Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Pirkimų techninių specifikacijų 4.2 skyriuose „Vamzdynų rekonstravimas vietoje polimerizuotais vamzdžiais“ nustatyti tokie reikalavimai: „Vykdant vamzdynų rekonstravimą vietoje polimerizuotais vamzdžiais rangovas privalo vadovautis LST EN ISO 11296-4:2011 „Plastikinių vamzdynų sistemos beslėgio požeminio drenažo ir nuotakyno tinklams atnaujinti. 4 dalis. Vidinis aptaisymas vietoje polimerizuotais vamzdžiais“ (ISO 11296-4:2009, pataisyta 2010-06-01 versija)“ arba lygiaverčio standarto reikalavimais. Reikalingas vamzdžio sienelės vidutinis storis turi būti apskaičiuotas projektavimo metu, naudojant produkto (polimerizuojamo vamzdžio) gamintojų patvirtintas programas, tačiau bet kuriuo atveju polimerizuoto vamzdžio (galutinio produkto) sienelės storis privalo būti ne mažesnis kaip 2 procentai, skaičiuojant nuo rekonstruojamo vamzdžio vidaus diametro (apskaičiavimo pavyzdys D300 vidaus diametro skersmens esamo vamzdyno rekonstravimui: 300 × 2 proc. = 6 mm). Ieškovė nurodė, kad pirmoji nurodytų reikalavimų dalis įpareigoja vadovautis standartu LST EN ISO 11296-4:2011, kuris reglamentuoja perkamus rekonstrukcijos darbus, t. y. tiek pačių betranšėjinių technologijų (toliau – CIPP) metodų parinkimą, tiek naudojamų medžiagų parinkimą, apskaičiavimą ir kontrolę, tačiau antroji šių reikalavimų dalis nustato sąlygą, kad bet kuriuo atveju polimerizuoto vamzdžio (galutinio produkto) sienelės storis privalo būti ne mažesnis kaip 2 procentai. Ieškovės teigimu, tokios techninių specifikacijų 4.2 skyrių reikalavimų dalys prieštarauja viena kitai, nes antroji reikalavimų dalis viršija visų Europos polimerizuotų vamzdžių gamintojų produkcijos charakteristikas, kurios yra pateiktos anksčiau minėto standarto pagrindu sukurtose ir patvirtintose taisyklėse DWA-M 144-3, ir dėl antrosios reikalavimų dalies pirmoji reikalavimų dalis (pagal jose nurodytus reikalavimus atliekami projektiniai skaičiavimai, parenkamos medžiagos bei galutinio produkto kontrolė, reglamentuojami nurodyto standarto) praranda prasmę. Tai lemia, kad nurodytų reikalavimų galima laikytis tik alternatyviai, t. y. laikytis arba pirmosios, arba antrosios reikalavimų dalies.

Ieškovės nuomone, ginčo atveju turėtų būti laikomasi Pirkimų techninių specifikacijų 4.2 skyriaus reikalavimų pirmosios dalies, o antroji buvo įrašyta per klaidą, galbūt, naudojant senesnio pirkimo sąlygas ar kitą šabloną. Tokią poziciją ieškovė grindė šiomis aplinkybėmis: 1) skirtinguose CIPP metoduose yra naudojamų vamzdžių, kurių sienelės storis yra keletą kartų mažesnis už nustatytą ginčo Pirkimų dokumentų reikalavime, tačiau visos kitos esminės charakteristikos yra daug kartų geresnės už vamzdžio, kurio sienelės storis artimiausias storiui, nurodytam ginčo reikalavime, charakteristikas; 2) ginčo reikalavimas realiai apriboja kvalifikuoto parinkimo galimybę; 3) išanalizavus Europoje sertifikuotų gamintojų produkciją pagal ginčo reikalavimą nustatyta, kad šiam reikalavimui artimiausiai tinkanti produkcija yra sintetinio pluošto vamzdžiai, kurių galutinės charakteristikos (išskyrus sienelės storį) yra netgi dešimtimis kartų žemesnės nei armuoto stiklo pluošto vamzdžių; remiantis šia išvada galima teigti, kad, jei šio reikalavimo būtų laikomasi, armuoto stiklo pluošto vamzdžių gamintojų produkcija būtų diskriminuojama, nes, siekiant patenkinti ginčijamą reikalavimą, juos tektų gaminti bereikalingai storesne sienele, kas yra ekonomiškai nenaudinga, nes charakteristikos net ir nedidinant sienelės storio yra dešimtimis kartų aukštesnės lyginant su sintetinio pluošto gamintojų vamzdžių charakteristikomis; 4) tuo atveju, jei ginčo reikalavimas į Pirkimų dokumentus įtrauktas ne per klaidą, manytina, kad tai buvo padaryta siekiant nepagrįstai susiaurinti tiekėjų, galinčių dalyvauti Pirkimuose, ratą ir konkrečiai juos pritaikyti vienam tiekėjui.

1. Ieškovė neginčija, kad perkančioji organizacija turi teisę nustatyti reikalavimus, užtikrinančius Pirkimų objektų kokybę, tačiau tokie reikalavimai turi atitikti VPĮ nuostatas, t. y. lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir kitus principus, užtikrinti viešojo pirkimo tikslą, turi būti tikslūs, aiškūs ir be dviprasmybių, o techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, kad ginčijama Pirkimų techninių specifikacijų nuostata neužtikrina Pirkimų objektų kokybės, tačiau į šiuos argumentus teismas neatsižvelgė ir jų nenagrinėjo.

2. Viešojo pirkimo nuostatos, kurios nepasiekia joms skirto tikslo, nepadeda užtikrinti realios viešojo pirkimo objekto kokybės, gali pasitarnauti tik konkurencijos viešajame pirkime ribojimui. Ieškovė, būdama ilgamete rinkos profesionale, žino, kuriam konkrečiai tiekėjui yra pritaikyta ginčo techninių specifikacijų nuostata, visiškai nepadedanti užtikrinti Pirkimų objektų kokybės, bet užkertanti kelią Pirkimuose pateikti kitų, nei vieno konkretaus tiekėjo, prekes, nors ir visiškai atitinkančias realius atsakovės poreikius ir reikalaujamą kokybę.

5. Atsakovės pateiktuose užsienio moksliniuose straipsniuose neteigiama, kad vien tik sienelės storis pats savaime, neatsižvelgiant į kitas charakteristikas, būtų tinkamas ir pakankamas vamzdžio kokybę užtikrinantis reikalavimas, priešingai – vamzdis turi būti parinktas atsižvelgiant į keletą faktorių, įskaitant ir vamzdžio medžiagiškumą.

6. Pirkimų techninių specifikacijų 4.2 skyrių reikalavimų dalys prieštarauja viena kitai, jų galima laikytis tik alternatyviai, todėl jos yra netikslios, neaiškios ir dviprasmiškos.

7. Nors teismas sprendė, kad ginčo Pirkimų nuostata nepažeidžia konkurencijos ir nėra diskriminacinė, motyvuodamas tuo, kad Pirkimuose pasiūlymus pateikė 9 tiekėjai, tačiau neatsižvelgė į tikėtiną aplinkybę, kad visi pateikti pasiūlymai paremti vieno konkretaus tiekėjo, kuriam, ieškovės įsitikinimu, yra pritaikyta ginčo nuostata, pajėgumais. Taigi nepaisant pasiūlymų skaičiaus, konkurencija, besiremiant vieno tiekėjo pajėgumais, yra ribota ir priklauso nuo tokio tiekėjo noro – kuriam iš 9 pasiūlymus pateikusių tiekėjų teikti didžiąją dalį pasiūlymo kainos sudarančius vamzdžius mažiausia kaina. Be to, pasiūlymai, jei jie ir būtų pateikti, dar nėra įvertinti, todėl nėra žinoma, ar visi jie tenkina Pirkimų dokumentų reikalavimus.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Iš ieškovės teismui pateiktų paaiškinimų matyti, kad ji pripažino praleidusi terminą ginčyti Pirkimų sąlygas bei teikė paaiškinimus, dėl kurių ji pavėluotai kreipėsi į perkančiąją organizaciją. Ieškovė nepaneigė, kad yra praleidusi ir terminą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl Pirkimų sąlygų reikalavimų pakeitimo. Šiuos argumentus pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ir spręsti, ar jie sudaro pagrindą bylą nagrinėti iš esmės, tačiau teismas, visiškai formaliai ir nesigilindamas į ieškovės pateiktų pretenzijų turinį, konstatavo, kad nesutikdama su perkančiosios organizacijos 2016 m. gegužės 10 d. sprendimais ieškovė turėjo 15 dienų terminą pretenzijoms pateikti. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad viešuosiuose pirkimuose vertinant tiek tiekėjų, tiek perkančiosios organizacijos veiksmus galioja turinio viršenybės prieš formą principas. Nurodytas principas turi galioti ne tik vertinant perkančiųjų organizacijų priimtus sprendimus, bet ir tiekėjų veiksmus siekiant ginti galimai pažeistas savo teises.

2. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė, kada sužinojo apie savo teisių pažeidimą, tik pažymėjo, kad terminai pateikti pretenzijas dėl Pirkimų sąlygų yra pakankamai trumpi. Ieškovė negrindė savo ieškinio faktu, kad apie Pirkimų sąlygų įtaką savo teisėms ir interesams sužinojo vėliau, nei suėjo nustatytas terminas pretenzijoms dėl Pirkimų sąlygų pateikti.

4. Sprendimai, kuriais buvo atsisakyta nagrinėti ieškovės pretenzijas dėl Pirkimų sąlygų pakeitimo, buvo priimti 2016 m. gegužės 4 d. ir būtent šiuos sprendimus ieškovė privalėjo skųsti, norėdama, kad Pirkimo sąlygos būtų pripažintos neteisėtomis. Ieškovė šių sprendimų neskundė, suvokdama, kad yra praleidusi Pirkimų sąlygų apskundimo terminą. Tuo tarpu iš ieškovės teismui pateiktų procesinių dokumentų akivaizdu, kad 2016 m. gegužės 13 d. pretenzijomis iš esmės yra ginčijamos viešai paskelbtos Pirkimų sąlygos, o ne perkančiosios organizacijos pateikti šių sąlygų išaiškinimai, kuriais sąlygos nebuvo pakeistos ar išaiškintos priešingai, nei galėjo suprasti bet kuris tiekėjas, dalyvavęs Pirkimuose.

5. Ieškovė yra tarptautinė specializuota inžinerinių tinklų ir kelių statybos bendrovė, kuri, pagal viešai pačios skelbiamus duomenis, specializuotą veiklą vykdo daugiau nei 60 metų, turi daugiau nei 250 specialistų komandą. Teismas privalėjo vertinti, ar toks patyręs subjektas VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte aiškiai nustatytu 10 dienų terminu negalėjo pateikti pretenzijų dėl Pirkimų sąlygų, tačiau teismas visiškai nevertino, kokios kliūtys trukdė ieškovei tai padaryti nustatytu terminu. Ieškovė nurodė tik abstrakčius motyvus dėl didelės dokumentų apimties, tačiau kaip matyti iš jos 2016 m. gegužės 3-4 d. pateiktų pretenzijų dėl Pirkimų sąlygų pakeitimo, 2016 m. gegužės 13 d. pretenzijų turinio bei ieškinio reikalavimų, esminiai ieškovės argumentai dėl Pirkimo sąlygų buvo pateikti būtent 2016 m. gegužės 3-4 d. pretenzijose, todėl darytina išvada, kad tuo metu ieškovė buvo susipažinusi su Pirkimų sąlygų reikalavimais ir, matydama, kad tokiais reikalavimais pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai, privalėjo juos ginti teisme per 15 dienų pareiškiant ieškinį. Ieškovė teismui nenurodė jokių aplinkybių, kodėl nesikreipė į teismą dėl perkančiosios organizacijos 2016 m. gegužės 4 d. sprendimų, kuriais atsisakyta pakeisti Pirkimų sąlygas, nuginčijimo, dėl šių aplinkybių nepasisakė ir pirmosios instancijos teismas, o tai patvirtina bylos esmės neatskleidimą.

6. Ieškovė nepasinaudojo CPK 423² straipsnio 3 dalyje nustatyta teise kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodant priežastis, dėl kurių ji nesutinka su priimtu perkančiosios organizacijos sprendimu atsisakyti nagrinėti jos kreipimąsi. Atitinkamai teismas, konstatavęs, kad 2016 m. gegužės 13 d. pretenzijomis ieškovė nurodė ne motyvus dėl netinkamo Pirkimų sąlygų išaiškinimo turinio, bet apskundė atsisakymą patikslinti ir pakeisti Pirkimų sąlygas, privalėjo bylą nutraukti, o ne nagrinėti ginčą iš esmės.

2. Nepaliekant perkančiajai organizacijai teisės nustatyti, koks rezultatas turi būti pasiektas, jei tiekėjas pasirinks rekonstrukciją taikant CIPP technologijas, kyla reali grėsmė, kad užsibrėžti tikslai dėl ilgalaikio vamzdynų naudojimo užtikrinant tinkamą viešųjų paslaugų teikimą bus nepasiekti, o tolimesnis tokių vamzdynų eksploatavimas pareikalaus daugiau finansinių perkančiosios organizacijos išteklių. Kitu būdu perkančioji organizacija negali įvykdyti viešojo pirkimo, todėl ši sąlyga negali būti pripažinta diskriminacine ir / ar ribojančia tiekėjų konkurenciją VPĮ 3 straipsnio prasme.

3. Byloje atsakovė pateikė duomenis, pagrindžiančius, kad nustatytas reikalavimas dėl vamzdžio storio nėra išskirtinis ar nebūdingas sprendžiant klausimus dėl statybos medžiagų – vamzdžių, parinkimo. Ginčo Pirkimų dokumentuose nustatyti bendrieji reikalavimai projektavimui nėra pernelyg aukšti ar specifiniai, tačiau tokie reikalavimai neabejotinai būtini užtikrinti viešąjį interesą dėl nepertraukiamų viešųjų paslaugų teikimo.

4. Nors ieškinyje UAB „KRS“ teigė, kad ginčijamas reikalavimas yra neaiškus, dviprasmiškas, nepagrįstas ir perteklinis, nes nesiderina su tame pačiame Techninių specifikacijų punkte nurodytu standartu LST EN ISO 11296-4², t. y. reikalavimų galima laikytis tik alternatyviai ir perkančioji organizacija šių prieštaravimų nepašalino, skunde nenurodo jokių argumentų dėl ginčijamos sąlygos neaiškumo.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2. 2016 m. gegužės 13 d. pretenzijomis ieškovė apskundė perkančiosios organizacijos sprendimus, kuriais buvo atsakyta į tiekėjų klausimus. Neginčytina, kad viešuosiuose pirkimuose tiekėjai turi teisę skųsti perkančiųjų organizacijų sprendimus atitinkamai atsakyti į tiekėjų klausimus – tai patvirtina tiek VPĮ, tiek teismų praktika. Neabejotina ir tai, kad ginčo atveju pretenzijos buvo pateiktos nepraleidus įstatyme nustatyto 15 dienų termino, todėl perkančioji organizacija jas turėjo priimti ir išnagrinėti. Aplinkybė, kad skundžiami perkančiosios organizacijos 2016 m. gegužės 10 d. pateikti atsakymai yra susiję su Pirkimų dokumentais, nėra ir negali būti pagrindas pretenzijas laikyti pateiktas dėl kitų, nei jose nurodyta, perkančiosios organizacijos sprendimų. Pretenzijų tam tikra turinio sąsaja su Pirkimų dokumentų nuostatomis yra nepakankama, kad jas būtų galima laikyti pateiktomis būtent dėl Pirkimų dokumentų nuostatų – tokia sąsaja yra neišvengiama.

3. Pasinaudojimas įstatymu suteikta teise ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus priklauso tiekėjo diskrecijai. Ieškovė galėjo pasirinkti, ar ginčyti perkančiosios organizacijos 2016 m. gegužės 4 d. sprendimus, tačiau pasirinko jų neskųsti teismine tvarka. Nepaisant to, ieškovė neprarado teisės ginčyti vėlesnių atsakovės sprendimų. Viešojo pirkimo dokumentų paskelbimas ir atsakymas į tiekėjo klausimą yra atskiri perkančiosios organizacijos veiksmai ir sprendimai, reglamentuojami skirtingomis (nors ir to paties įstatymo) teisės normomis, kuriems taikomi skirtingi terminai ir procedūros, siekiama skirtingų tikslų. Pripažintina, kad perkančiosios organizacijos atsakymai į tiekėjų klausimus dažniausiai yra susiję su viešojo pirkimo dokumentais, tačiau tai negali būti pakankama priežastis šiuos reiškinius sutapatinti. Ginčo atveju Pirkimų dokumentų paskelbimas nuo 2016 m. gegužės 13 d. pretenzijomis skundžiamų perkančiosios organizacijos sprendimų priėmimo be formaliųjų aspektų skyrėsi ir esme – įtaka ieškovės padėčiai ir interesams: paskelbus Pirkimų dokumentus ieškovė sužinojo apie Pirkimų sąlygas, tuo tarpu atsakovei priėmus pretenzijomis ginčijamus sprendimus ieškovė sužinojo apie atsakovės poziciją dėl egzistuojančių Pirkimų dokumentų trūkumų. Atitinkamai skyrėsi ir šiuose etapuose pateiktų ieškovės pretenzijų dalykai ir pagrindai: 2016 m. gegužės 3-4 d. pretenzijos dėl Pirkimų sąlygų buvo grindžiamos Pirkimų dokumentų trūkumais ir buvo prašoma juos ištaisyti, o 2016 m. gegužės 13 d. pretenzijos buvo grindžiamos aplinkybe, kad perkančioji organizacija į tiekėjų klausimus neatsakė (nepaaiškino ir nepatikslino Pirkimų dokumentų), todėl buvo prašoma pakeisti skundžiamus perkančiosios organizacijos sprendimus.

4. Atsakovės argumentas, kad 2016 m. gegužės 13 d. pretenzijomis apskųstais sprendimais Pirkimų dokumentų nuostatos nebuvo pakeistos, buvo pasitelktas ir panašioje Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi išspręstoje civilinėje byloje Nr. 2-2336/2012, tačiau apeliacinės instancijos teismo išvados nurodytoje byloje atsakovei nėra palankios.

5. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė niekada nepripažino praleidusi pretenzijų pateikimo termino.

6. Jei būtų iškilęs poreikis 2016 m. gegužės 13 d. pretenzijų pateikimo aplinkybes vertinti turinio viršenybės prieš formą kontekste, šis principas būtų taikomas būtent ieškovės teisių gynybos efektyvumo užtikrinimo linkme.

7. Nesutiktina su atsakovės samprotavimais dėl neriboto viešojo pirkimo dokumentų ginčijimo laiko, nes ne tik pretenzijoms, bet ir prašymams dėl viešojo pirkimo dokumentų paaiškinimo (patikslinimo) pareikšti yra nustatyti atitinkami terminai.

Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Šiaulių vandenys“ Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis 2016 m. balandžio 7 d. paskelbė apie viešąjį pirkimą „Darbų pirkimas. Vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstravimas Šiaulių mieste“, o 2016 m. balandžio 22 d. – apie viešąjį pirkimą „Paviršinių nuotekų tvarkymo rekonstravimas ir plėtra Šiaulių mieste“. Ieškovė 2016 m. gegužės 3 d. pateiktomis pretenzijomis pareikalavo pakeisti Pirkimų techninių specifikacijų 4.2 skyriuose nustatytus reikalavimus, išbraukiant reikalavimą, kad bet kuriuo atveju polimerizuoto vamzdžio (galutinio produkto) sienelės storis privalo būti ne mažesnis kaip 2 procentai, skaičiuojant nuo rekonstruojamo vamzdžio vidaus diametro (apskaičiavimo pavyzdys D300 vidaus diametro skersmens esamo vamzdyno rekonstravimui: 300 × 2 proc. = 6 mm). Perkančioji organizacija 2016 m. gegužės 4 d. sprendimais atsisakė nagrinėti ieškovės pretenzijas, motyvuodama VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto pretenzijos pateikimo termino praleidimu. 2016 m. gegužės 5 d. ieškovė pateikė paklausimus perkančiajai organizacijai dėl Pirkimų sąlygų paaiškinimo, kuriais reikalavo paaiškinti Pirkimų techninių specifikacijų 4.2 skyrių reikalavimus, išaiškinant, kad tiekėjui nereikia laikytis reikalavimo dėl privalomo polimerizuoto vamzdžio storio. 2016 m. gegužės 10 d. atsakymais į ieškovės paklausimus perkančioji organizacija atsakė, kad Pirkimų techninių specifikacijų 4.2 skyriuose išdėstyti reikalavimai nėra nustatyti per klaidą, kad tiekėjas turi jais vadovautis. 2016 m. gegužės 13 d. pretenzijomis ieškovė pareikalavo pakeisti perkančiosios organizacijos 2016 m. gegužės 10 d. sprendimus ir išbraukti iš Pirkimų techninių specifikacijų 4.2 skyrių reikalavimą dėl privalomo polimerizuoto vamzdžio storio. Perkančioji organizacija 2016 m. gegužės 20 d. sprendimais atsisakė nagrinėti ieškovės pretenzijas, motyvuodama, kad jomis ieškovė iš esmės ginčija Pirkimų sąlygas, tuo tarpu terminas jas ginčyti yra praleistas. 2016 m. birželio 6 d. ieškovė kreipėsi į teismą, reikalaudama panaikinti perkančiosios organizacijos 2016 m. gegužės 20 d. sprendimus ir pripažinti neteisėtu bei panaikinti Pirkimų techninių specifikacijų 4.2 skyrių reikalavimą dėl privalomo polimerizuoto vamzdžio storio.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies – panaikino perkančiosios organizacijos 2016 m. gegužės 20 d. sprendimus dėl atsisakymo nagrinėti ieškovės 2016 m. gegužės 13 d. pretenzijas, tačiau sprendė, kad ieškovės ginčijama Pirkimų techninių specifikacijų sąlyga yra pagrįsta ir teisėta, todėl likusią ieškinio dalį atmetė.

Kaip jau buvo paminėta, dar 2016 m. gegužės 3 d. pateiktomis pretenzijomis ieškovė ginčijo Pirkimų techninių specifikacijų 4.2 skyrių reikalavimą dėl privalomo polimerizuoto vamzdžio storio, prašė jį panaikinti. Pretenzijas ieškovė motyvavo aplinkybėmis dėl ginčo sąlygų neaiškumo ir dviprasmiškumo, kad Pirkimų techninių specifikacijų 4.2 skyriaus reikalavimų galima laikytis tik alternatyviai, kad skirtinguose CIPP metoduose yra naudojami vamzdžiai, kurių sienelės storis yra keletą kartų mažesnis, nei nustatytas ginčo reikalavime, tačiau visos kitos esminės charakteristikos yra daug kartų geresnės etc., dėl ko teigė, jog reikalavimas dėl privalomo vamzdžio storio yra perteklinis ir riboja tiekėjų konkurenciją, taip pat pateikė įrodymą – sintetinio audinio vamzdžio ir armuoto stiklo pluošto vamzdžio charakteristikų palyginimo lentelę. 2016 m. gegužės 4 d. sprendimais perkančioji organizacija atsisakė nagrinėti ieškovės pretenzijas, motyvuodama įstatyme nustatyto 10 dienų termino nuo Pirkimų sąlygų paskelbimo dienų praleidimu (VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė, nesutikdama su tokiais perkančiosios organizacijos sprendimais ir siekdama ginčo sąlygų panaikinimo, turėjo teisę pateikti teismui ieškinį (CPK 423² straipsnio 3 dalis), kartu pateikiant argumentus dėl perkančiosios organizacijos sprendimų atsisakyti nagrinėti pretenzijas nepagrįstumo arba prašant atnaujinti praleistą Pirkimų sąlygų ginčijimo terminą, motyvuojant, kodėl šiuo atveju neturėtų būti taikomi griežčiausi terminų praleidimo padariniai. Užuot pasinaudojusi nurodyta procesine galimybe, ieškovė 2016 m. gegužės 5 d. pateikė perkančiajai organizacijai prašymus dėl Pirkimų sąlygų paaiškinimo (patikslinimo), kuriais iš esmės reikalavo to paties kaip ir 2016 m. gegužės 3 d. pretenzijomis – techninių specifikacijų 4.2 skyriaus reikalavimo dėl privalomo polimerizuoto vamzdžio storio panaikinimo. Šių prašymų argumentacija buvo analogiška 2016 m. gegužės 3 d. pretenzijose pateiktiems motyvams. 2016 m. gegužės 10 d. sprendimais perkančioji organizacija pateikė atsakymus į ieškovės paklausimus, kuriuose nurodė, kad, nustatydama ginčo techninių specifikacijų 4.2 skyriaus reikalavimus, ji nesuklydo ir prašė tiekėjos jais vadovautis. Nors įstatymas suteikia teisę tiekėjui ginčyti visus perkančiosios organizacijos sprendimus, kurie, tiekėjo nuomone, neatitinka VPĮ reikalavimų, tame tarpe ir sprendimus dėl viešojo pirkimo dokumentų paaiškinimo (patikslinimo) (VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakovė skunde pagrįstai apeliuoja į pretenzijos pateikimo termino pradžios momento nustatymui aktualią aplinkybę dėl tiekėjo sužinojimo apie jo teisėtų interesų pažeidimo momentą. Perkančiajai organizacijai 2016 m. gegužės 10 d. pateikus atsakymus į ieškovės paklausimus, kuriais Pirkimų sąlygos nebuvo patikslintos (paaiškintos), tik informuota, kad jose išdėstyti reikalavimai nėra nustatyti per klaidą, ieškovė nedisponavo jokia nauja informacija, kurios ji nebūtų žinojusi nuo Pirkimų sąlygų paskelbimo, todėl 2016 m. gegužės 10 d. perkančiosios organizacijos sprendimai nesąlygojo ieškovės teisių pažeidimo. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės samprotavimus, kad paskelbus Pirkimų sąlygas, ji sužinojo apie juose nustatytus reikalavimus, tuo tarpu perkančiajai organizacijai pateikus 2016 m. gegužės 10 d. atsakymus, ji sužinojo apie pastarosios poziciją dėl Pirkimų sąlygų trūkumų. Reikalavimas pakeisti Pirkimų sąlygas pagal ieškovės nurodymą nelaikytinas prašymu pateikti poziciją dėl jų išaiškinimo (patikslinimo). Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus aplinkybę, kad 2016 m. gegužės 13 d. pretenzijų dalykas ir pagrindas iš esmės sutapo su 2016 m. gegužės 3 dienos pretenzijų dalyku ir pagrindu, darytina išvada, kad 2016 m. gegužės 13 d. pretenzijomis ieškovė ginčijo Pirkimų sąlygas, o ne perkančiosios organizacijos pateiktus jų išaiškinimus. Terminai ginčyti Pirkimų sąlygas buvo pasibaigę dar ieškovės 2016 m. gegužės 3 d. pretenzijų pateikimo metu, tuo tarpu 2016 m. gegužės 10 d. perkančiosios organizacijos pateikti atsakymai šių terminų neatnaujino, todėl 2016 m. gegužės 20 d. sprendimais pastaroji teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovės 2016 m. gegužės 13 d. pretenzijas.

Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, pareiškusi pakartotines ir tapačias pretenzijas, nesąžiningai naudojosi įstatymo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, siekdama išvengti įstatyme nustatyto viešojo pirkimo sąlygų ginčijimo termino praleidimo padarinių (VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nesigilindamas į ieškovės pateiktų pretenzijų, prašymų ir jų pagrindu perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų turinį, formaliai taikydamas VPĮ normas, reglamentuojančias pretenzijų pateikimo terminus, be pagrindo pripažino pretenzijų pareiškimo terminus nepraleistais. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės skundo argumentu, kad formalus VPĮ normų taikymas šiuo atveju lėmė Pirkimų sąlygų peržiūros procedūros neribojimą laike, nes prašyme patikslinti / paaiškinti Pirkimų sąlygas ieškovė iš esmės pareikalavo Pirkimų sąlygų pakeitimo pagal jos nurodymą. Tokių ieškovės procesinių veiksmų pateisinimas ne tik prieštarauja VPĮ nuostatoms, bet ir nuvertina ikiteisminės ginčo stadijos reikšmę.

Atsiliepime į atsakovės skundą ieškovė nepagrįstai apeliuoja, kad tam tikra 2016 m. gegužės 13 d. pretenzijų turinio sąsaja su Pirkimų dokumentų nuostatomis yra nepakankama, kad jas būtų galima laikyti pateiktomis būtent dėl Pirkimų sąlygų. 2016 m. gegužės 13 d. pretenzijose pareikšti reikalavimai pakeisti perkančiosios organizacijos 2016 m. gegužės 10 d. sprendimus atitinkamai atsakyti į tiekėjo prašymus dėl Pirkimų sąlygų techninių specifikacijų 4.2 skyriuje nustatytų reikalavimų, išbraukiant reikalavimą dėl privalomo polimerizuoto vamzdžio storio. Tokie reikalavimai leidžia spręsti ne apie tam tikrą jų sąsają su Pirkimų dokumentais, o vertinti juos kaip tiesioginį prašymą pakeisti Pirkimų techninių specifikacijų sąlygas pagal ieškovės nurodymą. Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija pripažįsta, kad perkančioji organizacija 2016 m. gegužės 20 d. sprendimus priėmė laikydamasi VPĮ reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos panaikino.

Kita vertus, perkančiosios organizacijos sprendimų nenagrinėti ieškovės 2016 m. gegužės 13 d. pretenzijų dėl praleisto jų pateikimo termino teisėtumo pripažinimas savaime nereiškia besąlyginio atsakovės skundo reikalavimo dėl šios bylos nutraukimo patenkinimo. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, pateikti 2015 m. vasario 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015. Paminėtoje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai byloje nustatoma, jog perkančioji organizacija atsisakė nagrinėti tiekėjo pretenziją, šie jos veiksmai atlikti laikantis įstatymų reikalavimų, o ieškovo pateiktos priežastys, dėl kurių jis nesutinka su tokiu jos sprendimu, nepagrįstos ir nepakankamos pateisinti termino praleidimą, teismai privalo spręsti dėl ieškovo veiksmų, kuriais nesilaikyta išankstinės ginčų sprendimų ne teisme tvarkos, padarinių taikymo (CPK 293 straipsnio 2 punktas), išskyrus atvejus, kai nustatomas pagrindas dėl ieškovo iškeltų reikalavimų ar kitų šalių teisinių santykių aspektų spręsti ex officio.

Atsižvelgdama į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus bei įvertinusi, kad nagrinėjamu atveju keliami klausimai dėl ginčo Pirkimų techninės specifikacijos sąlyga ribojamos tiekėjų konkurencijos, jų diskriminacijos, teisėjų kolegija konstatuota egzistavus pagrindą dėl ieškovės iškeltų reikalavimų pagrįstumo teismui spręsti ex officio. Be to, ieškovės ginčijama Pirkimų techninių specifikacijų 4.2 skyriaus sąlyga dėl privalomo polimerizuoto vamzdžio storio akivaizdžiai patenka į VPĮ 25 straipsnio, reglamentuojančio techninę specifikaciją, taikymo sritį. Dėl byloje nagrinėjamo šalių ginčo pažymėtini kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos VPĮ 25 straipsnyje yra sukonkretintas bendrasis nediskriminavimo principas, kiek jis aktualus perkančiosios organizacijos veiksmams, susijusiems su techninėmis specifikacijomis; teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio sprendžia dėl VPĮ 25 straipsnio taikymo; draudimas diskriminuoti tiekėjus – pamatinė viešųjų pirkimų teisės nuostata, todėl jos vertinimas neturi išimtinai priklausyti nuo šalių, nes tokio pobūdžio ginčai peržengia privačių santykių ribas; jei teismas pripažįsta, kad pirkimo sąlygos diskriminuoja tiekėjus, privalo ex officio tokį pirkimą pripažinti neteisėtu ir jį nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pažeidė VPĮ normas, reglamentuojančias privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką, iš esmės priėmė teisingą sprendimą nagrinėti ieškinį iš esmės, todėl atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas nutraukti šią bylą CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu netenkinamas (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Nurodytų teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą pakeisti – atmesti ieškovės reikalavimą dėl perkančiosios organizacijos 2016 m. gegužės 20 d. sprendimų nenagrinėti ieškovės 2016 m. gegužės 13 d. pretenzijų panaikinimo.

Kvestionuodama skundžiamą teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys iš dalies buvo atmestas, ieškovė skunde nesutinka su teismo išvada, jog ginčo techninių specifikacijų nuostata užtikrina Pirkimų objektų kokybę, tuo tarpu jų diskriminacinis, konkurenciją ribojantis poveikis byloje nėra įrodytas. Tokį nesutikimą ieškovė grindžia tuo, kad teismas neatsižvelgė ir neįvertino jos argumentų, įrodančių, kad polimerizuoto vamzdžio sienelės storis pats savaime, atsietai nuo kitų savybių, negali užtikrinti vamzdžio kokybės, o kartais netgi ją blogina. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės pozicija.

Apeliantė teigia, kad byloje buvo pateikusi paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, jog vamzdžio sienelės storis, užtikrinantis vienokią ar kitokią vamzdžio kokybę, yra tiesiogiai priklausomas nuo medžiagos, iš kurios vamzdis yra pagamintas: vienos medžiagos vamzdis atitinkamą parametrą galėtų užtikrinti su vienokio storio sienele, kitos medžiagos vamzdis tą patį parametrą galėtų užtikrinti su kitokio storio sienele. Be to, vienos medžiagos vamzdis su pakankamu sienelės storiu, būtinu atitinkamo parametro tenkinimui, yra konkurencingas su iš kitos medžiagos pagamintu vamzdžiu ir kitokiu sienelės storiu atitinkamo parametro tenkinimui. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais apeliantės argumentais, tačiau sprendžia, kad jie nepaneigia teismo išvados dėl ginčo techninių specifikacijų reikalavimo atitinkamam polimerizuoto vamzdžio sienelės storiui teisėtumo.

Pirkimų techninių specifikacijų 4.2 skyriaus sąlyga nustato, kad vykdant vamzdynų rekonstravimą vietoje polimerizuotais vamzdžiais rangovas privalo vadovautis LST EN ISO 11296-4:2011 „Plastikinių vamzdynų sistemos beslėgio požeminio drenažo ir nuotakyno tinklams atnaujinti. 4 dalis. Vidinis aptaisymas vietoje polimerizuotais vamzdžiais“ (ISO 11296-4:2009, pataisyta 2010-06-01 versija)“ arba lygiaverčio standarto reikalavimais. Reikalingas vamzdžio sienelės vidutinis storis turi būti apskaičiuotas projektavimo metu, naudojant produkto (polimerizuojamo vamzdžio) gamintojų patvirtintas programas, tačiau bet kuriuo atveju polimerizuoto vamzdžio (galutinio produkto) sienelės storis privalo būti ne mažesnis kaip 2 procentai, skaičiuojant nuo rekonstruojamo vamzdžio vidaus diametro (apskaičiavimo pavyzdys D300 vidaus diametro skersmens esamo vamzdyno rekonstravimui: 300 * 2 proc. = 6 mm).

Byloje nėra ginčo, kad perkančioji organizacija Pirkimais siekiamai atlikti vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcijai pasirinko betranšėjines technologijas, kurias naudojant gaunami produktai – vamzdžiai, nėra pagal atitinkamus vamzdžių parametrus (skersmenį, sienelių storius, fizines savybes ir kt.) standartizuoti gaminiai, t. y. jie yra gaminami pagal kiekvieno užsakovo individualius poreikius ir planuojamo rekonstruoti, remontuoti ar atnaujinti vamzdyno susidėvėjimo laipsnį, pažeidimus, vamzdyno vietą, gylį ir kitus požymius; kad CIPP technologijomis pagaminti produktai (vamzdžiai) nėra įtraukti į reglamentuojamų statybos produktų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. D1-80, o tai reiškia, jog jų esminės charakteristikos teisės aktų lygmeniu Lietuvoje nereglamentuotos; kad tuo atveju, kai nacionalinė teisė nepateikia perkančiosios organizacijos pirkimuose pasirinktų technologijų norminio reglamentavimo, perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti pageidaujamas produkto charakteristikas ir nustatyti minimalius parametrus (VPĮ 25 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad numatyti rekonstruoti vamzdynai Šiaulių mieste įrengti dar 1937 m., šiuo metu vamzdynai naudojami jau daugiau kaip 80 metų, didžioji dalis jų yra pažeisti mechaniškai ir nesandarūs. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei įvertinus, kad rekonstruotas vamzdynas bus naudojamas kelias dešimtis metų, kad naudojant CIPP technologijas gaunami produktai – vamzdžiai, nėra pagal atitinkamus vamzdžių parametrus standartizuoti, teismas pagrįstai sprendė, jog perkančioji organizacija turėjo teisę Pirkimų techninėse specifikacijose nustatyti reikalavimą, užtikrinantį siekiamų įsigyti produktų – vamzdžių, kokybę. Norėdama pagrįsti, kad techninių specifikacijų sąlyga dėl privalomo polimerizuoto vamzdžio storio padės garantuoti produktų kokybės kriterijų, perkančioji organizacija į bylą pateikė Vokietijos mokslininkų parengtus ir publikuotus straipsnius apie sąlygas sėkmingai kanalizacijos vamzdžių renovacijai, kuriuose nurodyta, kad netinkamas vamzdžio sienelės storio parinkimas lemia įrengto vamzdžio patikimumo ir eksploatacijos problemas ateityje, kad plonai išmatuotas vamzdynas statinės perkrovos atveju išsikraipys ir nebefunkcionuos tinkamai. Nors skunde ieškovė apeliuoja, kad nurodytuose straipsniuose neteigiama, jog vien tik vamzdžio sienelės storis, neatsižvelgiant į kitas charakteristikas, užtikrina vamzdžio kokybę, teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai labiau patvirtina, nei paneigia perkančiosios organizacijos argumentus dėl vamzdžio sienelės reikšmingos įtakos jo kokybei (CPK 185 straipsnis). Nepaisant to, kad vamzdžio sienelės storis nėra vienintelis vamzdžio kokybę garantuojantis kriterijus, į bylą perkančiosios organizacijos pateikta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Vandentvarkos inžinerijos katedros vedėjo, eksperto M. R. nuomonė, kad vamzdžio sienelės storis yra vienas pagrindinių veiksnių, sąlygojančių ilgaamžę vamzdžio eksploataciją. Tokios pozicijos laikosi ir pačios apeliantės į bylą pateiktos nuomonės dėl reikalavimo vamzdžių sienelės storiui autorius – Technologijos mokslų srities daktaras, betranšėjų technologijų specialistas S. M., kartu pažymėdamas, kad ne tik vamzdžio sienelės storis, bet ir jo medžiaga yra vienas pagrindinių veiksnių, nulemiančių ilgaamžę vamzdžio eksploataciją. Kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad nors vamzdžio sienelės storis nėra vienintelis jo kokybę garantuojantis kriterijus, tačiau šis kriterijus yra vienas pagrindinių. Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, išskyrus įrodymais nepagrįstas apeliantės deklaracijas, jog ginčo techninių specifikacijų nuostata yra pritaikyta konkrečiam tiekėjui, kad iš visų galimų vamzdžio kokybę sąlygojančių kriterijų, perkančioji organizacija pasirinko būtent reikalavimą privalomam vamzdžio sienelės storiui ir šį kriterijų nustatė siekdama konkurenciją ribojančių ir tiekėjus diskriminuojančių tikslų. Priešingai, nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos nustatytą ginčo reikalavimą pateisina ne tik VPĮ 25 straipsnio pagrindu jai suteikta teisė pasirinkti pageidaujamas produkto charakteristikas ir nustatyti minimalius jo parametrus, bet ir į bylą pateikti įrodymai, kad šį reikalavimą ji nustatė pagrįstai.

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Apeliantė UAB „KRS“, nesutikdama su tokiu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, teigia, kad atsakovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti turėtų būti priteisiamos be PVM, nes vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu, PVM yra valstybės biudžetui tenkantis mokestis, kuris sugrįžta PVM mokėtojui, todėl UAB „Šiaulių vandenys“, apmokėdama PVM sąskaitose faktūrose nurodytą 21 proc. PVM, šių išlaidų realiai nepatiria.