Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, 2-15281-1006/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-10-28
Bylos Nr.: 2-15281-1006/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-10735-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Justė Kliučinskienė
Ieškovas: V. L.
Atsakovas: A. A.
Advokatai: Dovydas Raišutis

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2-15281-1006/2022Teisminio proceso Nr.2-68-3-10735-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos:2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022m. spalio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė,sekretoriaujant Audronei Glambienei,

dalyvaujant ieškovei V. L., atsakovui A. A., atsakovo atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui,

nedalyvaujant išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. patikslintą ieškinį atsakovui A. A. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bei atsakovo A. A. patikslintą priešieškinį ieškovei V. L., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė V. L. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui A. A. (toliau – atsakovas), kuriuo prašo: 1) dukros S. A. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo dukros S. A. po 340 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės; 3) nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su dukra S. A.: a) vaikas bendrauja su tėvu kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val. (termino pradžią skaičiuoti nuo pirmo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos); b) tėvas pasirūpina vaiko pasiėmimu ir atvežimu; c) vaiko pasiėmimo vieta ir vaiko atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta arba vaiko ugdymo įstaiga. Tėvas gali vaiką nuvesti arba parvesti vaiką į namus iš vaiko lankomų būrelių (futbolo, baseino ir kt.); d) tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, bet tėvas negali vaiko pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų vaiko bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita; e) tėvas privalo informuoti motiną apie numatomas su vaiku veiklos pobūdį, kad motina galėtų vaiką tinkamai parengti; f) motina pateikia reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu; g) jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinų aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai informuoti kitą iš tėvų ne vėliau kaip prieš 48 val., o jei numatomas tėvo ir vaiko nebendravimo laikotarpis ilgesnis nei savaitė – įspėti prieš 7 dienas; h) visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; j) vaikui susirgus, tėvas privalo informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats vaiką pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai; k) tėvas ir motina įsipareigoja, kad vienas kitą informuos apie vaiko sveikatos būklę, mokslo pasiekimus, gyvenimo įvykius, pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes, išskyrus tuos atvejus, kai tėvas ir motina gali patys gauti tokią informaciją; l) nustatyta bendravimo su tėvu tvarka yra vykdoma tik vaikui neprieštaraujant susitikti su tėvu; 4) priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai S. A. iš atsakovo mokant po 220 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir laikinąsias apsaugos priemones pritaikė.

Šalies argumentai

3. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) ne santuokoje gimė dukra S. A. Dukra visą šį laiką gyvena su ieškove, ieškovė ja rūpinasi, auklėja bei pagal savo išgales materialiai išlaiko. Pažymi, kad teismai, spręsdami ginčą tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi jį išspręsti iš esmės ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kadangi vaiko teisė ir interesas yra turėti nuolatinę gyvenamąją vietą. Nenustačius gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų vaiko interesai gali būti pažeisti, kadangi nesant tarp tėvų susitarimo galimi tolimesni ginčai, kurių metu vaiką gali supti traumuojanti, psichologiškai neigiamai veikianti aplinka. Dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes nepaisant atsakovo materialinio stabilumo, iškyla vaiko auklėjimo bei lavinimo problemos. Dukra nuolat, jau ilgą laiką gyvena tik su ieškove. Dukrai gyvenant kartu su atsakovu, neišvengiamai kils problemos dėl vaiko tinkamo auklėjimo, moralinės charakteristikos ir prioritetų įdiegimo vaikų asmenybei. Atsakovas nesugebės sudaryti palankių sąlygų vaikui harmoningai vystytis ir neparengs jo tinkamai savarankiškam gyvenimui visuomenėje, kadangi vaiko auklėjimu ir priežiūra užsiėmė tik viena ieškovė, o vaiko tėvas tame nedalyvavo. Tokio amžiaus vaikui ypatingai reikalingas dėmesys ir saugumo jausmas, o tarp ieškovės ir dukters egzistuoja stiprus biologinis ryšys. Dukra šiuo metu gyvena su ieškove, todėl vaiko atskyrimas nuo mamos sukeltų vaikui fizinį ir psichologinį diskomfortą, stresą. Ieškovė pažymi, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta, pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas išlaikymo vaikui nemoka ir šiuo metu vaiko išlaikymui yra susidaręs įsiskolinimas. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 str. 1 d. yra įtvirtinta nuostata, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kadangi, atsakovas šios įstatyme numatytos pareigos nevykdo, todėl iš jo išlaikymas turi būti priteistas teismine tvarka. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Bendrieji vaiko poreikiai – tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius. Vidutinė suma reikalinga vaiko išlaikymui per mėnesį yra apie 680 Eur, tai patvirtina pateikta vaiko poreikių lentelė. Ieškovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, pagal savo išgales vaiko išlaikymui per mėnesį gali skirti po 340 Eur. Kadangi atsakovas yra darbingas, todėl vaiko išlaikymui kas mėnesį taip pat galėtų skirti po 340 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų). CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis). Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). CK 170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Ieškovė mano, kad jos prašoma patvirtinti nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarka atsitinka tiek nepilnamečio vaiko, tiek atsakovo interesus ir yra tinkamiausia vaiko atžvilgiu.

4. 2022 m. liepos 19 d. teismas priėmė atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei, kuriuo atsakovas prašo: 1) ieškovės patikslintą ieškinį atmesti; 2) nustatyti nepilnametės dukros S. A. gyvenamąją vieta su atsakovu; 3) priteisti iš ieškovės dukros S. A. išlaikymui po 200 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės; 4) nustatyti ieškovės bendravimo tvarką su dukra S. A.: a) A. A. gyvena kartu su dukra S. A. keturias einamąsias dienas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo šioje byloje dienos, po keturių dienų A. A. gyvenimo, kitas keturias po to sekančias dienas su dukra S. A. gyvena su mama V. L.. Vaikas iš Vaiko gyvenamosios vietos paimamas 18 val. ir grąžinamas išvakarėse iki 18 val. į vaiko gyvenamąją vietą ir / arba į vieno iš tėvų gyvenamąją vietą pagal nurodytą dienų pasiskirstymą; b) Tėvai vienas kitam privalo pranešti apie negalėjimą bendrauti su Vaiku nustatytu laiku, informuojant vienas kitą iš anksto (ne vėliau kaip prieš 1 dieną) elektroniniu paštu, telefonu, SMS žinute. Tokiu atveju Vaikui pasiliekant papildomas dienas pas vieną iš tėvų, kitas iš tėvų gali būti su Vaiku keturias dienas ir grafikas lieka toks pats - keturios dienos pas A. A. ir keturios dienos pas V. L. (dienos nekompensuojamos dėl buvimo ilgiau) ; c) A. A. didžiąsias metų šventes (Šv. Kalėdos ir Šv. Velykos - neporiniais metais), V. L. didžiąsias metų šventes (Šv. Kalėdos ir Šv. Velykos - poriniais metais) praleidžia kartu su dukra S. A.; d) Švenčiant dukros S. A. gimimo dieną, abi šalys derina tarpusavyje konkrečią dieną, laiką ir vietą ir gimtadienį švenčia šalių susitarimu; e) A. A. pasiima dukrą S. A. iš V. L. gyvenamos vietos kiekvienų metų tėvo dieną 10:00 val. ir tą pačią dieną, 19:00 val. pristato sūnų motinai į jos gyvenamą vietą (tuo atveju, jeigu bendravimo dienos nesutampa); f) V. L. pasiima dukrą S. A. iš A. A. gyvenamos vietos kiekvienų metų motinos dieną 10:00 val. ir tą pačią dieną, 19:00 val. pristato dukrą tėvui į jo gyvenamą vietą (tuo atveju, jeigu bendravimo dienos nesutampa); g) A. A. ir V. L. 14 dienų, jų kasmetinių vasaros atostogų metu, praleidžia kartu su dukra S. A., neribojant teisės atostogauti ir užsienio šalyse. Tikslų atostogų laiką ir vietą A. A. ir V. L. privalo iš anksto suderinti tarpusavyje ir vaiko bendrojo ugdymo įstaigos lankymo grafiku; h) A. A. informuoja V. L. savalaikiai telefonu apie dukros S. A. sveikatos stovį, V. L. informuoja A. A. savalaikiai telefonu apie dukros S. A. sveikatos stovį, jei ji serga, abi šalys laikantis protingumo kriterijų, orientuojantis į gydytojo nurodymus , laikinai , kol dukra pasveiks, bendravimo tvarką vykdo taip, kad nepažeistų dukros sveikatos stovio; 5) priteisti iš V. L., visas A. A. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

5. Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad nesutinka su ieškovės ieškiniu ir prašo jo netenkinti. Pažymi, kad santykiai tarp atsakovo ir dukters yra labai geri, dukra didžiąją dalį vaikystės gyveno su atsakovu, atsakovas su dukra praleidžia daug laiko ir tarp jų yra stiprus ryšys. Atsakovo nuomonė jo suteikiamos gyvenimo sąlygos vaikui yra daug geresnės ir dukra yra prie jų pripratusi, todėl didelio psichologinio šuolio nustačius dukters gyvenamąją vietą su atsakovu nebus. Atsakovas sutinka su ieškove, kad dukrai yra reikalingas išlaikymas, tačiau skirti vaikui 340 Eur finansinių galimybių neturėtų, kadangi šiuo metu uždirba apie 500 Eur į rankas (panašiai kaip ieškovė). Atsakovas nurodo, kad skiriamas 200 Eur išlaikymas vaikui būtų tinkamas, juo labiau, kad ieškovė kas mėnesį gauna po 73,50 Eur išmokas vaikui, todėl jos taip pat įtrauktinos į vaikui skiriamų lėšų sumą. Pažymi, kad tuo atveju, jei dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, tuomet jis prašo priteisti iš ieškovės nepilnametės dukters išlaikymui po 200 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodo, kad Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėti, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Ieškovė ieškinyje nurodo ir pateikia savo siūlomą bendravimo tvarką, su kuria atsakovas nesutinka ir siūlo savo bendravimo tvarką, kuris yra atsakovo nuomone tinkama tiek tuo atveju, jeigu vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, tiek su ieškove. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka gerokai apriboja atsakovo lankymo galimybes, kadangi su vaiku galėtų matytis tik kas antrą savaitgalį, nesuteikiant galimybės atsakovui matytis su vaikui nė vieną darbo dieną, ko pasėkoje būtų gerokai suvaržytos teisės atsakovo. Atsakovo ryšys su vaiku yra labai stiprus ir tarp ieškovės ir atsakovo daugiau nei prieš pusę metų buvo sutarta, kad su vaiku abu matosi kas 4 dienas, t. y. 4 dienas vaikas praleidžia su ieškove, o kitas 4 su atsakovu ir tarp šalių tokia bendravimo tvarka yra nusistovėjusi ir atsakovo nuomone turi būti patvirtinta teismo.

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadas dėl ieškovės pareikšto patikslinto ieškinio bei atsakovo pateikto patikslinto priešieškinio, kuriose nurodė, kad šeima Tarnybai žinoma nuo (duomenys neskelbtini), ieškovė į Skyrių kreipėsi raštu dėl nesutarimų su skyrium gyvenančiu atsakovu dėl bendravimo tvarkos. Moteris rašte pažymėjo, kad vaiko tėvas netinkamai vykdo savo kaip tėvo valdžią, t. y. nenori, kad vaikas lankytų ugdymo įstaigą. Skyriaus specialistai reagavo į gautą pranešimą pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme 36 straipsnyje nustatyta tvarka. Skyriaus atstovė apsilankė ieškovės gyvenamoje vietoje, kur vaiko padėtis šeimoje buvo įvertinta remiantis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; nors vaiko teisių pažeidimai nebuvo nustatyti, tačiau buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Nuo (duomenys neskelbtini) šeimai taikoma atvejo vadyba BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centre, kur atvejo vadybininkė sudarė pagalbos šeimai planą, kurio ir tikslų siekia vykdydami rekomendacinio pobūdžio uždavinius iki šiol. Pažymi, kad vaiko tėvas nevykdė rekomendacijos užsiregistruoti ir lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo grupės užsiėmimus, taip pat abi bylos šalys nesikreipė į specialistus, teikiančius pagalbą dėl tarpusavio santykių ir jų problemoms spręsti ar individualioms konsultacijoms. Tarnyba pažymi, kad nors tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamosiose vietose yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi nepilnametei dukrai, tačiau atsižvelgus į vaiko amžių, galimai stiprų motinos ir vaiko stiprų psichosocialinį tarpusavio ryšį ir į tai, kad vaikas iki šiol gyveno su motina, mano, kad visgi vaiko interesus labiau atitiktų S. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Atkreipia dėmesį, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kurios metu skyrium gyvenantis tėvas su vaiku turėtų teisę ir pareigą bendrauti tik kas antrą savaitgalį yra pažeidžianti vaiko interesus su kiekvienu iš tėvų praleisti vienodą jo laiko dalį, kurio metu juo abu tėvai rūpintųsi, ugdytų - augintų; be kita ko ieškovės minėtas reikalavimas pažeidžia lygiateisiškumo principą. Taip pat 3.5 ir 3.6 patikslinto ieškinio reikalavimų punktai yra galimai pertekliniai ir neatitinka lygiateisiškumo principo. Ieškovė 3.5 punkte prašo nustatyti atsakovui pareigą, kuria jis kaskart paimant vaiką turėtų pateikti informaciją ir apie jo paties asmeninį gyvenimą. Mano, kad 3.9 punkto reikalavimas neatitinka lygiateisiškumo principo taip pat. Paaiškina, kad vis dėlto net ir vaiko ligos atveju skyrium gyvenantis tėvas, tinkamai įgyvendinantis tėvo valdžią privalo pasirūpinti vaiko sveikata (tiek fizine, tiek psichine) ir esant būtinybei pats priimti sprendimą dėl veiksmų atlikimo dėl būtinybės kreiptis į specialistus dėl vaiko galimo ambulatorinio gydymo ar jo gabenimo į gydymo įstaigą. Likę nepaminėti prašomos nustatyti bendravimo tvarkos punktai neprieštarauja vaiko teisėms ir jo interesams. Tarnyba mano, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams, o ją šalims vykdant, nebūtų pažeistos S. (vaiko) teisės. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad atsakovo prašoma teismo priteisti vaikui po 200 Eur/mėn. suma galėtų patenkinti tik būtiniausius kasdieninius S. poreikius, o ieškovės prašoma priteisti vaikui 340 Eur suma galėtų patenkinti ne tik būtiniausius kasdieninius, tačiau ir papildomus S. poreikius.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

7. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Ieškovė taip pat teismo posėdžio metu pareiškė, kad sutinka jog prašomas priteisti išlaikymo dydis iš atsakovo dukrai būtų sumažintas iki 200 Eur. Taip pat pažymėjo, kad atsižvelgdama į tai, jog atsakovas nori daugiau matytis su dukra, sutinka ir prašo, kad nustatant bendravo tvarką tarp atsakovo ir nepilnametės dukros, būtų nustatyta, jog atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja kiekvieną savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val. Paaiškino, jog nenori, kad dukra būtų su atsakovu darbo dienomis, kadangi atsakovas, kai išpuola jo laikas būti su dukra darbo dienomis, dažniausiai neveda dukters į darželį, ko pasėkoje vaikui yra sutrikdoma jo dienotvarkė, nusistovėjęs dienos rėžimas. Vaikas taip pat yra nuolatos nuteikinėjamas prieš motiną, nuolat lepinamas ir dukrai grįžus iš atsakovo, ieškovei sunku su ja susikalbėti, mergaitė jos neklauso. Taip pat paaiškino aplinkybes apie bendrą gyvenimą kartu atsakovu, priežastis kodėl nebegyvena ir neaugina dukters kartu.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo posėdžio metu atsakovas ir atsakovo ieškovas palaikė priešieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškovės ieškinį atmesti ir patenkinti priešieškinio reikalavimus. Paaiškino, jog didžiausias nesutarimas su ieškove yra dėl bendravimo tvarkos su dukra. Patvirtino, kad retkarčiais dukters nevesdavo darželį, nes norėdavo praleisti daugiau laiko kartu. Tačiau pažymėjo, kad jeigu būtų nustatyta jo siūloma bendravimo tvarka, jis įsipareigotų dukrą vesti į darželį. Mano, kad iki šiol galiojusi bendravimo tvarka, kuri buvo sutarta bendradarbiaujant Tarnybai, kai atsakovas su dukra būna kas 4 dienas, geriausiai atitinka ne tik dukters interesus bei ir ieškovės su atsakovu interesus, kadangi šalys su dukra bendrauja 50/50 proc. principu. Paaiškino, jog šiuo metu nedirba, yra bedarbis. Iš darbo išėjo savo noru, nes buvo mažas atlyginimas. Šiuo metu intensyviai ieško darbo ir planuoja pradėti savo verslą (kloti trinkeles, gal būt prekiauti automobiliais). Atsakovas taip pat papildomai paaiškino, kad labai myli savo dukrą, nori su ja bendrauti ir dalyvauti jos gyvenime.

9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai į teismo posėdį, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės, neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimą buvo informuotas tinkamai, prašymo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) V. L. ir atsakovui A. A. gimė dukra S. A. ((duomenys neskelbtini) Gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini); 1 t., b. l. 7). Ginčo šalys jokio nekilnojamojo turto neturi (1 t., b. l. 10, 32-37, 116). Ieškovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (1t., b. l. 9), o atsakovo vardu yra registruotos aštuonios transporto priemonės (1 t., b. l. 113-115, 123-124). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai šeima yra žinoma nuo (duomenys neskelbtini), kai ieškovė į Tarnybą kreipėsi raštu dėl nesutarimų su skyrium gyvenančiu atsakovu dėl bendravimo tvarkos (1 t., b. l. 53-91). Tarnyba neturi pagrindo nesutikti nei su ieškinio, nei su priešieškinio reikalavimais (1 t., b. l. 92-99, 159-161).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

11. Galiojantis šeimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams pirmumo teisę prieš kitus asmenis spręsti visus su jų vaikų auklėjimu ir priežiūra susijusius klausimus (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Jie sprendžiami tėvų bendru sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesutaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Šios taisyklės taikytinos ir tada, kai tėvai gyvena skyriumi ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnamečiai vaikai (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Siekiant nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų jo interesus, būtina nustatyti reikšmingų aplinkybių visumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, kuriose sprendė su vaikų interesų užtikrinimu susijusius klausimus, teismų sprendimų pagrįstumą vertino atsižvelgdamas į tai, ar jie atliko išsamų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėjo daugumą faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atliko proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir viso teismo proceso metu rūpinosi, kad būtų priimtas vaikui geriausias sprendimas (Neulingerand Shuruk, no. 41615/07, 6 July 2010, § 139).

12. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

13. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Pažymėtina, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

14. Reikšmingos ginčui byloje išspręsti aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

15. Remiantis bylos duomenimis, šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. A. Tarp šalių yra ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekviena iš ginčo šalių prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja. Šalys tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad gimus dukrai, ginčo šalys gyveno kartu, tačiau vėliau tėvams pradėjus gyventi atskirai, vaikas liko su motina ir gyvena su ja iki šiol. Ieškovė su dukra gyvena kartu savo motinai priklausančiame bute. Ieškovė užtikrina nepilnamečiui vaikui jo teisę į gyvenamąjį būstą, byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, jog ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas nurodytoje dalyje. Bylos duomenimis, ieškovė stengiasi bei imasi priemonių, kad vaikas augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje. Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko S. A. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes tokio amžiaus vaikui ypatingai reikalingas dėmesys ir saugumo jausmas, o tarp ieškovės ir dukters egzistuoja stiprus biologinis ryšys, vaiko atskyrimas nuo mamos sukeltų vaikui fizinį ir psichologinį diskomfortą, stresą. Atsakovas taip pat prašo nustatyti dukros gyvenamąją vietą su juo, nes santykiai tarp atsakovo ir dukters yra labai geri, dukra didžiąją dalį vaikystės gyveno su atsakovu, atsakovas su dukra praleidžia daug laiko ir tarp jų yra stiprus ryšys, atsakovo suteikiamos gyvenimo sąlygos vaikui yra daug geresnės ir dukra yra prie jų pripratusi, todėl didelio psichologinio šuolio nustačius dukters gyvenamąją vietą su atsakovu nebus. Teismas pažymi, kad atsakovas gyvena nuomojamame bute, kuriame yra tinkamos ir saugios sąlygos gyventi vaikui. Byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, jog atsakovas netinkamai vykdytų savo pareigas. Pažymėtina, kad remiantis Tarnybos pateiktu (duomenys neskelbtini) vaiko nuomonės išklausymo aktu, šalių dukra išsakė poziciją, kad jai patinka būti tiek su mama, tiek su tėčiu.

16. Teismas pažymi, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t. Remiantis vaiko teisių apsaugos institucijos išvadomis, abu tėvai gali sudaryti vaikui pakankamai geras sąlygas gyventi, saugią ir stabilią aplinką. Institucijos išvados atitinka bylos duomenis, šalių paaiškinimus. Tačiau Tarnyba išvadoje pažymi, kad atsižvelgus į vaiko amžių, galimai stiprų motinos ir vaiko stiprų psichosocialinį tarpusavio ryšį ir į tai, kad vaikas iki šiol gyveno su motina, mano, kad visgi vaiko interesus labiau atitiktų S. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove.

17. Teismo, nuomone, įvertinus bylos faktines aplinkybes, kad nėra jokių įrodymų byloje, jog ieškovė kaip nepilnametės dukters motina netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas vaiko atžvilgiu, jog vaikas visą laiką nepertraukiamai gyvena kartu su mama, kuri vaiku rūpinasi, jį prižiūri ir išlaiko, deda visas pastangas tinkamam vaiko auklėjimui, lavinimui, pasaulėžiūros plėtimui, sudaro sąlygas atsakovui kaip tėvui bendrauti su vaiku, jog pati šalių nepilnametė dukra Tarnybos atstovams lankantis namuose paaiškino, kad jai patinka būti tiek su ieškove, tiek su atsakovu, kad vaikas yra prisirišęs prie mamos, nes yra susiformavęs pastovus emocinis ryšys, kad aplinkos keitimas vaikui galimai padarytų tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukeltų emocinių išgyvenimų - nepilnamečio vaiko S. A. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina – ieškove (CPK 178 straipsnis).

18. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės argumentai, kad dukrai gyvenant kartu su atsakovu, neišvengiamai kils problemos dėl vaiko tinkamo auklėjimo, moralinės charakteristikos ir prioritetų įdiegimo vaikų asmenybei, kad atsakovas nesugebės sudaryti palankių sąlygų vaikui harmoningai vystytis ir neparengs jo tinkamai savarankiškam gyvenimui visuomenėje, kadangi vaiko auklėjimu ir priežiūra užsiėmė tik viena ieškovė, o vaiko tėvas tame nedalyvavo, atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti jokiais įrodymais.

19. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

20. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

21. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

22. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

23. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

24. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 200 Eur periodinį išlaikymą, t. y. po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, pinigus pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą. Ieškinyje nurodyta konkreti vaiko poreikių lentelė. Ieškovė paaiškino aplinkybes apie savo turtinę padėtį. Tarnyba išvadoje nurodė, kad prašoma priteisti išlaikymo suma būtų pakankama vaikui užtikrinti būtiniausius poreikius.

25. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas šiuo metu yra bedarbis, tačiau intensyviai ieško darbo, nekilnojamojo turto neturi, tačiau jo vadu yra registruotos 8 transporto priemonės. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad tuo atveju, jei dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, jis neprieštarautų, kad būtų priteistas 200 Eur dydžio periodinis išlaikymas dukrai.

26. Įvertinus šalių paaiškinimus teismo posėdžių metu, Tarnybos išvadą, bylos aplinkybes, pateiktus duomenis ir įrodymus, šalių turtinę padėtį bei gaunamas pajamas ir turimas kitas išlaidas, taip pat šalių galimybes dirbti bei (ir) gauti pastovias ir didesnes pajamas, pateiktus paaiškinimus dėl vaiko poreikių detalizacijos ir jos apimties, turinio bei konkrečių sumų, gaunamus „vaiko pinigus“, taip pat ir šalių poziciją šioje ieškinio reikalavimo dalyje (t. y. tarp šalių nėra ginčo dėl šio išlaikymo dydžio) bei kitas reikšmingas aplinkybes, teismas ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkina ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 200 Eur periodinis išlaikymas.

27. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

28. Nepilnametei S. A. skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė V. L., kuri yra vaiko atstovė pagal įstatymą ir su kuria nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

29. Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

30. Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų, sprendžiant santuokos nutraukimą – bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas (CK 3.59 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet kuriuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

31. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

32. Kaip matyti iš šalių pateiktų procesinių dokumentų bei paaiškinimų teismo posėdžio metu, tiek ieškovė, tiek atsakovas prašo patvirtinti jų pateiktas bendravimo tvarkas. Ieškovė prašo patvirtinti tokią atsakovo bendravimo tvarką su dukra - a) vaikas bendrauja su tėvu kiekvieną savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val. (termino pradžią skaičiuoti nuo pirmo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos); b) tėvas pasirūpina vaiko pasiėmimu ir atvežimu; c) vaiko pasiėmimo vieta ir vaiko atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta arba vaiko ugdymo įstaiga. Tėvas gali vaiką nuvesti arba parvesti vaiką į namus iš vaiko lankomų būrelių (futbolo, baseino ir kt.); d) tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, bet tėvas negali vaiko pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų vaiko bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita; e) tėvas privalo informuoti motiną apie numatomas su vaiku veiklos pobūdį, kad motina galėtų vaiką tinkamai parengti; f) motina pateikia reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu; g) jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinų aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai informuoti kitą iš tėvų ne vėliau kaip prieš 48 val., o jei numatomas tėvo ir vaiko nebendravimo laikotarpis ilgesnis nei savaitė – įspėti prieš 7 dienas; h) visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; j) vaikui susirgus, tėvas privalo informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats vaiką pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai; k) tėvas ir motina įsipareigoja, kad vienas kitą informuos apie vaiko sveikatos būklę, mokslo pasiekimus, gyvenimo įvykius, pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes, išskyrus tuos atvejus, kai tėvas ir motina gali patys gauti tokią informaciją; l) nustatyta bendravimo su tėvu tvarka yra vykdoma tik vaikui neprieštaraujant susitikti su tėvu. Atsakovas prašo patvirtinti tokią bendravimo tvarką - : a) A. A. gyvena kartu su dukra S. A. keturias einamąsias dienas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo šioje byloje dienos, po keturių dienų A. A. gyvenimo, kitas keturias po to sekančias dienas su dukra S. A. gyvena su mama V. L.. Vaikas iš Vaiko gyvenamosios vietos paimamas 18 val. ir grąžinamas išvakarėse iki 18 val. į vaiko gyvenamąją vietą ir / arba į vieno iš tėvų gyvenamąją vietą pagal nurodytą dienų pasiskirstymą; b) Tėvai vienas kitam privalo pranešti apie negalėjimą bendrauti su Vaiku nustatytu laiku, informuojant vienas kitą iš anksto (ne vėliau kaip prieš 1 dieną) elektroniniu paštu, telefonu, SMS žinute. Tokiu atveju Vaikui pasiliekant papildomas dienas pas vieną iš tėvų, kitas iš tėvų gali būti su Vaiku keturias dienas ir grafikas lieka toks pats - keturios dienos pas A. A. ir keturios dienos pas V. L. (dienos nekompensuojamos dėl buvimo ilgiau) ; c) A. A. didžiąsias metų šventes (Šv. Kalėdos ir Šv. Velykos - neporiniais metais), V. L. didžiąsias metų šventes (Šv. Kalėdos ir Šv. Velykos - poriniais metais) praleidžia kartu su dukra S. A.; d) Švenčiant dukros S. A. gimimo dieną, abi šalys derina tarpusavyje konkrečią dieną, laiką ir vietą ir gimtadienį švenčia šalių susitarimu; e) A. A. pasiima dukrą S. A. iš V. L. gyvenamos vietos kiekvienų metų tėvo dieną 10:00 val. ir tą pačią dieną, 19:00 val. pristato sūnų motinai į jos gyvenamą vietą (tuo atveju, jeigu bendravimo dienos nesutampa); f) V. L. pasiima dukrą S. A. iš A. A. gyvenamos vietos kiekvienų metų motinos dieną 10:00 val. ir tą pačią dieną, 19:00 val. pristato dukrą tėvui į jo gyvenamą vietą (tuo atveju, jeigu bendravimo dienos nesutampa); g) A. A. ir V. L. 14 dienų, jų kasmetinių vasaros atostogų metu, praleidžia kartu su dukra S. A., neribojant teisės atostogauti ir užsienio šalyse. Tikslų atostogų laiką ir vietą A. A. ir V. L. privalo iš anksto suderinti tarpusavyje ir vaiko bendrojo ugdymo įstaigos lankymo grafiku; h) A. A. informuoja V. L. savalaikiai telefonu apie dukros S. A. sveikatos stovį, V. L. informuoja A. A. savalaikiai telefonu apie dukros S. A. sveikatos stovį, jei ji serga, abi šalys laikantis protingumo kriterijų, orientuojantis į gydytojo nurodymus, laikinai, kol dukra pasveiks, bendravimo tvarką vykdo taip, kad nepažeistų dukros sveikatos stovio.

33. Tarnyba pateiktose išvadose nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra pažeidžianti vaiko interesus su kiekvienu iš tėvų praleisti vienodą jo laiko dalį, kurio metu juo abu tėvai rūpintųsi, ugdytų – augintų; be kita ko ieškovės minėtas reikalavimas pažeidžia Lygiateisiškumo principą. Taip pat 3.5 ir 3.6 patikslinto ieškinio reikalavimų punktai yra galimai pertekliniai ir neatitinka lygiateisiškumo principo. Ieškovė 3.5 punkte prašo nustatyti atsakovui pareigą, kad jis kaskart paimant vaiką turėtų pateikti informaciją ir apie jo paties asmeninį gyvenimą. Mano, kad 3.9 punkto reikalavimas neatitinka lygiateisiškumo principo taip pat. Nes vis dėlto net ir vaiko ligos atveju skyrium gyvenantis tėvas, tinkamai įgyvendinantis tėvo valdžią privalo pasirūpinti vaiko sveikata (tiek fizine, tiek psichine) ir esant būtinybei pats priimti sprendimą dėl veiksmų atlikimo dėl būtinybės kreiptis į specialistus dėl vaiko galimo ambulatorinio gydymo ar jo gabenimo į gydymo įstaigą. Likę nepaminėti prašomos nustatyti bendravimo tvarkos punktai neprieštarauja vaiko teisėms ir jo interesams. Tarnyba mano, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams, o ją šalims vykdant, nebūtų pažeistos vaiko teisės.

34. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovo prašoma patvirtini bendravimo tvarka buvo taikoma ankščiau, t. y. iki ieškovė kreipėsi į teismą. Minėta bendravimo tvarka buvo sutarta šalių, bendradarbiaujant Tarnybai. Ieškovė, kaip pagrindinį motyvą, kodėl nori, kad būtų pakeista bendravimo tvarka nuodo, kad atsakovas ne visuomet veda dukrą į darželį, ko pasėkoje vaikui yra sutrikdoma jo dienotvarkė, nusistovėjęs dienos rėžimas. Vaikas taip pat yra nuolatos nuteikinėjamas prieš motiną, nuolat lepinamas ir dukrai grįžus į atsakovo, ieškovei sunku su ja susikalbėti, mergaitė jos neklauso. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dukters neveda kartais į darželį, nes nori tiesiog praleisti daugiau laiko su ja. Taip pat pažymėjo, kad nori ne tik savaitgaliais bendrauti su dukra, bet ir darbo dienomis, bei turėti ir laisvų savaitgalių. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jei teismas patvirtintų tvarką, kuria remiantis atsakovui būtų suteikta galimybė bendrauti su dukra ir darbo dienomis, jis įsipareigotų dukrą vesti į darželį.

35. Teismas pažymi, kad nustatant bendravimo tvarką, turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).Įvertinus šalių paaiškinimus teismo posėdžių metu, Tarnybos išvadas, bylos aplinkybes, pateiktus duomenis ir įrodymus, į kitas reikšmingas bylai aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovo prašoma patvirtinti bendravimo tvarka geriausiai atitiks tiek nepilnametės dukters interesus, tiek ieškovės ir atsakovo interesus, užtikrins šalių lygiateisiškumo principą bendraujant su vaiku prasme. Be to, atsakovo siūloma bendravimo tvarka buvo taikoma ilgą laiką, tad ginčo šalių dukrai bus įprasta ir nesukels stresinių situacijų.

36. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo (papildymo) tėvas ar motina gali kreiptis ateityje į teismą (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

38. Teismas tenkino 67 proc. ieškinio reikalavimų, bei 33 proc. priešieškinio reikalavimų.

39. Atsakovas patyrė 850 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai (1 t. b. l. 149-150, 176-182; 2 t., b. l. 8-10). Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių rekomenduojamų dydžių.

40. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo priešieškinys patenkintas iš dalies, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovui iš ieškovės priteisti 280,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (67 procentų atmesta reikalavimų) (CPK 79, 88, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

41. Iš ieškovės atsakovui priteistina 125 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo (CPK 80 straipsnio1 dalies 6 punktas). Iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymą 125 Eur (CPK 80 str. 1 d. 6 p.;). Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atsakovei iš ieškovo bei atsakovui iš ieškovės nepriteistinas žyminis mokestį už neturtinio pobūdžio reikalavimus (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

42. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 72 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.

43. Nagrinėjant šią civilinę bylą, teismas patyrė 44,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju teismas tenkino 67 proc. ieškinio reikalavimų, bei 33 proc. priešieškinio reikalavimų, teismas sprendžia, kad yra pagrindas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. į valstybės biudžetą priteisti iš ieškovės – 14,78 Eur ir atsakovo – 30,02 Eur bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nepilnamečio vaiko S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 200 Eur (du šimtus eurų) iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnametės dukters S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti tokią atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su nepilnametes dukra S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

a) A. A. gyvena kartu su dukra S. A. keturias einamąsias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos, kitas keturias po to sekančias dienas su dukra S. A. gyvena V. L. Vaikas iš vaiko gyvenamosios vietos paimamas 18 val. ir grąžinamas išvakarėse iki 18 val. į vaiko gyvenamąją vietą ir / arba į vieno iš tėvų gyvenamąją vietą pagal nurodytą dienų pasiskirstymą;

b) Tėvas A. A. įpareigojamas tomis darbo dienomis, kai dukra S. A. būna su juo, vesti dukrą į ugdymo įstaigą (darželį, mokyklą);

c) Tėvai vienas kitam privalo pranešti apie negalėjimą bendrauti su Vaiku nustatytu laiku, informuojant vienas kitą iš anksto (ne vėliau kaip prieš 1 dieną) elektroniniu paštu, telefonu, SMS žinute. Tokiu atveju Vaikui pasiliekant papildomas dienas pas vieną iš tėvų, kitas iš tėvų gali būti su Vaiku keturias dienas ir grafikas lieka toks pats - keturios dienos pas A. A. ir keturios dienos pas V. L. (dienos nekompensuojamos dėl buvimo ilgiau);

d) A. A. didžiąsias metų šventes (Šv. Kalėdos ir Šv. Velykos - neporiniais metais), V. L. didžiąsias metų šventes (Šv. Kalėdos ir Šv. Velykos - poriniais metais) praleidžia kartu su dukra S. A.;

e) Švenčiant dukros S. A. gimimo dieną, abi šalys derina tarpusavyje konkrečią dieną, laiką ir vietą ir gimtadienį švenčia šalių susitarimu;

f) A. A. pasiima dukrą S. A. iš V. L. gyvenamos vietos kiekvienų metų tėvo dieną 10:00 val. ir tą pačią dieną, 19:00 val. pristato dukrą motinai į jos gyvenamą vietą (tuo atveju, jeigu bendravimo dienos nesutampa);

g) V. L. pasiima dukrą S. A. iš A. A. gyvenamos vietos kiekvienų metų motinos dieną 10:00 val. ir tą pačią dieną, 19:00 val. pristato dukrą tėvui į jo gyvenamą vietą (tuo atveju, jeigu bendravimo dienos nesutampa);

h) A. A. ir V. L. 14 dienų, jų kasmetinių vasaros atostogų metu, praleidžia kartu su dukra S. A., neribojant teisės atostogauti ir užsienio šalyse. Tikslų atostogų laiką ir vietą A. A. ir V. L. privalo iš anksto suderinti tarpusavyje ir vaiko bendrojo ugdymo įstaigos lankymo grafiku;

i) A. A. informuoja V. L. savalaikiai telefonu apie dukros S. A. sveikatą, V. L. informuoja A. A. savalaikiai telefonu apie dukros S. A. sveikatą, jei ji serga, abi šalys laikantis protingumo kriterijų, orientuojantis į gydytojo nurodymus, laikinai, kol dukra pasveiks, bendravimo tvarką vykdo taip, kad nepablogintų dukros sveikatos būklės.

Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2022 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš ieškovės V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 280,50 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 14,78 Eur (keturiolika eurų ir septyniasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 72 Eur (septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 30,02 Eur (trisdešimt eurų ir du centus) bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justė Kliučinskienė