. nuteistas už padėjimą realizuoti A. K. ir kitam asmeniui, kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, didelės vertės žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą – žemės ūkio techniką – tris krautuvus ir traktorių.

59. Nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniuose skunduose nuteistieji R. R., A. R. ir D. R. bei nuteistojo A. K. gynėjas nurodo, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina visų nuteistiesiems inkriminuojamų nusikaltimų sudėčių požymių, o skundžiamame nuosprendyje padarytą klaidingą išvadą dėl nuteistųjų kaltės nulėmė BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimas – netinkamas įrodymų vertinimas. Apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. R. apeliacinio skundo argumentai pagrįsti, nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentai – pagrįsti iš dalies, o R. R. ir D. R. apeliaciniai skundai atmetami.

60. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Pareigą įrodyti, kad asmuo padarė tam tikrą nusikaltimą, turi baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos. To nepadarius, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgment of 31 March 2009). Esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, draudžiama veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, bei priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110/2013). Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz., BK 189 straipsnio 1 dalyje) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankiškas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas.

61. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Todėl, kaltinant nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, naudojimusi ir realizavimu, turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.

62. BK 189 straipsnyje 1 dalyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė, be kita ko, už nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimo arba jo realizavimo momento. Minėtame straipsnyje apibrėžtų veikų subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad įgyja, naudoja arba realizuoja turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, ir to nori. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Užtenka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą. Kokiu būdu gautas turtas, kaltininkas gali suprasti iš tam tikrų turto ypatumų, jo įgijimo sąlygų, konkrečių duomenų apie asmenį, kuris pasiūlė tą turtą, ir pan. Įgijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui. Kvalifikuojant padarytą veiką kaip žinomai nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimą yra svarbus turto perdavimo faktas tretiesiems asmenims, tačiau neturi reikšmės, kokia forma turtas perduodamas ir ar gaunama už tai turtinė nauda, ar ne. Be to, pats žinomai nusikalstamu būdu įgyto turto perdavimas tretiesiems asmenims eliminuoja galimybę pripažinti, kad turtas buvo perduotas teisėtai atitinkama civilinės teisės reglamentuota forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, Nr. 2K-652/2012, Nr. 2K-213/2013).

63. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir proceso dalyvių argumentus dėl byloje ištirtų įrodymų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nuteisti D. R. ir R. R. dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, nes jų kaltę patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Visiškai kitaip vertintinas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl A. R. nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), nes byloje surinkti ir ištirti įrodymai neleidžia daryti kategoriškų ir jokių abejonių nekeliančių išvadų buvus jos ir R. R. susitarimui kartu įsigyti ir naudotis didelės vertės žinomai nusikalstamu būdu gautu turtu – žemės ūkio technika – trimis krautuvais ir traktoriumi. Tokią pati išvada daroma ir dėl A. K. inkriminuojamos kaltinimo dalies, pagal kurią jis nuteistas dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo (dvi nusikalstamos veikos), nes byloje nėra pakankamų įrodymų, kada, iš ko ir kokiomis aplinkybėmis A. K. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, įgijo tris krautuvus ir traktorių.

64. Kaip minėta, vertinant tokią nusikalstamą veiką, svarbu, kad kaltininkas žino, jog turtas, kuris įgyjamas, naudojamas ar realizuojamas, yra gautas nusikalstamu būdu. Asmens žinojimas turi būti patvirtinamas byloje ištirtų įrodymų visuma.

65. Ginčo, kad kaltinime nurodomą žemės ūkio techniką įgijo R. R., nėra. Apeliacinio proceso nagrinėjimo dalykas – nustatyti, ar A. K. kartu su asmeninu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, šią techniką įgijo ir, padedant D. R., ją realizavo R. R. ir A. R., jiems visiems žinant, kad ši technika yra vogta, ar R. R. ir A. R. bendrai įsigijo šią nusikalstamu būdu gautą techniką ir ja naudojosi.

66. Nuteistojo A. K. ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje duotus parodymus, kad kaltinime nurodytą techniką pardavinėjo lenkų tautybės asmuo, o jis tik tarpininkavo ją parduodant R. R., paneigia byloje esantys įrodymai.

70. Šias liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina daiktų parodymo atpažinti protokolas – G. K. atpažino jo iš Anglijos pervežtus daiktus – du krautuvus Manitou MLT634“ ir byloje esantys krovinio pervežimą patvirtinantys dokumentai (8 t., b. l. 63‑64), iš kurių matyti, kad 2017 m. sausio 19 d. Aberdyne paimtas krovinys, 2017 m. sausio 23 d. buvo iškrautas (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 111–113; t. 8, b. l. 62–63).

71. Tokie liudytojų R. P. ir G. K. parodymai patvirtina, kad su R. P. ir G. K. dėl traktorių atvežimo iš Anglijos betarpiškai bendravo A. K. ir M. J., o ne lenkų tautybės asmuo ar kitas jiems nežinomas asmuo, kaip viso proceso metu bandė įtikinti nuteistasis A. K.. Todėl pirmosios instancijos teismas A. K. parodymus, kad dėl krovinio vežimo pas A. P. važiavo kartu su lenku vardu Jarekas, kad jis R. P. matė vienintelį kartą, kad lenkas padavė R. P. telefoną ir jie tarpusavyje kontaktavo, o jis (A. K.) daugiau apie pervežimus nieko nežino (t. 14, b. l. 183), pagrįstai vertino kritiškai ir atmetė.

72. Pažymėtina, kad byloje nenustatytas nei lenkų tautybės asmuo, apie kurį parodymus davė nuteistasis A. K., nei joks kitas asmuo, kuris galėjo dalyvauti ar dalyvavo kaltinime nurodytų nusikaltimų padaryme. A. K. savo parodymuose minėjo tik lenkų tautybės asmens vardą – Jarekas, tačiau daugiau jokių jo kontaktinių duomenų nenurodė, nors viso proceso metu nuosekliai ir tvirtino, kad iš R. R. gautus pinigus iškart perduodavo Jarekui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatikėjo A. K. versija apie lenkų tautybės asmens vardu Jarekas dalyvavimą nusikaltimo padaryme. Ši nuteistojo pozicija paneigta bylos faktiniais duomenimis.

73. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl A. K. vaidmens kaltinime nurodytų nusikaltimų padaryme, t. y. kad būtent A. K. su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, organizavo žemės ūkio technikos pervežimą iš užsienio, siekiant juos realizuoti Lietuvoje, ir šią techniką realizavo R. R..

74. Tuo pačiu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl A. K. veiksmų, įgyjant kaltinime nurodytą žemės ūkio techniką Anglijoje, nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Byloje nėra pakankamų įrodymų, kada, iš ko ir kokiomis aplinkybėmis A. K. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, įgijo tris krautuvus ir traktorių. Vien duomenys apie šios technikos pagrobimą Anglijoje ir atvežimą į Lietuvą bei jos realizavimą R. R. nėra pakankami išvadai dėl jos įgijimo aplinkybių daryti. Todėl A. K. inkriminuotas BK 189 straipsnio 2 dalies objektyvusis požymis – įgijimas – iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinas.

75. Šioje baudžiamojoje byloje yra neginčytinai nustatyta, kad A. K. ir asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, su R. K. supažindino D. R.. Šios aplinkybės viso proceso metu neginčijo ir patys nuteistieji. Tačiau D. R. viso proceso metu ir apeliaciniame skunde teigė, kad bendravo tiek su A. K., tiek su R. K. epizodiškai, t. y. suvedė A. K. su R. K., kad A. K. susitartų su pastaruoju dėl žemės ūkio technikos laikymo R. R. ūkyje, R. R. neįkalbinėjo dėl šios technikos pirkimo, pradžioje R. R. jis kelis kartus skambino, tačiau pasakė A. K. pasiimti R. R. telefono numerį ir bendrauti su juo tiesiogiai, todėl nieko nežinojo apie R. R. technikos įgijimą (t. 14, b. l. 181–182; t. 18, b. l. 31–32). Tokius nuteistojo D. R. parodymus ir apeliacinio skundo argumentus paneigia byloje esantys įrodymai.

79. Ta aplinkybė, kad tiek R. R., tiek D. R. neigia tarp jų buvusią draugystę ir bendravimą kitais klausimais, leidžia spręsti, jog jie bendravo išimtinai tik dėl technikos laikymo ir įgijimo aplinkybių. Šios aplinkybės taip pat rodo, kad, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis R. R., D. R. negalėjo nežinoti apie R. R. sprendimą įgyti techniką iš A. K..

80. Nuteistieji R. R., D. R. ir nuteistojo A. K. gynėjas apeliaciniuose skunduose ginčija teismo išvadą dėl nuteistųjų žinojimo apie tikrąją žemės ūkio technikos kilmę, tačiau tokius jų argumentus paneigia ne tik jų pačių parodymai dėl parduodamos/įgyjamos naudotos technikos vertės, nuteistojo R. R. parodymai dėl tokios technikos atvežimo, lentelių pakeitimo ir registravimo aplinkybių, specialistų paaiškinimai teisme apie PIN numerius bei jų suklastojimą, bet ir nuteistųjų R. R., A. K. ir D. R. kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų pokalbių turinys bei kita rašytinė bylos medžiaga.

82. Visi apeliantai iš esmės teigia, kad jiems nekilo jokių įtarimų dėl iš užsienio gabenamos naudotos žemės ūkio technikos kilmės ir kainos. Pasak jų, vien aplinkybė, kad technikos pardavimo kaina buvo mažesnė ir priimtina pirkėjui, neįrodo nuteistųjų žinojimo apie tai, kad ji buvo pavogta Anglijoje. Be to, nuteistasis R. R. apeliaciniame skunde kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad jis sutiko pirkti žemės ūkio techniką mažesnėmis nei rinkos kainomis, nes iš nuosprendžio neaišku, kokia tuomet buvo reali tos technikos kaina. Tokie apeliantų teiginiai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Neginčijamai nustatyta, kad krautuvai ir traktorius R. R. buvo pasiūlyti įsigyti, už kiekvieną technikos vienetą sumokant po 25 000 eurų, bendra pirkinio suma sudaro 100 000 eurų. Draudimo kompanijų teisėtiems savininkams išmokėtos draudimo išmokos, kompensuojant dėl nusikalstamos veikos – vagystės – jiems padarytą žalą patvirtina, kad nusikaltimo padarymo dienai kiekvieno žemės ūkio technikos vieneto vertė viršijo 40 000 eurų sumą. Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo R. R., teisėjų kolegijos vertinimu, žymiai mažesne kaina parduodama/įgyjama technika, įvertinus tai, kad tiek A. K., tiek R. R. patvirtino domėjęsis jos kaina internete, leidžia teigti, jog tokia jos pardavimo kaina negalėjo nesukelti įtarimų dėl jos gavimo teisėtumo. Priešingi nuteistųjų R. R. ir A. K. tvirtinimai yra nelogiški, neįtikinantys ir atmetami kaip nepagrįsti.

83. Nuteistojo R. R. apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad dėl žemės ūkio technikos kainos buvo ilgą laiką deramasi ir R. R. A. K. iškėlė sąlygą, susijusią su technikos įregistravimu Lietuvoje, nepaneigia R. R. ir A. K. kaltės dėl BK 189 straipsnyje numatytų nusikaltimų padarymo. Priešingai, ši aplinkybė leidžia teigti, kad R. R., žinodamas jo perkamos technikos nusikalstamą kilmę, stengėsi „apsidrausti“ nuo problemų šią techniką registruojant.

88. Kaip minėta, teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus. Taigi kaltinamojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431-746/2015, Nr. 2K-73-689/2018). Taigi, nors ikiteisminio tyrimo metu ir teisme R. R. skirtingai nurodė sužinojimo, kad jo įgyjama technika gauta nusikalstamu būdu, momentą, tačiau neabejojama, kad turintis didelę patirtį ūkininkas nuo pat pradžių suprato, jog A. K. ir M. J. siūloma pigiau įsigyti technika yra vogta, juolab kai šia aplinkybę patvirtina kiti objektyvūs bylos įrodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks R. R. parodymų pakeitimas buvo sąlygotas jo siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

89. Aplinkybę, kad nuteistasis R. R. žinojo apie jam siūlomos įsigyti technikos kilmę, patvirtina ir kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, gauto R. R. pokalbio turinys. 2017 m. balandžio 8 d. 8.41 val. užfiksuotas pokalbis tarp R. R. ir vyriškio vardu Sigis, iš kurio matyti, kad R. R. pokalbio metu pasakė savo pašnekovui apie tai, jog „<...> tas pats iš anglų atvažiuoja čia, nu čia jie viską siūlo, dabar čia veža čia tų vogtų...“, „<...> va varo dabar tuos traktorius atvaro ten vogtus <...>. Bet kokie ten popieriai dieve, tokie šviesti tenai, aš pats mačiau <...>, ten nei dokumentų gerų nei nieko <...>“ (t. 87, b. l. 87). Akivaizdu, kad šiame pokalbyje R. R. su draugu dalijasi savo patirtimi apie jam žinomos vogtos technikos pardavimą, turėdamas omenyje A. K. parduodamus traktorius. Nuteistojo R. R. argumentai, kad teismo vertinimui buvo pateiktos tik pareigūnų atrinktos jo pokalbių santraukos, nepaneigia pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos padarytų išvadų teisingumo.

91. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tokius nuteistojo A. K. parodymus pagrįstai vertino kaip gynybinę poziciją. Bylos medžiaga patvirtina, kad tokie jo parodymai ne tik kad nesutampa su kito nuteistojo R. R. aptartais parodymais, bet ir prieštarauja objektyviai nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo.

93. Nuteistojo R. R. parodymus dėl gamyklinių lentelių pakeitimo ir registravimo patvirtina kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, gautų A. K. ir R. R. pokalbių suvestinių turinys. 2017 m. kovo 17 d. 13.05 val. užfiksuotas pokalbis tarp A. K. ir nenustatyto vyriškio, iš kurio galima spręsti, kad vyriškis pranešė A. K., jog jūsų lentelės padarytos. A. K. atsakė, kad gerai ir greitu metu atvyks pasiimti (t. 6, b. l. 69). Po šio pokalbio užfiksuotas kitas pokalbis, vykęs tarp A. K. ir R. R., iš kurio matyti, kad A. K. paskambino R. R. ir domėjosi, ar jis vietoj, nes jis tuoj privažiuos. R. R. atsakė, kad vietoje, bet nežino, kurio traktoriaus imt, jis dar neėmė. Ten visokių kortelių yra, gerai būtų, kad Jūs atlėktumėt ir pažiūrėtumėt. Viena kortelė yra metalinė, kita yra lipdukas tik uždėtas. A. K. pasakė paimti ir atvažiuoti, kur visada. R. R. paklausė: „tai imt tuos krautuvų tuos“, į ką A. K. atsakė teigiamai (t. 6, b. l. 69). 2017 m. kovo 20 d. 15.13 val. pokalbyje tarp A. K. ir R. R. užfiksuota, kad A. K. paskambino R. R. pasidomėti krautuvų metais. A. K. paklausė: “<...o ten to seno ten metai, kurie trylikti?“. R. R. pasakė, kad neatsimena, galimai tryliktų metų. A. K. atsakė:“<...> irgi įrašiau trylikti tada“ (t. 6, b. l. 70). Po šio pokalbio, po minutės R. R. paskambino A. K. ir nurodė, kad „šiaip tai vienuoliktų jisai mūsiškis tas ten“, į ką A. K. atsakė: „ nu viskas aišku tai vienuoliktų tada rašau“. R. R. pasakė: „rašykit jokio skirtumo“ (t. 6, b. l. 70). 2017 m. kovo 20 d. 15.27 val. užfiksuotas kitas pokalbis tarp A. K. ir R. R., iš kurio matyti, kad R. R. klausė: “žiūrėkit o jum yra galimybė kažkaip nufotkinti jas ir atsiųsti man į tą elektroninį paštą?“, „tas abidvi skardeles“. R. R. paklausė: „nuo to krautuvo ar džondyro“. A. K. atsakė: „jo nuo to vienuoliktų metų“, „<...> nufotkinsit ir atsiųsit nes ten reikia viskas kad būtų gerai ten tvarkingai“. R. R. atsakė teigiamai (t. 6, b. l. 71). Tos pačios dienos 16.05 val. pokalbyje tarp A. K. ir R. R. užfiksuota, kad R. R. pranešė A. K., jog nepavyko padaryti geros fotografijos, nesimato skaičių. A. K. atsakė: „<...> iš toliau va taip visas kad būtų svoriai, viskas matyt man“. R. R. patvirtino, kad fotografijose nesimato skaičiai, viskas susilieja. A. K. klausė: „<...> tai kaip man čia padaryti, <...> gali skirtis ten tie svoriai, <...> negerai gal?“ R. R. atsakė: „tai daugmaž tenai pagal tą darykit ir nieko jie nesiskiria, gi jie tas pats“. A. K. sakė: „tokį patį kaip pagal aną daryt ir viskas“. R. R. atsakė: „nu ten nieko gi nesiskiria, ten tik tai kad ten serija svarbiausia ir modelis ir viskas, o ten daugiau čia svoris, tai ten“. A. K. atsakė teigiamai (t. 6, b. l. 71). Tokie tarp A. R. ir A. K. užfiksuoti pokalbiai rodo, kad jie bendravo dėl gamyklinių lentelių parametrų suderinimo, su R. R. ūkyje turimos technikos modelio gamyklinės lentelės parametrais, turint tikslą suklastotas gamyklines lenteles uždėti ant R. R. įsigytos technikos ir sėkmingai praeiti technikos registraciją. 2017 m. balandžio 2 d. 13.56 val. užfiksuotas pokalbis tarp A. K. ir R. R., iš kurio matyti, kad A. K. pranešė: „<...> vienu žodžiu viskas ten tvarkoj“, į ką R. R. atsakė: „ aha gerai tadu, gerai būt, kad užvežtumėt tada nu“. A. K. pranešė, kad jis išvažiavęs ir klausė, ar nevažiuos R. R. į Marijampolę? Į ką R. R. atsakė: „važiuot važiuojam, tai jeigu mum duos tenai, tai jeigu mes ten prieisim prie ko, aš nežinau matai pas ką eit tenais“. A. K. pasakė, kad rytoj Marijampolėje R. R. bus perduoti dokumentai (t. 6, b. l. 82). 2017 m. balandžio 3 d. 15.10 val. užfiksuotame pokalbyje tarp A. K. ir R. R. užfiksuota, kad A. K. pranešė R. R., kad jo jau laukia, klausė, kokia mašina atvažiuos. R. R. pasakė: „su džiuke, jinai <...>“, „jo jo jo tai jinai žino prieis, <...> tvarkoj“ (t. 6, b. l. 83). Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuose užfiksuotuose pokalbiuose buvo kalbama apie krautuvo registracijos atlikimą ir registracijos dokumentų perdavimą R. R. sugyventinei. 2017 m. balandžio 4 d. 13.54 val. užfiksuotas pokalbis tarp A. K. ir R. R.. A. K. teiravosi R. R., ar viskas gerai. R. R. atsakė: „gerai viskas tvarkoj užkabinta, gerai“ (t. 6, b. l. 83). Šis pokalbis taip pat patvirtina, kad R. R. atliko aktyvius veiksmus, siekiant legalizuoti jo įgytą techniką, kuri buvo gauta žinomai nusikalstamu būdu.

96. Teisėjų kolegija pažymi, kad D. R. veiksmai dėl BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, buvo kvalifikuoti kaip padėjėjo. D. R. versija, kad jis tik supažindino R. R. su A. K. ir M. J. ir daugiau su R. K. iš esmės nebendravo, jam nežinomos technikos pirkimo aplinkybės ir tai, kad technika buvo vogta, paneigta šiame nuosprendyje aptartais R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir mobilaus ryšio operatoriaus pateiktais duomenimis dėl D. R. su R. K. ir A. K. bendravimo intensyvumo. Be to, apie tai, kad D. R. buvo žinoma, kokia technika prekiavo nuteistasis A. K. su M. J., leidžia spręsti ir kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, D. R. užfiksuotų pokalbių turinys. Iš 2017 m. vasario 3 d. 12.12 val. D. R. pokalbio su tuo pačiu nenustatytu vyriškiu matyti, kad D. R. patikslina, jog priekyje turi būti raidės MLT, po to skaičiai (t. 6, b. l. 89–90). Iš 2017 m. vasario 3 d. 12.21 val. D. R. pokalbio su tuo pačiu nenustatytu vyriškiu matyti, kad vyriškis paskambino D. R. ir pranešė, jog pagal nurodytos skaičius jam internete pateikia nuorodas į senus technikos modelius. D. R. atsakė į tai: „nu vienu žodžiu atvažiuosi pas mane, tada aš su jais sušnekėsiu, ba aš čia nežinau pats kas čia daros“, „<...> tris skaičius ir tris raides ir turi išmest, o tu užrašei ten tą iš M raidės?“. Gavęs teigiamą atsakymą, D. R. pasakė: „aš su jais susitiksiu ir pašnekėsiu, pažiūrėsiu konkrečiau gal ką pasakys“ (t. 6, b. l. 90). 2017 m. vasario 17 d. pokalbyje tarp D. R. ir nenustatyto vyriškio taip pat užfiksuota, kaip D. R. su vyriškiu kalbasi apie žemės ūkio techniką, jos kainą, D. R. pranešė: “yra pora“, „vienas <...> naujas, kitų nežinau“, „tas celofane tai man <...> užrašė septyniolika“. Vyriškis jam atsakė, kad reikia iki tam tikros sumos. D. R. pasakė, kad „nu tai ten ne tau, tai ką aš žinau, ten gali kažkam siūlyti <...>“ (t. 6, b. l. 92–93). Tokie pokalbiai liudija, kad D. R. iš tiesų ieškojo asmenų, kuriems būtų įdomu įsigyti žemės ūkio techniką bei padėjo A. K. ir M. J. ją realizuoti.

97. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje nėra surinkta pakankamai A. R. kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, patvirtinančių įrodymų, kurie neabejotinai pagrįstų, jog A. R. kartu su R. K. įgijo žemės ūkio techniką ir žinojo, kad R. R. įgyjama žemės ūkio technika yra vogta.

98. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme bei apeliaciniame skunde nuteistoji A. R. neigė kaltę dėl jai inkriminuotų nusikaltimų padarymo. A. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai parodė, kad ūkininkauja 30 metų, su R. K. išsituokė 2003 m., ūkininko ūkius pasidalino ir veda atskirai. Jos ir R. R. žemės ribojasi, padeda vienas kitam nudirbti darbus. Su R. K. kalbėjo apie technikos pirkimą, jis prašė paskolinti pinigų. Paskolino jam per kelis kartus 40 000 eurų. Žinojo, kad R. R. pirks naudotą žemės ūkio techniką. Nežinojo kokią techniką pirks, apie tai nesakė. Su R. K. buvo suderinta, kada gražins pinigus. Iš kaltinamųjų pažinojo D. R., bet su juo niekada nebendravo. A. K. nepažinojo, tuo metu nežinojo, kad telefonu kalba su A. K., su juo kalbėjo dėl mokymų. Darė kratą ūkyje ir rado krautuvą daržovių saugykloje, kuria nebesinaudoja, kadangi pakeitė darbinį profilį. Apie rastą techniką saugykloje nieko nežino. R. R. jos prašė tos saugyklos, kažką norėjo joje laikyti, tai leido naudotis tomis patalpomis. 2013 m. buvo paskutinį kartą ūkyje pasodintos daržovės, tai tais metais paskutinį kartą naudojosi saugykla. Traktoriaus numerių neklastojo. R. R. pinigus davė grynais, o R. R. juos grąžino pavedimu. R. R. norėjo, kad jam paskolintų grynais pinigais. Turi savo žemės ūkio techniką, kuria naudojasi. Dirbant kasdien yra visiškai natūralu pamesti numerius, dokumentus ir panašiai. Šiuo atveju buvo pamesti numeriai nuo krautuvo. Jos darbuotojas pranešė, kad pamesti numeriai nuo krautuvo, todėl išėmė naujus. Tikrai nežino kaip jos krautuvo numeris atsirado ant kito krautuvo. Su R. K. nebuvo jokios kalbos apie vogtus traktorius. R. R. jos neinformavo ir nesiūlė įsigyti žemės ūkio technikos pigiau nei rinkoje, su juo nieko nesitarė, su R. K. jokios žemės ūkio technikos neįsigijo (t. 14, b. l. 174–175; t. 18, b. l. 18–21; t. 11, b. l. 196–197). Teisėjų kolegijos nuomone, abejoti tokiais A. R. parodymais nėra jokio pagrindo, nes jie esminėse aplinkybėse sutapo, iš esmės buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Be to, juos objektyviai patvirtina ir nuteistojo R. R. parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

99. Nuteistasis R. R. viso proceso metu nuosekliai aiškino, kad žemės ūkio techniką įsigijo vienas pats, o A. R. tik paskolino jam dalį sumos. Pinigų paskolinimo aplinkybes objektyviai patvirtina byloje esantys banko išrašai, iš kurių matyti ne tik A. R. pinigų išėmimas iš jai priklausančios banko sąskaitos, bet ir jų grąžinimas.

100. Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad būtų neabejotinai įrodytas A. R. kaltumas tyčia kartu su R. K. įgijus ir naudojus vogtą traktorių ir tris krautuvus, vien fakto nustatymas, kad ji žinojo apie tai, jog R. R. įgyja naudotą techniką iš užsienio, ir davė tam dalį savo pinigų, yra nepakankamas. Byloje nėra duomenų, kad A. R. bendravo su D. K., A. K. ir M. J. dėl technikos įsigijimo ir jos įregistravimo. Priešingai, byloje nustatyta, kad po A. K. skambučio R. R., technikos registravimo dokumentus iš D. A. nuvažiavo atsiimti R. R. sugyventinė A. V..

101. Pirmosios instancijos teismas pagrindiniu įrodymų šaltiniu, kuriuo grindė apkaltinamąjį nuosprendį A. R. atžvilgiu, laikė kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, tarp A. R. ir R. R. užfiksuotų pokalbių turinį dėl pinigų surinkimo bei tarp A. R. ir A. K. užfiksuotą pokalbį dėl ūkininko pažymėjimo gavimo. Kaip minėta, pinigų surinkimą ir pinigų R. R. davimo neginčija nei A. R., nei R. R., tačiau ši aplinkybė neįrodo A. R. dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Pats pinigų perdavimo faktas paaiškinamas R. R. suteikta paskola, ką pripažino ir nuosekliai tvirtino abu nuteistieji. Byloje nėra jokių tai paneigiančių įrodymų.

102. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, nėra pagrindo daryti išvados, kad A. R. kartu R. K. įgijo kaltinime nurodomą žemės ūkio techniką, žinodama, kad ji įgyta nusikalstamu būdu. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš esmės išdėstė pačią įvykių eigą, nurodė A. R. bendravimo su A. K. ir R. K. aplinkybes, ir iš to padarė išvadą, jog A. R. žinojo, kad kartu su R. K. įgyja neteisėtu būdu gautą žemės ūkio techniką, ja naudojosi ir norėjo taip veikti. Tačiau iš byloje surinktų duomenų galima daryti tik prielaidą apie A. R. veikimą bendrai su R. K. ir jos supratimą dėl R. R. iš A. K. ir M. J. įgyjamos technikos kilmės neteisėtumo, kas prieštarautų baudžiamojo proceso nuostatoms dėl nekaltumo prezumpcijos. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Byloje nesurinkta įrodymų, paneigiančių A. R. ir R. R. nuoseklų tvirtinimą, kad R. R. žemės ūkio techniką įgijo vienas pats, o A. R. nežinojo, jog R. R. perkama naudota technika vogta. Tokiu būdu nenustatytas A. R. veiksmuose būtinasis BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis –tiesioginė tyčia, todėl jos veikoje nėra šios nusikalstamos veikos sudėties. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – A. R. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) išteisinama, nes nepadaryta veika turinti šio nusikaltimo požymių.

Dėl A. K. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 304 straipsnio 1 dalį

103. Skundžiamu nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 304 straipsnio 1 dalį dėl to, kad siekiant įteisinti krautuvą, tyrimo nenustatytoje vietoje ir metu pateikė D. A. krautuvo „Manitou MLT634-120“ dokumentus su netikrais identifikaciniais numeriais ir pirkėjo R. R. duomenis bei paprašė jo suklastoti šio krautuvo pirkimo – pardavimo sutartį ir jį užregistruoti. D. A., vykdydamas A. K. prašymą, tyrime nenustatytoje vietoje ir laiku suklastojo krautuvo „Manitou MLT 634-120“ pirkimo – pardavimo sutartį, nurodydamas joje klaidingą transporto priemonės pardavėją, suklastojo pirkėjo ir pardavėjo – D. L. ir R. R. parašus bei įrašė žemės ūkio technikos identifikavimo numerius. 2017 m. kovo 30 d. D. A. kartu su P. P. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriuje, (duomenys neskelbtini)m. (duomenys neskelbtini), P. P. pateikus melagingą informaciją – suklastotus krautuvo pirkimo pardavimo dokumentus vyriausiajam specialistui L. Z., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas, L. Z. krautuvą „Manitou MLT 634-120“ neteisėtai užregistravo ir taip gavo jo dokumentus – registracijos liudijimą Nr.(duomenys neskelbtini) ir valstybinius numerius (duomenys neskelbtini).

104. Prašydamas išteisinti A. K. dėl nusikaltimų, nustatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 304 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nuteistojo gynėjas teigia, jog byloje nenustatyta, kad krautuvas „Manitou MLT 634“ buvo pavogtas ir šio krautuvo pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytas pardavėjas – B. D. L. – nenorėjo parduoti šios technikos R. R.. Todėl, pasak apelianto, neįrodyta, kad D. A. tyčia suklastojo pirkimo – pardavimo sutartį, nurodydamas jame neįvykusį sandorį, ir pateikė ją techniką registruojančiam asmeniui. Kita dalis apeliantų argumentų skirti paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad D. A. pats suklastojo minėtą sutartį. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos eismas nepagrįstai A. K. kaltę grindė D. A. parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime, kur jis pripažino suklastojęs pirkimo – pardavimo sutartį, nes tokius savo parodymus jis paneigė teisme. Teismas nepagrįstai nesivadovavo D. A. teisme duotais parodymai, kad minėtoje sutartyje jis nepasirašė, dokumento nespausdino, tai padarė kažkokia įmonė, besiverčianti automobilių dokumentų sutvarkymu. Byloje nebuvo atlikta rašysenos ekspertizė, kuri paneigtų ar patvirtintų D. A. duotų parodymų teisingumą. Todėl tiek D. A., tiek A.K. turi būti išteisinti dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų padarymo. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

105. Byloje objektyviai nustatyta, kad krautuvas „Manitou MLT 634“, kurio originalus PIN (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (PIN) yra suklastotas perkalus visus numerio simbolius į 972861, gamyklinė lentelė yra neoriginali, joje nurodytas tas pats PIN, 2017 m. sausio 20 d. buvo pavogtas Jungtinėje Karalystėje (Škotijoje) (t. 9, b. l. 27–28, 36, 59, 61, 66; t. 14, b. l. 113). Pagrobimo metu šis krautuvas priklausė „(duomenys neskelbtini)“, ką patvirtina draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai dėl draudimo išmokos, susijusios su dėl įvykio padarytos žalos atlyginimu, sumokėjimo (t. 14, b. l. 109–114). Paminėtina ir tai, kad byloje nustatyta, jog krautuvą R. R. pardavė A. K. su kitais asmenimis. Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistojo A. K. gynėjas, 2017 m. kovo 20 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytas pardavėjas – B. D. L. – nebuvo minėto krautuvo savininkas ir dėl jos negalėjo sudaryti jokio teisėto sandorio.

106. Byloje objektyviai nustatyta, kad šis krautuvas R. R. vardu buvo užregistruotas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje 2017 m. kovo 30 d. ir jam išduotas traktoriaus registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 8). Iš minėto dokumento matyti, kad registraciją atliko ir registracijos liudijimą išdavė vyriausiasis specialistas L. Z., remiantis dokumentu, patvirtinančiu nuosavybės teisės faktą, – 2017 m. kovo 20 d. pirkimo – pardavimo sutartimi. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad tarp pardavėjo – B. D. L., gyvenančio Danijoje, ir pirkėjo – R. R. 2017 m. kovo 20 d. buvo sudaryta pirkimo sutartis dėl transporto priemonės – krautuvo „Manitou MLT 634“, kurio identifikavimo numeris (PIN) 972861, bendros 28000 Eur kainos. Bylos duomenys patvirtina, kad šioje sutartyje nurodyti melagingi duomenys apie pardavėją, parduoto krautuvo PIN ir krautuvo pardavimo kainą.

107. Byloje objektyviai nustatyta, kad 2017 m. kovo 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo vieta nurodyta pardavėjo gyvenamoji vieta – Viborgas (miestas Danijoje). Sutartis pasirašyta pardavėjo ir pirkėjo (t. 8, b. l. 22, 23). Iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pateiktų dokumentų matyti, kad 2017 m. kovo 30 d. registravimo prašyme įregistruoti krautuvą „Manitou MLT 634“, kurio identifikavimo numeris (PIN) 972861, kaip registruojantis asmuo nurodytas R. R., kuris šiame prašyme pasirašė. Už registraciją 2017 m. kovo 30 d. AB „Lietuvos paštas“ (duomenys neskelbtini)klientų aptarnavimo skyriuje sumokėta 31,55 Eur valstybės rinkliava. 2014 m. birželio 27 d. krautuvo registracijos pažymėjime, išduoto B. D. L. vardu, nurodytas krautuvo „Manitou MLT 634“ identifikavimo numeris (PIN) 972861, dokumentas surašytas užsienio kalba. Išrašuose iš Lietuvis Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro matyti, kad jame yra įrašas apie 2017 m. kovo 30 d. registruotą krautuvą „Manitou MLT 634“, kurio identifikavimo numeris (PIN) 972861. Traktoriaus ir savaeigės mašinos registracijos liudijimų registracijos žurnale ranka įrašyti registracijos liudijime nurodyti duomenys, yra šį pažymėjimą gavusio asmens – R. R., parašas, pažymėjimą išdavusiu asmeniu nurodytas L. Z.. Atsiimdamas minėtam krautuvui suteiktus valstybinius numerius, Techninių pasų dublikatų išdavimo žurnale TD-2 nurodyta, kad pasirašė savininkas R. R. (t. 8, b. l. 72–75, 76, 77, 80–90). Teisėjų kolegija pažymi, kad visus šiuos melagingus duomenis D. A. perdavė A.K.. Bylos duomenys patvirtina, kad R. R. nedalyvavo krautuvo „Manitou MLT 634“ registravimo procese. Šiuo klausimu rūpinosi A. K..

108. Pažymėtina, kad traktorių, savaeigių žemės ūkio ir kitų savaeigių mašinų, kurių variklio galia viršija 8 kW, taip pat jų priekabų ir puspriekabių registravimo Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre tvarką ir sąlygas reglamentuoja Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklės. Byloje objektyviai nustatyta, kad registruojant paminėtą techniką šių taisyklių nuostatos buvo pažeistos, nes R. R. pats asmeniškai neregistravo technikos, nepasirašė prašymo užregistruoti techniką, visa tai už jį padarė D. A., neturėdamas tam jokio teisėto pagrindo ir jo vardu išduoto įgaliojimo.

109. Ginčo, kad D. A. be krautuvo savininko įgaliojimo užregistravo traktorių, nėra. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad A. K. žinojo, jog nėra visų dokumentų, ir paprašė suklastoti D. A. pirkimo – pardavimo sutartį bei ją pateikti registruojant krautuvą. Apelianto teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

110. Išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl D. A. teisme duotų parodymų vertinimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad jo paaiškinimai viso proceso metu kito, buvo prieštaringi, teisme duoti parodymai tik iš dalies atitiko kitais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo.

111. Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gegužės 9 d. apklausiamas kaip įtariamasis D. A. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. 2016 m. pabaigoje ar 2017 m. pradžioje, tikslios datos nepamena, Marijampolėje susitiko A. K., kuris paprašė jo užregistruoti krautuvą „Manitou“. D. A. parodė, kad turėjo suklastoti krautuvo pirkimo – pardavimo sutartį bei užregistruoti traktorių. Už tai A. K. jam pažadėjo 100 ar 200 eurų. A. K. jam davė ūkininko, kurio nei vardo, nei pavardės neatsimena, duomenis, kuriuos reikėjo įrašyti į minėtą sutartį. Po susitikimo internete surado pirkimo – pardavimo sutartį, į kurią įrašė pirkėją, kuris buvo nurodytas A. K. pateiktame dokumente. Įrašė pardavėjo, kuris buvo ne lietuvis, duomenis. Taip pat jis pats pasirašė pirkimo – pardavimo sutartyje. Suklastojus minėto traktoriaus dokumentus, jis tą pačią dieną nuvažiavo į (duomenys neskelbtini)savivaldybę, kur ten dirbančio ir registruojančio žemės ūkio techniką savo pažįstamo L. Z. paprašė užregistruoti krautuvą. L. Z. jam tą pačią dieną užregistravo ir padavė šio krautuvo registracijos liudijimą ir valstybinius numerius. Registracijos metu L. Z. jam davė pasirašyti už tą asmenį, kurio vardu registruojamas krautuvas, kažkokiame žurnale. Apie tai, kad dar reikia nuvažiuoti ir apžiūrėti krautuvą, kalbos nebuvo ir L. Z. jo apžiūrėti tikrai nebuvo. Gavęs krautuvo dokumentus bei numerius, jis (D. A.) paskambino A. K. ir susitarė, kad dokumentus ir valstybinius numerius atvažiuos pasiimti šio traktoriaus savininkas. Sutarė, kad savininkas atvažiuos pasiimti registracijos liudijimą ir valstybinius numerius į degalinę „Statoil“, esančią Kauno g., Marijampolėje. Vėliau į sutartą vietą atsiimti registracijos liudijimą ir valstybinius numerius atvažiavo kažkokia moteris, kuri pasakė, ko atvažiavo. D. A. jai viską padavė. Po kiek laiko susitikus su A. K., šis jam padavė už atliktą paslaugą 200 eurų (t. 11, b. l. 79–80). Šiuos savo parodymus D. A. patvirtino ir 2017 m. lapkričio 9 d. apklausos metu (t. 11, b. l. 83). Šie jo parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu (t. 14, b. l. 172; t. 18, b. l. 17).

113. Analizuojant ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotus D. A. parodymus galima daryti išvadą, kad aplinkybes, susijusias su A. K. prašymu užregistruoti krautuvą, dokumentų jam įdavimu, krautuvo registravimu, jis nurodė gana nuosekliai ir jų neginčijo. Tačiau savo parodymus D. A. keitė nurodydamas aplinkybes, susijusias su pirkimo – pardavimo sutarties surašymu ir atspausdinimu, A. K. atsiskaitymu su juo už paslaugą, jo paties vaidmeniu nusikalstamos veikos padaryme. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo D. A. teiginiai dėl dokumento suklastojimo aplinkybių ir jame įrašomų duomenų reikšmės registracijai sumenkinimo prieštarauja jo paties parodymams apie tai, jog jis prekiauja automobiliais ir pats išrašo nemažai sutarčių. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad jam nuo pat pradžių buvo žinoma, kad nėra pirkimo pardavimo sutarties, jis suprato, jog siekdamas gauti krautuvo registracijos liudijimą ir valstybinius numerius, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai jis pateikė suklastotą dokumentą ir tokie jo veiksmai yra nusikalstami.

114. Teisėjų kolegija pažymi, kad D. A. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino tiek P. P., tiek L. Z., tiek kiti bylos duomenys, kurie detaliai išanalizuoti pirmosios instancijos teismo. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo D. A. teisme duotus parodymus dėl pirkimo – pardavimo sutarties pagaminimo laikė jo gynybine pozicija, kurios nepatvirtina byloje surinkti duomenys. D. A. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus apie sutarties suklastojimo aplinkybes, kurios yra tikslios, susisiejančios su kitais byloje ištirtais įrodymais, priešingai nei jo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad šios naujos D. A. nurodytos aplinkybės atsirado tik bylą nagrinėjant teisme, nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ne vieną kartą.

115. BK 300 straipsnis numato atsakomybę už tikro dokumento suklastojimą, netikro dokumento pagaminimą, disponavimą suklastotu ar netikru dokumentu. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką. Todėl tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu pagal teismo praktiką laikoma normali valstybės ir savivaldybės institucijų veikla, kuri sutrikdoma dėl netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo, tikrų ar netikrų dokumentų panaudojimo ar realizavimo, o taip pat pažeidžiami teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai. Nusikaltimo, nustatyto BK 300 straipsnyje, dalykas, be kitų dokumentams būdingų požymių, paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai. Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali būti BK 300 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, kuri turi reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, pagal savo pobūdį ir reikšmę esančią teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymu. Dokumentas – tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai. Pabrėžtina, kad nusikaltimo, nustatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Šio nusikaltimo sudėties būtinas subjektyviosios pusės požymis – kaltė – turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą ar suklastojo tikrą dokumentą ir (ar) jį panaudojo, bei nori taip veikti.

116. BK 304 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas siekdamas gauti dokumentą ar suklastoto dokumento tikrumo patvirtinimą pateikė įstaigai ar tarnautojui melagingą informaciją, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Esminiai šio baudžiamojo nusižengimo objektyvieji požymiai, lemiantys baudžiamąją atsakomybę, yra melagingos, t. y. neatitinkančios tikrovės, klaidinančios informacijos pateikimas tam tikrai įstaigai ar pareigūnui. Subjektyvieji požymiai yra tyčinė kaltė bei tikslas – siekimas gauti dokumentą ar suklastotą dokumentą. Tyčios turinys šiame nusikaltime yra toks: asmuo supranta, kad pateikia melagingą, t. y. neatitinkančią tikrovės informaciją įstaigai ar asmeniui, atsakingam už dokumento išdavimą, ir nori taip veikti. Veikimo tikslas – siekimas gauti dokumentą.

117. Baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje gana išsamiai išanalizuotų įrodymų visumos pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. K. ir D. A. veiksmuose yra visi minėtų nusikaltimų sudėties požymiai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. K., siekdamas įteisinti R. R. realizuotą žinomai nusikalstamu būdu gautą krautuvą, žinodamas, kad krautuvas gautas nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytiems asmenims suklastojus šios technikos identifikavimo numerius, paprašė D. A. suklastoti šio krautuvo pirkimo – pardavimo sutartį ir tokiu būdu pagaminti netikrą dokumentą ir pateikti jį registracijos veiksmus atliekančiam asmeniui. D. A. apdraudus minėtą techniką transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, sumokėjus privalomąją rinkliavą už technikos registravimą, valstybinių numerių išdavimą, šią sutartį su prašymu registruoti krautuvą pateikus techniką registruojančiam specialistui, tikslu įregistruoti šią techniką Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre bei gauti šios technikos registracijos liudijimą ir valstybinius numerius, o savivaldybės specialistui įregistravus minėtą techniką ir išdavus D. A. technikos registracijos liudijimą, valstybinius numerius, D. A. šį dokumentą ir valstybinius numerius atidavė R. R. sugyventinei A. V.. Dėl šių veiksmų nusikalstamu būdu įgyta technika netikrų dokumentų pagalba buvo įregistruota Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre bei parduoda R. R..

118. Kaip nustatyta, realizuojant vogtą ir, be kita ko, su suklastotais identifikaciniais numeriais techniką, A. K. negalėjo turėti ir neturėjo teisėtų šios technikos dokumentų ir negalėjo teisėtai ją užregistruoti Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre bei gauti šios technikos registracijos dokumentus bei valstybinius numerius. Todėl, registruojant kaltinime nurodytą techniką ir buvo klastojami dokumentai, kurie vėliau pateikti registraciją atliekančiam specialistui. Šios aukščiau aptartos byloje surinktais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia nuteistųjų A. K. ir D. A. kaltę dėl netikro dokumento pagaminimo ir pateikimo techniką registruojančiam specialistui, siekiant gauti technikos registracijos liudijimą ir valstybinius numerius.

119. Nuteistojo A. K. gynėjas apeliaciniame skunde nekelia klausimo, kad A. K., kaip asmuo, kuris kreipėsi su prašymu į D. A. užregistruoti techniką ir prašė jo suklastoti dokumentą, o D. A. visus šiuos veiksmus atliko, nebuvo jam inkriminuojamų veikų vykdytojas. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžiu A. K. yra pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 304 straipsnio 1 dalį kaip šios nusikalstamos veikos vykdytojas, nors, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptarti nuteistojo A. K. veiksmai turėjo būti kvalifikuoti kaip organizatoriaus, su nuoroda į BK 24 straipsnio 4 dalį. Tačiau baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad organizatoriaus pavojingumas visuomenei yra didesnis nei kitų bendrininkų, o tai reikštų, kad, nagrinėjant bylą pagal nuteistųjų ir vieno iš jų gynėjo apeliacinius skundus ir nesant prokuroro apeliacinio skundo nuteistojo A. K. teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais, jo veikos perkvalifikavimas iš vykdytojo į organizatoriaus pasunkintų nuteistojo A. K. teisinę padėtį, ko nagrinėjamu atveju neleidžia baudžiamojo proceso įstatymas, todėl yra negalimas.

Dėl A. K. ir R. R. nuteisimo pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos)

120. Skundžiamu nuosprendžiu A. K. ir R. R. pripažinti kaltais pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad A. K., siekdamas žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą įteisinti, tyrimo tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, 2017 m. vasario – balandžio mėn. laikotarpiu, su tyrimo nenustatytais asmenimis suklastojo krautuvo „Manitou MLT741“ visą identifikavimo numerį (PIN), esantį rėmo dešinėje pusėje priekinėje dalyje, naikinant ir perkalant visus simbolius į 595745, bei krautuvo gamyklinę lentelę su identifikaciniais numeriais, lentelę perdavus R. R., pastarasis ją pritvirtino bei sutarė su R. K., kad krautuvui bus uždėti analogiško modelio krautuvo, registruoto A. R. vardu, valstybiniai numeriai ir taip jis bus įteisintas A. R. vardu. Taip pat A. K., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, 2017 m. vasario – balandžio mėn. suklastojo traktoriaus „John Deere 6125R“ identifikavimo numerį (PIN), esantį rėmo dešinėje pusėje priekinėje dalyje, naikinant ir perkalant numerio paskutinius tris skaičius iš 874 į 648, pakeitė jo PIN į 1L06125REEN792648. Be to, A. K. ir R. R. pripažinti kaltais pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad A. K., siekdamas žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą įteisinti, tyrimo tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis 2017 m. vasario – balandžio mėn. su tyrimo metu nenustatytais asmenimis suklastojo krautuvo „Manitou MLT634-120“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinius numerius (PIN), perkalant paskutinius tris skaičius iš 054 į 861, pakeitė jo PIN į 972861, o R. R. pašalino krautuvo gamyklinę lentele su krautuvo identifikaciniais numeriais.

121. Nuteistasis R. R. ir nuteistojo A. K. gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodo BK 306¹ straipsnio dalyką ir teigia, kad gamyklinės lentelės nėra indentifikavimo numeris (PIN) ir tokios lentelės pakeitimas nėra laikomas baudžiamajame įstatyme uždrausta veika. Dėl to jų veiksmuose nėra inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymio – nusikaltimo dalyko. Teisėjų kolegija tam pritaria.

122. Pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas suklastojo, neteisėtai sunaikino ar pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerius. Galiojančioje teisminėje praktikoje nurodoma, kad transporto priemonės indentifikavimo numeris suklastojamas tada, kai vietoje tikrojo numerio sukuriamas kitas tos priemonės numeris, jį pakeičiant visiškai ar iš dalies. Įstatyme nenurodyta, kokia numerio dalis turi būti pakeista, kad galima būtų laikyti jį suklastotu. BK 306¹ straipsnio sudėtis, kai veika pasireiškia identifikavimo numerio suklastojimu ar pakeitimu, yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas vien tik atlikus tokią veiką, o pasekmės nebūtinos, taip pat šios nusikalstamos veikos būdai bei motyvai veikos kvalifikavimui neturi reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1/2011). Tačiau transporto priemonės identifikavimo numerio sunaikinimo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu sunaikinus transporto priemonės identifikavimo numerį arba sugadinus jį tiek, kad jis nebegali būti naudojamas transporto priemonei identifikuoti. Nusikalstama veika gali pasireikšti trimis alternatyviais veiksmais: suklastojimu, neteisėtu sunaikinimu, neteisėtu pakeitimu. Nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Identifikavimo numerio suklastojimas yra tada, kai kaltininkas visiškai ar iš dalies vietoje autentiško identifikavimo numerio sukuria netikrą identifikavimo numerį, siekdamas naudoti tokį indentifikavimo numerį kaip tikrą ir tuo būdu apgaulingai patvirtinti savo ar trečiųjų asmenų teises į transporto priemones, nors iš tikrųjų nei kaltininkas, nei tretieji asmenys neturi jokių teisių į tas transporto priemones.

123. Transporto priemonės identifikavimo numerio sąvoką, jam keliamus reikalavimus, jo žymėjimo vietą ir kt. detaliai apibūdina Europos Tarybos 1975 m. gruodžio 18 d. direktyva Nr. 76/114/EEB. Direktyvoje nurodoma, kad transporto priemonės identifikavimo numeris – tai nustatytas simbolių derinys, kurį kiekvienai transporto priemonei paskiria gamintojas. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. I-55 patvirtintų Rekomendacijų dėl transporto priemonių, kurios, įtariama, yra pagrobtos, paėmimo, saugojimo, tikrinimo ir grąžinimo atliekant ikiteisminį tyrimą ir vykdant tarptautinius įsipareigojimus (toliau – ir Rekomendacijos), 3.14 punkte taip pat yra pateikta identifikavimo numerio sąvoka, t. y. transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN) – transporto priemonės gamintojo jai suteiktas ženklų derinys, kad ji būtų vienareikšmiškai identifikuojama. Tuo tarpu valstybinio numerio ženklai, kabinos, variklio, pavarų dėžės, produkcijos numeriai ir kiti ženklai, padedantys papildomai identifikuoti transporto priemonę, pagal Rekomendacijų 3.9 punktą yra priskiriami kitiems identifikavimo žymenims. BK 306¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tik už transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimą, neteisėtą sunaikinimą ar pakeitimą ir šios normos negalima aiškinti išplečiant baudžiamosios atsakomybės ribas, t. y. taikyti baudžiamąją atsakomybę už bet kokių žymenų (duomenų), padedančių identifikuoti konkrečią transporto priemonę, suklastojimą, neteisėtą sunaikinimą ar pakeitimą.

125. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, iš naujo įvertinusi byloje surinktų bei teisme ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ištirtų įrodymų nepakanka A. K. kaltei, įvykdžius kaltinime nurodytos žemės ūkio technikos identifikavimo numerių su tyrimo nenustatytais asmenimis suklastojimą, pagrįsti, o tik lentelių pašalinimas ar juose esančių duomenų pakeitimas, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį. Nors byloje, aptariant BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, paminėtų įrodymų pakanka išvadai, jog R. R. gyvenamojoje vietoje ir A. R. nuosavybės teise priklausančiame sandėlyje rasta žemės ūkio technika, buvo pagrobtos Anglijoje ir A. K. su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas į atskirą, organizavo jos atgabenimą į Lietuvą ir realizavo šį žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą R. R., tačiau šios aplinkybės negali patvirtinti ir nepatvirtina, kad A. K. su tyrimo metu nenustatytais asmenimis suklastojo dalies šios technikos identifikavimo numerius, perkalant juos į kitus. Kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo nuteistojo A. K. gynėjas, minėtos technikos tyrimą atlikę specialistai A. Garla ir V. Ramanauskas teisme paaiškino, kad identifikacinių numerių klastojimas vienu atveju (traktorius) pasireiškė chemiškai išėsdinant, o kiti du atvejai (krautuvai) nušlifuojant gamyklinį identifikavimo numerį (t. 17, b. l. 123–127, 127–129). Specialistas A. Garla taip pat paaiškino, kad identifikaciniai numeriai buvo perkalti nemėgėjiškai, tačiau negali pasakyti, jog darbas buvo padarytas ir labai profesionaliai. Abiejų specialistų parodymais nustatyta, kad numerių klastojimas reikalavo laiko ir kruopštaus darbo, nes sudėtinga perkalant numerius pataikyti į gamyklinio numerio vietą, parinkti ir atitaikyti gamyklinį numerių šriftą. Byloje nėra duomenų, kad A. K. ar kitas nenustatytas asmuo mokėjo ir galėjo kokybiškai, kaip nurodė specialistai, suklastoti identifikacinius numerius. Šioje byloje nenustatyta ir tai, kada ir kokiomis aplinkybėmis A. K. su nenustatytais asmenimis tai galėjo padaryti. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.“

126. Taigi, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, ir nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-317-719/2018 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96). Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus bei padarė nepagrįstą išvadą dėl A. K. kaltės suklastojus traktoriaus ir dviejų krautuvų identifikacinius numerius, juos perkalant rėmuose.

127. Kaip jau buvo paminėta krautuvų gamyklinės lentelės, nors jose ir atkartojamas ant rėmo iškaltas identifikavimo numeris bei nurodoma kita informacija, negali būti laikomos savarankišku BK 306¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos dalyku, nes jos tik padeda identifikuoti konkrečią transporto priemonę. Šios lentelės tvirtinamos paprastai, o kartais net būna lipduko pavidalo kas taip pat patvirtina jų pagalbinį vaidmenį identifikuojant transporto priemones. Kaip nurodė byloje apklausti specialistai, tikrąją transporto priemonės tapatybę galima nustatyti ne pagal lentelės ir identifikavimo numerio, iškalto ant rėmo sutaptį, bet pagal identifikavimo numerį ant rėmo ir tik gamintojo slaptoje vietoje pažymėtą tapatumo numerį. Pripažintina, kad kiekviena transporto priemonė turi turėti gamyklinę lentelę ir tapatybės numeris ant rėmo ir numeris ant lentelės turi tarpusavyje sutapti. Tačiau, kaip jau buvo minėta lentelės vaidmuo – pagalbinis ir reikšmingas tik registruojant transporto priemonę, nes registracijos metu sulyginamas ant kėbulo esantis numeris su gamyklinėje lentelėje esančiu numeriu bei su dokumente nurodytu numeriu. Tokios lentelės nebuvimas, ar duomenų tokioje lentelėje pakeitimas galėtų užtraukti kitokias teisines pasekmes (pvz. transporto priemonė galėtų būti neregistruojama).

128. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek A. K., tiek R. R. pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį nuteisti nepagrįstai. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimamas naujas nuosprendis – A. K. ir R. R. išteisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl P. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

129. Nuteistojo P. P. gynėjas apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti P. P., nuteistą pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Apeliantas pažymi, kad P. P. savo kaltę pripažįsta pilnai, jis neteistas. Pasak gynėjo, bylą nagrinėjant teisme savo baigiamojoje kalboje prokuroras taip pat išdėstė analogišką prašymą.

130. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo P. P.. Teismas, atsisakydamas taikyti laidavimo institutą, nurodė, kad negalima pripažinti, jog P. P. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nes jis anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju. Taip pat teismas vertindamas tiek šią aplinkybę, tiek tai, kad nuteistasis daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, padarė išvadą, jog P. P. linkęs pažeisti visuomenėje nustatytas normas, turi polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus.

131. Teisėjų kolegija pažymi, kad tik visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-489/2018).???

132. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas P. P. atžvilgiu pagrįstai netaikė BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nors ir nepagrįstai nurodė, jog jis ne pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, negali susilaukti neigiamų pasekmių ir negali būti laikomas asmeniu ne pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, išnykus BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytoms aplinkybėms.

133. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-145-895/2018, Nr. 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, Nr. 2K-67-511/2017, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-114-628/2019).???

134. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ar P. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pagrįstai atsižvelgė tiek į tai, kad jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 303 straipsnio 4 dalį, susitaikius su nukentėjusiuoju (BK 38 straipsnis), tiek į tai, kad jis sistemingai darė administracinius pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiuo vertinimu. P. P. sistemingai pažeidinėjo Kelių Eismo Taisyklių reikalavimus, užtraukiančius administracinę atsakomybę (greičio viršijimas, kalbėjimas mobilaus ryšio telefonu, automobilio eksploatavimas be valstybinės techninės apžiūros) (t. 11, b. l. 14–24). 2016 m. P. P. padarė penkis administracinius nusižengimus, 2017 m. vieną administracinį nusižengimą. Paminėtina, kad po šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, byloje, kaip ir teismų informacinėje sistemoje Liteko, nėra duomenų, kad P. P. būtų padaręs naują pažeidimą ar nusikaltęs, tačiau tai nekeičia teismo išvados, kad P. P. neatitinka visų sąlygų, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių jam gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl A. R. inkriminuojamos veikos pagal BK 253 straipsnio 1 dalį

135. A. R., kurios atžvilgiu byla nutraukta, apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo nepagrįstai pripažinta kalta dėl neteisėto šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimo ir laikymo, nes vien tik ginklo radimas jos gyvenamojoje vietoje, neįrodo jos tyčios. Pasak apeliantės, ji manė, jog Arvydas Š. jai padovanojo žaislinį pistoletą. Nesuprato, kad tai tikras ginklas, nes supratimo apie ginklus neturi ir ginklo netikrino. A. Š. ginklą įsigijo teisėtai be jokio leidimo ir padovanojo jai iki Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimų įsigaliojimo 2011 m. kovo 1 d., kuomet leidimas įgyti ir laikyti tokio tipo šaunamąjį ginklą ir šovinius buvo nereikalingas, todėl jos veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. Šie apeliantės skundo argumentai yra pagrįsti iš dalies.

136. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 3 dalis). Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Pareigą įrodyti, kad asmuo padarė tam tikrą nusikaltimą, turi baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos. To nepadarius, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgment of 31 March 2009). Esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, draudžiama veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-110/2013). Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz., BK 253 straipsnio 1 dalyje) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankiškas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

137. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Taigi, vienintelis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas yra konkretaus nusikaltimo sudėtis, kurią sudaro: nusikaltimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Jeigu asmens veikoje nenustatomas bent vienas nusikaltimo sudėties požymis, asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą neatsako.

138. Šioje byloje teismas, pripažindamas A. R. kalta dėl neteisėto šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimo, šių nuostatų nesilaikė. Ši veika nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kadangi byloje nėra pakankamų įrodymų, kada, iš ko ir kokomis aplinkybėmis A. R. įgijo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybė A. R. versija dėl liudytojo A. Š. nurodytų ginklo įsigijimo iki 2011 m. kovo 11 d. įstatymo priėmimo ir jo padovanojimo nepaneigta objektyviai nustatytomis aplinkybėmis, o tai reiškia, kad negalima atmesti ir A. R. teiginių dėl ginklo su šaudmenimis įsigijimo. Todėl šis A. R. inkriminuotas BK 253 straipsnio 1 dalies objektyvusis požymis iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinas.

139. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. R. parodymus dėl ginklo ir šaudmenų priskyrimo žaisliniams bei jų laikymo savo gyvenamojoje vietoje, liudytojo A. Š. parodymus dėl ginklo įsigijimo momento ir dovanojimo fakto, kratos ir tarnybinio pranešimo dėl A. R. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos duomenis ir (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus išvadą dėl šaunamojo ginklo priskyrimo C ginklų kategorijai ir šovinių tipo, ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. R. savo gyvenamojoje vietoje laikė šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos dujinį pistoletą ir 2 vnt. garsinių šovinių, neturėdama leidimo. Baigiamajame akte išdėstytos teismo išvados šioje dalyje yra logiškos, argumentuotos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje suformuluotomis išvadomis dėl nuteistosios kaltės už neteisėtą šaunamojo ginklo ir šovinių laikymą, neturint leidimo.

140. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismui baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo atiduota A. R. kaltinant tuo, kad ji ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 5 d., neturėdama leidimo, neteisėtai įgijo ir savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą su šoviniais. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad šis kaltinimas pasitvirtino, byloje esančiais įrodymai neginčijamai nustatytas tiek šaunamojo ginklo su šoviniais įgijimas, tiek jų laikymas. Tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti A. R. kaltę patvirtinantys argumentai, iš esmės susiję tik su laikymo fakto pagrindimu (nuosprendžio 52–55 lapai). Todėl susidaro įspūdis, kad šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimas pripažintas kaip savaime įrodyta aplinkybė, preziumuojant kaltę. Teisėjų kolegija, atsakydama į A. R. apeliacinio skundo argumentus, pasisakys dėl kiekvienos jai inkriminuojamos BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios veikos (ne)padarymo.

141. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šioje straipsnio dispozicijoje nustatyta bendroji norma, kurios taikymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymo) nuostatos. Šis įstatymas nustato ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijų nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos ir jos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis ir jų dalimis, teises ir pareigas. Iki 2011 m. kovo 1 d. įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, tam tikros kategorijos ginklams nebuvo numatyta pareiga gauti leidimą įsigyti ginklus bei juos laikyti. Šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti jame nurodytus ginklus ir jiems skirtus ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis.

142. Atleista nuo baudžiamosios atsakomybės A. R. viso proceso metu savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad maniusi, jog tai žaislinis pistoletas, kurį gimtadienio proga gavo dovanų iš A. Š., supratimo apie ginklus neturi ir ginklo netikrino. A. Š. ginklą įsigijo teisėtai be jokio leidimo ir padovanojo jai iki Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimų įsigaliojimo 2011 m. kovo 1 d., kuomet leidimas įgyti ir laikyti tokio tipo šaunamąjį ginklą ir šovinius buvo nereikalingas (t. 18, b. l. 19, 20–21). Taigi, A. R. neneigė, kad kratos metu rastas ginklas su šoviniais priklauso jai, tačiau teigė, nesupratusi, kad ginklas tikras. Vertinant šią A. R. poziciją, pažymėtina, kad teismas išvadas dėl byloje esančių duomenų daro ne vien tik iš kaltinamo asmens duotų parodymų, bet ir lygindamas juos su duomenimis, gautais iš kitų įrodymų šaltinių. Taigi kaltės turinys atskleidžiamas ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis, kurie vienu ar kitu aspektu patvirtina arba paneigia kaltinamo asmens nurodomas faktines aplinkybes. Nors nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, byloje A. R. pateikta pozicija paneigta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytais kitais vienas kitą papildančiais duomenimis, leidusiais padaryti atitinkamas išvadas dėl A. R. parodymų patikimumo. A. R. poziciją dėl ginklo laikymo žaisliniu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė, vertindamas kaip pasirinktą gynybos būdą.

143. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ištirtų įrodymų pakanka A. R. kaltei dėl ginklo ir šaudmenų laikymo pagrįsti ir jos versijai paneigti. A. R. neteisėtus veiksmus patvirtina teisme išnagrinėtų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas A. R. kaltę, rėmėsi rašytine bylos medžiaga – kratos protokolo, specialisto išvados duomenimis bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

144. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. gegužės 5 d. atliekant kratą A. R. gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) – apžiūros metu darbo kambario stalo antrame stalčiuje, žiūrint nuo viršaus, rastas šaunamasis ginklas su dėtuve ir dviem šoviniais. Krata atlikta dalyvaujant A. R. ir kratos protokole užfiksuota, kad iš A. R. jokių pareiškimų negauta (t. 4, b. l. 190–195).

145. Liudytoja S. N., minėtą kratą atlikusi (duomenys neskelbtini)apskrities KPNT skyriaus vyresnioji tyrėja, teisme parodė, kad nesiaiškino ginklo atsiradimo aplinkybių, tačiau A. R. minėjo, kad buvo pamiršusi apie šį ginklą, ginklą gavo dovanų. A. R. negalvojo, kad ginklo laikymas yra neteisėtas ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Liudytojos teigimu, ginklas buvo metalinis ir panašus šaunamąjį (t. 4, b. l. 93).

146. Atlikus ginklo ir šovinių balistinį tyrimą, buvo surašyta 2017 m. birželio 16 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad tyrimui pateiktas pistoletas yra pramoninės gamybos dujinis pistoletas BLOW MINI 8, Nr. 9-000794, skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis pistoletas priskiriamas šaunamiesiems ginklams, C ginklų kategorijai. Pistoletas pateiktoje būklėje yra tinkamas šaudyti tik nesisteminiais šūviais (stringa nuleistuko trauklė, todėl prieš kiekvieną šūvį reikia ranka, nuėmus kairės pusės kriauną, kilstelėti trauklę į viršų; pašalinus trauklės sraigtį galima šaudyti šiam ginklui nustatytu pusiau automatiniu režimu). Tyrimui pateikti du šoviniai yra pramoninės gamybos, 8 mm kalibro garsiniai pistoletiniai šoviniai, skirti šaudyti 8 mm kalibro dujiniu pistoletu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra priskiriami šaudmenims, skirtiems C ginklų kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šoviniai šaudymui tinkami (t. 9, b. l. 5–7).

147. Svarbu pažymėti, jog Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6 punkte (2010 m. lapkričio 18 d. Nr. XI-1146) nustatyta, kad dujiniai pistoletai (revolveriai) priskiriami C kategorijos ginklams, kuriems įsigyti ir laikyti reikalingas leidimas (Įstatymo 12, 13 straipsniai). Pagal šio įstatymo priedo 2 straipsnio 2 dalį, asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.) turėjo šio įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. liepos1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti tokius ginklus.

148. Taigi A. R. gyvenamojoje vietoje rastas dujinis pistoletas ir du šoviniai būtų vertinami kaip leistini tik tuo atveju, jeigu jie po priimtų minėto įstatymo pakeitimų būtų įgyti asmens, turinčio atitinkamą leidimą.

149. Nagrinėjamu atveju tiek atleista nuo baudžiamosios atsakomybės A. R., tiek liudytoju apklaustas A. Š. teisme tvirtino, kad A. Š. ginklą su šoviniais įsigijo teisėtai be jokio leidimo ir padovanojo A. R. iki Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimų įsigaliojimo 2011 m. kovo 1 d., kuomet leidimas įgyti ir laikyti tokio tipo šaunamąjį ginklą ir šovinius buvo nereikalingas. Byloje nėra jokių galimybių paneigti šiuos asmenų teiginius dėl ginklo įsigijimo momento. Kaip minėta, byloje nėra jokių kitų duomenų apie tai, iš ko, kada ir už kokią kainą ar kokiu būdu A.R. dujinį pistoletą su šoviniais įgijo, o vien iš laikymo fakto negali būti preziumuojamas ir ginklo ir šovinių įgijimas.

150. Nors atleista nuo baudžiamosios atsakomybės A. R. teigia, kad maniusi, jog pistoletas, kurį gimtadienio proga gavo dovanų iš A. Š., yra žaislinis, supratimo apie ginklus neturi ir ginklo netikrino, tačiau tokia jos versija yra paneigta byloje esančiais įrodymais, kurie patvirtina A. R. suvokimą dėl neteisėto šaunamojo ginklo laikymo. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. R. turėjo ir galėjo žinoti, kad tai yra ginklas ir jam skirti šoviniai, o jų laikymui yra keliami specialūs reikalavimai, tačiau ji teisės aktų nustatyta tvarka ginklo neužregistravo ir negavo leidimo jį turėti.

151. Šią išvadą patvirtina ne tik aukščiau minėti liudytojos N. S. parodymai, bet ir 2017 m. birželio 16 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys. Balistinio tyrimo metu pateiktas tirti ginklas ir šoviniai buvo nufotografuoti. Iš fotonuotraukos matyti, kad ginklas ir šoviniai vizualiai atrodo kaip tikri ir negali būti laikomi žaisliniais. Tokie bylos įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad šiuo atveju A. R. nebuvo jokio pagrindo manyti, kad jos turimas (laikomas) ginklas yra žaislinis.

152. Nors liudytojas A. Š. teisme parodė, kad dovanojant A. R. dujinį pistoletą su jame esančiais šoviniais, jai pasakė, jog tai kaip žaislas, panašus į daiktą bobutėms pagąsdinti, tačiau tokie liudytojo teiginiai nekeičia faktinių aplinkybių vertinimo ir nesudaro pagrindo paneigti kitais tinkamais bei pakankamais įrodymais byloje nustatyto ginklo laikymo fakto. Be to, šis liudytojas teisme parodė, kad ginklas buvo panašus į žaislinį dėl savo dydžio, buvo nedidelis. A. Š. taip pat paaiškino, kad padovanojo A. R. dujinį pistoletą su šoviniais, kuriuos gavusį ši nustebo ir pasakė, jog dar nusišaus. A. R. jo neklausė, kaip elgtis su pistoletu, o jis savo iniciatyva to taip pat neparodė. Ginklas buvo metalinis, ne plastikinis (t. 14, b. l. 72–73). Tokie liudytojo A. Š. parodymai taip pat leidžia spręsti, kad A. R. nuo pat pradžių suprato, jog jai buvo padovanotas šaunamasis ginklas.

153. Priešingai, nei skunde nurodo apeliantė, jos paaiškinimai dėl supratimo apie ginklus neturėjimo ir nesinaudojimo jais bei nuteistojo R. R. paaiškinimai dėl ginklų nebuvimo namuose, jam gyvenant kartu su A. R., nekeičia faktinių aplinkybių vertinimo ir nesudaro pagrindo paneigti kitais tinkamais bei pakankamais įrodymais byloje nustatyto disponavimo šaunamuoju ginklu ir šoviniais, juos laikant, fakto.

154. Svarbu pažymėti, jog Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 6 punkte (2010 m. lapkričio 18 d. Nr. XI-1146) nustatyta, kad dujiniai pistoletai (revolveriai) priskiriami C kategorijos ginklams, kuriems įsigyti ir laikyti reikalingas leidimas (Įstatymo 12, 13 straipsniai). Pagal šio įstatymo priedo 2 straipsnio 2 dalį, asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.) turėjo šio įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti tokius ginklus. Todėl A. R., net ir gavusi ginklą dovanų, iki 2014 m. liepos 1 d. turėjo pareigą pateikti prašymą, kad gautų leidimą laikyti turimą dujinį pistoletą. Skunde nepagrįstai teigiama, kad dovanų gauto ginklo, apie kurį buvo pamiršusi, laikymas negalėjo sukelti jokių teisiškai reikšmingų pasekmių. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės.

155. Taigi, apibendrinant kas buvo išdėstyta, konstatuotina, jog byloje nėra jokių įrodymų, galinčių paneigti atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. R. ir liudytojo A. Š. teiginius, kad A. Š. ginklą įsigijo teisėtai be jokio leidimo ir padovanojo jai iki Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimų įsigaliojimo 2011 m. kovo 1 d., kuomet leidimas įgyti ir laikyti tokio tipo šaunamąjį ginklą ir šovinius buvo nereikalingas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esama pakankamai duomenų, kurie patvirtina A. R. atsakomybę dėl neteisėto šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo. Kaip nurodyta anksčiau, BK 253 straipsnio 1 dalies dispozicijoje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas šaunamąjį ginklą ir šaudmenis įgyja ir laiko neturėdamas leidimo. Konkrečiu atveju, A. R. neturėjo leidimą laikyti dujinį pistoletą ir šovinius. Išnagrinėti įrodymai patvirtina ne tik nusikaltimo objektyviuosius, tačiau ir subjektyviuosius požymius. Byloje įrodyta, kad A. R. suprato, kad laiko šaunamąjį ginklą neturėdama teisėto pagrindo, ir norėjo taip veikti, t. y. ji veikė tiesiogine tyčia. Dėl to teismas A. R. pagrįstai pripažino kalta ir jos nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

156. Kaip minėta, kaltinimas dalyje dėl šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimo tyrimo nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens nepasitvirtino, nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad A. R. padarė šią nusikalstamos veikos (BK 253 straipsnio 1 dalies) sudėtyje numatytą alternatyvią veiką. Tokios alternatyvios veikos (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui negali būti keliamas mažesnis reikalavimas arba toks reikalavimas iš viso nevykdomas. Todėl paminėtas nusikalstamos veikos alternatyvus požymis – šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimas nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens iš pareikšto kaltinimo šalinamas.

157. Skundžiamame nuosprendyje teismas pažymėjo, kad dujinis ginklas buvo įgytas 2011 m., kuomet jam laikyti nebuvo reikalingas leidimas, ir tokie ginklai laisvai cirkuliavo civilinėje apyvartoje, šiuo metu jis priskiriamas prie mažiau pavojingų – C kategorijos ginklų nepasižymi dideliu pavojingumu dėl savo konstrukcijos, leidžiančios įgyvendinti jo kovines savybes ir galimybę padaryti žmogaus gyvybei pavojingus sužalojimus. Teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes bei tai, kad nenustatytas A. R. naudojimosi šiuo ginklu faktas, padarė išvadą, kad A. R. padaryta veika nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas. Tokia veika negali būti vertinama kaip pavojinga ir atitinkanti tokį pavojingumo laipsnį, kai patrauktam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui yra skiriama kriminalinė bausmė. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atleidžiama, tokią jos veiką pripažįstant mažareikšme, ir byla toje dalyje nutraukiama (BK 37 straipsnis, BPK 254 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su šiuo vertinimu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šioje dalyje nekeičia.

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo ir kitų klausimų

158. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna, padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 5 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) buvo nustatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, parduotas ar dėl kitų priežasčių dingęs ir dėl to jo negalima paimti natūra, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal teismų praktiką pripažįstama, jog iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, kad neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, Nr. 2K-329/2011, Nr. 2K-7-84/2012 ir kt.). Nustatant konfiskuotiną sumą, būtina atsižvelgti, kokią konkrečią naudą iš nusikalstamos veikos asmuo gavo, koks jo vaidmuo darant nusikalstamą veiką bei kitus duomenis, reikšmingus konkrečios naudos gavimui identifikuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531/2012).

159. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis A. K. iš nusikalstamų veikų gavo turtinę naudą. Automobilis „VW Passat“ įsigytas nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu, iš lėšų, kurios buvo gautos iš kaltinamojo R. R. už nusikalstamu būdu įgyto turto pardavimą. Nors automobilis „VW Passat“ nuosavybės teise priklauso G. K. (t. 8 , b. l. 100), tačiau A. K. transporto priemone naudojosi nuolat ir buvo tikrasis transporto priemonės savininkas ir naudotojas. Byloje nustatyta ir tai, kad nuteistasis D. R. vogtus kaušus ir rampas vežė transporto priemone – „Dodge Sprinter 2500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nors transporto priemonę „Dodge Sprinter 2500“ ir registruotas J. R. vardu, tačiau buvo naudojama D. R. ir būtent jis buvo tikrasis savininkas.

160. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip iš nusikalstamos veikos gautą rezultatą, konfiskavo iš nuteistojo A. K. – automobilį „VW Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), iš automobilio „VW Passat CC“ apžiūros metu paimtus 1600 Eur ir jo asmens kratos metu paimtus 150 Eur, 120 Lenkijos zlotų ir 10 Didžiosios Britanijos svarų; kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę – iš nuteistojo D. R. konfiskavo transporto priemonę „Dodge Sprinter 2500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. K. nuspręsta išieškoti likusią konfiskuotino turto vertę – 84453,08 eurų. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – traktorių „Fendt 514“, VIN (duomenys neskelbtini), nuspręsta grąžinti Danijos draudimo bendrovei „Codan“, veikiančiai per įgaliotą atstovą UAB „Alfa Baltic“.

161. Nuteistojo A. K. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai iš nuteistojo A. K. konfiskavo turtą – A. K. sulaikymo metu rastus pinigus, t. y. 1750 Eur (teisėjų kolegijos pastebėjimas – iš tiesų šią sumą sudarantys 1 600 Eur buvo rasti ir paimti automobilio apžiūros metu, o 150 Eur buvo paimti A. K. asmens kratos metu). Pasak gynėjo, šie pinigai buvo rasti A. K. gyvenimo draugės R. M. piniginėje, šie pinigai yra jos legaliai gautos pajamos (t. 10 b, l. 25–31), skirtos statybinėms medžiagoms įsigyti. Taip pat nuteistojo A. K. gynėjas nesutinka su teismo išvada konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą jo motinai nuosavybes teise priklausantį automobilį „VW Passat CC“. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad automobilis „VW Passat CC“ buvo įsigytas iš nelegalių pajamų. Nuteistasis D. R. apeliaciniame skunde taip pat ginčiją pirmosios instancijos teismo išvadą dėl transporto priemonių konfiskavimo. Nurodo, kad jis yra sąžiningas traktoriaus „Fendt 514 ProfilPlius“ įgijėjas, todėl šis traktorius jam turi būti sugrąžintas. Nustačius, kad D. R. nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, taip pat turi būti grąžinta ir jo tėvui priklausanti konfiskuota transporto priemonė, kuri nėra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teisėjų kolegija su apeliantų teiginiais sutinka iš dalies.

162. Nuteistojo A. K. gynėjo teiginiai, kad 1600 Eur, rastiems ir paimtiems „VW Passat CC“ automobilio apžiūros metu, neteisingai ir nemotyvuotai taikytas BK 72 straipsnio nuostatos, yra pagrįsti. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apžiūros metu automobilyje „VW Passat“ rasti 1600 Eur yra nusikalstamos veikos rezultatas ir dėl to jie turi būti konfiskuojami. Pažymėtina, kad BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai. Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja teismą baudžiamojo proceso tvarka nustatyti, kad turtas atitinka konfiskuotino turto požymius ir teismo baigiamajame akte nurodyti, kaip jis buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką arba kokiu būdu kaltininkas gavo naudos, t. y. išdėstyti motyvus, pagrindžiančius teismo išvadą, kad konfiskuojamas turtas pripažintinas nusikalstamos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu. Skundžiamame nuosprendyje jokių BK 72 straipsnio taikymo motyvų dėl automobilyje „VW Passat CC“ rastų 1600 Eur konfiskavimo nėra nurodyta, formaliai konstatuojant, kad šie pinigai konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

163. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, šie pinigai buvo piniginėje, rastoje R. M. priklausančioje rankinėje, kuri buvo palikta ant automobilio priekinės keleivio sėdynės (t. 7, b. l. 100–104). Byloje yra pateikti R. M. AB „Swedbank“ banke esančios sąskaitos išrašai apie 2014-2015 m. į sąskaitą pervestą jos darbo užmokestį ir Sodros išmokas (t. 10, b. l. 23–26), taip pat pažymos iš trijų darboviečių apie išmokėto darbo užmokesčio dydį už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2017 m. birželio mėnesio (t. 10, b. l. 27–28). Šie duomenys patvirtina, kad R. M. turėjo pastovų legalių pajamų šaltinį. Nors ji turėjo ir išlaidų (apie kurias duomenų nepateikta) tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ji galėjo sutaupyti tokią pinigų sumą iš gaunamų pastovių pajamų. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad ši pinigų suma buvo skirta statybinėms medžiagoms įsigyti. Nors byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie pradėtus ir vykdytus statybos, remonto darbus, tačiau tokie apelianto teiginiai taip pat nepaneigti. Priešingai, byloje nėra jokių duomenų (pavyzdžiui, kriminalinės žvalgybos metu surinktos informacijos, slapto sekimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo metu gautos informacijos), sudarančių pagrindą manyti, kad minėtus pinigus R. M. gavo būtent iš A. K. nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas apžiūros automobilyje „VW Passat CC“ metu rastus ir paimtus 1600 Eur nusikalstamos veikos rezultatu ir juos konfiskuodamas pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu, panaikinant R. M. priklausančių 1600 Eur konfiskavimą ir šiuos pinigus grąžinant R. M..

164. Nuteistojo A. K. gynėjas apeliaciniame skunde, ginčijant A. K. inkriminuotų nusikaltimų apimtį, ginčija ir pirmosios instancijos teismo išvadą, kad A. K. iš nusikalstamų veikų gavo 90 000 Eur turtinės naudos ir ši suma, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, konfiskuotina iš A. K.. Pasak apelianto, sudarant sandorius taip pat dalyvavo ir lenkų tautybės asmuo, kuriam A. K. į Lenkiją veždavo visas gautas lėšas, ir pats už traktorius jokių lėšų negavo. Be to, skundžiamame nuosprendyje neįvertintas ir M. J. vaidmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į tyrimą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad visą turtinę naudą gavo tik vienas A. K.. Tokie apelianto teiginiai pagristi iš dalies.

165. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad padedant D. R., A. K. realizavo didelės vertės žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą – žemės ūkio techniką – R. R. už 90000 Eur, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad pinigus R. R. perdavė A. K., o A. K. versiją dėl lenkų tautybės asmens dalyvavimo nusikaltimų padaryme paneigia bylos objektyvūs įrodymai, nusprendė išieškoti visą šią sumą iš A. K.. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada išieškoti turto vertę atitinkančią pinigų sumą vien tik iš A. K., neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos. Lietuvos Aukščiausias teismas yra pažymėjęs, kad, jei turtą iš nusikalstamos veikos gavo keli bendrininkai, tačiau šio turto pas juos nerandama, ir nenustatyta kiekvienam iš bendrininkų atitekusi turto dalis, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš bendrininkų gali išieškoti lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-497-511/2015, Nr. 2K-83-942/2018, Nr. 2K-126-511/2019, Nr. 2K-144-693/2019, Nr. 2K-175-1073/2019).

166. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kokia pinigų dalis gautos iš R. R. 90000 Eur sumos atiteko kiekvienam iš nusikaltimų padaryme dalyvavusiam asmeniui. Tačiau aplinkybė, kad nenustatyta, kokiomis proporcijomis bendrininkai pasidalijo gautą sumą, nesudaro teisinio pagrindo apskritai netaikyti turto konfiskavimo, kai nustatytas nusikaltimo faktas ir bendrų veiksmų rezultatas – gauti pinigai. Teisėjų kolegija, remiantis suformuota kasacinio teismo jurisprudencija ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, sprendžia, kad iš A.K. šiuo atveju konfiskuotinas vienas trečdalis iš nusikalstamos veikos gautos pinigų sumos, t. y. – 30 000 Eur. Dėl paminėtos aplinkybės pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas.

167. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistojo A. K. gynėjas, pirmosios instancijos teismas, konfiskuodamas automobilį „VW Passat“, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, padarė pagrįstą išvadą, kad nepaisant to, jog automobilis „VW Passat CC“ registruotas A. K. motinos – G. K. vardu (t. 8, b. l. 100), A. K. transporto priemone naudojosi nuolat ir buvo tikrasis automobilio savininkas ir naudotojas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti kitaip.

168. Byloje yra pateikta 2017 m. vasario 28 d. surašyta automobilio „VW Passat CC“ pirkimo –pardavimo sutarties kopija, kurioje nurodyta, kad automobilį G. K. nupirko už 3760 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. Ž. (t. 1, b. l. 167). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaip liudytojas apklaustas G. V. parodė, kad „VW Passat“ buvo firmos vardu, tačiau priklausė jo broliui A. V., kurio prašymu parodė automobilį žmogui, norinčiam jį pirkti. Liudytojas teisme nurodė į kaltinamąjį A. K. kaip asmenį, kuriam pardavė automobilį. Liudytojas paaiškino, kad pirkėjai skambino pagal internetinį skelbimą. Brolis buvo pasakęs minimalią automobilio pardavimo kainą. Kainą derino su A. K.. Pirmą dieną atvažiavęs pirkėjas paliko rankpinigius. Pirkėjas norėjo pirkti automobilį sau, tačiau pirkimo dokumentai buvo surašyti A. K. motinos vardu. Pirkimo – pardavimo sutartyje turbūt tikra kaina nurodyta, nes automobilis buvo daužtas, jis pargabentas iš JAV. Pinigus už automobilį gavo iš A. K.. Dalį sumos norėjo sumokėti svarais, tačiau liudytojas jų nepriėmė. A. K. negalėjo svarus pakeisti į eurus, todėl dalį pinigų paskolino jo (A. K.) draugas (t. 15, b. l. 136; t. 3, b. l. 149–150). Ikiteisminio tyrimo metu G. V. papildomai parodė, kad susitikus su A. K. antrą kartą dėl automobilio perregistravimo, A. K. draugas, kuris buvo kartu ir pirmo susitikimo metu, atvyko automobiliu „BMW X5“, o A. K. su motina kitu automobiliu. Dalį sumos už automobilį A. K. davė eurais, o dalį sumos norėjo duoti svarais, tačiau jis atsisakė imti svarus. A. K. važiavo į banką iškeisti svarus į eurus, bet to nepavyko padaryti. Tuomet A. K. draugas iš savo piniginės išėmė trūkstamą dalį pinigų. Liudytojas nematė, ar A. K. pastarajam atidavė svarus. Moteris, kurios vardu buvo užregistruotas automobilis, jokių pinigų liudytojui nedavė, į pokalbius nesikišo, tik pasirašė reikiamuose dokumentuose. Kažkuriuo momentu kažkuris vyriškis pasiūlė jam įsigyti ekskavatoriuką, vyriškiai minėjo, kad būna užsienyje (t. 3, b. l. 149–150). Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad G. V. atpažino A. K. kaip asmenį, kuris atvyko apžiūrėti automobilį „VW Passat“ ir jį nupirko (t. 3, b. l. 152–155), ir M. J. kaip asmenį, kuris dalyvavo kartu su pirkėju apžiūrint ir perkant automobilį, taip pat davė trūkstamą pinigų dalį už automobilį, kai žemesniam vyriškiui nepavyko išsikeisti svarų (t. 3, b. l. 156–160).

169. Tokie liudytojo G. V. parodymai leidžia spręsti, kad A. K. už automobilį atsiskaitė ne G. K., o savo turimais pinigais. Nėra pagrindo netikėti tokiais liudytojo parodymais, nes juos patvirtina objektyvūs bylos duomenys. Bylos duomenimis, 2016 m. rugsėjo 21 d. G. K. įsigijo automobilį „BMW 520D“ (t. 7, b. l. 168), kurį 2017 m. vasario 21 d. pardavė (t. 7, b. l. 169). 2017 m. vasario 20 d. AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo G. K. 1157,15 Eur už automobilio avariją, įvykusią 2017 m. vasario 13 d. Škotijoje, Aberdyne (t. 7, b. l. 172). Liudytoja G. K. parodymais nustatyta, kad ji automobilio nevairuoja, todėl ji negalėjo padaryti minėtos automobilio avarijos. Objektyvus bylos duomenys patvirtina ir tai, kad šiuo laikotarpiu A. K. buvo Aberdyne, Anglijoje. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad kratos A. K. gyvenamosios vietos metu paimtas ir apžiūrėtas, be kita ko, 2017 m. vasario 7 d. lėktuvo London Luton – Aberdeen įlaipinimo bilietas A. K. vardu, trys 2017 m. vasario 8 d. ir 2017 m. vasario 17 d. Aberdyno parduotuvėje apsipirkimo kvitai (t. 7, b. l. 177–178, 180, 186, 189) ir jo asmens kratos metu 2017 m. gegužės 5 d. paimtoje piniginėje rasti ir paimti, be kita ko, 10 Didžiosios Britanijos svarų (t. 7, b. l. 177). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad automobiliu „BMW 520D“ Aberdyne naudojosi ir avariją padarė būtent A. K.. Be to, 2017 m. vasario 7 d. – 2017 m. vasario 17 d. laikotarpiu A. K., prieš susitikimą su G. V. dėl automobilio pirkimo, lankėsi Anglijoje ir disponavimo Didžiosios Britanijos svarais sterlingais tiek kelionės, tiek buvimo Lietuvoje metu. Todėl A. K. ketinimas už automobilį atsiskaityti, dalį sumos sumokant Didžiosios Britanijos svarais, ir galėjimas tai padaryti yra realus ir patvirtintas objektyviai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

170. Vertinant nuteistojo A. K. motinos G. K. galimybes įsigyti skundžiamu nuosprendžiu konfiskuotą automobilį „VW Passat CC“, pažymėtina, jog pagal bylos duomenis G. K. turėjo piniginių lėšų automobiliui įsigyti. Tačiau ši aplinkybė, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia gynėjas nepaneigia išvados, kad A. K. už minėtą automobilį atsiskaitė savo pinigais.

171. Nusikalstamos veikos, už kurių padarymą A. K. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padarytos, o pinigai už nusikalstamu būdu gautą žemės ūkio techniką A. K. per kelis kartus buvo perduoti 2017 m. vasario – balandžio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku. Atsižvelgiant į tai, kad iki 2017 m. vasario 28 d. automobilio „VW Passat CC“ pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo ir liudytojui G. V. pinigų už automobilį perdavimo, A. K. iš R. R. jau buvo gavęs dalį pinigų už žemės ūkio techniką, pagrįstai laikytina, kad paminėtas automobilis buvo nupirktas už pinigus gautus iš nusikalstamos veikos. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino automobilį „VW Passat CC“ nusikalstamos veikos rezultatu ir jį konfiskavo, todėl tinkamai taikė BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas.

172. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į BK 72 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatą, kurioje numatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį. Apsimestinių sandorių atveju tikroji šalių sutartis sudaroma turint tikslą pridengti kitą sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnis). Šioje byloje nustatytos aplinkybės apie „VW Passat CC“ faktinį savininką leidžia spręsti, jog automobilį „VW Passat CC“ A. K. įsigijo už pinigus, gautus iš nusikalstamos veikos, o automobilis registruotas G. K. vardu sudarant apsimestinį sandorį ir siekiant nuslėpti tikrąjį automobilio savininką ir neteisėtų gautų pinigų kilmę. Nagrinėjamoje byloje, priimdamas sprendimą konfiskuoti automobilį „VW Passat CC“, pirmosios instancijos teismas nenurodė BK 72 straipsnio 4 dalies 2 punkto, taikomo, kai konfiskuotinas turtas buvo perleistas trečiajam asmeniui sudarius apsimestinį sandorį, nors formaliai konstatavo tokių aplinkybių buvimą. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad toks baudžiamasis įstatymas G. K. vardu registruotam konfiskuojamam turtui turėjo būti taikytas. Šioje dalyje pirmosios instancijos nuosprendis tikslinamas, nurodant, kad automobilis „VW Passat CC“ konfiskuojamas ir pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 2 punktą.

173. BK 72 straipsnio 5 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) buvo nustatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, parduotas ar dėl kitų priežasčių dingęs ir dėl to jo negalima paimti natūra, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nusprendus iš A. K. konfiskuoti 30 000 Eur iš šios sumos atimamos sumos, kurios jau buvo konfiskuotos pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nustatant galutinę iš A. K. konfiskuotiną sumą – 26 053,08 Eur (30000-3760-150-28,45-8,47 = 26 053,08)

174. Nuteistasis D. R. nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, buvo konfiskuota jo tėvui – J.. R. – nuosavybės teise priklausanti transporto priemone – mikroautobusas „Dodge Sprinter 2500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonė. Apelianto įsitikinimu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymui.

175. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog tai, ar konkretus turtas atitinka uždraustos veikos įrankio, priemonės ar rezultato apibrėžimą, visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles.

176. Teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi byloje surinktų įrodomų visumą, konstatavo, kad D. R. automobilyje rasti du kaušai ir A. R. ūkyje kratos metu rastos rampos, priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo pagrobtos 2016 m. gruodžio 8–10 dienomis, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš sodybos (duomenys neskelbtini)kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau, kad šių daiktų vagystę įvykdė D. R. ir A. K., įrodymų nepakanka. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos įrodymai neleidžia neginčytinai tvirtinti, kad D. R. ir A. K., kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias dvi metalines užvažiavimo rampas ir du kaušus. Dėl to D. R. ir A. K. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį išteisintini, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

177. Esant nurodytoms aplinkybėms, automobilio „Dodge Sprinter 2500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimas konfiskuotinu turtu nėra teisingas, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas), grąžinant paminėtą transporto priemonę jos savininkui.

178. Skundžiamame nuosprendyje nuodyta ir tai, kad nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – be kita ko, traktorius „Fendt 514“, VIN (duomenys neskelbtini), grąžintinas Danijos draudimo bendrovei „Codan“, veikiančiai per įgaliotą atstovą UAB „Alfa Baltic“. Nuteistasis D. R. nesutinka su šia teismo išvada ir apeliaciniame nurodo, kad jis yra sąžiningas traktoriaus „Fendt 514 ProfilPlius“ įgijėjas, todėl šis traktorius jam turi būti sugrąžintas. Toks apelianto teiginys atmetamas kaip nepagrįstas.

179. Iš naujo įvertinus baudžiamosios bylos įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiame nuosprendyje konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog D. R. įgijo traktorių „Fendt“, žinodamas, kad jis įgytas nusikalstamu būdu. Todėl D. R. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.

180. BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka. Remiantis civiliniu teisiniu reguliavimu, faktas, kad kilnojamasis daiktas buvo pagrobtas iš savininko, suteikia šiam teisę išreikalauti šį daiktą ir iš sąžiningo įgijėjo. Šį reikalavimą savininkas gali pareikšti per trejus metus nuo daikto praradimo momento (CK 4.96 straipsnio 1 dalis).

181. Bylos duomenys patvirtina, kad civilinis ieškovas UAB „Alfa Baltic“ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė prašymą dėl traktoriaus „Fendt“, VIN (duomenys neskelbtini), grąžinimo jiems, kaip teisėtiems Danijos draudimo bendrovės „Codan“ įgaliotiems asmenims (t. 13, b. l. 184). Danijos draudimo kompanija „Codan“ išmokėjo kompensaciją už šį traktorių, ir tuo pagrindu tapo šios transporto priemones savininke (t. 2, b. l. 186–187). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad minėtas traktorius turi būti grąžintas jo teisėtam savininkui – Danijos draudimo bendrovei „Codan“, veikiančiai per įgaliotą atstovą UAB „Alfa Baltic“. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta, nuteistojo D. R. apeliacinio skundo argumentai keisti tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinio pagrindo nesudaro.

Dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais

182. Nuteistųjų A. R., R. R., D. R. ir nuteistojo A. K. gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad, apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, kurie sutrukdė Kauno apygardos teismui priimti teisingą ir teisėtą sprendimą. Visi tokio pobūdžio apeliacinių skundų argumentai atmetami. Įrodymų leistinumo klausimas pirmosios instancijos teismo buvo išspręstas teisingai, o dėl įrodymų pakankamumo teisėjų kolegija jau pasisakė aptardama kiekvieną atskirą nusikalstamą veiką.

183. Kaip galima spręsti iš apeliacinių skundų turinio, nuteistieji A. R., R. R., D. R. ir nuteistojo A. K. gynėjas ginčija kai kurių įrodymų (kriminalinės žvalgybos veiksmų, kratos, įtariamojo R. R. 2017 m. gegužės 5d. apklausos, policijos pareigūnų apklausų atlikimo) leistinumą motyvuodami tuo, jog procesiniai veiksmai atlikti netinkamai arba neturint tam teisėto pagrindo ar BPK 162 straipsnyje numatyto leidimo panaudoti kitame ikiteisminiame tyrime gautus duomenis. Tokie apeliantų argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

184. Įrodymų leistinumo kriterijus apibrėžtas BPK 20 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais veiksmais. Tai reiškia, jog spręsdamas, ar išnagrinėti bylos duomenys pripažintini įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams, ir nustatyti, ar juos patvirtina kiti bylos duomenys.

185. Kaip nepagrįstas atmetamas ir nuteistojo D. R., R. R. ir nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinių skundų argumentas, kad nuteistųjų atžvilgiu nebuvo jokio teisėto teisinio ir faktinio pagrindo vykdyti žvalgybinius veiksmus, fiksuoti pokalbius. Kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamojoje byloje, jei duomenys buvo surinkti, esant teisiniam ir faktiniam pagrindui atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, o patys kriminalinės žvalgybos veiksmai atlikti tiksliai laikantis jų atlikimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-696/2016, Nr. 2K-57-696/2017). Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas, be kitų atvejų, atliekamas, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, nurodytus šiame straipsnyje, taip pat apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis. Pagal teismų praktiką šio pobūdžio informacija yra laikoma faktiniu kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, Nr. 2K-313/2010, Nr. 2K-P-94-895/2015, Nr. 2K-161-693/2019, Nr. 2K-119-689/2020). Pagrindinė prielaida tinkamai įvertinti slaptų tyrimo veiksmų metu gautų duomenų leistinumą, taip pat ir patikimumą, yra bylą nagrinėjančiam teismui, taip pat ir kitiems proceso dalyviams, aiškus faktinis ir teisinis tokių veiksmų atlikimo pagrindas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje byla po bylos formuojami reikalavimai, susiję su faktiniu ir teisiniu slaptų tyrimo veiksmų pagrindais: sankcionavimo forma ir turiniu, taip pat jų realizavimo proporcingumu, trukme, ikiteisminio tyrimo pradėjimo laiku ir kt. Kasacinės instancijos teismas nurodo, kad jei dalis reikšmingos baudžiamajam procesui informacijos yra surenkama vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymu (Kriminalinės žvalgybos įstatymu), tai iš baudžiamosios bylos medžiagos turi būti aišku, kokie Operatyvinės veiklos įstatyme (Kriminalinės žvalgybos įstatyme) numatyti veiksmai buvo atlikti, taip pat turi būti galimybė patikrinti, ar renkant informaciją buvo laikytasi Operatyvinės veiklos įstatyme (Kriminalinės žvalgybos įstatyme) nustatytų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-507/2017). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad nutarties dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodyta sankcionuojamų operatyvinių veiksmų pavadinimas, turinys, apimtis, laikas ir asmuo ar asmenys, prieš kuriuos leidžiama atlikti operatyvinius veiksmus. Leidimas atlikti operatyvinius (kriminalinės žvalgybos) veiksmus turi būti kiek įmanoma tikslesnis, kad proceso dalyviai ir bylą nagrinėjantys teismai galėtų įvertinti tų veiksmų teisėtumą (teisinį pagrindą) ir pagrįstumą (faktinį pagrindą), būtent, būtų aišku, kokie veiksmai, kur, prieš kokius asmenis, kiek laiko galėjo būti vykdomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-976/2017).

186. Bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose, gynyba akcentavo įrodymų, gautų atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, leistinumo klausimą, siedama tai su faktinio pastarųjų veiksmų atlikimo pagrindo nebuvimu. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji D. R., R. R. ir nuteistojo A. K. gynėjas taip pat pateikė su pastarųjų duomenų vertinimu susijusius argumentus. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija plačiau pasisako dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautų duomenų teisėtumo.

187. Teisinis pagrindas Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10, 12 straipsniuose nurodytiems kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti yra apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys. Šio pagrindo buvimas nagrinėjamoje byloje abejonių nekelia. Jo neginčija ir proceso dalyviai. Byloje yra tiek prokuroro motyvuoti teikimai dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo sankcionavimo, tiek Kauno apygardos teismo nutartys, priimtos išnagrinėjus ir patenkinus šiuos teikimus. Kaip matyti iš išslaptintų 2017 m. sausio 24 d. teikimo dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir 2017 m. sausio 24 d. Kauno apygardos teismo nutarties, kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo sankcionuoti tinkamo subjekto, turint informaciją apie tai, jog A. K. ir D. R. gali būti susiję su nusikalstamų veikų, priskiriamų apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai darymu (BK 178 straipsnio 2 dalis ir BK 260 straipsnio 1 dalis), nutartyje nurodyti konkretūs sankcionuoti veiksmai bei jų vykdymo laikotarpis (t. 6, b. l. 39–41; t. 16, b. l. 33). Iš išslaptinto 2017 m. kovo 22 d. teikimo dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir 2017 m. kovo 22 d. Kauno apygardos teismo nutarties, kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo sankcionuoti tinkamo subjekto, turint informaciją apie tai, jog R. R. gali būti susiję su nusikalstamų veikų, priskiriamų apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai darymu (BK 178 straipsnio 2 dalis, 189 straipsnio 2 dalis, 199 straipsnis, 199² straipsnis, 260 straipsnio 1 dalis), nutartyje nurodyti konkretūs sankcionuoti veiksmai bei jų vykdymo laikotarpis (t. 6, b. l. 45–46; t. 16, b. l. 30). Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis R. R., tarp išslaptinto 2017 m. kovo 22 d. teikimo dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir 2017 m. kovo 22 d. Kauno apygardos teismo nutarties nenustatyta jokių prieštaravimų, prašomų ir leidžiamų veiksmų apimtis visiškai sutampa. Iš išslaptinto 2017 m. kovo 22 d. teikimo dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir 2017 m. kovo 22 d. Kauno apygardos teismo nutarties, kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo sankcionuoti tinkamo subjekto, turint informaciją apie tai, jog A. K. gali būti susiję su nusikalstamų veikų, priskiriamų apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai darymu (BK 178 straipsnio 2 dalis, 189 straipsnio 2 dalis, 199 straipsnis, 199² straipsnis, 260 straipsnis), nutartyje nurodyti konkretūs sankcionuoti veiksmai bei jų vykdymo laikotarpis (t. 6, b. l. 47–49; t. 16, b. l. 31). Šie prokuroro teikimai ir teismo nutartys, pagarsinti teisiamajame posėdyje (t. 16, b. l. 67), leidžia teigti, kad buvo faktinis ir teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, o šių veiksmų atlikimo metu gauti duomenys atitinka reikalavimus, keliamus įrodymams. Be to, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė šiuo klausimu, nurodydamas visus minėtus procesinius dokumentus, esančius nagrinėjamoje byloje, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.

188. Nuteistojo A. K. gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad nutraukus/sustabdžius ikiteisminį tyrimą dėl keturračio vagystės, buvo inicijuotas neteisėtas pokalbių pasiklausymas pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą. Nors gynėjas teigia manantis, kad sankcionuojant elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolę šioje baudžiamojoje byloje, pareigūnai panaudojo tą pačią ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini)gautą informaciją ir galimai neteisėtai, pakartotinai ja pateikė Kauno apygardos teismui, siekiant sankcionuoti neteisėtą tolimesnį pokalbių pasiklausymą, tačiau tokie jo teiginiai neparemti jokiais duomenimis ir yra prielaidų pobūdžio. Teismo išsireikalautoje (duomenys neskelbtini)apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. P. 2017 m. sausio 20 d. pažymoje dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos pradėjimo nurodytas kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimo pagrindas, o būtent A. K. ir D. R. galimai daromas nusikalstamas (t. 17, b. l. 108), kurios visiškai sutampa su nurodytais išslaptintuose 2017 m. sausio 24 d. prokuroro teikime ir Kauno apygardos teismo nutartyje. Šioje pažymoje esančių duomenų pobūdis neleidžia daryti išvadą, jog kriminalinės žvalgybos tyrimas pradėtas panaudojant informaciją, gautą atliekant kitą ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina ir tai, kad pirminė kriminalinės žvalgybos informacija gali būti gaunama ir neatliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų, kuriems pagal jų pobūdį ir (ar) atlikimo trukmę reikalinga prokuroro ar teismo sankcija. Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kriminalinės žvalgybos subjektai turi teisę rinkti informaciją, skirtą kriminalinės žvalgybos uždaviniams įgyvendinti, naudodamiesi asmenų pagalba; atlikdami visuomenės informavimo priemonėse skleidžiamos viešosios informacijos stebėseną; naudodamiesi kriminalinės žvalgybos informacinės sistemos duomenimis ir kt. Šios teisėjų kolegijos išvados pagrįstumą netiesiogiai patvirtina ir (duomenys neskelbtini)apskrities VPK viršininko A. J. paaiškinimai teisme dėl žvalgybinės informacijos gavimo. Liudytojas parodė, kad tokios informacijos pateikimas yra ribojamas ir jis negali pasakyti, kokią informaciją turi pateikti kriminalinės žvalgybos subjektas, jog būtų galima pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą (t. 15, b. l. 20–21). Taigi visa apimtimi išslaptinti kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje esančių dokumentų negalima, nes nebūtų užtikrinta asmenų teisių ir teisėtų interesų apsauga, taip pat kiltų pavojus kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių ir kitų kriminalinėje veikloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, nebūtų garantuotas slapto bendradarbiavimo konfidencialumas. Apeliantų minima iš dalies išslaptinta 2017 m. sausio 20 d. pažyma dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos pradėjimo ir 2017 m. kovo 21 d. tarnybinis pranešimas dėl informacijos gautos panaudojus technines priemones specialia tvarka nepatvirtina teisėto ir objektyvaus pagrindo kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti nebuvimo (t. 17, b. l. 108, 109–110). Pažymėtina, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas pradedamas, kai kriminalinės žvalgybos institucija disponuoja bendra pakankama informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis. Ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus duomenų apie nusikalstamą veiką, nustačius nusikalstamos veikos požymius. Taigi galimi atvejai, kai ikiteisminis tyrimas pradedamas ne dėl visos kriminalinės žvalgybos subjektų turimos pirminės informacijos arba pradedamas dėl veikų, kurios yra panašios savo pobūdžiu į tas veikas, dėl kurių buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad gavus tokią informaciją apie labai sunkius, sunkius ar apysunkius, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus, nusikaltimus ir turint pagrindą manyti, jog ji yra pakankama ir gali atitikti tikrovę, nėra objektyvaus pagrindo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimą, siekiant užtikrinti tinkamą kriminalinės žvalgybos uždavinių įgyvendinimą (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 4 straipsnis). Be to, nagrinėjamu atveju minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta informacija dėl A. K. galimos žinomai nusikalstamu būdu gauto turto realizavimo veikos iš dalies pasitvirtino. Vėliau remiantis šiais duomenimis buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tad teigti, kad išslaptintos nutartys nutartis buvo priimtos nesivadovaujant Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais reikalavimais, nėra jokio pagrindo. Pradėjus ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje byloje, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautus duomenis patvirtino duomenys, gauti atliekant BPK nustatytus procesinius veiksmus (apklausiant liudytojus, išreikalaujant dokumentus, atliekant kratas ir kt.), todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pažeista.

189. Teisėjų kolegija atmeta ir nuteistojo R. R. apeliacinius skundo argumentus, susijusius su telefoninių pokalbių, gautų atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, vertinimo. Nors apeliantas teigia, kad pokalbiai buvo atrinkti ir pateikti į bylą selektyviai, nepilno turinio, tačiau tokie jo teiginiai nepaneigia juose užfiksuotos informacijos teisingumo.

190. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis policijos pareigūnų parodymais, kadangi jie atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus ir suinteresuoti bylos baigtimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nedraudžia vadovautis ir grįsti apkaltinamojo nuosprendžio būtent tokių liudytojų, t. y. pareigūnų, parodymais, ypač atsižvelgiant į byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų rūšį, jų specifiką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų parodymais. Kaip ir pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad minėti asmenys, taip pat ir dalyvavę atliekant ikiteisminį tyrimą, yra suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, BPK 276 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareigūnai Ž. U., D. B. siekė apkalbėti nuteistuosius D. R. ir A. K., klastodami ar rinkdami juos kaltinančius įrodymus. Teisme liudytoju apklaustas D. B. patvirtino liudytojo Ž. U. vykdytos apklausos pagrindą, jos fiksavimo rezultatus. Teisme liudytojais apklausti pareigūnai S. S. nurodė aplinkybes, susijusias su R. R. apklausa, jos fiksavimu, S. S. – dėl aplinkybių, susijusių su kratų ir apžiūrų atlikimu, kitų liudytojų apklausomis, R. P. – dėl aplinkybių, susijusių su žvalgybinio tyrimo pradėjimu ir atlikimu. Duomenų, kad šie liudytojai, nors ir policijos pareigūnai, būtų buvę suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti, iškraipyti nurodamas faktines aplinkybes, apeliantai nepateikė, duomenų, kurie leistų abejoti jų duotų parodymų tikrumu ir objektyvumu, byloje taip pat nėra. Todėl nuteistojo A. K. apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamas klausimas dėl šių liudytojų duotų parodymų patikimumo, Ž. U. apklausos, dėl kitame tyrime užfiksuotų aplinkybių, vykdymo teisėtumo ir leistinumo. Pažymėtina ir tai, kad apelianto nurodomas BPK 162 straipsnyje pažeidimas šiuo atveju nebuvo padarytas, nes Ž. U. apklausai ir apklausos protokolui nebuvo reikalingas minėtame straipsnyje nurodomas sprendimas (leidimas) dėl informacijos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje.

191. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad kaip liudytojo apklausto pareigūno A. J. teisme duoti parodymai, kad prieš apklausą belaukiant advokato D. R. paaiškino traktorių R. R. padavimo aplinkybes, prisipažino dėl rampų ir kaušų vagystės (t. 14, b. l. 60–62), neatitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintą įrodymų sąvoką ir negalėjo būti vertinti kaip įrodymai, nes toks prisipažinimas iš D. R. buvo gautas ne įstatymų nustatyta tvarka (BPK 20 straipsnio 1 dalies pažeidimas) ir pažeidus reikalavimą duomenis rinkti tik teisėtais būdais (BPK 20 straipsnio 4 dalies pažeidimas). Nors toks pokalbis su D. K. nebuvo įformintas kaip apklausa, tačiau formaliai tai atitiko apklausą ir tokia situacija pažeidė asmens teises, visų pirma, teisę neduoti parodymų prieš save, atsisakyti duoti parodymus ar atsakyti tik į kai kuriuos klausimus, teisę į gynėją, jis nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų teikimą ir pan. Įstatymų nenumatytu būdu gauti prisipažinimai negali turėti aukštesnės įrodomosios vertės už BPK nustatyta tvarka užfiksuotus parodymus. Pagal BPK 276 straipsnį ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui per apklausą, net ir tuo atveju, kai tokios apklausos metu buvo preciziškai laikomasi visų procesinių taisyklių ir garantijų, duoti parodymai nelaikomi savarankišku įrodymu ir teismo posėdžio metu gali būti skelbiami tik norint teisingai vertinti kitus įrodymus. Neužtikrinus jokių de facto įtariamo asmens teisių, per BPK nenumatytą procedūrą gauti prisipažinimai negali būti laikomi labiau įrodymų sampratą atitinkančiais ir patikimesniais duomenimis už duomenis, užfiksuotus BPK nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro surašytame įtariamojo apklausos protokole. Todėl negalima remtis pareigūnų parodymais toje dalyje, kurioje jie nurodė, apie ką buvo kalbėta neformalioje apklausoje. Pažymėtina, kad šiuo nuosprendžiu pirmosios instancijos nuosprendis D. R. ir A. K. atžvilgiu dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje naikintinas ir D. R. ir A. K. išteisintini, nes jų kaltė neįrodyta. Apeliacinės instancijos teismas, darydami išvadas apie faktines bylos aplinkybes, nesirėmė liudytojo A. J. parodymais, apie D. R. nurodytas aplinkybes pokalbio prieš apklausą metu, o savo išvadas grindė tik BPK nustatyta tvarka gautais leistinais įrodymais, vertindami juos su kitais byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais.

192. Nuteistasis D. R. ginčija 2017 m. gegužės 6 d. pas D. R. tėvus atliktos kratos, kai buvo rastas ir paimtas traktorius „Fendt 514“ bei jo dokumentai (t. 5, b. l. 23–27), teisėtumą. Bylos duomenys patvirtina, kad krata atlikta ir surašytas kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kokie daiktai kurioje vietoje rasti ir paimti, jie nufotografuoti, vadovaujantis BPK 145, 149 straipsniuose nustatytais reikalavimais. Tai, kad apeliantas nesutinka su kratos atlikimo pagrindu, nepaneigia kratos atlikimo teisėtumo. Be to, kaip minėta, šiuo nuosprendžiu pirmosios instancijos nuosprendis D. R. ir A. K. atžvilgiu dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje naikintinas ir D. R. ir A. K. išteisintini, nes jų kaltė neįrodyta, todėl ir kratos metu surastas traktorius šiuo atveju neturi jokios reikšmės apelianto teisinei padėčiai.

193. Nuteistojo D. R. apeliaciniame skunde nurodoma, kad negali būti vertinami R. R. 2017 m. gegužės 6 d. apklausoje, kurioje jis apklaustas kaip įtariamasis, duoti parodymai (t. 12, b. l. 31–33), nes tuo metu jis buvo ne tokios būklės, kai gali duoti parodymus, t. y. stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl R. R. būklės apklausos metu parodymus yra davusi ir liudytoja apklausta R. R. sugyventinė A.V., kuri patvirtino, kad tiek jų gyvenamosios kratos, tiek apklausos metu R. R. buvo neblaivus, prieš tai jis savaitę vartojo alkoholį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas aiškinosi tokios R. R. apklausos atlikimo aplinkybes, dėl to apklausė ir patį R. R., kuris patvirtino, kad per kratą buvo labai apsvaigęs, o šios apklausos neprisimena (t. 14, b. l. 177; t. 18, b. l. 28). Dėl šios R. R. būklės teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai S. S., D. B. ir A. J., tądien dalyvavę procesinių veiksmų atlikime, nurodė, kad tiesiogiai bendravo su R. K. ir jis buvo normalios būklės, niekam nesukėlė įtarimų, kad jis neblaivus ir reikia patikrinti girtumą (t. 14, 91–94, 166–169, 60–62). Duomenų, kad pastarieji, nors ir policijos pareigūnai, būtų buvę suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti, iškraipyti nurodamas faktines aplinkybes, apeliantas nepateikė, duomenų, kurie leistų abejoti jų duotų parodymų tikrumu ir objektyvumu, byloje taip pat nėra. Nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat nekeliamas klausimas dėl šių liudytojų duotų parodymų patikimumo. Be to, šiame protokole R. R. savo ranka užrašė, jog perskaitė, surašyta teisingai, ir pasirašė (t. 12, b. l. 31–33), savo suranka surašė, kad nuo gynėjo dalyvavimo atsisako. Todėl nėra jokio pagrindo abejoti šių R. R. parodymų teisingumu, juolab, kad vėlesni jo parodymai iš dalies sutapo su jo pirminiais parodymais. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad apie R. R. teisės į gynybą pažeidimą, kitus procesinius pažeidimus nuteistasis R. R. nurodė tik pirmosios instancijos teisme. Dėl to tokius nuteistųjų D. R. ir R. R. teiginius teisėjų kolegija atmeta kaip deklaratyvius.

194. Apeliantai kaip vieną iš pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių pažeidimų nurodo ir tai, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, iš anksto nusistatęs prieš juos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176/2010, Nr. 2K-193/2010, Nr. 2K-132/2015, Nr. 2K-7-124-648/2015 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, peticijos Nr.42095/98; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-507/2016). Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių realių faktų, kurie keltų abejonių dėl bylą pirmąja instancija nagrinėjusio teismo nešališkumo ar asmeninio tendencingumo. Taip pat iš teisiamojo posėdžio protokolo įrašų nėra pagrindo daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo procesas buvo organizuojamas ir proceso veiksmai atlikti tokiu būdu, kuris rodytų, jog kaltinamiesiems buvo reiškiamas išankstinis priešiškumas. Atsakant į apeliantų teiginius dėl šališko pirmosios instancijos teismo, pažymėtina, jog sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad teismas – konkretus teisėjas ar teisėjų kolegija stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir svarbus, bet nėra lemiamas. Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Išvada, kad bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas turi būti objektyviai pagrįsta. Be to, kaip įtvirtinta teismų praktikoje, nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-243/2009, Nr. 2K-195/2010, Nr. 2K-550/2010). Teisėjų kolegija, vertindama kitus apeliantų argumentus, susijusius su galimu pirmosios instancijos teismo šališkumu, pažymi, kad, priešingai nei teigia apeliantai, tiek nuteistųjų, tiek jų gynėjų teisminio bylos nagrinėjimo metu teikti prašymai buvo sprendžiami įvairiai (tiek juos tenkinant, tiek atmetant), laikantis rungimosi principo ir neišskiriant nė vienos iš proceso šalies. Kiekvieną savo sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo, žodžiu paaiškindamas proceso dalyviams tokių sprendimų priėmimo motyvus. Tiek liudytojai, tiek nuteistieji buvo apklausti viešame teismo posėdyje, suteikiant galimybę užduoti jiems klausimus, komentuoti ir ginčyti šių proceso dalyvių parodymus. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad tiek nuteistieji, tiek jų gynėjai šiomis teisėmis aktyviai naudojosi. Todėl šioje byloje pagrindo abejoti skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo nešališkumu dėl nuteistųjų A. R., R. R., D. R. ir nuteistojo A. K. gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodytų neesminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo nėra.

195. Kaip galima suprasti iš nuteistųjų A. R., D. R. ir R. R. apeliacinių skundų turinio, kaip pagrindinį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą jie nurodo tai, kad buvo pažeistos BPK 219, 256 straipsnių, reglamentuojančių kaltinamojo akto turinį ir kaltinimo pakeitimą teisme, nuostatos. Anot apeliantų, netinkamai ir neaiškiai suformuluojant kaltinimą, taip pat, keičiant kaltinimą R. R. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, apeliantui nepagrįstai buvo papildomai nurodytos kaltinamajame akte nenurodytos aplinkybės, buvo pažeista kaltinamųjų teisė į teisminę gynybą bei toks pažeidimas laikytinas esminiu. Tokie apeliantų argumentai nepagrįsti.

196. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2019 m. birželio 13 d. prašymą pakeisti A. K. kaltinimą, kuriame kaltinamajame akte nurodytos esminės faktinės nusikalstamų veikų, numatytų BK 216 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybės pakeistos iš esmės skirtingomis, ir veikos perkvalifikuotos į BK 189 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), kitos faktinės aplinkybės patikslintos (t.17, b. l. 16); taip pat prašymą pakeisti R. R. kaltinimą, kuriame kaltinamajame akte nurodytos esminės faktinės nusikalstamų veikų, numatytų BK 189 straipsnio 2 dalyje, (dvi nusikalstamos veikos) padarymo aplinkybės pakeistos iš esmės skirtingomis, jas patikslinant (t. 17, b. l. 17); taip pat prašymą pakeisti A. R. kaltinimą, kuriame kaltinamajame akte nurodytos esminės faktinės nusikalstamų veikų, numatytų BK 189 straipsnio 2 dalyje, (dvi nusikalstamos veikos) padarymo aplinkybės pakeistos iš esmės skirtingomis, jas patikslinant (t. 17, b. l. 18); taip pat prašymą pakeisti D. R. kaltinimą, kuriame kaltinamajame akte nurodytos esminės faktinės nusikalstamų veikų, numatytų BK 189 straipsnio 2 dalyje (dėl traktoriaus „Fendt“) ir 24 straipsnio 6 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos dėl traktoriaus ir trijų krautuvų), padarymo aplinkybės pakeistos iš esmės skirtingomis, jas patikslinant (t. 17, b. l. 19). Pirmosios instancijos teismas pakeistus kaltinimus priėmė bei, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, skundžiamu nuosprendžiu pripažino V. K., R. R., A. R. ir D. R. kaltais ir pagal jiems pakeistus kaltinimus patikslinus esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, be to, A. K. veiksmus kvalifikuojant ne pagal 216 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 189 straipsnio 2 dalį.

197. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Byla perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje nutartimi, jei su byla susipažinęs teisėjas nustato, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme (BPK 233 straipsnio 1 dalis). Taigi, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia prokuroro surašytas kaltinamasis aktas, kuriame be kitų aplinkybių nurodoma, kokie asmenys, kokiomis nusikalstamomis veikomis yra kaltinami, ir teisėjo priimta nutartis bylą pagal surašytą kaltinamąjį aktą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal BPK 255 straipsnio 2 dalį kaltinamasis gali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, jei apie tokią galimybę prieš tai jam iš anksto pranešta teisiamajame posėdyje. Kaltinime nurodytų veikos faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisiamojo posėdžio metu tvarka reglamentuota BPK 256 straipsnyje, pagal kurią pradinis kaltinimas iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos gali būti keičiamas, jeigu: 1) iš esmės keičiasi veikos faktinės aplinkybės; 2) faktinės aplinkybės iš esmės nesikeičia, bet veika buvo neteisingai kvalifikuota.

198. Taigi, atsižvelgus į aptartą teisinį reglamentavimą, prokuroras turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, taip pat pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės ar pakeistas veikos kvalifikavimas. Tokiu būdu matyti, kad prašyme dėl kaltinimo keitimo, įstatymo leidėjo nėra numatytas reikalavimas kartu nurodyti analogiškus duomenis kaip ir kaltinamajame akte, kaip antai bylos duomenis (įrodymus), jeigu jie iš esmės nesikeičia grindžiant prašymą pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, taip pat pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Todėl, vien toks prašymo pakeisti kaltinimą padavimas, nurodant (patikslinant) tik keičiamas kaltinimų dalis, pažeidimu nelaikomas. Šiuo aspektu nepagrįstu teisėjų kolegija pripažįsta ir nuteistojo R. R. apeliacinio skundo argumentą, kad, keičiant kaltinimą, kaltinamajame akte nenurodytos faktinės aplinkybės “pigiau nei rinkoje“, nepatikslinus, kokia tokios technikos vidutinė rinkos kaina, inkriminavimas pasunkino jo padėtį. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad tiek prašyme pakeisti R. R. kaltinimą pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), tiek skundžiamame nuosprendyje R. R. pripažįstant kaltu dėl šių nusikalstamų veikų padarymo, nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašant inkriminuojamus nusikaltimus nėra nurodoma apelianto paminėta aplinkybė.

199. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus tiek į kaltinamajame akte, tiek ir į pakeistame kaltinime nuteistiesiems įkaltintų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, negalima spręsti, kad pagal esamus bylos duomenis nebuvo galima suprasti A. K., R. R., A. R. ir D. R. reiškiamų kaltinimų esmės. Esminės aplinkybės, kuo šie nuteistieji kaltinami, buvo gana aiškios ir suprantamos. Be to, pačių nuteistųjų duotų parodymų turinys apie jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nesudaro pagrindo manyti, kad dėl to, gynyba būtų buvusi kitokia nei buvo. Kaip matyti, nuteistieji išdėstė poziciją, tiek dėl kaltinamajame akte, tiek dėl prokuroro prašymų pakeisti kaltinimą iš esmės skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, jiems inkriminuojamų veikų padarymo. Nuteistieji kartu su gynėjais pasiruošė procesui ir veiksmingai jame dalyvavo, gindamiesi nuo jiems pareikštų kaltinimų ir pateikdami teismui savo poziciją. Todėl konstatuotina, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos nebuvo peržengtos ir BPK 44 straipsnio 7 dalies, 255, 256 straipsnių pažeidimai nepadaryti.

Dėl bausmių paskyrimo ir subendrinimo

200. Kaip nurodyta aukščiau, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuteistųjų R. R., D. R. ir A. K. atžvilgiu dalis keičiama, juos išteisinus (R. R. – dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 3061 straipsnio 1 dalyje; A. K. – dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 3061 straipsnio 1 dalyje; D. R. – dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje (dėl traktoriaus „Fendt“), o A. K. atžvilgiu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) pašalinus kaltinimo dalį dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo. Teisėjų kolegija iš naujo persvarsčiusi klausimą dėl nuteistiesiems už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtų bausmių teisėtumo ir pagrįstumo bei bausmių subendrinimo, konstatuoja, kad net ir išteisinus nuteistuosius dėl dalies kaltinimų bei A. K. atžvilgiu sumažinus veiksmų apimtį, jiems už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės rūšies parinkimo ir jos dydžio nustatymo, išskyrus dėl A. K. pagal BK 304 straipsnio 1 dalies paskirtos bausmės, yra teisėta ir pagrįsta. Teisinio pagrindo keisti nuteistiesiems paskirtas bausmes, švelninat jų rūšį ar mažinant jų trukmę, išskyrus minėtą atvejį, dėl kurio bus pasisakyta žemiau, nėra, todėl bausmės paliekamos nepakeistos.

201. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. R. už padarytas nusikalstamas veikas apygardos teismas paskyrė tinkamo dydžio bausmes. BK 189 straipsnio 2 dalies sankcijoje, galiojusioje nusikalstamų veikų padarymo metu, buvo nustatyta, kad asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu už dvi apysunkes nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 2 dalyje, R. R. paskyrė atitinkamai 100 ir 120 MGL baudą. Parinkdamas švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą ir nustatydamas baudų dydžius, teismas įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje ir 61 straipsnyje nustatytas aplinkybes ir nustatė tokio dydžio baudas, kurios yra ženkliai mažesnės, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte, galiojusiame nusikalstamų veikų padarymo metu, nustatytas šios bausmės vidurkis. Todėl R. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams, todėl yra teisingos ir paliktinos nepakeistos. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. R. paskirtą galutinę subendrintą bausmę – 150 MGL (5649 Eur) dydžio baudą, nes ji yra teisinga. Ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas išteisino R. R. pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), neturi įtakos galutinės subendrintos paskyrimui, nes už šias veikas paskirtos bausmės buvo bendrintos apėmimo būdu.

202. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. R. už padarytas nusikalstamas veikas apygardos teismas paskyrė tinkamo dydžio bausmes. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu už dvi apysunkes nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 2 dalyje, D. R. paskyrė atitinkamai 60 ir 80 MGL baudą. Parinkdamas už nusikaltimus, numatytus BK 189 straipsnio 2 dalyje, šio straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą ir nustatydamas jos dydį, teismas įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje ir 61 straipsnyje nustatytas aplinkybes ir nustatė tokio dydžio baudas, kurios yra ženkliai mažesnės, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte, galiojusiame nusikalstamų veikų padarymo metu, nustatytas šios bausmės vidurkis. Bausmė, paskirta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimas 1 metams, taip pat paskirta nepažeidžiant BK 48 straipsnio 2 dalies reikalavimų, ir neviršija nustatyto bausmės vidurkio. Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Todėl D. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams, todėl yra teisingos ir paliktinos nepakeistos. Bendrinant D. R. paskirtas bausmes atsižvelgiama, kad D. R. pagal dvi nusikalstamas veikas išteisinamas. Bausmės paskirtos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 189 straipsnio 2 dalį tarpusavyje bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį (30 MGL) švelnesnės bausmės ir galutinę subendrintą bausmę už šias veikas paskiriant 110 (4142,6 Eur) MGL dydžio baudą. Bauda kaip švelnesnė bausmė nekeičiama į laisvės apribojimą, todėl skiriama su kita bausme galutinę subendrintą bausmę D. R. nustatant 1 (vienus) metus laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtą keičiančiose programose ir 110 (4142,6 Eur) MGL dydžio baudą.

203. Aptariant bausmės paskyrimą A. K., pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu už dvi apysunkes nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 2 dalyje, paskyrė terminuotas laisvės atėmimo bausmes atitinkamai vieneriems metams keturiems mėnesiams ir vieneriems metams šešiems mėnesiams. Šios bausmės paskirtos nepažeidžiant BK 48 straipsnio 2 dalies reikalavimų, ir tik nežymiai viršija nustatytą bausmės vidurkį. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu A. K. paskyrė laisvės atėmimą šešiems mėnesiams. Šios A. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams, todėl yra teisingos ir paliktinos nepakeistos. BK 304 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu už šią veiką A. K. paskyrė 50 parų arešto bausmę. Tačiau už baudžiamojo nusižengimo padarymą, o ši veika būtent ir priskiriama baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis), vadovaujantis BK 49 straipsnio 3 dalimi, gali būti skiriama nuo 10 iki 45 parų arešto. Todėl, įvertinus A. K. vaidmenį šio nusikaltimo padaryme ir jo atliktų veiksmų apimtį, teisėjų kolegija už šios veikos padarymą skiria jam 30 parų areštą. Paskyrus šias bausmes jos tarpusavyje subendrinamos dalinai sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį – šešis mėnesius – už veikos numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje padarymą (krautuvų epizodas) bei 3 mėnesius – už veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje padarymą, o bausmę, paskirtą pagal BK 304 straipsnio 1 dalį apimant (BK 63 straipsnio 2 ir 4 dalys) ir galutinę subendrintą bausmę A. K. paskiriant 2 metus ir 3 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – 3 (trimis) mėnesiais ir galutinę subendrintą bausmę paskiriant 2 (du) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką A. K. įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. gegužės 5 d. 18.20 val. iki 2018 m. vasario 22 d. (9mėnesiai 18 parų). Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dviem) metams, įpareigojant A. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti elgesio pataisos programose.

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 236 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 2, 3,4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. R. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dėl traktoriaus „Fendt“ įgijimo) ir D. R. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dėl traktoriaus „Fendt“ įgijimo) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. R. ir A. K. nuteisti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. D. R. ir A. K. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį išteisintini, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Po nuosprendžio įsiteisėjimo šią bylos dalį perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių tą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl D. R. paskirtų bausmių subendrinimo, galutinės bausmės paskyrimo ir suėmimo įskaitymo ir šiuos klausimus išspręsti iš naujo.

D. R. paskirtas bausmes pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 189 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) tarpusavyje subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį (30 MGL) švelnesnės bausmės ir subendrintą bausmę už šias veikas paskiriant 110 (4142,6 Eur) MGL dydžio baudą. (BK 63 straipsnio 4 dalis)

D. R. paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, paskirtą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, subendrinti su prieš tai subendrinta bauda paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtą keičiančiose programose ir 110 (4142,6 Eur) MGL dydžio baudą (BK 63 straipsnio 1 dalis, 65 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką D. R. įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. sausio 1 d. 18.10 val. iki 2017 m. sausio 3 d. 14.00 val. ir nuo 2017 m. gegužės 6 d. 15.05 val. iki 2017 m. gegužės 8 d. 14.45 val. (4 paros), vieną parą prilyginant dviem laisvės apribojimo paroms.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. R. ir A. K. nuteisti pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos). A. K. pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) išteisintini, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. R. R. pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) išteisintini jam nepadarius šių nusikalstamų veikų.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. K. pagal BK 304 straipsnio 1 dalį paskirta 50 parų arešto bausmė, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. K. paskirtų bausmių subendrinimo, galutinės bausmės paskyrimo, suėmimo įskaitymo bei BK 75 straipsnio nuostatų taikymo ir šiuos klausimus išspręsti iš naujo.

A. K. paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti dalinai sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (traktoriaus ir krautuvo epizodas) pridedant dalį – šešis mėnesius – bausmės už veikos numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje padarymą (krautuvų epizodas) bei 3 mėnesius – už veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje padarymą, o bausmę, paskirtą pagal BK 304 straipsnio 1 dalį apimant (BK 63 straipsnio 2, 4 ir 5 dalys).

Galutinę subendrintą bausmę A. K. paskirti 2 metus ir 3 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – 3 (trimis) mėnesiais ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 (du) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką A. K. įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. gegužės 5 d. 18.20 val. iki 2018 m. vasario 22 d. (9 mėnesiai 18 parų).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant A. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti elgesio pataisos programose.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl nustatytų A. K. nusikalstamų veikų, numatytų BK 189 straipsnio 2 dalyje, pašalinti aplinkybes susijusias su nusikalstamu būdu gautos technikos įgijimu.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. R. nuteista pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir jai už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bei paskirta subendrinta bausmė. A. R. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) išteisinti, jai nepadarius šių nusikalstamų veikų.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. K. nuspręsta išieškoti likusią konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 84453,08 Eur, ir nustatyti, kad iš A. K. išieškotina – 26053,08 (dvidešimt šeši tūkstančiai penkiasdešimt trys Eurai ir aštuoni centai) Eur pinigų suma.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš A. K. konfiskuoti 1750 Eur. Iš A. K. konfiskuoti 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur, paimtus jo asmens kratos metu, o 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Eur – grąžinti R. M..

Nustatyti, kad nusikalstamos veikos rezultatas – automobilis „VW Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskuojamas vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 2 punktu.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas automobilis „Dodge Sprinter 2500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)ir šį automobilį grąžinti jo savininkui J. R..

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuteistojo P. P. apeliacinį skundą atmesti.