Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Olego Fedosiuko, susipažinusi su nuteistojo D. R. ir jo gynėjo advokato Karolio Rugio kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 12 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis D. R. ir jo gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria, atmetus nuteistojo apeliacinį skundą, paliktas galioti apkaltinamasis nuosprendis, ir nuteistojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai padarė materialiosios teisės pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, nukrypo nuo teismų praktikos, t. y. netinkamai kvalifikavo nuteistojo veiką, paskyrė neproporcingai didelę bausmę, ją netinkamai individualizavo; apeliacinės instancijos teismas nuteistąjį išteisino dėl dviejų nusikalstamų veikų (iš keturių) padarymo, tačiau bausmės reikšmingai nesumažino (pažeisti proporcingumo ir teisėtumo principai). Be to, teismai padarė esminius įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimus; byloje nebuvo tiriamas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisėtumas ir gautų duomenų leistinumas; kaltinamasis aktas neinformatyvus ir netinkamai surašytas, nenustatytos tikslios nusikalstamų veikų aplinkybės.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą, kasatoriaus prašymas.

Pažymėtina, kad tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas, kvalifikuojant nuteistojo veiksmus pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 189 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), grindžiamas nuomone, kad nusikalstamos veikos nebuvo įrodytos, nuteistojo kaltė pagrįsta prielaidomis. Kasatoriai savaip vertina bylos įrodymus (R. R., A. K. parodymus) ir daro subjektyvias išvadas, kad neįrodyta, jog nuteistasis su šiais asmenimis veikė kaip bendrininkai, nenustatyti bendrininkavimo požymiai ir su kuo kasatorius bendrininkavo. Taip pat kasatoriai teigia, kad teismai nevertino visų bylos įrodymų, nemotyvavo, kodėl vadovavosi tik faktu, jog nuteistasis D. R. supažindino R. R. su A. K., nepagrįstai prioritetą suteikė kitiems bylos įrodymams, prieštaraujantiems R. R. parodymams, vadovavosi kelių liudytojų parodymais, o ne įrodymų visuma. Taigi šie kasatorių nurodomi BK ir BPK pažeidimai grindžiami nesutikimu su atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o tai, kaip minėta, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kiti kasacinio skundo teiginiai, kad teismai nepatikrino kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisėtumo, o kaltinamasis aktas surašytas netinkamai, yra iš esmės deklaratyvūs, į šiuos klausimus atsakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (185–188, 195–199 punktai). Taigi kasatoriai konkrečiais teisiniais argumentais nepagrindė, kokias teisės aiškinimo ir taikymo klaidas teismai galimai padarė spręsdami nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimą, taip pat kokie esminiai BPK pažeidimai buvo galimai padaryti.

Kasatorių pateikti argumentai dėl netinkamai paskirtos bausmės taip pat nepatvirtina kasacijos pagrindų buvimo. Pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kasaciniame skunde nenurodyta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą skiriant bausmę, o pats bausmės dydis nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Be to, pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Kasaciniame skunde pateiktas prašymas – nuteistojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį – neatitinka BPK 382 straipsnio nuostatų, kadangi kasacinės instancijos teismas nuosprendžių nepriima.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo D. R. ir jo gynėjo advokato Karolio Rugio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.