- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-08
- Bylos Nr.
- 2A-408-1187/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10735-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- A. A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės–Sungailienės, Rūtos Latvelės, Ievos Navickaitės–Sakalauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. L. patikslintą ieškinį atsakovui A. A. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bei atsakovo A. A. patikslintą priešieškinį ieškovei V. L., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. L. (toliau – ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui A. A. (toliau – atsakovas), kuriuo prašė:
1) dukros S. A. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove;
2) priteisti iš atsakovo dukros S. A. išlaikymui po 340 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės;
3) nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su dukra S. A.:
a) vaikas bendrauja su tėvu kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val. (termino pradžią skaičiuoti nuo pirmo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos);
b) tėvas pasirūpina vaiko pasiėmimu ir atvežimu;
c) vaiko pasiėmimo vieta ir vaiko atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta arba vaiko ugdymo įstaiga. Tėvas gali vaiką nuvesti arba parvesti vaiką į namus iš vaiko lankomų būrelių (futbolo, baseino ir kt.);
d) tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, bet tėvas negali vaiko pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų vaiko bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita;
e) tėvas privalo informuoti motiną apie numatomos su vaiku veiklos pobūdį, kad motina galėtų vaiką tinkamai parengti;
f) motina pateikia reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu;
g) jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai informuoti kitą iš tėvų ne vėliau kaip prieš 48 val., o jei numatomas tėvo ir vaiko nebendravimo laikotarpis ilgesnis nei savaitė – įspėti prieš 7 dienas;
h) visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus;
j) vaikui susirgus, tėvas privalo informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats vaiką pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai;
k) tėvas ir motina įsipareigoja, kad vienas kitą informuos apie vaiko sveikatos būklę, mokslo pasiekimus, gyvenimo įvykius, pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes, išskyrus tuos atvejus, kai tėvas ir motina gali patys gauti tokią informaciją;
l) nustatyta bendravimo su tėvu tvarka yra vykdoma tik vaikui neprieštaraujant susitikti su tėvu;
4) priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) ne santuokoje gimė dukra S. A.. Dukra visą šį laiką gyvena su ieškove, ieškovė ja rūpinasi, auklėja bei pagal savo išgales materialiai išlaiko. Mano, kad dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes nepaisant atsakovo materialinio stabilumo, iškyla vaiko auklėjimo bei lavinimo problemos. Atsakovas nesugebės sudaryti palankių sąlygų vaikui harmoningai vystytis ir neparengs jo tinkamai savarankiškam gyvenimui visuomenėje, kadangi vaiko auklėjimu ir priežiūra užsiėmė tik viena ieškovė, o vaiko tėvas tame nedalyvavo. Tarp ieškovės ir dukters egzistuoja stiprus biologinis ryšys, todėl vaiko atskyrimas nuo mamos sukeltų vaikui fizinį ir psichologinį diskomfortą, stresą. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas išlaikymo vaikui nemoka ir šiuo metu vaiko išlaikymui yra susidaręs įsiskolinimas. Vidutinė suma reikalinga vaiko išlaikymui per mėnesį yra apie 680 Eur, tai patvirtina pateikta vaiko poreikių lentelė. Ieškovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, pagal savo išgales vaiko išlaikymui per mėnesį gali skirti 340 Eur. Kadangi atsakovas yra darbingas, vaiko išlaikymui kas mėnesį taip pat galėtų skirti 340 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų). Ieškovė mano, kad jos prašoma patvirtinti nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarka atitinka tiek nepilnamečio vaiko, tiek atsakovo interesus ir yra tinkamiausia vaiko atžvilgiu.
3. Atsakovas patikslintu priešieškiniu ieškovei prašė:
1) ieškovės patikslintą ieškinį atmesti;
2) nustatyti nepilnametės dukros S. A. gyvenamąją vietą su atsakovu;
3) priteisti iš ieškovės dukros S. A. išlaikymui po 200 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės;
4) nustatyti ieškovės bendravimo tvarką su dukra S. A.:
a) A. A. gyvena kartu su dukra S. A. keturias einamąsias dienas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo šioje byloje dienos, po keturių dienų A. A. gyvenimo, kitas keturias po to sekančias dienas su dukra S. A. gyvena su mama V. L.. Vaikas iš Vaiko gyvenamosios vietos paimamas 18 val. ir grąžinamas išvakarėse iki 18 val. į vaiko gyvenamąją vietą ir / arba į vieno iš tėvų gyvenamąją vietą pagal nurodytą dienų pasiskirstymą;
b) Tėvai vienas kitam privalo pranešti apie negalėjimą bendrauti su Vaiku nustatytu laiku, informuojant vienas kitą iš anksto (ne vėliau kaip prieš 1 dieną) elektroniniu paštu, telefonu, SMS žinute. Tokiu atveju Vaikui pasiliekant papildomas dienas pas vieną iš tėvų, kitas iš tėvų gali būti su Vaiku keturias dienas ir grafikas lieka toks pats - keturios dienos pas A. A. ir keturios dienos pas V. L. (dienos nekompensuojamos dėl buvimo ilgiau);
c) A. A. didžiąsias metų šventes (Šv. Kalėdos ir Šv. Velykos - neporiniais metais), V. L. didžiąsias metų šventes (Šv. Kalėdos ir Šv. Velykos - poriniais metais) praleidžia kartu su dukra S. A.;
d) Švenčiant dukros S. A. gimimo dieną, abi šalys derina tarpusavyje konkrečią dieną, laiką ir vietą ir gimtadienį švenčia šalių susitarimu;
e) A. A. pasiima dukrą S. A. iš V. L. gyvenamos vietos kiekvienų metų tėvo dieną 10:00 val. ir tą pačią dieną, 19:00 val. pristato dukrą motinai į jos gyvenamą vietą (tuo atveju, jeigu bendravimo dienos nesutampa);
f) V. L. pasiima dukrą S. A. iš A. A. gyvenamos vietos kiekvienų metų motinos dieną 10:00 val. ir tą pačią dieną, 19:00 val. pristato dukrą tėvui į jo gyvenamą vietą (tuo atveju, jeigu bendravimo dienos nesutampa);
g) A. A. ir V. L. 14 dienų, jų kasmetinių vasaros atostogų metu, praleidžia kartu su dukra S. A., neribojant teisės atostogauti ir užsienio šalyse. Tikslų atostogų laiką ir vietą A. A. ir V. L. privalo iš anksto suderinti tarpusavyje ir vaiko bendrojo ugdymo įstaigos lankymo grafiku;
h) A. A. informuoja V. L. savalaikiai telefonu apie dukros S. A. sveikatos stovį, V. L. informuoja A. A. savalaikiai telefonu apie dukros S. A. sveikatos stovį, jei ji serga, abi šalys laikantis protingumo kriterijų, orientuojantis į gydytojo nurodymus, laikinai, kol dukra pasveiks, bendravimo tvarką vykdo taip, kad nepažeistų dukros sveikatos stovio;
5) priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
4. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad nesutinka su ieškovės ieškiniu ir prašo jo netenkinti. Pažymi, kad santykiai tarp atsakovo ir dukters yra labai geri, dukra didžiąją dalį vaikystės gyveno su atsakovu, atsakovas su dukra praleidžia daug laiko ir tarp jų yra stiprus ryšys. Jo suteikiamos gyvenimo sąlygos vaikui yra daug geresnės ir dukra yra prie jų pripratusi, todėl didelio psichologinio šuolio, nustačius dukters gyvenamąją vietą su atsakovu, nebus. Atsakovas sutinka su ieškove, kad dukrai yra reikalingas išlaikymas, tačiau skirti vaikui 340 Eur finansinių galimybių neturėtų, kadangi šiuo metu uždirba apie 500 Eur į rankas (panašiai kaip ieškovė). Skiriamas 200 Eur išlaikymas vaikui būtų tinkamas, juo labiau, kad ieškovė kas mėnesį gauna po 73,50 Eur išmokas vaikui, todėl jos taip pat įtrauktinos į vaikui skiriamų lėšų sumą. Jei dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, tuomet jis prašo priteisti iš ieškovės nepilnametės dukters išlaikymui po 200 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė ieškinyje nurodė ir pateikė savo siūlomą bendravimo tvarką, su kuria atsakovas nesutinka ir siūlo savo bendravimo tvarką, kuri yra tinkama tiek tuo atveju, jeigu vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, tiek su ieškove. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka gerokai apriboja atsakovo lankymo galimybes, kadangi su vaiku galėtų matytis tik kas antrą savaitgalį, nesuteikiant galimybės atsakovui matytis su vaikui nė vieną darbo dieną, ko pasėkoje būtų gerokai suvaržytos atsakovo teisės. Atsakovo ryšys su vaiku yra labai stiprus ir tarp ieškovės ir atsakovo daugiau nei prieš pusę metų buvo sutarta, kad su vaiku abu matosi kas 4 dienas, t. y. 4 dienas vaikas praleidžia su ieškove, o kitas 4 su atsakovu ir tarp šalių tokia bendravimo tvarka yra nusistovėjusi ir atsakovo nuomone turi būti patvirtinta teismo.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –Tarnyba) pateikė išvadas dėl ieškovės pareikšto patikslinto ieškinio bei atsakovo pateikto patikslinto priešieškinio, kuriose nurodė, kad šeima Tarnybai žinoma nuo 2021 m. spalio 8 d., kai ieškovė raštu kreipėsi dėl nesutarimų su skyrium gyvenančiu atsakovu dėl bendravimo tvarkos. Ieškovė rašte pažymėjo, kad vaiko tėvas netinkamai vykdo savo kaip tėvo valdžią, t. y. nenori, kad vaikas lankytų ugdymo įstaigą. Tarnyba apsilankė ieškovės gyvenamoje vietoje. Nors vaiko teisių pažeidimai nebuvo nustatyti, tačiau buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Nuo 2021 m. spalio 27 d. šeimai taikoma atvejo vadyba BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centre, kur atvejo vadybininkė sudarė pagalbos šeimai planą, kurio tikslų siekia vykdydami rekomendacinio pobūdžio uždavinius iki šiol. Pažymi, kad vaiko tėvas nevykdė rekomendacijos užsiregistruoti ir lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo grupės užsiėmimus, taip pat abi bylos šalys nesikreipė į specialistus, teikiančius pagalbą dėl tarpusavio santykių ir jų problemoms spręsti ar individualioms konsultacijoms. Tarnyba pažymi, kad nors tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamosiose vietose yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi nepilnametei dukrai, tačiau atsižvelgus į vaiko amžių, galimai stiprų motinos ir vaiko psichosocialinį tarpusavio ryšį ir į tai, kad vaikas iki šiol gyveno su motina, mano, kad visgi vaiko interesus labiau atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Atkreipia dėmesį, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kurios metu skyrium gyvenantis tėvas su vaiku turėtų teisę ir pareigą bendrauti tik kas antrą savaitgalį yra pažeidžianti vaiko interesus su kiekvienu iš tėvų praleisti vienodą jo laiko dalį, kurio metu juo abu tėvai rūpintųsi, ugdytų - augintų. Taip pat 3.5 ir 3.6 patikslinto ieškinio reikalavimų punktai yra galimai pertekliniai ir neatitinka lygiateisiškumo principo. Ieškovė 3.5 punkte prašo nustatyti atsakovui pareigą, kuria jis kaskart paimant vaiką turėtų pateikti informaciją ir apie jo paties asmeninį gyvenimą. Mano, kad 3.9 punkto reikalavimas taip pat neatitinka lygiateisiškumo principo. Paaiškina, kad vis dėlto net ir vaiko ligos atveju skyrium gyvenantis tėvas, tinkamai įgyvendinantis tėvo valdžią privalo pasirūpinti vaiko sveikata (tiek fizine, tiek psichine) ir esant būtinybei pats priimti sprendimą dėl veiksmų atlikimo dėl būtinybės kreiptis į specialistus dėl vaiko galimo ambulatorinio gydymo ar jo gabenimo į gydymo įstaigą. Likę nepaminėti prašomos nustatyti bendravimo tvarkos punktai neprieštarauja vaiko teisėms ir jo interesams. Tarnyba mano, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams, o ją šalims vykdant, nebūtų pažeistos Sofijos (vaiko) teisės. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad atsakovo prašoma teismo priteisti vaikui po 200 Eur/mėn. suma galėtų patenkinti tik būtiniausius kasdieninius Sofijos poreikius, o ieškovės prašoma priteisti vaikui 340 Eur suma galėtų patenkinti ne tik būtiniausius kasdieninius, tačiau ir papildomus Sofijos poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 28 d. sprendimu: 1) ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies; 2) nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; 3) priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 200 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę; 4) nustatė tokią atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra:
a) A. A. gyvena kartu su dukra S. A. keturias einamąsias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos, kitas keturias po to sekančias dienas su dukra S. A. gyvena V. L.. Vaikas iš vaiko gyvenamosios vietos paimamas 18 val. ir grąžinamas išvakarėse iki 18 val. į vaiko gyvenamąją vietą ir / arba į vieno iš tėvų gyvenamąją vietą pagal nurodytą dienų pasiskirstymą;
b) Tėvas A. A. įpareigojamas tomis darbo dienomis, kai dukra S. A. būna su juo, vesti dukrą į ugdymo įstaigą (darželį, mokyklą);
c) Tėvai vienas kitam privalo pranešti apie negalėjimą bendrauti su Vaiku nustatytu laiku, informuojant vienas kitą iš anksto (ne vėliau kaip prieš 1 dieną) elektroniniu paštu, telefonu, SMS žinute. Tokiu atveju Vaikui pasiliekant papildomas dienas pas vieną iš tėvų, kitas iš tėvų gali būti su Vaiku keturias dienas ir grafikas lieka toks pats - keturios dienos pas A. A. ir keturios dienos pas V. L. (dienos nekompensuojamos dėl buvimo ilgiau);
d) A. A. didžiąsias metų šventes (Šv. Kalėdos ir Šv. Velykos - neporiniais metais), V. L. didžiąsias metų šventes (Šv. Kalėdos ir Šv. Velykos - poriniais metais) praleidžia kartu su dukra S. A.;
e) Švenčiant dukros S. A. gimimo dieną, abi šalys derina tarpusavyje konkrečią dieną, laiką ir vietą ir gimtadienį švenčia šalių susitarimu;
f) A. A. pasiima dukrą S. A. iš V. L. gyvenamos vietos kiekvienų metų tėvo dieną 10:00 val. ir tą pačią dieną, 19:00 val. pristato dukrą motinai į jos gyvenamą vietą (tuo atveju, jeigu bendravimo dienos nesutampa);
g) V. L. pasiima dukrą S. A. iš A. A. gyvenamos vietos kiekvienų metų motinos dieną 10:00 val. ir tą pačią dieną, 19:00 val. pristato dukrą tėvui į jo gyvenamą vietą (tuo atveju, jeigu bendravimo dienos nesutampa);
h) A. A. ir V. L. 14 dienų, jų kasmetinių vasaros atostogų metu, praleidžia kartu su dukra S. A., neribojant teisės atostogauti ir užsienio šalyse. Tikslų atostogų laiką ir vietą A. A. ir V. L. privalo iš anksto suderinti tarpusavyje ir vaiko bendrojo ugdymo įstaigos lankymo grafiku;
i) A. A. informuoja V. L. savalaikiai telefonu apie dukros S. A. sveikatą, V. L. informuoja A. A. savalaikiai telefonu apie dukros S. A. sveikatą, jei ji serga, abi šalys laikantis protingumo kriterijų, orientuojantis į gydytojo nurodymus, laikinai, kol dukra pasveiks, bendravimo tvarką vykdo taip, kad nepablogintų dukros sveikatos būklės.
7. Teismo sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Atsakovas gyvena nuomojamame bute, kuriame yra tinkamos ir saugios sąlygos gyventi vaikui. Byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, jog atsakovas netinkamai vykdytų savo pareigas. Remiantis Tarnybos pateiktu 2022 m. gegužės 30 d. vaiko nuomonės išklausymo aktu, šalių dukra išsakė poziciją, kad jai patinka būti tiek su mama, tiek su tėčiu. Remiantis vaiko teisių apsaugos institucijos išvadomis, abu tėvai gali sudaryti vaikui pakankamai geras sąlygas gyventi, saugią ir stabilią aplinką. Tačiau Tarnyba išvadoje pažymi, kad atsižvelgus į vaiko amžių, galimai stiprų motinos ir vaiko psichosocialinį tarpusavio ryšį ir į tai, kad vaikas iki šiol gyveno su motina, mano, kad visgi vaiko interesus labiau atitiktų Sofijos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove.
7.2. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas. Vaikas visą laiką nepertraukiamai gyvena kartu su mama, kuri vaiku rūpinasi, jį prižiūri ir išlaiko, deda visas pastangas tinkamam vaiko auklėjimui, lavinimui, pasaulėžiūros plėtimui, sudaro sąlygas atsakovui kaip tėvui bendrauti su vaiku, be to, pati šalių nepilnametė dukra Tarnybos atstovams lankantis namuose paaiškino, kad jai patinka būti tiek su ieškove, tiek su atsakovu, vaikas yra prisirišęs prie mamos, nes yra susiformavęs pastovus emocinis ryšys, o aplinkos keitimas vaikui galimai padarytų tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukeltų emocinių išgyvenimų, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.
7.3. Ieškovės argumentai, kad dukrai gyvenant kartu su atsakovu, neišvengiamai kils problemos dėl vaiko tinkamo auklėjimo, moralinės charakteristikos ir prioritetų įdiegimo vaikų asmenybei, kad atsakovas nesugebės sudaryti palankių sąlygų vaikui harmoningai vystytis ir neparengs jo tinkamai savarankiškam gyvenimui visuomenėje, kadangi vaiko auklėjimu ir priežiūra užsiėmė tik viena ieškovė, o vaiko tėvas tame nedalyvavo, atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti jokiais įrodymais.
7.4. Atsakovas šiuo metu yra bedarbis, tačiau intensyviai ieško darbo, nekilnojamojo turto neturi, tačiau jo vadu yra registruotos 8 transporto priemonės. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad neprieštarautų, jog būtų priteistas 200 Eur dydžio periodinis išlaikymas dukrai. Ieškovei teismo posėdžio metu sutikus, jog prašomas priteisti išlaikymo dydis būtų sumažintas iki 200 Eur, teismas ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkino ir sprendė, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas – po 200 Eur periodinio išlaikymo, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
7.5. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovo prašoma patvirtini bendravimo tvarka buvo taikoma ankščiau, t. y. iki ieškovė kreipėsi į teismą. Minėta bendravimo tvarka buvo sutarta šalių, bendradarbiaujant Tarnybai. Ieškovė, kaip pagrindinį motyvą, kodėl nori, kad būtų pakeista bendravimo tvarka nuodo, kad atsakovas ne visuomet veda dukrą į darželį, ko pasėkoje vaikui yra sutrikdoma jo dienotvarkė, nusistovėjęs dienos režimas. Vaikas taip pat yra nuolatos nuteikinėjamas prieš motiną, nuolat lepinamas ir dukrai grįžus į atsakovo, ieškovei sunku su ja susikalbėti, mergaitė jos neklauso. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dukters kartais neveda į darželį, nes nori tiesiog praleisti daugiau laiko su ja. Taip pat pažymėjo, kad nori ne tik savaitgaliais bendrauti su dukra, bet ir darbo dienomis, bei turėti ir laisvų savaitgalių. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jei teismas patvirtintų tvarką, kuria remiantis atsakovui būtų suteikta galimybė bendrauti su dukra ir darbo dienomis, jis įsipareigotų dukrą vesti į darželį.
Žemesnės instancijos teismas
7.6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo prašoma patvirtinti bendravimo tvarka geriausiai atitiks tiek nepilnametės dukters interesus, tiek ieškovės ir atsakovo interesus, užtikrins šalių lygiateisiškumo principą bendraujant su vaiku. Be to, atsakovo siūloma bendravimo tvarka buvo taikoma ilgą laiką, tad ginčo šalių dukrai bus įprasta ir nesukels stresinių situacijų.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliantė (ieškovė) V. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukterimi nustatymo pagal atsakovo patikslintą priešieškinį ir priimti naują sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukterimi nustatymo, vadovaujantis ieškovės kartu su patikslintu ieškiniu pateikta bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Atsakovo suformuluotą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką galima būtų prilyginti aplinkos (gyvenamosios vietos) keitimui kas keturias dienas, kas Tarnybos išvados dėl gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove kontekste, padarytų vaikui tam tikrą socialinę, psichologinę žalą. Atskyrimas nuo apeliantės kas keturias dienas, kiekvieną kartą galimai sukeltų vaikui fizinį ir psichologinį diskomfortą, didelį stresą, nerimo bei įtampos jausmus. Keturių metukų nepilnamečiam vaikui neturėjimas pastovios gyvenamosios vietos (aplinkos) tikėtina, kad ateityje gali sukelti nepageidaujamas psichologines ir/ar psichosomatines pasekmes.
8.2. Atsakovui su šalių dukra nepertraukiamai bendraujant kas 4 dienas būtų pernelyg sutrikdytas vaiko dienos bei savaitės režimas. Apeliantė užtikrina nepilnamečio vaiko dienos režimą, pastoviai veda į darželį, pati papildomai ugdo bei lavina vaiką įvairiausiais būdais, palaiko vaiko švarią higieną, rengia tvarkingais drabužėliais. Priešingai, atsakovas, kaip ir buvo pasisakyta teismo posėdžiuose, neveda vaiko į darželį, nepalaiko vaiko švaros bei higienos, taip sutrikdydamas vaiko dienos bei savaitės režimą, o taip pat ieškovės ugdomą požiūrį į tvarką bei higieną. Akivaizdu, kad taikant tokią bendravimo su vaiku tvarką, sunkiai įmanoma užtikrinti vaikui pastovų ir vienodą dienos bei savaitės režimą, kadangi kas keturias dienas vaiko priežiūra ir dienos režimas keistųsi.
8.3. Apeliantės ir atsakovo gyvenamosios vietos yra 40 min. atstumu važiuojant automobiliu. Vaiko vežiojimas kas keturias dienas tokį atstumą keturių metų vaikui (dukrai) papildomai padidintų įtampą, nerimo, diskomforto bei nuovargio jausmus.
8.4. Atsakovas nesugebės sudaryti palankių sąlygų vaikui harmoningai vystytis ir neparengs jo tinkamai savarankiškam gyvenimui visuomenėje, kadangi nuo pat gimimo vaiko auklėjimu ir priežiūra užsiėmė apeliantė viena, o atsakovas tame nedalyvavo.
8.5. Tarnybos pateiktoje išvadoje nurodyta, kad atsakovas nevykdė rekomendacijos užsiregistruoti ir lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo grupės užsiėmimų, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai į tai neatsižvelgė.
8.6. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į apeliantės žodinius paaiškinimus teismo posėdžio metu, jog atsakovas grasino apeliantei bei panaudojo fizinį smurtą matant dukrai kol dar šalys gyveno kartu. Dėl šių priežasčių apeliantė su dukra pradėjo gyventi skyrium. Apeliantė su dukra atskirai nuo atsakovo gyvena jau apie 3.5 metų, t. y. beveik nuo dukros gimimo.
8.7. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nepilnametį vaiką, tuomet, kai vaikas bendraudavo su atsakovu, prižiūrėdavo atsakovo mama, o ne pats atsakovas, šią aplinkybę patvirtino teismo posėdyje ir pats atsakovas. Tačiau apeliantė, o ne atsakovo tėvai ir/ar jo draugė turi pirmumo tiesę atlikti savo kaip tėvų pareigas – auklėti, prižiūrėti savo dukrą, rūpintis jos sveikata ir kt.
8.8. Atsakovo patvirtina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka labiau atitinka ne vaiko, o atsakovo interesus. Apeliantės prašoma bendravimo tvarka, kuomet vaikas bendrauja su tėvu kiekvieną savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val. atitinka vaiko poreikius turėti pastovų dienos režimą.
Atsiliepimas
9. Atsakovas A. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Atsakovas pritaria sprendime tiksliai ir aiškiai išdėstytiems motyvams, kad atsakovo pasiūlyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka geriausiai atitinka vaiko ir tėvų poreikius ir nesukelia jokio streso nepilnamečiui vaikui.
9.2. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka gerokai apriboja atsakovo lankymo galimybes, kadangi su vaiku galėtų matytis tik kas antrą savaitgalį, nesuteikiant galimybės atsakovui matytis su vaiku nė vieną darbo dieną, ko pasėkoje būtų gerokai suvaržytos atsakovo teisės. Atsakovo ryšys su vaiku yra labai stiprus. Buvo sutarta, kad su vaiku abu matosi kas 4 dienas ir tokia tvarka galioja jau daugiau nei 3 metus.
9.3. Ieškovės motyvai, kad vaikas grįžta išsibalansavęs, niekuo nepagrįsti, todėl vertinami kritiškai. Atsakovas būdamas atsakingu tėvu prižiūri vaiką ir atsakingai dukra rūpinasi.
9.4. Ieškovė nuolat mini psichologines / psichosomatines problemas, tačiau nesiremia jokiais pagrįstais argumentais ar teismų praktikos išvadomis, kaip vaikas, bendraudamas su abiem tėvais vienodai, būtų neigiamai paveiktas, todėl tokie argumentai visiškai nepagrįsti ir atmestini.
9.5. Apeliacinio skundo argumentas, kad 40 minučių kelionė vaikui gali sutrikdyti sveikatą ar sukelti nuovargį yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas. Taip pat neaišku, kodėl laikas su seneliais galės paveikti vaiko raidą neigiamai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą dėl ieškovės siūlomos šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
13. Byloje nustatyta, kad ieškovė V. L. ir atsakovas A. A. ne santuokoje yra susilaukę vaiko – dukters S. A., gimusios (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra mažametė, t. y. mergaitei sprendimo priėmimo metu yra (duomenys neskelbtini) metai (1 t., b. l. 7).
14. Šalys skyrium gyvena nuo 2019 m. 2021 m. spalio 7 d. ieškovė raštu kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – Skyrius) dėl nesutarimų su skyrium gyvenančiu atsakovu dėl bendravimo tvarkos (1 t., b. l. 74). Iš byloje esančios Skyriaus 2021 m. spalio 20 d. Informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1IGP-3540 nustatyta, kad tarp šalių vyksta konfliktai dėl bendravimo tvarkos, kadangi vaiko tėvas nesutinka, jog vaikas lankytų darželį (1 t., b. l. 54-60). Iš byloje esančio Skyriaus 2021 m. spalio 26 d. Susitikimo protokolo nustatyta, kad susitikimo su vaiko motina V. L. ir tėvu A. A. metu buvo svarstyta bendravimo su mažamete S. A. tvarka, nutarta, kad bus laikomasi 50:50 bendravimo tvarkos, vaikui 4 dienas gyvenant su mama ir 4 dienas su tėvu, vaiko tėvas sutinka, kad iš 4 su juo praleidžiamų dienų 1-2 dienas porai valandų ves vaiką į darželį (1 t., b. l. 61).
15. Iš į bylą pateiktos 2022 m. birželio 13 d. Tarnybos išvados dėl ieškovės pareikšto patikslinto ieškinio nustatyta, kad ieškovė su tokia bendravimo tvarka nesutinka, nes atsakovas neleidžia vaiko į darželį, neužtikrina vaiko higienos, nesilaiko dienos režimo, vaikui viskas leidžiama, todėl vaikas grįžta išsibalansavęs, piktas, nesukalbamas ir pan. (1 t., b. l. 93–95). 2022 m. rugpjūčio 18 d. į bylą pateikta Tarnybos išvada dėl atsakovo pateikto patikslinto priešieškinio (1 t., b. l. 159–160).
Dėl įpareigojimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą pateikti išvadą byloje
16. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą pateikti išvadą atsižvelgiant į apeliacinį skundą ir jame nurodytus argumentus, tačiau šio prašymo nepagrindė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į bylą buvo pateikta 2022 m. birželio 13 d. Tarnybos išvada dėl ieškovės pareikšto patikslinto ieškinio, taip pat 2022 m. rugpjūčio 18 d. Tarnybos išvada dėl atsakovo pateikto patikslinto priešieškinio. Apeliaciniu skundu ieškovė iš esmės palaikė ieškinio reikalavimus, papildomų ar naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti dėl poreikio detaliau įvertinti atsakovo tolesnio bendravimo su dukra galimybes, nenurodė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, šalių paaiškinimais vertino 2022 m. birželio 13 d. ir 2022 m. rugpjūčio 18 d. Tarnybos išvadas, poreikio byloje nagrinėjamais klausimais pateikti papildomą išvadą nenustatyta.
Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos
17. Ieškovė nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su šalių mažamečiu vaiku tvarka, argumentuodama, jog taikomas 50:50 bendravimo tvarkos modelis neatitinka vaiko interesų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos šalių nepilnametės dukters S. A. bendravimo su atsakovu tvarkos.
18. Pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius nustatyta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atitinkamai vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
19. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).
20. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 28 d. sprendimu nustatė atsakovo, t. y. skyrium gyvenančio tėvo, bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią: a) A. A. gyvena kartu su dukra S. A. keturias einamąsias dienas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo šioje byloje dienos, po keturių dienų A. A. gyvenimo, kitas keturias po to sekančias dienas su dukra S. A. gyvena su mama V. L.. Vaikas iš Vaiko gyvenamosios vietos paimamas 18 val. ir grąžinamas išvakarėse iki 18 val. į vaiko gyvenamąją vietą ir / arba į vieno iš tėvų gyvenamąją vietą pagal nurodytą dienų pasiskirstymą; b) Tėvas A. A. įpareigojamas tomis darbo dienomis, kai dukra S. A. būna su juo, vesti dukrą į ugdymo įstaigą (darželį, mokyklą); c) Tėvai vienas kitam privalo pranešti apie negalėjimą bendrauti su Vaiku nustatytu laiku, informuojant vienas kitą iš anksto (ne vėliau kaip prieš 1 dieną) elektroniniu paštu, telefonu, SMS žinute. Tokiu atveju Vaikui pasiliekant papildomas dienas pas vieną iš tėvų, kitas iš tėvų gali būti su Vaiku keturias dienas ir grafikas lieka toks pats - keturios dienos pas A. A. ir keturios dienos pas V. L. (dienos nekompensuojamos dėl buvimo ilgiau); d) A. A. didžiąsias metų šventes (Šv. Kalėdos ir Šv. Velykos - neporiniais metais), V. L. didžiąsias metų šventes (Šv. Kalėdos ir Šv. Velykos - poriniais metais) praleidžia kartu su dukra S. A.; e) Švenčiant dukros S. A. gimimo dieną, abi šalys derina tarpusavyje konkrečią dieną, laiką ir vietą ir gimtadienį švenčia šalių susitarimu; f) A. A. pasiima dukrą S. A. iš V. L. gyvenamos vietos kiekvienų metų tėvo dieną 10:00 val. ir tą pačią dieną, 19:00 val. pristato dukrą motinai į jos gyvenamą vietą (tuo atveju, jeigu bendravimo dienos nesutampa); g) V. L. pasiima dukrą S. A. iš A. A. gyvenamos vietos kiekvienų metų motinos dieną 10:00 val. ir tą pačią dieną, 19:00 val. pristato dukrą tėvui į jo gyvenamą vietą (tuo atveju, jeigu bendravimo dienos nesutampa); h) A. A. ir V. L. 14 dienų, jų kasmetinių vasaros atostogų metu, praleidžia kartu su dukra S. A., neribojant teisės atostogauti ir užsienio šalyse. Tikslų atostogų laiką ir vietą A. A. ir V. L. privalo iš anksto suderinti tarpusavyje ir vaiko bendrojo ugdymo įstaigos lankymo grafiku; i) A. A. informuoja V. L. savalaikiai telefonu apie dukros S. A. sveikatą, V. L. informuoja A. A. savalaikiai telefonu apie dukros S. A. sveikatą, jei ji serga, abi šalys laikantis protingumo kriterijų, orientuojantis į gydytojo nurodymus, laikinai, kol dukra pasveiks, bendravimo tvarką vykdo taip, kad nepablogintų dukros sveikatos būklės.
21. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės patvirtino atsakovo patikslintu priešieškiniu prašomą nustatyti bendravimo tvarką, papildomai įpareigojant tėvą A. A. tomis darbo dienomis, kai dukra S. A. būna su juo, vesti dukrą į ugdymo įstaigą (darželį, mokyklą).
22. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė priimti naują sprendimą dalyje dėl bendravimo su nepilnamete dukterimi S. A. nustatymo, numatant, kad: a) vaikas bendrauja su tėvu kiekvieną savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val. (termino pradžią skaičiuoti nuo pirmo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos); b) tėvas pasirūpina vaiko pasiėmimu ir atvežimu; c) vaiko pasiėmimo vieta ir vaiko atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta arba vaiko ugdymo įstaiga. Tėvas gali vaiką nuvesti arba parvesti vaiką į namus iš vaiko lankomų būrelių (futbolo, baseino ir kt.); d) tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, bet tėvas negali vaiko pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų vaiko bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita; e) tėvas privalo informuoti motiną apie numatomos su vaiku veiklos pobūdį, kad motina galėtų vaiką tinkamai parengti; f) motina pateikia reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu; g) jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinų aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai informuoti kitą iš tėvų ne vėliau kaip prieš 48 val., o jei numatomas tėvo ir vaiko nebendravimo laikotarpis ilgesnis nei savaitė – įspėti prieš 7 dienas; h) visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; j) vaikui susirgus, tėvas privalo informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats vaiką pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai; k) tėvas ir motina įsipareigoja, kad vienas kitą informuos apie vaiko sveikatos būklę, mokslo pasiekimus, gyvenimo įvykius, pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes, išskyrus tuos atvejus, kai tėvas ir motina gali patys gauti tokią informaciją; l) nustatyta bendravimo su tėvu tvarka yra vykdoma tik vaikui neprieštaraujant susitikti su tėvu.
23. Taigi ieškovė apeliaciniu skundu siekia, jog teismas, nustatytų bendravimo tvarką, pagal kurią tėvo bendravimas su vaiku apsiribotų tik savaitgaliais, t. y. tėvas su vaiku bendrauja kiekvieną savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val. Teisėjų kolegija konstatuoja nesant pagrindo pritarti ieškovės apeliacinio skundo argumentams, kadangi jie nėra suderinami su tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principu, o ieškovės prašoma bendravimo tvarka neužtikrinami nei šalių mažametės dukters, nei atsakovo interesai.
24. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).
25. Savo esme analogiškos pozicijos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT). Remiantis EŽTT formuojama praktika vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai ir vaikai dėl tarpusavio ryšio bei bendravimo, yra fundamentalus šeimos gyvenimo elementas, todėl visos valstybių vidaus priemonės, kaip nors kliudančios šiam pasitenkinimo jausmui, laikomos kišimusi į teisę, ginamą Konvencijos 8 straipsnyje. Todėl tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti privalo būti išsaugota. Kadangi nustatant minėtus apribojimus valstybėms suteikiamos veiklos laisvės ribos yra siauresnės nei kitose panašaus pobūdžio bylose, nacionaliniams teismams kiekvienu atveju būtina itin kruopščiai pasverti visas aplinkybes, siekiant nustatyti teisingą konkuruojančių interesų balansą. Šiuo atveju proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu (žr. EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).
26. Kartu pažymėtina, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Dėl to vaiko tėvas ir motina turi vienodas teises bendrauti su savo vaiku. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).
27. Taigi, pagal teismų formuojamą praktiką, geriausius vaiko interesus, minėta, paprastai atitinka maksimalus bendravimas su skyriumi gyvenančiu tėvu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, nenustatęs pagrindo riboti tėvo bendravimo su vaiku, siekdamas visapusiško vaiko interesų užtikrinimo, pagrįstai sprendė, kad yra tikslinga nustatyti atsakovo pasiūlytą bendravimo su dukra tvarką, t. y. nustatė tokią vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio įgyvendinimo formą, pagal kurią vaikas su motina ir skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja po keturias dienas. Teismas, nustatydamas minėtą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgė į vaiko poreikį maksimaliai bendrauti su abiem tėvais bei atsakovo norą daugiau laiko praleisti su dukra.
28. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50 : 50 proc. laiko“), yra iš esmės suderinamas su vaiko interesais ir (ar) galimas pagal Lietuvos teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vienos iš vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“ modelis), įgyvendinimo formų, pagal kurią vaikas kas antrą dieną pakaitomis gyventų su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, nustatymo sąlygų, konstatavo, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).
30. Tuo tarpu vėlesnėje praktikoje, pasisakydamas dėl kitokių, ne tokių kraštutinių, „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo formų galimumo ir jų nustatymo, pavyzdžiui, teismo nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurią vaikas realiai pakaitomis gyvena su kiekvienu iš tėvų po savaitę, kasacinis teismas nurodė, kad ji nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų, todėl gali būti taikoma ir nesant tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, 58 punktas).
31. Nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su dukra tvarka yra galima. Kartu pastebėtina, kad teismas, nustatydamas skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką ir maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina). Šiuo aspektu svarbu įvertinti vaiko amžių ir poreikius, sveikatos būklę, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vietą, faktinę vaiko tėvų gyvenamąją vietą, nulemiančią vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybes įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021, 19 punktas).
32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, pagrįstai rėmėsi 2022 m. birželio 13 d. Tarnybos išvada, kurioje buvo nurodyta, kad Tarnybos nuomone, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kurios metu skyrium gyvenantis tėvas su vaiku turėtų teisę ir pareigą bendrauti tik kas antrą savaitgalį yra pažeidžianti vaiko interesus su kiekvienu iš tėvų praleisti vienodą jo laiko dalį, kurio metu juo abu tėvai rūpintųsi, ugdytų – augintų; be kita ko ieškovės minėtas reikalavimas pažeidžia lygiateisiškumo principą (1 t., b. l. 95). Toje pačioje išvadoje Tarnyba nurodė, kad Skyriaus atstovei išklausius Sofijos nuomonę bei paaiškinimus, mergaitė teigė, jog jai patinka svečiuotis pas tėtį ir likti su nakvyne. Pokalbio metu Sofija rodė savo žaislus, kitus daiktus; bandė pasakoti savo istorijas; vaikas buvo nusiteikęs žaismingai ir linksmai (1 t., b. l. 94). 2022 m. rugpjūčio 18 d. į bylą pateiktoje Tarnybos išvadoje dėl atsakovo pateikto patikslinto priešieškinio nurodyta, kad Tarnybos nuomone, atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams, o ją šalims vykdant, nebūtų pažeistos Sofijos (vaiko) teisės (1 t., b. l. 160).
33. Nors apeliantė nurodo, kad jos ir atsakovo gyvenamosios vietos yra 40 minučių atstumu važiuojant automobiliu, vaiko vežiojimas tokį atstumą kas keturias dienas galimai padidins dukrai įtampą, nerimo, diskomforto bei nuovargio jausmus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su minėtais ieškovės argumentais. Visų pirma pažymėtina, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tiek vaiko tėvas, tiek vaikas gyvena tame pačiame mieste, taigi bendravimo tvarkos vykdymas nėra sunkiai įgyvendinamas. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad nors ieškovė su šalių dukra gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas – (duomenys neskelbtini), šalių dukters ugdymo įstaiga yra (duomenys neskelbtini), sveikatos priežiūra atliekama Pašilaičiuose (VšĮ Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje), taigi ugdymo įstaiga yra išsidėsčiusi tarp ieškovės ir atsakovo gyvenamųjų vietų, o sveikatos priežiūros įstaiga – arčiau atsakovo gyvenamosios vietos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas gyvena nuomojamame bute, taigi jo galimybė ateityje gyvenamąją vietą keisti, kilus poreikiui labiau prisidėti prie efektyvaus nustatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimo (vaiko dienos ritmo ir ugdymo režimo), nėra apribota ar sunkiai įgyvendinama. Taip pat byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo metu atsakovo užimtumas apsunkintų atsakovo galimybę pristatyti vaiką į ugdymo įstaigą ir paimti iš jos. Į bylą nepateikta duomenų patvirtinančių, kad vietų keitimas yra per dažnas, dukrai atsiliepia emociškai, psichologiškai, jog mergaitei būtų nustatyti sveikatos sutrikimai. Šiame kontekste sutiktina su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad ieškovės teiginiai apie psichologines, psichosomatines problemas yra niekuo nepatvirtinti, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta tokia, kokia ji galima būtent pagal esamą situaciją ir geriausiai atitinka vaiko interesus. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovo prašoma patvirtinti bendravimo tvarka buvo taikoma anksčiau, galioja gana ilgą laiką, vaikas su šia tvarka apsiprato, taip pat įvertinęs, kad pagrindo riboti tėvo bendravimo su vaiku nėra, atsakovo elgesys nesudaro abejonių dėl tėvo norų ir gebėjimų užtikrinti dukters kasdienius poreikius bendraujant su vaiku, pagrįstai sprendė, kad nustatyta skyrium gyvenančio tėvo ir mažamečio vaiko bendravimo tvarka suderinama su tėvų lygybės principu, užtikrina abiejų tėvų teisę vienodai dalyvauti auklėjant dukrą, puoselėti su ja nuolatinį emocinį ryšį.
35. Kartu pažymėtina, kad ieškovė neįrodė objektyvių priežasčių (reikšmingai pasikeitusių faktinių aplinkybių), sudarančių teisinį pagrindą esamą ir nusistovėjusią bendravimo tvarką pakeisti. Ieškovė, kaip esminį argumentą dėl ko, jos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti kitokią bendravimo tvarką, nurodo tai, kad atsakovas ne visuomet veda dukrą į darželį, dėl to vaikui yra sutrikdoma jo dienotvarkė, nusistovėjęs dienos režimas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytą aplinkybę, minėta, papildomai įpareigojo tėvą A. A. tomis darbo dienomis, kai dukra S. A. būna su juo, vesti dukrą į ugdymo įstaigą (darželį, mokyklą). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kaip pageidauja ieškovė, nėra teisinio pagrindo, o apeliantės argumentai dėl sutrikdyto vaiko dienos, ugdymo režimo atmestini kaip nepagrįsti.
36. Ieškovė, apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino apeliantės pateiktų paaiškinimų bei įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymų visumą. Visų pirma pažymėtina, kad nors apeliantė nurodo, kad vaiko tėvas nevykdė rekomendacijos užsiregistruoti ir lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo grupės užsiėmimus, iš byloje esančios Tarnybos išvados nustatyta, kad abi bylos šalys nesikreipė į specialistus, teikiančius pagalbą dėl tarpusavio santykių ir jų problemoms spręsti ar individualioms konsultacijoms (1 t., b. l. 94). Apeliantė taip pat teigė, kad jos atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, tačiau iš byloje esančio atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 28 d. ieškovės pranešimo pagrindu ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis) ar kad jie iš viso nevertinti.
37. Kaip nepagrįstas atmestinas ir ieškovės argumentas, kad teismo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka sukelia emocinių nepatogumų ieškovei (vaikas grįžęs pas mamą tapdavo irzlus, kaprizingas, neklausė ieškovės). Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
38. Kartu pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog teismo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka vaiko tėvams ar vienam iš jų, jų subjektyviu vertinimu, yra nepatogi, vaiko tėvai ar vienas jų šios tvarkos laikytis nenori, nenustačius neigiamos nustatytos bendravimo tvarkos įtakos pačiam vaikui, negali būti pagrindas keisti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-181-823/2022, 44 punktas).
39. Visi kiti ieškovės nurodyti ir ginčijami aspektai (kad atsakovas nesugebės sudaryti palankių sąlygų vaikui harmoningai vystytis ir neparengs jo tinkamai savarankiškam gyvenimui visuomenėje, nepakankamai užtikrina vaiko higieną ir drabužių švarą), teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra esminiai veiksniai sprendžiant dėl atsakovo bendravimo tvarkos su šalių nepilnamečiu vaiku nustatymo. Natūralu, kad tėvų požiūriai dėl vaiko ugdymo, auklėjimo ir kitų vaiko priežiūros aspektų gali išsiskirti. Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad tėvų požiūriai ar elgesys su vaiku būtų tokio pobūdžio, jog galėtų tikėtinai padaryti reikšmingą žalą geriausiems vaiko interesams. Vaiko tėvai turi teisę diskutuoti dėl to, kas yra geriausia vaikui, ir turi siekti kompromiso, ieškoti bendro sutarimo, kad būtų geriausiai užtikrinami vaiko interesai. Tačiau šie aspektai nėra lemiantys veiksniai dėl bendravimo tvarkos nustatymo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
40. Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jos pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo
41. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis). CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
42. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovės apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos. Atsakovas priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 325, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti apeliantės (ieškovės) V. L. apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.