Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „iTree Lietuva“ (buvęs pavadinimas „JMSYS“) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria buvo nutraukta civilinė byla Nr. 2-2062-390/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „iTree Lietuva“ ieškinį atsakovams viešajai įstaigai „Kauno technologijos universitetas“, uždarajai akcinei bendrovei „Affecto Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Ingenious IT“ dėl viešojo pirkimo konkurso sąlygų ir dalyvio teisių gynimo, sutarties pripažinimo niekine.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teisme 2012 m. birželio 4 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovo UAB „iTRee Lietuva“ (buvęs pavadinimas JMSYS) ieškinį atsakovams viešajai įstaigai „Kauno technologijos universitetas“, uždarajai akcinei bendrovei „Affecto Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Ingenious IT“ dėl viešojo pirkimo konkurso sąlygų ir dalyvio teisių gynimo, sutarties pripažinimo niekine.

Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla Nr. 2-2062-390/2012 dėl viešojo pirkimo konkurso (toliau – Konkursas arba Pirkimas) sąlygų ir dalyvio teisių gynimo, sutarties pripažinimo niekine, teisėtumo klausimas.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo VšĮ „Kauno technologijos universitetas“ (perkančioji organizacija) sprendimą, nurodytą 2012 m. gegužės 25 d. rašte Nr. VP-332, atmesti tiekėjo (ieškovo) pretenziją; panaikinti atsakovo VšĮ „Kauno technologijos universitetas“ sprendimą dėl Konkurso sąlygų patvirtinimo ir įpareigoti pakeisti Konkurso sąlygas; panaikinti visus po pasiūlymų pateikimo termino pasibaigimo su Konkurso vykdymu susijusius VšĮ „Kauno technologijos universitetas“ priimtus sprendimus dėl pasiūlymų nagrinėjimo ir vertinimo, tame tarpe sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo; pripažinti VšĮ „Kauno technologijos universitetas“ ir Konkurso laimėtojo ūkio subjektų grupės, sudarytos iš UAB „Ingenious IT“ ir UAB „Affecto Lietuva“, pasirašytą viešojo pirkimo sutartį niekine ir taikyti restituciją. Ieškovas įrodinėjo, jog Konkurso sąlygos pažeidė viešųjų pirkimų proporcingumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, skaidrumo principus, dirbtinai ribojo sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir diskriminavo potencialius tiekėjus bei suteikė nepagrįstą pranašumą konkrečiam tiekėjui. Nurodė, kad nepraleido termino pretenzijai pareikšti, kadangi tik nuo 2012 m. gegužės 16 d. rašto Nr. VP-320 (toliau – Raštas) išsiuntimo dienos suvokė interesų pažeidimo faktą.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas VšĮ „Kauno technologijos universitetas“ prašė bylą nutraukti, kadangi ieškovas nepasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, o jei teismas nuspręstų, kad ieškovas laikėsi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos - ieškinį atmesti. Nurodė, kad nustatytas pretenzijos pateikimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo dienos, kai tiekėjas priėmė kvietimą dalyvauti Pirkimo procedūrose, t.y. nuo Pirkimo dokumentų gavimo dienos. Todėl ieškovas, pateikdamas 2012 m. gegužės 24 d. pretenziją, praleido įstatymo nustatytą terminą. Be to, pretenzija buvo pateikta taip pat praleidus įstatyme nustatytą paklausimų pateikimo terminą.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas UAB „Affecto Lietuva“ prašė bylą nutraukti, o teismui nesutikus, kad egzistuoja pagrindas nutraukti bylą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neteisėtai savo teisę reikšti pretenziją sieja su perkančiosios organizacijos atsakymais į tiekėjų paklausimus, o ne su pirkimo sąlygų paskelbimu. Nurodė, kad ieškovas nesąžiningai siekia prailginti terminą pretenzijai ir, atitinkamai, ieškiniui reikšti, siedamas savo teisių pažeidimą su perkančiosios organizacijos Rašte pateiktais Konkurso sąlygų paaiškinimais. Pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos vykdytas Pirkimas buvo tarptautinis ir apie Pirkimo sąlygų skelbimą perkančioji organizacija neprivalėjo informuoti tiekėjų raštu.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas UAB „Ingenious IT“ prašė bylą nutraukti, o teismui nesutikus, kad egzistuoja pagrindas nutraukti bylą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nesilaikė termino pateikti perkančiajai organizacijai pretenziją dėl ginčo Konkurso sąlygų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nutarė civilinę bylą pagal ieškovo UAB „iTree Lietuva“ ieškinį atsakovams VšĮ „Kauno technologijos universitetas“, UAB „Affecto Lietuva“, UAB „Ingenious IT“ dėl viešojo pirkimo konkurso sąlygų ir dalyvio teisių gynimo, sutarties pripažinimo niekine, nutraukti.

Teismas nurodė, kad nebuvo pagrindo sutikti su ieškovo teigimu, kad terminas pretenzijai dėl Konkurso sąlygų pateikti turi būti skaičiuojamas nuo perkančiosios organizacijos Rašto, kuriame perkančioji organizacija pateikė Konkurso sąlygų paaiškinimus, išsiuntimo dienos. Nurodė, kad iš šio rašto turinio matyti, jog perkančioji organizacija, aiškindama Konkurso sąlygas, nekeitė pačių ginčo Konkurso sąlygų turinio. Pažymėjo, kad atsakovo UAB „Affecto Lietuva“ 2012 m. gegužės 2 d. paklausimo ir ieškovo pretenzijos identiškumas parodo, kad ieškovas dar iki perkančiosios organizacijos Rašto pateikimo galėjo ir turėjo numanyti ginčo Konkurso sąlygų galimą tiekėjo interesų pažeidimą. Nurodė, kad ieškovo argumentai, susiję su sužinojimu apie tariamą teisių pažeidimą, neturi teisinės reikšmės, nustatant termino pateikti pretenziją pradžią. Teismas sprendė, kad nuo 2012 m. gegužės 2 d. (nuo pirkimo dokumentų gavimo) turi būti skaičiuojamas 10 dienų terminas pretenzijai pateikti. Paskutine pretenzijos pateikimo diena laikė 2012 m. gegužės 14 d. (pirmadienį). Teismas padarė išvadą, kad ieškovo pretenzija perkančiajai organizacijai buvo pateikta praleidus įstatyme nustatytą pretenzijos pateikimo terminą. Konstatavo, kad ieškovas nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti, kad ieškovas UAB „iTree Lietuva“ nepažeidė išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui, įpareigojant jį nagrinėti bylą iš esmės. Atskirąjį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:

1. Terminų ginčo procedūrai inicijuoti skaičiavimo pradžia sietina ne su bet kuriais perkančiosios organizacijos veiksmais, o tik su tais, dėl kurių tiekėjas mano (suvokė) esantį ar būsimą jo teisėtų interesų pažeidimą. Todėl svarbus yra subjektyvus kriterijus, pripažįstamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartyje Nr. 3K-3-35/2009. Po šios nutarties sekę Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) pakeitimai, niekaip nepaneigia ir neįtakoja minėtos nutarties išaiškinimo tinkamumo nagrinėjamai bylai. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netiesiogiai pripažino subjektyvaus kriterijaus buvimo būtinybę, skaičiuodamas termino pretenzijai pateikti pradžią ne nuo Konkurso sąlygų paskelbimo, o nuo ieškovo atlikto veiksmo, t.y. priėmimo kvietimo dalyvauti organizuojamame viešajame pirkime.

2. Tik iš Rašte pateiktų Konkurso sąlygų paaiškinimų paaiškėjo galutinis Konkurso sąlygų turinys, perkančiosios organizacijos požiūris į jas ir, atitinkamai, ieškovo teisių pažeidimas, todėl ieškovo suvokimas dėl pažeistų jo teisių susiformavo tik gavus Raštą. Ieškovas ginčija tik tų Konkurso sąlygų teisėtumą ir pagrįstumą, dėl kurių turinio ir taikymo galutinę savo nuomonę Rašte išdėstė perkančioji organizacija.

3. Aplinkybę, jog paskelbtų Konkurso sąlygų turinys buvo neaiškus įrodo tai, kad, gavęs Raštą, atsakovas UAB „Affecto Lietuva“, suvokė Konkurso sąlygų turinį ir, dėl to supratęs, kad kai kuriuos Konkurso sąlygose numatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus gali patenkinti tik UAB „Ingenious IT“, pakeitė partnerį (ieškovą) ir pasiūlymą pateikė su UAB „Ingenious IT“. Be to, buvusių partnerių UAB „Affecto Lietuva“ paklausimo ir ieškovo pretenzijos identiškumas kaip tik ir parodo, kad nuo pat susipažinimo su Konkurso sąlygomis buvo neaiškus atitinkamų Konkurso sąlygų turinys ir perkančiosios organizacijos požiūris į jas.

4. Ieškovo nuomone, į bylą įtraukus atitinkamą išvadą teikiančią instituciją (Viešųjų pirkimų tarnybą), tokios institucijos išvadą yra būtina gauti visais bylai svarbiais atitinkamą išvadą teikiančios institucijos kompetencijos ribose esančiais klausimais. Todėl teismas negalėjo priimti skundžiamos nutarties, kol nebuvo gavęs Viešųjų pirkimų tarnybos išvados nagrinėjamu klausimu.

5. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir nepagrįstai nesivadovavo CPK 423⁸ straipsnio normomis, kurios suteikia teismui teisę, o tuo pačiu ir suponuoja teismo pareigą, viešųjų pirkimų ginčų bylose šalia šalių rungimosi principo prisiimti aktyvų vaidmenį, renkant įrodymus bei priimant sprendimus net ir dėl tokių reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti ieškinyje. Todėl net ir tuo atveju, jei kažko nepadarė ar netinkamai padarė vienas iš tiekėjų, tai automatiškai nedaro perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtais ir nepašalina teismo bei kitų institucijų pareigos išsiaiškinti galimus teisės aktų pažeidimus ir užtikrinti, kad viešasis pirkimas būtų vykdomas teisėtai, taip apsaugant viešąjį interesą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Affecto Lietuva“ prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1 . Atsižvelgiant į tai, kad Raštu perkančioji organizacija niekaip nekeitė Pirkimo sąlygų, ieškovo tariami teisių pažeidimai negalėjo paaiškėti tik gavus šį Raštą.

2. VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte imperatyviai įtvirtintas objektyvus momentas, nuo kada yra skaičiuojamas terminas pretenzijai ar ieškiniui reikšti - šis terminas yra skaičiuojamas nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos. Šiuo metu galiojanti minėto straipsnio redakcija nebesieja pretenzijos pateikimo termino su subjektyviuoju kriterijumi. Subjektyvaus termino pobūdžio nepagrindžia ir ieškovo nurodoma VPĮ 93 straipsnio 1 dalis, kadangi šioje normoje nėra nurodomas pretenzijų teikimo terminas ar momentas, nuo kada jis turi būti skaičiuojamas. Be to, subjektyvaus pobūdžio momentas negali būti siejamas su faktiniu ieškovo sužinojimu, o turi būti siejamas su momentu, kada apdairus asmuo galėjo ir turėjo sužinoti apie perkančiosios organizacijos sprendimą, t.y. Pirkimo sąlygų paskelbimo. Pažymėtina, kad ieškovas dar 2012 m. balandžio 27 d., t.y. 5 dienos iki kvietimo dalyvauti Pirkime priėmimo, jau buvo gerai išsianalizavęs Pirkimo sąlygas ir drauge su atsakovu UAB „Affecto Lietuva“ rengė paklausimus perkančiajai organizacijai.

3. Formuojant praktiką, kuomet terminas pretenzijoms dėl pirkimo sąlygų reikšti yra skaičiuojamas nuo kvietimo dalyvauti pirkime paskelbimo, tiekėjai imtų piktnaudžiauti tokia situacija ir priimtų kvietimus dalyvauti pirkimuose kuo vėliau, siekdami prasiilginti pretenzijų dėl pirkimo sąlygų pateikimo terminus.

4. Atsakovas pirmą kartą iš pateikto atskirojo skundo sužinojo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba tariamai buvo įtraukta į bylą kaip išvadą teikianti institucija. Atsakovui nėra žinoma, kad ieškovas būtų apskritai pareiškęs tokį prašymą gauti šios institucijos išvadą bet kuriame iš savo procesinių dokumentų. Priešingai – pats ieškovas savo ieškinyje nurodė, kad kompetentingų valstybės institucijų išvadą gauti byloje nėra būtinybės.

Atsakovai VšĮ „Kauno technologijos universitetas“ ir UAB „Ingenious IT“ atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai iš esmės panašūs į UAB „Affecto Lietuva“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus. Atsakovai nurodo, kad termino pradžia objektyviai nustatoma nuo to momento, kuomet rūpestingas asmuo turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, t.y. paskelbus Konkurso sąlygas viešai. Pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų, o savo poziciją grindžia deklaratyviais ir nepagrįstais teiginiais. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepadarė jokių proceso teisės normų pažeidimų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovo UAB „iTree Lietuva“ ieškinį atsakovams VšĮ „Kauno technologijos universitetas“, UAB „Affecto Lietuva“, UAB „Ingenious IT“ dėl viešojo pirkimo konkurso sąlygų ir dalyvio teisių gynimo, sutarties pripažinimo niekine, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Konstitucijos 30 str.). Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirstų kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, kreiptis į teismą. Teisminės gynybos prieinamumas savaime nereiškia, kad kiekvieno kreipimosi į teismą atveju turi būti pradėtas teismo procesas. Ieškinys bus priimtas ir civilinė byla iškelta tik tuo atveju, jei asmuo laikysis ir įstatymo nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Taigi teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kaip ir kiekviena subjektinė teisė, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civilinio, baudžiamojo ir administracinio proceso teisės normos, taip pat ir materialiųjų teisės šakų normos. Klausimus, susijusius su teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principu civiliniame procese, reglamentuoja CPK 5 straipsnio 1 dalis. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas pažeisti ar ginčijami. Be to, pagal šią teisės normą suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia, o būtent įstatymų nustatyta tvarka. Taigi šia (blanketine) teisės norma įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę suinteresuotų asmenų teisę kreiptis į teismą (šios teisės įgyvendinimo tvarką) reglamentuoti ir kitais įstatymais (CPK 1 str. 2 d.).

Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas, atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ), su viešaisiais pirkimais susijusiems ginčams taikytinos pirmiausiai VPĮ nuostatos, o kitų - bendrųjų - įstatymų nuostatos taikytinos tada, kai tam tikro viešojo pirkimo teisinio santykio nereguliuoja specialiosios normos arba kai pačiame VPĮ įtvirtintos nuorodos į kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2009).

Su viešaisiais pirkimais susijusių ginčų nagrinėjimo taisyklės yra įtvirtintos VPĮ V skyriuje. VPĮ 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, VPĮ V skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą. VPĮ 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausiai turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Pretenzijos pateikimas yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija.

VPĮ 94 straipsnis reglamentuoja pretenzijos pateikimo perkančiajai organizacijai terminus. Pagal VPĮ 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai :1) per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos; 2) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus.

Sprendžiant šios kategorijos ginčus, iškyla klausimas, ar nurodytas terminas pretenzijai pareikšti yra naikinamasis ar atnaujinamasis. Atnaujinamasis yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti atnaujinti. Taigi, VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino apibrėžimas kaip atnaujinamojo ar naikinamojo turi esminės reikšmės tiekėjui ginant galimai pažeistas teises. Siekiant nustatyti, kokios rūšies terminas yra apibrėžtas aptariamoje normoje, būtina įvertinti Europos Teisingumo teismo (toliau – ETT) jurisprudenciją viešųjų pirkimų teisės srityje. Pasisakydamas dėl nacionalinių teisės aktų nuostatų, kurios nustato terminus pretenzijai arba ieškiniui pareikšti, ypač, kai sprendžiamas klausimas yra susijęs su ankstyvojoje viešojo pirkimo stadijoje padarytais tiekėjo teisių pažeidimais, ETT konstatavo, kad tokie valstybės narės teisės aktai yra suderinami su Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teise ir efektyvumo principu, su sąlyga, kad taikant tokius teisės gynimą apribojančius terminus apskritai nepasidarytų neįmanoma arba iš esmės sunku taikyti tiekėjų teisės gynimo būdus, numatytus Europos Sąjungos teisėje (ETT byla C-470/99, Universale-Bau, [2002] E.C. R I-11617; ETT byla C-327/00, Santex, [2003] E. C. R I-1877). Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis formuojama ETT praktika, galima teigti, jog nors procesinių terminų, ribojančių tiekėjų teisių gynimą viešuosiuose pirkimuose, nustatymas nacionalinėje teisėje ir jų taikymas yra teisėtas pagal Europos Sąjungos direktyvas dėl tiekėjų teisių gynimo, tokie terminai negali būti taikomi, taip pat draudžiama atsisakyti nagrinėti tas pretenzijas ar ieškinius, kurie pateikiami nors ir praleidus nustatytus terminus, tačiau dėl nepakankamo žinojimo tiekėjas negalėjo inicijuoti savo teisių gynimo anksčiau. Teisėjų kolegija pažymi, jog įvertinus Lietuvos teismų formuojamą VPĮ 94 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, laikytina, kad VPĮ 94 straipsnyje numatyto termino atnaujinimas priklauso nuo subjektyvaus faktoriaus, t.y. nuo to, kiek, kada ir kokiomis aplinkybėmis tiekėjas sužinojo apie savo teisių pažeidimą viešųjų pirkimų procese. Tokia teismų išvada tiesiogiai įgyvendinama ETT formuojama praktika aukščiau nurodytose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis c. b. Nr. 2-2205/2012). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant pretenzijos pateikimo termino atnaujinimo klausimą, turi būti atsižvelgiama į kiekvieno asmens teisę teisme ginti tariamai pažeistas teises bei teisėtus interesus, o taip pat į viešąjį interesą, jog tokio pobūdžio pirkimai vyktų skaidriai, laikantis įstatymo reikalavimų ir kiek įmanoma būtų pašalintos abejonės dėl tokių pirkimų teisėtumo ( VPĮ 3 str.). Iš kitos pusės, privalu įvertinti tai, kad nustatant šiuos terminus siekiama, jog viešieji pirkimai vyktų kiek galima operatyviau, ekonomiškiau, o asmuo, nesutinkantis su perkančiosios organizacijos sprendimais, savo teisėmis naudotųsi sąžiningai, neturėtų galimybės vilkinti proceso ir pan.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas VšĮ „Kauno technologijos universitetas“ atviro konkurso būdu vykdė „Finansų valdymo ir buhalterinės apskaitos bei Žmogiškųjų išteklių valdymo posistemių programinės įrangos diegimo ir naudotojų mokymo paslaugų“ pirkimą. Skelbimas apie pirkimą buvo paskelbtas 2012 m. balandžio 19 d. informaciniame portale www.cvpp.lt bei ES oficialiajame leidinyje TED (t. 2, b.l. 117-120). Ieškovas UAB „iTree Lietuva“ 2012 m. gegužės 2 d. priėmė kvietimą dalyvauti pirkime. Atsakovas UAB „Affecto Lietuva“ kvietimą dalyvauti pirkime priėmė 2012 m. balandžio 20 d. pažymėtina, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Affecto Lietuva“ pasirašė ketinimo protokolą ir įsipareigojo veikti kartu dalyvaujant konkurse (ketinimų protokolo 1.4 p.). Atsakovas UAB „Affecto Lietuva“ 2012 m. gegužės 2 d. pateikė perkančiajai organizacijai prašymą paaiškinti/patikslinti konkurso sąlygas (t. 2, b.l. 117). 2012 m. gegužės 16 d. perkančioji organizacija raštu Nr. VP-320 pateikė Konkursų sąlygų paaiškinimus. 2012 m. gegužės 24 d. ieškovė pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai (t. 1, b.l. 139-146). Perkančioji organizacija 2012-05-25 raštu Nr. VP-332 atmetė UAB „iTree Lietuva“ pretenziją, kadangi ši pateikta praleidus VPĮ nustatytą pretenzijos pateikimo terminą ir pretenzijos nenagrinėjo (t. 1, b.l. 148-149).

Nors VPĮ tiesiogiai nėra nurodyta, ar pretenzijos pateikimo termino eigos pradžia sietina ir su subjektyviuoju kriterijumi, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, pretenzijos pateikimo termino pradžios dienos nustatymas – fakto klausimas, kurį teismai sprendžia pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-170/2012). Iš sisteminės VPĮ 93 ir 94 straipsnių analizės darytina išvada, kad numatyti pretenzijos pateikimo terminai yra ne tik objektyvaus, bet ir subjektyvaus pobūdžio, nes jo pradžią gali nulemti net tik pareiga sužinoti, bet ir sužinojimo data, kuri ne visada sutampa su objektyvia galimybe sužinoti (pvz., nuo viešojo pirkimo konkurso paskelbimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos mėn. 29 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. A-3; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio mėn. 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011). Pažymėtina, kad tam, kad subjektas kreiptųsi dėl savo tariamai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo, visų pirma jis turi suvokti, kad jo teisės ir teisėti interesai tariamai buvo pažeisti (subjektyvusis kriterijus), tad ir šiuo atveju, tiekėjas pretenziją perkančiajai organizacijai teiks tik suvokęs, jog jo teisės ir teisėti interesai yra tariamai pažeisti. Įgyvendinant skaidrumo principą, įstatymų leidėjas perkančiajai organizacijai numato tam tikrus imperatyvius įpareigojimus, pavyzdžiui, VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 15 punktas įpareigoja perkančiąją organizaciją pirkimo dokumentuose nurodyti būdus, kuriais tiekėjai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkančioji organizacija ketina rengti dėl to susitikimą su tiekėjais, taip pat būdai, kuriais perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas perkančioji organizacija savo pirkimo dokumentuose nurodė, kad pirkimo dokumentai gali būti paaiškinami, patikslinami tiekėjų iniciatyva, jiems kreipiantis į perkančiąją organizaciją ne vėliau kaip likus 8 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (t. 1, b.l. 46-47). Tiekėjo teisė kreiptis į perkančiąja organizaciją su prašymu paaiškinti pirkimo dokumentų reikalavimus yra tiekėjo teisių įgyvendinimo ir gynimo būdas, kuriuo tiekėjas naudojasi laikydamasis teisės aktuose ir pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų ir tvarkos. Taigi, tuo atveju, jei pirkimo dokumentuose yra neaiškumų, tiekėjas turi teisę kreiptis į perkančiąją organizaciją su prašymu paaiškinti pirkimo dokumentus ar suteikti jam trūkstamą informaciją. Jei tiekėjas mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos perkančiosios organizacijos priimamais sprendimais ir tiekėjas siekia ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus, atliktus iki pirkimo sutarties sudarymo, tiekėjas turi perkančiajai organizacijai pateikti pretenziją, o toks pretenzijos pateikimas yra laikomas būtina sąlyga siekiant pasinaudoti ikiteisminiu savo teisių gynimo būdu (VPĮ 93 straipsnio 3 dalis); tuo atveju, kai tiekėjas pasinaudoja ikiteismine savo teisių gynimo procedūra ir jo pretenzija nėra patenkinama, tiekėjas turi teisę perkančiosios organizacijos veiksmus skųsti teismui. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad perkančiosios organizacijos paaiškinimai yra kvalifikuotini kaip sudėtinė pirkimo dokumentų dalis. Patikslinimas turėtų būti toks, kad jis iš esmės nekeistų pagrindinių pirkimo sąlygų. Tikslinimas negalėtų reikšti bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų pirkimo objektui pakeitimo, iš esmės keičiančio tiekėjų padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos mėn. 29 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. A-3; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009, 2011 m. lapkričio mėn. 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartis c. b. Nr. 2A-1089/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis c. b. Nr. 2A-2179/2012).

Pirkimo procedūrų vykdymo metu tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Affecto Lietuva“ vyko derybos dėl bendro dalyvavimo pirkime. 2012 m. balandžio 27 d. buvo pasirašytas ketinimų protokolas Nr. 187, kuriuo ieškovas ir atsakovas UAB „Affecto Lietuva“ įsipareigojo kooperuodami savo turtą, žmogiškuosius išteklius ir kitokius resursus, žinias bei patirtį, veikti kartu dalyvaujant konkurse (ketinimų protokolo 1.4 p.). Atsakovas UAB „Affecto Lietuva“ 2012 m. gegužės 2 d. pateikė perkančiajai organizacijai prašymą paaiškinti/patikslinti konkurso sąlygas (t. 2, b.l. 117). Taigi, ne tik ieškovui, bet ir atsakovui UAB „Affecto Lietuva“, pirkimo dokumentuose pateiktos sąlygos buvo neaiškios, netikslios. Ieškovas, susipažinęs su perkančiosios organizacijos pateiktu pirkimo sąlygų paaiškinimu, kuriuo galimai pirkimo sąlygos buvo papildomai detalizuotos, suvokė apie savo tariamų teisių bei teisėtų interesų pažeidimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui jas tvirtinti (išskyrus atvejus, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis) tais atvejais, kai pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (atlikta vokų su tiekėjų pasiūlymais susipažinimo procedūra, perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas sužinojo ar turėjo sužinoti (pirkimo sąlygų viešas paskelbimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3-3K-436/2011). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, ieškovas iš karto aktyviai ėmė ginti savo tariamai pažeistas teises ir teisėtus interesus, t.y. jau pradinėje viešųjų pirkimų procedūrų stadijoje, dar nepasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Toks ieškovo (apelianto) subjektinių teisių gynimas pripažintinas nuosekliu. Pažymėtina, kad tikėtina, jog gali susiklostyti tokia situacija, jog perkančiosios organizacijos pateikti pirkimų dokumentai gali būti neišsamūs, reikalaujantys patikslinimo ar paaiškinimo. Kiekvienas tiekėjas (subjektas) pirkimo sąlygas, gali traktuoti, suvokti skirtingai, todėl įgyvendindami vieną iš teisių gynimo būdų, turi teisę kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl išaiškinimo, kuri pirkimo sąlygas gali patikslinti, sukonkretinti.

Įvertinus ieškovo veiksmų operatyvumą ir subjektinių teisių gynimo nuoseklumą bei byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas pagrįstai teigia, kad terminas pretenzijai pateikti turėjo būti skaičiuojamas nuo 2012 m. gegužės 16 d., t.y. nuo perkančios organizacijos paaiškinimų pateikimo, nes būtent tuomet, susipažinęs su pateiktais paaiškinimais ir suvokė apie savo tariamų teisių bei teisėtų interesų pažeidimą. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju, turi būti taikomas VPĮ 94 str. 1 d. 2 p. numatytas pretenzijos pateikimo terminas, kuris numato, kad: tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai per 10 dienų nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, todėl paskutinė pretenzijos pateikimo diena būtų 2012 m. gegužės 26 d. (šeštadienis, ne darbo diena), taigi paskutinė pretenzijos pateikimo diena laikytina 2012 m. gegužės 28 d. (CK 1.121 str. 2 d.). Kaip minėta perkančiosios organizacijos pateikti paaiškinimai yra sudėtinė pirkimo dokumentų dalis. Todėl 2012 m. gegužės 16 d. pateikti perkančiosios organizacijos VĮ „Kauno technologijos universitetas“ paaiškinimai pripažintini VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu sprendimu, nuo kurio priėmimo dienos yra skaičiuojamas terminas pretenzijai pateikti (objektyvusis kriterijus). Taigi, šiuo atveju, objektyvusis ir subjektyvusis kriterijai, sprendžiant pretenzijos pateikimo termino pradžios dienos nustatymą, sutapo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina atsakovo (perkančiosios organizacijos) teisę spręsti, ar tiekėjo pretenzija atitinka reikalavimus, ar ji priimtina ir ar nagrinėtina iš esmės, taip pat teisė spręsti dėl pretenzijos pateikimo termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3-3K-35/2009). Bylos aplinkybė, kad atsakovas (perkančioji organizacija) priėmė ir neišnagrinėjo ieškovo pretenzijos, nes ji atsakovui buvo pateikta praleidus pretenzijos pateikimo terminą, reiškia ir tai, kad pretenzijos pateikimo termino perkančioji organizacija neatnaujino. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-35/2009).

Taip pat pažymėtina, kad CPK 423² straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teismo tvarka, tiekėjas gali kreiptis į teismą, pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimti sprendimu atisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Teismas pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas civilinę bylą, netinkamai įvertino ieškovo (apelianto) realias galimybes laikytis išankstinės įstatymo nustatytos ikiteisminės tvarkos, netinkamai išaiškino teisės normas, reglamentuojančias pretenzijų pateikimo terminus, trukmę, eigos pradžią ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis naikinama ir byla pirmosios instancijos teismui perduotina nagrinėti iš esmės (CPK 329 str. 1 d. ir 338 str., 337 str. 1 d. 3 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 323 straipsniu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir bylą pagal ieškovo UAB „iTree Lietuva“ ieškinį atsakovams VšĮ „Kauno technologijos universitetas“, UAB „Affecto Lietuva“, UAB „Ingenious IT“ dėl viešojo pirkimo konkurso sąlygų ir dalyvio teisių gynimo, sutarties pripažinimo niekine, pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš esmės.