Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Teisėjai perskaičius kaltinamojo D. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 126-127), kaltinamasis patvirtino, kad nukentėjusysis ranką pusiau buvo įsikišęs į rankinę, tai yra tiesa, gali būti, kad anksčiau neteisingai išsireiškė.

Supranta, kad išmušė dantį, padarė sveikatos sutrikdymą, jaučiasi dėl to kaltas, nes sudavė pirmas, bet mano, kad buvo savigyna.

Dėl nukentėjusiojo pareikštos 5000 Eur neturtinės žalos nesutinka, nes suma per didelė, jis jam 3000 Eur jau pervedė. Mano, kad galėtų sumokėti 1000 eurų, nes nukentėjusysis irgi kaltas, išprovokavo jį – nors galėjo eiti namo, bet grįžo, provokavo, grasino. Įvykio metu nefilmavo, bet turi garso įrašą, kuriame nukentėjusysis pokalbio telefonu metu grasino išpjauti jam akis, todėl jis pats patyrė stresą, prarado ne vieną darbą, nes negalėjo išvažiuoti, turi vaiką. Iškart po įvykio, kitą dieną susiskambino su nukentėjusiuoju, bandė kalbėtis, kažkaip viska išspręsti ir beveik iškart jam sumokėjo: pirma pervedė 1000, po to 1500 ir 500 eurų. Dėl turtinės žalos (2646,91 Eur) sutinka.

Apklaustas įtariamuoju D. N. parodė, kad V. K. iki konflikto dienos žinojo iš matymo apie du metus laiko, tačiau su juo niekada nebendravo, turėjo tik bendrų pažįstamų ir susitikdavo tik bendrų pažįstamų ar draugų kompanijose. 2021-08-11, apie 05:00 val., jis vienas atėjo į naktinį barą „(duomenys neskelbtini) “, esantį (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, išgerti alaus. Bare atsitiktinai susitiko V. K., kuris buvo vienas, todėl ėmė su juo abstrakčiai bendromis temomis bendrauti, kartu parūkė. Mano, kad apie 06.00 val. baras užsidarė ir jie išėję kartu, be jokio tikslo ėjo link Naujojo Sodo gatvės, su jais dar ėjo dvi nepažįstamos merginos ir du vaikinai. Vienas iš vaikinų turėjo butelį trauktinės, kurią visi kartu eidami gėrė, bendravo, kalbėjo, juokavo. Vienu metu V. K. ėmė nemandagiai elgtis merginų atžvilgiu, ėmė jas įžeidinėti, siūlyti joms su juo oralinį seksą, o joms atsisakius, jis ėmė sakyti, kad jas privers tai padaryti. Tiek jis, tiek kiti vaikinai sakė V. K. ramintis ir eiti namo, teko raminti ir merginas, kurios išsigando V. K. ir keletą kartų norėjo kviesti policiją, tačiau jas nuramino. V. K. po keleto kategoriškų reikalavimų išeiti, išėjo, tačiau praėjus apie 10 minučių laiko pasigirdo švilpimas, šūkavimai ir Naujojo Sodo-Liepų gatvių sankryžoje jie pamatė V. K.. Jis grasino žodžiais sakydamas, kad juos „papjaus“ ir vis ėjo link jų, stovėjusių ant šaligatvio, netoli viešbučio „(duomenys neskelbtini) “, kai jis priėjo prie pat jo, tuo momentu vieną ranką laikydamas ant per petį pakabintos rankinės, vis sakydamas, kad „papjaus“, jis smogė jam vieną kartą kumščiu į veidą, po ko V. K. nugriuvo, tuojau pat atsistojo ir nuėjo link Liepų gatvės, nieko nesakė, niekaip negrasino, nusiramino ir nuėjo. Po to jis ir kiti minėti asmenys, kiek paėję, išsiskyrė. Dvi merginas ir du vaikinus jis matė pirmą kartą, jų vardų neįsidėmėjo, visi susipažino bare „(duomenys neskelbtini) “. Jis ir tą kartą ir visada nešioja barzdą. Jis labai gailisi padaręs šį nusikaltimą, atsiprašė V. K., prašė atleidimo, pervedė į jo nurodytą sąskaitą 1000 Eur už išmušto danties gydymą, jis atleido, jie susitaikė (1 t., b. l. 126-128).

Papildomai apklaustas įtariamuoju D. N. parodė, kad tvirtina pirminius duotus parodymus ir papildo, kad nukentėjusiajam V. K. žalą atlygino pervesdamas jam per tris kartus 3000 Eur, t. y. 2021-08-13 jis jo paprašė pervesti į savo sugyventinės O. U. sąskaitą banke 1000 Eur ir nurodė, kad už tai, jog jis su juo kalbėtųsi ir tartųsi. Po pirmos pinigų perlaidos V. K. pasakė, kad jis jam privalės viso sumokėti 3000 Eur ir jis sutiko, 2021-09-02 jis į tą pačią jo nurodytą sąskaitą pervedė 1500 Eur, o 2021-10-19 pervedė likusius 500 Eur, tačiau V. K. pervesta suma netenkino, jis ėmė reikalauti iš jo viso pervesti 5000 Eur, o dar vėliau ėmė reikalauti 6000 Eur, neva už danties gydymą ir moralinę žalą. Danties gydymą patvirtinančių dokumentų nepateikė, kiek iš viso kainuos gydymas, nesakė, jis kuo toliau tuo daugiau pinigų prašo, o kam neaiškina. Pinigų prašo telefonu jie nė karto nebuvo susitikę, jis jo ir atsiprašė telefonu, o jis patvirtino, kad jam atleidžia, bet vėliau persigalvojo ir ėmė reikalauti pinigų dar. Taip pat jie buvo su juo išsiaiškinę ir aptarę, kad didelė dalis kaltės yra jo, kad jis savo netinkamu elgesiu išprovokavo jį suduoti jam smūgį ir tuo metu jis sutiko, kad ir jis yra kaltas, bet praėjus laikui jis vėl kaltina tik jį, kad neva jis norėjo jam parodyti jog yra stipresnis už jį, todėl jam smogė, bet tai netiesa, jis kiekvieno pokalbio metu keičia ne tik pinigų sumas, bet ir nuomonę. Jis V. K. sumokėjo jų pirmu sutarimu sutartą sumą, didesnę pinigų sumą mokėti jis kategoriškai atsisako, kadangi yra studentas ir tokių sumų pinigų neturi, jis V. K. atidavė savo santaupas ir dalį pinigų pasiskolino. Prie tyrimo prideda tris mokėjimo išrašus (1 t., b. l. 134-135, 141-147).

Nukentėjusysis V. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykis buvo rugsėjo ar rugpjūčio mėnesį, paryčiais, apie 5-6 ryto, ėjo namo iš baro,,(duomenys neskelbtini) “, prie (duomenys neskelbtini) viešbučio, (duomenys neskelbtini) gatvėj. Namo ėjo ramiai, kažkiek švilpaudamas. Sutiko kompaniją žmonių, kurie turėjo butelį ir nusprendė kartu išgerti. Iš tos kompanijos pažinojo tik vieną žmogų – D. N.. Jis jau buvo pakankamai išgėręs, nes išgėrė kokius 5 alaus. Nežino ar kaltinamasis žinojo, bet daug kas žino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, todėl mano, kad jie norėjo pratęsti pasisėdėjimą, tačiau jis pas save nenorėjo vestis. Konkrečių pokalbio detalių neatsimena. Jiems bendraujant, prieš jį stovėjo trys vaikinai. Pradėjo ginčytis, kad pas jį tikrai neis ir po to netikėtai gavo vieną smūgį iš D.. Pripažįsta, kad pagrasino, bet tai buvo jau po smūgio, bėgant nuo jų. Jie buvo trise ir jis neketino nieko daryti, tiesiog bėgo namo. Mano, kad per stipriai jiems prieštaravo, kad nesives pas save. Sakė, „ką čia su mergom“. Suprato, kad nepagarbiai išsireiškė. Prieš tai konflikto nebuvo, visas konfliktas buvo tik dėl to, kad nesivedė jų pas save ir negražiai atsiliepė apie merginas. Jis buvo draugiškai nusiteikęs išgerti, bet ne pas jį. Konfliktas įvyko ne prie kavinės, o sankryžoje Danės ir Tiltų g. Girtumas įvykiui turi įtakos, jis viską abstrakčiai atsimena ir pokalbio detalių neatsimena, bet tikrai jokio peilio neturėjo. Rankos kišenėje nelaikė, o grasino jau po visko. Kuprinę buvo palikęs ,,(duomenys neskelbtini)“, teko grįžti. Buvo praradęs trumpai sąmonę, jautė keletą smūgių, galva sumušta iš visų pusių, nežino ar sudavė vienas, ar visi trys. Iš D. N. vieną smūgį gavo, atgavęs sąmonę jautė daugiau smūgių, bet nespėlios kas galėjo suduoti, nes 3 asmenų grupė, merginos buvo nuošaliau. Specialistas nedarė rentgeno, nors sakė, kad gavo smūgius į pakaušį. Jis nesutiko su nustatytu sužalojimo mastu, prašė skirti papildomą ekspertizę, tačiau jo prašymas buvo atmestas. D. pergyveno, kad nebūtų grupinis užpuolimas, jis sakė, kad sutiks apmokėti 6 000 Eur ir prisiims viską. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Su bylos medžiaga nėra susipažinęs, vaizdo įrašo nematė. Apsauginis yra jo kiemo draugas, pažįstamas.

Dėl pareikšto civilinio ieškinio (2 t., b. l. 40-43), nurodė, kad dalį žalos kaltinamasis atlygino – sumokėjo 3000 Eur neturtinės žalos. Dar prašo priteisti 2 000 Eur už visus patirtus nepatogumus, nes metus laiko negali nei obuolio atsikąsti, daug laiko kainuoja važinėtis pas daktaro, nefunkcionuoja priekinis kandis, sukandimas, nuolat jaučia skausmą, turi vartoti stiprius nuskausminamuosius, nuolat traukiami siūlai, švepluoja. Visa tai daugiau nei pusę metų tęsiasi. Be to, reikėjo išsikraustyti iš Klaipėdos. Dėl turtinės žalos pateikęs visas išlaidas, kurios yra 5646,91 eurų – t. y. tolimesnis gydymo planas, čekiai, nėra pateikti tik keli dokumentai, nes gydymas tebesitęsia, negali naudotis priekiniu sukandimu, gretimas dantis taip pat bus visada rizikoje. Buvo nugriuvęs, suplėšė sportinį kostiumą, kuris kainavo 300 eurų. Jau dabar yra patyręs daugiau nei 7000 Eur išlaidų. Plane nurodyta, kad yra atliktas pirmasis etapas: kietųjų ir minkštųjų audinių augmentacija, pakartotinai bus daroma augmentacija, platinama dantena, kad pritaikyta forma būtų ir tai bus daroma kol bus pasiekta forma, chirurginiu būdu. Kol viskas sugyja praeina 1, 2 mėnesiai. Nei dalis turtinės žalos nėra atlyginta.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2021-08-11, apie 03:00 val., vienas atėjo į barą „(duomenys neskelbtini) “, (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje. Barui užsidarius, su trimis bare buvusiais asmenimis, kurių duomenų nežino, vienas iš jų buvo su barzda ir stambaus kūno sudėjimo, laikotarpyje nuo 05:00 val. iki 06:00 val., tikslios valandos nurodyti negali, ėjo link Atgimimo aikštės Klaipėdoje, ir negali tiksliai nurodyti kodėl, bet mano, kad žodinio konflikto metu, vienas iš minėtų asmenų priėjo prie jo ir kumščiu smogė į veido sritį, dėl ko jam išmušė priekinį dantį, po ko jis trumpam prarado sąmonę, atsigavęs po keleto minučių, atsistojo ir nuėjo namo. Būdamas bare bendravo su baro „(duomenys neskelbtini) “ apsaugos darbuotoju I. D., kurį pažįsta ilgą laiką, jis matė su kokiais asmenimis jis išėjo iš baro, daugiau jokie asmenys įvykio ir asmenų su kuriais jis išėjo, nematė. Būdamas šoko būsenoje į policiją ir medikus nesikreipė (1 t., b. l. 2).

Liudytojas E. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį žino, o nukentėjusiojo tiesiogiai nepažįsta, tik žino per draugus. Įvykio vietoje susitiko su D., tą vakarą buvo keturiese – D. su draugu ir jis su draugu J. M.. Po to atsirado merginos ir visi kartu pradėjo leisti laiką. Vėliau atsirado nukentėjusysis. Visi išgėrė, šnekėjosi. Nukentėjusysis atrodė normalus, tačiau po to jis pradėjo priekabiauti, lįsti, užgaulioti merginas. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju žodžiais sukonfliktavo. Konfliktas dėl to, kad nukentėjusysis pradėjo lįsti prie merginų, ne kad priekabiauti, bet užgaulioti. Kuris pradėjo konfliktą, negali pasakyti, nes visi buvo neblaivūs. D. norėjo padaryti kaip ir tvarką, kad tiesiog taip nebūtų. Apsižodžiavo dar bare. Kai baras užsidarė, visi lauke stovėjo. Prasidėjo vėl žodinis konfliktas. Jau buvo apie 6 – 7 val. ryto. Jų grupelės buvo ir merginos, ir kiti žmonės. Po to prasidėjo grasinimai. Nukentėjusysis turėjo rankinę. Atsimena, kad nukentėjusysis ranką ar viduj rankinės, ar šalia jos laikė sakė: ,,pjausiu, pjausiu“, keikėsi. Buvo, neaišku, ką jis turėjo, ar peilį ar kitą daiktą. Nukentėjusysis ėjo ir žodžiais koliojosi, atstumą palaikė ir ėjo tolyn, ranką turėjo ant rankinės ir visą kelią taip elgėsi. Vienu momentu buvo taip, kad vienas eina, tada atsitraukia, tada kitas eina. Jis viską matė 10-15 metrų atstumu. Artyn nėjo. Tada D. priėjo prie jo ir trenkė vieną smūgį nukentėjusiajam. Po šio smūgio nukentėjusysis nukrito, tačiau tuoj pat atsikėlė ir tada vėl buvo grasinama. Nematė, kad būtų kas dar priėję prie nukentėjusiojo. Nukentėjusysis ėjo link sankryžos ir viskas įvyko sankryžoje prie ,,Bombolos“. Nežino ar su nukentėjusiuoju prieš tai buvo pokalbis dėl vakarėlio pratęsimo. Nežino, kur nukentėjusysis ėjo, link stotelės ar kur kitur. Nežinojo, kad jis klaipėdietis. Nežino, kodėl sudavė D. N., bet kai žmogus sako, kad turi ginklą, jis ir pats būtų išsigandęs. Jo ikiteisminio tyrimo metu neapklausė. D. susisiekė su juo per bendrus draugus, nes jis žino jo brolį, todėl sutiko paliudyti.

Liudytojas I. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta iš matymo. Su nukentėjusiuoju nebendrauja. Įvykio dieną dirbo „(duomenys neskelbtini) “ bare, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , apsaugos darbuotoju, dabar dirba kitur. Įvykio nematė, nes jis buvo prie Muzikinio teatro, nematė smūgių. Neatsimena, kada tas įvykis buvo. Į barą pirmas buvo atėjęs nukentėjusysis. Jis buvo vienas. Ar jis buvo blaivas, neatsimena. Apskritai nieko neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, jai galima remtis.

Perskaičius liudytojo parodymus (1 t., b. l. 33-35), paaiškino, kad kaltinamasis atėjo į barą paryčiui. Baras dar dirbo. Ką jis kalbėjo su kaltinamuoju, neatsimena. Pasisveikino ir viskas. Kaltinamojo vardo, pavardės nežino. Kaltinamasis ilgai bare neužsibuvo, gal kokias 5 min. Kokioje būklėje jis buvo – blaivas ar ne – nepamena. Daugiau kas buvo nematė. Ar per FB jam skambino nukentėjusysis – neatsimenu, gal ir skambino. Neatsimena jokio pokalbio su juo. Daug laiko praėjo, be to, jis tik žino nukentėjusįjį, nes gyveno tame pačiame rajone, bet jiedu nebendravo.

Liudytojas I. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančiame bare „(duomenys neskelbtini) “, esančiame (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, apsaugos darbuotoju. Prisimena, kad bare dirbo iš 2021-08-10 į 2021-08-11, prisimena kaip tą kartą į barą atėjo V. K., kurį pažįsta nuo vaikystės, tačiau su juo nėra draugai, artimai jie nebendrauja, nieko apie jį nežino, neturi jokių jo kontaktų. Jis tą vakarą vilkėjo juodos spalvos sportiniu kostiumu, per petį buvo persijuosęs juodos spalvos rankinę. Kadangi jis vilkėjo sportiniu kostiumu, nenorėjo jo įleisti, bet kaip pažįstamui, padarė išimtį. V. K. atėjo vienas, buvo girtas, jis netgi buvo užmigęs bare. Jis leido jam pamiegoti, kad atsigautų ir išeitų iš baro, tačiau jis atsibudęs neišėjo, leido bare laiką toliau. Bare jis buvo priekabus ir įkyrus, ne agresyvus, priekabiavo prie baro lankytojų žodžiais, todėl ne kartą buvo įspėtas dėl netinkamo elgesio ir kad bus išprašytas iš baro. Vaikinas stambaus kūno sudėjimo, su barzda, į barą atėjo prieš pat uždarymą. Jis pasisveikino, vaikino jis nepažįsta, nežino jo nei vardo nei pavardės, jį bare yra matęs apie penkis kartus. Jis visad būna ramus, draugiškas, santūrus, jis visada pasisveikina ir paklausia kaip jam sekasi. Ar jie yra kažkur kažkada su juo susitikę neprisimena, jis jo visiškai nepažįsta, tačiau gali patvirtinti, kad yra nekonfliktiškas. Kai vaikinas su dar dviem draugais atėjo į barą, jis pasakė, kad baras užsidaro, todėl jie pasivaikščiojo, pasižvalgė ir stoviniavo lauke prie baro, kur bendravo su kitais asmenimis. Jokių konfliktų nei bare, nei prie baro nebuvo. Barui užsidarius, matė kaip V. K. iš baro išėjo kartu su minėtu vaikinu su barzda ir jo draugais, girdėjo kaip vaikinas su barzda kažką tarstelėjo, kad važiuoja pas jį, kur jie nuėjo, nematė, ar su jais buvo merginų, nematė. Baro vaizdo kamera lauką filmuoja tik prie pat išėjimo iš baro, apie penkių metrų atstumu nuo išėjimo. 2021-08-11, apie 08.00-09.00 val., per „facebook“ tinklą jam paskambino V. K., kuris ėmė priekaištauti, kad neva jis jo neapsaugojo, kad jam kažkas išmušė dantį, klausė, su kokiais asmenimis jis išėjo iš baro. Jis jam atsakė, kad tų asmenų nepažįsta, dar sakė, kad prie baro „(duomenys neskelbtini) “ jokių konfliktų nevyko. Paklausė, kokioje vietoje jam buvo išmuštas dantis, jam atsakė, jog prie „muzikinio“, todėl suprato, kad prie muzikinio teatro pastato, tačiau, kurioje vietoje – nedetalizavo, o jis neklausė ir nežino. Po šio įvykio V. K. nematė, nebendravo su juo ir nieko daugiau pasakyti apie šį įvykį negali nes nežino (1 t., b. l. 33-35).

Specialistas V. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad sužalojimo mastas nurodytas specialisto išvados 4 punkte. Nukentėjusiajam nustatyta dantų trauma, kraujosruvos ir nubrozdinimai. Dėl dantų traumos iš praktikos gali pasakyti, kad kvalifikuojama taip: 1 ar 2 dantų netekimas pilnai pagal lentelę atitinka 5 procentus – tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nuo 3 iki 5 dantų netekimas jau būtų nesunkus sveikatos sutrikdymas ir nepriklausomai, kiek įtvaras nešiojamas ar dantenos gydomos, vertinama, kiek dantų netenkama traumos metu. Šiuo atveju, vieno danties nebuvo, antras su klaustuku, tai nedarė jokios įtakos, todėl nelaukė tyrimo pabaigos, antras galėjo ir neprigyti, bet kad ir 2 netekęs būtų, tai atitiktų tik 5 procentus. Pasekmės maksimalios, 2 dantų netekimas, kuris atitinka 5 procentus. Pasisakant dėl gydymo trukmės, paaiškino, kad kraujosruva irgi laikosi apie 10 d. Visus sužalojimus reikėtų skirti prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Jie vertina pagal nusistovėjusią praktiką, kiek dantų neteko, o šiuo atveju maksimaliai 2 galėjo netekti.

Specialisto išvadoje Nr. G 2088\2021(01) konstatuota, kad V. K. padaryta muštinė žaizdelė apatinės lūpos gleivinėje, kraujosruva viršutinėje lūpoje, 1-o viršutinio kairio danties pilnas išnirimas bei 1-o viršutinio dešinio danties dalinis išnirimas, kraujosruva kairės akies apatiniame voke, nubrozdinimas kryžkaulio srityje, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 48-49).

Iš 2021-10-19 UAB „(duomenys neskelbtini) “ išrašo nustatyta, kad jame užfiksuota, jog 2021-08-12 pacientas atvyko konsultacijai dėl 2021-08-11 netekto danties. Užfiksuota, kad išmuštas 21 dantis, kraujo krešulys alveolėje, dantų paslankumas: I laipsnis – 13, 12 dd, II laipsnis – 22, 23 dd, III laipsnis –11 d. Sudarytas gydymo planas, prognozuojamos išlaidos – 3449 eurai, patirtos realiai išlaidos iki 2021-10-20 – 104 eurai (1 t., b. l. 52-54).

UAB „(duomenys neskelbtini) “ medicinos dokumentų išrašas patvirtina, jog V. K. 2021-08-11 19.41 val. apmokėjo 85 eurų išlaidų (1 t., b. l. 57-58).

UAB „(duomenys neskelbtini) “ kvituose užfiksuotos patirtos 196 eurų gydymo išlaidos (1 t., b. l. 59-63, 65-67).

UAB „(duomenys neskelbtini) “ kvituose užfiksuotos, kad jai sumokėta 40 eurų (1 t., b. l. 63-64).

UAB „(duomenys neskelbtini) “ kvituose užfiksuotos kad jai sumokėta 95 eurų (1 t., b. l. 73-74).

Vaistinių kvituose užfiksuotos patirtos 64,01 eurų išlaidos (1 t., b. l. 68-72).

Iš 2021-11-12 UAB „(duomenys neskelbtini) “ rašto nustatyta, kad jame nurodyta, jog V. K. padaryti kūno sužalojimai ištaisomi, bet atstatomi tik dirbtiniais prarastų audinių pakaitalais. 11 danties atstatymas vyktų implantu ir protezu ant jo. Prieš implantaciją tai pat būtų reikalingas papildomas ištyrimas dėl dirbino kaulo būtinybės ir kiekio. 12, 13, 22, 23 dantų paslankumas stabilizuosis. Žinomos gydymo išlaidos būtų tik implanktacijos ir protezavimo ant implanto – 1300 eurų. Visų kitų galimų išlaidų kol kas neįmanoma paskaičiuoti (1 t., b. l. 77-78).

Iš 2022-12-09 UAB „(duomenys neskelbtini) “ rašto nustatyta, kad jame nurodyta, jog V. K. suteikta odontologijos paslaugų už 2911,00 Eur.

Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad peržiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip 2021-08-11, 04.47 val., V. K. išeina iš baro prieina prie lauke su kitais asmenimis bendraujančio D. N., kuris jam duoda cigaretę, pridega ir nueina nuo jo. Su V. K. tuojau pat ima konfliktuoti mergina, kurią D. N. ir kiti ten stoviniuojantys vaikinai ramina, vienas iš vaikinų V. K. pastumia į šalį ir neleidžia artintis prie merginų, V. K. nepasitenkinimą ir pretenzijas reiškia dvi merginos, jos kalba emocionaliai, gestikuliuoja rankomis, tuo metu V. K. nueina nuo baro link Atgimimo aikštės, kur stovi. 2021-08-11, 04.52 val., nuo baro link viešbučio „(duomenys neskelbtini) “ nueina dvi merginos, paskui jas nueina šeši vaikinai, tarp kurių yra ir D. N., link Atgimimo aikštės nueina dvi merginos ir du vaikinai, matosi, kad link šių asmenų eina V. K., tačiau einantys asmenys į jį nekreipia dėmesio ir nueina (1 t., b. l. 100-101).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Objektyviai šis nusikaltimas pasireiškia mušimu arba kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas arba kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius. Nusikaltimas padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmą, kankinti, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams.

Tačiau D. N. tokius savo veiksmus vertina kaip teisės į būtinąją gintį realizavimą, nes V. K., būdamas neblaivus, jam ir kitiems su juo kartu buvusiems asmenis, grasino juos nužudyti – papjauti, todėl jis, nelaukdamas, kol nukentėjusysis realizuos savo ketinimus, saugodamas savo ir kitų asmenų sveikatą, sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, po ko šis nugriuvo, o jis su kitais asmenimis nuėjo. Kaltinamasis pripažino, kad realiai nematė, jog nukentėjusysis turėjo peilį, tačiau tokią išvadą padarė, nes nukentėjusysis, grasindamas ir eidamas link jo ir kitų kartu buvusių asmenų, laikė pusiau įkišęs ranką į turimą rankinę, todėl jis buvo įsitikinęs, jog jis tikrai turi peilį ir jiems visiems gresia realus pavojus. Kad nukentėjusysis grasino smurtu patvirtino ir liudytojas E. G., tačiau jis taip pat nematė, kad nukentėjusysis turėjo peilį ar kitą daiktą, kuriuo galėjo sužaloti.

BK 28 straipsnio 1 dalis nurodo, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis). Būtinosios ginties aplinkybių konstatavimui būtina nustatyti du pagrindinius šio instituto elementus – pavojingą kėsinimąsi ir gynybą. Pagal susiformavusią teismų praktiką būtinosios ginties teisėtumo sąlygos yra: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-719/2018).

Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-313/2012, 2K-467/2013, 2K-492/2014, 2K-71-895/2018 ir kt.). Būtinoji gintis yra ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų asmeninių jo savybių, ankstesnio jo elgesio ir pan., o būtent nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi (kasacinė nutartis Nr. 2K-9-719/2018).

Byloje nustatyta, jog kaltinamasis iš baro ėjo ne vienas, kartu su juo ėjo dar dvi merginos ir keletas vaikinų (vaizdo įraše, be D. N., užfiksuoti dar 5 vaikinai). Taip pat nustatyta, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo prieš įvykį buvo kilęs žodinis konfliktas, nes nukentėjusysis nepagarbiai ir užgauliai atsiliepė apie kartu su jais iš baro išėjusias merginas.

Pažymėtina ir tai, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra galimas tik tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo (BK 28 straipsnio 3 dalis), tačiau šiuo atveju nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, todėl bet kuriuo atveju būtinosios ginties ribų peržengimo klausimo šiuo atveju nebūtų pagrindo spręsti.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybės turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalies prasmę, ieškinio patenkinimas ir jo dydis priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje, kuris reglamentuoja įrodinėjimo pareigą, nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.