Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Elenos Vainienės ir Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 5 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-183-530/2018 medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2016 m. gruodžio 8 – 10 dienų laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš sodybos (duomenys neskelbtini), kartu su M. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, ir D. R., slapta pagrobė svetimą turtą – UAB „M“ (duomenys pakeisti) priklausančias dvi metalines užvažiavimo rampas, kurių bendra vertė 1400 eurų, ir du ekskavatoriaus kaušus, kurių vieno vertė 250 eurų, kito – 350 eurų, bendra vertė 600 eurų, tuo UAB „M“ (duomenys pakeisti) padarė 2000 eurų turtinę žalą.

2. A. K. taip pat kaltinamas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2016 m. pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, tačiau ne anksčiau kaip 2016 m. spalio 11 d., Jungtinėje Karalystėje, tiksliau nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su M. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, įgijo didelės vertės žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą - žemės ūkio techniką - krautuvą „Manitou MLT 741“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 46324,51 Euro vertės, ir traktorių „John Deere 6125R“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 58269,25 Euro vertės, žinodamas, kad jie gauti nusikalstamu būdu - pagrobti Jungtinėje Karalystėje, suorganizavo šios technikos pargabenimą į Lietuvos Respubliką, kur ją, siekdamas įteisinti, pertvarkė, perkaldamas krautuvo „Manitou MLT 741“ visus identifikavimo numerio simbolius į (duomenys neskelbtini), o traktoriaus „John Deere 6125R“ visus identifikavimo numerio simbolius į (duomenys neskelbtini), ir padedant D. R., suradusiam asmenis galinčius pirkti žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą, sudarė su šiuo turtu susijusius sandorius - krautuvą „Manitou MLT 741“ ir traktorių „John Deere 6125R“ už 50 000 eurų 2016 m. lapkričio mėn. - 2017 m. sausio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pardavė R. R. ir A. R..

3. A. K. taip pat kaltinamas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 304 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2017 m. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, tačiau ne anksčiau kaip 2017 m. sausio 20 d., Jungtinėje Karalystėje, tiksliau nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su M. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, įgijo didelės vertės žemės ūkio techniką - krautuvą „Manitou MLT 634“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), ir krautuvą „Manitou MLT 634“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), bendros 122374,46 Euro vertės, žinodamas, kad jie gauti nusikalstamu būdu – pagrobti Jungtinėje Karalystėje, ir panaudojus pakraunant bei iškraunant krautuvus „Manitou MLT 634“ jų pačių 2016 m. gruodžio 8 – 10 d. laikotarpiu iš UAB "M“ pavogtas dvi aliuminines rampas, suorganizavo šios technikos pargabenimą į Lietuvos Respubliką, ir tarpininkaujant D. R., suvedant juos su R. R., pačiam bendraujant su juo telefonu sudarė su šiuo turtu susijusius sandorius - krautuvus „Manitou MLT 634“ už 50 000 eurų 2017 m. sausio 23 d., (duomenys neskelbtini), pardavė R. R. ir A. R., toje pačioje vietoje, turėdamas tikslą nuslėpti nusikalstamu būdu gauto turto neteisėtą kilmę, kartu su R. R. pertvarkė krautuvo „Manitou MLT 634“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinius numerius, perkaldamas visus identifikavimo numerio simbolius į (duomenys neskelbtini) ir pakeitė lenteles su suklastotais indentifikavimo numeriais. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas įteisinti nusikalstamu būdu įgytą ir pertvarkytą krautuvą „Manitou MLT 634“, suorganizavo šios žemės ūkio technikos įsigijimo dokumentų klastojimą ir užregistravimą, t. y. tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir metu pateikė D. A. krautuvo „Manitou MLT 634“ dokumentus su netikrais identifikaciniais numeriais bei paprašė jo suklastoti šio krautuvo pirkimo pardavimo sutartį ir jį užregistruoti, D. A., vykdydamas A. K. prašymą, tyrimo nenustatytoje vietoje ir laiku suklastojo krautuvo "Monitou MLT 634-120" pirkimo-pardavimo sutartį, nurodydamas joje klaidingą transporto priemonės pardavėją, suklastojo pirkėjo ir pardavėjo – D. L. ir R. R. parašus bei įrašė sutartyje A. K. suklastotus žemės ūkio technikos indentifikavimo numerius (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. kovo 30 d., ir D. A. kartu P. P., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), P. P. pateikus suklastotus dokumentus vyriausiajam specialistui L. Z., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas, krautuvą "Monitou MLT 634-120" neteisėtai užregistravo ir gavo jo dokumentus - registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstybinius numerius - (duomenys neskelbtini). A. K., tęsdamas nusikalstamą veiką bei siekdamas nuslėpti ir įteisinti už nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimą gautus pinigus, jų šaltinius bei kilmę, už dalį gautų pinigų 2017 m. kovo 2 d. įsigijo automobilį „VW Passat“, valst. (duomenys neskelbtini), G. K. vardu.

4. A. K. taip pat kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį tuo, kad iki 2017 m. gegužės 5 d. savo gyvenamojoje vietoje – bute, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą psichotropines medžiagas vartoti pats, neteisėtai disponavo – laikė dvidešimt vieną tabletę, kurių sudėtyje yra 0,042 g klonazepamo, kuris vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 (sąrašas Nr. 3 „Psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams“) yra psichotropinė medžiaga.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. K. laikinai sulaikytas 2017 m. gegužės 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 7 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, kurio terminas vėlesnėmis to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

10. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė konkretaus BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto papildomo suėmimo pagrindo, t. y. teismas nenurodė, ar byla yra sudėtinga ar didelės apimties, tokiu būdu pažeisdamas BPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatas.

11. Advokatas pažymi, kad šioje byloje kaltinimas yra pareikštas šešiems asmenims, todėl bylos nagrinėjimas ir nuosprendžio priėmimas gali užtrukti. Šioje byloje suėmimo terminas kaltinamajam A. K. tęsiamas labai ilgai. Gynėjas mano, kad švelnesnių už suėmimą kardomųjų priemonių kompleksas būtų pakankama ir veiksminga priemonė, garantuojanti, jog A. K. nedarys naujų nusikaltimų. A. K. sutiktų, jog jam būtų paskirtas 5000 eurų užstatas, kurį į teismo depozitinę sąskaitą įmokės kaltinamojo artimieji, taip pat intensyvi priežiūra. Kaltinamasis pasižada vykdyti teismo įpareigojimus ir laikytis nustatytų draudimų.

12. Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad šioje baudžiamojoje byloje nei vienam kitam kaltinamajam nebuvo paskirtas suėmimas, todėl nesuprantama, kokios išskirtinės aplinkybės verčia tokį ilgą laiką laikyti A. K. suimtą.

13. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo A. K. gynėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti, kaltinamojo gynėjas prašė jo skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

14. Kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas tenkinamas.

15. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Priešingai nei nurodoma skunde, aukštesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti įtariamųjų, liudytojų parodymuose, specialisto išvadose, kratų protokoluose, daiktų apžiūros protokoluose, įstaigų ir įmonių pateiktuose dokumentuose bei kitoje bylos medžiagoje.

15.1. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Taigi baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

16. Nagrinėjamu atveju A. K. kaltinamas galimai padaręs penkis nesunkius nusikaltimus, nustatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 306¹ straipsnio 1 dalyje (2 veikos), du sunkius nusikaltimus, nustatytus BK 216 straipsnio 1 dalyje, už kurių padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

16.1. Kauno apygardos teismas kaltinamajam A. K. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis A. K. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, tačiau nepakankamai šį pagrindą motyvavo.

16.2. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. A. K. kaltinamas galimai padaręs du sunkius nusikaltimus, nustatytus BK 216 straipsnio 1 dalyje, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Nors A. K. buvo 5 kartus teistas, tačiau realią laisvės atėmimo bausmę jis atliko dar 2011 m. spalio 25 d. ir buvo paleistas į laisvę. Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu A. K. buvo nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už papirkimą, t. y. už kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką nei yra kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje. Baudžiamosios bylos duomenimis iki suėmimo kaltinamasis dirbo, turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, taip pat turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ilgametę gyvenimo draugę, su kuria augina du nepilnamečius vaikus bei jais rūpinasi. Taigi, A. K. yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis turi polinkį nusikalsti ir kad nusikaltimų darymas galimai tapęs jo gyvenimo būdo dalimi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad A. K. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus. Be to, nustatant suėmimo pagrindą, numatytą BPK straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuris detalizuojamas 4 dalyje, turi būti surinkti neginčijami jo kaltės įrodymai, o šioje proceso stadijoje apie tai spręsti yra dar per anksti. Taigi, nagrinėjamu atveju BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindas nustatytas nepagrįstai. A. K. kardomoji priemonė - suėmimas kitais pagrindais nebuvo pratęsta.

17. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Tačiau taikant procesines prievartos priemones, taip pat ir skiriant kardomąsias priemones, ypač griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, visų pirma, privaloma laikytis teisėtumo principo. Viešasis interesas negali persverti teisėtumo - pamatinio baudžiamojo proceso principo. Procesinės prievartos priemonės gali būti taikomos tik įstatymo numatytais atvejais, įstatymo nustatytomis sąlygomis ir griežtai laikantis įstatymo nustatytos tvarkos. Šiuo atveju nesant nei vieno BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje nustatyto bendrojo suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindo, suėmimo terminas kaltinamajam A. K. negali būti pratęstas.

18. Be to, kaltinamojo gynėjas skunde pagrįstai nurodo, kad A. K. yra suimtas ilgą laiko tarpą. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. K. laikinai sulaikytas ir laikomas suimtu nuo 2017 m. gegužės 5 d. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Nors, atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už A. K. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje, suėmimo taikymo terminas formaliai atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus, tačiau tokia suėmimo taikymo trukmė šiuo atveju nėra pateisinama, įvertinus šios bylos aplinkybes ir EŽTT formuojamą praktiką. EŽTT, spręsdamas asmeniui taikomo ilgalaikio suėmimo teisėtumo klausimus, yra ne kartą kategoriškai pabrėžęs, jog ilgainiui net ir pagristo įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminą (pvz. EŽTT sprendimas byloje Ilijkov v. Bulgarija), o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą, Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją bei kt.). Teismų praktikoje yra konstatuojama, jog net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja, menksta. EŽTT yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti teisingumo vykdymui nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą.

18.1. Atsižvelgiant į pakankamai ilgą A. K. taikomo suėmimo laiką, tik išskirtinės priežastys, t. y. kai suimtas kaltinamasis, būdamas užsienio valstybės piliečiu, neišduodančios savo piliečių kitų valstybių baudžiamajam persekiojimui, nepateikia patikimų garantijų, jog nepasislėps ir šaukiamas visada atvyks į teismą, kaltinamasis ilgai slapstėsi (užsienyje) arba kitaip vengė ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso, kaltinamajam inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas, kaltinamojo asmenybės bruožai rodo, jog toks asmuo, būdamas laisvėje, yra ypatingai pavojingas visuomenei ir naujų nusikaltimų darymo užkardymas kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanomas ar itin apsunkintas, kai byloje yra duomenų, jog būdamas laisvėje, kaltinamasis daro poveikį kitiems proceso dalyviams, nukentėjusiesiems, liudytojams, specialistams, naikina įrodymus ar juos klastoja ir pan., gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo tęsimą ilgą laiką Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu.

18.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra nustatyta išimtinių aplinkybių ir priežasčių dėl kurių A. K. turi būti laikomas suimtas tokį laiko tarpą. Nors kaip jau minėta, kaltinamasis A. K. anksčiau teistas, tačiau yra saistomas pakankamai tampriais socialiniais ryšiais, o paleistas iš suėmimo turėtų galimybę toliau tęsti darbą, todėl teistumas nesuteikia pagrindo išvadai apie ypatingą jo pavojingumą visuomenei ir būtinybę dar ilgesnį laiką jį laikyti izoliuotą nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamajam A. K., kuris šioje baudžiamojoje byloje suimtas jau ilgą laiką – nuo 2017 m. gegužės 5 d., tolesnis pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo termino tęsimas galėtų būti vertinamas kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų, numatančių teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistam proceso metu, pažeidimas.

19. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į minėtų aplinkybių visumą, įvertinęs baudžiamojo proceso trukmę ir eigą, t. y. kad šioje byloje kaltinimas yra pareikštas šešiems asmenims, todėl bylos nagrinėjimas ir galutinio procesinio sprendimo priėmimas gali užtrukti, taip pat kaltinamojo A. K. galimai padarytų nusikaltimų sunkumą, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad kaltinamajam kardomoji priemonė - suėmimas buvo pratęsta nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK nuostatų. Šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam ir kitas švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas. Todėl kaltinamajam A. K. paskirta ir pratęsta kardomoji priemonė (suėmimas) keičiama į intensyvią priežiūrą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsnio 2 dalimi, 131¹ straipsniu,

nutarė:

kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą tenkinti.

Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartimi kaltinamajam A. K. trims mėnesiams pratęstą kardomąją priemonę - suėmimą pakeisti į intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 22 d., įpareigojant kaltinamąjį A. K. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, adresu: (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme ir dalyvavimu teismo posėdžiuose.

Išaiškinti kaltinamajam A. K., kad asmeniui už nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą, taip pat už elektroninio stebėjimo įtaiso nusiėmimą, gadinimą ar sunaikinimą gali būti paskirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas (BPK 131¹ straipsnio 5 dalis, 7 dalis).

Nutarties dėl kaltinamajam A. K. paskirtos intensyvios priežiūros vykdymą pavesti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Kaltinamąjį A. K. nedelsiant paleisti iš suėmimo, laikantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1V-863 patvirtintų Intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisyklių.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.