Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-06-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-95-531/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-02-03Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-06-02Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-02
Bylos Nr.
1A-95-531/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16722-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjai
Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas, Valdas Meidus
Nukentėjusysis
N. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-95-531/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16722-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 2 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios N. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. Č. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d. ir jam paskirta 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir R. Č. paskirta 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda.

Nukentėjusiosios N. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) N. L. priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos ir 485,34 Eur turtinės žalos atlyginimai.

Iš R. Č. N. L. priteista 800 Eur dydžio suma advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. Č. buvo nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 23 d. apie 9 val., (duomenys neskelbtini), nelygiareikšmių kelių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nepraleido jam iš dešinės pusės pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo N. L., taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 p., 154 p. reikalavimus, dėl šių pažeidimų įvyko eismo įvykis, kurio metu N. L. padarytas stuburo antrojo juosmeninio slankstelio kūno lūžis be nugaros sužalojimo, taip jai nesunkiai sutrikdant sveikatą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2. Nukentėjusioji N. L. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. vasario 3 d. nuosprendžio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir priimti naują sprendimą – iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) priteisti jos naudai 2 320,34 Eur turtinės žalos ir 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat priteisti iš R. Č. 1 200 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, ir 250 Eur už apeliacinio skundo paruošimą, iš viso 1 450 Eur.

2.1. Nurodo, kad nepagrįstai buvo atmestas jos prašymas priteisti būsimas išlaidas dėl bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame ji šiuo metu gyvena, esančios vonios perdarymo į dušo kabiną. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta preliminari tokių darbų sąmata – 1 695 Eur. Pertvarka yra būtina, kadangi be pašalinių asmenų pagalbos ji negali naudotis vonia, negali į ją įlipti ir iš jos išlipti, taip pat nusiprausti. Šią aplinkybę bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu patvirtino jos dukra Z. L.. Atkreipia dėmesį, kad jai išmokėta 4 083,83 Eur dydžio suma buvo skirta konkrečios nustatytos žalos kompensavimui, nesusijusiam su vonios pertvarkymu, todėl mano, kad yra neteisinga ir nepagrįsta šias lėšas naudoti kitiems tikslams. Nesutinka su skundžiamo nuosprendžio argumentu, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A1-103 patvirtintą „Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašą“ tokio tipo darbai gali būti padaryti ir už valstybės biudžeto lėšas. Visų pirma, jai yra nesuprantama, kodėl ir kokiu pagrindu už atitinkamo asmens nusikalstamais veiksmais padarytą žalą materialiai turi atsakyti valstybė. Mano, kad tam nėra pagrindo. Antra, ji nėra minėto aprašo subjektas. Neįgalumas jai nėra nustatytas, o kada tai bus padaryta, neaišku. Taip pat nepagrįstai buvo atsisakyta priteisti išlaidas ir už antčiužinio įsigijimą – 140 Eur. Nuosprendyje nurodyta, kad esant stuburo traumai čiužinio įsigijimas laikomas pertekliniu pirkiniu dėl nepateisinamai didelės kainos. Šiuo atveju tenka pažymėti, kad ir ji manė, jog jai užteks vien antčiužinio, ji jį nusipirko, tačiau paaiškėjo, kad jai jo nepakanka, reikalingas kietesnis, aukštesnis pagrindas, todėl papildomai nusipirko čiužinį. Tik naudodama šiuos du daiktus ji gali normaliai miegoti. Nei antčiužinio, nei čiužinio įsigijimas nėra jos užgaida, jie būtini jos normalaus poilsio užtikrinimui.

2.2. Mano, kad apylinkės teismas neteisingai nustatė jai priteistinos neturtinės žalos dydį. Kadangi draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) jai jau buvo išmokėjęs 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, buvo nuspręsta, kad dar 1 000 Eur priteisimas bus pakankamas neturtinei žalai atlyginti. Paaiškina, kad draudimo bendrovė nuspręsdama išmokėti jai 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą rėmėsi tik kūno sužalojimo mastu – nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Apie ilgalaikį gydymąsi, paties įvykio bei sužalojimo pasekmes ir sveikatos atstatymo perspektyvas išmokos dienai draudimo bendrovė žinių neturėjo. Taigi, tenka konstatuoti, kad nuosprendyje nurodytos aplinkybės, jog iki avarijos, nors būdama garbaus amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų) ji gyveno savarankišką gyvenimą, vairavo automobilį, buvo mobili ir aktyviai dalyvavo įvairioje visuomeninėje veikloje, turėjo mėgstamą gyvenimo būdą, pomėgių ir užsiėmimų, ko dėl sužalojimo neteko, šiai dienai ir dar ilgam yra priklausoma nuo kitų asmenų pagalbos, jai yra reikalinga pagalba atliekant buities darbus bei higienos procedūras, sveikatos būklė net ir po ganėtinai ilgo laiko pilnai neatsistatė, sunkiai vaikšto, toliau lankosi pas gydytojus, perka reabilitacines procedūras, iki minimumo sumažėjo jos bendravimo galimybės, tiek su šeimos nariais, tiek su draugais ir pažįstamais, šiai dienai ji yra įkaltinta savo bute, apylinkės teismo buvo įvertintos vos 1 000 Eur.

2.3. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jai priteistinas atstovavimo išlaidas. Teigia, kad jos patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti yra realios, adekvačios bei proporcingos atliktų procesinių veiksmų kiekiui ir sudėtingumui, yra pagrįstos konkrečiais advokato atliktais darbais. Apylinkės teismas neįvertino to, kad atstovas, vykdydamas susitarimą dėl teisinių paslaugų atlikimo, tris kartus vyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Tai, kad advokato darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), patvirtina jo į bylą pateikti dokumentai. Kelionės į (duomenys neskelbtini) miestą bendroje sumoje užtruko 12 valandų. Pažymi, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, tačiau tai negali įtakoti atstovo darbo apimties vertinimo. Taip pat šios aplinkybės negali įtakoti ir bylos sudėtingumas bei tai, kad jam yra suteikiamos teisės tik toje apimtyje, kiek tai susiję su civiliniu ieškiniu.

Atsiliepimas

3. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra atsiliepime į N. L. apeliacinį skundą su juo sutinka ir prašo tenkinti.

4. Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) atsiliepime į N. L. apeliacinį skundą, dėl reikalavimų, pareikštų jo atžvilgiu, prašo jį atmesti. Mano, kad apeliantės skundo argumentai dėl turtinės žalos priteisimo yra nepagrįsti ir neįrodyti, todėl negali būti tenkinami. Pažymi, kad nukentėjusiajai dėl 2019 m. balandžio 23 d. eismo įvykio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina gydymąsi ir dėl gretutinių, lėtinių ligų, sąlygojamų asmens amžiaus ir neabejotinai turi įtakos bendrai nukentėjusiosios būklei, skausminis sindromas yra sąlygojamas dominuojančių lėtinių ligų pasekmė, todėl vertinant nukentėjusiosios prašomą priteisti 7 000 Eur neturtinės žalos sumą, papildomai prie išmokėtos draudimo išmokos, manytina, kad reikalavimas yra nepagrįstas, nukentėjusiosios nurodomi sveikatos sutrikdymai nėra priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio metu patirta žala.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi apeliantė N. L. skundžia nuosprendį, dėl jos manymu netinkamai išspręsto civilinio ieškinio bei jai priteistų bylinėjimosi išlaidų, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiais klausimais.

Žemesnės instancijos teismas

7. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad N. L. pareiškė civilinį ieškinį, kurį bylos nagrinėjimo teisme metu patikslino, prašydama iš civilinių atsakovų priteisti 2 395,26 Eur dydžio turtinės ir 7 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimus bei 1 200 Eur atstovavimo išlaidų.

8. Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. vasario 3 d. nuosprendžiu N. L. civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies, t. y. iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) jai buvo priteistas 1 000 Eur neturtinės ir 485,34 Eur turtinės žalos atlyginimas, o iš R. Č. – 800 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

9. Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu jos pateikto civilinio ieškinio išsprendimu, mano, kad jis turėjo būti tenkintas visiškai.

Dėl turtinės žalos

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos N. L. priteisimo, apeliacinio skundo argumentus ir byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje civilinį ieškinį išsprendė teisingai, tinkamai įvertino visus su tuo susijusius byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo motyvais, todėl jų nekartoja, o tik papildo.

11. Iš N. L. pareikšto civilinio ieškinio matyti, kad ji prašė atlyginti 1 695 Eur turtinę žalą, kurią sudaro būsimos vonios pertvarkymo į dušo kabiną remonto išlaidos. Nukentėjusioji paaiškino, kad dėl patiriamo skausmo ir riboto judėjimo nebegali praustis vonioje, nes negali į ją įlipti ir išlipti, atsigulusi negali atsikelti, taip pat dėl sutrikusios eisenos ir riboto judėjimo yra grėsmė nugriūti ir papildomai susitraumuoti. Dėl šių priežasčių ji privalo vonios kambarį pertvarkyti, pakeičiant vonią į dušo kabiną. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas šį nukentėjusiosios reikalavimą atmetė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu apylinkės teismo sprendimu. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog yra būtina tuojau pat daryti aptariamą remontą. Kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, akivaizdu, kad dėl avarijos metu patirtų traumų nukentėjusiajai yra sunkiau nusiprausti vonioje, tačiau vien tik ši aplinkybė nėra priežastis priteisti jos prašomą sumą. Be to, šiuo atveju, tai, kad N. L. pateikė būsimų remonto darbų preliminarią sąmatą, dar nereiškia, jog remontas tikrai bus atliekamas ir dėl jo būtinybės nukentėjusioji neapsigalvos. Esant šioms aplinkybėms, būsimos remonto išlaidos jai negali būti priteisiamos. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A1-103 patvirtintą „Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašą“ jai aptariami remonto darbai galėtų būti apmokami iš valstybės lėšų, kadangi ji nėra šio aprašo subjektas, be to, mano, kad valstybė negali atsakyti už atitinkamo asmens nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nuosprendžio dalį, kurioje yra minimas nukentėjusiosios nurodomas aprašas, pastebi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tiesiog pateikė nukentėjusiajai informaciją apie tokio norminio akto egzistavimą ir galimybę remontą atlikti valstybės lėšomis, bei pažymėjo, kad dėl detalesnės informacijos reikėtų kreiptis į savivaldybių socialinės paramos skyrius. Jokių tiesioginių nurodymų kreiptis dėl paramos gavimo apylinkės teismas N. L. nenurodė. Taigi, minėti apeliantės argumentai atmetami. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad draudimo kompanija jai jau yra išmokėjusi tam tikrą piniginę sumą, kuria ji gali disponuoti. Tai, kad išmokėta kompensacija nebuvo siejama su vonios pertvarkymu į dušo kabiną, nereiškia, jog ji tam negali būti panaudota. Be to pažymėtina, kad būsimos išlaidos teismo negali būti priteisiamos, o ateityje patyrusi tokių išlaidų, nukentėjusioji jų atlyginimo galės reikalauti pareikšdama ieškinį civilinio proceso tvarka.

12. Taip pat N. L. prašė priteisti 140 Eur už įsigytą kietą antčiužinį bei 260 Eur už kietą čiužinį. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas N. L. priteisė patirtą turtinę žalą tik už įsigytą kietą čiužinį, t. y. 260 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu apylinkės teismo sprendimu. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nukentėjusioji dėl įvykusios avarijos patyrė stuburo traumą, todėl akivaizdu, kad jai buvo būtina įsigyti naują čiužinį ar antčiužinį. Kaip matyti šiuo atveju, nukentėjusioji įsigijo juos abu – pirmiausia, kaip teigia, antčiužinį, o vėliau, paaiškėjus, kad jis jai nėra pakankamas, čiužinį. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad nukentėjusioji įsigydama šiuos du daiktus siekė surasti tinkamiausią ir patogiausią būdą užsitikrinti, jog jos stuburui nebūtų daroma dar didesnė žala gulint. Tačiau tai nereiškia, kad jai turi būti atlygintos išlaidos už juos abu. Šiuo atveju, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog teisingiausia būtų atlyginti už brangesnį daiktą – čiužinį, kuris, manytina, buvo žymiai reikalingesnis bei naudingesnis nei antčiužinis.

13. N. L. civiliniu ieškiniu prašė atlyginti 125,09 Eur sumą, išleistą vaistams, medicinos priemonėms, papildams ir tyrimams. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad iš prašomų priteisti 125,09 Eur nukentėjusioji 15 Eur išleido optikos prekėms, kurios yra visiškai nesusijusios su įvykio metu jai padaryta žala, šia suma sumažino jos prašomą priteisti turtinę žalą ir priteisė 110,09 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su ir šiuo apylinkės teismo sprendimu. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad dėl kilusios avarijos N. L. padarytas stuburo antrojo juosmeninio slankstelio kūno lūžis be nugaros sužalojimo, jokių sužalojimų ar traumų susijusių su rega ir jos pablogėjimu, ji nepatyrė. Atsižvelgiant į tai, jos išlaidos optikos prekėms negali būti priteisiamos.

14. Taip pat N. L. prašė priteisti 59,92 Eur, išleistų maisto produktams (natūralus negazuotas mineralinis vanduo, vaisiai, daržovės, uogos ir kiti būtiniausi maisto produktai) gulint ligoninėje ir reabilitacijos metu. Pirmosios instancijos teismas šį nukentėjusiosios reikalavimą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog toks apylinkės teismo sprendimas yra tinkamas. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiajai gydytojo nurodymu buvo nustatytas koks nors ypatingas maitinimosi režimas ar speciali dieta. Šiuo atveju pati N. L. gaudama ligoninės maitinimą, maisto racioną papildomai gerino savo nuožiūra. Papildomas maitinimasis priklausė nuo pačios nukentėjusiosios apsisprendimo. Taigi, akivaizdu, kad šios jos patirtos išlaidos negali būti laikomos turtine žala ir jai neturi būti priteisiamos.

Dėl neturtinės žalos

15. Nukentėjusioji N. L. pateiktu civiliniu ieškiniu prašė iš civilinių atsakovų priteisti jai 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad N. L. patirta neturtinė žala yra 4 000 Eur ir atsižvelgdamas į tai, kad draudimo bendrovė jai jau yra sumokėjusi 3 000 Eur sumą, skundžiamu nuosprendžiu priteisė jai dar 1 000 Eur neturtinės žalos, o likusioje dalyje ieškinį atmetė.

16. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. Č., pažeisdamas KET reikalavimus, padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą, neatsargų nusikaltimą, dėl kurio N. L. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata: jai nustatytas stuburo antrojo juosmeninio slankstelio kūno lūžis be nugaros sužalojimo. Dėl to N. L. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Iki įvykio ji gyveno savarankišką gyvenimą, pati savimi rūpinosi, vairavo automobilį, dalyvavo visuomeninėje veikloje, turėjo pomėgių ir užsiėmimų, tačiau dabar jai reikalinga kitų asmenų pagalba atliekant buities darbus, higienos procedūras. Nukentėjusioji iki šiol lankosi pas gydytojus. Gydymosi trukmei ir sudėtingumui įtakos turi jos senyvas amžius - (duomenys neskelbtini) metai. N. L. jaučia baimę dėl ateities, nes nežino, kokia bus jos sveikatos būklė. Be kita ko, jokių jos pačios neatsargių veiksmų byloje nebuvo nustatyta.

18. Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, N. L. patirtus išgyvenimus ir šiuo metu vis dar patiriamus nepatogumus, bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog 4 000 Eur suma yra adekvati jos patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti, ir atsižvelgdamas į tai, kad draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) jai jau atlygino 3 000 Eur neturtinės žalos sumą, priteisė nukentėjusiajai dar 1 000 Eur.

Dėl atstovavimo išlaidų

19. Nagrinėjamu atveju N. L. taip pat prašė iš R. Č. priteisti patirtas 1 200 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Skundžiamu nuosprendžiu šis jos prašymas buvo tenkintas iš dalies, ir jos naudai iš nuteistojo priteista 800 Eur dydžio suma. Apeliaciniu skundu N. L. nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo priteisti visą jos prašomą sumą. Šis apeliantės prašymas atmetamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad viso proceso metu nukentėjusiosios interesus atstovavo advokatas A. M.. Jis ikiteisminio tyrimo metu susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, parengė civilinį ieškinį ir dalyvavo dvejuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Už šias advokato paslaugas N. L. sumokėjo 1 200 Eur (susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga – 300 Eur, civilinio ieškinio parengimas – 600 Eur, atstovavimas byloje – 300 Eur), kuriuos ir prašė priteisti. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga, su kuria susipažino nukentėjusiosios atstovas tuo metu sudarė tik vieną tomą, jis jokių naujų prašymų dėl jos papildymo neteikė, advokatas parengė 6 lapų civilinį ieškinį bei du kartus atvyko į teismo posėdį, iš kurių pirmasis buvo atidėtas, o antrasis truko dvi valandas. Įvertinus visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, N. L. prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pernelyg didelė ir neproporcinga, todėl pagrįstai buvo sumažinta iki 800 Eur.

20. Apeliaciniu skundu N. L. prašo iš R. Č. priteisti 250 Eur dydžio proceso išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu, t. y. už apeliacinio skundo parengimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-374/2012; 2011 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Nagrinėjamoje byloje N. L. pareikštas apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog N. L. apeliacinės instancijos teisme patirtų proceso išlaidų nėra pagrindo priteisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiosios N. L. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Valdas CiesiūnasValdas MeidusJolanta Raščiuvienė