Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo A. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kaltinamojo A. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria netenkintas kaltinamojo A. K. prašymas pakeisti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros dienotvarkės sąlygas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, A. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 306¹ straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalį, 304 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį.

2. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 7 d. nutartimi A. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, kurio terminas vėlesnėmis to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartimi kaltinamajam A. K. trims mėnesiams pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į intensyvią priežiūrą 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 22 d., įpareigojant kaltinamąjį A. K. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, adresu: (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme ir dalyvavimu teismo posėdžiuose. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 16 d. nutartimi sušvelnino kaltinamajam paskirtas intensyvios priežiūros sąlygas ir leido kiekvieną darbo dieną, nuo 8:00 val. dėvint elektroninį stebėjimo įtaisą, išvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), į darbo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir iki 15 val. grįžti iš darbo vietos (duomenys neskelbtini), į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

3. Kaltinamasis A. K. pateikė teismui prašymą leisti jam kiekvieną darbo dieną, nuo 8:00 val. iki 15:00 val., dėvint elektroninį stebėjimo įtaisą, išvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), kai tai tiesiogiai susiję su darbo funkcijų atlikimu, neišvykstant už (duomenys neskelbtini) apskrities ribų. Taip pat leisti nedarbo dienomis nuo 11 iki 16 val. dėvint elektroninį stebėjimo įtaisą, išvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), neišvykstant už (duomenys neskelbtini) apskrities ribų. Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi kaltinamojo A. K. prašymą atmetė.

4. Kauno apygardos teisme 2018 m. gegužės 8 d. buvo gautas kaltinamojo A. K. skundas Lietuvos apeliaciniam teismui dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atsisakyta pakeisti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros dienotvarkės sąlygas. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartimi atsisakyta priimti kaltinamojo A. K. skundą, motyvuojant tuo, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis yra neskundžiama.

5. Skundu Lietuvos apeliaciniam teismui kaltinamasis A. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį ir priimti jo 2018 m. gegužės 8 d. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atsisakyta pakeisti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros dienotvarkės sąlygas. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, nemotyvuota ir pažeidžia jo teisėtus lūkesčius bei teisę į apeliacinį procesą, todėl turi būti panaikinta. Skundžiama nutartis priimta tik formaliai, paviršutiniškai, neįvertinus bylos aplinkybių ir neatsižvelgiant į ypatingai reikšmingų aplinkybių visumą bei nuosekliai formuojamą teismų praktiką.

6. Kaltinamasis pažymi, kad iš BPK 439 straipsnio 2 dalies pateikto neskundžiamų nutarčių sąrašo matyti, jog į šį sąrašą yra įtrauktos nutartys, kuriomis yra išsprendžiami einamieji procedūriniai klausimai ir kuriomis nėra ribojamos jokios proceso dalyvių teisės, juo labiau nėra taikoma jokia procesinė prievarta. Lietuvos apeliacinis teismas yra pabrėžęs, jog prie neskundžiamų nutarčių yra priskirtos būtent tokios nutartys, kurių vykdymas iš karto užtikrina greitą ir visapusišką bylos išnagrinėjimą, tuo tarpu BPK X dalyje numatyta tvarka proceso dalyviai gali skųsti visas kitas nutartis (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-5-165/2016). BPK 439 straipsnio 2 dalyje išvardintos neskundžiamos nutartys gali būti ginčijamos paduodant apeliacinį bei kasacinį skundus. Tuo tarpu kardomųjų priemonių taikymas esmingai riboja kaltinamųjų teises būtent tuo metu, kai jos yra taikomos, todėl ir jų taikymo, pakeitimo ar panaikinimo klausimai turi būti sprendžiami proceso eigoje, nelaukiant apeliacinio ar kasacinio proceso. Kaltinamojo nuomone, atėmus iš asmens galimybę teikti skundus dėl kardomųjų priemonių bylos nagrinėjimo metu, būtų iš esmės paneigta teisė kreiptis į teismą. Be to, kaltinamasis atkreipia dėmesį, jog teismo nutartys, kuriomis yra skiriamos griežčiausios kardomosios priemonės (suėmimas, namų areštas, intensyvi priežiūra) ar tęsiamas jų taikymo terminas, yra besąlygiškai skundžiamos aukštesniajam teismui. Todėl ir taikant švelnesnes kardomąsias priemones negalima riboti kaltinamojo teisės teikti skundą aukštesniajam teismui, nes ir švelnesnės kardomosios priemonės kaltinamojo teises gali riboti ne mažesne apimtimi.

7. Kaltinamasis nurodo, kad BPK 440 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę paduoti aukštesniajam teismui skundus dėl žemesniojo teismo nutarties, jeigu mano, kad žemesniojo teismo nutartimi pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Kaltinamasis mano, jog tais atvejais, kai procesiniais sprendimais yra varžomos įstatymų garantuojamos asmenų teisės, suinteresuotiems asmenims turi būti numatyta galimybė tokius procesinius sprendimus apskųsti. Tai kyla iš teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principo, įtvirtinto tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose. Kaltinamasis atkreipia dėmesį, kad teisė ginant pažeistas teises ir laisves kreiptis į teismą, yra konstitucinė teisė, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje. Remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, asmens teisė į teisminę gynybą suponuoja kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės teisminiame procese buvo pažeistos, teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus teisme ir valstybės pareigą užtikrinti veiksmingą šios asmens teisės įgyvendinimo mechanizmą. Teisės į teisminę gynybą reikšmė ne kartą buvo pabrėžta ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktikoje. Šis teismas yra išaiškinęs, kad teisę į teismą gali įgyvendinti bet kuris asmuo, kuris mano, kad jo naudojimasis teise buvo apribotas neteisėtai (EŽTT bylos Le Compte, Van Leuven and De Meyere v. Belgium, nos. 6878/75, 7238/75). Lietuvos aukštesnieji teismai laikosi analogiškos praktikos, Lietuvos apeliacinis teismas ne vienoje nutartyje konstatavo, jog skundai aukštesniajam teismui gali būti paduodami net ir tais atvejais, kai BPK normos expressis verbis neįtvirtina, jeigu tokiomis nutartimis yra ribojamos proceso dalyvių teisės, pvz., dėl suėmimo pakeitimo kita kardomąja priemone, dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo ir kitų procesinės prievartos priemonių taikymo ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1N-97/2012, 1N-266-396/2015, 1S-25-449/2016, 1S-6-177/2016).

8. Kaltinamojo nuomone, skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis iš esmės prieštarauja aukštesniųjų teismų praktikai ir neteisėtai riboja A. K. teises bei teisėtus interesus. Kaltinamasis pažymi, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis, kuria atsisakyta pakeisti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros dienotvarkės sąlygas, tiesiogiai riboja jo konstitucines teises ir teisėtus interesus į darbą, šeimą ir laisvalaikį. Kaltinamasis negali tinkamai vykdyti savo darbinių funkcijų, rūpintis savo šeima ir artimaisiais, nevaržomai susitikti su savo gynėju aptarti jam pareikštų kaltinimų esmės. Dėl šios priežasties kaltinamasis mano, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. yra neskundžiama.

9. Kaltinamojo A. K. skundas atmetamas.

10. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, kaltinamojo A. K. skundo argumentais ir skundžiamos nutarties motyvais, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

11. Viena iš kaltinamojo, kaip nagrinėjimo teisme dalyvio, teisių, įtvirtintų BPK 22 straipsnio 3 dalyje, yra teisė teikti prašymus. Pateikti prašymus kaltinamasis gali tiek tiesiogiai BPK numatytais atvejais, tiek sprendžiant bet kurį klausimą, kai BPK apie galimybę pateikti prašymą nenurodoma. Tačiau pažymėtina, kad teisėjas, vadovaudamas procesui, laikydamasis kiekvienos šalies teise būti išklausytai principo, visais atvejais turi užtikrinti proceso operatyvumo bei koncentracijos principus, užkirsti kelią bet kokioms galimybėms vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

12. Teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą. Įstatymo leidėjas yra sudaręs visas teisines prielaidas užtikrinti, jog niekas nekaltas nebūtų nuteistas, nebūtų nepagrįstai suvaržytos asmenų, padariusių nusikaltimus, teisės, vilkinamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, baudžiamojo proceso dalyviai nepiktnaudžiautų proceso ar (ir) kitomis teisėmis. Kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, nes tik tokiu būdu užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas.

12.1. BPK aiškiai nustato procesinių sprendimų apskundimo terminus ir taisykles, privalomas visiems proceso dalyviams. BPK X dalyje yra reglamentuota žemesniųjų teismų nutarčių apskundimo aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimo tvarka. BPK 439 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat BPK nustatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. Tačiau dalis teismo priimamų nutarčių negali būti skundžiamos nei BPK X dalyje nustatyta tvarka, nei jokia kita tvarka. Paprastai tai yra tokio pobūdžio nutartys, kurių vykdymas iš karto užtikrina greitą ir visapusišką bylos išnagrinėjimą. Šios nutartys išvardytos BPK 439 straipsnio 2 dalyje, t. y. nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo.

12.2. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis A. K. 2018 m. gegužės 8 d. padavė skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria išnagrinėtas jo prašymas dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros dienotvarkės sąlygų pakeitimo. Kauno apygardos teismas, susipažinęs su kaltinamojo skundu ir konstatavęs, kad teismo nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo nėra skundžiamos BPK X dalies nustatyta tvarka, apskųstąja nutartimi kaltinamojo skundą atsisakė priimti ir grąžino jį A. K.. Atkreipiamas dėmesys, jog Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 4 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė galimybės ją apskųsti aukštesniajam teismui. Priešingai, teismas nurodė, kad nutartis neskundžiama, tačiau to nepaisydamas kaltinamasis A. K. minėtą nutartį skundė aukštesniajam teismui, paduodamas skundą per Kauno apygardos teismą.

12.3. Atsižvelgęs į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad apygardos teismas teisingai išsprendė kaltinamojo A. K. pateikto skundo dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarties priėmimo klausimą. Aukštesnysis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pateiktas kaltinamojo A. K. prašymas pakeisti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros dienotvarkės sąlygas patenka į BPK 439 straipsnio 2 dalies taikymo ribas. Nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo yra neskundžiamos, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo priimti kaltinamojo 2018 m. gegužės 8 d. skundą ir jį perduoti nagrinėti aukštesniajam teismui.

12.4. Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad BPK III dalyje yra reglamentuojamos procesinės prievartos priemonės, nurodyta šių priemonių taikymo tvarka, taip pat numatyta, kurių priemonių taikymas gali būti skundžiamas. Pagal BPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas suimtajam arba jo gynėjui numatyta teisė aukštesniajam teismui paduoti skundą dėl suėmimo paskyrimo, dėl šios kardomosios priemonės termino pratęsimo ir dėl atsisakymo skirti suėmimą ir kitos kardomosios priemonės skyrimo. Pagal BPK 132 straipsnio 5 dalies nuostatas numatyta galimybė skųsti nutartis BPK X dalyje nustatyta tvarka taip pat tik dėl namų arešto paskyrimo, jo termino pratęsimo ar atsisakymo paskirti namų areštą ar pratęsti terminą. Pagal BPK 133 straipsnio 5 dalies nuostatas prokuroro nutarimas paskirti užstatą gali būti apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui, o teisėjo ar teismo nutartis – aukštesniajam teismui. Taigi nurodyti BPK straipsniai siejami su teismo priimtų sprendimų dėl paminėtų kardomųjų priemonių taikymo peržiūrėjimu konkrečiais įstatyme įvardytais atvejais, tačiau įstatymas nenumato galimybės skųsti teismo nutarčių nei specialia, nei BPK X dalyje nustatyta tvarka, kai, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, atsisakoma tenkinti prašymą pakeisti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros dienotvarkės sąlygas.

13. Kaltinamasis A. K. skunde kaip precedentus nurodo Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamosios bylose Nr. 1N-97/2012, 1N-266-396/2015, 1S-5-165/2016, 1S-25-449/2016, 1S-6-177/2016. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1N-97/2012 buvo sprendžiamas klausimas dėl trečiojo asmens, kurio turtas buvo konfiskuotas, teisės apskųsti baudžiamąjį įsakymą. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 11 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1N-266-396/2015 padarė išvadą, kad teismo nutartis, kuria buvo išspręstas proceso dalyvio prašymas pripažinti jį nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, yra neskundžiama. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 5 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-5-165/2016 padarė išvadą, kad teismo nutartis, kuria buvo išspręstas proceso dalyvio prašymas bylą perduoti prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, yra neskundžiama. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 5 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-6-177/2016 padarė išvadą, kad teismo nutartis, kuria išspręstas prašymas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo, nepatenka į BPK 439 straipsnio 2 dalyje išvardintų neskundžiamų nutarčių sąrašą ir yra skundžiama BPK X dalyje nustatyta tvarka, nes tai tiesiogiai numato šios procesinės prievartos priemonės paskyrimą (taigi ir nepaskyrimą) reglamentuojantis BPK 151 straipsnis. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 4 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-25-449/2016 padarė išvadą, kad teismo nutartis, kuria teismas sprendė klausimą dėl bylos išskyrimo ir šį klausimą išsprendė neteisingai bei pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymus ir tuo pačiu proceso dalyvių teises, galėjo būti skundžiama BPK 440 straipsnio tvarka. Aukštesniojo teismo vertinimu, paminėtose nutartyse nagrinėtos situacijos nėra analogiškos šiai bylai, todėl nurodyti teismo procesiniai sprendimai aptariamu atveju netaikytini.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiama Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti kaltinamojo A. K. skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.