Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. T. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria nepriimtas pareiškėjo R. T. skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. protokolinės nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo R. T. prašymas pripažinti jį nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu.

Teisėjas, susipažinęs su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje E. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 209 straipsnį.

Liudytojas R. T. 2015 m. lapkričio 10 d. pateikė Šiaulių apygardos teismui prašymą pripažinti jį nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu.

Teisiamojo posėdžio, vykusio 2015 m. lapkričio 10 d., metu Šiaulių apygardos teismas priėmė protokolinę nutartį, kuria netenkino R. T. prašymo pripažinti jį nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu.

Šiaulių apygardos teisme 2015 m. lapkričio 17 d. buvo gautas Lietuvos apeliaciniam teismui adresuotas R. T. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, t. y. pripažinti jį nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu.

Skunde taip pat nurodomi argumentai, kurie apelianto vertinimu, patvirtina pagrindą šioje baudžiamojoje byloje pripažinti jį nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu.

Atkreipia dėmesį į tai, kad dėl kaltinamojo E. K. veiksmų jis (R. T.) patyrė didelę turtinę žalą, o BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus kaip civilinio ieškovo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, neužtikrina jo interesų bei teisių.

Teismo posėdyje dalyvavęs pareiškėjas R. T. prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo R. T. skundas atmetamas.

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis yra teisėta, pagrįsta ir motyvuota. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino BPK 439 straipsnio 2 dalies nuostatas ir šio įstatymo pažeidimų nepadarė.

BPK 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumą baudžiamosiose bylose vykdo tik teismai. Teismai, nagrinėdami baudžiamąsias bylas, priima įvairaus pobūdžio nutartis, kurios vienu ar kitu aspektu susijusios su procese dalyvaujančių asmenų interesais. Todėl asmenys, manantys, kad teismo priimta nutartimi yra pažeidžiamos ir (ar) apribojamos jų proceso teisės, tokias nutartis baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gali skųsti aukštesnės instancijos teismui.

Žemesnės instancijos teismo nutarčių apskundimo aukštesnės instancijos teismui taisyklės reglamentuojamos BPK X dalyje. BPK 439 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat BPK nustatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. Tačiau dalis teismo priimamų nutarčių negali būti skundžiamos nei BPK X dalyje nustatyta tvarka, nei jokia kita tvarka. Paprastai tai yra tokio pobūdžio nutartys, kurių vykdymas iš karto užtikrina greitą ir visapusišką bylos išnagrinėjimą. Šios nutartys išvardytos BPK 439 straipsnio 2 dalyje, t. y. nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančio 2015 m. lapkričio 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo, teismas posėdžio salėje priėmė protokolinę nutartį, kuria išsprendė liudytojo R. T. prašymą pripažinti jį nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, t. y. šį prašymą atmetė. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. protokolinė nutartis, kuria išspręstas proceso dalyvio prašymas, patenka į BPK X dalyje nustatyta tvarka neskundžiamų teismo nutarčių sąrašą (BPK 439 straipsnio 2 dalis). Todėl skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Šiaulių apygardos teismas 2015 m. lapkričio 10 d. protokolinės nutarties ir skundą grąžino jį padavusiam asmeniui.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu klausimas dėl pareiškėjo R. T. pripažinimo nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu buvo nagrinėjamas bei išspręstas (6 t., 6-8 b. l.). Be to, BPK 112 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus teismas sprendžia bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios.

Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad priimti pareiškėjo skundą ir jį nagrinėti nebuvo jokio teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjo skundo argumentai, susiję su jo pripažinimu nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje, nevertinami. Naikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo R. T. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.