- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-09
- Bylos Nr.
- 2K-73-689/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-9-00338-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aldona Rakauskienė (pirm.), Vytautas Piesliakas, Pranas Kuconis (pran.)
- Nuteistasis
- U. T.
- Advokatai
- Romanas Bareika
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Rakauskienės (kolegijos pirmininkė), Vytauto Piesliako ir Prano Kuconio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo U. T. (U. T.) gynėjo advokato Romano Bareikos kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 9 d. nutarties.
Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nuosprendžiu U. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 292 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 9 d. nutartimi nuteistojo U. T. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. U. T. nuteistas už tai, kad, iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuota grupe su Rusijos Federacijos piliečiu R. A. (R. A.) (už šią nusikalstamą veiką nuteistu Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nuosprendžiu) bei nenustatytais bendrininkais Baltarusijos Respublikoje ir Lenkijos Respublikoje, organizavo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių gabenimą per Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sieną, t. y., vadovaudamas R. A. bei nenustatytų bendrininkų Baltarusijos Respublikoje ir Lenkijos Respublikoje veiksmams, iš anksto suderino detalų nusikalstamos veikos planą, veiksmų eigą, laiką, vietą ir, pažadėdamas R. A. 8 000 JAV dolerių atlygį, skyrė jam konkrečią užduotį – nurodė Baltarusijos Respublikoje, Vitebsko mieste, pasitikti aštuonis užsieniečius ir 2014 m. sausio 16 d. ryte Ignalinos rajone, Rimšės seniūnijoje, ties Strilungių kaimu, neteisėtai, neleistinoje vietoje (ne per pasienio kontrolės punktą), per Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sieną, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1724–1725, pervesti neturinčius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius T. B. V., H. D. C., V. V. M., A. N. H., N. T. V., T. N. M., T. N. H. ir K. T. V., kur U. T. nurodymu Lenkijos Respublikos piliečiai K. B. (K. B.) ir T. K. (T. K.), kurie apie nusikalstamos veikos darymą nežinojo, atvykę iš Lenkijos Respublikos automobiliais „Renault Trafic“ (duomenys neskelbtini) (K. B.)) ir „Opel Astra“ (duomenys neskelbtini) (T. K.)), neteisėtai valstybės sieną perėjusius užsieniečius turėjo pasitikti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir minėtais automobiliais nugabenti į Lenkijos Respubliką. R. A. pervedus užsieniečius per Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją, 2014 m. sausio 16 d., apie 5.10 val., Ignalinos rajone, Rimšės seniūnijoje, ties Strilungių kaimu, apie 500 metrų nuo Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybių sienos, jį ir neteisėtai Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybių sieną perėjusius aštuonis Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Ignalinos rinktinės pareigūnai.
Šalies argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo U. T. gynėjas advokatas R. Bareika prašo panaikinti nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą U. T. nutraukti. Taip pat prašoma, pripažinus, kad U. T. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, jo veiką iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 292 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 2 dalį ir 292 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam švelnesnę bausmę.
2.1. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai, nesudarydami galimybės U. T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 7 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies d punkte nustatyta tvarka pačiam apklausti liudytojus ir taip gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, pažeidė jo teisę į teisingą procesą, teisę į gynybą (BPK 10 straipsnio 2 dalis) bei rungimosi principą (BPK 7 straipsnis). Pasak kasatoriaus, apkaltinamąjį nuosprendį teisiamajame posėdyje nedalyvaujančio liudytojo parodymais leidžiama grįsti tik tuo atveju, kai šie parodymai yra pakankamai patikimi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepatikrino, ar bylos įrodymų pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, ar jie neginčytinai įrodo nuteistojo U. T. kaltumą, dėl nuteistojo prašymo kviesti į teismo posėdį kaltinimo liudytojus R. A. ir K. B., siekiant pašalinti prieštaravimus tarp šių liudytojų ir nuteistojo parodymų, nepasisakė, priemonių kviesti minėtus liudytojus į teismo posėdį nesiėmė, taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos.
2.2. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BK 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatas, nes ginčijamos nutarties nemotyvavo, apsiribojo tik faktinių bylos aplinkybių išvardinimu, išvadą dėl U. T., kuris anksčiau teistas už čečėnų gabenimą iš Lenkijos į Vokietiją, kaltumo šioje byloje pateikdamas kaip savaime suprantamą, nutartį grindė ne įrodymais, bet prielaidomis, nepatikimais liudytojų R. A. ir K. B. parodymais, BPK reikalavimų neatitinančiais U. T. atpažinimo iš nuotraukų protokolais, neleistinais operatyvinės veiklos duomenimis. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, buvo šališkas, versdamas U. T. įrodinėti savo nekaltumą, netinkamai paskirstė byloje įrodinėjimo naštą, nemotyvavo, kodėl liudytojo R. A. apklausų metu duotus prieštaringus parodymus vertino kaip nuoseklius ir patikimus, tačiau vienais jų vadovavosi, o kitais – ne, ir kodėl, nesuteikęs nuteistajam U. T. galimybės teisme apklausti šį liudytoją, jo parodymus atmetė kaip nepatikimus. Kasatorius pažymi, kad R. A. parodymai turėjo būti itin kruopščiai patikrinti, nes jais teismai iš esmės rėmėsi kaip vieninteliu, jų nuomone, įtikinamu nuteistojo U. T. kaltumo įrodymu. Tačiau R. A. parodymus teisme davė kaip kaltinamasis, būdamas neprisaikdintas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl jo parodymai negali būti vertinami kaip patikimi, o jo prisipažinimas savaime neįrodo, kad U. T. dalyvavo darant nusikalstamą veiką, nes jam nebuvo užtikrintos teisės ginčyti R. A. parodymus. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas dėl galimumo liudytojo K. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pripažinti įrodymais nepasisakė, nors juos priskyrė įrodymų visumai. Dėl to, kasatoriaus įsitikinimu, nesurinkus pakankamai abejonių nekeliančių įrodymų dėl U. T. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuosprendį ir nutartį grindžiant prielaidomis, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
2.3. Kasatorius nurodo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus ir skunde pateiktų abejonių, kurios turi būti traktuojamos nuteistojo U. T. naudai, nepašalino.
Atsiliepimas
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Ona Rojutė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti.
3.1. Prokurorė nurodo, kad kasatoriaus argumentai dėl BPK 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatų pažeidimų grindžiami žemesnių instancijų teismų atliktu įrodymų vertinimu ir faktinių bylos aplinkybių nustatymu, todėl nesudaro kasacinio bylos nagrinėjimo dalyko.
3.2. Prokurorės teigimu, nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad teismai, nagrinėdami šią baudžiamąją bylą, nesilaikė kasacinio teismo praktikos ir pažeidė Konvencijos nuostatas. Anot prokurorės, vadovaujantis Lietuvos ir užsienio teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36-963/2015, 2K-276-976/2015, 2K-426-507/2016, 2K-295-507/2016; Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę), tokia situacija, kai apkaltinamajame nuosprendyje remiamasi parodymais asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti, pati savaime nelemia gynybos ar kaltinamojo teisių apribojimo. Byloje galima panaudoti anksčiau duotus liudytojo parodymus, net jeigu gynyba jokioje proceso stadijoje negalėjo jo apklausti, laikantis tam tikrų reikalavimų. Pasak prokurorės, bylos duomenys patvirtina, kad liudytojas R. A. (nuteistas kitoje byloje), taip pat liudytojai K. B. bei T. K., nagrinėjant šią bylą teisme, nebuvo apklausti dėl svarbių priežasčių, t. y. išnaudojus visas galimybes, R. A. gyvenamosios vietos nustatyti nepavyko, o kiti liudytojai, gyvenantys ne Lietuvoje, neatvyko dėl užimtumo ir didelio atstumo. Priėmus sprendimą nagrinėti bylą šiems asmenims nedalyvaujant, proceso dalyviai buvo supažindinti su baudžiamąja byla, kurioje minėti asmenys davė parodymus. Nagrinėjant šią bylą teisme, U. T. ir jo gynėjas turėjo galimybę pateikti savo įvykių versiją, ginčyti pagarsintus R. A. parodymus. Nagrinėjant šią bylą, buvo apklausti procesinius veiksmus atlikę ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Be to, R. A. parodymus davė nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, kas yra svarbi garantija užtikrinant jo parodymų patikimumą. Teismas pripažino, kad R. A. parodymai kito proceso metu buvo nuoseklūs ir buvo patvirtinti kitais bylos duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Dėl kasacinio skundo argumento dėl operatyvinės veiklos duomenų byloje panaudojimo prokurorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai ir teisingai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas U. T. kaltę, gauta operatyvine informacija nesivadovavo.
3.4. Prokurorė nurodo ir tai, kad kasatoriaus prašymas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir švelnesnės bausmės U. T. paskyrimo nepagrįstas, nuteistojo veika kvalifikuota teisingai, o skunde nepateikiama jokių argumentų dėl jos perkvalifikavimo. Be to, pasak prokurorės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimo apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo U. T. gynėjo advokato R. Bareikos kasacinis skundas atmetamas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų duomenų iš naujo netiria, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Ikiteisminio tyrimo medžiagos ir duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo teisė (BPK 20 straipsnio 2 dalis), bylos duomenų įrodomojo turinio pakankamumo klausimas pripažįstant veiką įrodyta taip pat yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo kompetencijos sritis. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas keisti teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka. Nuteistojo U. T. gynėjo kasaciniame skunde nesutinkama su nuteistojo R. A., liudytojo K. B. parodymų, tarnybinių pranešimų, asmens parodymo atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolų patikimumo vertinimu, savaip interpretuojami įrodymai ir ginčijamos teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės, o tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Dėl to teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo argumentus nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
6. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai U. T. pripažino nusikalstamos veikos organizatoriumi. Dėl to prašoma nuteistojo U. T. veiką perkvalifikuoti bei paskirti jam švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad U. T. veikos kvalifikavimo bei paskirtos bausmės dydžio klausimas nebuvo keliamas nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde ir nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, minėtas kasacinio skundo argumentas nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas ir yra nenagrinėtinas.
Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK pažeidimais
7. Nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismai, pripažindami byloje surinktus duomenis įrodymais ir juos vertindami, pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių reikalavimus, o skundžiamų teismų sprendimų turinys neatitinka BPK nustatytų reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamų teismų sprendimų turinio, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas savo išvadas grindė įrodymais, kurie įvertinti pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytas taisykles. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kaip ir reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta analizė ir išvados dėl jų vertinimo, nurodyta, kodėl atmetami kaltinimui prieštaraujantys kaltinamojo U. T. parodymai ir vadovaujamasi nuteistojo R. A. pirmiau teisme duotais parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai (duomenys apie asmenų naudotas ryšio priemones, liudytojų K. B. bei T. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai). Teismas išsamiai išanalizavo surinktus įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, ir padarė motyvuotas išvadas dėl U. T. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Šios instancijos teismas taip pat argumentuotai paneigė gynybos keltą versiją, kad U. T. nei su R. A., nei su K. B. nėra bendravęs, jų nepažįsta, kad su neteisėtu Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nėra susijęs ir šios nusikalstamos veikos neorganizavo. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, dar kartą išsamiai išanalizavo bei įvertino byloje surinktus įrodymus ir pritarė pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimui bei padarytoms išvadoms dėl bylos faktinių aplinkybių. Priešingai, nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, išsamiai pasisakė dėl nuteistojo R. A. parodymų apie U. T. vaidmenį organizuojant aptariamą nusikalstamą veiką, kitų bylos įrodymų teisingumo bei patikimumo ir skundžiamą nutartį grindė ne prielaidomis, bet byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys atitinka BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus.
8. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad teismai, skundžiamuose nuosprendyje ir nutartyje remdamiesi teisiamajame posėdyje perskaitytais nuteisto R. A. pirmiau teisme ir liudytojo K. B. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais ir neužtikrindami galimybės U. T. pačiam teisme apklausti kaltinimo liudytojus, suvaržė kaltinamojo teises bei padarė esminių BPK pažeidimų. BPK 276 straipsnyje reglamentuojama kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duotų parodymų perskaitymo teisiamajame posėdyje tvarka ir sąlygos. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai, be kita ko, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių (BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas.
9. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą yra pažymėta, kad BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, neturi būti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas aplinkybes; byloje esantiems įrodymams patikrinti gali perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, kaip liudytojus apklausti apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikusius pareigūnus (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys); perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015). Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui, o kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ir perskaityti teisme, turi savarankišką įrodomąją reikšmę. Tai, ar šiuos duomenis laikyti įrodymais, ar ne, sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis).
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad EŽTT jurisprudencijoje, taip pat kasacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokia situacija, kai apkaltinamajame nuosprendyje remiamasi parodymais asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti, pati savaime nebūtinai lemia gynybos teisių apribojimą su Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis nesuderinama apimtimi (EŽTT Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę; EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, Nr. 9154/10) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36-693/2015, 2K-276-976/2015, 2K-211-489/2016, 2K-295-507/2016). Tokiose situacijose būtina vertinti, ar liudytojo nedalyvavimo teismo procese arba atsisakymo duoti parodymus (ar atsakyti į gynybos klausimus) priežastis yra svarbi ir ar yra pakankamų garantijų (procesinių galimybių), leidžiančių kompensuoti tokio įrodymo keliamus nepatogumus bei tinkamai ir teisingai įvertinti tokio asmens parodymų patikimumą. EŽTT Didžioji kolegija sprendime byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją išaiškino, kad svarbios priežasties, dėl kurios kaltinimo liudytojas nedavė parodymų teismo posėdyje, nebuvimas savaime nenulemia bylos nagrinėjimo neteisingumo, tačiau tai yra labai svarbus veiksnys vertinant viso bylos nagrinėjimo teisingumą ir, įvertintas kartu su kitomis aplinkybėmis, gali lemti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies d punkto pažeidimo nustatymą (Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, par. 113). Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio liudytojo parodymais tik tuo atveju, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi. Atsižvelgiant į proceso kaip visumos teisingumo vertinimą, patikrinti, ar yra pakankamų kompensuojančių garantijų, privalu ir tokiose bylose, kuriose negalima padaryti vienareikšmės išvados, ar tokie parodymai buvo vieninteliai ar lemiami, tačiau matyti, kad buvo pakankamai reikšmingi ir jų pripažinimas įrodymu galėjo sukelti kliūčių gynybai (EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimai bylose Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, par. 147; Schatschaschwili prieš Vokietiją, par. 116).
11. Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 4 dalyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo balsu perskaityti ir priimant skundžiamus nuosprendį ir nutartį panaudoti kitoje baudžiamojoje byloje nuteisto R. A. pirmiau teisme duoti parodymai, taip pat liudytojo K. B. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo teiginiais, kad nuteistasis U. T. ir jo gynėjas proceso metu neturėjo galimybės pateikti klausimų R. A. ir K. B., davusiems parodymus apie U. T. vaidmenį organizuojant neteisėtą Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tačiau pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad R. A. ir K. B. nagrinėjant šią bylą teisme nebuvo apklausti dėl svarbių priežasčių, nes buvo išnaudotos visos priemonės juos iškviesti ir apklausti teisme. Byloje nustatyta, kad dar ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis R. A. (kuris, atlikęs bausmę pagal Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nuosprendį, išvyko iš Lietuvos Respublikos) ir liudytojai K. B. bei T. K., gyvenantys Lenkijos Respublikoje, buvo kviečiami į apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Šaukimus pavyko įteikti tik K. B. ir T. K., tačiau nė vienas jų į apklausą neatvyko, K. B. telefonu ir elektroniniu laišku informavo, kad dėl didelio atstumo ir užimtumo darbe neturi galimybių atvykti į apklausą, prašė vadovautis jo anksčiau duotais parodymais. Bylą perdavus į teismą, liudytojai K. B. ir T. K. buvo šaukiami į teisiamąjį posėdį, teismo šaukimai jiems buvo įteikti, tačiau pastarieji į teisiamąjį posėdį neatvyko. K. B. raštu informavo teismą, kad dėl didelio atstumo atvykti į teisiamąjį posėdį neturi galimybės. Nepavykus įteikti šaukimo R. A., ikiteisminio tyrimo pareigūnai kreipėsi į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybą dėl R. A. gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau nustatyti faktinę R. A. gyvenamąją vietą nepavyko, nors šiuo klausimu buvo kreiptasi į Interpolo Rusijos Federacijos, kurios pilietis yra R. A., bei Lenkijos Respublikos, kurioje R. A. gyveno nusikaltimo padarymo metu, nacionalinių biurų pareigūnus. Todėl buvo nutarta bylą teisme nagrinėti nuteistajam R. A. ir liudytojams K. B. bei T. K. nedalyvaujant. Dėl tų pačių priežasčių apeliacinės instancijos teisme nutarta neatlikti įrodymų tyrimo, R. A. ir K. B. į teismo posėdį nekviesti, o jų pirmiau duotus parodymus vertinti kartu su kitais bylos įrodymais. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, kasatoriaus nurodomų BPK 7 straipsnio, 10 straipsnio 2 dalies, 44 straipsnio 7 dalies, taip pat Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto pažeidimų, kurie būtų suvaržę U. T. teisę į gynybą bei rungtynišką procesą, nenustatė. Nors nuteistasis R. A. šioje byloje apklaustas nebuvo, jo ankstesnių parodymų teisme patikimumas buvo patikrintas kitomis procesinėmis priemonėmis. Iš teisiamojo posėdžio protokolo ir nuosprendžio turinio matyti, kad nuteistojo R. A. parodymams patikrinti buvo balsu perskaityti liudytojų K. B. bei T. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai, apklaustas šių liudytojų apklausas ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas, išvardinti ir išanalizuoti rašytiniai bylos duomenys (tarnybiniai pranešimai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, teisinės pagalbos prašymų medžiaga ir kt.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nuteistojo R. A. pirmiau teisme duoti parodymai įrodymais pripažinti ir įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių nuostatų. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apeliacinės instancijos teismas, svarbi garantija užtikrinant R. A. parodymų patikimumą yra tai, kad jie buvo duoti bylą nagrinėjant teisme, be to, buvo nuoseklūs, juos patvirtina kiti bylos duomenys. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad, teisiamajame posėdyje balsu perskaičius nuteistojo R. A., liudytojų K. B., T. K. parodymus, tiek U. T., tiek jo gynėjas turėjo galimybę ginčyti juose nurodytas aplinkybes ir pateikti savąją įvykių versiją bei ją patvirtinančius įrodymus. Šia galimybe gynyba teisminio nagrinėjimo metu pasinaudojo. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorius skunde apeliacinės instancijos teismo šališkumą iš esmės sieja su šio teismo atliktu įrodymų (paties nuteistojo, liudytojų parodymų) vertinimu, tačiau, kaip ne kartą savo nutartyse yra pažymėjęs kasacinės instancijos teismas, nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio ar nutarties motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu, kitais nuosprendžio surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-349/2014, 2K-P-89/2014, 2K-67-746/2015, 2K-217-699/2015). Nagrinėjamu atveju tokių apeliacinės instancijos teismo šališkumą rodančių duomenų byloje nenustatyta.
12. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad U. T. parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką procesiniai veiksmai buvo atlikti nesilaikant BPK 191, 192 straipsnių reikalavimų, o šių veiksmų metu gauti duomenys teismų nepagrįstai buvo pripažinti įrodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl iš esmės analogiško skundo argumento motyvuotai pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad šis teismas išsamiai išanalizavo bylos medžiagą, nagrinėjamu atveju turinčią reikšmės vertinant asmens parodymo atpažinti procesinių veiksmų atitiktį įstatymo reikalavimams: nuteistojo R. A., liudytojo K. B. parodymus, kuriuose apibūdinama U. T. išvaizda, asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolus, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką procesinį veiksmą atlikusio pareigūno parodymus, ir padarė išvadą, jog U. T. atpažinimo pagal jo nuotrauką procesiniai veiksmai buvo atlikti laikantis BPK reikalavimų. Teisėjų kolegija tokiai apeliacinės instancijos teismo išvadai pritaria.
13. Nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl duomenų, neva gautų pažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo ir BPK reikalavimus, panaudojimo byloje. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apeliacinės instancijos teismas dėl šio argumento nurodė, kad VSAT Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos Kriminalinės žvalgybos organizavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. V. 2014 m. sausio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta informacija apie U. T. galimai daromas nusikalstamas veikas buvo gauta minėtam skyriui tiesiogiai bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos sienos apsaugos tarnyba, tačiau šis tarnybinis pranešimas buvo svarbus tik tiek, kad kartu su juo į bylą buvo pateikta U. T. nuotrauka. Kita tarnybiniame pranešime pateikta informacija pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas U. T. kaltę, nesivadovavo. Taigi, priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas dėl operatyvinės veiklos metu gautos informacijos šioje byloje panaudojimo pasisakė. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kitaip vertinti žemesnių instancijų teismų nustatytų faktinių aplinkybių ir daryti priešingų išvadų neturi pagrindo.
14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma nuteistojo U. T. gynėjo kasacinio skundo argumentų sutampa su argumentais, kurie buvo nurodyti jo apeliaciniame skunde ir dėl kurių pasisakyta skundžiamoje nutartyje. Tačiau nagrinėjamu atveju kasatoriaus manymas, kad apeliacinės instancijos teismo išvados yra neteisingos, nereiškia, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo pažeistas BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimas patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu. BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimu pripažįstami atvejai, kai apeliacinės instancijos teismas neatsako į esminius apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, o ne atvejai, kai proceso dalyvių netenkina apeliacinės instancijos teismo, išsamiai išnagrinėjus apeliacinį skundą, padarytos išvados. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tinkamai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus ir apeliacinį skundą motyvuotai atmetė.
15. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai esminių BPK pažeidimų nepadarė, todėl keisti ar naikinti skundžiamus teismų sprendimus nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo U. T. gynėjo advokato Romano Bareikos kasacinį skundą atmesti.