- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- 1S-150-1076/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57512-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justas Namavičius
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Dainius Dargevičius
- Kategorijos
- 2.1.16.1.4Namų areštas (BPK 132 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Justas Namavičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – namų arešto taikymo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 12 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2016 m. gruodžio 8 – 10 dienų laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kartu su M. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir D. R., slapta pagrobė svetimą turtą – UAB „M. G.“ priklausančias dvi metalines užvažiavimo rampas, kurių bendra vertė 1 400 eurų, ir du ekskavatoriaus kaušus, kurių vieno vertė 250 eurų, kito – 350 eurų, bendra vertė 600 eurų, tuo UAB „M. G.“ padarė 2 000 eurų turtinę žalą.
2. Be to, A. K. kaltinamas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį tuo, kad 2016 m. pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, tačiau ne anksčiau kaip 2016 m. spalio 11 d., Jungtinėje Karalystėje, tiksliau nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su M. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, įgijo didelės vertės žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą ‑ žemės ūkio techniką ‑ krautuvą „Manitou MLT 741“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 46 324,51 eurų vertės, ir traktorių „John Deere 6125R“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 58 269,25 eurų vertės, iš viso 10 4593,99 eurų vertės, žinodamas, kad technika pagrobta Jungtinėje Karalystėje. Padedant D. R., 2016 m. gruodžio mėn., tiksliau nenustatytu laiku suradusiam asmenį galintį pirkti žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą ‑ R. R., R. R. tarpininkaujant tarp A. K. ir M. J. suvedant juos su R. R. tartis dėl technikos įgijimo aplinkybių, 2016 m. gruodžio mėn. pabaigoje ‑ 2017 m. sausio mėn. pradžioje, su R. R. sutarus techniką pasaugoti, pargabeno šią techniką į Lietuvos Respubliką, (duomenys neskelbtini). Toliau įkalbinėjant R. R. pigiau nei rinkoje įsigyti žemės ūkio techniką už 50 000 eurų, jis su tuo sutiko su sąlyga, kad technika bus įteisinta. Jis, siekdamas nusikalstamu būdu gautą turtą įteisinti, tyrimo tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku ‑ 2017 m. vasario ‑ balandžio mėn. laikotarpiu, su tyrimo nenustatytais asmenimis suklastojo krautuvo „Manitou MLT 741“ visus identifikavimo numerį (PIN), esantį rėmo dešinėje pusėje priekinėje dalyje, naikinant ir perkalant visus simbolius į (duomenys neskelbtini), bei krautuvo gamyklinę lentelę su identifikaciniais numeriais. Lentelę perdavus R. R. jis ją pritvirtino bei sutarė su R. R., kad krautuvui bus uždėti analogiško modelio krautuvo, registruoto A. R. vardu valstybiniai numeriai ir taip jis bus įteisintas A. R. vardu. Taip pat tyrimo tiksliai nenustatytu laiku 2017 m. vasario ‑ balandžio mėn. suklastojo traktoriaus „John Deere 6125R“ identifikavimo numerį (PIN), esantį rėmo dešinėje pusėje priekinėje dalyje, naikinant ir perkalant numerio paskutinius 3 skaičius iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ir suklastotam PIN tapus (duomenys neskelbtini) bei krautuvą „Manitou MLT 741“ ir traktorių „John Deere 6125R“ už 50 000 eurų pardavęs ir pinigus gavęs per keletą kartų, tiksliai nenustatytu laiku 2017 m. vasario ‑ balandžio mėn. laikotarpiu, realizavo – R. R., A. R.
3. A. K. taip pat kaltinamas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 304 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2017 m. sausio mėn., sutarus su R. R. dėl technikos laikymo Lietuvoje, R. R. ūkio patalpose, kartu su M. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, ir D. R. dar 2016 m. gruodžio 8 ‑ 10 d. laikotarpiu iš UAB „M. G.“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė dvi užvažiavimo rampas, reikalingas pakrauti ir iškrauti techniką, į krovininį automobilį, kurias 2017 m. sausio mėn., tiksliai nenustatytu laiku D. R. automobiliu „Dodge Sprinter 2500“ nuvežė į UAB „M.“ patalpas, esančias Alytaus m., taip padėdamas surasti priemones nusikalstamai veikai padaryti, kurios vėliau buvo panaudotos pakraunant bei iškraunant krautuvus. Ne anksčiau kaip 2017 m. sausio 20 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, Jungtinėje karalystėje, tiksliau nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su M. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, įgijo didelės vertės žemės ūkio techniką ‑ krautuvą „Manitou MLT 634-120“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), ir krautuvą „Manitou MLT634-120“, kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), bendros 122 374,46 eurų vertės, žinodamas, kad jie gauti nusikalstamu būdu ‑ pagrobti Jungtinėje Karalystėje, 2017 m. sausio 23 d. krautuvus pargabenus į (duomenys neskelbtini), iškrovė R. R. ūkio patalpose. Po to, 2017 m. sausio ‑ kovo mėn., tiksliau nenustatytu laiku, įkalbėjo R. R. pirkti ir šiuos krautuvus už 50 000 eurų, R. R. sutikus, bet iškėlus sąlygą, kad jie būtų įteisinti Lietuvoje. Tyrimo tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, vasario ‑ balandžio mėn. su tyrimo metu nenustatytais asmenimis suklastojo krautuvo „Manitou MLT634-120“, kurie originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinius numerius (PIN), perkalant paskutinius tris skaičius iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“ ir sudarant simbolį į (duomenys neskelbtini), o R. R. pašalino krautuvo gamyklinę lentele su krautuvo identifikaciniais numeriais. Toliau tęsiant nusikalstamą veiką, siekiant įteisinti krautuvą, tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir metu pateikė D. A. krautuvo „Manitou MLT 634“ dokumentus su netikrais identifikaciniais numeriais bei pirkėjo R. R. duomenis ir paprašė jo suklastoti šio krautuvo pirkimo pardavimo sutartį ir jį užregistruoti. D. A., vykdydamas A. K. prašymą, tyrime nenustatytoje vietoje ir laiku suklastojo krautuvo „Manitou MLT 634-120“ pirkimo-pardavimo sutartį, nurodydamas joje klaidingą transporto priemonės pardavėją, suklastojo pirkėjo ir pardavėjo – D. L. ir R. R. parašus bei įrašė žemės ūkio technikos identifikavimo numerius. 2017 m. kovo 30 d. D. A. kartu su P. P. K. savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriuje, (duomenys neskelbtini), P. P. pateikus melagingą informaciją ‑ suklastotus krautuvo pirkimo pardavimo dokumentus vyriausiajam specialistui L. Z., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas, L. Z. krautuvą „Manitou MLT 634-120“ neteisėtai užregistravo ir taip gavo jo dokumentus ‑ registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstybinius numerius ‑ (duomenys neskelbtini), taip 2017 m. vasario ‑ balandžio mėn. realizavo nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą ‑ pardavė R. R. už 40 000 eurų.
4. A. K. taip pat kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį tuo, kad iki 2017 m. gegužės 5 d. savo gyvenamojoje vietoje ‑ bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą psichotropines medžiagas vartoti pats, neteisėtai disponavo – laikė dvidešimt vieną tabletę, kurių sudėtyje yra 0,042 g klonazepamo, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5 (sąrašas Nr. 3 „Psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams“) yra psichotropinė medžiaga.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. K. laikinai sulaikytas 2017 m. gegužės 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 7 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, kurio terminas vėlesnėmis to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi nutarė Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartimi kaltinamajam A. K. trims mėnesiams pratęstą kardomąją priemonę ‑ suėmimą pakeisti į intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams. Vėlesnėmis Kauno apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas buvo tęsiamas. Lietuvos Apeliacinis teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi A. K. paskyrė kardomąją priemonę – namų areštą 6 mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d., įpareigojant kaltinamąjį A. K. neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 20 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme ir dalyvavimu teismo posėdžiuose bei dokumentų paėmimą – asmens tapatybės kortelę ir pasą, jeigu toks yra išduotas. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pakeistos Lietuvos Apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi taikytos kardomosios priemonės – namų areštas sąlygos, įpareigojant kaltinamąjį A. K. neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 20 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme ir dalyvavimu teismo posėdžiuose.
Žemesnės instancijos teismas
6. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – namų arešto terminas pratęstas dar trims mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 12 d., įpareigojant kaltinamąjį A. K. neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 20 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme ir dalyvavimu teismo posėdžiuose. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
7. Kaltinamojo A. K. gynėjas advokatas D. Dargevičius skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį.
7.1. Skunde nurodoma, kad priimta nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina. Anot gynėjo, skundžiamoje nutartyje nėra išdėstyti atsisakymo taikyti švelnesnes kardomąsias priemones argumentai, nenurodytos jų neveiksmingumo priežastys ir t. t. Pasak gynėjo, teismas netinkamai taikė BPK teisės normas ir priėmė neteisėtą nutartį kaltinamojo A. K. atžvilgiu.
7.2. BK 55 straipsnyje numatyta, jog pirmą kartą teisiamam asmeniui už padarytą tyčinį apysunkį nusikaltimą skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. BK 189 straipsnio 2 dalyje įstatymo leidėjas numatė maksimalią laisvės atėmimo bausmę iki 4 metų. Skunde teigiama, kad paprastai skiriant bausmes pagal BK 189 straipsnio 2 dalį apsiribojama baudos bausme. Kaltinamasis A. K. buvo suimtas 10 mėnesių, dar 1 mėnesį A. K. praleido namuose, kadangi neturėjo teisės išeiti iš namų, 16 mėnesių A. K. buvo taikoma kardomoji priemonė ‑ intensyvi priežiūra, iš jų 12 mėnesių kaltinamasis iš namų išeiti galėjo tik darbo dienomis nuo 7.00 val. iki 15.00 val., o 4 mėnesius nuo 7.00 val. iki 20.00 val., 10 mėnesių taikoma kardomoji priemonė ‑ namų areštas. Gynėjo manymu, A. K. laisvė viso baudžiamojo proceso metu buvo suvaržyta neproporcingai ir neadekvačiai, vertinant pakeistą kaltinimą pagal BK 189 straipsnio 2 dalį.
7.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Teisingumo ministerija pateikė Lietuvos Respublikos Seimui 2019 m. sausio 16 d. projektą Nr. XIIIP-3172 dėl BK 42, 46, 47, 78, 79, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 82, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo. Projekte nurodyta, jog intensyvi priežiūra laikytina laisvės apribojimo bausme. Laisvės apribojimo bausmė keičiama santykiu: 1 laisvės atėmimo diena prilygsta 2 laisvės apribojimo dienoms. Kaltinamasis A. K. suėmime praleido beveik 10 mėnesių, o kardomoji priemonė intensyvi priežiūra buvo tęsiama iki 16 mėnesių, namų arešto ‑ iki 10 mėnesių. Anot gynėjo, bendrai sudėjus, A. K. jau būtų atlikęs didelę dalį laisvės atėmimo bausmės, kuri dar nėra paskirta.
7.4. Namų areštas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus ‑ užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kaltinamasis dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, su sugyventine augina du mažamečius vaikus. Kaltinamasis yra saistomas gan tvirtais socialiniais ryšiais. A. K. kaltinimas pareikštas dėl nusikalstamu būdu įgyto turto, dokumentų klastojimo, indentifikacinių numerių suklastojimo, tad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nėra sunkios ar pavojingos visuomenei. Pasak gynėjo, kaltinamasis A. K. nepažeidė kardomųjų priemonių ‑ intensyvios priežiūros ir namų arešto sąlygų. Pareigūnai, tikrindami A. K., visada jį rasdavo namuose, todėl, gynėjo manymu, A. K. sąžiningai laikosi paskirtų kardomųjų priemonių sąlygų ir net neketina jų pažeisti.
7.5. Gynėjas pažymi, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimas Kauno apygardos teisme vyksta virš 2 metų. Bylos nagrinėjimo metu yra įvykę virš 20 teismo posėdžių. A. K. nei karto nepavėlavo į teismo posėdį. Apelianto nuomone, dar tiek pat laiko gali užtrukti ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas Lietuvos apeliaciniame teisme. Todėl, pasak gynėjo, toliau tęsiant kardomosios priemonės terminą pažeidžiamas ne tik proporcingumo principas, bet ir nekaltumo prezumpcija. Paskelbus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. kovo 16 d. teismo posėdžiai nevyksta, be to, skundo pateikimo dieną, neaišku kada įvyks. Anot gynėjo, iš Lietuvos Respublikos teritorijos piliečiai negali išvykti, tad kardomoji priemonė pratęsta nepagrįstai.
7.6. Skunde nurodoma, kad nutartyje nurodyti argumentai, kad dar neišnykę kardomosios priemonės skyrimo pagrindai, yra neteisėti. Kaltinamasis A. K. sąžiningai laikosi kardomosios priemonės sąlygų, tad, gynėjo manymu, tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje, pasiekti daugiau nei prieš pusę metų, nebekalbant apie pakeistą kaltinimą į apysunkį nusikaltimą, kuris pakeitė veikų pavojingumo laipsnį bei baudžiamosios atsakomybės mastą. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo valią, pasiekus įstatyme nustatytus tikslus, kardomoji priemonė turėtų švelnėti, kai tuo tarpu A. K. ilgą laiką be jokio teisinio pagrindo yra taikomos griežčiausios kardomosios priemonės.
7.7. Gynėjo manymu, suėmimo pakeitimas į intensyvią priežiūrą, o po to į namų areštą ‑ pasiekė tikslą, nes paskyrus šias kardomąsias priemones ir pakeitus jos sąlygas, A. K. nei karto jos nepažeidė ir vykdė visus pareigūnų bei teismo nurodymus. Skunde nurodoma, kad analogiški kaltinimai byloje yra pareikšti keturiems asmenims, tačiau visiems kitiems byloje dalyvaujantiems kaltinamiesiems kardomosios priemonės yra panaikintos arba paskirta švelniausia kardomoji priemonė ‑ rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Gynėjui nesuprantama, kokios išskirtinės bylos aplinkybės ir kardomosios priemonės skyrimo pagrindai verčia kaltinamąjį A. K. 10 mėnesių laikyti suimtą ir dar 16 mėnesių stebėti elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, bei dar 10 mėnesių laikyti namų arešte. Gynėjo nuomone, teismas de facto bus priverstas nuteisti ir paskirti realią laisvės atėmimo bausmę, nors A. K. niekada nepripažino kaltinimo pagal BK 216 straipsnį (pakeisto į BK 189 straipsnio 2 dalį) ir mano, jog kaltinimas pareikštas nepagrįstai. Pasak gynėjo, kardomoji priemonė privalo būti panaikinta, nes išteisinus A. K. dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamojo laisvė ilgą laiką būtų suvaržyta visiškai nepagrįstai ir pažeistų baudžiamojo proceso principus.
7.8. Skunde nurodoma, kad sprendimas panaikinti kardomąją priemonę, nesutrukdys užtikrinti kaltinamojo A. K. dalyvavimo teismo procese bei nepakenks baudžiamajam procesui, nes visi proceso dalyviai yra suinteresuoti baigti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, kadangi jis tęsiasi pernelyg ilgai. Gynėjo manymu, yra išnykę kardomosios priemonės skyrimo pagrindai: kaltinamasis nesislepia nuo teismo, netrukdo baudžiamajam procesui, taip pat nedaro naujų nusikalstamų veikų, rūpinasi mažamečiais vaikais bei dirba. Kaltinamojo laisvė yra suvaržyta virš 36 mėnesių, tad iš esmės kaltinamajam net ir paskiriant bausmę pagal tuo metu galiojusias teises normas, kaltinamasis jau de facto yra atlikęs bausmę ir kaltinamajam bėgti ar slėptis nuo baudžiamojo proceso visiškai nėra jokio tikslo. Priešingai, A. K. yra suinteresuotas išsiaiškinti visas kaltinime nurodytas faktines aplinkybes (kurios buvo pakeistos ne vieną kartą), kadangi nusikalstamų veikų padarymu yra kaltinamas visiškai nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. K. gynėjo advokato D. Dargevičiaus skundas atmetamas.
8. Namų arešto, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kaltinamųjų, liudytojų parodymuose, specialisto išvadose, kratų, daiktų apžiūros protokoluose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.
9. Skiriant namų areštą, ar pratęsiant šios kardomosios priemonės terminą, atsižvelgiama į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes – nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.
10. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). BPK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės.
11. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi A. K. paskyrė dvi kardomąsias priemones – namų areštą bei dokumentų paėmimą – asmens tapatybės kortelės ir paso, jeigu toks yra išduotas.
12. Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. K. kardomąją priemonę ‑ namų areštą, įvertino nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas A. K. kiekį, jų sunkumą, pavojingumą, pobūdį bei jam galimai gresiančios bausmės griežtumą. Skunde gynėjas pagrįstai atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis A. K. dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį, gyvenamąją vietą, sugyventinę ir du nepilnamečius vaikus. Taip pat skunde teisingai nurodoma, kad A. K. procesui netrukdė, kardomųjų priemonių sąlygų pažeidęs nebuvo. Kita vertus, dar vykstant šiam procesui, A. K. buvo nuteistas baudžiamuoju įsakymu dėl smurto panaudojimo artimoje aplinkoje, kas atsižvelgiant ir į ankstesnius kaltinamojo teistumus, nesuteikia pakankamai tvirto pagrindo manyti, kad A. K. ateityje linkęs laikytis įstatymų. Todėl teismas vertina, kad šiuo metu panaikinti ar švelninti A. K. pratęstą kardomąją priemonę nėra pagrindo.
13. Nors dėl valstybėje paskelbto karantino iškilo kliūčių bylos nagrinėjimui, buvo perkelti iš anksto suplanuoti teismo posėdžiai, tačiau šios objektyvios priežastys, vertinant pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad A. K. turi būti panaikintas namų areštas, paskiriant jam kitas švelnesnes kardomąsias priemones.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
A. K. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.