Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios M. A. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria kaltinamosios M. A. ir jos gynėjo A. Marapolsko skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarties grąžinti skundus padavusiems asmenims.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš bylos matosi, kad teisme atliekant įrodymų tyrimą, kaltinamoji M. A. į kelis teisiamuosius posėdžius neatvyko dėl ligos.

Į 2015 m. rugsėjo 30 d. vykusį teisiamąjį posėdį kaltinamoji M. A. neatvyko, jos gynėjas pateikė teismui nustatytos formos medicininę pažymą dėl kaltinamosios neatvykimo į teismą (t. 8, b. l. 169). M. A. neatvyko į 2015 m. spalio 29 d. teisiamąjį posėdį, gynėjas pateikė nustatytos formos medicininę pažymą dėl kaltinamosios neatvykimo į teismą (t. 8, b. l. 180). Į 2015 m. lapkričio 4 d. teisiamąjį posėdį kaltinamoji M. A. taip pat neatvyko dėl ligos (t. 8, b. l. 196).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Tenkinant kaltinamosios skundą, naikinamos abi nurodytos teismo nutartys, nes jos viena su kita tiesiogiai susijusios, o įvertinti teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutarties pagrįstumą šiuo atveju nėra galimybės nepatikrinus ir ankstesnės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Patikrinus abi šias teismo nutartis, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad jos yra neteisėtos ir nepagrįstos, priimtos pažeidžiant BPK reikalavimus. Be to, padaryti BPK pažeidimai esmingai pažeidė ne tik kaltinamosios M. A., bet ir kitų kaltinamųjų šioje byloje įstatymų garantuotas teises, todėl tie pažeidimai laikytini esminiais, galinčiais sukliudyti teismui priimti šioje byloje teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

BPK XIX skyriuje yra išdėstytos bendrosios baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teisme nuostatos. Šio BPK skyriaus normos aiškiai nustato bylą nagrinėjant teisme dalyvaujančius asmenis, kaltinamojo dalyvavimą teisiamajame posėdyje, kaltinamojo neatvykimo į teisiamąjį posėdį pasekmes, taip pat nustato atvejus, kada bylos nagrinėjimas atidedamas, daromos bylos nagrinėjimo teisme pertraukos, numatyta ir galimybė bylą išskirti arba bylas sujungti.

BPK 245 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimas teisme vyksta posėdyje dalyvaujant teismo iškviestiems prokurorui, nukentėjusiajam ir jo atstovui, kaltinamajam, jo atstovui pagal įstatymą ir gynėjui, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui bei jų atstovams.

BPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam. Kaltinamajam atvykti į teismą privaloma. Nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą. Kaltinamojo, kuris negali atvykti į teismą, kuriame nagrinėjama byla, arba kuris yra laikomas areštinėje, kardomojo kalinimo ar pataisos įstaigoje, dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.

Tuo tarpu BPK 254 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali šio Kodekso 234 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju bylą išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai byloje yra keli kaltinamieji, bylą galima išskirti ir atidėti dėl vienų kaltinamųjų ir nagrinėti toliau dėl kitų kaltinamųjų. Tačiau jeigu atskiras nagrinėjimas kenkia nagrinėjimo teisme išsamumui, visos bylos nagrinėjimas atidedamas.

Pagal bendrąsias bylos nagrinėjimo teisme nuostatas ir jau išvardintus konkrečius BPK straipsnius, kaltinamojo dalyvavimas pirmosios instancijos teismo posėdyje, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, yra būtinas ir privalomas. Jei kaltinamasis į teisiamąjį posėdį neatvyko, turi būti daroma posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas. Kai kaltinamasis sužalotas arba suserga sunkia liga ir dėl to negali dalyvauti teisiamajame posėdyje, posėdžio pertrauka daroma arba bylos nagrinėjimas atidedamas kol kaltinamasis pasveiks. Pažymėtina, kad posėdžio pertrauka daroma arba bylos nagrinėjimas atidedamas ir tais atvejais, kai byloje yra ne vienas, o keli kaltinamieji ir bent vienas iš jų į teisiamąjį posėdį neatvyksta. Baudžiamojo proceso įstatymai atidėti bylos nagrinėjimą vieno kaltinamojo atžvilgiu ir tęsti bylos nagrinėjimą kitų kaltinamųjų atžvilgiu galimybės nenumato. BPK 234 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas bylos nagrinėjimo atidėjimas reiškia visos bylos nagrinėjimo atidėjimą, tačiau to paties straipsnio 4 dalis numato galimybę bylą vieno ar kelių kaltinamųjų atžvilgiu išskirti, jeigu tai padeda išskirtas bylas išnagrinėti greičiau. Tuo tarpu BPK 254 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad kai byloje yra keli kaltinamieji, bylą galima išskirti ir atidėti dėl vienų kaltinamųjų ir nagrinėti toliau dėl kitų kaltinamųjų. Tačiau jeigu atskiras nagrinėjimas kenkia nagrinėjimo teisme išsamumui, visos bylos nagrinėjimas atidedamas. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai į teisiamąjį posėdį neatvyksta vienas ar keli kaltinamieji taip pat ir dėl ligos, o kiti kaltinamieji posėdyje dalyvauja, teismas gali nutarti toliau nagrinėti bylą dėl dalyvaujančių posėdyje kaltinamųjų, o dėl nedalyvaujančių – bylą atidėti, tačiau pirmiau būtinai priėmus nutartį dėl nedalyvaujančių kaltinamųjų bylą išskirti. Tik nutarus bylą išskirti, byla dėl kaltinamųjų, dėl kurių ji išskirta, ir atidedama. Jei kaltinamasis dėl kurio byla išskirta, serga, byla dėl jo atidedama kol kaltinamasis pasveiks.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamajai M. A. ne pirmą kartą neatvykus į posėdį dėl ligos, teismas 2015 m. lapkričio 4 d. priėmė nutartį bylą dėl kaltinamosios M. A. atidėti, kol ji pasveiks, o kitų kaltinamųjų atžvilgiu bylą nagrinėti toliau. Šią nutartį teismas priėmė vadovaujantis BPK 234 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir 254 straipsnio 2 dalimi. Akivaizdu, kad šiuo atveju teismo priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes, kaip jau buvo nurodyta, tęsti bylos nagrinėjimą dėl kitų kaltinamųjų teismas galėjo bylą dėl M. A. ne atidėjęs, o tik bylą prieš ją išskyręs ir tik po to jau išskirtos bylos nagrinėjimą atidėjęs kol ši kaltinamoji pasveiks.

Apie tai, kad teismas netinkamai taikė BPK 254 straipsnio 2 dalies nuostatas, visiškai pagrįstai nurodoma kaltinamosios M. A. ir jos gynėjo 2015 m. gruodžio 10 d. teismui paduotuose skunduose. M. A. tame skunde taip pat nurodo, kad jei teismas dėl jos bylos neišskyrė, o tik atidėjo kol ji pasveiks, tai tokiu atveju nepagrįstai jai nebuvo leista dalyvauti 2015 m. gruodžio 4 d. teisiamajame posėdyje, į kurį ji atvyko jau būdama pasveikusi.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 439 straipsnio 2 dalimi, kaltinamosios M. A. ir jos gynėjo skundai dėl to paties teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarties buvo grąžinti skundus padavusiems asmenims. Kaip jau buvo minėta, šią nutartį teismas motyvavo tuo, kad nutartys dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, BPK X dalies tvarka yra neskundžiamos. Tačiau ši teismo nutartis irgi neteisėta ir nepagrįsta.

BPK 439 straipsnio 2 dalyje iš tikrųjų nurodyta, kad šioje BPK dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos teismų nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo. Tačiau kaltinamosios skunde visiškai pagrįstai nurodoma, kad 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi teismas šiuo atveju sprendė klausimą ne tik dėl galimumo nagrinėti bylą kam nors į teisiamąjį posėdį neatvykus, o iš tikrųjų sprendė klausimą dėl bylos išskyrimo ir šį klausimą išsprendė neteisingai ir pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymus, konkrečiai, BPK 254 straipsnio 2 dalies reikalavimus. To paties BPK 439 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę šioje Kodekso dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat šio Kodekso numatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. BPK 440 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę paduoti aukštesniajam teismui skundus dėl žemesniojo teismo nutarties, jeigu mano, kad žemesniojo teismo nutartimi pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Šiuo atveju teismas, atidėjęs bylą dėl kaltinamosios M. A., tačiau bylos dėl jos neišskyręs ir nutaręs bylą toliau nagrinėti bylą dėl kitų kaltinamųjų, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimą, nes tolesnis bylos nagrinėjimas nedalyvaujant M. A., netgi atsisakymas leisti jai dalyvauti posėdžiuose esmingai pažeidė šios kaltinamosios teises, numatytas BPK 22 straipsnio 3 dalyje ir 44 straipsnyje. Pažymėtina, kad šiuo atveju buvo pažeistos ir kitų kaltinamųjų teisės: užduoti kaltinamajai M. A. klausimus ir kt. Skundžiama 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis priimta vadovaujantis BPK 254 straipsnio 2 dalimi, numatančia bylos išskyrimą. Be to, nors šia nutartimi byla dėl M. A. ir nebuvo išskirta netinkamai taikant šį proceso įstatymą, šia nutartimi dar ir buvo esmingai pažeistos kaltinamosios teisės, taip pat ir jos teisė dalyvauti teisiamajame posėdyje nagrinėjant bylą, kurioje ji yra kaltinamoji. Todėl 2015 m. lapkričio 4 d. teismo nutartis galėjo būti skundžiama BPK 440 straipsnio tvarka ir kaltinamosios skundas skundžiama nutartimi jai grąžintas nepagrįstai.

Dėl jau išdėstytų aplinkybių aukštesnysis teismas naikina abi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. ir 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui tęsti bylos nagrinėjimą dalyvaujant kaltinamajai M. A..

Ankstesniame skunde kaltinamoji M. A. prašė ne tik panaikinti teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį, bet ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti nuo šios nutarties priėmimo momento. Aukštesniojo teismo nuomone, kokius įrodymus šioje būtina tirti iš naujo jau dalyvaujant kaltinamajai M. A., konkrečiai nustatinėti nėra pagrindo. Tai nuspręsti turi pats pirmosios instancijos teismas. Iš bylos matosi, kad bylos dėl M. A. neišskyrus, o bylą nepagrįstai dėl šios kaltinamosios tik atidėjus, teismas tęsė įrodymų tyrimą ir byloje netgi pradėtos baigiamosios kalbos. Aukštesniojo teismo nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti klausimą dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo (BPK 295 straipsnis), įrodymų tyrimą byloje atlikti griežtai laikantis BPK reikalavimų ir nepažeidžiant įstatymų garantuotų kaltinamųjų teisių. Šioje nutartyje paminėtus BPK pažeidimus ištaisyti ir pašalinti yra būtina tam, kad jie nekliudytų teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį, kuria kaltinamosios M. A. ir jos gynėjo skundai grąžinti skundus padavusiems asmenims, ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla dėl kaltinamosios M. A. atidėta iki kaltinamoji pasveiks, o baudžiamąją bylą dėl kitų kaltinamųjų nutarta nagrinėti toliau, panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą.

Baudžiamąją bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti teisiamajame posėdyje dalyvaujant kaltinamajai M. A..

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.