Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-97-606/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-06-08
Bylos Nr.: 1A-97-606/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-27425-2021-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Dalia Kursevičienė, Daiva Jazbutienė, Edita Lapinskienė
Nukentėjusysis: V. K.
Nuteistasis: D. N.
Advokatai: Edvardas Staponkus

Kategorijos

1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-97-606/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27425-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.6.; 1.1.6.6.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Vitai Diekontienei, Akvilei Stuopelytei,dalyvaujant prokurorams Kaziui Grigaičiui, Kristinai Prialgauskienei,nukentėjusiajam V. K., jo atstovei advokatei R. N.,nuteistajam D. N., jo gynėjui advokatui Edvardui Staponkui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. K. ir nuteistojo D. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. N. (D. N.) pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Iš D. N. nukentėjusiajam V. K. (V. K.) priteista 1 000 Eur neturtinei žalai ir 112,96 Eur turtinei žaloms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. N. nuteistas už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d., apie 05.00 val., netoli viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smogė V. K. vieną kartą kumščiu į veidą, tuo padarydamas muštinę žaizdelę apatinės lūpos gleivinėje, kraujosruvą viršutinėje lūpoje, 1-o viršutinio kairio danties pilną išnirimą bei 1-o viršutinio dešinio danties dalinį išnirimą, kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, nubrozdinimą kryžkaulyje srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. K. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 6 d. nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam D. N. ir dėl turtinės bei neturtinės žalų atlyginimo ir paskirti nuteistajam D. N. vienerių metų laisvės atėmimo bausmę; iš nuosprendžio pašalinti pirmosios instancijos teismo nustatytas lengvinančias D. N. atsakomybę aplinkybes, reglamentuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 59 straipsnio l dalies 2 ir 6 punktuose; iš nuosprendžio pašalinti pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, pagal kurią žalos kilimą nulėmė provokuojantis nukentėjusiojo elgesys; patenkinti civilinį ieškinį visa apimtimi ir iš nuteistojo priteisti jam 312,20 Eur turtinės (faktinių išlaidų), 3 810 turtinės (būsimų / preliminarių) ir 5 000 Eur neturtinės žalų atlyginimui; taip pat iš nuteistojo priteisti jam 100 Eur už civilinio ieškinio surašymą pirmosios instancijos teismui bei 550 Eur už apeliacinio skundo surašymą.

2.1. Apelianto nuomone, nuteistajam D. N. paskirta bausmė yra akivaizdžiai per švelni, palyginus su nuteistojo padaryta nusikalstama veika ir ilgalaikėmis jos pasekmėmis nukentėjusiajam. Apeliantas abejoja, ar skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė pakeis nuteistąjį, kuris turi stiprų polinkį į smurtinį elgesį. Nukentėjusysis atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tinkamai nevertino prieštaringos nuteistojo D. N. pozicijos, pastarajam vertinant savo padarytą nusikalstamą veiką prieš jį (nukentėjusįjį). Nuteistasis bylos nagrinėjimo metu, siekdamas išvengti atsakomybės, savo nusikalstamą veiką ir brutalų smurtinį elgesį prieš nukentėjusįjį vertino kaip teisės į būtinąją gintį realizavimą, tačiau pats sau prieštaraudamas, kartu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir teigė, kad nuoširdžiai dėl savo poelgio gailisi, tačiau tuo neabejotinai negalima patikėti. Nuosprendį priėmęs teismas tokią dviprasmišką kaltinamojo poziciją priėmė ir vertino kaip jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo ir pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šios teismo išvados ir jų rezultate priimtas procesinis sprendimas yra akivaizdžiai neteisingi.

2.2. Nukentėjusysis nurodo, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė ir jo (nukentėjusiojo) elgesiu, vertindamas jį kaip su geros moralės principais nesuderinamą elgesį, nes neva nukentėjusysis pats pripažino, kad būdamas neblaivus, nemandagiai elgėsi merginų atžvilgiu, jas žemino, užgauliojo, dėl to ir kilo konfliktas su kaltinamuoju, grasino kaltinamajam ir kartu su juo ėjusiems asmenimis smurtu, ir tai, teismo vertinimu, iš dalies nulėmė kaltininko elgesį nusikalsti prieš nukentėjusįjį. Todėl teismas nustatė dar vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio l dalies 6 punktas). Nukentėjusysis atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nešališkas liudytojas baro darbuotojas I. D. parodė, jog nukentėjusysis V. K. bare elgėsi įkyriai, tačiau jis nebuvo agresyvus ir nekėlė pavojaus aplinkinių asmenų saugumui. Be jokios abejonės nukentėjusiojo elgesys nebuvo toks, dėl ko nebūtų galima numanyti, kad jis pasielgs neprognozuojamai ir pavojingai. Todėl, nukentėjusiojo vertinimu, teismas nepagrįstai šį jo elgesį, remdamasis subjektyviais nuteistojo ir liudytojo E. G. parodymais, laikė provokuojančiu. Pažymi, kad nuteistasis D. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atliko ypač brutalius veiksmus prieš jį (nukentėjusįjį), smogdamas jam su didele jėga kumščiu į gyvybiškai svarbią žmogui kūno dalį – veidą, išmušdamas ne tik vieną priekinį dantį, tačiau sužalodamas (iš dalies išnarindamas) ir šalia jo esantį dantį. Teismas šios aplinkybės tinkamai nevertino ir priėmė nepagrįstą nuosprendį tiek dalyje dėl bausmės skyrimo, tiek dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas tinkamai neįvertino nuteistojo ir su juo buvusio nusikalstamos veikos padarymo metu liudytojo E. G. teisiamajame posėdyje duotų parodymų, susijusių su tariamais nukentėjusiojo grasinimais nužudymu, t. y. papjauti, kadangi tokios aplinkybės nebuvo nustatytos kitais bylos duomenimis. Nuteistojo D. N. ciniški bei priešingi teisei veiksmai patvirtinami ir jo elgesiu po smūgio sudavimo jam (nukentėjusiajam), kada nuteistasis iš karto nuėjo palikęs jį sumuštą, tačiau skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, paskirdamas bausmę D. N., nepagrįstai šios aplinkybės tinkamai nevertino. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiojo nuomone, nuteistajam turėtų būti paskirta maksimali vienerių metų laisvės atėmimo bausmė bei iš nuosprendžio pašalintos pirmosios instancijos teismo nustatytos D. N. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, reglamentuojamas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose.

2.3. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai netenkino ir jo civilinio ieškinio, nurodydamas, jog jame nėra detalizuota ir pagrįsta, kokiu pagrindu jis gydėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ stacionare, ir už tai 2021 m. rugpjūčio 17 d. sumokėjo 95 Eur, motyvuodamas tuo, kad pagal viešai prieinamus duomenis šioje gydymo įstaigoje gydomi sergantieji priklausomybės ligomis. Apeliantas nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d., t. y. praėjus trumpam laikui po patirto smurtinio įvykio, jis kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialistą, teikiantį psichologines paslaugas. Nors psichologas dirba šioje klinikoje, kuri teikia paslaugas sergantiems priklausomybės ligomis, tačiau šioje klinikoje teikiamos ir psichologo paslaugos, todėl teismas nepagrįstai nepriteisė iš nuteistojo 95 Eur už UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktas paslaugas.

2.4. Apelianto tvirtinimu, teismas nepagrįstomis laikė ir mokėjimus UAB „Eurovaistinė“ – 22,71 Eur bei UAB „Nemuno vaistinė“ (,,Camelia vaistinė“) – 9,24 Eur, nesant byloje duomenų, kokius vaistus ir kokiu pagrindu nukentėjusysis įsigijo. Nukentėjusysis nurodo, kad 9,24 Eur jis sumokėjo UAB „Nemuno vaistinė“ (,,Camelia vaistinė“) po patirtos traumos 2021 m. rugpjūčio 20 d. už burnos skalavimo skystį CURASEPT BIOSMAL TO, skirtą jautriems dantims skalauti, kad greičiau vyktų sveikimo procesas, ir sužalota burnos ertmė būtų tinkamai prižiūrėta po patirtos traumos, todėl ši suma turėjo būti priteista.

2.5. Apelianto tvirtinimu, teismas nepagrįstai netenkino civilinio ieškinio ir dėl būsimų (preliminarių) gydymo išlaidų priteisimo, motyvuodamas tuo, kad jis šios ieškinio dalies nepatikslino. Nukentėjusysis pažymi, kad odontologijos paslaugos, šalinant nusikalstama veika jam padarytą žalą, buvo ir yra teikiamos ne iš karto, o periodiškai lankantis pas specialistus pagal sudarytą gydymo planą. Dalis šių išlaidų buvo patirta iki civilinio ieškinio pateikimo teismui, dalis bylos nagrinėjimo eigoje, o likusi dalis dar bus patirta perspektyvoje, griežtai laikantis medikų sudaryto gydymo plano. Pirmosios instancijos teismas priteisė didžiąją šių išlaidų dalį, tarp jų ir tas, kurios buvo patirtos bylos nagrinėjimo eigoje, nepaisant ieškinio patikslinimo. Todėl, apelianto nuomone, teismas civilinio ieškinio tenkinimo klausimu nebuvo nuoseklus ir nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimų turtinio ginčo dalyje, t. y. priteisti preliminarias gydymo išlaidas, susijusias ir su kito danties išnarinimo padarinių šalinimu pagal odontologijos specialistų paskaičiavimus. Aplinkybė, kad pasikeitė skaičiai, nekeičia jo reikalavimų, kuriais buvo prašoma priteisti turtinę žalą, susijusią su odontologijos paslaugų teikimu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir šioje dalyje turi būti pakeistas bei jo civilinis ieškinys patenkintas visiškai. Apeliantas nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotame ambulatorinio apsilankymo aprašyme nustatytas 11 danties lūžis ir blogėjanti šio danties būklė po horizontalaus danties šaknies skilimo viršutiniame trečdalyje ir alveolės skilimo. Ši medikų nustatyta diagnozė tiesiogiai yra susijusi su nuteistojo D. N. padarytos nusikalstamos veikos pasekmėmis. Už dantų segmento 3D rentgeno nuotrauką ir konsultaciją jis sumokėjo 95 Eur. Teismo medicinos specialistas, vertinęs sužalojimų mastą, duodamas išvadą, neteisingai pasisakė dėl jo patirtos traumos, susijusios su 11 danties lūžiu, laikydamas, jog dantis tik buvo išnarintas.

2.6. Nukentėjusiojo tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir neturtinės žalos dydį, nes iš nuteistojo jam priteista žala nėra adekvati satisfakcija jo patirtam ilgalaikiam fiziniam skausmui, nepatogumams, susijusiems su iki šiol trunkančiu gydymu. Nors nuteistojo nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau jo patirti sužalojimai negali būti prilyginami žymiai greičiau praeinančiam fiziniam skausmui arba kitam nežymiam sveikatos sutrikdymui. Pagal bylos duomenis, po nuteistojo smūgio kumščiu į veidą, jam buvo išmuštas dvidešimt pirmas dantis, susidarė kraujo krešulys alveolėje, susiformavo dantų paslankumas ir vienuolikto danties viršutinio trečdalio lūžgalis bei alveolinės ataugos lūžis 11-21 dantų srityje. Šis sveikatos sutrikdymas buvo arti tos ribos, kad nuteistojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pernelyg sumenkino jo (nukentėjusiojo) patirtą neturtinę žalą, kuri pasireiškė ilgalaikiais neigiamais išgyvenimais ir fizinio skausmo kentimu. Apelianto teigimu, jis iki šiol patiria nepatogumus, susijusius su nuolatine medikų intervencija į jo burnos ertmę, didelėmis finansinėmis ir laiko sąnaudomis važinėjimo pas medikus prasme, esminiai pablogėjusia nukentėjusiojo gyvenimo kokybe. Pirmosios instancijos teismas šių svarbių aplinkybių tinkamai neįvertino ir priteisė jam jo patirtų sužalojimų, nepatogumų ir išgyvenimų nekompensuojančią neturtinę žalą. Nukentėjusysis lankosi pas medikus ne savo valia, o yra priverstas dėl brutalių kaltinamojo veiksmų. Nukentėjusysis atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam 1-o viršutinio kairio danties pilną išnirimą bei 1-o viršutinio dešinio danties dalinį išnirimą, t. y. jis (nukentėjusysis) neteko praktiškai dviejų dantų. Pažymi ir tai, jog iš jo apsilankymų vien klinikoje „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) istorijos matyti, kad jis (nukentėjusysis) mažiausiai 50 kartų turėjo vykti į šią kliniką ir kitas byloje įvardintas odontologijos sveikatos priežiūros įstaigas. Teismas nepagrįstai sušvelnino neblaivaus nuteistojo D. N. atsakomybę, tačiau neblaiviam nukentėjusiajam pritaikė dvigubus standartus, spręsdamas, esą žalos kilimą nulėmė jo provokuojantis elgesys, nors toks elgesys buvo grindžiamas išimtinai kaltinamojo gynybine pozicija. Teismas neįvertino, kad jo laukia toks pat maždaug 1,5 metų trukmės ilgas ir varginantis gydymo procesas, susijęs su 11-to danties chirurginėmis intervencijomis bei nuolatiniu skausmu.

2.7. Apeliantas nurodo, kad dėl sužalojimo jis jautė neapsakomą diskomfortą, jį kamavo didžiulė gėda, iki šiol nesijaučia saugus tiek viešose, tiek atokesnėse vietose, bijo likti vienas, bijo ir vengia uždarų erdvių, dėl to pas jį išsivystė potrauminio streso sindromas. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, taip pat tinkamai neįvertino, nuspręsdamas, kad nukentėjusysis neįrodė, jog nusikalstamos veikos rezultate pas jį išsivystė potrauminio streso sindromas. Pirmosios instancijos teismas pernelyg sumenkino nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, kurią jis įrodinėjo bylos nagrinėjimo metu, todėl ir šioje dalyje priėmė nepagrįstą nuosprendį.

2.8. Apeliantas nurodo, kad teismas nepriteisė jam 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už civilinio ieškinio, teikto pirmosios instancijos teismui, surašymą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsprendė šio klausimo.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. N. prašo palikti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduoti jį pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiui jo broliui D. N. ir jam baudžiamąją bylą nutraukti.

3.1. Apeliantas nurodo, kad jis savo kaltę dėl smūgio sudavimo į veidą V. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai pripažino, tačiau tai traktavo kaip būtinąją gintį, nes nėra teisininkas ir nelabai suprato būtinosios ginties sąlygų, nes V. K. gatvėje grasino, jog papjaus, artinosi prie jo bei įtartinai laikė ranką prie rankinės, todėl galvojo, jog grasinimas gali būti įvykdytas ir V. K. gali jį bent jau sužaloti. Todėl manė, kad nuo tokių V. K. grasinimų ir veiksmų turi teisę gintis. Teismas nuosprendyje konstatavo, jog būtinosios ginties šioje konkrečioje situacijoje nebuvo, ir su tokia teismo išdėstyta teisine analize dėl būtinosios ginties sąlygų nebuvimo apeliantas visiškai sutinka. Tačiau teismas atkreipė dėmesį ir nuosprendyje nurodė aplinkybę, kad nukentėjusysis nagrinėjamu atveju pasirinko su geros moralės principais nesuderinamą elgesį, nes pats pripažino, kad būdamas neblaivus, buvo nemandagus merginoms, jas žemino, užgauliojo, dėl to ir kilo konfliktas, kadangi jis tokio jo chamiško elgesio toleruoti negalėjo. V. K. pats ieškojo priekabių, gatvėje, matant kitiems asmenims, išreiškė grasinimus jam, pats prisiartino, dėl to jis ir sudavė smūgį į veidą. Smūgio sudavimas buvo inspiruotas paties nukentėjusiojo provokuojančio elgesio, visuomenėje priimtų normalių elgesio normų nepaisymo. Iš liudytojo I. D. parodymų matyti, jog tą naktį V. K. buvo stipriai neblaivus, nes netgi bare dėl girtumo buvo užmigęs, o konflikto aplinkybių ir savo elgesio po to neatsiminė. Apelianto nuomone, net teismui konstatavus nederamą V. K. elgesį, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, jo elgesys suduodant smūgį į veidą V. K., buvo iššauktas paties nukentėjusiojo elgesio, kuris turėtų būti pripažintas kaip provokuojantis bei rizikingas, todėl byloje turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

3.2. Apeliantas nurodo, kad jis baigė (duomenys neskelbtini), jau mokydamasis ieškojo su kokia laivybos kompanija galės sudaryti darbinį kontraktą, kad realiai pradėti dirbti, nes tam, kad dirbti pagal jūrinę specialybę, mokėsi penkerius metus. Buvo pasiekęs išankstinį susitarimą, kad dirbs kompanijoje „(duomenys neskelbtini)„ laive „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), su kurios atstovu 2023 m. sausio 17 d. (duomenys neskelbtini) pasirašė jūrininko darbo sutartį, o sausio 19 d. turėjo prisistatyti į (duomenys neskelbtini) uostą, iš kur turėjo išplaukti į reisą. Apeliantas sutinka, kad yra pagrįstai nuteistas už įvykdytą nusikalstamą veiką, tai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir jam atlygino didžiąją dalį teismo priteistos turtinės ir neturtinės žalos, o likusią sumą atlygins artimiausioje ateityje. Tačiau paskiriant 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, jam tektų atsisakyti gerai apmokamo darbo jūroje (120 svarų sterlingų per dieną), nutraukti kontraktą, dalyvauti Probacijos tarnybos rengiamose elgesio pataisos programose, nes dirbdamas jūroje to atlikti negalėtų, o darbui jūroje jis ruošėsi net penkerius metus, būtent dėl to mokėsi (duomenys neskelbtini), ir tai buvo jo svajonė, kuri šiuo metu realiai išsipildė. Apelianto nuomone, yra visos įstatyme numatytos sąlygos, kad jis galėtų teismo prašyti nutraukti jam baudžiamąją bylą vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduodant jį pagal laidavimą jo vyresniajam broliui D. N., kuris tikrai daro ir ateityje darys jam tik teigiamą poveikį.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į nuteistojo D. N. apeliacinį skundą nukentėjusysis V. K. prašo netenkinti nuteistojo apeliacinio skundo, iš nuteistojo priteisti jam patirtas proceso išlaidas.

Šalies argumentai

5. Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovė prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

8. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. K. prašo nuteistajam D. N. paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, iš nuosprendžio pašalinti pirmosios instancijos teismo nustatytas D. N. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose, tenkinti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo visa apimtimi bei priteisti išlaidas už civilinio ieškinio ir apeliacinio skundo surašymą.

9. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. N. prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduoti jį pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiui jo broliui D. N. ir jam baudžiamąją bylą nutraukti.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo D. N. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pagal šią teisės normą kaltininko baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. K. prašo panaikinti šią pirmosios instancijos teismo nustatytą nuteistojo D. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, motyvuodamas tuo, kad nuteistasis bylos nagrinėjimo metu, siekdamas išvengti atsakomybės, savo nusikalstamą veiką ir brutalų smurtinį elgesį prieš nukentėjusįjį vertino kaip teisės į būtinąją gintį realizavimą, tačiau pats sau prieštaraudamas, kartu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir teigė, kad nuoširdžiai dėl savo poelgio gailisi, tačiau tuo neabejotinai patikėti negalima.

10.1. Teismų praktikoje nurodoma, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstami kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Prisipažinimu laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-132-976/2023). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad prisipažinimas nereiškia, jog kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi, – turi būti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės; taip pat kaltinamasis neturi visiškai sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu, kuris pateiktas kaltinime (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-132-976/2023).

10.2. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu bylos duomenimis pagrįstai nustatyta, jog nuteistasis D. N. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. negalėjo išsamiai parodyti įvykio aplinkybių, jo manymu, žodinio konflikto metu, vienas iš asmenų jam sudavė kumščiu į veidą (t. 1, b. l. 2). Tačiau kaltinamasis D. N. jau ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai ir išsamiai parodė visas įvykio aplinkybes, pripažino esminę įvykio aplinkybę, kad sudavė nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu į veidą, kad nukentėjusysis po suduoto smūgio nugriuvo, kartu paaiškino ir tokio savo veiksmo priežastį bei pateikė subjektyvų vertinimą, t. y., kad jis manė, jog nukentėjusysis galėjo turėti peilį, kadangi jis grasino, jog papjaus, ir pats artėjo prie jo, demonstratyviai laikydamas ranką rankinės viduje, todėl jis savo veiksmus laikė kaip savigyną (t. 1, b. l. 126–128). Analogiškus parodymus nuteistasis D. N. davė ir teisiamajame posėdyje, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi, tvirtino, kad jo vertinimas dėl savigynos, bet kokiu atveju nepaneigia jo kaltės dėl nukentėjusiajam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo (t. 2, b. l. 79). Ir šiuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad nuteistasis davė išsamius parodymus, kuriais buvo patvirtintas jo padarytos nusikalstamos veikos faktas, teisingai nusakė svarbiausius šios veikos bruožus bei padarymo aplinkybes, nevengė atsakomybės ir nebandė sumenkinti savo veiksmų bei padarytos žalos. Tai, kad nuteistasis pripažino savo kaltę ir nesistengė išvengti atsakomybės, patvirtina ir tas faktas, jog jis, netrukus po nusikalstamos veikos padarymo, per kelis kartus atlygino dalį, t. y. 3 000 Eur nukentėjusiojo patirtos žalos materialine išraiška, ir tai kartu parodo jo kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino nuteistojo D. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte

11. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nustatytą nuteistojo D. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, motyvuodamas tuo, kad nukentėjusiojo elgesys nebuvo toks, dėl ko nebūtų galima numanyti, kad jis pasielgs neprognozuojamai ir pavojingai. Todėl, nukentėjusiojo vertinimu, teismas nepagrįstai šį jo elgesį, remdamasis subjektyviais nuteistojo ir liudytojo E. G. parodymais, laikė provokuojančiu. Teismas tinkamai neįvertino nuteistojo ir su juo buvusio nusikalstamos veikos padarymo metu liudytojo E. G. teisiamajame posėdyje duotų parodymų, susijusių su tariamais nukentėjusiojo grasinimais nužudymu, t. y. papjauti, kadangi tokios aplinkybės nebuvo nustatytos kitais bylos duomenimis.

11.1. Teismų praktikoje išaiškinta, kad provokuojančiu laikomas toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-788/2022). Be to, pripažindamas nukentėjusiojo elgesį provokuojančiu ar rizikingu, teismas privalo įvertinti nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykius, jų asmenybės bruožus, nukentėjusiojo elgesį prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66-976/2019).

11.2. Pažymėtina, kad įtariamasis D. N. jau ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusysis V. K., jau išėjus iš baro, įžūliai kalbėjo su merginomis, jas įžeidinėjo, tačiau tiek jis, tiek ir kiti kartu buvę asmenys nuramino nukentėjusįjį ir jis nuėjo, bet po 10 minučių jis vėl grįžo, ėjo prie jo ir grasino, kad papjaus, tuo metu vieną ranką demonstratyviai laikė rankinėje, todėl, jo nuomone, jis savigynos pagrindu sudavė nukentėjusiajam V. K. kumščiu smūgį į veidą, manydamas, jog nukentėjusysis gali turėti peilį (t. 1, b. l. 126–128). Analogiškas įvykio aplinkybes, susijusias su smūgio sudavimu nukentėjusiajam, nuteistasis D. N. patvirtino ir teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 79). Nuteistojo D. N. parodymus, kad D. N. trenkė vieną smūgį nukentėjusiajam, nes nukentėjusysis keikėsi ir grasino, jog papjaus, laikydamas ranką rankinėje ar ant rankinės, kad nukentėjusysis jau prieš tai užgauliojo merginas, teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytojas E. G. (t. 2, b. l. 93–94). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybę, jog nuteistasis D. N. įvykio naktį nebuvo agresyvus, bet priešingai, buvo nusiteikęs geranoriškai, davė V. K. ir cigaretę, kad V. K., ir išėjęs iš baro, pats priėjo prie D. N. ir kartu su juo stovėjusių asmenų, kad būtent V. K. buvo nusiteikęs konfliktiškai, o D. N., netgi tarp V. K. ir merginų kilusį konfliktą, stengėsi nuraminti, t. y. ramino merginas, kai V. K. dėl jo elgesio nepasitenkinimą ir pretenzijas reiškė dvi merginos, objektyviai matyti ir iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog įvykio naktį įkyrus buvo būtent nukentėjusysis V. K., nustatyta ir iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo I. D. parodymų, kuriuos patvirtino ir teisiamajame posėdyje, t. y., kad jis, įvykio naktį dirbdamas bare „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, jau bare ramino V. K., kuris į barą atėjo girtas, buvo užmigęs bare, priekabiavo prie lankytojų žodžiais, buvo įkyrus, todėl ne kartą buvo įspėtas dėl netinkamo elgesio, bei D. N. apibūdino kaip visada ramų, draugišką ir santūrų asmenį, kurį bare yra matęs apie penkis kartus (t. 1, b. l. 33–35, t. 2, b. l. 175). Pažymėtina, kad nukentėjusysis pats pripažino, kad jis grasino D. N., tačiau teigdamas, jog tai darė tik po to, kai jis sudavė jam smūgį, taip pat pripažino ir aplinkybę, jog nepagarbiai išsireiškė apie merginas (t. 2, b. l. 92–93). Ir šiuo atveju, atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, kad nukentėjusysis V. K. buvo konfliktiškai nusiteikęs jau būdamas bare, vėliau ir išėjęs iš baro nepagarbiai elgėsi ir konfliktavo su merginomis, nėra pagrindo abejoti tiek nuteistojo D. N., tiek ir liudytojo E. G. aptartais parodymais, kad nukentėjusysis V. K., artėdamas prie nuteistojo ir kitų asmenų, keikėsi ir grasino nuteistajam bei kartu su juo ėjusiems asmenimis smurtu, kad toks elgesys galėjo atrodyti agresyvus ir nenuspėjamas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nukentėjusysis V. K. savo elgesiu provokavo D. N., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino nuteistojo D. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Dėl turtinės žalos

12. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. K. prašo patenkinti civilinį ieškinį visa apimtimi ir iš nuteistojo priteisti jam 312,20 Eur turtinės (faktinių išlaidų) žalos bei 3 810 būsimų / preliminarių išlaidų dėl dantų gydymo. Apelianto tvirtinimu, teismas nepagrįstomis laikė mokėjimus UAB „Eurovaistinė“ – 22,71 Eur bei UAB „Nemuno vaistinė“ (,,Camelia vaistinė“) – 9,24 Eur, nesant byloje duomenų, kokius vaistus ir kokiu pagrindu nukentėjusysis įsigijo. Nukentėjusysis nurodo, kad 9,24 Eur jis sumokėjo UAB „Nemuno vaistinė“ (,,Camelia vaistinė“) po patirtos traumos 2021 m. rugpjūčio 20 d. už burnos skalavimo skystį CURASEPT BIOSMAL TO, skirtą jautriems dantims skalauti, kad greičiau vyktų sveikimo procesas, ir sužalota burnos ertmė būtų tinkamai prižiūrėta po patirtos traumos, todėl ši suma turėjo būti priteista. Taip pat nukentėjusysis prašo priteisti odontologijos paslaugas šalinant nusikalstama veika jam padarytą žalą, nes jos buvo ir yra teikiamos ne iš karto, o periodiškai lankantis pas specialistus pagal sudarytą gydymo planą. Dalis šių išlaidų buvo patirta iki civilinio ieškinio pateikimo teismui, dalis bylos nagrinėjimo eigoje, o likusi dalis dar bus patirta perspektyvoje, griežtai laikantis medikų sudaryto gydymo plano. Pirmosios instancijos teismas priteisė didžiąją šių išlaidų dalį, tarp jų ir tas, kurios buvo patirtos bylos nagrinėjimo eigoje, nepaisant ieškinio patikslinimo. Todėl, apelianto nuomone, teismas civilinio ieškinio tenkinimo klausimu nebuvo nuoseklus ir nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimų turtinio ginčo dalyje, t. y. priteisti preliminarias gydymo išlaidas, susijusias ir su kito danties išnarinimo padarinių šalinimu pagal odontologijos specialistų paskaičiavimus. Aplinkybė, kad pasikeitė skaičiai, nekeičia jo reikalavimų, kuriais buvo prašoma priteisti turtinę žalą, susijusią su odontologijos paslaugų teikimu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir šioje dalyje turi būti pakeistas bei jo civilinis ieškinys patenkintas visiškai. Taip pat apeliantas nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotame ambulatorinio apsilankymo aprašyme nustatytas 11 danties lūžis ir blogėjanti šio danties būklė po horizontalaus danties šaknies skilimo viršutiniame trečdalyje ir alveolės skilimo. Ši medikų nustatyta diagnozė tiesiogiai yra susijusi su nuteistojo D. N. padarytos nusikalstamos veikos pasekmėmis. Už dantų segmento 3D rentgeno nuotrauką ir konsultaciją jis sumokėjo 95 Eur. Taip pat, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai netenkino ir jo civilinio ieškinio, nurodydamas, jog jame nėra detalizuota ir pagrįsta, kokiu pagrindu jis gydėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ stacionare, ir už tai 2021 m. rugpjūčio 17 d. sumokėjo 95 Eur, motyvuodamas tuo, kad pagal viešai prieinamus duomenis šioje gydymo įstaigoje gydomi sergantieji priklausomybės ligomis. Apeliantas nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d., t. y. praėjus trumpam laikui po patirto smurtinio įvykio, jis kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialistą, teikiantį psichologines paslaugas. Nors psichologas dirba šioje klinikoje, kuri teikia paslaugas sergantiems priklausomybės ligomis, tačiau šioje klinikoje teikiamos ir psichologo paslaugos, todėl teismas nepagrįstai nepriteisė iš nuteistojo 95 Eur už UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktas paslaugas.

12.1. Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala).

12.2. Pažymėtina, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjusysis asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusiojo asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

12.3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būsimos žalos priteisimas būtent sveikatos sutrikdymo atveju iš esmės galimas, atsižvelgiant į sunkią nukentėjusiojo finansinę padėtį, dėl kurios jis negali atlikti tam tikrų mokamų gydymo procedūrų. Tačiau privalo būti įrodyta, kad konkrečios gydymo procedūros nukentėjusiajam yra būtinos siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius, sugrąžinti nukentėjusįjį į iki sveikatos sužalojimo buvusią padėtį. Be to, šios gydymo procedūros, kurių išlaidas prašoma iš anksto priteisti kaip tiesioginius nuostolius, turi būti atliekamos iš esmės greitu laiku, tai taip pat pabrėžia konkretaus gydymo būtinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Dėl to pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl būsimų išlaidų priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra gydymo, kurio išlaidas prašoma atlyginti, būtinumas, tačiau jos turi būti pagrįstos.

Žemesnės instancijos teismas

12.4. Specialisto išvadoje Nr. G 2088\2021(01) konstatuota, kad V. K. padaryta muštinė žaizdelė apatinės lūpos gleivinėje, kraujosruva viršutinėje lūpoje, 1-o viršutinio kairio danties pilnas išnirimas bei 1-o viršutinio dešinio danties dalinis išnirimas, kraujosruva kairės akies apatiniame voke, nubrozdinimas kryžkaulio srityje, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 48–49). Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo patyrė turtinę žalą, tačiau ši žala turi būti pagrįsta objektyviais įrodymais, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu nustatytos turtinės žalos dydžio, susijusio su medikamentų įsigijimu bei medicininių paslaugų suteikimu, kuris patvirtintas objektyviais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad rašytiniais įrodymais pagrįsta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusysis V. K. iš viso už paslaugas sumokėjo 165 Eur (t. 1, 57, 58, 63, 64, t. 2, b. l. 47, 49,51, 56, 57). Be to, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. K. įsigijo vaistų už 36,96 Eur (t. 1, b. l. 69, 71, 72, 2 t. 53, 60, 65), ir šios išlaidos yra susijusios su nukentėjusiojo sveikatai padarytų padarinių pašalinimu ir sveikatos atstatymu, todėl pagrįstai pripažintinos nukentėjusiojo patirta turtine žala. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pateikė kvitus ir dėl mokėjimo UAB „Eurovaistinė“ 22,71 Eur (t. 1, b. l. 68) ir UAB „Nemuno vaistinė“ („Camelia vaistinė“) 9,24 Eur (t. 1, b. l. 70), tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kokius vaistus ir kokiu pagrindu nukentėjusysis įsigijo, todėl pagrįstai nepripažino, kad pastarosios išlaidos yra susijusios su įvykio metu nukentėjusiojo patirta žala.

12.5. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju ieškinyje nėra detalizuota ir pagrista, kokiu pagrindu nukentėjusysis gydėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ stacionare, ir už tai 2021 m. rugpjūčio 17 d. sumokėjo 95 Eur (t. 2, b. l. 54), nes pagal viešai prieinamus duomenis internete, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydomi sergantieji priklausomybės ligomis. Pažymėtina, kad nukentėjusysis nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jam buvo reikalingos ir suteiktos psichologinės paslaugos, be to, kelia abejonių tokios paslaugos reikalingumas ir dėl to, jog jos apskirtai buvo suteiktos tik vieną kartą, ir stacionare, nepateikiant jokių išrašų apie nukentėjusiajam nustatytas galbūt psichologines problemas, kurios galėjo būti susijusios būtent dėl patirto sužalojimo įvykio metu.

Žemesnės instancijos teismas

12.6. Kaip jau aptarta, apeliaciniu skundu nukentėjusysis prašo priteisti ir 3 810 Eur būsimų / preliminarių išlaidų dėl dantų gydymo. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame ieškinyje buvo nurodoma, jog nukentėjusysis patirs būsimų išlaidų 3 499 Eur bei jau patyrė 2 147,91 Eur išlaidų už dantų gydymą. Tačiau iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašo nustatyta, kad jo būsimo išlaidos gali būti ne 3 499 Eur, bet 3 449 Eur (t. 2, b. l. 43–44). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis V. K. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gruodžio 9 d. raštą, kuris patvirtina, kad V. K. odontologijos klinikoje „(duomenys neskelbtini)“ už paslaugas sumokėjo jau 2 911,00 Eur (t. 2, b. l. 124), tačiau apeliaciniu skundu prašoma priteisti dar daugiau nei buvo prašoma ieškinyje, t. y. 3 810 Eur būsimų / preliminarių išlaidų dėl dantų gydymo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo patirtus dantų sužalojimus, neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad nukentėjusysis ateityje dar turės išlaidų, susijusių su dantų gydymu, tačiau nukentėjusysis nepatikslino civilinio ieškinio, todėl nėra aišku, kokia yra planuojama būsimų išlaidų suma, nes gydymo planas pateiktas 2021 m. spalio 19 d. (t. 2, b. l. 43–44), o, kaip jau aptarta, nukentėjusysis jau sumokėjo už dantų gydymą 2 911,00 Eur, t. y. daugiau nei buvo nurodyta civiliniame ieškinyje, todėl nėra aišku, kiek iš jame nurodytų paslaugų jau yra atlikta, o kai kurios išlaidų sumos nurodomos tik apytiksliai, be to, kaip matyti, apeliaciniu skundu nukentėjusysis jau prašo priteisti 3 810 Eur būsimų / preliminarių išlaidų. Todėl, nesant patikslinimo dėl būsimų / preliminarių išlaidų, o priešingai, apeliaciniame skunde nurodant ir dar kitą – didesnę sumą, neturint duomenų, kokios paslaugos jau suteiktos, nėra jokios galimybės nustatyti net preliminarių gydymo išlaidų. Be to, nukentėjusysis nepateikė ir duomenų dėl savo finansinės padėties, kad jis iš karto pats negali susimokėti gydymo išlaidų dėl sunkios finansinės padėties, juolab, kaip nustatyta bylos duomenimis, nukentėjusiojo dantų gydymas vyksta palaipsniui, kartu ir apmokėjimas už gydymą. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartų duomenų visumą, pagrįstai tenkino tik tą civilinio ieškinio dalį, kuri pagrįsta rašytiniais įrodymais, t. y. nukentėjusysis pagrindė 3 112,96 Eur (165 Eur + 36,96 Eur + 2 911,00 Eur) gydymo išlaidų, o, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis D. N. 3 000 Eur turtinės žalos jau yra atlyginęs, pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu priteisė realiai neatlygintą dalį, t. y. 112,96 Eur, o gydymo išlaidų, patirtų ateityje, atlyginimo nukentėjusysis galės reikalauti pareikšdamas ieškinį civilinio proceso tvarka.

12.7. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis V. K. taip pat nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotame ambulatorinio apsilankymo aprašyme nustatytas 11 danties lūžis ir blogėjanti šio danties būklė po horizontalaus danties šaknies skilimo viršutiniame trečdalyje ir alveolės skilimo. Ši medikų nustatyta diagnozė tiesiogiai yra susijusi su nuteistojo D. N. padarytos nusikalstamos veikos pasekmėmis, jis už dantų segmento 3D rentgeno nuotrauką ir konsultaciją sumokėjo 95 Eur. Šiuo atveju iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduoto ambulatorinio apsilankymo aprašymo nustatyta, kad nukentėjusysis lankėsi šioje dantų gydymo įstaigoje, jam buvo atlikta KT, ant jo nukopijuotas kvitas (t. 3, b. l. 12). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis už paslaugą sumokėjo 95 Eur, tačiau iš ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduoto ambulatorinio apsilankymo aprašymo nukopijuoto kvito nustatyta, kad sumokėta 98 ar 99 Eur, kvito kopija nėra pilna, todėl nėra galimybės nustatyti, jog buvo sumokėta būtent už aptariamas paslaugas, bei kokia tikroji patirtų išlaidų suma. Todėl, nesant objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kokia iš tikrųjų suma buvo sumokėta ir, ar už nurodytas paslaugas, šios išlaidos nepriteistinos.

Dėl neturtinės žalos

13. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu ir priteistu neturtinės žalos dydžiu, nes iš nuteistojo jam priteista žala nėra adekvati satisfakcija jo patirtam ilgalaikiam fiziniam skausmui, nepatogumams, susijusiems su iki šiol trunkančiu gydymu. Nors nuteistojo nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau jo patirti sužalojimai negali būti prilyginami žymiai greičiau praeinančiam fiziniam skausmui arba kitam nežymiam sveikatos sutrikdymui. Pagal bylos duomenis, po nuteistojo smūgio kumščiu į veidą, jam buvo išmuštas dvidešimt pirmas dantis, susidarė kraujo krešulys alveolėje, susiformavo dantų paslankumas ir vienuolikto danties viršutinio trečdalio lūžgalis bei alveolinės ataugos lūžis 11-21 dantų srityje. Šis sveikatos sutrikdymas buvo arti tos ribos, kad nuteistojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pernelyg sumenkino jo (nukentėjusiojo) patirtą neturtinę žalą, kuri pasireiškė ilgalaikiais neigiamais išgyvenimais ir fizinio skausmo kentimu. Apelianto teigimu, jis iki šiol patiria nepatogumus, susijusius su nuolatine medikų intervencija į jo burnos ertmę, didelėmis finansinėmis ir laiko sąnaudomis važinėjimo pas medikus prasme, esminiai pablogėjusia nukentėjusiojo gyvenimo kokybe. Pirmosios instancijos teismas šių svarbių aplinkybių tinkamai neįvertino ir priteisė jam jo patirtų sužalojimų, nepatogumų ir išgyvenimų nekompensuojančią neturtinę žalą. Nukentėjusysis lankosi pas medikus ne savo valia, o yra priverstas dėl brutalių kaltinamojo veiksmų. Nukentėjusysis atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam 1-o viršutinio kairio danties pilną išnirimą bei 1-o viršutinio dešinio danties dalinį išnirimą, t. y. jis (nukentėjusysis) neteko praktiškai dviejų dantų. Pažymi ir tai, jog iš jo apsilankymų vien klinikoje „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) istorijos matyti, kad jis (nukentėjusysis) mažiausiai 50 kartų turėjo vykti į šią kliniką ir kitas byloje įvardintas odontologijos sveikatos priežiūros įstaigas. Teismas nepagrįstai sušvelnino neblaivaus nuteistojo D. N. atsakomybę, tačiau neblaiviam nukentėjusiajam pritaikė dvigubus standartus, spręsdamas, esą žalos kilimą nulėmė jo provokuojantis elgesys, nors toks elgesys buvo grindžiamas išimtinai kaltinamojo gynybine pozicija. Teismas neįvertino, kad jo laukia toks pat maždaug 1,5 metų trukmės ilgas ir varginantis gydymo procesas, susijęs su 11-to danties chirurginėmis intervencijomis bei nuolatiniu skausmu.

13.1. Pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. LAT yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015). Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Galioja civilinės atsakomybės principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama labai skirtingos sumos neturtinės žalos atlyginimui – nuo 150 iki 2 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.).

13.2. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir iš nuteistojo D. N. nukentėjusiajam priteisė 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą civilinio ieškinio dalį atmetė. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, atsižvelgė į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, kad dėl nusikaltimo metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis V. K. patyrė fizinį skausmą, taip pat dvasinius išgyvenimus, nes neteko danties, o tai neginčytinai turėjo įtakos bendravimui, kasdieniam gyvenimui, kėlė gėdos ir diskomforto jausmą, kad jam vis dar tęsiamas gydymas, patiriamos skausmingos procedūros ir diskomfortas. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam nebuvo konstatuotas prarastas nedarbingumas, nebuvo kilusi grėsmė jo gyvybei, jis po suduoto smūgio pats atsistojo ir nuėjo, iš karto į medikus kreiptis reikalingumo nebuvo, bylos duomenimis nenustatyta, kad jam išsivystė potrauminis streso sindromas, kaip teigiama ieškinyje. Be to, nusikaltimo padarymui įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, nukentėjusiajam buvo suduotas tik vienas smūgis, pažymėtina, nukentėjusysis, būdamas neblaivus, pats priėjo prie kaltinamojo ir jam grasino, nors nukentėjusysis tvirtino, kad jis grasino tik po jam suduoto smūgio. Šiuo atveju neblaivus buvo ir kaltinamasis D. N., tačiau jis netinkamai nesielgė, priešingai, nei nukentėjusysis jau ir prieš įvykį, kai įkyriai žodžiais priekabiavo prie baro lankytojų bei, išėjęs iš baro, nepagarbiai elgėsi su merginomis. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas buvo arti tos ribos, kad nuteistojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Pažymėtina, teisiamajame posėdyje specialistas V. K. patvirtino, kad nukentėjusiajam nustatyta dantų trauma, kraujosruvos ir nubrozdinimai. Kategoriškai nurodė, kad vieno ar dviejų dantų netekimas, pažymėtina, pilnai, pagal lentelę atitinka 5 procentus – tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tik nuo trijų ir net iki penkių dantų netekimas jau būtų nesunkus sveikatos sutrikdymas nepriklausomai, kiek įtvaras nešiojamas ar dantenos gydomos.

13.3. Įvertinęs visas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, padaryta nusikalstama veika nukentėjusiojo sveikatai sukeltas pasekmes, nuteistojo atliktų veiksmų tyčinį pobūdį, skirtingų nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam iš nuteistojo priteista 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, todėl nedidintina.

Dėl paskirtos bausmės ir BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

14. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas D. N. paskyrė devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. K. prašo nuteistajam D. N. paskirti laisvės atėmimo bausmę, motyvuodamas tuo, kad nuteistasis D. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atliko ypač brutalius veiksmus prieš jį (nukentėjusįjį), smogdamas jam su didele jėga kumščiu į gyvybiškai svarbią žmogui kūno dalį – veidą, išmušdamas ne tik vieną priekinį dantį, tačiau sužalodamas (iš dalies išnarindamas) ir šalia jo esantį dantį. Tačiau teismas šios aplinkybės tinkamai nevertino, taip pat neįvertino nuteistojo D. N. ciniškų bei priešingų teisei veiksmų po smūgio sudavimo jam (nukentėjusiajam), kada nuteistasis iš karto nuėjo palikęs jį sumuštą. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. N. prašo, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduoti jį pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiui jo broliui D. N. ir jam baudžiamąją bylą nutraukti.

14.1. Pažymėtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis D. N. neprašė jam taikyti BK 40 straipsnio nuostatų, todėl skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, nustatytas jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktai, 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) nuteistojo nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą, taip pat atsižvelgęs ir į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis), pagrįstai parinko bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatydamas mažesnį nei sankcijos vidurkis. Pažymėtina, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant D. N. skirtinos bausmės rūšį, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo. Aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas būtų turėjęs pagrindo skirti griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, šioje byloje nenustatyta. Tačiau, kaip jau aptarta, apeliaciniu skundu nuteistasis D. N. prašo taikyti jam BK 40 straipsnio nuostatas ir perduoti jį pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiui jo broliui D. N. bei jam baudžiamąją bylą nutraukti.

14.2. Pažymėtina, kad prašymo dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepateikimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neužkerta kelio pateikti tokį prašymą apeliacinės instancijos teismui. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Įstatyme nustatyta, jog dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-697/2022).

14.2.1. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo D. N. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Byloje yra pateiktas kaltinamojo D. N. brolio D. N. prašymas atleisti kaltinamąjį D. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (t. 3, b. l. 61–62).

14.2.2. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis D. N. anksčiau neteistas, t. y. jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

14.2.3. Teismų praktikoje aiškinant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą – asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-307-689/2019).

14.2.4. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti.

14.2.5. Iš bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis D. N. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamasis davė išsamius parodymus, kuriais buvo patvirtintas jo padarytos nusikalstamos veikos faktas, teisingai nusakė svarbiausius šios veikos bruožus bei padarymo aplinkybes, nevengė atsakomybės ir nebandė sumenkinti savo veiksmų bei padarytos žalos, nukentėjusiojo atsiprašė. Nusikaltimu padarytos turtinės žalos didžiąją dalį, t. y. 3 000 Eur, kaltinamasis savanoriškai atlygino netrukus po nusikalstamos veikos padarymo, likusi neatlygintos turtinės žalos dalį sudaro skundžiamu nuosprendžiu priteisti 112,96 Eur, neturtinę žalą – 1 000 Eur – kaltinamasis įsipareigojo atlyginti. Todėl šiuo atveju nustatytos ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, kad D. N. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką bei iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą ir įsipareigojo atlyginti likusią neatlygintos žalos dalį.

14.2.6. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas, be kita ko, nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Pažymėtina, kad tokią išvadą daro teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-495/2021), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021).

14.2.7. Kaltinamasis D. N. yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, per penkerius metus baustas penkis kartus administracine tvarka, iš jų keturis kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir vieną kartą už piktnaudžiavimą tėvų valdžia (t. 1, b. l. 108–113), mokosi ir dirba pagal specialybę prekybiniame laive, darbovietėje charakterizuojamas kaip atsakingas ir darbštus, užimantis atsakingas pareigas darbuotojas, puikiai bendradarbiaujantis su įvairiais laivo skyriais, besielgiantis profesionaliai ir kruopščiai, rodantis norą tobulėti (t. 3, b. l. 40). Kaltinamasis D. N. padarė nesunkų nusikaltimą, nors pripažinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nagrinėjamu atveju nukentėjusysis taip pat buvo neblaivus, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, kaltinamasis kaltę nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio pasekmės, po nusikalstamos veikos padarymo iš karto savanoriškai stengėsi atlyginti padarytą žalą ir jos didžiąją dalį jau atlygino, turi mažametį vaiką (t. 3, b. l. 59), kurį, būdamas nesusituokęs su vaiko motina, pripažino notariniu pareiškimu (t. 3, b. l. 58), juo nuolat rūpinasi. Šios aptartos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad D. N. nėra lengvabūdiška asmenybė, jis laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o jo padaryta nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, buvo atsitiktinio pobūdžio, netinkamai elgiantis ir pačiam nukentėjusiajam. Todėl, esant nustatytiems duomenims, yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis D. N. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

14.2.8. Ir šiuo atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą taikyti laidavimo institutą, kurio taikymas, atsižvelgiant į nustatytų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra ne formalus, bet visapusiškai pagrįstas.

14.2.9. Teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti laidavimą ir priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Kartu teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje yra suformuota pozicija, jog taikant BK 40 straipsnio nuostatas būtina įvertinti ir aplinkybę, ar nusikalstamą veiką padaręs asmuo iš tiesų yra tokia nesavarankiška ir nebrandi asmenybė, kurios vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, dar nesusiformavę. Tik tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai besigailinčiam asmeniui pagal BK 40 straipsnio nuostatas numatoma papildoma jo tolimesnio elgesio priežiūra patikint ją autoritetą turinčiam asmeniui, kuris galės kaltininkui daryti teigiamą įtaką, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų ir pakartotinai nenusikalstų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-697/2017, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-196-697/2018).

14.2.10. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo D. N. brolio D. N. prašymas atleisti kaltinamąjį D. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vienerių metų laikotarpiui be užstato (t. 3, b. l. 61–62). Apeliaciniame teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas D. N. patvirtino, kad jis sutinka būti brolio laiduotoju. Iš D. N. parodymų nustatyta, jog jo ir brolio ryšys yra labai artimas. Būdami jūroje susirašo kiekvieną dieną, jei geresnis ryšys, skambina per programėlę „WhatsApp“, kur gali pamatyti vienas kito veidą. Dabar jų grafikai pradeda po truputį sutapti ir jie gyvai kas mėnesį po savaitę laiko tai tikrai matosi. Brolis pasirinko taip pat mechaniko specialybę, nes jis davė broliui pavyzdį. Ilgą laiką abu lankė laisvąsias imtynes (duomenys neskelbtini), kur sportininkai nėra skatinami elgtis nusikalstamai nuo vaikystės. Brolį apibūdino kaip gerą žmogų, brolį ir sūnų tėvams, kaip labai teisingą, nemėgstantį melo. Jis kaip vyresnis brolis stengiasi nuolat patarti. Apie šį nusikaltimą sužinojo iš karto kitą dieną, nes brolis atėjo pas jį ir klausė patarimo. Jis iš karto pasakė, kad fizinė jėga yra blogai, kad reikia bandyti spręsti žodžiu, kaip jis pats visada ir daro. Brolis savo kaltę pripažįsta, aiškino, kad jį provokavo nukentėjusysis, bijojo, kad gali būti papjautas (t. 3, b. l. 96–97). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kaltinamasis ir jo brolis D. N. dirba skirtinguose laivuose ir kiekvieną dieną tiesiogiai nesusitinka, savaime nėra aplinkybė nesudaranti pagrindo tokiam asmeniui būti laiduotoju, nes paprastai visi asmenys yra dirbantys asmenys, gyvenantys jau atskirai, todėl bet kokiu atveju negali kontroliuoti kaltininko tiesiogiai ir nepertraukiamai. Šiuo atveju, kaip nustatyta, broliai nuolat bendrauja tarpusavyje, kaltinamasis D. N. pasitiki savo broliu ir jam svarbūs jo teigiami patarimai. Iš byloje esančių charakterizuojančių duomenų nustatyta, kad D. N. yra baigęs (duomenys neskelbtini) ir įgijęs laivų jėgainių inžinerijos profesinio bakalauro laipsnį ir inžinieriaus kvalifikaciją, dirba pagal specialybę, darbdavio charakterizuojamas puikiai, jis yra už laivą atsakingas antrasis inžinierius, kuris demonstruoja labai aukštus gebėjimus, dirba labai sunkiai, yra prisitaikęs prie drausmės, vertas pasitikėjo ir patikimas, visada sąžiningas, gerai organizuotas, tiesiogiai prisideda prie bendrovės tikslų (t. 3, b. l. 64). Ir šie nustatyti D. N. charakterizuojantys duomenys parodo, kad jis turi autoritetą, sugeba pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitais, gali patarti ir pamokyti. Byloje esantys mokėjimo nurodymai patvirtina, kad D. N. finansiškai remia VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuri dalyvauja renkant ir dalinant labdarą skurdžiai besiverčiančioms, nepasiturinčiai gyvenančioms šeimoms (t. 3, b. l. 90–92). Ir tai parodo jo neabejingumą kitiems žmonėms. D. N. yra neteistas (t. 3, b. l. 69), administracine tvarka per penkerius metus baustas du kartus už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 3, b. l. 66–67), turi ne vieną diplomą kaip sportininkas, dalyvavęs ne vienose varžybose ir užėmęs 1-3 vietas (t. 3, b. l. 85–89). Ir šiuo atveju, įvertinęs aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad laiduotojas D. N. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą poveikį broliui D. N., todėl yra tinkamas laiduotojas.

14.2.11. Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, taip pat nustačius, jog D. N. yra tinkamas laiduotojas, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį D. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduodant laiduotojo D. N. atsakomybei, nustatant dvejų metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pateisinant parodytą laiduotojo pasitikėjimą, skirtinas ir 1 000 Eur dydžio užstatas, kurį apeliaciniame teismo posėdyje sutiko įmokėti ir pats laiduotojas D. N., nurodydamas, kad jo finansinė padėtis yra tikrai gera.

Dėl išlaidų nukentėjusiajam už ieškinio ir apeliacinio skundo surašymą

15. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

15.1. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

15.2. Nagrinėjamu atveju byloje buvo pateiktas nukentėjusiojo civilinis ieškinys, apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš kaltinamojo 100 Eur už šio ieškinio surašymą. Tačiau nukentėjusysis nepateikė rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad jis už ieškinio surašymą jam atstovaujančiam advokatui sumokėjo 100 Eur, todėl priteisti šių išlaidų nėra jokio pagrindo.

15.3. Taip pat apeliaciniu skundu prašoma iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteisti 550 Eur už apeliacinio skundo surašymą, yra pateiktas ir pinigų priėmimo kvitas (t. 3, b. l. 16), tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas nebuvo tenkintas, priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajam išlaidas už jo surašymą nėra pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

16. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma bei prašymas iš kaltinamojo D. N. priteisti valstybei 96,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo (BPK 106 straipsnio 2 dalis), t. y. už gynėjo advokato E. Staponkaus suteiktą antrinę teisinę pagalbą D. N. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

16.1. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundė tiek nukentėjusysis, tiek ir nuteistasis, o, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra privalomas. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmestinas, o nuteistojo skundas tenkintinas iš dalies. Todėl, atsižvelgus į apeliacinių skundų nagrinėjimo rezultatą, į tai, kad D. N. yra darbingas ir dirbantis asmuo, tačiau kartu atsižvelgiant ir į tai, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmestinas, o nuteistojo skundas, nors tenkintinas iš dalies, tačiau jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tik su užstatu ir nustatytinas ilgesnis laidavimo terminas nei apeliaciniame skunde buvo prašoma, todėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos išieškotinos iš kaltinamojo D. N., tačiau tik iš dalies, t. y. 50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, kolegija

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 6 d. nuosprendžio dalį, kuriuo D. N. (D. N.) pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, D. N., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatu ir perduoti jį laiduotojo D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei.

Nustatyti dvejų metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą D. N. nutraukti.

Įpareigoti laiduotoją D. N. įmokėti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatą per 10 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, mokėjimo paskirtyje nurodant „Užstatas už laidavimą“ ir baudžiamosios bylos numerį. Mokėjimo dokumentą ar patvirtintą kopiją būtina pateikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Baudžiamųjų bylų raštinei. Jeigu laiduotojas nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad jis atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo.

Išaiškinti D. N., kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Išaiškinti laiduotojui D. N., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs D. N. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą.

Išaiškinti D. N., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. N. išieškoti 50 Eur (penkiasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Teisėjos Daiva JazbutienėDalia KursevičienėEdita Lapinskienė