Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (pranešėja), Aivos Survilienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. V. ir atsakovo A. M. atstovės advokatės Irinos Lemežytės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimo baudžiamojoje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „C.“ civilinį ieškinį atsakovams A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-383/2021 A. M. ir S. V. pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 167 straipsnio 1 dalyje, 198² straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 168 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas informacijos rinkimas apie privatų asmens gyvenimą, neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos, neteisėtas disponavimas įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, kodais ir kitais duomenimis, turto prievartavimas, neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas ar panaudojimas). Iš nuteistųjų solidariai priteista neturtinei žalai nukentėjusiems atlyginti: D. B. – 1 000 Eur; G. B. – 1 000 Eur; L. Z. – 900 Eur; V. M. (V. M.) – 1 000 Eur; S. B. – 1 000 Eur; E. E. –1 000 Eur; E. G. – 500 Eur; L. G. – 1 000 Eur; L. M. – 1 000 Eur; L. J. – 300 Eur; L. K. – 1 000 Eur; I. K. (I. K.) – 1 000 Eur; A. K. –1 000 Eur; J. L. – 500 Eur; R. L. – 500 Eur; L. M. M. – 1 000 Eur; K. M. – 1 000 Eur; A. N.-M. – 1 000 Eur; Z. R.-B. – 1 000 Eur; I. S. – 200 Eur; A. T. – 1 000 Eur; L. T. – 1 000 Eur; I. Z. – 1 000 Eur; V. Ž. – 1 000 Eur. Iš nuteistųjų priteistos nukentėjusių asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Civilinei ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „C.“ (toliau – ir Klinika, UAB „C.“) iš nuteistųjų solidariai priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei pripažinta teisė į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

2. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos, išnagrinėjusios civilinės ieškovės UAB „C.“ (buvęs pavadinimas UAB „G. Ch.“), nukentėjusiosios K. B. ir nuteistojo S. V. apeliacinius skundus, 2022 m. kovo 7 d. nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalis dėl K. B. civilinio ieškinio atmetimo ir dėl šios dalies priimtas naujas sprendimas: iš A. M. bei S. V. solidariai priteista nukentėjusiajai K. B. 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat panaikinta Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalis, kuria civilinės ieškovės UAB ,,C.“ ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies, priteisiant solidariai iš A. M. bei S. V. civilinei ieškovei UAB „C.“ 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir dėl šios dalies priimtas naujas sprendimas: civilinei ieškovei UAB „C.“ pripažinta teisė į ieškinio dėl neturtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

3. 2017 m. lapkričio 6 d. ieškovė UAB „C.“ baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų 150 700,33 Eur turtinės žalos ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

3.1. Turtinės žalos reikalavimą grindė tuo, jog dėl A. M. ir S. V. neteisėtų veiksmų Klinika patyrė tiesioginių išlaidų, susijusių su nusikalstamos veikos pasekmių likvidavimu bei tolimesnio duomenų pasisavinimo užkardymu. Nurodė, jog teisės konsultantams, kurie Klinikai teikė konsultacijas dėl bendravimo su valstybės institucijomis, klientais bei darbuotojais, kitokias paslaugas, susijusias su nusikalstamos veikos padarinių neutralizavimu, sumokėjo 127 326,96 Eur. Viešųjų ryšių specialistams, kurie buvo pasitelkti, siekiant tinkamai informuoti klientus bei visuomenę, Klinika sumokėjo 10 672,20 Eur. Siekiant užkirsti kelią pakartotiniams bandymams pasisavinti Klinikos duomenis, ji ėmėsi neatidėliotino techninių ir organizacinių priemonių įgyvendinimo. Šias priemones įgyvendinusiems subjektams Klinika sumokėjo 6 167,17 Eur. Siekiant paspartinti padarytos nusikalstamos veikos išaiškinimą, Informacinių technologijų (toliau – IT) sistemų tyrimą atlikusiems subjektams Klinika sumokėjo 6 534 Eur. Dėl padarytos nusikalstamos veikos Klinika iš viso patyrė 150 700,33 Eur išlaidų, be to, Klinika buvo atsakove keliose civilinėse bylose ir, teismų sprendimams įsiteisėjus, iš viso sumokėjo 21 122,42 Eur. Šią sumą regreso tvarka taip pat prašė priteisti iš atsakovų, nes dėl jų nusikalstamos veikos Klinikos pacientų duomenys buvo paviešinti, o ji atlygino pacientų patirtą žalą dėl duomenų atskleidimo ir paviešinimo.

3.2. Reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovė grindė tuo, kad nusikalstama veika, kurią padarė atsakovai, yra pavojinga, jos atgarsis visuomenėje ir žiniasklaidoje didelis. Nusikalstamos veikos metu buvo pavogta apie 24 tūkst. Klinikos pacientų duomenų, kurių dalis buvo paviešinta. Neturtinė žala, pasireiškusi ieškovės atžvilgiu, suprantama kaip nepatogumai, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių (ryšių su klientais ir partneriais) sumažėjimas. Dėl atsakovų padarytos nusikalstamos veiklos buvo padaryta didelė žala Klinikos geram vardui bei dalykinei reputacijai. Apie suprastėjusią Klinikos reputaciją spręsta ir iš to, kad jos vardas neigiamame kontekste minimas iš pirmo žvilgsnio nesusijusiuose su Klinikos reikalais internetinių naujienų portalų straipsniuose (pvz., portalo delfi.lt straipsnyje apie Europos Sąjungos Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą rašoma: „Bendrovių saugomi asmeniniai duomenys yra labai jautrūs, tai rodo ir duomenų vagystės atvejis Lietuvoje, kai buvo pavogti pacientų duomenys iš „C. K.“). Informacija, esanti medicininiuose dokumentuose, yra susijusi su asmens privačiu gyvenimu, nes ji tiesiogiai siejasi su asmens sveikata. Tokia informacija yra asmeninio ir ypatingo pobūdžio, todėl priskiriama ypatingų duomenų kategorijai. Atsižvelgiant į tai, Klinikos pacientų duomenys yra ypatingai jautrūs, kadangi susiję su jiems teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, diagnozėmis, atliktomis procedūromis. Pavogus ir vėliau paviešinus Klinikos pacientų ypatingus asmens duomenis, sumenko Klinikos, kaip vienos seniausių ir žinomiausių plastikos chirurgijos paslaugų teikėjos, prestižas, patikimumas, kadangi ji sulaukė ypatingai neigiamo tiek visuomenės, tiek žiniasklaidos dėmesio bei pasmerkimo dėl ypatingai jautrios informacijos paviešinimo. Žiniasklaidoje pasirodė daugybė straipsnių, kuriuose dėl klientų duomenų praradimo buvo išimtinai kaltinama Klinika bei nepagrįstai menkinama jos reputacija. Neigiami atsiliepimai žiniasklaidoje bei prarastų duomenų jautrumas pakenkė Klinikos reputacijai, santykiams su klientais (santykiai pablogėjo). Viešoje erdvėje paskleisti duomenys žemina juridinio asmens dalykinę reputaciją, kadangi formuoja neigiamą verslo partnerių ir visuomenės nuomonę, sudaro įspūdį, kad ieškovė yra nepatikima medicininių paslaugų teikėja. Atsirado nepasitikėjimas ieškove bei jos vykdoma sveikatos teikimo paslaugų veikla, neigiamai pakito jos dalykinė reputacija, žalos padarymas pasireiškė klientų bei verslo partnerių suabejojimu ieškovės patikimumu, reputacijos pablogėjimu bei juridinio asmens pažeminimu. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos sumažėjo akcininkų turimų Klinikos akcijų vertė, lyginant su Klinikos akcijų verte, kuri buvo prieš nusikalstamos veikos padarymą.

4. 2021 m. gegužės 17 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų solidariai 171 822,75 Eur turtinei žalai ir 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad Klinika buvo atsakove keliose civilinėse byloje ir, įsiteisėjus jose priimtiems sprendimams, ieškovams (pacientams) sumokėjo atitinkamas sumas: pagal Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1867-436/2018 – 10 155 Eur, pagal šio teismo nutartį byloje Nr. e2A-122-601/2019 – 1 421 Eur, pagal nutartį byloje Nr. 2A-123-259/2019 – 1 140 Eur, pagal Kauno apylinkės teismo nutartį byloje Nr. 2-1379-435/2018 – 1 471,42 Eur, pagal Kauno apylinkės teismo sprendimą byloje Nr. e2-1303-962/2018 – 6 135 Eur, pagal Kauno apylinkės teismo nutartį byloje Nr. e2- 10749-955/2019 – 800 Eur, iš viso 21 122,42 Eur. Šias sumas regreso tvarka prašė priteisti iš atsakovų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.280 straipsnis)), iš viso turtinės žalos atlyginimui 171 822,75 Eur.

5. 2022 m. rugsėjo 19 d. ieškovė pateikė atsisakymą nuo dalies (33 002,12 Eur) ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos ir prašymą nutraukti šią bylos dalį. Nurodė, kad ši suma susijusi su advokato I. N. ir partnerių kontoros „C.“ suteiktomis teisinėmis paslaugomis. Taip pat 2023 m. kovo 9 d. ieškovė pateikė atsisakymą nuo papildomos dalies (59 942,34 Eur) ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos pagal prašyme, registracijos Nr. DOK-6631, išvardintas sąskaitas, prašymą nutraukti šią bylos dalį, priteisti iš atsakovų 78 878,29 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 2023 m. kovo 23 d. ieškovė pateikė patikslintą prašymą dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų ir nurodė, kad atsisako 32 180,17 Eur dalies ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo (iš viso 65 182,29 Eur (33 002,12+32 180,17)), prašė nutraukti bylos dalį dėl 65 182,29 Eur turtinės žalos atlyginimo, priteisti iš atsakovų 106 640,46 Eur turtinės žalos ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

6. 2023 m. liepos 20 d. ieškovė pateikė prašymą dėl civilinio ieškinio padidinimo, remdamasi tuo, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-402-429/2022 priėmė 2022 m. birželio 13 d. sprendimą dėl neturtinės žalos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš UAB „C.“ jos pacientei, kurios galutinė suma, bylą išnagrinėjus kasacine tvarka, yra 15 000 Eur neturtinės žalos, 1 220 Eur bylinėjimosi išlaidų, 103,52 Eur pašto išlaidų valstybei ir 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „B. K.“ (iš viso 17 323,52 Eur). Tuo remiantis prašė priteisti iš atsakovų 121 640,46 Eur turtinės žalos ir 100 000 Eur neturtinės žalos.

7. 2022 m. liepos 25 d. apeliacinės instancijos teismas nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą dėl 2022 m. birželio 23 d ir birželio 30 d. Kauno apygardos teismo nutarčių, kuriomis teismas nustatė, jog civilinės ieškovės UAB „C.“ pateiktas patikslintas civilinis ieškinys (t. 32, b. l. 181-188) neatitinka civilinio proceso teisės normų reikalavimų, 2022 m. birželio 23 d. nutartimi paskyrė UAB „C.“ dešimties dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus (Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, jog negali susiklostyti situacija, kai perdavus ieškinį dėl dydžio nagrinėti civilinio proceso tvarka, nustatomi ieškinio trūkumai bei nurodoma, kad jų nepašalinus ieškinys bus grąžinamas). Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, Kauno apygardos teismas pasiūlė ieškovei raštu išdėstyti savo poziciją nurodant, kokius ieškinio reikalavimus ji palaiko, kokių atsisako ir iš ko tie reikalavimai susideda.

8. 2023 m. lapkričio 27 d. ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, iš ko susideda prašoma priteisti turtinė žala bei įvardijo, už kokias paslaugas pareikštų reikalavimų atsisako:

1) pagal 2017 m. gegužės 19 d. UAB „N. C.“ sąskaitą faktūrą serija CS Nr. (duomenys neskelbtini) prašė priteisti 6 534 Eur už IT tyrimo paslaugas, tai yra Lietuvos policijos turimos ir su vykdomu ikiteisminiu tyrimu susijusios elektroninės informacijos ir laikmenų kibernetinių įkalčių apdorojimo skaitmeninių tyrimų įranga ir apdorotos informacijos tyrimo bei tyrimo ataskaitos pateikimas su ikiteisminiu tyrimu susijusiam policijos atstovui pagal 2017 m. gegužės 19 d. paslaugų priėmimo – perdavimo aktą;

2) pagal 2017 m. gegužės 12 d. (advokatų kontora G.) Sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – atsisakė reikalavimo iš viso 1 507,45 Eur su PVM (be PVM 1 245,83 Eur) už šias teisines paslaugas: 43,33 Eur už pranešimą; 162,50 Eur už formų VDAI pildymą; 520 Eur už asmens duomenų tvarkymą; 455 Eur už asmens duomenų tvarkymo taisykles; 65 Eur už dalyvavimą susitikime dėl veiklos restruktūrizavimo) ir vietoje 8 232,03 Eur prašė priteisti 6 724,58 Eur su PVM (nes sumokėta su PVM, be PVM – 5 557,50 Eur) sumą, kurią sudaro sumokėtos išlaidos už atliktas teisines paslaugas pagal specifikaciją: 585 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą susitikime su kliento atstovais; 357 Eur renkamų asmens duomenų identifikavimas, komunikacija su klientu; 455 Eur – susitikimas su kliento atstovais, pasitarimas dėl teisinių ir viešosios komunikacijos priemonių plano; 130 Eur dalykinis susirašinėjimas su N., korespondencijos peržiūrėjimas, pasitarimas su klientu; 130 Eur pasitarimas dėl einamųjų darbų; 130 Eur pasitarimas dėl einamųjų darbų; 97,50 Eur pokalbiai telefonu su klientu ir adv. Ž. K. dėl ikiteisminio tyrimo eigos; 130 Eur komentarų delfi.lt peržiūra ir korekcijos; 65 Eur komentarų teikiamų Lietuvos rytui peržiūra ir korekcijos; 130 Eur rašto klientui peržiūra ir korekcijos; 325 Eur dalykinis susirašinėjimas, korespondencijos peržiūrėjimas; atsakymų žiniasklaidos priemonės rengimas, darbų koordinavimas ir kt.; 455 Eur rašto projekto Kibernetinio saugumo tarnybai rengimas; 260 Eur susitikimas dėl kliento ikiteisminio tyrimo, susitikimas dėl kliento asmens duomenų apsaugos stiprinimo priemonių plano; 325 Eur korespondencijos peržiūrėjimas, dalykinis susirašinėjimas, dokumentų rengimas ir kt.; 455 Eur susitikimas su klientu, pasitarimas dėl teisinių veiksmų plano; 455 Eur dalyvavimas susitikime su kliento atstovais dėl duomenų apsaugos klausimų; 292,50 Eur Rašto CERT rengimas; 130 Eur rašto kibernetinei saugai peržiūra ir korekcijos; 227,50 Eur pareiškimo (duomenys neskelbtini) dėl URL nu nuotraukomis pašalinimo iš paieškos rengimas; 97,50 Eur kainos ir pavedimų sąlygų derinimas su kliento atstovais;

3) pagal 2017 m. gegužės 31 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 951,20 Eur (MB „V. S.“) atsisakė reikalavimo dėl 152 Eur be PVM (už 1 val. 30 min už E. paklausimą; 40 min. už atsakymą adv. A. R.), ir prašė priteisti 2 799,20 Eur (be PVM, nes sąskaitoje PVM neįtrauktas), kurią sudaro sumokėtos išlaidos už atliktas teisines paslaugas pagal ataskaitą už atliktus darbus nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. (70 Eur už val.): 4:00 val. pasirengimą posėdžiui G. advokatų kontoroje dėl strategijos, susijusios su pacientų pretenzijomis, galimais ieškiniais, atsikirtimų į juos ir kitais taktikos klausimais; 4:30 val. už išvyką ir posėdį su G. advokatų kontora; už 6:00 val. atsakymų pacientėms dėl žalos parengimo ir kt., pasirengimas posėdžiui; už 2:00 val. posėdį klinikoje; už 18:00 val. prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo su situacijos ir teisminės praktikos analize ir kt.); už 4:00 val. už bendradarbiavimą, susirašinėjimą, susijusį su pacientų pateiktomis pretenzijomis, pateiktų skundų analizė. Iš viso už 40 val. x 130 Eur/val.;

4) pagal 2017 m. birželio 5 d. sąskaitą faktūrą serija LIN Nr. (duomenys neskelbtini) 15 730,00 Eur (advokatų kontora G.), atsisakė reikalavimo dėl 2 516,80 Eur su PVM (be PVM 2 080 Eur) (už 16 val., tai yra teisinių paslaugų: už 5:30 val. už kliento pateiktų sutarčių peržiūrą; 00:45 val. už raštą duomenų apsaugos inspekcijai; 00:30 val. už pokalbį telefonu su Duomenų apsaugos inspekcija; 8:45 val. už vaizdo duomenų tvarkymo taisykles) ir prašo priteisti 13 213,20 Eur su PVM (sumokėta su PVM, be PVM 10 920 Eur), kurią sudaro Specifikacijoje nurodytas išsamus teisinių paslaugų sąrašas (4:00 val. dalyvavimai susitikimuose su D. ir O. C. atstovais, veiksmų plano rengimas; 00:30 val. susitikimas dėl teisinių ir komunikacinių veiksmų ir kt.; 2:30 val. dalyvavimas susitikime su kliento atstovais; 2:00 val. susitikimas su klientu; 00:30 val. komentarų „Panoramai“ teikimas; 1:00 val. vidiniai pasitarimai dėl einamųjų darbų; 00:30 val. komentarų dėl straipsnio Lietuvos ryte teikimas; 1:00 val. vidiniai pasitarimai; 1:30 val. teisinė analizė, išvadų teikimas; 00:30 val. informacijos ir rekomendacijų dėl vaizdo stebėjimo teikimas; 02:30 val. sveikatos priežiūros įstaigų sąrašo rengimas ir filtrams pagal asmens duomenų valdytojo statusą; 00:30 val. pokalbiai telefonu su kliento IT specialistu; 00:30 val. pokalbiai telefonu su kliento teisininke; 01:00 val. susitikimas su UAB „U.“ valdymo sistemos direktoriumi dėl kibernetinio saugumo klausimų; 00:20 val. organizaciniai klausimai; atsakymo (duomenys neskelbtini) peržiūra ir korekcijos; 04:00 val. rašto Seimo komitetams dėl kompetentingų valstybinio valdymo ir teisėsaugos institucijų gebėjimo užkardyti didelio masto kibernetinius nusikaltimus rengimas; 03:30 val. rašto Seimo komitetams dėl kompetentingų valstybinio valdymo ir teisėsaugos institucijų gebėjimų užkardyti didelio masto kibernetinius nusikaltimus rengimas; 00:30 val. organizaciniai klausimai (korespondencija el. paštu, pokalbiai telefonu su projekto atstovais); 01:00 val. susitikimas dėl kliento ikiteisminių tyrimų; 01:45 val. dalyvavimas susitikime su PRT (CERT); 01:00 val. susitikimas su CERT atstovais; 00:30 val. pokalbis telefonu su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos specialistais, atsakingais dėl neplaninio patikrinimo; 00:15 val. komunikacija telefonu su Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktoriumi dėl pateikto prašymo; 01:15 val. susitikimas su klientu; 00:45 val. vidiniai pasitarimai dėl einamųjų darbų; 00:30 val. pokalbis telefonu dėl tyrimo su Kauno VPK atstovais; 03:00 val. dalyvavimas susitikime su kliento atstovais; 04:30 val. susitikimas su klientais: teisinių ir viešosios komunikacijos priemonių plano aptarimas; 09:00 val. serverių bei programinės įrangos palaikymo sutarties projekto rengimas; 03:00 val. du susitikimai dėl galimo bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini) grupe; dokumentų analizė bei vidinis pasitarimas dėl nuomos sutarties teisinių aspektų; pasitarimas su advokatu dėl kliento ikiteisminių tyrimų; korespondencijos peržiūrėjimas; pasitarimas su klientu; 10:45 val. įmonės techninės ir programinės įrangos naudojimosi taisyklių projekto rengimas; 00:15 val. komunikacija telefonu su Kibernetinio saugumo tarnybos direktoriumi; 01:45 val. medžiagos dėl galimo papildomo ikiteisminio tyrimo krypčių analizė; kreipimosi dėl ikiteisminio tyrimo rengimas; 00:30 val. rašto peržiūra ir korekcija; 00:15 val. komunikacija su klientu dėl trūkstamų duomenų dėl vykdomo vaizdo stebėjimo; 05:30 val. pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą rengimas; 00:15 val. pokalbis telefonu su ikiteisminio tyrimo tyrėju;

5) pagal 2017 m. birželio 30 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 596,20 Eur (V. S.), atsisakė reikalavimo dėl 1 155 Eur be PVM (už 16 val. 30 min. teisinių paslaugų: už 1:30 val. už konsultacijas; 2:00 val. už posėdį MVK; 4:30 val. susirašinėjimas su J. B. ir konsultacijos; 1 val. Lazdijų PK atsakymas; 1:20 val. atsakymas L.G.; 1:00 val. prašymas dėl pacientės J. B.; 00:30 val. pacientės R. Ž. skundo išarchyvavimas; 14:00 val. atsiliepimas į G. ieškinį; 1:30 val. skundas dėl VDAI; 00:40 val. pacientės R. P. prašymo analizė; 00:40 val. atsakymas (duomenys neskelbtini)) ir prašė priteisti 3 441,20 Eur (be PVM, nes sąskaitoje PVM neįtrauktas, už 49,16 val. x 70 Eur/ val.), tai yra pagal Ataskaitoje už atliktas teisines paslaugas, kurias sudaro: 2:00 val. posėdis klinikoje; 4:00 val. teismų praktikos dėl LAP nutarčių apskundimo analizė; 3:00 val. prašymo parengimas ir įkėlimas į EPP; 2:30 val. atskirasis skundas, analizė, susirašinėjimas ir kt.; 3:00 val. atskirojo skundo parengimas, ieškinio analizė; 20:00 val. atsiliepimas į ieškinį, analizė, įkėlimas į EPP; 2:00 val. posėdis klinikoje;

6) pagal 2017 m. liepos 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LIN Nr. (duomenys neskelbtini) – 9 694,28 Eur (advokatų kontora G.), atsisakė reikalavimo dėl 3 849,98 Eur su PVM, t. y. atsisakyta reikalavimo už 7:00 val. 1 000 Eur teisines paslaugas (06:00 val. dviejų įmonių steigimas, 01:00 val. dalyvavimas pasitarime dėl įmonių steigimo užsienyje), 659,75 Eur už išlaidas (270 Eur UAB „D.“ steigimo paslaugos. (duomenys neskelbtini) (ADM); 270 Eur UAB „B.“ steigimo paslaugos. (duomenys neskelbtini) (ADM); 30,14 Eur notaro paslaugos (patikros registruose). VP134 (ADM); 47,87 Eur notaro paslaugos. VP134 (ADM); 20,87 Eur VĮ Registrų centras. Duomenų pakeitimų įregistravimas JAR (UAB „D.“). (duomenys neskelbtini); 20,87 Eur VĮ Registrų centras. Duomenų pakeitimų įregistravimas JAR (UAB „B.“). (duomenys neskelbtini)), 364,53 Eur už išlaidas ir už 9:00 val. teisinių paslaugų 1 170 Eur be PVM, tai yra 00:30 val. už organizacinę veiklą dėl įmonės steigimo; 1:00 val. už darbą su projektu; 00:45 val. reikalavimai, keliami nuo 2018 m. duomenų tvarkytojams; 00:45 val. vaizdo duomenų tvarkymo taisyklės ir kt.; 00:45 val. asmens duomenų tvarkymo taisyklių koregavimą; 00:45 val. klientų užklausų pirminę analizę ir kt.; 1:30 val. laiško projektas pacientams dėl galimybes susipažinti su asmens duomenimis; 1:00 val. darbas su projektu; 00:45 val. asmens duomenų tvarkymo taisyklių koregavimas; 00:30 val. sutarties su UAB „N. C.“ peržiūra ir prašė priteisti 5 844,30 Eur su PVM (sumokėta su PVM, be PVM 4 830 Eur), už: 00:15 val. rašto M. K. peržiūra ir korekcijos, 02:00 val. darbas su projektu: dalykinis susirašinėjimas, daugkartiniai pasitarimai dėl bendrovės reikalų, darbų koordinavimas; 00:15 val. komunikacija su klientu ir CERT dėl gauto grasinančio laiško; 01:45 val. dalyvavimas susitikime su kliento atstovais ir organizaciniai klausimai; 02:00 val. dalyvavimas susitikime su kliento atstovais dėl viešųjų ryšių klausimų; 00:45 val. analizė dėl pacientų asmens duomenų rinkimo teisėtumo, komunikacija su klientu; 02:30 val. susitikimas su klientu dėl krizinės situacijos valdymo; 03:15 val. susitikimas su klientais; 00:15 val. komunikacija el. paštu su CERT ir klientu dėl preliminaraus tyrimo vertinimo; 00:30 val. darbas su projektu (koordinaciniai klausimai, pokalbiai su D., sutarties su D. peržiūra ir pan.); 00:45 val. pokalbiai telefonu su CERT dėl bendradarbiavimo su ikiteisminio tyrimo institucijomis; 00:45 val. vidinės diskusijos dėl atsakymo klientams rengimo, atsakymo klientams peržiūra ir korekcija; 01:00 val. pokalbiai telefonu su potencialiu ekspertu P. P.; viešaisiais ryšiais dėl komentaro; organizaciniai klausimai (memo apie dienos įvykius rengimas); 01:15 pokalbiai telefonu su kliento ir N. atstovais dėl atsakymo klientams ir pranešimo spaudai; pranešimų spaudai/facebook peržiūra ir korekcijos; 00:30 val. pokalbiai telefonu su kliento atstovais dėl el. pašto ir kitų duomenų apsaugos; 02:15 val. susitikimas su klientais; 00:30 val. pokalbiai telefonu su klientu dėl klientų gaunamų SMS žinučių, komunikacija su CERT; 01:00 val. darbas su projektu: dalykinis susirašinėjimas kliento klausimais; dokumentų peržiūrėjimas bei pastabų pateikimas; 02:30 val. susitikimas su klientais: pasitarimas dėl teisinių veiksmų plano įgyvendinimo; 02:30 val. dalyvavimas susitikime su kliento atstovais; 02:00 val. dalyvavimas susitikime su kliento atstovais; 02:00 val. darbas su projektu: korespondencija; dokumentų analizė, vidiniai pasitarimai; darbų koordinavimas; 01:00 val. rašto advokatūrai rengimas; 02:00 val. dalyvavimas susitikime su D. dėl ataskaitos; kliento informavimas; 03:45 val. asmens duomenų tvarkymo taisyklių koregavimas pagal 2018 m. reikalavimus;

7) pagal 2017 m. liepos 17 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LIN Nr. (duomenys neskelbtini) – 9 655,63 Eur (advokatų kontora G.), atsisakė reikalavimo dėl 3 381,95 Eur su PVM (be PVM 2 795 Eur), už 21:15 val. teisinių paslaugų, tai yra už 00:30 val. korespondenciją dėl ADA teiktinų duomenų; 2:00 val. bendroves vadovo pranešimo akcininkams rengimas; 3:45 val. VDAI nurodymo dėl skundo projektas; 00:30 val. atsakymas ADA; 2:00 val. VDAI nurodymo skundo rengimas; 1:30 val. atsakymo į P./Z. rašto rengimas; 1:45 val. atsakymo į 2017-05-29 VDAI paklausimą rengimas; 1:30 val. organizaciniai klausimai, pokalbiai dėl NT nuomos; 00:30 val. susirašinėjimas su klientu dėl VDAI paklausimo; 5:15 val. VDAI nurodymo skundo rengimas; 1:15 val. teises aktų analizė dėl VDAI; 00:30 val. korespondencija su VDAI; 00:15 val. pokalbiai telefonu su V.G. ir D. S., ir prašė priteisti 6 273,68 Eur su PVM už 40 val. (nes sumokėta su PVM, be PVM 5 184,86 Eur) teisines paslaugas: 01:15 val. rašto akcininkams rengimas; 00:45 val. klausimų B. peržiūra, komentarų teikimas; 03:00 val. susitikimas su klientais, korespondencijos analizė; 02:30 val. dalyvavimas susitikime su kliento atstovais, įskaitant pasirengimą (diskusija dėl siūlytino veiksmų plano); 04:45 val. prašymo sustabdyti bylą peržiūra ir korekcijos; 00:30 val. atsakymo ikiteisminio tyrimo institucijoms dėl papildomos informacijos pateikimo peržiūra; diskusija su kliento atstovais dėl einamųjų klausimų; 00:30 val. bendrovės procesinių dokumentų analizė; vidinis pasitarimas; dalykinis susirašinėjimas dėl bendrovės reikalų; 00:30 val. vidinis pasitarimas dėl pozicijos byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo bei veiksmų plano; dalykinis susirašinėjimas; 00:30 val. korespondencija ir pokalbiai telefonu su kliento atstovais dėl bylinėjimosi strategijos; vidiniai pasitarimai; 05:30 val. atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių rengimas; 01:30 val. atskirojo skundo dėl LAP peržiūra ir korekcijos; 03:00 val. dalykinis susirašinėjimas bendrovės klausimais; korespondencijos analizė, vidinis pasitarimas, susitikimas su adv. V. B. dėl kliento ikiteisminio tyrimo; 00:15 val. kontaktavimas su klientu dėl papildomos informacijos rengiant atsakymus VDAI ir Kriminalinės policijos biurui gavimo; 01:30 val. atsakymo į 2017 m. gegužės 15 d. Kriminalinės policijos biuro paklausimą rengimas; kontaktavimas su klientu dėl informacijos ir dokumentų; 01:00 val. raštų peržiūrėjimas bei pastabų pateikimas; dalykinis susirašinėjimas bendrovės klausimais; vidinis pasitarimas dėl bendrovės reikalų, darbų koordinavimas; 01:00 val. atsakymo į 2017 m. gegužės 15 d. Kriminalinės policijos biuro paklausimą galutinis rengimas; 00:15 val. susirašinėjimas su klientu dėl VDAI paklausimo turinio, pasirengimas atsakyti į jį, klausimų dėl informacijos ir reikalingų dokumentų klientui pateikimas; 00:30 val. procesinių dokumentų analizė, dalykinis susirašinėjimas dėl bendrovės reikalų, korespondencijos analizė; 01:00 val. susitikimas su klientu; 02:00 val. bendrovės procesinių dokumentų analizė, vidinis pasitarimas, dalykinis susirašinėjimas bendrovės klausimais; 01:00 val. procesinių dokumentų analizė, vidaus pasitarimai, darbų koordinavimas; 02:45 val. atsiliepimo į ieškinį peržiūra, komentarų teikimas; 01:30 val. kliento atsakovo UAB „G. Ch.“ atsiliepimo į ieškovės K. B. ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-18072-151/2017 projekto peržiūra, pastabų bei pasiūlymų dėl atsiliepimo projekto teksto pateikimas;

8) pagal 2017 m. liepos 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. (duomenys neskelbtini) – 6 222,73 Eur (advokatų kontora G.), atsisakė reikalavimo dėl 4 649,73 Eur su PVM (be PVM 3 842,75 Eur) už šias 29:25 val. teisines paslaugas: 3:30 val. pokalbiai telefonu su kliento atstovais; 00:45 val. sutarties peržiūra; 1:30 val. VDAI nurodymo analizė; 0:15 val. prašymo VDAI rengimas; 2:30 val. VDAI ataskaitos turinio analizė; 1:30 val. pranešimo dėl VDAI ataskaitos rengimas; 4:15 val. VDAI nurodymo skundo projektas; 9:00 val. VDAI nurodymo skundo projekto rengimas; 2:30 val. skundo VDAI peržiūra; 2:00 val. skundo dėl VDAI nurodymo regimas; 00:20 val. pokalbiai telefonu; 00:30 val. korespondencijos peržiūrėjimas; 00:30 val. darbas su projektu, ir prašė priteisti 1 573 Eur su PVM (nes sumokėta su PVM, be PVM 1 300 Eur) už nurodytas kitas teisines paslaugas 10:00 val.: 02:00 val. procesinių dokumentų analizė, dalykinis susirašinėjimas bendrovės klausimais, situacijos analizė po VDAI patikrinimo išvados paskelbimo, vidaus pasitarimas; 04:15 val. valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nurodymo dėl asmens duomenų tvarkymo skundo projekto rengimas; 00:30 val. korespondencijos peržiūrėjimas, dalykinis susirašinėjimas; 01:00 val. susitikimas dėl kliento ikiteisminio tyrimo; 00:30 val. dokumentų analizė, dalykinis susirašinėjimas; 00:30 val. konsultacija telefonu dėl galimybės naudoti fotografijas tiesioginės rinkodaros tikslais, vidinis pasitarimas; 01:30 val. pranešimo žiniasklaidai analizė, pastabų pateikimas, korespondencija, atsiliepimo į ieškinį analizė; 00:20 val. pranešimo spaudai peržiūra ir korekcijos; 02:00 val. atsiliepimo į ieškinį peržiūra, komentarų pateikimas; 02:00 val. dalykinis susirašinėjimas, susitikimas su klientu;

9) pagal 2017 m. liepos 31 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2 240 Eur (V. S.), atsisakė reikalavimo dėl 1 330 Eur be PVM dėl 19 val. už teisines paslaugas: 1:30 val. atsakymo pacientams prašymo dėl duomenų trynimo atmetimo projekto parengimas; 3:30 val. sutarties dėl paciento atvaizdo naudojimo dėl Klinikos paslaugų naudojimo rengimas; 1:00 val. parengto sutikimo pacientams dėl atvaizdo naudojimo rinkodaros tikslais peržiūra, pastebėjimai, redagavimas (pirminis, pakartotinis), susirašinėjimas el. paštu; 1:00 val. komentarai dėl gautų pacienčių pretenzijų ir atsakymų joms, išanalizavus jų reikalavimus; 1:00 val. posėdis ir pasiruošimas posėdžiui; 3:00 val. susirašinėjimas Ina ir konsultacijos kitais klausimais (dėl neteisėto klinikos vardo naudojimo, dėl J. kartotinių pretenzijų, dėl sutarčių nutraukimo su E., dėl atsakymo A. R. klientei konsultacijos, dėl N. pakartotinio prašymo, dėl pacientės advokatų prašymo (analizė) atsakymas; 1:00 val. dėl S. info paieška (socialiniuose tinkluose, interneto tinklalapiuose, straipsniuose) dėl skolos išieškojimo galimybių; 7:00 val. atsakymas dėl pacientės Ž. parengimas, dokumentų analizė, informacijos apie taikytinas gydymo alternatyvas internete paieška, pakartotinis atsakymo koregavimas, atsižvelgiant į gydytojo papildomus pataisymus ir prašė priteisti 910 Eur be PVM (nes sąskaitoje PVM neįtrauktas) už 13 val. atsiliepimą į J. B. ieškinį;

10) pagal 2017 m. rugpjūčio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LIN Nr. (duomenys neskelbtini) – 8 690,83 Eur (advokatų kontora G.), atsisakė reikalavimo dėl 2 044,90 Eur su PVM (be PVM 1 690 Eur) už šias 13 val. teisines paslaugas: 00:45 val. įsakymo projekto rengimas; 1:00 val. P. P. komentaro peržiūra; 3:45 val. kibernetinių incidentų valdymo tvarkos projektas; 4:00 val. kelionė pas klientą, dalyvavimas VDAI patikrinime; 00:15 val. rašto M. P. peržiūra; 3:00 val. susitikimas su M. K. 00:30 val. komunikacija su klientu dėl WIFI, ir prašė priteisti 6 645,93 Eur su PVM (nes PVM sumokėtas, be PVM 5 492,53 Eur), už nurodytas kitas teisines paslaugas 42.15 val.: 02:00 val. darbas su projektų: korespondencijos analizė; dalykinis susirašinėjimas; dokumentų rengimas; vidiniai pasitarimai; darbų koordinavimas; 01:30 val. darbas su projektu (eksperto komentaro peržiūra, pokalbiai su kliento atstovais; organizaciniai klausimai; korespondencija el. paštu); 01:30 pokalbiai telefonu su klientu; 01:30 val. susitikimai su D. atstovu; 00:45 val. susitikimas su D. atstovu; komunikacija el. paštu; 01:45 val. darbas su projektu (eksperto komentaro peržiūra, pokalbiai su kliento atstovais; organizaciniai klausimai; korespondencija el. paštu); 03:00 val. dalyvavimas kriminalinės policijos apklausoje; 02:15 val. susitikimas su klientu; 02:30 val. susitikimas su klientu: pasitarimas dėl veiksmų plano valdant krizę situacija; korespondencijos analizė; 01:00 val. dokumentų ir korespondencijos analizė; dalykinis susirašinėjimas kliento klausimais; 01:00 val. koordinaciniai klausimai su D. dėl reikiamų dokumentų; ataskaitos peržiūra ir korekcijos; 02:15 val. duomenų valdymo informacinės sistemos veiklos tęstinumo valdymo plano projekto rengimas; 00:15 val. komunikacija su D. el. laiškais dėl duomenų saugos valdymo situacijos įvertinimo; 01:30 val. koordinaciniai klausimai su D. dėl reikiamų dokumentų; ataskaitos peržiūra ir korekcija; 03:15 val. duomenų valdymo informacinės sistemos veiklos tęstinumo valdymo plano projekto rengimas; 01:00 val. darbas su projektu: dokumentų peržiūrėjimas; vidiniai pasitarimai; korespondencija; darbų koordinavimas; 04:00 val. susitikimas su klientais Kaune: pasitarimas dėl krizės valdymo priemonių plano; 00:30 val. konsultacijos su klientu telefonu ir el. paštu; 00:30 val. organizaciniai klausimai ir korespondencija el. paštu dėl verslo vertinimo; 01:30 val. susitikimas su klientais: pasitarimas dėl krizės valdymo priemonių plano; 00:45 val. pacientų lentelės rengimas dėl keliavimų reikalavimų rengimas, korekcijos; 00:30 val. diskusija su D. dėl ataskaitos turinio; 01:30 val. korespondencija dėl verslo vertinimo; pokalbiai telefonu; 02:00 val. darbas su projektu: pasitarimai su klientu; darbų koordinavimas, vidaus pasitarimai, dalykinis susirašinėjimas; 01:00 val. pasitarimas su klientu; dokumentų analizė bei pastabų pateikimas, korespondencija; 01:45 val. rašto dėl tarpinstitucinės grupės sudarymo projekto rengimas; 00:45 val. kontaktavimas su klientu ir CERT dėl naujos SMS bangos; 00:15 val. kontaktavimas su klientu ir D. dėl vidaus ataskaitos;

11) pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LIN Nr. (duomenys neskelbtini) – 9 672,08 Eur (advokatų kontora G.), atsisakė reikalavimo dėl 719,10 Eur su PVM (be PVM 585 Eur) už šias 4:30 val. teisines paslaugas: 1:30 val. dalyvavimas susitikime su VDAI; 1:30 val. memorandumo dėl rekomenduojamų atlikti veiksmų rengimas; 1:30 val. organizaciniai klausimai dėl skundo VDAI; ir prašė priteisti 8 952,98 Eur su PVM (nes PVM sumokėtas, be PVM 7 399,16 Eur); už nurodytas kitas teisines paslaugas 57 val.: 260 Eur už 02:00 val. darbas su projektu; dokumentų analizė; dalykinis susirašinėjimas; vidaus pasitarimas dėl kliento civilinių bylų; pasitarimas su klientu, komentaro žiniasklaidai koregavimas; 260 Eur už 02:00 val. organizaciniai klausimai; pokalbiai telefonu su viešųjų ryšių atstovais; vidiniai pasitarimai dėl S. komentaro; komentaro rengimas; 260 Eur už 02:00 val. darbas su projektu: dalykinis susirašinėjimas; vidaus pasitarimai, darbų koordinavimas; bylų vedimo strategijos rengimas; 43,33 Eur už 00:20 val. atsakymo į klientės taikos pasiūlymą projekto rengimas; 520 Eur už 04:00 val. memorandumo dėl rekomenduojamų atlikti veiksmų rengimas; 65 Eur už 00:30 val. informacijos rinkimas ir apibendrinimas dėl IT ekspertizės skyrimo 552,50 Eur už 04:15 val. memorandumo dėl galimų veiksmų plano rengimas; 346,67 Eur už 02:40 val. memo dėl civilinių bylų strategijos rengimas; vidinis pasitarimas šiuo klausimu; 260 Eur už 02:00 val. susitikimas su klientais; 260 Eur už 02:00 val. memo dėl veiksmų plano valdant civilines bylas analizė bei pastabų pateikimas; 130 Eur už 01:00 val. korespondencijos analizė; dalykinis susirašinėjimas dėl bendrovės reikalų; 335,83 Eur 02:35 val. memorandumo dėl galimų veiksmų plano rengimas; 130,00 Eur už 01:00 val. memo dėl civilinių bylų strategijos rengimas; vidinis pasitarimas šiuo klausimu; 130 Eur už 01:00 val. pasitarimas su klientu; dalykinis susirašinėjimas; memo dėl bylų vedimo strategijos; 65 Eur už 00:30 val. pranešimų darbuotojams, klientams ir spaudai peržiūra ir korekcijos; 260 Eur už 02:00 val. susitikimas su advokatu dėl ikiteisminių tyrimų; dalykinis susirašinėjimas kliento klausimais; 195 Eur už 01:30 val. dalyvavimas susitikime su kliento atstovais dėl einamųjų klausimų; 260 Eur už 02:00 val. susitikimas su klientu: pasitarimas dėl einamųjų teisinių reikalų; bendrovės dokumentų analizė; dalykinis susirašinėjimas dėl bendrovės reikalų; 162,50 Eur už 01:15 val. sutikimo dėl nuotraukų naudojimo peržiūra ir korekcijos; 130 Eur už 01:00 val. dalyvavimas ikiteisminio tyrimo apklausoje su SB; 130 Eur už 01:00 val. dalyvavimas susitikime dėl einamųjų kliento klausimų; 97,50 Eur už 00:45 val. konsultacijos raštu ir telefonu dėl organizacinių klausimų; 260 Eur už 02:00 val. dalyvavimas susitikime su kliento atstovais dėl einamųjų klausimų; 130 Eur už 01:00 val. rašto akcininkams analizė bei pastabų ir siūlymų pateikimas; 43,33 Eur už 00:20 val. pranešimo akcininkams peržiūra ir korekcijos; 32,50 Eur už 00:15 val. susitarimo su komunalininkais peržiūra ir korekcija; 65 Eur už 00:30 val. sutikimo dėl fotografijų viešinimo projekto rengimas; komunikacija su klientu; 130 Eur už 01:00 val. dokumentų analizė; darbai, susiję su kliento ikiteisminiais tyrimais; 520 Eur už 04:00 val. susitikimas Policijos departamente; susitikimas su klientu; 260 Eur už 02:00 val. dalyvavimas susitikime su kliento atstovais; 715 Eur už 05:30 val. rašytinių paaiškinimų dėl administracinio nusižengimo protokolo rengimas; 390 Eur už 03:00 val. susitikimas su kliento finansų patarėju dėl teisinių veiksmų plano stabilizuojant bendrovės finansinę padėtį; kliento pateiktų finansinių duomenų analizė;

12) pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 668,1 Eur (V. S.), atsisakė reikalavimo dėl 245 Eur be PVM, dėl teisinių paslaugų už 3:30 val. dėl licencijos ir VASPVT analizę ir prašė priteisti 1 423,10 Eur be PVM (nes į sąskaitą PVM neįtrauktas) už likusias teisines paslaugas: už 00:20 val. dėl R. K. (istorijos įvertinimas); 02:30 val. pasirengimas J. B. bylos posėdžiui ir dalyvavimas; 02:30 val. pasirengimas K. B. posėdžiui ir dalyvavimas; 05:00 val. advokatės Š. pretenzija, atsakymo į ją parengimas; 10 val. atsiliepimo į M. G. ieškinį parengimas, atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes, argumentus, kėlimas į EPP;

13) pagal 2017 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LIN Nr. (duomenys neskelbtini) – 8 391,96 Eur (advokatų kontora G.) atsisakė reikalavimo dėl 2 674,10 Eur su PVM (be PVM 2210 Eur) už 17 val. teisinių paslaugų, t. y. už 1:45 val. sutarties projekto rengimą; 1:15 val. komunikacija dėl duomenų saugos valdymo; 2:00 val. susitikimas dėl mokestinio tyrimo, 1:30 val. raštas advokatūrai, 0:30 val. dalyvavimas susitikime su M., 1:15 val. konsultacija raštu dėl verslo; 2:23 val. duomenų valdymo informacinės sistemos; 1:15 val. teismų praktikos analizė, akcininkų sprendimo peržiūra; 1:30 val. konsultacijos autorių iškeltais klausimais; 1:00 val. dalykinis susirašinėjimas bendrovės klausimais, susitikimas su (duomenys neskelbtini); 00:30 val. pokalbiai telefonu su (duomenys neskelbtini); 2:00 val. susitikimas dėl mokestinių klausimų ir prašė priteisti 5 717,86 Eur su PVM (nes PVM sumokėtas, be PVM 4 725,50 Eur), už nurodytas kitas teisines paslaugas 36:20 val.: 00:45 val. atsakymų klientams peržiūra ir korekcija; 00:15 val. pokalbis telefonu su ikiteisminio tyrimo vyr. tyrėju; 00:15 val. rašto projekto M. P. peržiūra; 02:30 val. susitikimas su klientu; pasitarimas dėl krizės valdymo priemonių plano; 00:30 konsultacija su klientu telefonu; 01:15 val. rašto projekto pacientams dėl išpirkos už asmens duomenis mokėjimo rengimas ir derinimas; 01:15 val. rašto pacientams dėl moralinės žalos atlyginimo projekto rengimas ir derinimas; 02:00 val. darbas su projektu: dalykinis susirašinėjimas; dokumentų peržiūrėjimas bei pastabų pateikimas; darbų koordinavimas, vidaus pasitarimai; 00:45 val. pokalbis telefonu dėl atsakymų pateikimo pacientams; 01:13 val. dalykinis susirašinėjimas su klausimais; pasitarimas su advokatu, vidinis pasitarimas dėl atliktinų veiksmų, pasitarimas su klientu, pasitarimas su D., pasitarimas su N.; 03:00 val. susitikimas su klientu: pasitarimas dėl krizės valdymo plano priemonių įgyvendinimo; 01:00 val. darbas su projektu: raštų analizė bei korekcijos; dalykinis susirašinėjimas; vidiniai pasitarimai; pasitarimai su bendrovės atsakingais asmenimis; 00:30 val. pokalbis telefonu su Generalinės prokuratūros prokuroru dėl tarpinstitucinės grupės sudarymo. Komunikacija su klientu; 00:45 val. komunikacija su klientu, vidiniai pasitarimai dėl pacientų duomenų atskleidimo; 00:30 val. D. ataskaitos peržiūra; komentarų teikimas; komunikacija su IT specialistu; 01:30 val. susitikimas su D.; 03:30 val. susitikimas Policijos departamente dėl 2017-05-30 situacijos valdymo; pasitarimas su klientu dėl einamųjų reikalų; 02:30 val. dalyvavimas susitikime su kliento atstovais dėl tolesnių veiksmų; 01:30 val. pasirengimas ir dalyvavimas susitikime su D. dėl ataskaitos turinio; 02:30 val. susitikimas su klientu: pasitarimas dėl einamųjų reikalų; 02:45 val. dalyvavimas susitikime su kliento atstovais dėl einamųjų klausimų; 01:15 val. atsakymų klientams/komentaro spaudai peržiūra ir papildymas; 00:30 val. korespondencija ir pokalbiai telefonu einamaisiais klausimais; 02:00 val. susitikimas su M. K.; dalykinis susirašinėjimas; pasitarimai su klientu; dokumentų analizė; 00:45 val. dalyvavimas susitikime su kliento atstovais; 01:15 val. dalyvavimas susitikime su kliento atstovais;

14) pagal 2017 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NM Nr. (duomenys neskelbtini) – 8 217,59 Eur UAB „N. M.“, atsisakė reikalavimo dėl 4 688,02 Eur su PVM, pagal 2017 m. balandžio mėnesio ataskaitą: 260 Eur, 260 Eur, 260 Eur už ekspertinį tekstą; 20 Eur ekspertinės žinutės Facebook; 170 Eur +1 676,40 Eur publikacija žurnale (duomenys neskelbtini); 170 Eur + 1 015 Eur publikacija laikraštyje (duomenys neskelbtini); 43 Eur (duomenys neskelbtini) forumo monitoringas, ir prašė priteisti 3 529,57 Eur su PVM (nes PVM sumokėtas, be PVM 2917 Eur), 2600 Eur +317 Eur už duomenų vagystės situaciją: konsultacijos, veiksmų planavimas, atstovavimas, bendravimas su žiniasklaida, informacijos ruošimas ir platinimas, užklausų valdymas, netinkamos informacijos raportavimas, komentarų monitoringas ir kt.; žiniasklaidos monitoringas, kompanijos pozicijos vertimas į anglų kalbą;

15) pagal 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NM Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 885,98 Eur UAB „N. M.“, atsisakė reikalavimo dėl 300,08 Eur su PVM, pagal 2017 m. gegužės mėnesio darbų ataskaitą: 170 Eur + 35 Eur už publikaciją žurnale (duomenys neskelbtini); 43 Eur (duomenys neskelbtini) forumo monitoringą ir prašė priteisti 4 585,90 Eur su PVM (nes PVM sumokėtas, be PVM 3 790 Eur), 3 370 Eur + 420 Eur už duomenų vagystės situaciją: konsultacija, veiksmų planavimas, atstovavimas; bendravimas su žiniasklaida, informacijos ruošimas ir platinimas, užklausų valdymas, netinkamos informacijos raportavimas, komentarų monitoringas ir kt.; žiniasklaidos monitoringas, informacijos klientams vertimas į anglų kalbą;

16) pagal 2017 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NM Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 879,13 Eur UAB „N. M.“, atsisakė reikalavimo dėl 1 107,15 Eur su PVM, pagal 2017 m. birželio mėn. ataskaitą: 170 Eur, 170 Eur + 405 Eur, 170 Eur už reklaminius straipsnius, ir prašė priteisti 771,98 su PVM (nes PVM sumokėtas, be (duomenys neskelbtini) Eur) 448 Eur + 190 Eur už vagystės situaciją: konsultacijos, veiksmų planavimas, atstovavimas, bendravimas su žiniasklaida, žiniasklaidos monitoringas;

17) pagal 2017 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NM Nr. (duomenys neskelbtini) – 3 734,06 Eur UAB „N. M.“, atsisakė reikalavimo dėl 3 322,66 Eur su PVM, pagal 2017 m. liepos mėnesio darbų ataskaitą: 170 Eur, 170 Eur, 170 Eur + 550 Eur, 170 Eur, 170 Eur už reklaminius straipsnius, 260 Eur, 260 Eur už ekspertinius komentarus, 120 Eur už reklaminį tekstą, 120 Eur už tekstą puslapiui, 45 Eur už tekstą adaptaciją rubrikai, 125 Eur už FB grupės apie odos priežiūrą, ir prašė priteisti 411,40 Eur su PVM (nes PVM sumokėtas, be PVM 340 Eur) už duomenų vagystės situaciją: žiniasklaidos monitoringas, lankstinuko pacientams parengimas;

18) pagal 2017 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NM Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 929,41 Eur UAB „N. M.“, atsisakė reikalavimo dėl 2 813,25 Eur su PVM, pagal 2017 m. rugpjūčio mėnesio darbų ataskaitą: 170 Eur + 110 Eur už reklaminį straipsnį, 260 Eur, 260 Eur, 206 Eur, 260 Eur už ekspertinius komentarus, 120 Eur, 120 Eur, 120 Eur už tekstus puslapiui, 30 Eur už tekstų adaptaciją, 250 Eur už FB grupės apie odą priežiūrą, 365 Eur už mėnesio žiniasklaidos ir reklamos monitoringą, ir prašė priteisti 116,16 Eur su PVM (nes PVM sumokėtas, be PVM 96 Eur) už duomenų vagystės situaciją: atsakymo ruošimas žiniasklaidai;

19) pagal 2017 m. gegužės 3 d. Advokatų kontoros K. PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 6 050 Eur, prašė priteisti 6 050 Eur su PVM (nes PVM sumokėta, be PVM 5 000 Eur) pagal pateiktą atliktų darbų išklotinę: 04:00 val. situacijos analizė, pirminė konsultacija dėl asmens duomenų vagystės; 07:00 val. pareiškimo Kauno AVPK pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pacientų duomenų parengimas; 03:00 val. prašymų rengimas asmens duomenų vagystės baudžiamojoje byloje parengimas; 08:00 val. teisinės konsultacijos asmens duomenų vagystės baudžiamojoje byloje; 06:00 val. atstovavimas įvairiose institucijose asmens duomenų vagystės baudžiamojoje byloje; 14:00 val. teisinės konsultacijos, atstovavimo strategijos asmens duomenų baudžiamojoje byloje parengimas;

20) pagal 2019 m. sausio 3 d. Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A1867-436/2018 kaip nuostolius, atlygintinus regreso tvarka, prašė priteisti 10 155 Eur; pagal 2019 m. sausio 9 d. Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A- 122- 601/2019 kaip nuostolius, atlygintinus regreso tvarka, prašė priteisti 1 421 Eur; pagal 2019 m. sausio 11 d. Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A123- 259/2019 kaip nuostolius, atlygintinus regreso tvarka, prašė priteisti 1 140 Eur; pagal 2019 m. sausio 9 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1379-435/2018 kaip nuostolius, atlygintinus regreso tvarka, prašė priteisti 1 471,42 Eur; pagal 2019 m. vasario 13 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1303-962/2018 kaip nuostolius, atlygintinus regreso tvarka, prašė priteisti 16 135 Eur; pagal 2019 m. birželio 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10749-955/2019 kaip nuostolius, atlygintinus regreso tvarka, prašė priteisti 800 Eur; iš viso 21 122,42 Eur;

21) šios bylos nagrinėjimo metu priimtas galutinis sprendimas byloje pagal 2022 m. birželio 13 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-402-429/2002, pakeistą 2022 m. lapkričio 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1395-601/2002, bei 2023 m. birželio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2023, iš UAB „C.“ priteista 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, bei 450 Eur bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme, iš viso 16 450 Eur;

22) Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašė priteisti iš atsakovų solidariai 121 640, 46 Eur turtinės žalos atlyginimo, 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 4 421,34 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas bei kitas byloje papildomai patirtinas bylinėjimosi išlaidas.

8.1. Palaikydamas nurodytuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, ieškovės atstovas paaiškino, kad nusikalstamos veikos padarinių suvaldymui ir sušvelninimui Klinika patyrė 89 939,38 Eur (iš jų 4 421,34 Eur bylinėjimosi išlaidos) turtinės žalos, kaip atsakovė civilinėse bylose sumokėjo 36 122,42 Eur. Visos šios išlaidos pagrįstos pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais: sąskaitomis faktūromis bei jų apmokėjimą patvirtinančiais bankiniais pavedimais. Atsakovų padarytos nusikalstamos veikos yra rezonansinės, jų atgarsis visuomenėje ir žiniasklaidoje itin didelis. Nusikalstamos veikos metu buvo pavogta net apie 24 tūkst. Klinikos pacientų duomenų, kurių dalis buvo paviešinta. Neturtinė žala, pasireiškusi ieškovės atžvilgiu, suprantama kaip nepatogumai, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių (ryšių su klientais ir partneriais) sumažėjimas, o tai iš esmės privedė Kliniką prie bankroto. Ji buvo viena iš pirmųjų plastikos chirurgijos paslaugas teikiančių bendrovių. Jos vardas „G. Ch.“ buvo žinomas ir siejamas su nepriekaištingu šių paslaugų teikimu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Atsižvelgiant į tai, kad visos ryšių informavimo priemonės šią situaciją komentavo nuo pat duomenų vagystės iki šios dienos ir didžioji dalis informacijos yra laisvai prieinama, Klinikai buvo padaryta nepataisoma žala, kadangi vidutiniam vartotojui buvo suformuota neigiama nuomonė dėl UAB „G. Ch.“ dalykinės reputacijos, jos patikimumo, o vertinant tai, kad teikiamos paslaugos didžiąja dalimi susijusios su ypač jautriais, dažnai net intymiais dalykais, šiam prekiniam ženklui buvo padaryta milžiniška žala. Dalykinės reputacijos pažeidimas šiuo atveju sietas su „G. Ch.“ vardo eskalavimu žiniasklaidos priemonėse neigiama prasme, sutapatinant su pacientų jautrių duomenų išviešinimu, po ko prekės ženklo vertės ir Klinikos dalykinės reputacijos atkurti tapo neįmanoma, kadangi neužtenka pakeisti pavadinimą, reikalinga kurti naują prekės ženklą iš esmės. UAB „G. Ch.“ žinomumas ir dalykinė reputacija buvo sužlugdyta būtent dėl duomenų vagystės bei to eskalavimo žiniasklaidos priemonėse. Tikrąją nusikalstama veika padarytą žalą Klinikos finansinei būklei atspindi būklės vertinimas už kelis metus, iš kurio matyti ženklus pajamų ir pelno sumažėjimas po negatyvios informacijos apie UAB „G. Ch.“ išviešinimo viešojoje erdvėje. UAB „G. Ch.“ pajamos 2015 metais buvo 3 706 746 Eur, 2016 metais 5 141 116 Eur, 2017 metais 8 005 170 Eur (nusikalstamos veikos padarymo metu), 2018 metais 5 645 162 Eur, 2019 metais 2 947 701 Eur, 2020 metais 681 647 Eur (iki nusikalstamos veikos padarymo bendrovės pajamos augo, o po jos – per tris metus sumažėjo 10 kartų). Panaši situacija ir su bendrovės pelningumu: 2015 metais 103 842 Eur pelno, 2016 metais 165 519 Eur pelno, 2017 metais 84 549 Eur nuostolis, 2018 metais 328 019 Eur pelno, 2019 metais 552 721 Eur nuostolis, 2020 metais 236 456 Eur nuostolis. Patirti finansiniai nuostoliai paskatino 2019 m. lapkričio 4 d. keisti pavadinimą į „C.“, tačiau tai nepadėjo Klinikai „išgyventi“ ir 2024 m. sausio 11 d. jai buvo iškelta bankroto byla. Ši byla savo pobūdžiu ir mastu, šantažuotų ir psichinę prievartą patyrusių asmenų (pacientų) skaičiumi (net 24 254) yra rezonansinė, sukėlusi didelį atgarsį visuomenėje ir žiniasklaidoje, o tai sudaro pagrindo manyti, jog tai buvo esminė Klinikos pajamų sumažėjimo bei finansinių nuostolių atsiradimo priežastis. Viešoje erdvėje paskleisti duomenys akivaizdžiai pažemino bei sugniuždė juridinio asmens dalykinę reputaciją, kadangi suformavo neigiamą verslo partnerių ir visuomenės nuomonę, sudarė įspūdį, kad ieškovė yra nepatikimas medicininių paslaugų teikėjas. To patvirtinimas – bankinės paskolos neišdavimas, nors iki tol susitarimas dėl paskolos buvo pasiektas. Tai įtakojo ir pačios įmonės finansinę vertę, kuri, įmonei paskelbus bankrotą, tapo nulinė, kai tuo tarpu pagal pajamų sugeneravimą iki nusikalstamų veikų jos vertė, anot liudytoju apklausto jos vadovo J. S., buvo apie 3,5 mln. Eur. Dėl atsakovų padarytų nusikalstamų veikų, neteisėtai daugkartiniais prisijungimais prie bendrovės finansinių duomenų, juos kopijuojant, platinant, ieškovė ir jos akcininkas patyrė labai didelę 100 000 Eur neturtinę žalą dėl prieš juos ir įmonės klientus naudojamo ilgai trukusio psichologinio smurto ir grasinimų paviešinti itin jautrius tiek privačių fizinių asmenų duomenis, tiek konfidencialius įmonės finansinius ir ekonominius duomenis.

9. Atsakovas A. M. su ieškiniu sutiko iš dalies. Pripažino, kad dalis turtinių reikalavimų yra pagrįsti, tačiau jis negali įvardinti tos dalies dydžio (bandant susitarti taikiai, pripažino apie 15 000 Eur dydžio turtinę žalą); reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas.

9.1. Palaikydama atsiliepimuose į ieškinį išdėstytus argumentus, A. M. atstovė paaiškino, kad civilinis ieškinys yra nepagrįstas. Ieškovės nurodyti nuostoliai nėra priežastiniu ryšiu susiję su atsakovo neteisėtais veiksmais, nuostoliai nepagrįsti įrodymais. Teisines paslaugas teikusių asmenų sąskaitos, specifikacijos, ataskaitos išrašytos už teisines paslaugas, kurios nėra susijusios su nuteistųjų neteisėtais veiksmais, o daugeliu atveju kelia abejonių, ar sąskaitoje nurodytos teisinės paslaugos apskritai buvo teikiamos. Teismų išnagrinėtose civilinėse bylose, kuriose Klinika buvo atsakove, nustatyta, jog ieškovė daugiau nei 6 metus atliko automatinį ypatingų duomenų tvarkymą neturėdama tam leidimo, tvarkė pacientų fotonuotraukas ir sveikatos duomenis, neturėdama tam raštiško pacientų sutikimo, bei duomenis automatiniu būdu tvarkė kompiuterine sistema, kurioje nėra įdiegtos papildomos kompiuterinės programos, reikalingos tinkamai duomenų apsaugai. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-123-259/2019 konstatavo, kad būtent Klinikos pareigos užtikrinti asmens duomenų saugumą nesilaikymas sudarė sąlygas tretiesiems asmenims neteisėtai susipažinti, kopijuoti ir viešinti asmens duomenis, kad asmeniškos, jautrios informacijos apie ieškovę paviešinimas yra Klinikos neteisėtų veiksmų (neveikimo) pasekmė. Aplinkybė, kad nuteistųjų neteisėti veiksmai tik atskleidė Klinikos teisės pažeidimus, nesukuria juridinio pagrindo jai prisiteisti kompensaciją už žalą, padarytą jos pačios neteisėtais veiksmais. Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 2 dalimi, atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei. Kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusio asmens kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis, tuo tarpu ieškovė prašo žalą priteisti ne lygiomis dalimis, o solidariai.

9.2. Dėl civilinės ieškovės pateiktų sąskaitų bei specifikacijų nurodė:

1) dėl išlaidų, susijusių su IT sistemų tyrimo atlikimu, t. y. už UAB „N. C.“ suteiktas IT tyrimų paslaugas byloje nėra įrodymų, kad tokios paslaugos buvo suteiktos, kad jos susijusios būtent su atsakovų atliktais veiksmais, o ne informacinių technologijų aptarnavimų ir spragų ieškovės naudojamose technologijose nustatymu, kas nelaikytina nuostoliais, o tik naudojamų informacinių technologijų ir sistemų pagerinimu. Prie sąskaitos nėra pateikta ataskaita, pagrindžianti paslaugų suteikimą. Nesutiko, kad ieškovė kaip nuostolius priskaičiuoja ir 1 134 Eur PVM. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tais atvejais, kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu;

2) dėl Advokatų kontoros G. suteiktų teisinių paslaugų pagal 2017 m. gegužės 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini): dėl pasitarimo ir dalyvavimo susitikime su kliento atstovais dėl einamųjų klausimų (4.30 val., 585 Eur) bei dėl vidinių pasitarimų dėl einamųjų darbų (2 kartus po 2 val., 260 Eur) nėra aišku, kokie einamieji klausimai buvo sprendžiami. Iš G. pateiktų specifikacijų matyti, kad ieškovei buvo nuolat teikiamos tokios paslaugos kaip pranešimo dėl finansinio tyrimo papildymas, sutarties projektas E. rengimas, teismų praktikos analizė, akcininkų sprendimo dėl pirmumo teisės peržiūra ir korekcijos, kas nėra niekaip susiję su atsakovų atliktais neteisėtais veiksmais. Dėl renkamų asmens duomenų identifikavimo, komunikacijos su klientu (2.45 val., 357 Eur) – asmens duomenų apsauga ir tinkamas jos tvarkymas buvo privalomas duomenų tvarkytojui pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą (toliau – ir ADTAĮ) bei Bendrųjų reikalavimų organizacinėms ir techninėms duomenų saugumo priemonėms (toliau – Bendrieji reikalavimai). Asmens duomenų apsauga ir jos vidinis reglamentavimas buvo ir yra privalomas visiems subjektams, tvarkantiems asmenų duomenis. Civilinė ieškovė privalėjo parengti atitinkamus vidaus teisės aktus, asmens duomenų tvarkymo politiką, aprašus ir kitus dokumentus nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų buvę atlikti neteisėti veiksmai. Šios išlaidos susijusios su privalomų teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, įgyvendinimu. Dėl susitikimo su kliento atstovais: pasitarimo dėl teisinių ir viešosios komunikacijos priemonių įgyvendinimo (3.30 val., 455 Eur) – neaišku, nei dėl kokių priemonių buvo organizuojamas susitikimas, nei kaip tai susiję su neteisėtais veiksmais. VDAI vykdė tyrimą dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo, todėl tai galėjo būti susiję ir su šiuo tyrimu. Nėra aišku, kokiu tikslu viešųjų ryšių priemones reikėjo aptarti ir su advokatų kontora. Dėl dalykinio susirašinėjimo su N., korespondencijos peržiūrėjimo, vidinių pasitarimų, pasitarimų su klientu (1 val., 130 Eur) – ieškovė atsisakė didžiosios dalies ieškinio reikalavimų, susijusių su UAB „N.“ sąskaitose nurodytų paslaugų apmokėjimu, tokiu būdu pati pripažindama, kad viešųjų ryšių įmonė daugiausia teikė su atsakovų veiksmais visiškai nesusijusias paslaugas. UAB „N.“ paslaugas ieškovei teikė dar iki atsakovų veiksmų atlikimo. G. teisininkų susirašinėjimas su šia įmone nepatvirtina, kad tai buvo susiję su atsakovų neteisėtais veiksmais. Dėl pokalbių telefonu su klientu ir advokatu Ž. K. dėl ikiteisminio tyrimo eigos – ieškovės atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas FNTT, todėl neaišku, apie kokį ikiteisminį tyrimą kalba, kodėl vienai advokatų kontorai reikėjo bendrauti su kitu advokatu. Advokatas Ž. K. šioje baudžiamojoje byloje neatstovavo civilinės ieškovės. Dėl komentarų delfi.lt ir Lietuvos rytui peržiūros ir korekcijos (keliose ataskaitos eilutėse) – UAB „N.“, teikdama viešųjų ryšių paslaugas, rašydavo įvairius komentarus ieškovės vardu į delfi.lt, kurie visiškai nesusiję su atsakovų neteisėtais veiksmais. Komentarai galėjo būti susiję su VDAI atliekamu tyrimu. G. neatstovavo ieškovės nei ikiteisminiame tyrime, nei civilinėse bylose, todėl nėra aišku, kokius komentarus galėjo teikti. Dėl rašto klientams peržiūros ir korekcijos (1 val., 130 Eur) – tai nesusiję su neteisėtais veiksmais. Dėl dalykinio susirašinėjimo, korespondencijos peržiūrėjimo; atsakymų žiniasklaidos priemonės rengimo, darbų koordinavimo ir kt. – advokatų kontora teikė ieškovei paslaugas, nesusijusias su atsakovų atliktais veiksmais, todėl negalima nustatyti priežastinio ryšio tarp korespondencijos peržiūrėjimo, dalykinio susirašinėjimo ir atsakovų atliktų veiksmų. Dėl rašto projekto Kibernetinio saugumo tarnybai rengimo (3.30 val., 455 Eur) bei 130 Eur dėl rašto kibernetinei saugai peržiūros ir korekcijos – paslaugos susijusios arba su duomenų apsaugos teisės aktuose nurodytais reikalavimais, arba su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atliktu tyrimu, ji 2017 metų gegužės-birželio mėnesiais atliko patikrinimą ir 2017 m. lapkričio 2 d. išvadoje Nr. E2-17605-775/2017 konstatavo, kad ieškovė tinkamai nereglamentavo, kokie asmens duomenys tvarkomi kiekvienu asmens duomenų tvarkymo tikslu, nenustatė reikalavimo el. paštu teikiamus ypatingus asmens duomenis šifruoti, nenustatė konkretaus asmens duomenų saugojimo termino, nereglamentavo asmens duomenų saugojimo išorinėse laikmenose, kokiu būdu užtikrinama, kad asmens duomenys nebūtų saugojami pasibaigus jų saugojimo terminui, tuo pažeisdama ADTAĮ 30 straipsnio 1 dalies bei Bendrųjų reikalavimų organizacinėms ir techninėms duomenų saugojimo priemonėms 8.5, 8.8 ir 15.6 punktų nuostatas. Pripažinta, kad civilinė ieškovė padarė pažeidimus, susijusius su asmens duomenų tvarkymu ir apsauga. Remiantis tais pačiais argumentais nesutinka ir su ieškinio reikalavimu dėl susitikimo su kliento ikiteisminio tyrimo, susitikimo dėl kliento asmens duomenų priemonių stiprinimo, kadangi kontora neatstovavo civilinės ieškovės šioje baudžiamojoje byloje. Dėl 325 Eur korespondencijos peržiūrėjimo, dalykinio susirašinėjimo, dokumentų rengimo ir kt. – neaišku, kokiais klausimais buvo teiktos paslaugos. Dėl 455 Eur susitikimo su klientu, pasitarimo dėl teisinių veiksmų plano – ieškovės atžvilgiu FNTT vykdė ikiteisminį tyrimą, VDAI atliko tyrimą dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimo, klientai nuolat teikdavo pretenzijas dėl paslaugų kokybės. Advokatų kontora teikė teisines paslaugas dėl sutarčių rengimo, licencijų ir pan. Dėl 455 Eur dalyvavimo susitikime su kliento atstovais dėl duomenų apsaugos klausimų – šios išlaidos yra susijusios su privalomų teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, įgyvendinimu. Dėl 292,50 Eur Rašto CERT rengimo – ieškovė tvarkė su asmens sveikatos paslaugų teikimu, sveikata susijusias paslaugas – itin jautrius asmens duomenis, todėl turėjo imtis priemonių jų saugumui užtikrinti, įdiegdama į naudojamas technologijas ir programas atitinkamas apsaugos priemones. To negalima laikyti nuostoliais, tai yra savo įstatyminės pareigos užtikrinti itin jautrių asmens duomenų apsaugą įgyvendinimas ir naudojamų technologijų/sistemų pagerinimas. Be to, ieškovė į nuostolius įtraukia ir PVM, kuris nelaikytinas nuostoliais;

3) dėl 2017 m. gegužės 31 d. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (MB „V. S.“), kuria prašoma priteisti 2 799,20 Eur už atliktas teisines paslaugas pagal ataskaitą už atliktus darbus nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d.: dėl 4 val. pasirengimo posėdžiui G. advokatų kontoroje dėl strategijos, susijusios su pacientų pretenzijomis, galimais ieškiniais, atsikirtimų į juos ir kitų taktikos klausimų, dėl už 4.30 val. išvyką ir posėdį G. advokatų kontoroje, dėl 2 val. posėdžio klinikoje, dėl už 18 val. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo su situacijos ir teisminės praktikos analize ir kt., už 4 val. už bendravimą, susirašinėjimą, susijusį su pacientų pateiktomis pretenzijomis, pateiktų skundų analizės – ieškovė į bylą pateikė teismų sprendimus, kuriais teismai priteisė žalos atlyginimą jos pacientams motyvuojant, kad už šią žalą atsakinga būtent ieškovė (Klinika), netinkamai, pažeisdama teisės aktų reikalavimus tvarkiusi asmens duomenis. Dėl to MB „V. S.“ paslaugos buvo susijusios su ieškovės atliktais teisės aktų pažeidimais. Be to, 18 val. už prašymą dėl bylos sustabdymo yra itin didelės išlaidos. Šių išlaidų priteisimo buvo galima reikalauti civilinėje byloje;

4) dėl 2017 m. birželio 5 d. sąskaitos faktūros serija LIN Nr. (duomenys neskelbtini) (G.), kuria prašoma priteisti 13 213,20 Eur su PVM: dėl dalyvavimo susitikimuose su D. ir O. C. atstovais, veiksmų plano rengimo bei ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo dėl išlaidų už advokatų profesinės bendrijos D. teiktas paslaugas, kaip nesusijusias su atsakovų neteisėtais veiksmais, todėl ir dalyvavimai susitikimuose su šios kontoros atstovais nesusiję su neteisėtais veiksmais. Dėl susitikimo dėl teisinių ir komunikacinių veiksmų ir kt. – neaišku, kokiais konkrečiai klausimais (dėl pacientų pretenzijų dėl nekokybiškų paslaugų teikimo, dėl akcijų perleidimo, dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimo ar kitais klausimais). Dėl dalyvavimo susitikime su kliento atstovais, 2 val. susitikimo su klientu –buvo teikiamos paslaugos, susijusios su akcijų perleidimu, todėl neaišku, kokiais klausimais šiuos konkrečiu atveju vyko susitikimas su civilinės ieškovės atstovais. Dėl komentarų „Panoramai“ teikimo bei dėl 30 min. komentarų dėl straipsnio Lietuvos ryte teikimo – neaišku, kokie konkrečiai komentarai buvo teikiami (galimai dėl FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo ar VDAI atliekamo tyrimo). Dėl 1 val. vidinių pasitarimų dėl einamųjų darbų – ieškovei buvo nuolat teikiamos tokios paslaugos kaip pranešimo dėl finansinio tyrimo papildymas, sutarties projektas E. rengimas, teismų praktikos analizė, akcininkų sprendimo dėl pirmumo teisės peržiūra ir korekcijos, kas nėra niekaip susiję su atsakovų atliktais neteisėtais veiksmais. Dėl 1 val. vidinių pasitarimų – buvo teikiamos įvairios paslaugos, todėl neaišku, kokiais klausimai vyko vidiniai pasitarimai. Vien pagal šią sąskaitą atsisakyta ieškinio reikalavimų dėl 2 516,80 Eur priteisimo, todėl pasitarimai galėjo būti dėl paslaugų, dėl kurių išlaidų atlyginimo civilinė ieškovė nereikalauja. Dėl 1.30 val. teisinės analizės, išvadų teikimo bei 30 min informacijos ir rekomendacijų – neaišku, kokiais klausimais. Dėl teisinės analizės dėl kliento tvarkomų duomenų mokslinio tyrimo tikslais; išvadų teikimo, informacijos ir rekomendacijų dėl vaizdo stebėjimo teikimo, sveikatos priežiūros įstaigų sąrašo rengimo ir filtravimo, pagal asmens duomenų tvarkytojo statusą, pokalbių telefonu su kliento IT specialistu, pokalbių telefonu su kliento teisininke, susitikimo su UAB „U.V.S.“ direktoriumi dėl kibernetinio saugumo klausimų – tai susiję su duomenų apsaugos tvarkymo dokumentų tvarkų rengimu, informacinių technologijų diegimu siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą. Dėl susitikimo dėl kliento ikiteisminio tyrimo – tuo pačiu metu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas FNTT, dėl ko šios paslaugos ir yra susijusios su FNNT atliekamu ikiteisminiu tyrimu. Dėl susitikimo su CERT atstovais – IT/IS gerinimo klausimai. Dėl pokalbio telefonu su VPK atstovais – G. kontoros advokatai neatstovavo civilinės ieškovės ikiteisminiame tyrime, todėl negalėjo nei teikti informacijos, nei gauti kokios nors informacijos apie ikiteisminį tyrimą. Dėl raštų Seimo komitetams rengimo dėl valstybės ir teisėsaugos institucijų gebėjimo užkardyti kibernetinius nusikaltimus, dėl susitikimo dėl galimo bendradarbiavimo su Lietuvos ryto grupe, dokumentų analizės bei vidinio pasitarimo dėl nuomos sutarties teisinių aspektų, pasitarimo su adv. V. B. dėl kliento ikiteisminių tyrimų, korespondencijos peržiūrėjimo, pasitarimo su klientu – tai nėra susijus su atsakovų atliktais veiksmais. Dėl įmonės techninės ir programinės įrangos naudojimosi taisyklių rengimo bei dėl komunikacijos su klientu dėl trūkstamų duomenų dėl vaizdo stebėjimo – šios išlaidos susijusios su privalomų teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, įgyvendinimu. Dėl pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą nagrinėjimo – ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2017 m. balandžio 6 d., todėl neaišku, dėl kokios nusikalstamos veikos buvo rengiamas pareiškimas. Dėl rašto M. K. peržiūros ir korekcijos – neaišku, dėl ko buvo rašytas raštas;

5) dėl 2017 m. birželio 30 d. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (MV „V. S.“), kuria prašoma priteisti 3 441,20 Eur – nėra aišku, kokiais klausimais buvo posėdis Klinikoje. Dėl teismų praktikos dėl LAP nutarčių apskundimo analizės – teisininko teismų praktikos paieška yra nesusijusi su atsakovų veiksmais, tai yra teisininko žinių tobulinimas. Dėl 3 val. prašymo parengimo ir įkėlimo į EPP, atskirojo skundo, analizės, susirašinėjimo ir kt.; 3 val. atskirojo skundo parengimo, ieškinio analizės; 20 val. atsiliepimo į ieškinį, analizės, įkėlimo į EPP; 2 val. posėdžio klinikoje – neaišku, kokiais klausimais. Be to, teismai nuostolius iš ieškovės priteisė už jos padarytus įstatymų pažeidimus, o ne dėl atsakovų veiksmų;

6) dėl 2017 m. liepos 5 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) (G.) nurodytų paslaugų: dėl rašto M. K. peržiūros ir korekcijos – nesusiję su neteisėtais veiksmais; dėl darbo su projektu: dalykinio susirašinėjimo, daugkartinių pasitarimų dėl bendrovės reikalų, darbų koordinavimo – sąskaitoje didžiąja dalimi paslaugos suteiktos už kitų įmonių steigimą, todėl ir „Darbas su projektu“ reiškia naujų įmonių steigimą. Dėl analizės dėl pacientų asmens duomenų rinkimo teisėtumo, komunikacijos su klientu – VDAI nustatė, kad civilinė ieškovė neteisėtai rinko duomenis, tai visiškai nesusiję su atsakovų neteisėtais veiksmais, tai yra asmens duomenų tvarkymo atitiktis teisės aktų reikalavimams. Dėl susitikimo su klientais atkreipiamas dėmesys, kad didžiosios dalies išlaidų, nurodytų sąskaitoje, priteisimo ieškovė atsisakė, todėl nesuprantama, kodėl susitikimas su klientais priskiriamas būtent prie atsakovų veiksmais sukeltos žalos. Dėl darbo su projektu (koordinaciniai klausimai, pokalbiai su D., sutarties su D. peržiūra), dalyvavimo susitikime su D. atstovais dėl ataskaitos – ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo dėl išlaidų už advokatų profesinės bendrijos D. teiktas paslaugas, kaip nesusijusias su atsakovų neteisėtais veiksmais, todėl akivaizdu, kad ir dalyvavimai susitikimuose su šios kontoros atstovais nesusiję su neteisėtais veiksmais. Dėl teisinės paslaugos, susijusios su pretenzijomis, atsakymais į jas, konsultacijomis – VDAI ir teismai civilinėse bylose konstatavo, kad ieškovė neteisėtai rinko ir tvarkė pacientų itin jautrią asmeninę informaciją (asmens duomenis, susijusius su sveikata, asmenines nuotraukas), todėl šios pretenzijos susijusios ne su neteisėtais atsakovų veiksmais, o su pačios ieškovės neteisėtais veiksmais. Dėl rašto advokatūrai rengimo – atsakovai nėra Lietuvos advokatūros nariai, todėl niekaip nesusiję su šio rašto rengimu. PVM yra atskaitomas, todėl nelaikytinas nuostoliais;

7) ieškovė nepagrįstai prašo priteisti ir 6 273,68 Eur su PVM išlaidas už paslaugas, nurodytas prie 2017 m. liepos 17 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtoje specifikacijoje. Prašo priteisti už rašto bendrovės akcininkams rengimą, nors atsisakė analogiško rašto rengimo išlaidų priteisimo. Klausimų B. peržiūra, komentarų teikimas – nesusijęs su atsakovų veiksmais. Susitikimas su klientais, dokumentų analizė, dalyvavimas susitikime su kliento atstovais, įskaitant pasirengimą (diskusija dėl siūlytino veiksmų plano) – ieškovė steigė kitas įmones, jos ir su ja susijusių asmenų atžvilgiu FNTT buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo nutraukinėjama patalpų nuomos sutartis, todėl tai nesusiję su atsakovų neteisėtais veiksmais. Dėl atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių rengimo, atsiliepimo į ieškinį rengimo, bendrovės procesinių dokumentų analizės, susirašinėjimo su Klientu, atsiliepimo į ieškinį peržiūros, komentarų teikimo, korespondencijos ir pokalbių dėl bylinėjimosi strategijos, vidinių pasitarimų dėl to paties, procesinių dokumentų analizės – kaip matyti iš 2018 m. sausio 31 d. straipsnio „(duomenys neskelbtini)“, 2017 metais ieškovės atžvilgiu UAB „N.“ inicijavo civilinę bylą dėl daugiau nei pusės milijono eurų skolos priteisimo, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl akivaizdu, kad tai nesusiję su atsakovų neteisėtais veiksmais. Atkreiptinas dėmesys, kad teisinių paslaugų teikimas civilinėse bylose pagal pacientų ieškinius buvo nurodomas, identifikuojant konkretų pacientą. Net jeigu tai būtų atsiliepimo į vieno iš ieškovės klientų ieškinį dėl neteisėtų asmens duomenų rinkimo, tai nelaikytina nuostoliais, kilusiais iš atsakovų neteisėtų veiksmų. Civilinės bylos ieškovui buvo keliamos dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo, todėl civiliniu ieškiniu nepagrįstai prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas civilinėse bylose, kuriose konstatuoti būtent civilinės ieškovės neteisėti veiksmai ir teisės aktų pažeidimai. Be to, nė vienoje iš civilinių bylų civilinė ieškovė neteikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kadangi teismai netenkino ieškinių pilna apimtimi, ieškovei būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestų reikalavimų dydžiui. Dėl kliento atsiliepimo į K. B. ieškinį projekto peržiūros – ieškinys buvo reiškiamas ir patenkintas dėl civilinės ieškovės neteisėtai rinktų ir tvarkytų asmens duomenų, t. y. nesusijęs su atsakovų neteisėtais veiksmais. Be to, nėra aišku, kodėl viena advokatų kontora tikrino kito kompetentingo teisininko parengtą dokumentą. Dėl susitikimų einamaisiais klausimais – G. nuolat teikė civilinei ieškovei tokio pobūdžio paslaugas, todėl nėra aišku, kokie einamieji klausimai buvo sprendžiami;

8) dėl 2017 m. liepos 27 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtoje Specifikacijoje nurodomų teisinių paslaugų: dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nurodymo dėl asmens duomenų tvarkymo analizės – VDAI atliko tyrimą ir pripažino ieškovę pažeidus teisės aktų reikalavimus, susijusius su asmens duomenų tvarkymu, o ne dėl atsakovų veiksmų; dėl konsultacijos telefonu dėl galimybės naudoti fotografijas tiesioginės rinkodaros tikslais, vidinio pasitarimo dėl to paties – asmens duomenų tvarkymo atitiktis teisės aktų reikalavimams; dėl VDAI nurodymo dėl asmens duomenų tvarkymo skundo projekto rengimo – daugumos analogiškų paslaugų, nurodytų šioje sąskaitoje, ieškovė atsisakė, kas patvirtina, kad šios paslaugos taip pat nesusijusios su atsakovų veiksmais; dėl dokumentų analizės, dalykinio susirašinėjimo – neaišku, dėl kokių dokumentų. Kadangi paslaugos, nurodytos sąskaitoje, iš esmės susijusios su VDAI atliktu tyrimu, labiausiai tikėtina, kad šios paslaugos taip pat susijusios su minėtu tyrimu; dėl pranešimų žiniasklaidai – kadangi VDAI jau buvo parengusi atitinkamas išvadas ir šioje sąskaitoje paslaugos daugiausiai susijusios su atitinkamų dokumentų VDAI ir skundo dėl jos sprendimo rengimu, tikėtina, pranešimai žiniasklaidai buvo susiję su šiuo tyrimu ir VDAI priimtu sprendimu; dėl korespondencijos peržiūrėjimo, dalykinio susirašinėjimo, dokumentų analizės, susitikimo su Klientu, darbo su projektu, vidinio pasitarimo – G. teikė paslaugas ieškovei įvairiais įmonės klausimais (restruktūrizavimo, nekilnojamojo turto, investicijų, naujų įmonių steigimo), todėl neaišku, kokiu klausimu buvo teiktos šios paslaugos;

9) iš MB „V. S.“ 2017 m. liepos 31 d. ataskaitos už atliktus darbus, pagal kurią išrašyta sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad išlaidos, patirtos už teisines paslaugas, nesusijusios su atsakovų neteisėtais veiksmais. Dėl atsiliepimo į J. B. ieškinį parengimo – teismas pripažino ieškovės kaltę, netinkamai tvarkant itin jautrius asmens duomenis, todėl ji nepagrįstai prašo priteisti išlaidas, patirtas dėl savo neteisėtų veiksmų, iš atsakovų;

10) pagal 2017 m. rugpjūčio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LIN Nr. (duomenys neskelbtini) (G.): sąskaita išrašyta už paslaugas, kurios suteiktos 2017 m. gegužės mėnesį. Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustatė, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Nuolatinių ir ilgalaikių paslaugų (energijos, dujų, ryšių, nuomos ir kitų) teikimo pagal sutartis arba paslaugų, įgytų naudojantis telekomunikacijų įranga, praėjusio laikotarpio, kuris negali būti ilgesnis negu vienas mėnuo, apskaitos dokumentai išrašomi ir pateikiami (išsiunčiami) paslaugos gavėjui ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos. Be to, ieškovė už 2017 metais suteiktas advokatų kontoros G. paslaugas prašo priteisti nuostolius pagal 2017 m. birželio 5 d. sąskaitą faktūrą serija LIN Nr. (duomenys neskelbtini), kas vėl kelia abejonių sąskaitos pagrįstumu. Prašoma priteisti išlaidas už šias paslaugas: korespondenciją dėl verslo vertinimo, pokalbiai telefonu dėl to paties; pokalbiai, korespondencija, susitikimai su D. atstovais (D. buvo atsakinga už asmens duomenų apsaugos tvarkų/taisyklių parengimą, dėl ko civilinė ieškovė po atsiliepimo į patikslintą ieškinį reikalavimo dėl šių išlaidų atsisakė), einami klausimai, organizaciniai klausimai, susitikimai su klientu;

11) dėl 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitos faktūros serija LIN Nr. (duomenys neskelbtini) (advokatų kontora G.): dėl susitikimo su klientų finansų patarėju dėl teisinių veiksmų stabilizuojant finansinę padėtį – ieškovės atžvilgiu FNTT vedė ikiteisminį tyrimą, kreditorius inicijavo civilinę bylą dėl itin didelės skolos priteisimo, turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kreditorius ketino inicijuoti bankroto procesą, todėl tai niekaip nesusiję su atsakovų veiksmais. Dėl susitikimo su klientu dėl einamųjų teisinių reikalų, bendrovės dokumentų analizės, dalykinio susirašinėjimo dėl bendrovės reikalų – su įmonės vidiniais dokumentais susiję klausimai. Dėl susitikimų su klientais, konsultacijų, einamųjų klausimų, pranešimų akcininkams, dalykinių susirašinėjimų ir kt. – negalima nustatyti, kokiais klausimais šios paslaugos buvo suteiktos, labiausiai tikėtina, kad dėl paslaugų teikimo, kurios nesusijusios su atsakovų veiksmais;

12) pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (V.S.): teismai pripažino ieškovės pareigą atlyginti pacientų nuostolius, kilusius ne dėl asmens duomenų paviešinimo, o dėl jos pačios pažeistų teisės aktų;

13) 2017 m. rugsėjo 11 d. PVM faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) Specifikacijoje nurodytos paslaugos nesusijusios su neteisėtais veiksmais. Sąskaita išrašyta už paslaugas, kurios suteiktos 2017 m. gegužės mėnesį, nors už šias paslaugas sąskaita net du kartus jau buvo išrašyta. Vėl prašoma priteisti išlaidas už komunikaciją su D., už susitikimus su klientais, susitikimus dėl ikiteisminių tyrimų (neaišku kurių) ir pan.;

14) dėl išlaidų, patirtų už UAB „N. M.“ viešųjų ryšių paslaugas pagal 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 2017 m. kovo mėnesio komunikacijos paslaugas: ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2017 m. balandžio 6 d., pirmieji pranešimai apie duomenų vagystę žiniasklaidoje paskelbti tik 2017 metų balandžio mėnesio pabaigoje, todėl arba UAB „N. M.“ teikė nuolatines komunikacijos paslaugas ieškovei ir tai nebuvo susiję su jokiu ikiteisminiu tyrimu, arba šioje sąskaitoje nurodytos paslaugos buvo susijusios su minėtu kitu ikiteisminiu tyrimu, pradėtu ieškovės ar su juo susijusių asmenų atžvilgiu ir atliekamu FNTT. Komunikacijos paslaugos 2017 metų balandžio mėnesį sudarė tokių straipsnių spausdinimas: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Visi šie straipsniai susiję su ieškovės teiktų paslaugų reklamavimu, o ne su asmens duomenų vagyste. Abejoja UAB „N. M.“ 2017 m. gegužės mėnesio darbų ataskaita, kadangi nėra pateikta jokios ataskaitos detalizacijos, kokia būdavo pateikiama ankstesniais mėnesiais. Buvo suteikta informacijos vertimo klientams į anglų kalbą paslauga. Ieškovė yra Lietuvoje veikianti įmonė, kurios vadovas ir akcininkai buvo lietuviai, todėl neaišku, kokiu tikslu buvo daromas informacijos klientui vertimas. Be to, ieškovė 2017 metais turėjo ginčų su savo klientais dėl suteiktų medicininių paslaugų, buvo atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, vyko akcininkų tarpusavio ginčai. Šie veiksniai galėjo turėti daug didesnės neigiamos įtakos įmonės reputacijai, nei neteisėtas duomenų atskleidimas;

15) nesutiko ir su prašoma priteisti 6 050 Eur suma už išlaidas advokato R. M. suteiktas teisines paslaugas, kadangi šis advokatas neteikė jokių teisinių paslaugų baudžiamojoje byloje. Pateikta išklotinė neatitinka sąskaitos: sąskaitoje nurodoma suma už visas paslaugas 5 000 Eur (be PVM), o su PVM – 6 050 Eur, kurias padalinus iš suteiktų valandų skaičiaus – 42 val. atitinkamai gaunamas valandinis įkainis 119,047619047619 Eur/val. arba 144,047619047619 Eur/val. Toks neįprastas praktikoje valandinis įkainis kelia pagrįstų abejonių tiek paslaugų suteikimu, tiek pačios sąskaitos pagrįstumu. Iš viešai pateikiamos informacijos ((duomenys neskelbtini)), šis advokatas neatstovauja baudžiamosiose bylose.

16) nesutiko ir dėl nuostolių, patirtų civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo. Iš teismų sprendimų matyti, kad ieškovės klientams buvo priteista už ADTAĮ ir Bendrųjų reikalavimų imperatyvių normų pažeidimą, t. y. už jos padarytus asmens duomenų tvarkymo pažeidimus, duomenų tvarkymą neturint sutikimų, nepasitvirtinus duomenų saugojimo tvarkos ir pan. Iš ieškovės priteista neturtinė žala kilo ne dėl neteisėtų nuteistųjų veiksmų, o dėl jos neteisėtų veiksmų, susijusių su asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės normų pažeidimu. Ieškovė neatlygino už nuteistuosius žalos nukentėjusiems asmenims. Šioje byloje asmenys, kuriems neturtinė žala buvo priteista iš Klinikos civilinėse bylose, pateikė civilinius ieškinius dėl žalos priteisimo iš nuteistųjų ir žala buvo priteista. Žala negali būti priteista du kartus iš tų pačių asmenų.

9.3. Atsakovas nesutiko ir su pareikštu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ypatingai jautrių klinikos pacientų duomenų užvaldymas galėjo sukelti neturtinę žalą Klinikos pacientams, o ne ieškovei. Aplinkybė, kad buvo užvaldyti finansiniai duomenys, taip pat savaime nesukėlė jokios neturtinės žalos. Aplinkybė, kad pakito finansiniai duomenys, byloje neįrodyti. Nusikaltimo auka visuomenėje paprastai nėra vertinama neigiamai, o galimybė teikti paaiškinimus visuomenės informavimo priemonėmis ieškovei sudarė galimybes pasisakyti ir pareklamuoti, kad ji ėmėsi visų reikiamų priemonių užtikrinti jos pacientų duomenis ir po atliktų techninių ir organizacinių pakeitimų duomenų apsauga didesnė nei kitose analogiškas paslaugas teikusiose įmonėse. Byloje pateikti straipsniai apie duomenų vagystę nepatvirtina ieškovės reputacijos pablogėjimo – iš 24 399 asmenų, kurių duomenys buvo paviešinti, tik 6 asmenys kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo iš ieškovės priteisimo. Nuostolis įmonės balanse parodo, kad įmonė tais metais turėjo daugiau išlaidų nei pajamų. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuoti ieškovės padaryti grubūs teisės pažeidimai, didelis nerūpestingumas nulėmė žalos atsiradimą, todėl atsakovai nuteistieji turi būti atleisti nuo civilinės atsakomybės.

10. Atsakovas S. V. su ieškiniu nesutiko, nes nusikaltimu atsakovai padarė žalą ne ieškovei, o jos klientams. Paaiškino, kad palaiko atsakovo A. M. ir jo atstovės atsikirtimų argumentus. Ieškovės verslas yra amoralus, nusikalstamais veiksmais atsakovai jai padarė reklamą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinės ieškovės UAB „C.“ civilinis ieškinys atsakovams A. M. ir S. V. patenkintas iš dalies. Iš atsakovų solidariai priteista 41 051 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei iš kiekvieno atsakovo po 508 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „C.“. Taip pat, iš atsakovų A. M. ir S. V. priteista po 660,5 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Bylos dalis, kuria ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 69 459,29 Eur turtinės žalos atlyginimo, atsisakius šios dalies ieškinio reikalavimų (pagal 2017 m. gegužės 12 d. (G.) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 507,45 Eur, pagal 2017 m. gegužės 31 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 951,20 Eur (MB „V. S.“) dėl 152 Eur, pagal 2017 m. birželio 5 d. sąskaitą faktūrą serija LIN Nr. (duomenys neskelbtini) – 15 730 Eur (G.) dėl 2 516,80 Eur, pagal 2017 m. birželio 30 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)– 4 596,20 Eur (V. S.) dėl 1 155 Eur, pagal 2017 m. liepos 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LIN Nr. (duomenys neskelbtini) – 9 694,28 Eur (G.) dėl 3 849,98 Eur, pagal 2017 m. liepos 17 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LIN Nr. (duomenys neskelbtini) – 9 655,63 Eur (G.) dėl 3 381,95 Eur, pagal 2017 m. liepos 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. (duomenys neskelbtini) – 6 222,73 Eur (G.) dėl 4 649,73 Eur, pagal 2017 m. liepos 31 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 240 Eur (V. S.) dėl 1 330 Eur, pagal 2017 m. rugpjūčio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LIN Nr. (duomenys neskelbtini) – 8 690,83 Eur (G.) dėl 2 044,90 Eur, pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LIN Nr. (duomenys neskelbtini) – 9 672,08 Eur (G.) dėl 719,10 Eur, pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą Nr. 2017/08-51 – 1 668,1 Eur (V. S.) dėl 245 Eur, pagal 2017 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LIN Nr. (duomenys neskelbtini) – 8 391,96 Eur (G.) dėl 2 674,10 Eur, pagal 2017 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NM Nr. (duomenys neskelbtini) – 8 217,59 Eur UAB „N. M. ‚ dėl 4 688,02 Eur, pagal 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NM Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 885,98 Eur UAB „N. M.“ dėl 300,08 Eur, pagal 2017 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NM Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 879,13 Eur UAB „N. M.“ dėl 1 107,15 Eur, pagal 2017 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NM Nr. (duomenys neskelbtini) – 3 734,06 Eur UAB „N. M.“ dėl 3 322,66 Eur, pagal 2017 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NM Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 929,41 Eur UAB „N. M.“ dėl 2 813,25 Eur, pagal I. N. ir partnerių kontoros C. sąskaitą – 33 002,12 Eur), nutraukta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 4 punktas). Likusieji ieškinio reikalavimai atmesti.

11.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės UAB „C.“ reikalavimų pagrįstumą, konstatavo, kad ieškovė pagrindė, jog jos įvardintos ir apmokėtos išlaidos, tiesiogiai susijusios su atsakovų nuteistųjų padarytais nusikaltimais, sudaro 41 051,05 Eur ir šią sumą, nesant galimybės identifikuoti kiekvieno iš atsakovų neteisėtus veiksmus, kuriais ši žala ieškovei buvo padaryta (kiekvienas iš pažeidėjų prisidėjo prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi)), ieškovei iš atsakovų priteisė solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

11.2. Spręsdamas dėl neturtinės žalos, jos dydžio, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovų padaryta neturtinė žala pasireiškė kaip ieškovės dėl jų neteisėtų veiksmų patirti nepatogumai ir reputacijos pablogėjimas. Teismas nurodė, kad nepatogumus pagrindžia sprendimo dalyje 2-ame skirsnyje dėl turtinės žalos nurodyti motyvai. Taip pat konstatavo, kad ieškovė neturtinę žalą patyrė ir dėl atsakovų naudoto psichologinio smurto bei grasinimų paviešinti itin jautrius ieškovės pacientų bei konfidencialius įmonės finansinius ir ekonominius duomenis, reputacijos pablogėjimą – įvairios su atsakovų padarytu nusikaltimu susijusios publikacijos žiniasklaidoje. Kaip logišką vertino ieškovės argumentą, kad iš dalies dėl to galėjo sumažėti ir ieškovės ryšiai su klientais bei partneriais. Tačiau teismas atmetė ieškovės argumentus, jog visa tai privedė Kliniką prie bankroto. Darydamas pastarąją išvadą, teismas rėmėsi Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartimi dėl bankroto bylos UAB „C.“ iškėlimo (teismo nutartyje užfiksuotos aplinkybės paneigia, kad įmonės pajamos ir pelnas ženkliai sumažėjo po negatyvios informacijos apie Kliniką paskleidimo viešojoje erdvėje), ieškovės finansinės atskaitomybės duomenimis (nustatyta, kad 2017 metais įmonės pajamos padidėjo, kai 2016 metais pardavimo pajamos buvo kiek mažesnės), taip pat, nesant audito ar ekonominės ekspertizės duomenimis patvirtintos išvados apie išlaidų padidėjimo priežastis, nebuvo galima daryti išvados, kad 2017 ir 2018 metais nuostolį įmonė patyrė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovais, kad klinikos išlaidas galėjo lemti įvairūs veiksniai (pvz., ieškovės 2017-2018 metais bylinėjimasis su UAB „N.“ dėl skolos, kuri balanse nurodyta, kaip įmonės nuostolis; ieškovės kelių bendrovių steigimas, o tai reikalauja papildomų išlaidų; mokestiniai patikrinimai, kurie galėjo koreguoti įmonės pelningumo rodiklius). Teismas nurodė ir tai, kad įrodymais nebuvo pagrįstas ir ieškovės vadovo teiginys, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksnių sumažėjo jos akcijų vertė, įmonės vertė tapo nulinė. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovė patyrė neturtinę žalą, tačiau nurodyti motyvai paneigia ieškovės prašomą priteisti 100 000 Eur jos dydį.

11.3. Teismas, vadovaudamasis nurodytomis nuostatomis ir motyvais dėl ieškovės įrodymų, pagrindžiančių neturtinę žalą ir jos dydį, atsižvelgdamas į tai, kad dėl patirtos neturtinės žalos iš dalies yra atsakinga ir pati ieškovė – aplaidžiai pacientų duomenis tvarkiusi patyrusi verslininkė, į įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje pripažintą faktą, kad atsakovų padaryti nusikaltimai nesukėlė sunkių pasekmių nukentėjusiesiems, todėl to nereikia iš naujo įrodinėti (CPK 182 straipsnio 3 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008), į atsakovų nusikaltimu ieškovei sukeltus turtinius netekimus (turtinės žalos dydį), taip pat atsižvelgęs į tai, kad didžiausia teismo priteista neturtinė žala, susijusi su atsakovų padarytais nusikaltimais, iš UAB „C.“ jos pacientei sudaro 15 000 Eur (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-402-429/2022), ieškovės patirtą neturtinę žalą įvertino 10 000 Eur suma.

III. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

12. Atsakovo A. M. atstovė advokatė Irina Lemežytė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, priteisiant iš atsakovų 5 400 Eur nuostolių atlyginimą. Taip pat iš civilinio ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12.1. Atsakovas A. M. nesutinka su sprendimu dalyje dėl 45 651 Eur, nes jis nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

12.2. Pagal 2017 m. gegužės 19 d. UAB „N. C.“ sąskaitą faktūrą serija Nr. (duomenys neskelbtini):

1) atsakovas nesutinka su teismo priteistu 1 134 Eur PVM. Remdamasis kasacinio teismo praktika, šių išlaidų, nelaiko ieškovės nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-381/2006, Nr. 3K-3-507/2008). Nurodo, kad civilinė ieškovė buvo PVM mokėtojas, taigi atskaitė mokėtiną PVM valstybės biudžetui, t. y. susimažino savo PVM, nepatyrė jokių išlaidų ir tokiu būdu nepatyrė nuostolių dėl tretiesiems asmenims sumokėto PVM (CK 6.249 straipsnio 6 dalis). Nesutinka su teismo motyvu, kad atsakovų argumentai dėl PVM susigrąžinimo yra paremti tik prielaidomis, nes, siekiant nustatyti, ar asmuo gali pasinaudoti tokia teise, reikia nustatyti, ar asmuo turi tokią teisę. Pačioje sąskaitoje faktūroje nurodytas civilinės ieškovės PVM mokėtojo kodas patvirtina, kad ji yra PVM mokėtoja ir turi teisę atskaityti PVM. Be to, civilinė ieškovė neginčijo atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį bei rašytiniuose paaiškinimuose atsakovų nurodytą aplinkybę, kad jis yra PVM mokėtojas ir kad atskaitė sąskaitoje nurodytą PVM, tokiu būdu pripažindamas šias aplinkybes.

2) Sprendimo argumentą, kad tai yra tik mokėtojo teisė, kuria civilinė ieškovė galėjo ir nepasinaudoti, laiko nepagrįstu ir prieštaraujančiu logikai, kadangi nėra aišku, kokiu pagrindu civilinė ieškovė nebūtų pasinaudojęs teise atskaityti PVM ir tokiu būdu susimažinti mokėtiną PVM į valstybės biudžetą, kai jam tokią teisę numato įstatymas.

3) Civilinė ieškovė neneigė, kad pasinaudojo teise atskaityti sąskaitoje nurodytą PVM, juo labiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas nepagrįstai nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos vieningos teismų praktikos ir nepagrįstai priteisė 1 134 Eur PVM kaip nuostolius.

12.3. Dėl G. suteiktų teisinių paslaugų pagal 2017 m. gegužės 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią iš atsakovų buvo priteista 1 803,20 Eur. Atkreipia dėmesį, kad žala ir jos dydis nėra preziumuojami, civilinė ieškovė turi įrodyti tiek žalos dydį, tiek priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Apeliantų vertinimu, teismas nepagrįstai prie nuostolių priskyrė:

1) 585 Eur išlaidas už pasirengimą ir dalyvavimą susitikime su kliento atstovais dėl einamųjų klausimų, nes tai nėra susiję su atsakovų atliktais neteisėtais veiksmais. Iš prie sąskaitos pateiktos specifikacijos matyti, jog teismas pripažino, kad pusė specifikacijoje nurodytų teisinių paslaugų nebuvo susiję su atsakovų neteisėtais veiksmais. Analogiškų sąskaitoje nurodytų paslaugų – vidiniai pasitarimai dėl einamųjų darbų du kartus už 130 Eur teismas nevertino kaip nuostolius. Taigi einamieji klausimai galėjo būti susiję su kitomis šios kontoros teiktomis paslaugomis, pvz., teisinėmis paslaugomis, susijusiomis su įmonės restruktūrizavimu (paskutinė specifikacijos eilutė), asmens duomenų apsaugos klausimais (ieškovė buvo pripažinta neteisėtai tvarkiusi asmens duomenis, suvestinė 6,14 eilutė), formų valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai pildymu (specifikacijos 5 eilutė), kainos derinimu su advokatų kontora D. ir pan. Todėl apeliantams nėra suprantama, kodėl susitikimą dėl einamųjų klausimų teismas priskyrė būtent prie išlaidų, susijusių su atsakovų neteisėtais veiksmais.

2) 357 Eur už renkamų asmens duomenų identifikavimą – buvo ne atsakovų rinktų asmens duomenų identifikavimas, o civilinės ieškovės renkamų asmens duomenų apie jos klientus identifikavimas, t. y. jos, kaip asmens duomenų valdytojos, įstatyminė pareiga tinkamai tvarkyti duomenis, asmens duomenų apsauga ir tinkamas jos tvarkymas buvo privalomas duomenų tvarkytojui pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą (toliau – ADTAĮ) bei Bendrųjų reikalavimų organizacinėms ir techninėms duomenų saugumo priemonėms (Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1T-71(L 12)) (toliau – Bendrieji reikalavimai). Taip pat 2016 m. balandžio 27 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas), kuris turėjo būti pradedamas taikyti 2018 m. gegužės 25 d. Taigi asmens duomenų apsauga ir jos vidinis reglamentavimas buvo ir yra privalomas visiems subjektams, tvarkantiems asmenų duomenis. Civilinė ieškovė privalėjo parengti atitinkamus vidaus teisės aktus, asmens duomenų tvarkymo politiką, aprašus ir kitus dokumentus, nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų buvę atlikti neteisėti veiksmai. Todėl šias išlaidas laiko susijusias ne su neteisėtais veiksmais, o su privalomų teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, įgyvendinimu.

3) 455 Eur už susitikimą su kliento atstovais bei pasitarimą dėl teisinių ir viešosios komunikacijos plano. VDAI atliko tyrimą dėl neteisėtų asmens duomenų tvarkymo ir nustatė itin daug pažeidimų, susijusių su asmens duomenų tvarkymu, kas buvo viešai skelbiama. Ieškovė neįrodė, kad šis susitikimas buvo susijęs su atsakovų neteisėtais veiksmais, o ne su pačios ieškovės neteisėtais veiksmais ir jo atžvilgiu atliekamais tyrimais (tiek VDAI, tiek FNTT). Atsižvelgiant į nurodytą įkainį, kad toks susitikimas turėjo trukti 3,5 valandos, taip pat kelia abejonių tokių paslaugų realumu. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė net kelis kartus mažino patikslinto ieškinio reikalavimus, atsižvelgdama į atsakovo nurodytus argumentus dėl paslaugų, visiškai nesusijusių su atsakovų neteisėtais veiksmais, todėl pasitikėti vien tik ieškovės paaiškinimais nėra jokio pagrindo, nes patikslintu ieškiniu buvo piktnaudžiaujama savo teisėmis, reiškiant visiška nepagrįstus reikalavimus.

4) 130 Eur dalykinis susirašinėjimas su N. M., korespondencijos peržiūrėjimas, pasitarimas su klientu – į bylą nėra pateiktas toks susirašinėjimas. Be to, iš 2017 m. gegužės mėnesio UAB „N. M. LT“ ataskaitos matyti, kad didžiąją dalį paslaugų sudarė įvairūs straipsniai, susiję su medicininių paslaugų teikimu, todėl nėra aišku, dėl kokių konkrečiai paslaugų galėjo būti susirašinėjimas su šia įmone.

5) 130 Eur už komentarų delfi.lt peržiūrą ir 65 Eur už komentarų Lietuvos rytui peržiūrą ir korekcijas – į bylą nepateikti įrodymai, kad tokie komentarai buvo parengti. Ieškovės atžvilgiu buvo atliekamas FNTT ikiteisminis tyrimas bei VDAI tyrimas dėl neteisėtų asmens duomenų tvarkymo, todėl iš specifikacijos nėra aišku, kokie komentarai ir kokiu klausimu buvo teikiami, ar tai priežastiniu ryšiu susiję su atsakovų veiksmais.

6) 325 Eur už dalykinį susirašinėjimą, korespondencijos peržiūrėjimą, atsakymų žiniasklaidos priemonėms rengimą, darbų koordinavimą ir kt., 325 Eur už korespondencijos peržiūrėjimą, dalykinį susirašinėjimą, dokumentų rengimą ir kt., 455 Eur – susitikimas su klientu, pasitarimas dėl teisinių veiksmų plano – žr. argumentus, išdėstytus šio apeliacinio skundo 12.3 punkto 1) ir 5) papunkčiuose, nepateikti įrodymai ir net paaiškinimai, kokie dokumentai buvo rengiami.

7) 260 Eur susitikimas dėl kliento ikiteisminio tyrimo – ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį atliko FNTT ir tai niekaip nesusiję su atsakovų neteisėtais veiksmais.

8) 292,50 Eur rašto CERT (RRT) rengimas – nepateiktas raštas. Be to, civilinė ieškovė jau buvo kreipusis į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nėra aišku, koks raštas ir kokiu pagrindu buvo siunčiamas šiai įstaigai ir ar tokie veiksmai nėra pertekliniai ir priežastiniu ryšiu pernelyg nenutolę nuo atsakovų neteisėtų veiksmų. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad išlaidų už rašto Kibernetinio saugumo tarnybai teismas nelaikė nuostoliais.

12.4. Dėl pagal 2017 m. gegužės 31 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (MB „V. S.“) nepagrįstai priteistų 2 799,20 Eur už paslaugas.

1) už 4 val. pasirengimą posėdžiui G. advokatų kontoroje dėl strategijos, susijusios su pacientų pretenzijomis, galimais ieškiniais, atsikirtimų į juos ir kitais taktikos klausimais – civilinė ieškovė pateikė teismų sprendimus, kuriais teismai priteisė žalos atlyginimą civilinės ieškovės pacientams, motyvuojant, kad už šią žalą atsakinga yra civilinė ieškovė, neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus rinkusi ir tvarkiusi asmens duomenis. Atkreipia dėmesį, kad teismai aiškiai pabrėžė, kad žala priteista pacientams ne už asmens duomenų vagystę, o už civilinės ieškovės neteisėtus veiksmus.

a) iš ataskaitos, pateiktos prie sąskaitos, matyti, kad ieškovės pacientės reiškė pretenzijas ne tik dėl neteisėto duomenų rinkimo ir tvarkymo, bet ir dėl ieškovės netinkamo paslaugų teikimo (pvz. L. L. pretenzija, advokatės A. R. atstovaujamos klientės pretenzijos, dėl kurių klinika nereiškė reikalavimo atlyginti nuostolius). Iš ataskaitos nėra aišku, dėl kurių konkrečiai pacientų pretenzijų MB „V. S.“ rengėsi dalyvauti posėdžiui G. advokatų kontoroje;

b) šiuo aspektu taip pat atkreipiamas dėmesys į civilinėje byloje Nr. e2A-93-773/2019 konstatuotą civilinės ieškovės didelį nerūpestingumą tvarkant pacientų asmens duomenis (nutarties 46 punktas). Atsižvelgta į tai, kad civilinė ieškovė daugiau nei 6 metus atliko automatinį ypatingų duomenų tvarkymą, neturėdama tam leidimo. Taip pat tvarkė pacientų fotonuotraukas ir sveikatos duomenis, neturėdama tam raštiško pacientų sutikimo bei duomenis automatiniu būdu tvarkė kompiuterine sistema, kurioje nėra įdiegtos papildomos kompiuterinės programos, reikalingos tinkamai duomenų apsaugai (nutarties 47 punktas). Todėl nepriklausomai nuo to, būtų atsakovų neteisėti veiksmai ar ne, civilinei ieškovei kiltų atsakomybė už neteisėtą itin jautrių asmens duomenų rinkimą ir tvarkymą;

c) civilinėje byloje Nr. 2A-123-259/2019 taip pat konstatuota, kad būtent civilinės ieškovės pareigos užtikrinti asmens duomenų saugumą nesilaikymas sudarė sąlygas tretiesiems asmenims neteisėtai susipažinti, kopijuoti ir viešinti asmens duomenis (nutarties 24 punktas). Nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog asmeniškos, jautrios informacijos apie pacientę paviešinimas yra klinikos neteisėtų veiksnių (neveikimo) pasekmė (nutarties 25 punktas).

d) Klientų pretenzijos buvo susijusios išimtinai su pačios civilinės ieškovės neteisėtais veiksmais – asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės normų pažeidimu. Pagal bendrąjį teisės principą – iš neteisės teisė nekyla (lot. ex injuria jus non oritur), todėl subjektinė teisė negali atsirasti iš teisės pažeidimo. Aplinkybė, kad atsakovų nuteistųjų neteisėti veiksmai tik atskleidė civilinės ieškovės teisės pažeidimus, nesukuria juridinio pagrindo civilinei ieškovei prisiteisti kompensaciją už žalą, padarytą pačios civilinės ieškovės neteisėtais veiksmais.

2) Už 4.30 val. išvyką ir posėdį su G. advokatų kontora, žiūrėti į apeliacinio skundo 2.1.1. punktą (skunde tokio punkto nėra, iš argumentų, matyti, jog kalbama apie 3.1.1 punktą, šiame procesiniame sprendime žr. 12.4 punkto 1) papunktį).

3) už 6 val. atsakymų pacientėms dėl žalos parengimas ir kt., pasirengimas posėdžiui - argumentai nurodyti apeliacinio skundo 3.1.1 punkte (žr. 12.4 punkto 1) papunktį). Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teismas šioje sąskaitoje įvardintų išlaidų už procesinių dokumentų rengimą nepriteisė, nurodydamas, kad tai turėjo būti išspręsta nagrinėtose civilinėse bylose, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių priteisė išlaidas už pasirengimą posėdžiui;

4) už 2 val. posėdį Klinikoje – iš ataskaitos matyti, kad už atliktus darbus, įmonė teikė paslaugas civilinei ieškovei ir kitais klausimais, už kuriuos ieškovė atsisakė reikalavimo dėl nuostolių priteisimo: E. paklausimas dėl L. L., atsakymo parengimas, įskaitant medicininių dokumentų, gydytojos paaiškinimų analizė, susirašinėjimo su E. analizė, atsakymas advokatei A. R. dėl jos prašymo pateikti atstovaujamosios medicininius dokumentus. Be to, teismas nevertino, kad išlaidos už 1.30 val. už posėdį Klinikoje priskirtinos nuostoliams, todėl nėra aišku, kodėl analogiškas paslaugas, trukusias 2 val., visgi laikė ieškovės nuostoliais.

5) už 4 val. už bendravimą, susirašinėjimą, susijusį su pacientų pateiktomis pretenzijomis, pateiktų skundų analizė – argumentai nurodyti šio skundo 3.1.1 punkte (žr. 12.4 punkto 1) papunktį).

12.5. Pagal 2017 m. birželio 5 d. sąskaitą faktūrą serija LIN Nr. (duomenys neskelbtini) (advokatų kontora G.), teismas nepagrįstai nuostoliams priskyrė šias išlaidas:

1) už 00.30 val. komentarų „(duomenys neskelbtini)“ teikimą, 00:30 val. komentarų dėl straipsnio „Lietuvos ryte“ teikimą – argumentai nurodyti skundo 2.2.5 punkte (skunde nėra tokio punkto, iš argumentų, matyti, jog kalbama apie 2.3.5 punktą, šiame procesiniame sprendime žr. 12.3 punkto 5) papunktį); neaišku, kokie konkrečiai komentarai buvo teikiami. Galimai dėl FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo ar VDAI atliekamo tyrimo;

2) už 00.30 val. informacijos ir rekomendacijų dėl vaizdo stebėjimo teikimą – susiję išimtinai su teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl asmens duomenų rinkimo ir tvarkymo įgyvendinimu, niekaip nesusiję su duomenų atskleidimu;

3) 00.20 val. organizaciniai klausimai - argumentai nurodyti skundo 2.1.1 punkte (nėra tokio punkto; iš argumentų, matyti, jog kalbama apie 3.1.1 punktą, šiame procesiniame sprendime žr. 12.4 punkto 1) papunktį);

4) 4:00 val. ir 3:30 val. raštų Seimo komitetams rengimas dėl valstybės ir teisėsaugos institucijų gebėjimo užkardyti kibernetinius nusikaltimus – iš paslaugos galima suprasti, kad civilinė ieškovė įgyvendino savo teisę dalyvauti teisėkūros procese. Atsakovai negali būti atsakingi už asmens pasirinkimą įgyvendinti savo teises, kurių įgyvendinimas nėra priežastiniu ryšiu tiesiogiai susijęs su atsakovų neteisėtais veiksmais. Galimai atsakovų veiksmai paskatino civilinę ieškovę įgyvendinti šias teises, tačiau tai nebuvo nei būtinos teisinės paslaugos, nei juo labiau būtinos išlaidos, kurias turi atlyginti atsakovai.

5) 1.00 val. susitikimas dėl kliento ikiteisminiu tyrimu – civilinės ieškovės atžvilgiu FNTT atliko ikiteisminį tyrimą, todėl šios paslaugos nėra susijusios su atsakovų neteisėtais veiksmais;

6) 4.30 val. susitikimas su klientais: teisinių ir viešosios komunikacijos plano aptarimas – argumentus žiūrėti 2.2.3. punktą (skunde tokio punkto nėra, iš argumentų, matyti, jog kalbama apie 2.3.3. punktą, šiame procesiniame sprendime žr. 12.3 punkto 3) papunktį);

7) 3.00 val. susitikimai dėl galimo bendradarbiavimo su „(duomenys neskelbtini)“ grupe, pasitarimas su advokatu dėl kliento ikiteisminių tyrimų - iš UAB „N. M. LT“ ataskaitų matyti, jog civilinė ieškovė savo veiklos viešinimo tikslais publikavo itin daug straipsnių, susijusių su paslaugų teikimu, kas nėra susiję su atsakovų neteisėtais veiksmais. Be to, laikas nurodytas už ikiteisminius tyrimus, t. y. ir už ieškovės atžvilgiu FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą;

8) 1.45 val. medžiagos dėl galimo papildomo ikiteisminio tyrimo analizė - neaišku, dėl kokio ikiteisminio tyrimo ir kieno atžvilgiu, kaip tai susiję su atsakovų neteisėtais veiksmais, nes dėl jų atliktų neteisėtų veiksmų ikiteisminis tyrimas jau buvo pradėtas. Atkreipiamas dėmesys, kad FNTT atliko tyrimą civilinės ieškovės atžvilgiu dėl įmonės apgaulingos apskaitos tvarkymo. Kadangi civilinės ieškovės akcininkai buvo keli, tikėtina, kad papildomas ikiteisminis tyrimas buvo susijęs su buvusio vadovo ir akcininko įmonės lėšų pasisavinimu ir neteisėtais veiksmais, o ne su atsakovų neteisėtais veiksmais, nes joks papildomas ikiteisminis tyrimas jų atžvilgiu už vieną nusikalstamą veiką net ir negalėjo būti pradėtas.

9) 0.15 val. komunikacija su klientu dėl trūkstamų duomenų dėl vykdomo stebėjimo – šios paslaugos susijusios išimtinai su BDAR imperatyvių teisės normų įgyvendinimu dėl asmens duomenų rinkimo ir tvarkymo ir niekaip nesusiję su neteisėtais atsakovų veiksmais;

10) 5.30 val. pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą rengimas – ikiteisminis tyrimas dėl atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų buvo jau pradėtas ir atliekamas, todėl nėra aišku, apie kokį pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kalbama ir kaip tai susiję su atsakovų neteisėtais veiksmais.

12.6. Pagal 2017 m. birželio 30 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (V. S.), teismas atmetė ieškinio reikalavimus dėl didžiosios dalies paslaugų, už kurią išrašyta sąskaita, tačiau priteisė išlaidas už 4 val. posėdį Klinikoje. Atsakovo atstovė nurodo, kad posėdis Klinikoje galėjo būti susijęs išimtinai su kitomis paslaugomis, už kurias išrašyta sąskaita, kurias teismas laikė nesusijusiomis su atsakovų neteisėtais veiksmais. Tokiu būdu teismas visiškai nepagrįstai priteisė išlaidas už nekonkretizuotus posėdžius Klinikoje, ypač turint omenyje, kad MB „V. S.“ teikė nuolatines paslaugas ieškovei, visiškai nesusijusias su atsakovų neteisėtais veiksmais.

12.7. Dėl 2017 m. liepos 5 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) (advokatų kontora G.) nurodytų paslaugų teismas nepagrįstai nuostolius priteisė už teisines paslaugas:

1) komunikacija su klientu ir CERT – 2017 metų birželio mėnesį jau buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, todėl šios paslaugos yra visiškai nesuprantamos. Be to, ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo slapta, todėl komunikacija su CERT net ir negalėjo vykti;

2) komunikacija su kliento atstovais dėl viešųjų ryšių klausimų – MB „V. S.“ yra teisines paslaugas teikianti bendrovė, todėl viešųjų ryšių paslaugų ji net ir negalėjo teikti. VDAI jau buvo pradėjusi tyrimą dėl ieškovės neteisėtų veiksmų – asmens duomenų neteisėto rinkimo ir tvarkymo, tai buvo paviešinta, todėl šios paslaugos galėjo būti susijusios būtent su šiuo tyrimu.

12.8. Dėl išlaidų pagal 2017 m. liepos 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nepagrįstai priteistos išlaidos už paslaugas:

1) 4.45 val. prašymo sustabdyti bylą peržiūra ir korekcijos. Pažymi, kad teismas, pasisakydamas dėl išlaidų pagal 2017 m. gegužės 31 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad prašymas dėl bylos sustabdymo nesusijęs su atsakovų neteisėtais veiksmais ir išlaidų už tokį prašymą nepriteisė. Tokiu būdu teismas nepagrįstai išlaidas už analogiško prašymo, o gal netgi to paties, peržiūrą ir korekcijas šiuo atveju laikė susijusiais su atsakovų neteisėtais veiksmais ir laikė jas priteistinais nuostoliais.

2) 0.30 val. atsakymo ikiteisminio tyrimo pareigūnams dėl papildomos informacijos pateikimo parengimas – ieškovės atžvilgiu FNTT buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Iš ataskaitos neaišku, dėl kokio ikiteisminio tyrimo buvo teikiama papildoma informacija.

3) 1.30 val. ir 1.00 val. atsakymo į 2017 m. gegužės 15 d. Kriminalinės policijos biuro paklausimą rengimas. Remiantis bylos medžiaga, advokatų kontora G. neatstovavo ieškovės ikiteisminiame tyrime, todėl negalėjo rengti ir atsakymo šioje byloje.

12.9. Dėl išlaidų pagal 2017 m. liepos 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nepagrįstai kaip nuostolius priteisė išlaidas už teisines paslaugas:

1) du kartus po 0.30 val. ir 2.00 val. korespondencijos peržiūrėjimas, dalykinis susirašinėjimas, susitikimas su klientu – remiantis sprendimu, teismas už analogiškas paslaugas, nurodytas šioje sąskaitoje, išlaidų nepriteisė. Todėl nėra aišku, kodėl buvo priteistos šios išlaidos ir kaip teismas nustatė, kad tai susiję būtent su atsakovų neteisėtais veiksmais, turint omenyje, kad advokatų kontora teikė labai daug teisinių paslaugų ieškovei, kurios buvo visiškai nesusijusios su atsakovų neteisėtais veiksmais. Tai pripažino civilinė ieškovė, atsisakydama dalies ieškinio reikalavimų, ir pats teismas.

2) 1.00 val. susitikimas su klientu dėl ikiteisminio tyrimo. Neaišku, dėl kurio ikiteisminio tyrimo buvo susitikimas, galimai dėl FNTT atliekamo tyrimo. Ši kontora taip pat neatstovavo ieškovės šios bylos ikiteisminiame tyrime.

3) 0.20 val. pranešimo spaudai peržiūra – neaišku, apie ką buvo pranešimas. Galimai dėl pačios ieškovės atžvilgiu VDAI ar FNTT atliekamų tyrimų.

12.10. Dėl išlaidų pagal 2017 m. rugpjūčio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LIN Nr. (duomenys neskelbtini) (advokatų kontora G.), teismas nepagrįstai priteisė nuostolius už teisines paslaugas:

1) 2.15 val. susitikimas su klientu, 0.30 val. konsultacijos su klientu telefonu ir el. paštu, 1.00 val. pasitarimas su klientu, dokumentų analizė bei pastabų pateikimas – matyti, jog teismas atmetė daugiau nei ¾ ieškinio reikalavimo pagal šią sąskaitą, nurodydamas, kad tai nesusiję su atsakovų neteisėtais veiksmais, todėl nesupranta, kodėl susitikimą su klientu siejo būtent su atsakovų neteisėtais veiksmais, o ne su kitomis paslaugomis. Dokumentų analizė galėjo būti susijusi su advokatų kontoros D. teikiamomis paslaugomis, kurias teismas pripažino nesusijusiomis su atsakovų neteisėtais veiksmais.

2) 2.30 val. ir 4.00 val., 1.30 val. susitikimas su klientu, pasitarimas dėl krizės valdymo plano – ieškovės atžvilgiu VDAI ir FNTT atliko du ikiteisminius tyrimus, todėl neaišku, dėl kurios krizės buvo organizuojamas susitikimas ir kaip tai susiję su atsakovų neteisėtais veiksmais.

12.11. Dėl išlaidų pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LIN Nr. (duomenys neskelbtini) (advokatų kontora G.) teismas nepagrįstai priteisė išlaidas už teisines paslaugas:

1) 2 val. darbas su projektu, dokumentų analizė, dalykinis susirašinėjimas ir 1.00 val. korespondencijos analizė, susirašinėjimas dėl bendrovės reikalų – neaišku, su kuriuo iš projektu susijęs darbas (teisinės paslaugos buvo teikiamos ne tik dėl atsakovo neteisėtų veiksmų), kokių dokumentų analizė, kaip šie dokumentai susiję su atsakovų neteisėtais veiksmais. Atkreiptinas dėmesys, kad paslaugos buvo teikiamos dėl daugelio su bendrovės veikla susijusių klausimų – nuomos sutarčių, kitų juridinių asmenų steigimo, reorganizavimo ir pan., kas niekaip nesusiję su atsakovų neteisėtais veiksmais.

2) 2 val. organizaciniai klausimai, pokalbiai telefonu su viešųjų ryšių atstovais, vidiniai pasitarimai dėl S. komentaro, komentaro rengimas – nedetalizuojama, dėl kokių klausimų buvo teikiamos paslaugos, ar tai nesusiję su ieškovės neteisėtu asmens duomenų tvarkymu, apie kokį S. komentarą kalbama ir kaip tai susiję su atsakovų neteisėtais veiksmais;

3) 2 val. darbas su projektu, dalykinis susirašinėjimas, vidaus pasitarimai, darbų koordinavimas, bylų vedimo strategija – žr. 10.1.1. punktą (žr. 12.11 punkto 1 papunktį). Be to, teismas sprendime nurodė, kad civilinių bylų išlaidos negali būti laikomos ieškovės nuostoliais dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Jeigu kalbama apie ikiteisminius tyrimus, tai neaišku, ar tai nėra dėl ieškovės atžvilgiu FNTT atlikto ikiteisminio tyrimo.

4) 4.00 val., 4.15 val. ir 2.15 val. memorandumo dėl rekomenduojamų atlikti veiksmų rengimas – teismas atmetė daugiau nei 2/3 sąskaitoje nurodytų išlaidų kaip nesusijusių su atsakovų neteisėtais veiksmais. Neaišku, koks memorandumas dėl kokių veiksmų buvo rengiamas ir kaip tai susiję su atsakovų neteisėtais veiksmais.

5) 0.30 val. informacijos rinkimas ir apibendrinimas dėl IT ekspertizės skyrimo. Atkreipia dėmesį, kad sąskaita už IT ekspertizės paslaugas buvo išrašyta dar 2017 m. gegužės 19 d. (sprendimo motyvuojamosios dalies 1 punktas), todėl nesupranta, dėl kokios ekspertizės skyrimo buvo teikiamos paslaugos ir kaip tai susiję su atsakovų neteisėtais veiksmais.

6) 2.00 val. susitikimas su klientais – neaišku, dėl kokių klausimų ir kodėl teismas priskyrė prie išlaidų, susijusių su atsakovų neteisėtais veiksmais, o ne su kitomis paslaugomis, išlaidas už kurias teismas nevertino, kaip atsakovų veiksmų pasekmę.

7) 2:00 val. susitikimas su advokatu dėl ikiteisminių tyrimų ir 1.00 val. dokumentų analizė, darbai, susiję su kliento ikiteisminiais tyrimais – ne dėl atsakovų atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, o dėl FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo.

8) 1.15 val. sutikimo dėl nuotraukų naudojimo peržiūra ir korekcijos – paslaugos, susijusios su BDAR imperatyvių normų įgyvendinimu dėl klientų nuotraukų naudojimo, kas niekaip nesusiję su atsakovų neteisėtais veiksmais.

9) 4.00 val. susitikimas Policijos departamente – kaip matyti iš ankstesnių sąskaitų ir specifikacijų, civilinė ieškovė ketino pradėti naują ikiteisminį tyrimą, todėl galimai šios paslaugos susijusios su kitu ikiteisminiu tyrimu. Iš specifikacijos nėra aišku, koks procesinis veiksmas buvo atliekamas, ar ši advokatų kontora turėjo teisę atstovauti ir ar atstovavo civilinę ieškovę, atliekant tam tikrą procesinį veiksmą.

12.12. Dėl išlaidų už UAB „N. M. LT“ paslaugas (sprendimo motyvuojamosios dalies 14-18 punktai) nurodo, kad teismas priteisė išlaidas už viešuosius ryšius, tačiau byloje nėra pateikti jokie įrodymai, kokios konkrečiai paslaugos buvo suteiktos ir ar buvo suteiktos, neaišku, ar jos susijusios priežastiniu ryšiu su atsakovų neteisėtais veiksmais, ar susiję su civilinės ieškovės neteisėtu asmens duomenų rinkimu ir tvarkymu, todėl teismas visiškai nepagrįstai šias išlaidas laikė nuostoliais, kuriuos įtakojo atsakovų neteisėti veiksmai. Be to, teismas į nuostolius visiškai nepagrįstai įtraukė ir PVM, kuris, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nėra laikomos nuostoliais.

12.13. Dėl pacientams iš BUAB „C.“ priteistos žalos atlyginimo civilinėse bylose teismas nepagrįstai iš atsakovų priteisė 21 082,42 Eur nuostolius, patirtus dėl iš Klinikos, kaip atsakovės, jos pacientams priteistos žalos, laikant, kad minėta žala įtakota atsakovų neteisėtų veiksmų. Atkreipia dėmesį, jog teismai pacientams žalą priteisė ne už neteisėtą duomenų atskleidimą, o už pačios ieškovės neteisėtus veiksmus – neteisėtą asmens duomenų rinkimą ir tvarkymą. Atsakovai tik atskleidė tokius civilinės ieškovės neteisėtus veiksmus, tačiau patys niekaip neprisidėjo prie jų, t. y. nepadėjo ieškovei neteisėtai rinkti ir kaupti duomenis. Todėl atsakovai negali atsakyti už civilinės ieškovės neteisėtus veiksmus, atsakovams negali kilti civilinė atsakomybė už tai, kad dėl jų veiksmų buvo nustatyti ar atskleisti civilinės ieškovės neteisėti veiksmai.

1) Teismų sprendimais dėl žalos priteisimo civilinės ieškovės klientams žala pastariesiems buvo priteista už ADTAĮ ir Bendrųjų reikalavimų imperatyvių normų pažeidimą, t. y. už civilinės ieškovės padarytus asmens duomenų tvarkymo pažeidimus, duomenų tvarkymą, neturint sutikimų, nepasitvirtinus duomenų saugojimo tvarkos ir pan. Šią išvadą patvirtina ne tik teismų sprendimai, bet ir faktas, kad vienoje iš bylų Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija teikė 2017 m. lapkričio 2 d. išvadą Nr. E2-17605-775/2017 dėl civilinės ieškovės padarytų teisės pažeidimų, kuria teismas ir vadovavosi, priimdamas sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-93-773/2019). Civilinėje byloje Nr. e2A-93-773/2019 teismas konstatavo civilinės ieškovės didelį nerūpestingumą tvarkant pacientų asmens duomenis (nutarties 46 punktas). Atsižvelgė į administracinėje byloje Nr. el-4397-331/2017 nustatytas aplinkybes, kad civilinė ieškovė daugiau nei 6 metus atliko automatinį ypatingų duomenų tvarkymą, neturėdama tam leidimo, taip pat tvarkė pacientų fotonuotraukas ir sveikatos duomenis, neturėdama tam raštiško pacientų sutikimo bei duomenis automatiniu būdu tvarkė kompiuterine sistema, kurioje nėra įdiegtos papildomos kompiuterinės programos, reikalingos tinkamai duomenų apsaugai (nutarties 47 punktas). Civilinėje byloje Nr. 2A-123-259/2019 teismas taip pat konstatavo, kad būtent civilinės ieškovės pareigos užtikrinti asmens duomenų saugumą nesilaikymas sudarė sąlygas tretiesiems asmenims neteisėtai susipažinti, kopijuoti ir viešinti asmens duomenis (nutarties 24 punktas). Teismas taip pat konstatavo, kad asmeniškos, jautrios informacijos apie pacientę paviešinimas yra Klinikos neteisėtų veiksmų (neveikimo) pasekmė, ką nustatė pirmosios instancijos teismas (nutarties 25 punktas).

2) Taigi iš civilinės ieškovės priteista neturtinė žala buvo ne dėl neteisėtų nuteistųjų veiksmų, o išimtinai susijusi su pačios ieškovės neteisėtais veiksmais – asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės normų pažeidimu. Pagal bendrąjį teisės principą – iš neteisės teisė nekyla (lot. ex injuria jus non oritur), todėl subjektinė teisė negali atsirasti iš teisės pažeidimo. Aplinkybė, kad nuteistųjų neteisėti veiksmai tik atskleidė civilinės ieškovės teisės pažeidimus, nesukuria juridinio pagrindo civilinei ieškovei prisiteisti kompensaciją už žalą, padarytą pačios ieškovės neteisėtais veiksmais.

3) Teismas taip pat netinkamai taikė CK 6.280 straipsnio normą, nustatančią, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio. Minėtose civilinėse bylose žala buvo priteista iš civilinės ieškovės dėl jos pačios neteisėtais veiksmais padarytos žalos (ne dėl atsakovų neteisėtų veiksmų padarytos žalos), t. y. civilinė ieškovė neatlygino už nuteistuosius jokios žalos nukentėjusiems asmenims, todėl neįgijo regreso teisės į atsakovus. Šią aplinkybę taip pat patvirtina faktas, kad šioje byloje asmenys, kuriems neturtinė žala buvo priteista iš civilinės ieškovės civilinėse bylose, pateikė civilinius ieškinius dėl žalos priteisimo iš nuteistųjų ir žala jau buvo priteista. Taigi žala negali būti priteista du kartus iš tų pačių asmenų už tuos pačius veiksmus.

4) Apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, kad vadovaujantis pačios civilinės ieškovės nurodomo CK 6.280 straipsnio 2 dalimi, atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei. Kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalintis. Tuo tarpu teismas šią žalą priteisė solidariai.

5) Nėra aišku ir kodėl teismas, priteisdamas šias išlaidas neatsižvelgė į pačios civilinės ieškovės kaltę ir jų nemažino, nors, priteisdamas kitus nuostolius, nurodė, jie mažintini per pusę, atsižvelgiant į pačios ieškovės kaltę.

6) Nurodo, kad nesuprantamas ir nelogiškas yra teismo sprendimo argumentas, jog iš atsakovų ieškovei solidariai priteistina 21 082,42 Eur suma nemažintina, nes civilinėse bylose priteistos žalos dydis yra nustatytas, jau įvertinus aplinkybes, dėl kurių nagrinėjamoje byloje buvo sumažintas ieškovės patirtos žalos dydis. Pažymima, kad civilinėse bylose pagal pacientų ieškinius nebuvo ir negalėjo būti sumažinta iš civilinės ieškovės priteista žala pacientams, atsižvelgiant į pačios ieškovės didelį neatsargumą, nes ginčas vyko tarp civilinės ieškovės ir jos pacientų, o ne tarp civilinės ieškovės ir atsakovų.

7) Galiausiai, jeigu teismas vertino, kad civilinė ieškovė ir atsakovai buvo solidariai atsakingi už pacientams padarytą žalą, teismas nepagrįstai visą žalą priteisė iš atsakovų ieškovės naudai, nes CK 6.9 straipsnio 1 dalis nustato, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Tai, ko vienas iš bendraskolių dėl savo nemokumo nesumoka solidariąją pareigą įvykdžiusiam skolininkui, turi padengti lygiomis dalimis kiti bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai jų skolos dalys nelygios. Todėl nėra aišku, kokiu pagrindu teismas visiškai atleido civilinę ieškovę nuo atsakomybės už jos pačios neteisėtus veiksmus ir visą skolą solidariai, neatskaitęs civilinei ieškovei tenkančios dalies, priteisė iš atsakovų.

12.14. Dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsakovo atstovė apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad teismas motyvavo, jog civilinė ieškovė neturtinę žalą patyrė dėl patirtų nepatogumų ir psichologinio smurto. Tačiau civilinė ieškovė yra juridinis asmuo, todėl negali patirti nepatogumų ir psichologinio smurto. Juridinis asmuo neturtinę žalą gali patirti dėl jo dalykinės reputacijos pablogėjimo. Šiuo atveju aplinkybė dėl ryšių su klientais ir partneriais pablogėjimo nėra įrodyta (paties teismo konstatuotos aplinkybės). Teismas taip pat konstatavo, kad civilinės ieškovės pajamos 2017 m. padidėjo daugiau nei 50 procentų, o tai patvirtina atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytus atsakovo argumentus, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų civilinės ieškovės dalykinė reputacija nesumažėjo, užsakymų ir klientų nesumažėjo. Ieškovė į bylą taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių dalykinės reputacijos sumažėjimą ar klientų sumažėjimą (praradimą). Priešingai, byloje su atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateiktame straipsnyje „Dešimtmetį gyvavusi klinika „G. Ch.“ baigė savo veiklą Kaune“ nurodyta: „Aplinkybę, kad įsikūrimą naujose patalpose ir investicijas sustabdė duomenų nutekėjimo skandalas, kuomet Klinika patyrė ne tik reputacijos, bet ir finansinių nuostolių, vienas iš trijų lygiaverčių buvusios Klinikos akcininkų V. K. kategoriškai neigė. „Po duomenų vagystės atsitiesėme, atgavome pacientų pasitikėjimą ir toliau sėkmingai vystėme savo veiklą“,– sakė jis“. Tuo tarpu su ieškiniu pateikti straipsniai apie duomenų vagystę nepatvirtina civilinės ieškovės reputacijos pablogėjimo, kiek tai susiję su duomenų vagyste, nes žmonės pačią vagystę vertino kaip neteisėtus nuteistųjų veiksmus, t. y. nusikalstamą veiką, padarytą prieš civilinę ieškovę, o ne kaip jos pačios kaltę. Šią aplinkybę patvirtina faktas, kad iš 24 399 asmenų, kurių duomenys buvo paviešinti, tik 6 asmenys kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo iš civilinės ieškovės priteisimo. Ir netgi šie ieškiniai buvo grindžiami ne neteisėta vagyste, o neteisėtu asmens duomenų tvarkymu.

12.15. Apeliaciniame skunde atsakovo atstovė taip pat nurodo, kad teismas neteisingai paskaičiavo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Civilinė ieškovė, gavusi atsakovo atsiliepimą į patikslintą ieškinį bei rašytinius paaiškinimus, netgi du kartus mažino ieškinio reikalavimus, t. y. atsisakė 65 182,29 Eur ieškinio reikalavimų iš pradinių 250 700,33 Eur. Taigi, ieškinio suma po ieškinio reikalavimų atsisakymo sudarė 185 518,04 Eur. 2023 m. liepos 20 d. padidinus ieškinio reikalavimus 17 323,52 Eur, jie sudarė 202 841,56 Eur, o ne 221 640 Eur, kaip nurodė teismas sprendime. Civilinės ieškovės atsisakytų ieškinio reikalavimų suma įtrauktina į netenkintų reikalavimų sumą. Taigi, bendra ieškinio reikalavimų suma buvo 268 023,85 Eur (150 700,33 Eur turtinė žala + 100 000 Eur neturtinė žala + 17 323,52 Eur padidinta turtinė žala). Teismas iš atsakovų priteisė 51 051 Eur nuostolių, kas sudaro tik 19 procentų ieškinio reikalavimų (51 051 Eur x 100 / 268 023,85 Eur), todėl iš atsakovų teismas galėjo priteisti tik po 420 Eur (4421,34 x 19/100/2) bylinėjimosi išlaidų.

13. Atsakovas S. V. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti teisingesnį.

13.1. Atsakovas S. V. skunde pažymi, kad civilinei ieškovei teisė į civilinį ieškinį buvo pripažinta, teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą. Atsakovų ši teisė iš pradžių nebuvo ginčijama. Vis tiktai, iš kitų teismų nagrinėtų bylų (į šias bylas atsakovai, nei kaip solidarieji, nei kaip galutiniai atsakovai įtraukti taip ir nebuvo) bei jose priimtų sprendimų paaiškėjo, jog pati UAB „C.“ jautrius pacientų duomenis tvarkė, neturėdama tam reikalingų įrankių, tai darė aplaidžiai, kad UAB „C.“ yra kalta dėl atsiradusios žalos jos buvusiems klientams ir už savo neteisėtą veikimą privalo atlyginti žalą. Todėl 2022 m. gruodžio 22 d. teismui buvo pateiktas prašymas panaikinti UAB „C.“ teisę į civilinį ieškinį, manant, kad po paaiškėjusių aplinkybių, ieškovės ieškinys kildamas iš jos pačios neteisėtų veiksmų. Tuo metu buvo paaiškėję, kad, jei Klinika savo pacientų duomenis būtų tvarkiusi tik po atitinkamų institucijų patikrinimo ir gavus tam tikrą leidimą, jie (atsakovai), nebūtų galėję įvykdyti nusikaltimo, nes tai būtų buvę techniškai neįmanoma. Nusikaltimas įvykdytas, pasinaudojus tuo, kad didelė dalis duomenų buvo prieinami viešai ir juos galėjo pasisavinti bet kuris turintis bent kiek aukštesnes IT žinias. Teismas tokį prašymą ignoravo ir tik skundžiamame sprendime pasisakė, kad, pripažinus teisę į civilinį ieškinį, tokios teisės ginčyti nebegali. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad, nors pati byla yra baudžiamoji, tačiau toliau ji nagrinėta civilinio proceso tvarka. Todėl prašo iš naujo įvertinti, ar po visų teismo proceso metu paaiškėjusių naujų aplinkybių, susijusių su pačios civilinės ieškovės neteisėtais veiksmais ir įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais su šiuo incidentu susijusiose civilinėse bylose prieš UAB „C.“, Klinikos teisė į civilinį ieškinį šioje byloje nepažeidžia vieno iš pagrindinių teisinių principų – iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex injuria jus non oritur).

13.2. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo ir tai, kad, nors žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiajam asmeniui, tačiau teismas, darydamas kitus sprendimus ir išvadas, ieškovės nereikalavo įrodyti, kad vienos ar kitos turėtos išlaidos kilo vien tik dėl atsakovų atliktos nusikalstamos veiklos. Išlaidų pripažinimas, vadovaujantis vien tik sąskaitomis faktūromis ir duotais paaiškinimais, už ką įmonė mokėjo vienam ar kitam paslaugų tiekėjui, neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio su jų, atsakovų, padaryta nusikalstama veika. Anot apelianto, pateiktos sąskaitos negali būti vertinamos kaip įrodymai vien dėl to, kad sąskaitoje yra parašytas vienoks ar kitoks sakinys, juo labiau kad sąskaitos, dėl kurių yra ginčijamasi, buvo išrašinėjamos įvykių epicentre, kai UAB „C.“ ruošėsi pateikti kuo didesnį ieškinį. Tai, kad dirbtinai buvo siekiama pateikti kuo didesnį ieškinį, matyti ir iš to, kiek kartų pati ieškovė tikslino ieškinio turinį ir kiek ženkliai teismas sumažino Klinikos reikalaujamą sumą.

13.3. Dėl 6 534 Eur išlaidų pagal 2017 m. gegužės 19 d. UAB „N. C.“ sąskaitą faktūrą serija CS Nr. (duomenys neskelbtini), apelianto nuomone, vien įmonės atstovų paaiškinimai ir įrašai sąskaitoje faktūroje negali būti įrodymas, kad tokią pinigų sumą įmonė sumokėjo už pažymos policijai parengimą. Nurodytą sumą laiko neadekvačia ir dirbtinai išpūsta. Anot apelianto, pati pažyma buvo gana paprasta, pateikti serverio log išrašai, užklausų skaičius. Atkreipia dėmesį, jog pagal nutylėjimą serverio log įrašai apie užklausas, jeigu kaupimo funkcija įjungta, bet kuriam serveryje kaupiasi automatiškai. O tai, kad UAB „N. C.“ sugebėjo pateikti užklausų įrašą, įrodo, jog užklausos buvo kaupiamos automatiškai, kaip ir įprastai. Todėl asmeniui, kuriam buvo suteikta teisė, tereikėjo prisijungti prie serverio, kuriame buvo įdiegta UAB „C.“ duomenų valdymo sistema, ir elementariai „ištraukti“ tam tikro laikotarpio užklausų žurnalą bei atlikti duomenų filtravimą pagal IP adresus. Visa tai trunka iki 1 val. IT specialisto darbo laiko. Taigi, apelianto vertinimu, visų šių veiksmų atlikimas, tuo pačiu pažymos parengimas, vadybininko aptarnavimas ir pan. negalėjo kainuoti daugiau nei 600 Eur. Jeigu įmonės vadovas nusprendė mokėti 6 534 Eur už tokios pažymos parengimą, vadinasi, tai buvo jo, kaip vadovo nekompetencijos išraiška tiek įmonės lėšų valdyme, tiek IT srityje arba priešingai, iš įmonės UAB „N. C.“ pirkdamas IT paslaugų, paprašė sąskaitoje faktūroje nurodyti kuo didesnę sumą tam, kad vėliau tą sumą būtų galima prisiteisti teisme.

13.4. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad asmens duomenis kaupiančių sistemų nuolatinė priežiūra ir tyrimas yra kiekvienos įmonės, jos vadovo kasdienybė. Sprendimą imtis tirti savo pačių sistemą, ją analizuoti, įmonės vadovas turėjo priimti gerokai anksčiau, tuomet ir pati nusikalstama veika nebūtų įvykdyta. Įmonės veiksmai, kurių ji ėmėsi dėl duomenų valdymo sistemos saugumo spragų, yra ne žala, kurią jį patyrė, o pavėluoti veiksmai, siekiant susivokti savo IT sistemų infrastruktūroje ir išsiaiškinti jos spragas. Apelianto vertinimu, todėl ir priežastinio ryšio tarp jų, atsakovų, įvykdytos nusikalstamos veikos ir įmonės vadovo susirūpinimo kibernetine sauga, nėra. Kaip nurodyta 2017 m. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvadoje, įmonė tvarkė jautrius pacientų duomenis maksimaliai aplaidžiu būdu, o tokia sąskaita įrodo, kad tik po laiko ėmė rūpintis tuo, kas turėjo būti padaryta, prieš imantis tuos duomenis kaupti.

13.5. Teismo argumentą, kad PVM mokesčio susigrąžinimas yra tik šalies teisė, kuriuo atmestas atsakovų reikalavimas išskaičiuoti iš sąskaitų faktūrų PVM mokestį, apeliantas taip pat laiko neteisingu ir neatitinkančiu teismų praktikos. Šiuo aspektu apeliantas nurodo, kad bet kurios Lietuvoje veikiančios įmonės tikslas yra pelno siekimas. Todėl tikėtina, kad galimybe susigrąžinti PVM nuo apmokėtų sąskaitų įmonė pasinaudojo tam, kad būtų tinkamai vykdomi pagrindiniai įmonės tikslai. Įmonės privalo vesti buhalterinę apskaitą, o PVM registre registruotos įmonės – ir PVM apyskaitą. PVM mokėtojų sąraše registruotos įmonės privalo kas mėnesį teikti valstybinei mokesčių inspekcijai PVM apyskaitos ataskaitas, pagal kurias gale mėnesio yra suformuojama mokėtina / grąžintina PVM mokesčio suma. Tai yra standartinė procedūra, todėl į PVM apyskaitą patenka visos PVM sąskaitos faktūros ir „nesusigrąžinti“ PVM mokesčio už vienas ar kitas sąskaitas nėra įmanoma, nes susidariusi grąžintina PVM suma yra išskaičiuojama iš mokėtinos sumos, o, jei mėnesio gale grąžintina PVM suma yra didesnė už mokėtiną, Valstybinė mokesčių inspekcija automatiškai išmoka tą sumą į įmonės sąskaitą. Todėl, kaip pasisakė pats teismas, įmonė privalo įrodyti patirtą žalą, tačiau įmonė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ji vedė savo PVM apyskaitą kokiu nors ypatingu, nestandartiniu būdu ir PVM mokesčio susigrąžinimo už šias sąskaitas jai pavyko išvengti.

13.6. Atsakovas nesutinka ir su teismo nustatytu koeficientu, apskaičiuojant priteistas sumas. Teismas pripažino, kad dėl žalos atsiradimo yra kalta ir pati ieškovė. Įrodyti didelės dalies reikalaujamų sumų, nurodytų sąskaitose faktūrose, ji tiesiogiai negalėjo, todėl teismas nusprendė pripažįstamų sąskaitų faktūrų eilučių sumoms taikyti 50 procentų koeficientą, tokiu būdu apskaičiuojant priteistinas sumas. Apelianto nuomone, teismo nustatytas koeficientas yra per didelis, nes reiškia, kad pripažįstama 50 procentų sąskaitose nurodytų sumų, kurios tik galimai galėjo būti susijusios su atsakovų įvykdyta nusikalstama veika. Be to, nevertinama ir nesigilinama į tai, kiek pati įmonė kalta dėl įvykusių įvykių. Įmonė negalėjo įrodyti patirtų išlaidų tiesioginio priežastinio ryšio su atsakovų įvykdyta nusikalstama veika, tačiau teismas vertino tai, kad nusikalstama veikla ieškovės atžvilgiu buvo ir tam tikrą dalį reikia priteisti. Nustatydamas koeficientą, teismas taip pat neatsižvelgė, kad jis pats didelės dalies civilinės ieškovės reikalaujamų sumų nepripažino, nes jos nebuvo susijusios su atsakovų įvykdyta nusikalstama veika. Be kita ko, nebuvo pripažinta ir didelė dalis ieškinio dėl neturtinės žalos. Visa tai rodo, kad ieškovė siekė prisiteisti ne realiai patirtą žalą, o pasipelnyti ir atkeršyti jiems. Taigi sąskaitos faktūros, kurios galimai galėjo būti susijusios, galėjo būti dirbtinai padidintos ir pan., nes ieškovė nuo pat pradžių demonstravo agresyvų puolimą ir norą maksimaliai padidinti savo ieškinį.

13.7. Nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad visos sąskaitos faktūros, kurias pateikė UAB „C.“, yra susijusios su paslaugomis, kurias tuometis įmonės vadovas nusprendė įsigyti savo nuožiūra tam, kad, kaip jis pats teigė, būtų geriau suvaldyta susidariusi situacija. Klinika pateko į duomenų nutekėjimo skandalą dėl savo pačios aplaidumo, tvarkant savo pacientų duomenis, dėl to ir įmonės direktoriui teko dirbti savo tiesioginį darbą, siekiant suvaldyti susidariusią situaciją. Kiek ir kokių paslaugų pirkti tam, kad tai būtų kuo geriau atlikta, sprendė pats vadovas, tačiau jo asmeniniai sprendimai, kur ką ir už kiek pirkti nebuvo niekaip susiję su atsakovų įvykdyta nusikalstama veika. Jie, atsakovai, jokios realios žalos įmonei nepadarė, tai įrodo ir visos sąskaitos, kurias pateikė ieškovė su savo ieškiniu. Nėra nė vienos sąskaitos, įrodančios, kad kas nors buvo sunaikinta ir tai būtų tekę atstatyti. Priešingai, jose atsispindi įmonės vadovo asmenine nuožiūra daryti įvairiausi pirkimai, siekiant padidinti įmonės pelningumą.

13.8. Teismas, nustatydamas koeficientą (per pusę), taip pat neatsižvelgė, jog proceso šalys itin skirtingi asmenys, t. y. civilinė ieškovė – įmonė, kuri valdė didelį turtą, turėjo įtaką visuomenėje, galėjo samdytis geriausias advokatų kontoras ir kt., atsakovai – fiziniai asmenys, padarę klaidą, dėl kurios gailisi, įtakojami įvairių socialinių, ekonominių veiksnių ir pan. Nors tai nesumažina jų kaltės, tačiau dėl skirtingo statuso jų teisinė kova nelygi nuo pat pradžių.

13.9. Atsakovo nuomone, nelogiška vertinti kaip žalą viešųjų ryšių paslaugas teikusių ilgalaikių partnerių bendrovių sąskaitas. Dėl įvykusios duomenų vagystės, padedant toms įmonėms, UAB „C.“ ir toliau pirko jų paslaugas, kurios tuo laikotarpiu tapo daug kartų efektyvesnės ir sugebėjo gerokai pagerinti komercines verslo pozicijas. Žiniasklaidoje įmonės atstovai teigė, kad niekas niekur nenutekėjo, interneto komentatoriai teigė priešingai. Interneto tinklapis, kuriame buvo talpinami nutekinti klientų duomenys, buvo prieinamas tik naudojant specialią TOR tinklo naršyklę, be to, reikėjo žinoti tam reikalingą nuorodą. Ši atsakovų sukurta svetainė nebuvo gausiai lankoma, nes ji buvo pasiekiama tik gerus IT įgūdžius turintiems asmenims. Ir net pati įmonė, atsikirsdama į ieškinius buvusiems klientams, įrodinėjo, kad niekas tų duomenų nematė ir niekur viešai jie nebuvo prieinami, reikalavo atvesti liudytojus, kurie galėtų paliudyti, jog nutekintus duomenis matė. Taigi, pati įmonė ir anksčiau naudojosi viešuosius ryšius teikiančių bendrovių paslaugomis, o duomenų vagystės įvykis ir visas skandalas ieškovei suteikė sąlygas greitai ir stipriai išpopuliarėti. Nors tam tikra dalis klientų įmonę padavė į teismą, tačiau gerokai išaugusios įmonės pajamos rodo, kad jų, atsakovų, įvykdyta nusikalstama veika ir dėl to kilęs atgarsis, padedant viešųjų ryšių paslaugas teikiančioms įmonėms, UAB „C.“ sukėlė ne žalą, o leido uždirbti gerokai daugiau pajamų.

13.10. Atsakovas sutinka su teismo sprendimo argumentais, kuriais buvo atmesti ieškovės motyvai, kad įmonės bankrotas buvo susijęs su jų, atsakovų įvykdytais veiksmais. Tačiau teismas nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą iš atsakovų priteisti sumas, kurias ji pralaimėjo, teisdamasi su buvusiais klientais. Pralaimėtuose procesuose ieškovė siekė įrodyti, kad ji nėra atsakinga už atsiradusią žalą, o kalti tie, kas įvykdė duomenų vagystę, vis tiktai pripažinta, kad iš UAB „C.“ priteistos sumos yra už tai, kad įmonė tvarkė jautrius klientų duomenis, neturėdama tam leidimo, maksimaliai aplaidžiu būdu. Todėl žalos atlyginimo atsakomybė teko pačiai Klinikai, o ne prieš ją kibernetinį išpuolį įvykdžiusiems asmenims bei tokiu būdu UAB „C.“ užkertant kelią regreso tvarka išieškoti civiliniais ieškiniais priteistas sumas. Teismų sprendimuose buvo nurodyta, kad įmonė neturi teisės išieškoti šių žalų regreso tvarka iš duomenų vagystę įvykdžiusių asmenų, nes nukentėjusiesiems priteistos žalos yra dėl to, ką jie patyrė ir išgyveno dėl UAB „C.“ neteisėtų ir aplaidžių veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo galutinėje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3k-3-196-421/2023 buvo išsamiai pasisakyta dėl priežastinio ryšio, išaiškinant, kad atsakomybė atlyginti žalą nukentėjusiajai tenka išskirtinai UAB „C.“, o ne kam kitam, nes yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp žalos, kurią patyrė nukentėjusioji, ir to, kad UAB „C.“ neteisėtai kaupė savo pacientų duomenis maksimaliai aplaidžiu būdu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad aplaidus įmonės elgesys buvo būtinoji sąlyga žalos atsiradimui. Todėl apygardos teismas, priteisdamas atlyginti UAB „C.“ pralaimėtų prieš buvusius klientus ieškinių sumas, nesigilino į tų ieškinių turinį ir visą įrodinėjimo procesą, nes sprendimas pralaimėtas sumas priteisti iš atsakovų prieštarauja kiekvienam iš jų.

13.11. Atsakovas taip pat nesutinka ir su teismo sprendimu dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismo argumentai, jog ieškovė patyrė neturtinę žalą dėl atsakovų naudoto psichologinio smurto, nelogiški. Ieškovė yra juridinis asmuo, todėl patirti jokių psichologinių išgyvenimų negalėjo. Juridinis asmuo neturi nei jausmų, nei psichikos, egzistuoja kaip organizacija, kuri gali atsakyti už įvairius dalykus, vykdyti įvairias veiklas, tačiau jokių jausmų išgyventi negali. Nesutinka ir su tuo, kad įmonė būtų patyrusi nepatogumų. Įmonė nėra fizinis asmuo, kuris dėl patiriamų kokio nors pobūdžio nepatogumų negalėjo ramiai gyventi savo gyvenimo ir juo mėgautis, tokiu būdu patirdama žalą jo kokybei. Ieškovė yra juridinis asmuo, turintis vienintelį tikslą ir savo egzistencijos prasmę – pelno siekimą. Viskas kas pasitarnauja šio tikslo siekimui yra patogu, viskas kas trukdo tai padaryti yra nepatogu. Tačiau tik nedidelė dalis nepatogumų gali būti vertinama kaip žala. Dalis šių nepatogumų yra pamokos, kurias, siekiant savo tikslų, privaloma išmokti, arba iššūkiai, kuriuos turi įveikti. Tačiau tai nėra žala. Anot apelianto, konkrečiu atveju įmonės patirti nepatogumai tiesioginės žalos nesukėlė – atsakovams įmonė išpirkos nemokėjo. Nepatogu buvo tik tai, kad teko dorotis su dideliu visuomenės dėmesiu, kas įmonei tapo iššūkiu, kurį ji įveikė labai gerai ir sugebėjo pagerinti savo įmonės veiklos rezultatus. Žalos grindimą pablogėjusia įmonės reputacija taip pat laiko netinkamu, juo labiau kad pripažįstama, jog dėl to yra kalta ir pati ieškovė, jos pačios veiksmai, saugojant pacientų duomenis, galėjo pabloginti reputaciją. Be to, įvykio metu visuomenės akyse įmonė buvo rodoma, kaip nukentėjusioji pusė, kovojanti prieš kibernetinę ataką įvykdžiusius asmenis. Visgi, tuo pačiu paaiškėjo, kad įmonė jautrius pacientų duomenis tvarkė gana aplaidžiai ir net neturėdama tam tinkamo leidimo, dėl ko įmonės reputacija galėjo pablogėti. Tačiau, kaip matyti iš įmonės veiklos rezultatų, įmonė gavo daugiau naudos, nei patyrė žalos, taigi ir jokios žalos nepatyrė. Todėl apeliantui nėra aišku, kokiu pagrindu teismas sprendė iš atsakovų priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą, nes juridinis asmuo jokių jausmų neišgyveno (jų išgyventi negali), patyrė ne nepatogumus, o iššūkius, kuriais puikiai pasinaudojusi ženkliai pagerino savo veiklos rezultatyvumą, taip pat gavo didžiulį žinomumą, išaugusią apyvartą ir padidėjusius klientų srautus.

IV. Atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

14. Atsiliepime į atsakovų A. M. atstovės advokatės Irinos Lemežytės ir S. V. apeliacinius skundus civilinės ieškovės BUAB „C.“ atstovas advokatas Haroldas Juška prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti ir Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14.1. Civilinės ieškovės atstovas nurodo, kad atsakovų apeliaciniai skundai yra deklaratyvūs, grindžiami prielaidomis, iškreiptais faktais, todėl laikytini neteisėtais ir nepagrįstais bei atmestini. Keisti apygardos teismo sprendimą atsakovų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais pagrindo nėra.

14.2. Apygardos teismas tinkamai ir išsamiai ištyrė visas sąskaitas faktūras bei pagrįstai nusprendė, kodėl kiekviena jų yra susijusi su tiriama nusikalstama veika. Remdamasis liudytojo parodymais, ieškovės atstovo paaiškinimais, atsižvelgdamas į atsakovų padarytų nusikaltimų pobūdį, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius duomenis apie visuomenės ir ieškovės klientų reakciją, žiniasklaidos reakciją, įrodymus, susijusius su atsakovų tiek ieškovei, tiek jos pacientams pateiktais reikalavimais sumokėti išpirką už duomenis, padarė išvadą, kad, priešingai nei teigia atsakovai, dauguma nurodytų paslaugų yra susijusios su atsakovų padaryta nusikalstama veika ir jos sukeltomis pasekmėmis ieškovei.

14.3. Atsiliepime aptardamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, pagal kurią bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai; kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2011, Nr. e3K-3-420-969/2015, Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas), civilinės ieškovės atstovas pažymi, kad įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamą teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas. Be to, byloje pagrįstai atsižvelgta ir į 2017 m. lapkričio 2 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvadas Nr. 2R 6781 (2. 7.), 2022 m. kovo 7 d. apeliacinės instancijos teismo nurodytas aplinkybes, sprendžiant, kad šios išlaidos turi būti sumažintos pusiau, įvertinant, jog teismų išnagrinėtose civilinėse bylose, kuriose iš ieškovės jos pacientams priteistas žalos atlyginimas, yra nustatytas prejudicinis faktas, jog Klinika netinkamai tvarkė pacientų duomenis (Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. gegužės 8 d. išvada patvirtina Klinikos padarytus asmens duomenų teisinės apsaugos pažeidimus; nustatyta, kad Klinika saugojo itin jautrius asmens duomenis, tačiau neužtikrino elementarių saugumo priemonių; nesant neteisėtų ieškovės veiksmų, jos duomenys nebūtų buvę pavogti ir išviešinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l96-421/2023) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

14.4. Civilinė ieškovė sutinka, kad galimybė susigrąžinti PVM yra šalies teisė. Į bylą pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovė už jai suteiktas teisines paslaugas sąskaitose nurodytą sumą apmokėjo kartu su PVM, todėl pagrįstai ir reikalauja priteisti iš atsakovų visą jos sumokėtą sumą. Teismų praktikoje nurodoma, kad, siekiant nustatyti, ar asmuo galės pasinaudoti PVM atskaita, reikia nustatyti, ar asmuo turi tokią teisę pagal įstatymą: ar jis yra PVM mokėtojas (pažymi, kad pagal PVMĮ 57 straipsnį teisę į PVM atskaitą turi ne visi PVM mokėtojai, o tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais ją turi ir PVM mokėtojais neįregistruoti asmenys, be to, asmenys, turintys teisę į PVM atskaitą, gali šia teise nesinaudoti); ar įsigytos PVM apmokestintos prekės ir paslaugos panaudotos tokiai veiklai, kai leidžiama PVM atskaita (PVMĮ 58 straipsnis); ar asmuo laikėsi PVM sumų įtraukimo į PVM atskaitą reikalavimų, nustatytų PVMĮ 64 straipsnyje (tinkamai įforminta PVM sąskaita faktūra, įtraukimas į PVM deklaraciją ir kt.). Be to, PVMĮ nustato PVM atskaitos tikslinimo institutą, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms (PVMĮ 65-70 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l08-248/2018; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1044-381/2016, kt.).

14.5. Atsiliepime civilinės ieškovės atstovas taip pat nurodo, kad atsakovo A. M. atstovės apeliaciniame skunde daroma nepagrįsta jokiais faktais prielaida dėl UAB „C.“ suteiktų advokatų teisinių paslaugų apmokėjimo už atstovavimą kituose ikiteisminiuose tyrimuose, nurodant neva atliekamą ikiteisminį tyrimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje. Šiuo aspektu atstovas pažymi, kad FNTT joks ikiteisminis tyrimas, susijęs su UAB „C.“ galimai padarytomis nusikalstamomis veikomis, niekada nebuvo atliekamas. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiame ikiteisminiame tyrime tiek UAB „C.“, tiek ir bendrovės atsakingiems asmenims atstovavo / gynė advokato I. N. ir partnerių kontoros „C.“ ir advokatų profesinės bendrijos „K. L.“ advokatai bei teisininkai. Proceso metu ieškovė, be kita ko, atsisakė dalies ieškinio, kiek tai buvo susiję su išlaidomis advokato I. N. ir partnerių kontora „C.“, o ieškinys dėl žalos atlyginimo, kiek tai yra susiję su advokatų profesinės bendrija „K. L.“, apskritai nebuvo pareikštas. Bylos nagrinėjimo metu civilinės ieškovės atstovas ne kartą nurodė, jog būtent G. teikė paslaugas, susijusias išimtinai tik su atsakovų nusikalstamais veiksmais.

14.6. Dėl pacientams iš UAB „C.“ priteistos žalos atlyginimo civilinėse bylose, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad Klinika pateikė įrodymus iš viso dėl 21 082,42 Eur (t. 32, b. 1. 190-196). Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, kad ieškovės nerūpestingumas nepaneigia atsakovų neteisėtų veiksmų, nes būtent atsakovų nusikalstamais veiksmais ieškovės pacientų asmens duomenys buvo pavogti ir paviešinti internete, už jų pašalinimą reikalaujant pinigų. Nustačius, kad turtinė ir neturtinė žala ieškovės pacientams buvo padaryta dėl UAB „C.“ nerūpestingumo, sudariusio sąlygas atsakovams padaryti nusikaltimą, tačiau pacientų asmens duomenis faktiškai pasisavinus atsakovams, be kurių nusikalstamų veiksmų ši žala apskritai nebūtų kilusi, atsakovų civilinė atsakomybė ieškovės atžvilgiu kildintina iš delikto.

14.7. Šiuo aspektu civilinės ieškovės atstovas atkreipia dėmesį ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2023 pateiktą paaiškinimą, kodėl žalos atlyginimas nukreiptas tik į Kliniką, ieškovui suteiktą galimybę prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022 56 punktas; Nr. e3K-3-9-381/2023 24 punktas). Aptardamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą praktiką dėl pareikšto ieškinio nagrinėjimo objekto ir ribų, teismo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010; Nr. e3K-3-l36-916/2021 29 punktas; Nr. e3K-3-9-381/2023 31 punktas), pažymi, kad šiuo atveju, ieškovui nusprendus savo pažeistas teises ginti reiškiant ieškinį tik vienam iš solidariųjų skolininkų, atitinkamai nurodžius ieškinio pagrindą sudarančias faktines aplinkybes dėl Klinikos civilinės atsakomybės sąlygų, teismai neturėjo pagrindo spręsti dėl kitų solidariųjų skolininkų civilinės atsakomybės sąlygų. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovų atsikirtimą, jog šis reikalavimas netenkinamas dėl to, kad žalos atlyginimas nukentėjusiems pacientams iš jų jau yra priteistas baudžiamojoje byloje, nurodydamas, jog nagrinėjamu atveju atsakovų nusikalstama veika padarytas turtinės žalos atlyginimas priteisiamas ieškovei. Be to, daroma išvada, kad jau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog 21 122,42 Eur suma (neturtinė žala, priteista iš Klinikos civilinėse bylose) yra susijusi priežastiniu ryšiu su nuteistųjų padarytomis nusikalstamomis veikomis. Todėl civilinė ieškovė sutinka su apygardos teismo išvada, jog iš atsakovų ieškovei solidariai priteistina 21 082,42 Eur suma nemažintina, kadangi iš ieškovės civilinėse bylose priteistos žalos dydis buvo nustatytas jau įvertinus aplinkybes, dėl kurių nagrinėjamoje byloje buvo sumažintas ieškovei patirtos žalos dydis.

14.8. Dėl UAB „N. C.“ atlikto elektroninės informacijos ir laikmenų apdorojimo ir apdorotos informacijos tyrimo pažymi, kad Klinika kreipėsi dėl paslaugų, susijusių su Lietuvos policijos turimos ir su vykdomu ikiteisminiu tyrimu susijusios elektroninės informacijos ir laikmenų kibernetinių įkalčių apdorojimų skaitmeninių tyrimų įranga ir apdorotos informacijos tyrimo bei tyrimo ataskaitos pateikimu. Paslaugos buvo suteiktos ir tai patvirtina 2017 m. gegužės 19 d. paslaugų priėmimo – perdavimo aktas. Gauti duomenys buvo vieni iš daugelio, kuriais buvo grindžiama ir įrodyta atsakovų kaltė, padarius nusikalstamas veikas, ir tai taip pat patvirtina tiesioginį ryšį su civiliniu ieškiniu.

14.9. Dėl neturtinės žalos dydžio nurodo, kad nusikalstamos veikos dėl kurių padarymo nuteisti atsakovai, yra rezonansinės, o jų atgarsis visuomenėje ir žiniasklaidoje buvo itin didelis. Nusikalstamos veikos metu buvo pavogta net apie 24 tūkst. Klinikos pacientų duomenų, kurių dalis buvo paviešinta. Neturtinė žala, pasireiškusi ieškovės atžvilgiu, suprantama kaip nepatogumai, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių (ryšių su klientais ir partneriais) sumažėjimas. Klinika buvo viena iš pirmųjų plastikos chirurgijos paslaugas teikiančių bendrovių. Jos vardas buvo žinomas ir siejamas su nepriekaištingu šių paslaugų teikimu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Visos ryšių informavimo priemonės šią situaciją komentavo nuo pat duomenų vagystės iki šios dienos ir didžioji dalis informacijos yra laisvai prieinama, todėl Klinikai buvo padaryta nepataisoma žala, kadangi vidutiniam vartotojui buvo suformuota neigiama nuomonė dėl „G. Ch.“ dalykinės reputacijos, jos patikimumo. Klinikos teikiamos paslaugos didžiąja dalimi buvo susijusios su ypač jautriais, dažnai net intymiais dalykais, todėl šiam prekiniam ženklui buvo padaryta milžiniška žala. Dalykinės reputacijos pažeidimas siejamas su „G. Ch.“ vardo eskalavimu žiniasklaidos priemonėse neigiama prasme, sutapatinant su pacientų jautrių duomenų išviešinimu. Po ko prekės ženklo vertės ir Klinikos dalykinės reputacijos atkurti tapo neįmanoma, kadangi neužtenka pakeisti pavadinimą, o reikalinga kurti naują prekės ženklą iš esmės. UAB „G. Ch.“ žinomumas ir dalykinė reputacija buvo sužlugdyta būtent dėl duomenų vagystės ir to eskalavimo žiniasklaidos priemonėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012, dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimo).

14.10. Byla savo pobūdžiu ir mastu, šantažuotų ir psichinę prievartą patyrusių asmenų (pacientų) skaičiumi (net 24 254), yra neabejotinai rezonansinė, sukėlusi didelį atgarsį visuomenėje ir žiniasklaidoje. Viešoje erdvėje paskleisti duomenys akivaizdžiai pažemino bei sugniuždė juridinio asmens dalykinę reputaciją, kadangi suformavo neigiamą verslo partnerių ir visuomenės nuomonę, sudarė įspūdį, kad ieškovė yra nepatikima medicininių paslaugų teikėja. Skundžiamame sprendime apygardos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovų padaryta neturtinė žala pasireiškė kaip dėl jų neteisėtų veiksmų patirti nepatogumai ir reputacijos pablogėjimas. Ieškovė neturtinę žalą patyrė ir dėl atsakovų naudoto psichologinio smurto bei grasinimų paviešinti itin jautrius ieškovės pacientų bei konfidencialius įmonės finansinius ir ekonominius duomenis, reputacijos pablogėjimą – įvairios su atsakovų padarytu nusikaltimu susiję publikacijos žiniasklaidoje. Pastaroji aplinkybė pripažintina ir visuotinai žinoma, remiantis google paieškos duomenimis ir ieškovės pacientų komunikacija socialiniuose tinkluose (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Todėl nesutinka su apeliantų skunduose nurodytais argumentais, kad skundžiamame sprendime nemotyvuotai priteista neturtinės žalos suma, o tuo labiau, vadovaujantis jais, mažintina priteistos neturtinės žalos suma. Atsakovo S. V. apeliacinio skundo argumentai paaiškina pastarojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas ir kategoriškai patvirtina, jog sutrumpintas įrodymų tyrimas baudžiamojoje byloje buvo atliktas ne dėl pastarojo nuoširdaus prisipažinimo, padarius nusikalstamas veikas, nuoširdaus gailėjimosi, o dėl vienintelio tikslo – jog pastarajam būtų skirta trečdaliu sumažinta bausmė.

14.11. Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodo, kad byloje buvo pateikti įrodymai dėl baudžiamojoje byloje nagrinėjant civilinį ieškinį patirtų 4 421,34 Eur advokato Haroldo Juškos atstovavimo išlaidų (t. 35, b. 1. 128–131). Atsižvelgiant į tai, kad apygardos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies patenkino ieškovės ieškinį (23 procentais (51 051 x 1 00/221 640), todėl pagrįstai iš atsakovų priteisė po 508 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 421,34 x 23/100/2) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo S. V. ir atsakovo A. M. atstovės advokatės Irinos Lemežytės apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.

17. Apeliaciniai skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimo, kuriuo iš dalies tenkinti ieškovės UAB „C.“ ieškinio reikalavimai atsakovams A. M. ir S. V. dėl žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų dydžio. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusioms faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą.

18. Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tai, kad civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo buvo pareikštas baudžiamojoje byloje. Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu ieškovė UAB „C.“ pareiškė civilinį ieškinį dėl jai atsakovų nusikalstamas veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. A. M. ir S. V. buvo pareikšti įtarimai, vėliau kaltinimai baudžiamojoje byloje, todėl jie civiliniame ieškinyje buvo nurodyti civiliniais atsakovais. Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu A. M. ir S. V. pripažinti kaltais, padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 167 straipsnio 1 dalyje, 198² straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 168 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje. Civilinei ieškovei UAB „C.“ iš nuteistųjų solidariai priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei pripažinta teisė į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus (iš jų ir civilinės ieškovės UAB „C.“), kuriuose nebuvo ginčijamos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, veikų kvalifikacija, be kitų sprendimų, civilinės ieškovės UAB „C.“ apeliacinį skundą dėl nuosprendžio dalies, kuria pripažinta teisė į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, dėl priteisto neturtinės žalos dydžio, atmetė. Taip pat panaikino Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria civilinės ieškovės UAB ,,C.“ ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – civilinei ieškovei UAB „C.“ pripažino teisę į ieškinio dėl neturtinės žalos patenkinimą iš A. M. bei S. V., klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad reikia įvertinti, ar visa UAB „C.“ ieškinyje prašoma priteisti turtinė žalos dalis yra susijusi priežastiniu ryšiu su nuteistųjų padaryta nusikalstama veika. Tam, kad patikslinti ir įvertinti priežastis dėl UAB „C.“ turėtų tiesioginių nuostolių bei padaryti objektyvią išvadą dėl jų pagrįstumo, buvo reikalinga ne tik atidėti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, bet ir gauti papildomą medžiagą, be kurios tiksliai apskaičiuoti turtinę žalą nebuvo galima. Be kita ko, teismas, pritardamas, kad pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos tinkamai neindividualizavo ir galimai netinkamai ją įvertino, padarė išvadą, jog neišsprendus klausimo dėl turtinės žalos, nėra galimybės objektyviai nustatyti ir UAB „C.“ patirtos neturtinės žalos dydžio, nes Klinikai padarytos neturtinė ir turtinė žalos glaudžiai tarpusavyje susijusios.

19. Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu ieškovė UAB „C.“ 2017 m. lapkričio 6 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų 150 700,33 Eur turtinės žalos ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. 2021 m. gegužės 17 d. ieškovė ieškinį patikslino, prašant priteisti solidariai iš atsakovų 171 822,75 Eur turtinei žalai ir 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kauno apygardos teisme civilinio proceso tvarka nagrinėjant civilinį ieškinį, ieškovė 2022 m. rugsėjo 19 d. pateikė atsisakymą nuo dalies (33 002,12 Eur) ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos ir prašymą nutraukti šią bylos dalį (t. 35, b. l. 124–125), 2023 m. kovo 9 d. atsisakymą nuo papildomos dalies (59 942,34 Eur) ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos, prašant iš atsakovų priteisti 78 878,29 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 37, b. l. 19–22), o 2023 m. kovo 23 d. patikslintą ieškinį dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų ir nurodė, kad atsisako 32 180,17 Eur dalies ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo (iš viso 65 182,29 Eur (33 002,12+32 180,17)) prašant nutraukti šią bylos dalį bei prašė priteisti iš atsakovų 106 640,46 Eur turtinės žalos ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 37, b. l. 121–128). 2023 m. liepos 20 d. ieškovė pateikė prašymą dėl civilinio ieškinio padidinimo remdamasi civilinėje byloje Nr. e2-402-429/2022 priimtu sprendimu dėl neturtinės žalos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš UAB „C.“ jos pacientei (iš viso 17 323,52 Eur) ir prašė priteisti iš atsakovų 121 640,46 Eur turtinės žalos ir 100 000 Eur neturtinės žalos (t. 37, b. l. 156–196; 38 t., b. l. 4–73). Pagal LITEKO duomenis 2024 m. sausio 26 d. įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis iškelti UAB „C.“ bankroto bylą. 2024 m. liepos 5 d. įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartis pripažinti UAB „C.“ likviduojama dėl bankroto.

20. Kauno apygardos teismas UAB „C.“ civilinį ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovų A. M. ir S. V. solidariai priteisdamas 41 051 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei po 508 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo. Taip pat iš atsakovų priteista po 660,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Bylos dalis, kuria ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 69 459,29 Eur turtinės žalos atlyginimo, atsisakius šios dalies ieškinio reikalavimų, nutraukta (CPK 293 straipsnio 4 punktas), likę ieškinio reikalavimai atmesti (t. 38, b. l. 154–186).

Dėl ieškovo teisės į civilinį ieškinį ir jo nagrinėjimo pagal CPK taisykles

21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas; taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2009 m. kovo 27 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai).

22. Civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109–118 straipsniai. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Jį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Taigi civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam, nuteistajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 11 straipsnio 1 dalis, 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas), t. y. remdamasis įrodymais, privalo pateikti motyvuotas išvadas dėl jo pagrįstumo ir dydžio. Tik išimtiniais atvejais ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Nurodyta išimtis taikytina, jeigu civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, taip pat jeigu neišspręstas turtinės žalos dydžio klausimas neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2009, Nr. 2K-400/2009 ir kt.). Civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles. Taigi, paprastai ieškinį nagrinėja tas teismas, kuris nagrinėjo baudžiamąją bylą, vadovaujantis CPK nuostatomis.

23. Nagrinėjamoje byloje, susiklosčiusi būtent tokia situacija, kai civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo buvo pareikštas baudžiamojoje byloje nusikalstamų veikų padarymu kaltintiems asmenims, tačiau konstatavus išimtinį atvejį, nustatytą CPK 115 straipsnio 2 dalyje, išnagrinėtas civilinio proceso tvarka. Tokiu atveju, nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudicinių faktų) (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Todėl teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinio klausimą, nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, bet remiasi baudžiamosios bylos duomenimis dėl nusikalstama veika padarytos tiesioginės turtinės žalos, kuri nustatyta apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir nustato priteistinos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010).

24. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sprendimą perduoti dėl ieškinio dydžio nagrinėti civilinio proceso tvarka galima priimti tik tuomet, kai nustatomos civilinės atsakomybės sąlygos. Teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas baudžiamajame procese reiškia visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo konstatavimą, turi prejudicinių faktų teisinę reikšmę. Taigi, jeigu teismas nustato, kad yra sąlygos civilinei atsakomybei taikyti ir pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinį dėl žalos dydžio nustatymo perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka, tai ieškinį nagrinėjantis teismas nebegali iš naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir tuo pagrindu atmesti ieškinį. Asmenys, nesutinkantys su apkaltinamajame nuosprendyje civiliniam ieškovui pripažinta teise į ieškinio patenkinimą, gali skųsti nuosprendį baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Pastebėtina tai, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu civilinei ieškovei pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą nuteistųjų (atsakovų), išskyrus pačios civilinės ieškovės, nebuvo skundžiama.

25. Apibendrinus išdėstytą, teisė į civilinį ieškinį ieškovei nekvestionuojama. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių reikalavimų, keliamų civilinio ieškinio nagrinėjimui baudžiamojoje byloje, pažeidimų. Minėta ir tai, kad teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas yra visų atsakomybės sąlygų buvimo konstatavimas, todėl teismų sprendimuose (nuosprendyje, nutartyje) turi būti motyvuotai pasisakyta dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio buvimo, taip pat dėl kiekvieno ieškovo (atsakovo), kai yra jų daugetas). Taigi, sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, įvertintinos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, jog būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą. Papildomai pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Dėl argumentų, susijusių su ieškovei priteista turtine žala

26. Šioje apeliacine tvarka peržiūrimoje byloje sprendžiami apeliantų (atsakovų) skunduose nurodyti turtinės žalos nustatymo ir jos priteisimo ieškovei teisėtumo ir pagrįstumo klausimai. Minėta, kad skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovų solidariai priteista ieškovei 41 051 Eur turtinei žalai atlyginti. Iš apeliacinių skundų argumentų matyti, kad ginčijama tik tam tikra iš atsakovų priteistos žalos dalis – išskirtos (nurodytos) konkrečios sąskaitos faktūros (S. V. apeliaciniame skunde 1, o A. M. atstovės apeliaciniame skunde 11 sąskaitų faktūrų), kiti bylos duomenys, kuriuos teismas tyrė spręsdamas, ar ieškovės nurodytos teisinės konsultacijos paslaugos ir kitos išlaidos buvo susijusios su atsakovų padaryta nusikalstama veika, su kuriais apeliantai nesutinka. Tokiu būdu, teisėjų kolegija, saistoma apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose.

27. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje taip pat yra įtvirtinta, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Esant šių sąlygų visetui, galima reikalauti, kad asmuo, padaręs žalą, ją atlygintų. Akcentuotina, kad bylose, kuriose reiškiamas reikalavimas atlyginti padarytą žalą, iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiajam asmeniui, taigi žalos fakto, priežastinio ryšio su neteisėtais veiksmais ir jos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atskirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Taigi, kilus ginčui dėl žalos atlyginimo, teismas nustato ir įvertina faktines aplinkybes, turinčias įrodomosios reikšmės deliktinės atsakomybės sąlygoms konstatuoti. Kiekvienos konkrečios bylos individualios aplinkybės gali patvirtinti arba paneigti kurias nors iš įstatyme įvardytų deliktinės atsakomybės sąlygų. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

28. Nagrinėjamo ginčo kontekste aktuali ir kasacinės instancijos teismo nuosekliai išplėtota praktika, aiškinant pirmiau nurodytas proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-155/2010, Nr. 3K-3-35/2011, Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2011, Nr. e3K-3-420-969/2015, Nr. e3K-3-201-695/2018).

29. Baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo nustatyta atsakovų kaltė ir konstatuoti neteisėti veiksmai (neteisėtas informacijos rinkimas apie privatų asmens gyvenimą, neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos, neteisėtas disponavimas įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, kodais ir kitais duomenimis, turto prievartavimas, neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas ar panaudojimas), kurių patys apeliantai (atsakovai) iš esmės neginčija ir iš kurių ieškovas kildino prašomą priteisti žalą. Tačiau apeliaciniuose skunduose atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš A. M. ir S. V. turtinę žalą, akcentuojant konkrečias sąskaitas faktūras, kuriomis ieškovė įrodinėjo patirtas išlaidais ir kuriomis teismas rėmėsi priimdamas sprendimą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Teigia, kad išlaidų pripažinimas, remiantis vien sąskaitomis faktūromis, duotais paaiškinimais, už ką ieškovė mokėjo, neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio su jų, atsakovų padaryta nusikalstama veika. Vertina, kad savo veiksmais jokios realios žalos įmonei nepadarė (nieko nesunaikino), įrodymų, kokios konkrečiai paslaugos buvo suteiktos, ar buvo suteiktos, nėra, o ir pateiktų nepakanka, be to, neaišku, ar jos priežastiniu ryšiu susijusios su jų padarytais neteisėtais veiksmais, ar su pačios ieškovės padarytais pažeidimais, tvarkant ir saugojant klientų duomenis. Atsakyti už pačios civilinės ieškovės aplaidžius, neteisėtus veiksmus (padarytus pažeidimus, renkant, saugant (tvarkant) asmens duomenis), kurie buvo nustatyti (atskleisti) jų, atsakovų veiksmais, atsakovų manymu, jie negali. Ieškovė yra pati kalta, jos veiksmai, kurių ji ėmėsi tiek dėl duomenų valdymo sistemos saugumo, tiek įgyjant kitas paslaugas, nelaikytini žala, nes tai nėra nei būtinos teisinės paslaugos, nei būtinos išlaidos, kurias jie, atsakovai, turi atlyginti.

30. Ieškovė su tokia atsakovų pozicija nesutinka. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje buvo nustatyta atsakovų kaltė ir neteisėti veiksmai (jų tyčiniais kaltais ir neteisėtais veiksmais ieškovės pacientų asmens duomenys buvo pavogti ir paviešinti internete, už jų pašalinimą reikalaujant pinigų), be atsakovų nusikalstamų veiksmų žala nebūtų kilusi. Ieškovė įrodė, kad atsakovų ginčijama skundžiamu teismo sprendimu priteista žala susijusi su atsakovų padaryta nusikalstama veika, jos sukeltomis pasekmėmis ieškovei.

31. Pabrėžtina, jog nusikalstama veika padaryta žala suprantama kaip visi ta nusikalstama veika sukelti, priežastinį ryšį su ja turintys padariniai. Pagal civilinio proceso metu jame taikomas priežastinio ryšio nustatymo taisykles, visų pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-193-489/2021). Pagal CK 6.247 straipsnį taip pat nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-248/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas, nustatydamas neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, turi vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-248/2018, 26 punktas).

32. Apeliaciniame skunde S. V. aplinkybes, susijusias su ieškovei, jo manymu, nepagrįstai priteista 6 534 Eur žala pagal 2017 m. gegužės 19 d. UAB „N. C.“ sąskaitą faktūrą serija CS Nr. (duomenys neskelbtini), įrodinėja, ginčydamas ieškovei suteiktų informacinių technologijų tyrimų paslaugų specifiškumą ir jų sudėtingumą. Teigia, kad atlikti elektroninės informacijos ir laikmenų apdorojimą, parengti tyrimo ataskaitą, ją perduoti ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai nereikėjo nei didelių pastangų, nei daug laiko, o nurodyta (sumokėta) paslaugų kaina yra neadekvati (permokėta), ar net galimai pačios ieškovės prašymu dirbtinai padidinta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais. S. V. skunde dėstoma pozicija dėl nustatytų aplinkybių ir į bylą pateiktų įrodymų ieškovei grindžiant patirtas išlaidas pagal susitarimą su UAB „N. C.“ dėl suteiktų informacinių technologijų tyrimo paslaugų, tėra iš esmės tik jo paties nuomonė (manymas), kuri negali būti pakankamu pagrindu apelianto pozicijai pagrįsti ir kurią paneigia byloje esančių bei skundžiamame teismo sprendime aptartų duomenų visuma. Į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra, pinigų priėmimo-perdavimo aktas, mokėjimo nurodymas (t. 38, b. l. 11–13), Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-jo skyriaus 2017 m. gegužės 5 d. užduotis UAB „N. C.“ atlikti objektų tyrimą ir šios paslaugų teikėjos specialisto išvada „UAB „G. Ch.“ tinklalapio incidento tyrimas“ (t. 13, b. l. 79, 91–101) pagrindžia ieškovės turėtas ir realiai patirtas išlaidas dėl informacinių technologijų tyrimų paslaugų: atlikto Lietuvos policijos turimos ir su vykdomu ikiteisminiu tyrimu susijusios elektroninės informacijos ir laikmenų kibernetinių įkalčių apdorojimo skaitmenine tyrimų įranga ir apdorotos informacijos tyrimo ir pateiktos tyrimo ataskaitos ikiteisminio tyrimo institucijos (policijos) atstovui. Visi šie duomenys, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, patvirtina UAB „N. C.“ faktiškai atliktas paslaugas. Kritika dėl ieškovei suteiktų paslaugų, sumokėtos kainos tiekėjai, kaip viršijančios tokių paslaugų ir atliktų veiksmų apimtį, išskyrus paties apelianto S. V. teiginius, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, kurie paneigtų arba sukeltų pagrįstų abejonių, todėl atlikto minėtų duomenų vertinimo nekeičia. Nesutiktina ir su argumentais, kuriais neigiamas priežastinis ryšys tarp ieškovės įgytų informacinių technologijų tyrimų paslaugų iš UAB „N. C.“ ir atsakovų padarytos nusikalstamos veikos. Minėtos paslaugos tiekėjos pateikti duomenys buvo vienas iš įrodymų šaltinių, kuriuo buvo grindžiama ir įrodyta atsakovų kaltė, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokios aplinkybės patvirtina ieškovės patirtų išlaidų už informacinių technologijų tyrimų paslaugas ryšį su atsakovų padarytų nusikalstamų veikų išaiškinimu ir nesudaro pagrindo teigti, jog šios išlaidos neturi būti atlygintos. Teisėjų kolegija dėl šios žalos dalies sutinka su apygardos teismo vertinimu. 6 534 Eur ieškovės patirtos išlaidos teisingai vertintos kaip pagrįstos ir teisėtos, bei atsižvelgus į jų paskirtį, nemažintos. Apelianto keliamas reikalavimas nėra pagrįstas.

33. Atsakovo A. M. atstovės skunde reiškiamas nesutikimas dėl 1 689,75 Eur žalos ieškovei priteisimo pagal 2017 m. gegužės 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš dėstomų argumentų matyti, kad apeliantai 585 Eur išlaidas už pasirengimą ir dalyvavimą susitikime su kliento atstovais dėl einamųjų klausimų, 357 Eur už renkamų asmens duomenų identifikavimą, 455 Eur už susitikimą su kliento atstovais bei pasitarimą dėl teisinių ir viešosios komunikacijos plano, 130 Eur dalykinį susirašinėjimą su N. M., korespondencijos peržiūrėjimą, pasitarimą su klientu, 130 Eur už komentarų internetiniame portale delfi.lt peržiūrą ir 65 Eur už komentarų Lietuvos rytui peržiūrą ir korekcijas, 325 Eur už dalykinį susirašinėjimą, korespondencijos peržiūrėjimą, atsakymų žiniasklaidos priemonėms rengimą, darbų koordinavimą ir kt., 325 Eur už korespondencijos peržiūrėjimą, dalykinį susirašinėjimą, dokumentų rengimą ir kt., 455 Eur – susitikimą su klientu, pasitarimą dėl teisinių veiksmų plano, 260 Eur už susitikimą dėl kliento ikiteisminio tyrimo, 292,50 Eur rašto CERT (RRT) rengimą, vertina, kaip teismo nepagrįstai priskirtas prie nuostolių. Nurodo, kad ieškovų nurodytos patirtos išlaidos nėra susijusios su atsakovų neteisėtais veiksmais, atsiradusios atitinkamai dėl pačios ieškovės padarytų pažeidimų, jos atžvilgiu vykdytų tyrimų, be to, dėl dalies šių išlaidų nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų aišku, jog jos priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovų veiksmais.

34. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių išlaidų priteisimo pagrįstumo, pirma pažymi, kad skundžiamu sprendimu pagal komentuojamą sąskaitą faktūrą ieškovei iš atsakovų buvo priteista bendrai 1 803,20 Eur. Apeliaciniame skunde nėra pasisakoma dėl 227,50 Eur išlaidų, susidariusių dėl pareiškimo (duomenys neskelbtini) dėl URL su nuotraukomis pašalinimo iš paieškos rengimą, taip pat neprašoma šią sprendimo dalį keisti, todėl laikoma, kad šios išlaidos (žala) pripažįstama ir dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

35. Spręsdama dėl 1 689,75 Eur žalos priteisimo iš atsakovų, teisėjų kolegija atsižvelgia į byloje esančius duomenis, teismo atliktą analizę ir pateiktas išvadas, bei sprendžia, kad priešingai nei nurodoma atsakovo atstovės apeliaciniame skunde, šias išlaidas teismas ieškovės nuostoliais pripažino ir jas priteisė iš atsakovų taip pat pagrįstai. Byloje advokatų kontoros G. atstovavimas ieškovei tiek visose bylose, susijusiose su ikiteisminiu tyrimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kliento pacientų asmens duomenų vagystės, tiek atliekant kitus veiksmus atstovaujant ieškovei, valandinio įkainio suma (130 Eur už 1 val.) pagrįsta į bylą pateiktomis tarp ieškovės ir G. sudarytomis atstovavimo bei teisinių paslaugų sutartimis (t. 7, b. l. 109; 38 t., b. l. 116–119). Ieškovės išlaidas teisinėms ir viešųjų ryšių paslaugoms faktiškai pagrindžia byloje esanti sąskaita faktūra, mokėjimo nurodymas, patvirtinantis sąskaitos faktūros apmokėjimą, teisinių paslaugų specifikacija (t. 38, b. l. 14–16). Nors, kaip pažymima apeliaciniame skunde, ieškovė detalesnių įrodymų dėl specifikacijoje nurodytų paslaugų nepateikė, jų ryšys su atsakovų padarytais nusikaltimais, teismo, be kita ko, įvertintas buvusio ieškovės vadovo J. S., atstovo advokato Haroldo Juškos duotais pasisakymais (t. 38, 102–106, 128–134), baudžiamojoje byloje nustatytu atsakovų padarytų neteisėtų veiksmų pobūdžio, esančių duomenų apie visuomenės ir ieškovės klientų, žiniasklaidos reakciją, įrodymų, susijusių su atsakovų pateiktais reikalavimais sumokėti duomenų išpirką tiek ieškovei, tiek jos pacientams, aspektu. Todėl sutikti su apeliaciniame skunde pateiktu aplinkybių vertinimu, formuojančiu priešingą išvadą nei padaryta pirmosios instancijos teismo, teisėjų kolegija pagrindo neįžvelgia. Teismas detaliai ištyrė bylos proceso metu surinktus duomenis dėl specifikacijoje nurodytų paslaugų, kuriomis remiantis ieškovė kildino prašomą priteisti žalą, spręsdamas, kodėl jos yra susijusios su atsakovų padaryta nusikalstama veika. Minėta, jog teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi jų pakankamumo taisykle, o išvadą teikia pagal vidinį įsitikinimą, grindžiant visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Civiliniame procese įrodinėjimas taip pat nereikalauja absoliutaus (pernelyg aukštai iškelto) teismo įsitikinimo. Konkrečiu atveju nenustatyta, jog teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, nustatydamas jos dydį, būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis) ar nukrypęs nuo teismų suformuotos tokios žalos atlyginimo praktikos.

36. Teisėjų kolegija pastebi, kad argumentai, jog ieškovės išlaidos galimai susijusios tik su ieškovės pačios padarytais asmens duomenų tvarkymo pažeidimais, jos atžvilgiu vykdytais kitais tyrimais, iš esmės nėra nauji (buvo teikti ir pirmosios instancijos teismui), be kita ko, kildinami iš ieškovės reikalavimų, kurių dalies ji pati atsisakė bylos nagrinėjimo procese ar kurie buvo atmesti teismo išnagrinėjus bylą, teismo sudarytomis sąlygomis ištirti ir atsižvelgus į jų santykį bendrame visų ištirtų duomenų kontekste, atitinkamai įvertinti. Akcentuojami ieškovės atžvilgiu vykdyti tyrimai pernelyg sureikšminami, pateikiami atsakovams naudinga linkme, neatsižvelgiant į teismo ištirtais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes. Šiuo aspektu paminėtina, kad bylos proceso metu ieškovė iš tiesų civilinį ieškinį ne kartą tikslino, atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, kurie neturėjo priežastinio ryšio su atsakovų padarytomis nusikalstamomis veikomis, taip pat ir atsižvelgus į pačių atsakovų teiktus argumentus, be kita ko, ir dėl išlaidų, patirtų dėl kitų ieškovės atžvilgiu vykdytų tyrimų. Tačiau skundžiamame sprendime įvardintų advokatų kontoros G. teiktų paslaugų ryšys su atsakovų nusikalstamais veiksmais buvo pagrįstas. Atsakovų padaryti nusikalstami veiksmai, jų pobūdis bei jais sukeltos pasekmės yra nustatyti baudžiamojoje byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais, bei konstatuoti įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Nėra abejonių, kad tarp atsakovų padarytų veiksmų ir ieškovės tiesiogiai patirtų išlaidų (aiškinantis duomenų pasisavinimą, ginant Klinikos interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu ir pan.) yra priežastinis ryšys. Abejoti ginčijamų ieškovės išlaidų ryšiu su atsakovų padaryta nusikalstama veika ir jos sukeltomis pasekmėmis teismas pagrindo neturėjo, tokių abejonių teisėjų kolegijai taip pat nekyla. Nors, kaip teisingai nurodo apeliantai, nustatyti ir pačios ieškovės padaryti pažeidimai, netinkamai tvarkius pacientų duomenis, į šią aplinkybę taip pat buvo atsižvelgta, teismui nustatant ieškovės turėtas išlaidas dėl teisinių paslaugų, informacinių technologijų konsultacijų bei viešųjų ryšių specialistais bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. išlaidos mažintos pusiau. Taigi, ieškovei priteistinos žalos dydis nustatytas įvertinus ir jos pačios veiksmus (padarytus pažeidimus). Tačiau vien dėl to teigti, kad žala atsirado tik dėl netinkamų pačios ieškovės veiksmų pagal baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes negalima. Ieškovės nerūpestingumas nepaneigia atsakovų neteisėtų veiksmų. Būtent jų neteisėtais (nusikalstamais) veiksmais ieškovės pacientų asmens duomenys buvo pavogti ir paviešinti internete, už jų pašalinimą reikalaujant pinigų. Taigi, nors ieškovės nerūpestingumas sudarė sąlygas atsakovams padaryti nusikalstamą veiką, tačiau ieškovės pacientų asmens duomenis faktiškai pasisavino atsakovai, be kurių nusikalstamų veiksmų žala taip pat nebūtų kilusi.

37. Atsižvelgus į visų šių pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šių ginčijamų išlaidų, t. y. ieškovės patirtų teisinių ir viešųjų ryšių paslaugų išlaidų priežastinis ryšys su atsakovų padarytais nusikaltimais byloje įrodytas. Atsakovams skundžiamu sprendimu priteistos žalos dydis pagal komentuojamą sąskaitą faktūrą yra nustatytas tinkamai, išlaikant teisingą ieškovės ir atsakovų interesų skirtingą pusiausvyrą, visiškai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, tuo nenukrypstant ir nuo susiformavusios teismų praktikos turtinės žalos atlyginimo klausimais. Todėl tenkinti apeliacinio skundo reikalavimą atleidžiant atsakovus nuo šios civilinės atsakomybės dalies pagrindo taip pat nėra.

38. Atsakovo A. M. atstovės apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas žalos ieškovei priteisimas pagal 2017 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 403 Eur), 2017 m. liepos 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (520 Eur), 2017 m. liepos 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (146,25 Eur), 2017 m. liepos 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (281,5 Eur), 2017 m. rugpjūčio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LIN Nr. (duomenys neskelbtini) (1 023,75 Eur), 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LIN Nr. (duomenys neskelbtini) (2 639,40 Eur). Teisėjų kolegija pastebi, kad visos šios ieškovės patirtos išlaidos taip pat susijusios su advokatų kontoros G. jai suteiktomis paslaugomis. Šiame procesiniame sprendime jau yra pasisakyta, kad advokatų kontoros atstovavimas ieškovei, valandinis įkainis pagrįstas į bylą pateiktais dokumentais (žr. 36 punktą), aptartas atsakovų padarytų neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys su ieškovės patirtomis išlaidomis (žr. 36–37 punktus). Todėl dėl priteistų žalų pagal šias sąskaitas faktūras, teisėjų kolegija pasisako tik tiek, kiek jos pagrįstos byloje ištirtais įrodymais. Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys, kad dėl išlaidų už paslaugas pagal 2017 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), už 00:15 val. pokalbį telefonu su ikiteisminio tyrimo tyrėju; 2017 m. rugpjūčio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LIN Nr. (duomenys neskelbtini), už 03:00 val. dalyvavimą kriminalinės policijos apklausoje (390 Eur); pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LIN Nr. (duomenys neskelbtini), už 00:30 val. pranešimų darbuotojams, klientams ir spaudai peržiūrą ir korekcijas, 01:00 val. dalyvavimą ikiteisminio tyrimo apklausoje su SB, 00:30 val. sutikimo dėl fotografijų viešinimo projekto rengimą, komunikaciją su klientu (iš viso 260 Eur), apeliaciniame skunde nėra pasisakoma ir šią sprendimo dalį keisti sprendimo neprašoma, todėl laikoma, kad šios išlaidos (žala) neginčijamos ir yra pripažįstamos.

39. Komentuojant priteistą žalą pagal minėtas sąskaitas faktūras, matyti, kad ieškovės į bylą pateiktos sąskaitos faktūros, mokėjimo nurodymai, paslaugų specifikacijos (t. 38, b. l. 20–22, 26–36, 40–46) pagrindžia ieškovės išlaidas, t. y. iš jų matyti, kad ieškovė yra realiai patyrusi išlaidų. Ginčijant pagal minėtus įrodymus dalies išlaidų ieškovei priteisimą, kaip ir prieš tai, abejojama jų sąsaja su atsakovų padaryta nusikalstama veika. Argumentuojama, kad specifikacijoje įvardintos paslaugos nurodytos nekonkrečiai, dėl kai kurių iš jų nėra pateikta detalesnių įrodymų, be to, atskiros galimai susijusios su pačios ieškovės atžvilgiu vykdytais teisiniais procesais, tyrimais, padarytais pažeidimais, dauguma reikalavimų pagal šias sąskaitas faktūras, kaip nesusiję su atsakovų neteisėtais veiksmais, teismo buvo atmesti ir pan. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių argumentų, sutinka, kad byloje detalesnių įrodymų apie specifikacijose nurodytas paslaugas, nėra tiek daug pateikta. Kita vertus, jau minėta, kad apie išlaidų, kurios teismo buvo pripažintos pagrįstomis pagal minėtas sąskaitas faktūras, ryšį su atsakovų padarytais neteisėtais veiksmais, spręsta atsižvelgus į ieškovės atstovų (buvusio vadovo, advokato) duotus žodinius paaiškinimus teisminio bylos proceso metu, tuo pačiu įvertinant nustatytą atsakovų padarytų nusikaltimų pobūdį, duomenis apie visuomenės, ieškovės klientų, žiniasklaidos reakcijas, įrodymus, susijusius su atsakovų pateiktais reikalavimais sumokėti duomenų išpirką ieškovei ir jos pacientams. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi šių byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų duomenų visumą, sutinka su teismo pozicija, kad dauguma apelianto ginčijamų paslaugų, kurių išlaidos skundžiamu sprendimu pripažintos pagrįstomis, yra susijusios su atsakovų padaryta nusikalstama veika ir jos sukeltomis pasekmėmis ieškovei.

40. Dėl žalos dalies teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad pagrįstomis pripažintinos išlaidos yra už paslaugas pagal komentuojamas sąskaitas faktūras pripažintos susidariusius už ieškovės atstovimą, kiek tai susiję su siekimu neutralizuoti nusikalstamos veikos padarinius (susitarimo (memorandumo), veikimo strategijos (plano), komunikavimo su žiniasklaida, policija, Klinikos klientais sudarymas, dokumentų analizė, vidaus pasitarimais, pasitarimais su klientu ir kt.), viešaisiais ryšiais (susitikimai, komunikacijos viešojoje erdvėje derinimas, komentarų, atsakymų teikimas, jų peržiūra, analizė, korespondencijos peržiūra, pokalbiai su ekspertu, nuotraukų peržiūra, korekcija ir viešinimu), komunikacija su Klinikos klientais (dėl krizinės situacijos valdymo, pranešimų rengimas, peržiūra, koregavimas, pagalba klientams dėl gaunamų grasinančių laiškų, pranešimų su reikalavimais sumokėti pinigus), vykdytu ikiteisminiu tyrimu (susitikimai dėl vykdyto ikiteisminio tyrimo, pareiškimo, atsakymų į teisėsaugos institucijų, paklausimus rengimas, dalyvavimas apklausose, komunikavimas su ikiteisminio tyrimo institucija, jos pareigūnais, CERT, papildomos informacijos rinkimas, pateikimas, peržiūra, apibendrinimas dėl IT ekspertizės skyrimo, dokumentų analizė, susirašinėjimai). Kaip nustatyta, atsakovų padaryta nusikalstama veika sukėlė didelį rezonansą visuomenėje, Lietuvoje tokio masto nusikaltimas buvo pirmas – pavogta kiek daugiau nei 24 tūkstančiai Klinikos pacientų duomenų (anketiniai, sveikatos duomenys, fotonuotraukos prieš chirurgines operacijas ir po jų), už juos reikalauta pinigų grasinant tiek Klinikai, tiek asmenims, kurių duomenys buvo pavogti, juos paviešinti ir viešinant. Duomenis pavogę asmenys taip pat kreipėsi į žiniasklaidą, grasindami atskleisti informaciją. Iš ieškovės atstovų duotų paaiškinimų matyti, jog dėl įvykio buvo kreiptasi į advokatų kontoras, viešųjų ryšių, informacinių technologijų specialistus, teisėsaugą. Vyko susitikimai, sudaromi veikimo planai, strategijos, rašomi pareiškimai, įvairūs paklausimai, atsakymai, analizuojami įvairūs duomenys, vykdyta komunikacija su Klinikos klientais, atstovaujama pačiai Klinikai, ginant jos interesus. Sutiktina, kad ieškovės atstovai, siedami patirtas išlaidas su nusikalstama veika padaryta žala, visų išlaidų (dalies jų) tikslaus ryšio negalėjo pagrįsti, ieškovė detalesnių įrodymų dėl visų specifikacijoje nurodytų paslaugų suteikimo nepateikė. Kita vertus, dalį šių paslaugų patvirtina byloje esantys duomenys (pvz.: t. 1, t. 7, t. 12, t. 38 esantys pareiškimai ikiteisminio tyrimo institucijai, įvairūs raštai, atsakymai į užklausas, prašymus pateikti papildomus duomenis, susirašinėjimai, sudaryti susitarimai su teisininkais dėl atstovavimo ikiteisminiame tyrime ir kt.), taip pat, sprendžiant dėl jų priežastinio ryšio vadovaujantis pirmiau aptartomis aplinkybėmis, leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai dėl šių paminėtų ginčijamų paslaugų suteikimo ir dėl jų susidariusių išlaidų sąsajumo su atsakovų padaryta nusikalstama veika ir jos sukeltomis pasekmėmis ieškovei. Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl šių teismo pripažintų išlaidų ryšio su atsakovų padaryta nusikalstama veika. Tuo tarpu apeliaciniuose skunduose nepateikta aptariamus įrodymus paneigiančių kitų objektyvių duomenų, o juose dėstomi bendro pobūdžio argumentai nesudaro pagrindo abejoti ieškovės pateiktais įrodymais grindžiamu šios žalos apskaičiavimu. Be to, šiuo atveju taip pat atsižvelgta ir į pačios ieškovės padarytus pažeidimus – teismų išnagrinėtose civilinėse bylose iš ieškovės jos pacientams priteisiant žalos atlyginimą, nustatytas prejudicinis faktas, jog Klinika, kaip atsakovė, netinkamai tvarkė pacientų duomenis – tokias išlaidais atitinkamai sumažino per pusę. Tačiau vien tik pačios ieškovės nerūpestingumas, priešingai nei traktuoja apeliantai, nepaneigia atsakovų neteisėtais veiksmais sukeltų padarinių, nes, kaip minėta, būtent atsakovai neteisėtais veiksmas pasisavinę ieškovės pacientų duomenis, prievartavo turtą grasindami šiuos duomenis paviešinti, juos viešino, taigi jų veiksmais sukeltos pasekmės priežastiniu ryšiu taip pat susiję su ieškovei kilusia žala. Šio vertinimo nekeičia ir tai, kad dalis ieškovės reikalavimų teismo buvo atmesti, kaip priežastiniu ryšiu nesusiję su atsakovų padarytais nusikaltimais. Vien tai taip pat nesudaro pagrindo paneigti visų ieškovės patirtų išlaidų priežastinio ryšio su atsakovų padaryta nusikalstama veika.

41. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakovų argumentu, kad skundžiamu teismo sprendimu ieškovės nuostoliams nepagrįstai priskirtos išlaidos už raštų Seimo komitetams dėl kompetentingų valstybinio valdymo ir teisėsaugos institucijų gebėjimų užkardyti didelio masto kibernetinius nusikaltimus rengimą (iš viso 7:30 val. / 2017 m. birželio 5 d. sąskaita faktūra serija LIN Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė šių išlaidų tinkamai nepagrindė, jų ryšio atstovai iš esmės nepaaiškino. Taigi priešingai nei nurodė teismas, priežastinis ryšis tarp šių išlaidų ir atsakovų padaryto nusikaltimo nenustatytas. Be to, šios paslaugos susiję su pareigos užtikrinti tinkamą duomenų tvarkymo, apsaugos įgyvendinimą. Todėl šios išlaidų dalies priteisimas iš atsakovų keičiamas, ieškovės reikalavimo šia apimtimi netenkinant.

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, be kita ko, pastebi, kad teismas, skundžiame sprendime apskaičiuodamas žalą už ieškovei suteiktas G. paslaugas, padarė aritmetinių klaidų. Antai, pagal 2017 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei buvo priteista 1 403 Eur už 21.35 val. jai G. suteiktas paslaugas (21.35 val. x 130 Eur/val. =2 806 Eur/2=1 403 Eur), kai remiantis teismo argumentais, matyti, jog pagrįstomis išlaidomis buvo pripažinta paslaugų už 26:05 val., o tai atitiktų 3 390,80 Eur/2=1 695,40 Eur; pagal 2017 m. liepos 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LIN Nr. (duomenys neskelbtini) teismas pripažino pagrįstomis išlaidomis už paslaugas, kurių bendra valandinė suma 9 val., tačiau išlaidas apskaičiavo tik už 8 val.; pagal 2017 m. liepos 17 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LIN Nr. (duomenys neskelbtini), išlaidas apskaičiavo už 2:15 val., kai pripažinta 7:45 val. paslaugų. Pažymėtina, kad ieškovė teismo sprendimo neskundė, todėl teisėjų kolegija pasisako tik tiek, kiek tai buvo susiję su atsakovo ir atsakovo atstovės apeliacinių skundų argumentais dėl žalos priteisimo iš atsakovų pagal šias skundžiamas sąskaitas faktūras. Tačiau teismo sprendimo dalis keistina dėl ieškovei priteistų išlaidų pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LIN Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, teismas nurodė, jog ieškovės pagrįstos išlaidos sudaro iš viso 5 278,83 Eur sumą. Tačiau, tiek remiantis teismo pateikta argumentacija, tiek pačios ieškovės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (konkrečiai paslaugų specifikacija) dėl jai suteiktų paslaugų, jų valandinio įkainio, matyti, kad šiuo atveju teismo pripažintos išlaidos sudarė tik 3 975,8 Eur iš viso už 30:35 val.), todėl žala turėjo būti apskaičiuota taip: 3 975,8 Eur/2=1 987,9 Eur. Atsižvelgus į tai, ši teismo sprendimo dalis yra keistina mažinant ieškovei priteistinas išlaidas.

43. Dėl ginčijamų išlaidų už MB „V. S.“ ieškovei suteiktas paslaugas, pažymėtina tai, kad byloje esančia teisinių paslaugų sutartimi, įgaliojimu atstovauti civilinei ieškovei pagrįstas šios paslaugų tiekėjos atstovavimas, valandinis įkainis (70 Eur už 1 val.) ieškovei (t. 30, b. l. 30; t. 38, b. l. 114–115). Ieškovės išlaidas teisinėms ir viešųjų ryšių paslaugoms faktiškai pagrindžia į bylą pateiktos 2017 m. gegužės 31 d. ir 2017 m. birželio 30 d. sąskaitos faktūros, atitinkamai serijos VGV Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ataskaitos už atliktus darbus ir mokėjimo nurodymai, patvirtinantys sąskaitų faktūrų apmokėjimą (t. 7, b. l. 125–126, 137–138; t. 38, b. l. 17–19, 23– 25). Ieškovės atstovai (buvęs vadovas J. S., advokatas Haroldas Juška) teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad dėl byloje nagrinėjamo įvykio visai komunikacijai buvo pasitelkta ne tik advokatų kontora G., bet ir MB „V. S.“ paslaugos. Šios įmonės teikiamos teisinės paslaugos buvo pigesnės, todėl klausimus, kurių nesugebėdavo išspręsti MB „V. S.“, spręsdavo advokatų kontora G., taip pat ši įmonė ruošė ir teikė informaciją advokatų kontorai G. (t. 38, 102–106, 128–134). Visa tai įvertinus byloje ištirtais įrodymais nustatytų aplinkybių aspektu, teisėjų kolegija taip pat sutinka su šios žalos dalies priteisimo pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateikti dokumentai, ataskaitos ir juose įvardintos paslaugos, ieškovės atstovų žodiniai paaiškinimai teismo posėdyje, kiti bylos duomenys, susiję su atsakovų padarytų nusikaltimų pobūdžiu, kilusia reakcija, pasekmėmis, leidžia daryti išvadą dėl šių teismo ieškovei pripažintų išlaidų už paslaugas sąsajumo su atsakovų nusikalstamais veiksmais. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių bei padarė pagrįstą išvadą dėl šių išlaidų ryšio su atsakovų padaryta nusikalstama veika. Kartu pažymėtina, kad šioms teismo pagrįstomis pripažintoms išlaidoms taip pat taikytas analogiškas sumažinimas (dalinant pusiau), atsižvelgus ir į nustatytą pačios ieškovės padarytą pažeidimą.

44. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, apskaičiuodamas pripažintas išlaidas pagal 2017 m. gegužės 31 d. sąskaitą faktūrą serija VGV Nr. (duomenys neskelbtini), už ieškovei suteiktas paslaugas nebuvo nuoseklus, padarė skaičiavimo klaidų. Antai, motyvuodamas ieškovei priteistiną žalą, teismas pagrįstomis išlaidomis pripažino 2 799,20 Eur sumą, kurią, kaip nurodė, sudarė sumokėtos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas pagal ataskaitą už atliktus darbus 2017 m. gegužės 1-31 d. Tačiau galutinę priteistiną išlaidų sumą teismas nurodė jau 770 Eur (22 val. x 70 Eur/val. = 1540 Eur/2=770 Eur). Be kita ko, teismas pagrįstomis išlaidomis pripažino paslaugų už 22.30 val., tačiau apskaičiavo tik už 22 val. Kadangi ieškovė teismo sprendimo neskundė, teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu, išskyrus, kiek tai buvo susiję su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, daugiau nepasisako.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų nepagrįstai kvestionuojamas ir išlaidų už UAB „N. M.“ suteiktas paslaugas pagal 2017 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NM Nr. (duomenys neskelbtini) (1 764,8 Eur), 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NM Nr. (duomenys neskelbtini) (2 292,95 Eur), 2017 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NM Nr. (duomenys neskelbtini) (386 Eur), 2017 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NM Nr. (duomenys neskelbtini) (205,70 Eur), 2017 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NM Nr. (duomenys neskelbtini) (58,08 Eur), iš viso 4 707,53 Eur, ieškovei priteisimas. Nebekartodama išdėstytų motyvų, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog UAB „N. M.“ ieškovei teikė viešųjų ryšių paslaugas (t. 38, b. l. 120–126). Ieškovės išlaidos bylai aktualiu laikotarpiu pagrįstos sąskaitomis faktūromis ir jų apmokėjimą patvirtinančiais mokėjimų nurodymais (t. 37, b. l. 77, 81–82, 86, 87, 89, 90, 95, 96, 100; t. 38, 52, 55, 56, 58, 59, 61, 62, 66, 67, 70), darbų ataskaitomis (t. 37, b. l. 78–80, 83–85, 88, 91–94, 97–99; t. 38, 53–54, 57, 60, 63–65, 68–69), ieškovės atstovų teiktais paaiškinimais teisme (t. 38, 102–106, 128–134). Teisėjų kolegijos vertinimu, visi šie įrodymai yra pakankami šių išlaidų ryšiui su neteisėtais atsakovų veiksmais pagrįsti. Jos yra teisėtos ir pagrįstos, apeliantų skunduose dėstomi bendro pobūdžio argumentai jų nepaneigia, todėl pagrįstai iš atsakovų priteistos kaip žala ieškovei, tuo pačiu įvertinus ir pačios ieškovės padarytą pažeidimą, netinkamai tvarkius asmens duomenis.

46. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal aptartas sąskaitas faktūras ieškovei iš atsakovų priteistina 18 829,53 Eur suma šiai žalai atlyginti (pagal 2017 m. gegužės 19 d. UAB „N. C.“ sąskaitą faktūrą serija CS Nr. (duomenys neskelbtini) (6 534 Eur); už suteiktas G. paslaugas pagal 2017 m. gegužės 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 803,2 Eur), 2017 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (915,4 Eur), 2017 m. liepos 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (520 Eur), 2017 m. liepos 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (146,25 Eur), 2017 m. liepos 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (281,5 Eur), 2017 m. rugpjūčio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LIN Nr. (duomenys neskelbtini) (1 023,75 Eur), 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LIN Nr. (duomenys neskelbtini) (1 987,9 Eur), iš viso už 6 678 Eur; už MB „V. S.“ suteiktas paslaugas pagal 2017 m. gegužės 31 d. sąskaitą faktūrą serijos VGV Nr. (duomenys neskelbtini) (770 Eur) ir 2017 m. birželio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (140 Eur) iš viso už 910 Eur; už UAB „N. M.“ suteiktas paslaugas pagal 2017 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NM Nr. (duomenys neskelbtini) (1 764,8 Eur), 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NM Nr. (duomenys neskelbtini) (2 292,95 Eur), 2017 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NM Nr. (duomenys neskelbtini) (386 Eur), 2017 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NM Nr. (duomenys neskelbtini) (205,70 Eur), 2017 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NM Nr. (duomenys neskelbtini) (58,08 Eur), iš viso 4 707,53 Eur). Byloje esančiais duomenimis šių apeliaciniuose skunduose ginčytų išlaidų, t. y. ieškovės patirtų teisinių ir viešųjų ryšių paslaugų priežastinis ryšys su atsakovų padarytais nusikaltimais byloje buvo įrodytas, todėl jos pagrįstai įvertintos kaip pagrįstos ir teisėtos. Tuo tarpu, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pagal 2017 m. birželio 5 d. sąskaitą faktūrą serija LIN Nr. (duomenys neskelbtini) nuostoliams nepagrįstai priskirtos išlaidos už 7:30 val. suteiktų paslaugų (žr. 41 punktą), nelaikytinos priežastiniu ryšiu susijusiomis su byloje konstatuotais atsakovų neteisėtais veiksmais ir ieškovei nepriteistinos iš atsakovų. Taip pat, tikslintina priteistų išlaidų pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LIN Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovams bendra išlaidų suma, t. y. 3 975,8 Eur/2=1 987,9 Eur.

Dėl pirmosios instancijos teismo taikyto koeficiento, mažinant priteistiną žalą

47. Apeliantas S. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl taikyto koeficiento, mažinant priteistiną žalą. Teigia, kad taikytas žalos mažinimo koeficientas yra per didelis, nustatytas neįsigilinus į pačio juridinio asmens kaltę, neatsižvelgus, kad dalies ieškovės reiškiamų reikalavimų teismas nepripažino, be kita ko, nevertinant atsakovų ir ieškovės statuso (atsakovai fiziniai asmenys, ieškovė – juridinis asmuo). Ieškovė atsiliepime į atsakovų skundus laikosi pozicijos, kad teismas tinkamai atsižvelgė į visas byloje nustatytas aplinkybės spręsdamas dėl ieškovei priteistinos žalos sumažinimo.

48. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio skundo argumento, pažymi, kad CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Remiantis kasacinio teismo praktika deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įvirtintas elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo šio standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltės egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-539/2012, Nr. e3K-3-99-701/2017, 28–29 punktai).

49. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra tokios, kad ieškovė taip pat yra kalta dėl žalos atsiradimo, nes tinkamai neįvykdė pareigos užtikrinti asmens duomenų apsaugą, t. y. dėl savo nerūpestingumo netinkamai tvarkant pacientų duomenis, sudarė sąlygas atsakovams pavogti ir paviešinti jos pacientų duomenis. CK 6.282 straipsnio, reglamentuojančio mišrios kaltės institutą, taikant deliktinę atsakomybę, 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Taigi, CK 6.282 straipsnio 1 dalyje, nustatyta nuostolių sumažinimo galimybė, tik esant nukentėjusio asmens dideliam neatsargumui. Tačiau bendrosios mišrios kaltės civilinėje atsakomybėje normos (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, CK 6.248 straipsnio 4 dalis) nustato, kad pakanka paprasto kreditoriaus neatsargumo, kad jo patirti nuostoliai galėtų būti sumažinti proporcingai jo kaltei. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žalą padaręs asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei nukentėjęs asmuo atliko veiksmus, dėl kurių jis pats kaltas ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai; CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, t. y. įtvirtinta galimybė mažinti nuostolių atlyginimą esant visoms kreditoriaus kaltės formoms. Taigi, remiantis minėtose normose reglamentuotu žalos sumažinimu dėl pačio nukentėjusiojo (civilinio ieškovo veiksmų), nustačius turtinės žalos dydį, po to jis gali būti proporcingai mažinamas atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltę (mišri kaltė) (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.282 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimą bendrosios mišrios kaltės civilinėje atsakomybėje normos (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, CK 6.248 straipsnio 4 dalis) nustato, kad pakanka paprasto kreditoriaus neatsargumo, kad jo patirti nuostoliai galėtų būti sumažinti proporcingai jo kaltei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015).

50. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad mišrios kaltės instituto tikslas, taikant civilinę atsakomybę, yra tas, kad asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, turi prisiimti nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu pasekmes. Nukentėjusiojo (kreditoriaus) kaltė gali pasireikšti tiek tyčiniais, tiek nerūpestingais veiksmais, o nuo kreditoriaus kaltės laipsnio priklauso nuostolių sumažinimo dydis konkrečioje byloje. Tais atvejais, kai kreditorius tyčia sukelia žalą nulėmusį įvykį, jo reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas arba žalos atlyginimas reikšmingai sumažintas (pvz., CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Jei nukentėjęs asmuo (kreditorius) buvo nerūpestingas, atlygintini nuostoliai mažintini proporcingai žalos dydžiui.

51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartą nuostolių atlyginimo mažinimo teisinį reglamentavimą deliktinės civilinės atsakomybės atveju, įvertinusi visumą byloje pateiktų duomenų, sprendžia, kad apygardos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai sumažino ieškovei priteistiną žalos (nuostolių) sumą. Skundo argumentai, kuriais kvestionuojamas ieškovei priteistos žalos sumažinimas, nepagrįsti, iš esmės paremti bendro pobūdžio dėstomais argumentais, kurie nesudaro pagrindo keisti teismo taikytą priteistos žalos sumažinimą per pusę. Nagrinėjamu atveju dėl žalos atsiradimo yra tiek ieškovės, tiek atsakovų kaltės, todėl yra pagrindas ieškovės patirtus nuostolius sumažinti per pusę, nes kiekvienos iš šalių padaryti pažeidimai pagal sunkumą vertintini panašiai, nors ir yra skirtingo pobūdžio. Aptariamu atveju fizinio ir juridinio asmens statusas, kaip tai traktuojama apelianto skunde, taip pat neturi reikšmės, nes nei BPK nuostatos, nei teismų praktika neįtvirtina galimybės mažinti iš nusikalstamą veiką padariusio asmens priteistinos žalos dydį, atsižvelgiant į nukentėjusiojo juridinį statusą (fizinis ar juridinis asmuo). Tai, kad žala padaryta juridiniam asmeniui, nepaneigia nei žalos dydžio pagrįstumo, nei nuteistojo prievolės atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

Dėl PVM priteisimo kaip nuostolių

52. Atsakovų apeliaciniuose skunduose atitinkamai nurodoma, kad ieškovė yra juridinis asmuo ir PVM mokėtoja, PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą – mokėtino į biudžetą šio mokesčio mažinimą arba grąžinimą iš biudžeto. Jeigu pagal ieškinį grindžiančias sąskaitas faktūras sumokėtos sumos (su PVM) bus priteistos iš pralaimėjusios šalies (atsakovų) ir pagal tokias sąskaitas už paslaugas sumokėtas PVM bus įtrauktas į ataskaitą ir susigrąžintas, ieškovė nepagrįstai praturtės PVM suma. Tokiu būdu teigia, kad ieškinį grindžiančiose sąskaitose faktūrose nurodyto PVM įskaičiavimas sprendžiant dėl žalos dydžio yra neteisingas, nes sąskaitose faktūrose nurodytos sumos turėjo būti priteistos be PVM. Teisėjų kolegija su šiais skundų argumentais nesutinka.

53. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad apskaičiuota nuostolių atlyginimo suma negali būti vertinama mokestinių prievolių valstybei vykdymo požiūriu. CK reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius (CK 1.1 straipsnio 1 dalis). Apmokestinimas yra civilinių teisinių santykių (pvz., civilinės apyvartos, veiklos vykdymo arba tam tikro turto turėjimo) padarinys. Teismas, spręsdamas ginčą dėl asmenų civilinių teisių ir pareigų, paprastai neturi galimybės įvertinti ir nevertina privatinių teisinių santykių poveikio vėliau atsirasiantiems mokestiniams teisiniams santykiams. Mokestines prievoles valstybei vykdo mokesčių mokėtojas specialiųjų įstatymų nustatyta tvarka, tai, be kita ko, reiškia ir gautų pajamų priskyrimo vienokiai ar kitokiai apmokestinimui reikšmingai pajamų kategorijai vertinimą konkrečių mokesčių įstatymų taikymo, kai atliekamos mokesčių apskaičiavimui skirtos procedūros, momentu. Pažymėtina, kad civilinės teisės kategorijos gali nesutapti su mokesčių teisės kategorijomis, antai ne visi civilinės teisės subjektai yra atitinkamų mokesčių mokėtojai, ne visos gautos pajamos yra vienodai apmokestinamos, ne visos asmens patirtos išlaidos yra teisiškai reikšmingos ir turi įtakos apmokestinimui. Be to, mokestinės prievolės vykdymui gali turėti reikšmės įvairios specifinės aplinkybės, kurių nustatymas priskiriamas mokesčių administratoriaus, o ne civilinę bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai, kaip antai mokestinės nepriemokos išieškojimo tikslingumas ir kt. Taigi, bandymas žalos atlyginimo sumas jų priteisimo momentu įvertinti mokestinių prievolių valstybei vykdymo aspektu paprastai iškreipia apmokestinimo tam tikru mokesčiu sistemą arba nesudaro sąlygų jai veikti pagal bendrąsias mokesčių įstatymuose įtvirtintas apmokestinimo taisykles. Dėl to, priteisiant ieškovės patirtas išlaidas, dėl ekonominės veiklos sukurta pridėtinė vertė priteisiama nepaisant mokestinių prievolių. Teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą.

54. Nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinį grindžiančios sąskaitos faktūros, taip pat ir atsakovų išskirta 2017 m. gegužės 19 d. UAB „N. C.“ sąskaita faktūra serija CS Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad ieškovė už paslaugas sąskaitose nurodytas sumas apmokėjo kartu su PVM. Įvertinus tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės patirtas išlaidas už suteiktas paslaugas priteisė su PVM, todėl nėra pagrindo sąskaitose nurodytų sumų mažinti PVM mokesčio dydžiu. Toks aiškinimas atitinka ir aktualią teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-461-180/2015, Nr. e2A-1044-381/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-138/2011, Nr. e3K-3-108-248/2018).

Dėl žalos, siejamos su ieškovei priteistų 21 082,42 Eur patirtų dėl iš ieškovės pacientams priteistos žalos civilinėse bylose

55. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad vien tai, jog apeliantų skunduose paminėtose civilinėse bylose žala buvo priteista iš ieškovės dėl jos pačios neteisėtais veiksmais (asmens duomenų tvarkymo pažeidimais) padarytos žalos, todėl ji neįgijo teisės jos reikalauti iš atsakovų, be kita ko, ir dėl to, kad žalos atlyginimas pacientams iš atsakovų buvo priteistas ir baudžiamojoje byloje. Sutiktina, kad atsakovų paminėtose civilinėse bylose susiklostė santykiai tarp juridinio asmens (kaip asmens duomenų tvarkytojo) ir pacientų. Tačiau, priešingai nei teigiama, teismų sprendimais ieškovei nebuvo užkirstas kelias reikalauti jos atlygintos žalos, ar jos dalies iš Klinikos duomenis neteisėtai užvaldžiusių asmenų, šiuo atveju atsakovų. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3k-3-196-421/2023, apie kurią savo skunduose nurodo ir apeliantai, pateiktą išaiškinimą, kodėl žalos atlyginimas buvo nukreiptas tik į Kliniką, t. y. dėl asmens pasirinkto pageidaujamo ir teismo prašomo pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdo (jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo, gynimo būdus ar būdą gali pasirinkti savo nuožiūra bei suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus)). Ieškovui sprendimą savo pažeistas teises ginti, reiškiant ieškinį tik vienam iš solidariųjų skolininkų, atitinkamai nurodžius ieškinio pagrindą sudarančias faktines aplinkybes dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. nustačius teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas, teismai neturėjo pagrindo spręsti dėl kitų solidariųjų skolininkų civilinės atsakomybės sąlygų. Taigi, nagrinėjamu atveju, tai, kad civilinėse bylose dėl netinkamo duomenų saugojimo iš juridinio asmens pacientams buvo priteista žala, nepaneigia fakto, kad turtinė žala (ir dalis jos pasireiškia sumomis, sumokėtomis, atlyginant šiuos ieškinius) juridiniam asmeniui buvo padaryta nuteistųjų veiksmais. Būtent nuteistųjų veiksmų padariniai sudarė pagrindą šiuos ieškinius pareikšti juridiniam asmeniui, kuris turėjo juos atlyginti. Tai laikytina turtine žala iš delikto. Nustatytas ne tik pačios ieškovės, kaip asmens duomenų tvarkytojos, pažeidimo faktas (dėl ieškovės nerūpestingumo buvo sudarytos sąlygos tretiesiems asmenims (atsakovams) pasisavinti Klinikos turėtus asmens duomenis, jų kūno dalių nuotraukas), tačiau taip pat ir atsakovų kaltė tokius duomenis neteisėtai pasisavinus, juos viešinus. Taigi, žalos atsiradimo priežastimi nėra vien tik ieškovės asmens duomenų tvarkymo pažeidimas.

56. Kita vertus, atsakovų apeliaciniuose skunduose pagrįstai keliamas jų civilinės atsakomybės klausimas tuo pagrindu, kad ir pati ieškovė kalta dėl žalos atsiradimo, nes ji nebuvo pakankamai rūpestinga (tinkamai neįvykdė pareigos užtikrinti asmens duomenų apsaugą), tuo sudarydama sąlygas atsakovams padaryti nusikaltimą (pavogti ir paviešinti duomenis). Apeliantų skunduose nurodytose teismų išnagrinėtose civilinėse bylose, kuriose iš ieškovės jos pacientams priteistas žalos atlyginimas, yra nustatytas prejudicinis faktas, jog juridinis asmuo netinkamai tvarkė pacientų duomenis. Apie tai pažymėta ir skundžiamame teismo sprendime. Tačiau, priešingai apygardos teismo argumentams, kuriais atsisakyta mažinti ieškovei priteistinos žalos dydį, civilinėse bylose spręstos aplinkybės tik dėl juridinio asmens kaip duomenų saugotojo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovės elgesys taip pat yra reikšmingas, nustatant priteistiną žalos sumą, ir visos atsakomybės už patirtas išlaidas perkėlimas vien tik atsakovams ne tik nėra teisingas, bet ir eliminuoja pačios ieškovės atsakomybę. Šiuo atveju ir ieškovei tenka dalis atsakomybės dėl šios atsiradusios žalos.

57. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės patirta žala dėl ieškovei pacientams priteistos žalos civilinėse bylose, yra pagrįsta ir įrodyta, tačiau, vadovaujantis anksčiau aptartais aspektais, suma mažinama dėl paties juridinio asmens nerūpestingumo, t. y. mišrios kaltės. Todėl ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina žalos dalis yra 10 541,21 Eur (21 082,42 Eur/2).

Dėl neturtinės žalos

58. Apeliantai (atsakovai) nesutinka su ieškovei priteista neturtine žala. Ginčija teismo argumentus, kuriais teismas pripažino, kad tokia žala pasireiškė kaip dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patirti ieškovės nepatogumai ir reputacijos pablogėjimas. Teigia, kad ieškovė yra juridinis asmuo, todėl patirti nepatogumų, psichologinio smurto (išgyvenimų) negali, neturtinę žalą gali patirti tik dėl dalykinės reputacijos pablogėjimo. Ieškovė, kaip juridinis asmuo, jokių jausmų neišgyveno ar dėl patiriamų kokio nors pobūdžio nepatogumų galėjo sau ramiai egzistuoti. Ji toliau vystė verslą, t. y. patirti nepatogumai tiesioginės žalos nesukėlė. Pasisakydami dėl ieškovės reputacijos pablogėjimo, apeliantai nurodo, kad įmonės turėtas pelnas nesumenko (buvo išaugęs, kas rodo, kad reputacija nesumažėjo), atkreipia dėmesį į paties juridinio asmens atsakomybę (netinkamai saugojo asmens duomenis), kad su ieškiniu pateikti straipsniai apie duomenų vagystę nepatvirtina civilinės ieškovės reputacijos pablogėjimo, žmonės pačią vagystę vertino kaip padarytą prieš civilinę ieškovę, o ne kaip jos pačios kaltę (iš 24 399 asmenų, kurių duomenys buvo paviešinti, tik 6 asmenys kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo iš civilinės ieškovės priteisimo). Todėl apeliantai nesutinka su iš jų, atsakovų, ieškovei priteista 10 000 Eur žala. Be kita ko, apelianto S. V. įsitikinimu, ieškovė patyrė ne nepatogumus, o iššūkius, kuriais pasinaudojusi, pagerino savo veiklos rezultatus.

59. Ieškovė, nesutikdama su apeliantų pozicija, atsiliepime nurodo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai atsižvelgė į nustatytas aplinkybes, atsakovų neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes. Ieškovės pacientų duomenys buvo pavogti, dalis jų paviešinti internete, už jų pašalinimą reikalauta pinigų. Atsakovų neteisėti veiksmai (savo pobūdžiu ir mastu, šantažuotų ir psichinę prievartą patyrusių asmenų skaičiumi), sukėlė rezonansą, didelį atgarsį visuomenėje, žiniasklaidoje. Neturtinė žala ieškovės atžvilgiu vertinama kaip nepatogumai, reputacijos pablogėjimas, ryšių su klientais ir partneriais sumažėjimas. Dėl įvykio suformuota neigiama nuomonė dėl ieškovės dalykinės reputacijos, jos patikimumo, kaip nepatikimos medicininių paslaugų teikėjos, kurios atkurti nepavyko. Byloje pagrįstai konstatuota, kad atsakovų padaryta neturtinė žala pasireiškė kaip dėl jų neteisėtų veiksmų patirti nepatogumai ir reputacijos pablogėjimas. Žala patirta dėl atsakovų naudo psichologinio smurto bei grasinimų paviešinti jautrius ieškovės pacientų ir konfidencialius įmonės duomenis, reputacijos pablogėjimo dėl įvairių su atsakovų padarytu nusikaltimu susijusių publikacijų žiniasklaidoje. Nesutinka, kad teismo neturtinė žala ieškovei iš atsakovų priteista nemotyvuotai, ar juo labiau kad ji, remiantis apeliantų skundo argumentais, turėtų būtų mažinama.

60. Teisėjų kolegija, pasisakydama apeliacinių skundų kontekste, pažymi, kad neturtinės žalos sampratą, jos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuoti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi šiuo atveju žala padaroma vertybėms, kurios neturi materialinės išraiškos, tačiau įstatymas šias vertybes gina turtiniais būdais, ją įvertinant ir atlyginant pinigine išraiška. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Nors minėtoje normoje nurodyti žalos požymiai daugiausiai taikytini tik fiziniams asmeniui (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimais, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija), tačiau tai nepaneigia neturtinės žalos juridiniam asmeniui atsiradimo galimybės, kuri dažniausiai pasireiškia reputacijos pablogėjimu, juridinio asmens pažeminimu, jo socialinių santykių sumažėjimu ir kita.

61. Ginčo santykiams šios normos (neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus ir dydžio nustatymą) taikymą lemia neturtinės žalos prigimtis ir objektas, dėl kurio pažeidimo patiriama neturtinė žala. Ji konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyvaus ir objektyvaus pobūdžio kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą, ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes. Tai leidžia teisinis reguliavimas dėl neturtinės žalos, apibrėžiantis neturtinės žalos prigimtį ir pateikiantis nebaigtinį sąrašą kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti (CK 6.250 straipsnis), bei teisės normų, saugančių atitinkamus objektus turinys.

62. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Pažymėtina tai, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, nes kiekviena nusikalstama veika yra pažeidžiami visuomeniniai santykiai, kiekviena nusikalstama veika visada asmenims sukelia nepatogumų, pakenkia neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nusikalstama veika padarytas neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018).

63. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamame teismo sprendime aptartos aplinkybės pagrindžia, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovė patyrė neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas priteistiną žalos dydį nustatė pagal šioje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Nagrinėjamoje byloje teismas rėmėsi byloje nustatytomis aplinkybėmis, ieškovės teiktais įrodymais, motyvais, pagrindžiančiais neturtinę žalą ir jos dydį, atsižvelgė į tokius kriterijus, kaip atsakovų padarytų neteisėtų veiksmų sukeltas pasekmes nukentėjusiems (nesukėlė sunkių pasekmių), ieškovės patirtus turtinius netekimus (turtinės žalos dydį), iš dalies pačios ieškovės atsakomybę (aplaidžiai pacientų duomenis tvarkiusi patyrusi verslininkė), didžiausią teismo priteistą žalą, susijusia su atsakovų padarytais nusikaltimais iš ieškovės jos pacientei, įvertindamas ieškovės patirtą neturtinę žalą 10 000 Eur. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės patirta neturtinė žala dėl atsakovų neteisėtų veiksmų pasireiškė ieškovės patirtais nepatogumais ir reputacijos pablogėjimu. Bylos duomenimis, ieškovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, turėjo realių nepatogumų, susijusių su vardo sumenkinimu, teigiamo vertinimo sumažėjimu (įvairios su atsakovų padarytu nusikaltimu susiję publikacijos žiniasklaidoje, ieškovės pacientų komunikacija socialiniuose tinkluose, viešinimas tapatinant su Klinikos pacientų jautrių duomenų išviešinimu), telkiant įvairius specialistus (teisininkus, viešųjų ryšių, informacinių technologijų) komunikacijai su klientais ir partneriais, žiniasklaidos atstovais, teisėsaugos institucijomis. Šiuo aspektu paminėtina, kad atsakovai, pavogę Klinikos duomenis, grasino ieškovei ir jos klientams paviešinti itin jautrius asmens (pacientų) bei konfidencialius įmonės finansinius ir ekonominius duomenis, juos viešino internete, taip siekdami paveikti ieškovę ir nukentėjusiuosius, siekiant gauti finansinės naudos (reikalaujamas atlygis už tai, kad duomenys būtų neviešinami, o paviešinti pašalinti). Dėstomi argumentai, kad ieškovė nepatogumų nepatyrė, toliau vystė verslą, dėl to tiesioginės žalos nepatyrė, yra bendro pobūdžio, nesudarantys pagrindo abejoti ieškovės pateiktais ir teismo ištirtais įrodymais grindžiant ieškovės neturtinę žalą ir jos dydžio apskaičiavimą.

64. Neturtinės žalos atlyginimas priklauso ne tik nuo pažeidimo fakto buvimo, bet ir nuo realiai nukentėjusiojo asmens patirtų neigiamų padarinių dydžio, jų akivaizdumo. Nustatant ir vertinant konkretaus pažeidimo rimtumą, kaip neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, turi būti atsižvelgiama į teisės pažeidimų nukentėjusiajam asmeniui sukeltus padarinius, jų sunkumą ir trukmę, t. y. realius faktinius padarinius. Asmens reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas. Teismų praktikoje išsakoma pozicija ir apie būtinumą įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui aspektu), pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės. Tokios teisės taikymo taisyklės suformuluotos ir naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriausi išplėstinės teisėjų kolegijos priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-403/2025.

65. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė specializavosi plastinės ir estetinės chirurgijos srityse, buvo viena iš pirmųjų teikiančių plastikos chirurgijos paslaugas šalyje. Įmonės pavadinimas buvo gerai žinomas prekinis ženklas. Kadangi ieškovės veikla nėra priskiriama prie kontraversiškai vertinamų, todėl pakako įrodyti, kad dėl aptariamo įvykio pasikeitė veiklos vertinimas ar požiūris į ją, sumažėjo teigiamas jos vertinimas. Atsakovų kaltė, tyčiniai veiksmai neteisėtai įgyjant Klinikos pacientų duomenis (tarp jų ypač jautrūs, susiję su intymiais dalykais), jų viešinimas internete, atlygio reikalavimas, vertintinas kaip neturtinės žalos kriterijus. Nekyla abejonių, kad daugiau kaip 24 tūkstančių Klinikos pacientų asmens duomenų pasisavinimas, dalies jų paskelbimas viešojoje erdvėje, dėl to kilęs didelis susidomėjimas visuomenėje ir žiniasklaidoje iš dalies galėjo sumažinti ieškovės ryšius su klientais ir partneriais, lemti jos teigiamo vertinimo sumažėjimą, vardo sumenkinimą. Būtent visi šie aspektai, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą apie realų bei faktinį ieškovės dalykinės reputacijos sumenkinimą.

66. Apeliantai savo skunduose atkreipia dėmesį į teismo nurodytą aplinkybę, kad ieškovė neturtinę žalą patyrė ir dėl atsakovų naudoto psichologinio smurto bei grasinimų paviešinti itin jautrius ieškovės pacientų bei konfidencialius įmonės finansinius ir ekonominius duomenis. Teigia, kad ieškovė yra juridinis asmuo, todėl nei psichologinio smurto, nei išgyvenimų negali patirti. Pasisakydama šiuo aspektu, teisėjų kolegija sutinka, kad išgyvenimų juridinis asmuo iš tiesų neturi ir psichologinis smurtas prieš juridinį asmenį negali būti taikomas, konkrečiai tą smurtą patiria fizinis asmuo, kuriam išsakomi grasinimai. CK 6.250 straipsnis (neturtinė žala) kalba apie fizinio asmens žalą, tačiau juridinis asmuo gali patirti nepatogumų ir žalą jo reputacijai. Kita vertus, vien tai nepaneigia įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu įrodytų nustatytų atsakovų vykdytų grasinimų ieškovei ir jos klientams, iš to turint tikslą gauti finansinės naudos. Taigi, šiuo atveju tokie teismo argumentai vertintini bendrame, šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, grindžiant atsakovų veiksmais ieškovei padarytą neturtinę žalą, jos mastą.

67. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nustatytoms byloje aplinkybėms materialiosios teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos pripažinimą, nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į teisės normose ir teismų praktikoje suformuotus jos dydžio kriterijus, nenukrypo nuo teismų praktikos, neturtinę žalą ieškovei priteisė nustatęs visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti šią sprendimo dalį.

Dėl bylos procesinės baigties

68. Teisėjų kolegija, remdamasi aptartomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir ne visiškai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, priimdamas sprendimo dalį dėl turtinės žalos, kuri atitinkamai keistina, atsakovų skundus tenkinant iš dalies ir iš atsakovų solidariai ieškovės naudai priteisiant 29 370,74 Eur turtinei žalai atlyginti (pagal sąskaitas faktūras (žr. 46 punktą) iš viso 18 829,53 Eur ir dėl 10 541,21 Eur žalos, siejamos su iš ieškovės pacientams priteista žala civilinėse bylose). Kita sprendimo dalis dėl bylos dalies nutraukimo ir likusios ieškinio dalies atmetimo paliekama nepakeista, nes ji nebuvo apskųsta apeliacine tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, patirtų pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme

69. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

70. Baudžiamojoje byloje pateikti įrodymai, kad nagrinėjant civilinį ieškinį, ieškovė patyrė 4 421,34 Eur advokatų atstovavimo išlaidų (2 541,00 + 1 880,34). Iš dalies patenkinus ieškovės ieškinį (14 procentų (39 370,74 x 100/291 099,75), jai iš atsakovų priteistina po 618,98 Eur (4 421,34 x 14/100) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apskaičiuojant bylinėjimosi išlaidas, ieškovės atsisakytų reikalavimų suma, t. y. 69 459,29 Eur dėl kurių bylos dalis nutraukta, taip pat turi būti įtraukta į netenkintų reikalavimų sumą. Todėl bendra ieškinio reikalavimo suma byloje buvo 291 099,75 Eur (121 640,46 + 69 459,29 +100 000).

71. Pakeitus priteistinos ieškovei turtinės žalos dydį, pakeičiamas iš atsakovų valstybei priteisiamo žyminio mokesčio dydis: po 643,50 Eur iš kiekvieno atsakovo (1 287 : 2) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

72. Ieškovė pateikė duomenis (atstovavimo sutartį, PVM sąskaita faktūrą, mokėjimo nurodymą), kad apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 800 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą, kurias prašo priteisti iš atsakovų. Spręsdama dėl atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (Rekomendacijų 8.11 punktas), ginčo pobūdį, sudėtingumą, bylos apimtį, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtos 800 Eur išlaidos už teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl ieškovei iš apeliantų priteistinos lygiomis dalimis.

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį dėl ieškovei priteistos žalos bei bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir šią rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „C.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) solidariai iš atsakovų A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39 370,74 Eur (trisdešimt devynis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt eurų ir 74 centai) turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „C.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų A. M. ir S. V. po 618,98 Eur (šešis šimtus aštuoniolika eurų ir 98 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 643,50 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt tris eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5662.“

Kitą Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį dėl bylos dalies nutraukimo ir likusios ieškinio dalies atmetimo palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „C.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų A. M. ir S. V. po 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.