Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Algimanto Valantino,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. D. ir nuteistojo V. S. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį septynerių metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį penkiolikos parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir V. S. paskirta subendrinta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir V. S. paskirta galutinė subendrinta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

- pagal BK 181 straipsnio 3 dalį šešerių metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir O. D. paskirta galutinė subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

- pagal BK 181 straipsnio 3 dalį šešerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir P. P. paskirta galutinė subendrinta šešerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Solidariai iš nuteistųjų V. S., P. P., O. D. nukentėjusiajam A. G. priteista 3 510 Eur turtinei ir 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iki priteisto civilinio ieškinio visiško įvykdymo dienos pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į O. D. ir J. D. nuosavybės teise priklausantį turtą -negyvenamąsias patalpas – garažą (boksas, patalpa, plane pažymėta (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 3/47 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant galimybę juo naudotis.

Tuo pačiu teismo nuosprendžiu P. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jo apeliacinių skundų nėra gauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. S., P. P., O. D. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, 2017 m. rugpjūčio 28 d., apie 15.30 val., aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam A. G. prisistatė policijos pareigūnais ir neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai reikalavo iš nukentėjusiojo jiems perduoti 20 000 Eur, grasindami, kad neįvykdžius šio reikalavimo, nukentėjusysis bus nuvežtas į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – Vilniaus apskrities VPK), kur jo atžvilgiu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį dėl disponavimo netikrais pinigais atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) bus sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Po to nukentėjusįjį A. G. įsodino į automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir magistraliniu keliu A1 nuvežė Vilniaus kryptimi, ties Grabuciškėmis nusuko link aikštelės prie Kauno marių, kur iš nukentėjusiojo piniginės paėmė ten buvusius 600 Eur, jo rankas surakino antrankiais bei vežiojo po mišką nuolat grasindami uždaryti jį į areštinę, po ko A. G. sutiko prievartautojams perduoti namie turimus dar 4 000 Eur, kuriuos ir perdavė 2017 m. rugpjūčio 28 d., apie 16.30 val., prie savo gyvenamo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu V. S., P. P., O. D., veikdami bendrininkų grupe, prievartavo didelės vertės turtą, panaudodami nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą ir atimdami asmeniui laisvę.

2. Be to, V. S., P. P., O. D. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, 2017 m. rugpjūčio 28 d., apie 15.30 val., aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiojo A. G. neatlygintinai paėmė 180 Eur vertės ausines „BOSE QUIETCOMFORT 35“, kurias pastarasis pagal susitarimą buvo atvežęs parduoti. Tokiu būdu V. S., P. P., O. D., veikdami bendrininkų grupe, pagrobė svetimą turtą.

3. V. S. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas ir už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko bute, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninėms reikmėms, neteisėtai laikė 2,618 g kanapių (jų antžeminių dalių), kurias 2017 m. rugpjūčio 29 d. atliktos kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai, t. y. V. S. neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos platinti.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Nuteistasis O. D. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį arba pakeisti nuosprendį - sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki ketverių metų ir, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymą atidėti.

4.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie fizinio smurto panaudojimą prieš nukentėjusįjį, apie tai nėra užsiminęs net ir pats nukentėjusysis. Taigi pirmosios instancijos teismas savo išvadą apie fizinio smurto panaudojimą grindžia prielaidomis, o ne įrodymais patvirtinančiais jo kaltę padarius nusikaltimą.

4.2. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė išimtinai nukentėjusiojo A. G. parodymais. Byloje liudytoja apklausta G. G. įvykio vietoje nebuvo, visos įvykio aplinkybės jai yra žinomos iš sutuoktinio. Be to, šios liudytojos parodymuose yra akivaizdžių prieštaravimų, t. y. teisme ji tvirtino mačiusi kaip jos vyras įsėdo į automobilį ir išvažiavo, konkrečiai nurodė vietą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad matė kaip vyras išėjo iš namų, užsuko už kampo, iš kur netrukus išvažiavo šviesios spalvos automobilis. Nors šios aplinkybės nėra svarbios vertinant situaciją, tačiau jos leidžia spręsti apie liudytojos parodymų patikimumą, juolab, kad ji suinteresuota bylos, kurioje jos sutuoktinis pareiškė civilinį ieškinį, baigtimi. Policijos pareigūnai A. R. ir A. B. įvykio aplinkybes taip pat sužinojo iš paties nukentėjusiojo pareiškimo ar vienas iš kito. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina mobiliuose telefonuose esanti informacija, tačiau kokia konkreti informacija ir kokius faktinius duomenis ji patvirtina nuosprendyje nedetalizuojama. Pažymi, kad iš tiesų jis bendravo su V. S., tačiau nebuvo gauta jokių kitų tyrimui reikšmingų duomenų, o tai, kad V. S. bendravo su nukentėjusiuoju niekaip nepatvirtina jo sąsajų su inkriminuojama veika. Jis nurodo, kad apie jo dalyvavimą nusikaltime taip pat nepatvirtina ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. atlikta krata pas V. S. bei jo duoti paaiškinimai, vaizdo įrašas iš degalinės ir specialisto išvada, jog ant tampono iš automobilio „Škoda Octavia“ paimtoje nuoplovoje yra jo genotipas, nes šios aplinkybės jis ir neneigė.

4.3. Nuteistasis cituoja nukentėjusiojo A. G. parodymus duotus teisme ir nurodo, kad jo parodymų nepatvirtina kiti įrodymai, t. y. nei O. D. telefono apžiūra, kurios metu nenustatyta, jog jis skambintų nukentėjusiajam, nei degalinėje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota tik kai jie visi išlipa iš automobilio „Škoda Octavia“ ir nėra jokio „VW Passat“, ant nukentėjusiojo rankų nebuvo nustatyti sužalojimai nuo antrankių, tokių sužalojimų nenurodė ir nukentėjusiojo sutuoktinė. Nors A. G. nurodė, kad buvo vežamas į mišką ir iš jo buvo paimti jo turėti telefonai, tačiau išanalizavus nukentėjusiojo telefonų veikimo pagal bazines stotis (celes), nėra jokių duomenų apie jų jungimąsi prie bazinių stočių aptarnaujančių Kauno marių regioną. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų nukentėjusiojo parodymus dėl ausinių vagystės. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusysis sako netiesą apie aplinkybes, kurios visiškai nesusijusios su įvykiu, kas leidžia abejoti jo patikimumu. Iš nukentėjusiojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų analizės matyti, kad jo parodymai, priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nebuvo nuoseklūs, jie kito viso tyrimo metu, atsirasdavo naujų detalių, kurios paneigdavo iki tol nurodytas aplinkybes.

4.4. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino įrodymais procesinių veiksmų metu gautus duomenis. Jis teigia, kad buvo netinkamai atliktas jo atpažinimas, nes visų pirma buvo nukentėjusiajam parodytas vaizdo įrašas iš degalinės, vėliau atliktas atpažinimas pagal nuotrauką nesilaikant įstatymo reikalavimų. Taigi, toks atpažinimas negali būti laikomas tinkamu įrodymu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme. Taip pat nesutinka su nukentėjusiojo atliktu atpažinimu pagal balsą, nes jis atliktas nesilaikant BPK 193 straipsnio reikalavimų.

4.5. Dėl šių pirmiau aptartų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesilaikydamas įstatymo padarė baudžiamojo proceso pažeidimus, ne tik netinkamai vertino bylos duomenis, bet ir padarė neteisėtas ir nepagrįstas teismo išvadas dėl jo dalyvavimo inkriminuotuose nusikaltimuose.

4.6. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, todėl priverstas reikšti alternatyvų prašymą. Jeigu kolegija neras pagrindo jo išteisinti, prašo sušvelninti jam paskirtą aiškiai per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Jis nurodo, kad jam skiriant bausmę pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai vertino jo asmenybę, todėl tinkamai neindividualizavo bausmės, nesilaikė įstatymo reikalavimų ir suformuotos teismų praktikos, susijusios su bausmės skyrimu, t. y. visiškai neaiškios teismo nustatytos nusikaltimo pasekmės, jo asmenybę vertino tik atsižvelgiant į jo mokymąsi, tačiau neįvertinta tai, jog jis sukūrė šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, paskutinį kartą teistas 2012 m. sausio 4 d. už viešosios tvarkos pažeidimą, ankstesni teistumai išnykę, nėra įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą, nevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nepiktnaudžiauja alkoholiu.

4.7. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį, nes vadovavosi tik nukentėjusiojo duotais parodymais teisme ir jo pateiktu civiliniu ieškiniu. A. G. nepateikė jokių medicininių dokumentų, įrodančių patirtą stresą, paūmėjusią bronchinę astmą. Byloje nėra jokių duomenų kaip bronchinė astma gali būti susijusi su tiriama nusikalstama veika. Taip pat nukentėjusysis nepateikė dokumentų apie jam paskirtą gydymą raminamaisiais vaistais. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl neturtinės žalos, pažeidė BPK 113 ir 115 straipsnių nuostatas, nes viską grindė prielaidomis.

5. Nuteistojo V. S. gynėjas advokatas R. Girdziušas apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalį, kuria teismas pripažino V. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje, pakeisti ir jo veiką kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, to paties nuosprendžio dalį, kuria teismas pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį panaikinti ir dėl to priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams, pakeisti ir skirti jam galutinę subendrintą bausmę tokią, kuri savo dydžiu prilygtų laikui, praleistam suėmime. Nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio pakeisti ir atmesti nukentėjusiojo reikalavimą priteisti 180 Eur turtinei žalai atlyginti bei reikalavimą priteisti neturtinę žalą. Kitą su V. S. susijusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

5.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas dėl V. S. priėmė nepagrįstą nuosprendį, todėl dalis jo turėtų būti pakeista, o dalis – panaikinta ir priimtas išteisinamasis nuosprendis. Nurodo, kad kaltinimui nepavyko pateikti abejonių nekeliančių įrodymų, jog jo ginamojo veiksmuose yra visi būtent kvalifikuotam turto prievartavimui būtini požymiai, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas padarė aiškias įrodymų vertinimo klaidas. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo argumentavimo, įrodymų vertinimo principais, BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimais ir suformuota teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, Nr. 2K-251/2010, Nr. 2K-439/2011, Nr. 2K-363/2013, Nr. 2K-446/2013, Nr. 2K-476/2013, Nr. 2K-147-697/2017, Nr. 2K-26-689/2018). Skundžiamame nuosprendyje išvardinti praktiškai visi informacijos šaltiniai, tačiau jame stinga gilesnės faktinių duomenų analizės, iš jų dėstymo neišplaukia, kokie tų duomenų tarpusavio ryšiai, kokias bylai svarbias aplinkybes jie patvirtina ir pan.

5.2. Apeliantas nurodo, kad V. S. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas iš esmės grindžiama nukentėjusiojo A. G. parodymais. Nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklūs, nepatikimi ir jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Be to, nukentėjusiojo parodymų negalima laikyti objektyvios informacijos šaltiniu ne tik dėl to, kad ikiteisminis tyrimas dėl V. S. veiksmų buvo pradėtas tik dėl A. G. pakankamai uždelsto kreipimosi į teisėsaugos institucijas, bet ir tai, kad A. G. neatskleidė tikrųjų įvykio aplinkybių, nebuvo atviras ir nuoširdus.

5.3. Gynėjas cituoja nukentėjusiojo A. G. parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ir nurodo, kad nukentėjusiojo parodymai kelia abejonių, yra prieštaringi, nelogiški ir nenuoseklūs. Taip pat pateikia savo versiją dėl nukentėjusiojo parodymų vertinimo ir teigia, kad nukentėjusysis išvengė jam nepatogių klausimų ir gavo galimybę net reikalauti žalos atlyginimo.

5.4. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo požiūris į kaltinimui prieštaraujančius bylos duomenis nesiderina su BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes teismas turėjo pateikti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Skundžiamame nuosprendyje yra tik bendrojo pobūdžio formuluotės. Jis sutinka, kad V. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, skiriasi, tačiau tas skirtumas nerodo jų neteisingumo, t. y. jis davė neteisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nes norėjo išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pasak apelianto, nuteistųjų suteikta informacija yra labiau argumentuota, įtikinanti bei logiška nei nukentėjusiojo pasakojimas apie turto prievartavimą. Be to, byloje nėra patikimų įrodymų, jog buvo reikalaujamas turtas iš nukentėjusiojo ir dėl to buvo atimta laisvė, naudojama psichinė ar fizinė prievarta, ar net uždėti antrankiai, kadangi nebuvo rasti antrankiai, ant nukentėjusiojo rankų nėra sužalojimų nuo antrankių.

5.5. Gynėjas nesutinka ir su tuo, kad nukentėjusiajam buvo apribota laisvė kaip tai numatyta BK 181 straipsnio 2 dalyje ir suformuotoje teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357/2012). Jis pateikia savo ginamojo įvykių versiją, kad V. S. apsimetė policijos darbuotoju, norėdamas apgaule savo naudai iš A. G. gauti iš jo turto. Be to, jo ginamasis apsiribojo ta pinigų suma, kurią pavyko gauti apgavus nukentėjusįjį, todėl jo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

5.6. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neturėdamas faktinėmis aplinkybėmis paremto pagrindo pripažino, kad V. S. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su kitais dviem nuteistaisiais. Atkreipia dėmesį į tai, kad net dalis nukentėjusiojo parodymų patvirtina, jog būtent V. S. bendravo su juo telefonu, būtent jis buvo pasivedęs nukentėjusįjį nuošaliau ir kalbėjęs apie galimybes atidirbti, bendradarbiaujant su juo ateityje. Be to, faktą, jog sukčiavimu užsiėmė tik V. S. patvirtino ir kiti nuteistieji. Taigi nebuvo nustatyti būtinieji bendrininkavimo požymiai, todėl V. S. turėjo būti nuteistas kaip asmuo, be bendrininkų, apgaule užvaldęs svetimą turtą.

5.7. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo ginamąjį pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes nukentėjusysis niekada nėra sakęs, kad V. S. paėmė iš jo ausines. Gynėjas pateikia savo įvykių versiją, kad V. S. galėjo net nematyti tų ausinių, o jos galėjo atsitiktinai likti automobilyje, nes nukentėjusysis jas pats pamiršo. Taigi vertinant situaciją net ir pagal nukentėjusiojo parodymus akivaizdu, kad V. S. veiksmuose nėra BK 178 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių. Kita vertus, baudžiamojoje byloje yra pakankamai daug abejonių dėl to, ar iš viso nukentėjusysis turėjo su savimi ausines „Bose quietcomfort 35“, nes labiau panašu, kad susitikimo su V. S. tikslas buvo ne ausinių pardavimas, tačiau kiti reikalai. Gynėjas taip pat nurodo, kad ši nuosprendžio dalis paremta ne patikimais įrodymais, bet prielaidomis. Todėl nuosprendis šioje dalyje turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis.

5.8. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistu civiliniu ieškiniu. Nurodo, kad V. S. nepagrobė ausiniu, todėl iš jo negali būti priteista 180 Eur už tariamai pagrobtas ausines. Be to, neturtinė žala priteista neturint teisėto ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįsto pagrindo. Kauno apygardos teismas nuosprendyje pakartojo A. G. civiliniame ieškinyje buvusius motyvus, tačiau nepateikė savų argumentų, kuriais vadovaudamasis nusprendė priteisti būtent 9 000 Eur. Abejoja, kad tarp nuteistųjų ir nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Be to, teismas turėjo atkreipti dėmesį ir į tai, kad faktiškai nebuvo paneigta V. S. versija apie įvykį ir į automobilį nukentėjusysis atsisėdo pats, jam nebuvo uždėti antrankiai, pats atnešė pinigus, kuriuos pats ir perdavė. Šios aplinkybės rodo, kad nebuvo jokio pagrindo manyti, jog A. G. patyrė tai, apie ką nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje, todėl nėra pagrindo ir priteisti neturinę žalą.

5.9. Svarstant apie V. S. skirtinos bausmės dydį derėtų atsižvelgti į tai, kad jis galėtų būti nuteistas tik pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Tokia nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. Be to, jo ginamasis visiškai pripažino tai, ką buvo iš tikrųjų padaręs, todėl tai turi būti vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Subendrinus atskirai už kiekvieną nusikalstamą veiką skirtas bausmes bei subendrinus su dalimi ankstesniu nuosprendžiu paskirtos, bet neatliktos bausmės, būtų visos galimybės paskirti galutinę subendrintą bausmę, kuri savo dydžiu būtų lygi suėmime išbūtam laikui. Todėl ir ši nuosprendžio dalis turi būti pakeista.

6. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusiojo atstovas, prokurorė prašė nuteistojo O. D., nuteistojo V. S. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo O. D. ir nuteistojo V. S. gynėjo advokato R. Girdziušo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, kvalifikuojant nuteistųjų veiksmus pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, taip pat neteisingai nustatyto nukentėjusiajam A. G. priteistos neturtinės žalos dydžio (BPK 328 straipsnio 1, 3, 4 punktai). Taip pat tikslinamos nustatytos faktinės BK 181 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo aplinkybės.

Dėl BK 181 straipsnio 3 dalies, 178 straipsnio 1 dalies taikymo.

8. Apeliantai nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria V. S., O. D. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 1 dalį. Pateikdami savą byloje esančių įrodymų vertinimą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nesivadovavo argumentavimo, įrodymų vertinimo principais, BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimais, šiuo aspektu suformuota teismų praktika, dėl ko neteisingai kvalifikavo V. S. atliktus veiksmus kaip kvalifikuotą turto prievartavimą, nepagrįstai jį nuteisė už ausinių pagrobimą, padarė nepagrįstas išvadas dėl O. D. dalyvavimo paminėtų nusikalstamų veikų padaryme.

9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, iš naujo įvertinusi byloje surinktus bei teisme ištirtus įrodymus, duomenis, jų visumą, neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad V. S., O. D., o taip pat ir P. P., kuris neskundžia jam priimto apkaltinamojo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo pripažinti kaltais ir nuteisti už didelės vertės nukentėjusiojo A. G. turto prievartavimą. Nors apeliantai skunduose cituoja ir detaliai analizuoja atskirus bylos įrodymus (proceso dalyvių parodymus, daiktų apžiūros protokolų, specialisto išvadų, vaizdo įrašų, telefoninių kontaktų analizės metu užfiksuotus duomenis), teigdami, kad vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį, kad BPK nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą loginę grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu.

10. Nors apeliantai skunduose teigia, kad V. S., O. D. kaltė dėl aptariamų nusikalstamų veikų padarymo buvo grindžiama išimtinai tik nukentėjusiojo A. G. parodymais, kurių nepatvirtina kiti bylos įrodymai, skundžiamo nuosprendžio turinys tvirtina priešingai. Iš skundžiamo procesinio sprendimo matyti, kad sprendžiant nuteistųjų kaltės dėl prieš A. G. padarytų nusikalstamų veikų klausimą, buvo vertinami ne tik nukentėjusiojo parodymai, kurie šiuo atveju yra iš esmės vienintelis tiesioginis įrodymas byloje, bet taip pat ir visa eilė netiesioginių įrodymų, kurie vienoje ar kitoje dalyje patvirtina nukentėjusiojo parodymus bei jų patikimumą, o būtent liudytojų G. G., A. R., A. B., V. P. parodymai, nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokole, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose vaizdo įrašuose, 2017 m. rugpjūčio 29 d. kratos V. S. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), protokole, šios kratos metu paimtų daiktų apžiūrų protokoluose, automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole, telefono abonentų išklotinių apžiūros protokole, specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro rašte dėl sutapimų DNR duomenų registre bei kitoje bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys.

11. Nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad įrodymais gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patikrinti arba paneigti tiriamas versijas. Todėl nuteistojo O. D. skundo argumentai, jog nukentėjusiojo sutuoktinės G. G., kuri yra suinteresuota bylos baigtimi, parodymai, policijos pareigūnų parodymai yra netiesioginiai įrodymai ir niekaip neįrodo nuteistųjų kaltės, yra nepagrįsti, nes apkaltinamajame nuosprendyje daromos išvados gali būti grindžiamos ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kasacinės instancijos teismo išaiškinimus vien aplinkybė, jog liudytojai yra nukentėjusiojo giminaičiai, liudytojų parodymų kritiško vertinimo savaime nesuponuoja. Kiekvienas liudytojas, prieš duodamas parodymus teisme, BPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka yra įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (BK 235 straipsnis) ir atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus, prisiekia duoti teisingus parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44/2007, 2K-33/2014). Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis A. G. ar jo sutuoktinė turėjo pagrindą nuteistuosius apkalbėti, tokių aplinkybių nenurodo ir apeliantai. Iš bylos medžiagos matyti, kad iki nagrinėjamo įvykio jie nebuvo pažįstami. Be to, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas tame tarpe ir V. S., O. D. kaltais dėl didelės vertės turto prievartavimo, turto pagrobimo rėmėsi ne vien nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės parodymais.

12. Apeliantai nurodo, kad byloje nenustatyti visi būtini nuteistiesiems inkriminuoto kvalifikuoto turto prievartavimo sudėties požymiai. Su tokiu argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

13. Pagal BK 181 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas prievartavo didelės vertės turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinę prievartą. Vertimas suteikti turtinę naudą gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo būdu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su prievartiniu pobūdžiu (užuominomis leidžiant suprasti apie būtinumą mokėti duoklę). Būtinasis veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusį ar kitą asmenį: 1) panaudoti fizinį smurtą, 2) sunaikinti ar sugadinti jo turtą, 3) paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskleidimas nepageidautinas, 4) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Pastarasis alternatyvusis požymis apima įvairius kitokio turinio grasinimus, kurie pasireiškia kaip tyčinis pavojingas poveikis kito asmens psichikai, bauginant, kad dėl grasinančiojo tolesnių veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011, 2K-163/2012, 2K-433-507/2016).

14. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad V. S., O. D., P. P., veikdami bendrininkų grupe, prievartavo didelės vertės turtą, panaudodami prieš nukentėjusįjį A. G. fizinį smurtą ir atimdami jam laisvę.

15. Iš nukentėjusiojo A. G. proceso eigoje dėl esminių įvykio aplinkybių duotų nuoseklių parodymų matyti, kad jis skelbimų portale skelbiu.lt buvo įdėjęs skelbimą parduoti ausines „Bose Quietcomfort 35“ už 280 Eur. 2017 m. rugpjūčio 28 d. apie 14.50 val. į jo mobilųjį telefoną iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vyriškis dėl parduodamų ausinių, kuris jau prieš kelias dienas buvo skambinęs, tačiau jiems nepavyko susitikti. Jis su vyriškiu susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) aikštelėje. Nors nukentėjusysis negalėjo pateikti ausinių įsigijimą patvirtinančių dokumentų, tačiau parodė, kad ausinės buvo naujos, supakuotos į dėžutę, pakuotė nebuvo pradaryta, ką patvirtina ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu pateiktos ausinių dėžutės fotonuotraukos, kurios buvo padarytos skelbimo patalpinimui (t. 4, b. l. 16). Nurodydamas įvykio aplinkybes nukentėjusysis parodė, kad jam nuvykus į (duomenys neskelbtini) aikštelę, jis paskambino asmeniui, kuris jam skambino dėl ausinių, ir pamatė asmenį, kuris pakėlė ragelį ir ėjo link jo (nukentėjusysis tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apklausiamas apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad tai buvo O. D.). Nukentėjusysis apklausų metu negalėjo tiksliai nurodyti ar O. D. išlipo iš automobilio VW Passat, ar tik stovėjo šalia jo, tačiau kategoriškai patvirtino, kad tuo metu aikštelėje mėlynos spalvos VW Passat automobilis buvo. O. D. priėjęs pasakė, kad sudegei ar įkliuvai, po ko prie jų privažiavo V. S. ir P. P. automobiliu Škoda Octavia, kurie išlipę iš automobilio prisistatė kriminalinės policijos pareigūnais iš Vilniaus ir liepė sėstis į jų automobilį. Jam paprašius parodyti tarnybinius pažymėjimus, jie to nepadarė. Tuo metu O. D. paėmė iš jo su savimi turėtas ausines, o V. S. su P. P. suėmę už rankų įsodino jį į savo automobilį, patys susėdo į automobilį. V. S. sėdėjo už vairo, P. P. šalia V. S., o O. D. ant galinės sėdynės dešinėje pusėje. Automobilyje paminėti pareigūnais prisistatę asmenys jam nurodė, kad turi informacijos, įrodymų apie jo daromas nusikalstamas, jį veža į areštinę Vilniuje, kur jis bus sulaikytas. Važiuojant link Vilniaus, O. D. rodė jam nešiojamą kompiuterį HP, klausė, ar jis jį atpažįsta. Jis jiems sakė, kad kompiuteris panašus į tą, kuris buvo pavogtas iš jo namų vasario mėnesį. Taip pat buvo ištraukti kažkokie lapai, sakoma, kad tai yra surinkti įrodymai apie jo nusikalstamas veikas. Bevažiuojant asmenys pradėjo siūlyti jam tartis, nurodė, kad galima būtų tai sutvarkyti ir be važiavimo į areštinę, klausė, ką jis mano apie šią situaciją, ką siūlo. Jam pasakius, kad jis neturi ką pasiūlyti, jie ties Grabuciškėmis nusuko link Kauno marių regioninio parko. Važiuojant O. D. uždėjo jam antrankius. Visą laiką važinėjant po šalia marių esančias apylinkes, miškus jam buvo grasinama, reikalaujama pinigų. Apie pinigus nurodė O. D., konkrečią 20 000 Eur sumą įvardijo V. S., vėliau apie pinigus kalbėjo visi pasikeisdami. Nukentėjusiajam nurodžius, kad tokios pinigų sumos neturi, neturi ir iš kur pasiskolinti, galėtų duoti tik 4 600 Eur, šie pagalvoję sutiko. Jam nurodžius, kad su savimi jis turi tik 600 Eur, likę pinigai yra namuose, jie sutiko nuvežti jį iki namų. Važiuojant link namų, O. D. iš jo piniginės, kuri buvo rankinėje, išėmė ten buvusius 600 Eur ir padavė priekyje sėdinčiam P. P., kuris pinigus įdėjo į daiktadėžę. Išvažiuojant iš Kauno regioninio parko O. D. nuėmė jam ir antrankius. Nuvažiavus prie nukentėjusiojo namų, iš jo reikalavę pinigų asmenys automobilį pasistatė šalia namo Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio galu buvo įvažiavę į namo Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavimą. Jis nubėgo į namus ir paėmė 4 000 Eur, po ko grįžęs įsėdo į automobilį, kur atidavė atsineštus pinigus. O. D. perskaičiavo jo atneštus pinigus ir perdavė juos priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusiam asmeniui, kuris pinigus įdėjo į daiktadėžę. Jį nuvežę iki (duomenys neskelbtini) aikštelėje jo palikto automobilio, visi išlipo. V. S. paėjus nuošaliau pasakė, kad kadangi jis davė tik dalį sumos, likusią pinigų dalį jis jiems turės atidirbti su jais bendradarbiaudamas, liepė nusipirkti naują SIM kortelę ir pranešti jiems numerį, kuriuo jie toliau kontaktuos. Nukentėjusysis kategoriškai apklausų metu parodė ir tai, kad jam būnant nuteistųjų automobilyje jo atsivežtos ausinės visą laiką buvo prie O. D. kojų, kurios ten ir liko jam išsiskyrus su iš jo pinigų reikalavusiais asmenimis. Taip pat parodė, kad tik pakalbėjęs su žmona ir savo tėvais suprato, kad asmenys prisistatę policijos pareigūnais nėra policijos pareigūnai, po ko kreipėsi į policiją, parašė pareiškimą (t. 7, b. l. 57-60; t. 1, b. l. 6-9; t. 4, b. l. 13-14, 15-16, 17, 18-19).

16. Pažymėtina tai, kad savo parodymus nukentėjusysis A. G. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, parodė maršrutą, kuriuo buvo vežiojamas (t. 4, b. l. 22-30). 2017 m. rugpjūčio 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis iš jam pateiktų keturių fotonuotraukų atpažino V. S., kaip asmenį, kuris dieną prieš atvažiavo su Škoda Octavia automobiliu prie (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu, įsisodino jį į automobilį ir vežant reikalavo 20 000 Eur. Pasak nukentėjusiojo, V. S. sėdėjo už automobilio Škoda Octavia vairo ir daugiausia kalbėjo (t. 4, b. l. 39-42). Be kita ko, nukentėjusysis 2017 m. rugsėjo 8 d. vykusios apklausos metu, peržiūrėjęs pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašą patvirtino, kad būtent įraše užfiksuoti asmenys padarė prieš jį nusikalstamas veikas (t. 4, b. l. 13-14).

17. Nuteistasis O. D. skunde nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai įrodymu byloje pripažino jo parodymo atpažinti metu gautus duomenis. Teigia, kad duomenys, gauti atliekant šį procesinį veiksmą, buvo gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad jo, kaip ir P. P. atpažinimas gyvai buvo atliktas, pažeidžiant BPK 191, 192 straipsnio nuostatas. Iš bylos medžiagos matyti, kad O. D., P. P. atpažinimas gyvai buvo atliekamas po to, kai nukentėjusiajam A. G. 2017 m. rugsėjo 8 d. vykusios apklausos metu buvo pateiktas peržiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas vaizdo įrašas ir nukentėjusysis jau buvo matęs asmenis, kurie galimai padarė prieš jį nusikalstamas veikas. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodytų procesinių veiksmų metu gautų duomenų, priešingai nei teigia apeliantas, nepripažino byloje įrodymais ir jais nesivadovavo grįsdamas nuteistiesiems priimtą apkaltinamąjį nuosprendį.

18. Netikėti pirmiau išdėstytais nukentėjusiojo A. G. parodymais, priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo. Išvada dėl asmenų parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais gautais iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-309/2011). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė, kad nukentėjusiojo A. G. parodymai, duoti viso baudžiamojo proceso metu, turėtų esminių prieštaravimų, kurie neleistų pripažinti jų patikimais. Nors nukentėjusiojo parodymuose yra užfiksuota tam tikrų prieštaravimų (pavyzdžiui, dėl O. D. buvimo vietos (duomenys neskelbtini) aikštelėje, stovėjo jis šalia VW Passat automobilio ar iš jo išlipo), tačiau jie nelaikytini esminiais. Kartu pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo eigoje paaiškėjus naujoms įvykio aplinkybės ir atsiradus poreikiui papildomai apklausti nukentėjusįjį, natūralu, kad jis vėlesnėse apklausose savo anksčiau duotus parodymus papildė naujomis aplinkybėmis, jas patikslino, tačiau tai vertinti kaip parodymų kaitą, nenuoseklumą nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Išanalizavus nukentėjusiojo viso proceso metu duotus parodymus, akivaizdu, kad dėl esminių įvykio aplinkybių jie yra nuoseklūs, be kita ko, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

19. Aplinkybę, kad nukentėjusysis turėjo ausines „Bose Quietcomfort 35“ patvirtino ir liudytoja apklausta G. G.. Iš šios liudytojos nuoseklių parodymų matyti, kad jos vyras A. G. pardavinėjo skelbimų portale skelbiu.lt ausines. Ausinės buvo parduodamos lyg už 300 Eur. 2017 m. rugpjūčio 28 d. apie 15 val. jos vyrui paskambino asmuo dėl ausinių, kuris jau skambinėjo keletą dienų, tačiau jiems vis nepavykdavo susitarti dėl susitikimo. Vyras su paskambinusiu asmeniu susitarė susitikti prie (duomenys neskelbtini). Liudytoja apklausiama nuosekliai patvirtino, kad ji matė, kaip jos vyras išvažiuodamas susitikti su jam paskambinusiu asmeniu pasiėmė ausines. Ausinės buvo naujos, dėžutėje, kuri nebuvo išpakuota. Taip pat liudytoja patvirtino, kad vyrui grįžus iš susitikimo, šis ausinių jau nebeturėjo (t. 7, b. l. 141-143; t. 4, b. l. 64-65). Ikiteisminio tyrimo metu, tikrinant nukentėjusiojo, o tuo pačius ir liudytojos G. G., parodymus, buvo kreiptasi dėl informacijos pateikimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri administruoja skelbimų portalą www.skelbiu.lt. Iš paminėtos bendrovės pateiktų duomenų matyti, kad nurodytoje skelbimų svetainėje 2017 m. rugpjūčio 2 d. buvo patalpintas skelbimas dėl ausinių „Bose Quietcomfort 35“ pigiau pardavimo su tekstu „Naujos neišpakuotos, atveztos is užsienio. Tokiu pat lietuvoi kaina 370 euru, tad kaina tikrai gera, kas išmano kokybe tie supras“. Skelbime nurodyta, kad ausinės parduodamos už 290 Eur, kontaktinis pardavėjo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (byloje nustatyta, kad nukentėjusysis aptariamo įvykio metu naudojosi dviem telefono numeriais, iš kurių vienas ir buvo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis skelbimas iš svetainės buvo pašalintas 2017 m. rugpjūčio 29 d. 01.42 val. (t. 3, b. l. 170, 171-173).

20. Be kita ko, iš liudytojos G. G. iš esmės nuoseklių parodymų matyti, kad vyrui užtrukus grįžti po ausinių pardavimo, ji jam skambino, rašė žinutes, tačiau šis neatsiliepė. Apie 16 val. vyras atsiliepė į jos skambutį, pasakė, kad važiuoja namo. Liudytojos teigimu, sprendžiant iš balso, jos vyras buvo pasimetęs, balsas buvo keistas, tokio jo nebuvo girdėjusi, atsakinėjo šaltai, patvirtino, jog yra ne vienas. Maždaug po 20 minučių vyras grįžęs namo, įbėgęs į kambarį, pasiėmė dėžutę, kurioje buvo laikomi jų pinigai (liudytojai žinoma, kad dėžutėje buvo lygiai 4 000 Eur, nes prieš kelias dienas pinigus buvo suskaičiavusi, pinigai buvo 500, 100, 50 Eur kupiūromis). Pasiėmęs visus dėžutėje buvusius pinigus, vyras, atsakęs jai, kad „grįšiu papasakosiu“, išėjo iš namų. Liudytoja patvirtino, jog matė, kaip jos vyras išbėgęs iš namų už dviejų ar trijų namų įsėdo į ne jam priklausančio automobilio galą ir išvažiavo. Vyrui grįžus po maždaug valandos laiko namo, jis jai pasakojo, kad nuvykus parduoti ausinių, trys policijos pareigūnais prisistatę asmenys įsisodino jį į savo automobilį, pasakė, kad veža jį į Vilniaus policiją. Vyras pasakojo, kad prašė tų asmenų parodyti pažymėjimus, tačiau jie to nepadarė, taip pat sakė, kad buvo nuvežtas į mišką, jam buvo uždėti antrankiai, paimti jo telefonai, iš piniginės paimti su savimi turėti 600 Eur. Liudytoja taip pat patvirtino, kad jai buvo žinoma, jog dėl kažkokių pinigų jos vyro atžvilgiu Vilniuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas (t. 7, b. l. 141-143; t. 4, b. l. 64-65).

21. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto O. D. skundo argumentu, kad liudytoja G. G. kiek skirtingai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė aplinkybes apie jos vyro įsėdimo į nuteistųjų automobilį, išėjus iš namų su pasiimtais pinigais, aplinkybes. Kita vertus, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šie liudytojos parodymuose esantys neatitikimai buvo tiriami. Liudytoja pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu po įvykio buvo susijaudinusi, todėl galėjo netiksliai nurodyti aplinkybes. Nepaisant to, liudytoja teismui kategoriškai patvirtino, kad matė automobilį, į kurio galą įsėdo jos vyras, ir matė kaip jos vyras šiuo automobiliu išvažiavo. Nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad aplinkybės, jog kartu su nukentėjusiuoju buvo atvažiavę netoli jo namų, apklausiami teisme neneigė ir patys nuteistieji. Nuteistasis V. S. patvirtino, kad A. G. nurodžius, jog jis namuose turi dar 4 000 Eur, nuvažiavo prie jo namų. A. G. nuėjo į savo namus ir netrukus grįžo su pinigais. Iš nuteistųjų parodymų taip pat matyti, kad A. G. jų automobilyje sėdėjo ant galinės sėdynės (t. 8, b. l. 141-145, 145-148, 148-149). Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, abejoti liudytojos G. G. parodymais, laikyti juos nepatikimais, juolab, kad juos patvirtina ir kiti bylos duomenys, nėra jokio pagrindo.

22. Nukentėjusysis A. G. apklausiamas parodė, kad su juo dėl parduodamų ausinių iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kontaktuojama jau kelios dienos iki nagrinėjamo įvykio. 2017 m. rugpjūčio 28 d. apie 15.30 val. atvykęs į (duomenys neskelbtini) aikštelę skambino asmeniui, kuris norėjo įsigyti ausines. Prieš tai taip pat susirašė SMS žinutėmis, nurodė, kad jis atvyks automobiliu BMW X5. Taip pat nukentėjusysis parodė, kad prieš išsiskiriant jam buvo nurodyta įsigyti naują SIM kortelę ir jiems atsiųsti jos numerį. Apžiūrėjus nukentėjusiojo savanoriškai 2017 m. rugpjūčio 29 d. 01.30 val. pareigūnams pateiktą mobilaus ryšio telefoną Iphone 5, nustatyta, kad aplanke „Messages“ be kitų susirašinėjimų su įvykiu nesusijusiais kontaktais buvo aptiktas susirašinėjimas su kontaktu „Bose“, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (kontaktas įvardintas būtent pagal ausinių pavadinimą). Iš šio susirašinėjimo matyti, kad A. G. 2017 m. rugpjūčio 28 d. 15.03 val. kontaktui „Bose“ nusiuntė žinutę „Daleksiu už gero pusvalandzio į ta Aikstele“, po ko iš paminėto kontakto gavo žinutę „Su koke masina busi“, į ką A. G. atrašė „Bmw X5 juodas“, paskutinė tarp šių kontaktų užfiksuota žinutė tos pačios dienos vakare 22.45 val. – kontaktas „Bose“ parašė „Numeri parasik labanaktis“ (t. 4, b. l. 20; t. 2, b. l. 161-164). Pažymėtina ir tai, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. ryte atlikus neatidėliotiną kratą V. S. gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini), be kitų daiktų buvo rasta ir paimta ne tik dalis iš nukentėjusiojo išreikalautų pinigų 1 270 Eur (pats V. S. apklausiamas teisme pripažino, kad kratos metu rasti pinigai buvo gauti iš nukentėjusiojo A. G., patvirtino, kad iš nukentėjusiojo bendrai gavo 4 600 Eur t. 8, b. l. 141-145, 149), bet ir mobiliojo ryšio telefonas Samsung, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su jame buvusia SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 20, 21-31, 32-35, 78).

23. Be kita ko, byloje nustatyta, kad nagrinėjamam įvykiui reikšmingu laikotarpiu V. S. be kitų abonentų numerių naudojosi mobiliojo ryšio abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), P. P. naudojosi abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (tyrimo metu reikšmingos informacijos negauta), O. D. be kitų abonentų naudojosi abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis A. G. naudojosi abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), liudytoja G. G. naudojosi abonento Nr. (duomenys neskelbtini).

24. Analizuojant V. S. gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu rastame telefone Samsung naudoto abonento numerio Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio ir buvo kontaktuojama su nukentėjusiuoju, išklotines, nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 25 d. nuo 13:03:15 val. iki 13:25:37 val. iš šio abonento numerio į abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiojo A. G. telefono abonentas) buvo skambinta šešis kartus, keturi iš kontaktų užfiksuoti kaip išeinantys praleisti skambučiai, dviejų išeinančių skambučių metu buvo bendrauta. 2017 m. rugpjūčio 26 d. 19:37:23 val. taip pat iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiojo naudotą abonento Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas išeinantis skambutis, kurio metu buvo bendrauta. 2017 m. rugpjūčio 28 d. nuo 12:58:34 val. iki 14:06:10 val. paminėtas pas V. S. rastas abonentas turėjo septyniolika išeinančių praleistų skambučių į abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiojo A. G. telefono abonentas). 14:33:59 val. gautas įeinantis skambutis iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu abonento Nr. (duomenys neskelbtini) bazinė stotis užfiksuota Vilniuje. Nuo 14:57:47 val. iki 15:24:05 val. abonento bazinė stotis užfiksuota Kaune. 14:57:47 val. užfiksuotas išeinantis skambutis į nukentėjusiojo paminėtą naudotą abonento numerį, po ko tarp abonentų užfiksuotos trys SMS žinutės (įeinanti, išeinanti ir įeinanti, kas atitinka nukentėjusiojo telefono apžiūros metu užfiksuotus duomenis). 15:24:05 val. į abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) gautas įeinantis skambutis iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiojo), kurio trukmė 6 sekundės, po kurio iki vakaro kontaktų neužfiksuota (kas atitinka nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę, kad jis atvykęs į (duomenys neskelbtini) aikštelę skambino asmeniui, su kuriuo turėjo susitikti dėl ausinių pardavimo). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tos pačios dienos vakarą 18:52:18 val., 18:52:19 val., 21:56:24 val., 21:56:25 val. iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiojo naudotą abonento Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti išeinantys praleisti skambučiai, 18:54:29 val. įeinantis skambutis, o 22:45:50 val. išeinanti SMS žinutė, kuri aptikta ir paminėtos nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefono apžiūros metu. Nuo 18:52:18 val. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) bazinė stotis veikė Vilniaus mieste. Išdėstyti V. S. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizės metu gauti duomenys atitinka ir nukentėjusiojo A. G. naudoto abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę. Kartu pažymėtina ir tai, kad iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. užfiksuotų įeinančių skambučių į nukentėjusiojo naudotą abonento Nr. (duomenys neskelbtini) iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), neužfiksuota jokių nukentėjusiojo inicijuotų kontaktų su abonento Nr. (duomenys neskelbtini).

25. Analizuojant kito V. S. naudoto abonento Nr. (duomenys neskelbtini), O. D. naudoto abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines matyti, kad įvykio dieną abonento Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 14:43:30 val. iki 18:01:31 val., kaip ir O. D. naudotas abonento Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 08:54:33 val. iki 19:54:04 val. telekomunikacinių įvykių neturėjo, šią dieną neužfiksuota jokių nagrinėjamam įvykiui reikšmingų aplinkybių. Kita vertus, analizuojant šių abonentų išklotines kitomis dienomis nustatyta, kad jie nuolat tarpusavyje bendravo, tame tarpe ir paminėtomis dienomis, kuomet buvo kontaktuojama su nukentėjusiuoju. Analizuojant V. S. naudoto abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines nustatyta, kad po 2017 m. rugpjūčio 26 d. 19:37:23 val. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (rastas kratos metu pas V. S.) skambučio į nukentėjusiojo naudotą abonento Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 19:45:50 val. iki 20:57:52 val. užfiksuoti abonento Nr. (duomenys neskelbtini) inicijuoti šeši praleisti skambučiai į O. D. naudotą abonento Nr. (duomenys neskelbtini), po ko pastarajam neatsiliepus į skambučius, iš V. S. naudoto abonento Nr. (duomenys neskelbtini) į paminėtą O. D. naudotą abonento numerį 20:59:13 val. buvo išsiųsta SMS žinutė. 2017 m. rugpjūčio 29 d. kratos V. S. gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini), metu be kitų daiktų buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas Samsung, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 20, 21-31, 32-35). Apžiūrint šį telefoną, aplanke „pranešimai“, be kita ko, buvo aptikta 2017 m. rugpjūčio 26 d. 20:59 val. kontaktui „O“, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini), išsiųsta žinutė, su tekstu „Pirmadieni vaziuojam“. Apžiūrint telefoną nustatyta, kad susirašinėjimas su kontaktu „O“ prasidėjo nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d., paskutinė iš šio kontakto gauta žinutė 2017 m. rugpjūčio 29 d. (t. 3, b. l. 1-3). Nurodytų aplinkybių kontekste sutiktina su gynėjo skundo argumentu, kad byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog iki nagrinėjamo įvykio su nukentėjusiuoju dėl ausinių įsigijimo bendravo būtent V. S., tuo tarpu nukentėjusysis, atsižvelgus į tai, kad įvykio dieną (duomenys neskelbtini) aikštelėje telefonu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), atsiliepė O. D., sąžiningai suklydo, tvirtindamas, kad ir ankstesnių kontaktų metu su juo bendravo būtent O. D.. Kita vertus, nurodyta aplinkybė, ją vertinant byloje esančių įrodymų visumos kontekste, nepatvirtina nukentėjusiojo nepatikimumo ir neleidžia abejoti jo dėl esminių įvykio aplinkybių duotais nuosekliais parodymais, kaip ir nepaneigia O. D. kaltės jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme.

26. Iš nukentėjusiojo A. G. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizės matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. šis abonentas įvykio dieną bendravo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (abonentas priklauso G. G.). 15:56:20 val. iš G. G. abonento buvo gauta trumpoji žinutė. Taip pat minėtas G. G. abonentas 16:07:49 val. skambino į A. G. priklausantį minėtą abonentą, kas atitinka pirmiau išdėstytus liudytojos G. G. parodymus. 2017 m. rugpjūčio 28 d. A. G. naudojamas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) prie bazinių stočių jungėsi internetiniu ryšiu. Laikotarpiu nuo 15:30 val. iki 17:00 val. abonento bazinės stotys užfiksuotos Kauno mieste ir Kauno rajone. Bazinės stotys veikė nuo Grabuciškių k., Kauno r., iki Veiverių pl. Kaune (t. 3, b. l. 4-6). Detaliau išanalizavus užfiksuotų prisijungimų prie bazinių stočių duomenis matyti, kad A. G. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinime nurodytu laikotarpiu jungėsi, be kita ko, prie bazinių stočių esančių Samylų k., Girionių k., kas paneigia nuteistojo O. D. skundo argumentus, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusiajam priklausantys telefono abonentai būtų jungęsi prie bazinių stočių, aptarnaujančių Kauno marių regioną, ir tuo pačius patvirtina nukentėjusiojo pirmiau išdėstytus parodymus apie tai, kad jis buvo vežiojamas nuteistųjų Kauno marių regioninio parko apylinkėse, kur jam buvo uždėti antrankiai, nuolat grasinama ir iš jo reikalaujamas didelės vertės turtas.

27. Nuteistojo O. D. apeliaciniame skunde teigiama, kad jo dalyvavimo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme nepatvirtina vaizdo įrašas iš degalinės ir specialisto išvada, jog ant tampono iš automobilio „Škoda Octavia“ paimtoje nuoplovoje yra jo genotipas, nes šios aplinkybės jis ir neneigė, taip pat 2017 m. rugpjūčio 29 d. kratos V. S. gyvenamojoje vietoje protokole užfiksuoti duomenys. Sutiktina su apeliantu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose vaizdo įrašuose, 2017 m. rugpjūčio 29 d. kratos V. S. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), protokole, šios kratos metu paimtų daiktų apžiūrų protokoluose, automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole, specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro rašte dėl sutapimų DNR duomenų registre užfiksuoti duomenys, vertinant juos atsietai, nepatvirtina apelianto dalyvavimo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme. Tačiau, kaip jau minėta, sprendžiant asmens kaltės klausimą, vertinama ne tik kiekvienas byloje esantis įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Būtent byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė ir leidžia teismui spręsti padarė asmuo jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ar ne. Pirmiau paminėti įrodymai, juos vertinant kartu su nukentėjusiojo A. G. parodymais, kitais bylos įrodymais, būtent ir patvirtina, kad aptariamų nusikalstamų veikų padaryme dalyvavo ne tik V. S., bet taip pat ir O. D., P. P., ką pastarieji viso proceso metu neigia, O. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas ir tai, jog įvykio dieną Kaune iš viso nebuvo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tikėti nuteistųjų proceso eigoje duotais nenuosekliais parodymais, kurie teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo derinami prie byloje nustatytų aplinkybių ir kurių nepatvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys, nėra pagrindo.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos ir pirmiau aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nuteistieji V. S., O. D., P. P. neturėjo jokių teisių reikalauti iš nukentėjusiojo A. G. perduoti jiems didelės vertės turtą – 20 000 Eur, puikiai suvokė savo turtinio reikalavimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Nors V. S. gynėjas skunde nurodo, kad jo ginamasis apsiribojo iš nukentėjusiojo gauta pinigų suma, tačiau pirmiau išdėstytos aplinkybės tokius apelianto argumentus paneigia. Iš nuoseklių nukentėjusiojo A. G. parodymų matyti, kad iš jo buvo reikalaujama 20 000 Eur suma, būtent V. S. pirmasis nurodytą sumą ir įvardijo. Be to, atidavus turėtus pinigus (4 600 Eur), nukentėjusiajam buvo duota suprasti, kad likusią pinigų sumą jis turės perduoti vėliau, jam buvo nurodyta, kad jis įsigytų naują SIM kortelę ir nurodytų jiems naują telefono abonento numerį. Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir 2017 m. rugpjūčio 28 d. vakarą užfiksuoti S. S. skambučiai nukentėjusiajam, jam siųsta žinutė „Numeri parasik labanaktis“. Nurodytų aplinkybių kontekste dar kartą pažymėtina ir tai, jog pagal susiformavusią teismų praktiką turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia.

29. Pagal teismų praktiką kitokios psichinės prievartos panaudojimas apima įvairius kitokio turinio grasinimus, kurie pasireiškia kaip tyčinis pavojingas poveikis kito asmens psichikai, bauginant, kad dėl grasinančiojo tolesnių veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam A. G. nuteistieji grasino, jog nukentėjusiajam nesumokėjus prašomos pinigų sumos, kaltininkų neva turimų duomenų apie nukentėjusiojo padarytas nusikalstamas veikas pagrindu jis bus sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis patikėjo nuteistųjų apgaule, jog šie yra policijos pareigūnai, kad jų grasinimai yra realūs ir gali būti įvykdyti. Tai, kad nuteistieji pareigūnais apsimetė, nukentėjusysis suvokė tik po nagrinėjamo įvykio. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog A. G. dėl nuteistųjų išsakytų grasinimų patyrė neigiamą psichinį poveikį. Taigi, būtinasis turto prievartavimo požymis – psichinės prievartos panaudojimas, nagrinėjamu atveju taip pat nustatytas.

30. Nuteistojo V. S. gynėjas skunde nesutinka, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam buvo apribota laisvė BK 181 straipsnio prasme. Pagal teismų praktiką BK 181 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas turto prievartavimą kvalifikuojantis požymis – neteisėtas laisvės atėmimas – suprantamas kaip neteisėtas žmogaus laisvės, kaip konstitucinės vertybės, atėmimas. Jis inkriminuojamas tada, kai laisvės atėmimas sudaro sąlygas efektyviau bauginti nukentėjusįjį arba kitaip palengvina kaltininko siekiamų tikslų įgyvendinimą. Laisvės atėmimas prievartaujant turtą gali pasireikšti: a) kaip priemonė nukentėjusiajam į tam tikrą vietą pristatyti, norint išsakyti reikalavimą ir kartu jį įbauginti; b) kaip žmogaus laikymas nelaisvėje ilgesnį laiką bauginimo ar kankinimo tikslais (pvz., verčiant pasirašyti paskolos sutartį, skambinti artimiesiems, kad paskolintų pinigų, išgaunant sutikimą ateityje įvykdyti reikalavimą ir pan.); c) kaip žmogaus pagrobimas siekiant priversti kitą asmenį sumokėti išpirką už jo paleidimą ar atlikti kitą turtinį veiksmą; d) kaip žmogaus laikymas nelaisvėje, tokiu būdu neleidžiant jam atlikti tam tikro turtinio veiksmo po to, kai jis nesutiko susilaikyti nuo šio veiksmo „geruoju“ (pvz., kad negalėtų dalyvauti varžytynėse ir pan.); e) kaip priemonė, kuria siekiama apriboti nukentėjusiojo galimybes užkirsti kelią nusikaltėlių tikslams, ir pan. Be to, laisvės atėmimas – tai ne tik asmens laisvės pasirinkti savo buvimo vietą, pasiekti numatytą tikslą atėmimas, bet ir judėjimo laisvės atėmimas, asmens prievartinis sulaikymas, neleidžiant išeiti iš tam tikros uždaros erdvės ar uždarant nukentėjusįjį prieš jo valią tam tikroje vietoje (uždaroje erdvėje), iš kurios jis pats neturi galimybės išeiti. Nukentėjusysis turi suvokti, kad jam atimta laisvė, tačiau BK 181 straipsnio 2 dalies prasme nėra būtina nustatyti, kad jam būtų visiškai apribota laisvė. Laisvės atėmimas prievartaujant turtą esmingai didina šio nusikaltimo pavojingumą, nes palaužia nukentėjusiojo asmens valios laisvę ir iš esmės nulemia jo sprendimą dėl kaltininkų reikalavimų patenkinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-942/2017). Pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis A. G. vos tik atvykęs į (duomenys neskelbtini) aikštelę nuteistųjų buvo įsodintas į jų automobilį, po ko buvo vežamas Vilniaus kryptimi. Vėliau, nukentėjusiajam nesutikus mokėti pinigų, jis buvo vežiojamas atokesnėse užmiesčio vietose, miške, jam buvo uždėti antrankiai. Sprendžiant iš nukentėjusiojo parodymų, paminėtas aplinkybes nukentėjusysis neabejotinai suvokė kaip jo laisvės suvaržymą, būtent šios aplinkybės ir nulėmė jo sprendimą atiduoti turimus pinigus ir tokiu būdu iš dalies patenkinti nuteistųjų jam pareikštą reikalavimą. Paminėtos byloje nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad būtent nukentėjusiojo A. G. laisvės suvaržymas nuteistiesiems sudarė sąlygas efektyviau jį įbauginti ir taip pasiekti savo tikslų įgyvendinimą. Taigi teigti, kad nuteistiesiems aptariamas turto prievartavimą kvalifikuojantis požymis buvo inkriminuotas nepagrįstai, nėra pagrindo.

31. Taip pat nėra pagrindo sutikti ir su apeliantų argumentais, kad prieš nukentėjusįjį, prievartaujant turtą, nebuvo naudojamas fizinis smurtas. Pažymėtina tai, kad fizinis smurtas tai neteisėtas, tyčinis prieš asmens valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, kuriuo siekiama atimti gyvybę, padaryti žalą sveikatai, atimti laisvę, sukelti bejėgišką būklę, fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Nagrinėjamu atveju nuosekliais nukentėjusiojo A. G. parodymais nustatyta, kad ne jis pats įsėdo į nuteistųjų automobilį Škoda Octavia. Jame jis atsirado V. S., P. P. pastangomis, kurie jį suėmę už rankų įsodino į automobilį. Be to, nukentėjusysis nuosekliai parodė ir apie tai, kad pasukus ties Grabuciškėmis link Kauno marių regioninio parko, O. D. uždėjo jam antrankius. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiojo organizmui prieš jo valią buvo daromas neteisėtas, tyčinis fizinis poveikis, kuriuo buvo siekiama atimti jam laisvę. Abejoti nukentėjusiojo A. G. pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, vien dėl to, kad tiriant bylą nebuvo aptikti antrankiai, ant nukentėjusiojo riešų nenustatyti sužalojimai, nėra pagrindo. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistieji nebuvo sulaikyti iš karto po įvykio, O. D., kuris ir uždėjo nukentėjusiajam antrankius, buvo sulaikytas tik 2017 m. spalio 11 d., t. y. praėjus daugiau kaip mėnesiui po įvykio. Todėl natūralu, kad laikyti pas save nusikaltimo padarymo metu panaudotus antrankius, juolab žinant, kad nusikalstamos veikos bendrininkas yra sulaikytas, buvo rizikinga. Apeliantai akcentuoja ir tai, kad byloje nenustatyta, jog nukentėjusiajam ant rankų būtų buvę padaryti sužalojimai. Kita vertus, akivaizdu, kad vien antrankių uždėjimas neįtakoja sužalojimų ant rankų atsiradimo, tačiau neabejotinai sukelia asmeniui fizinį skausmą. Nukentėjusysis apklausiamas nenurodė, kad uždedant antrankius, jis būtų priešinęsis, antrankiai jam būtų stipriai užveržti, įsirėžę į riešus, todėl natūralu, kad akivaizdžių sužalojimų jam ir negalėjo būti padaryta. Nepaisant to, ši aplinkybė nepaneigia pirmiau nurodytų aplinkybių, kurios patvirtina fizinio smurto prieš nukentėjusįjį, siekiant atimti jam laisvę, panaudojimo faktą.

32. Nuteistojo V. S. gynėjo teigimu, byloje nenustatyta, kad jo ginamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su kitais dviem asmenimis. Šiuos apelianto argumentus taip pat paneigia byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad ne tik pagrobiant nukentėjusiajam priklausiusį turtą, bet ir padarant didelės vertės turto prievartavimą, visi trys nuteistieji buvo aktyvūs šių nusikalstamų veikų bendravykdytojai. BK 24 straipsnio 1 dalis bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką apibrėžia kaip tyčinį bendrą dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys, pripažinti bendrininkais, nepriklausomai nuo jų konkretaus indėlio, atsako pagal vieną ir tą patį Lietuvos Respublikos BK straipsnį. Byloje nustatyta, kad nors darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje, aktyvesnis buvo V. S. (užmezgė su nukentėjusiuoju kontaktą, pirmas pareiškė nukentėjusiajam turtinį reikalavimą, naudojo jo atžvilgiu psichinę bei fizinę prievartą, buvo nusikalstamos veikos iniciatorius), tačiau ir O. D. bei P. P. savo veiksmais taip pat aktyviai prisidėjo prie jiems inkriminuoto nusikaltimo objektyviųjų požymių įgyvendinimo (O. D., P. P., veikdami kartu su V. S., sustiprino nukentėjusiajam daromą bauginamąjį poveikį, O. D. panaudojo prieš nukentėjusįjį antrankius, P. P. padėjo V. S. įsodinti nukentėjusįjį į automobilį, bendrai grasino bei reikalavo nukentėjusiojo perduoti jiems didelės vertės turtą). Visi nuteistieji veikė suderintai, vieni kitų veiksmams pritarė, pasiskirstė vaidmenimis, siekė vieningo tikslo – priversti A. G. perduoti jiems didelės vertės turtą ir aktyviai prisidėjo prie šio sumanymo įgyvendinimo.

33. Byloje nustatyti faktiniai duomenys, leidžia daryti išvadą, kad visi nuteistieji veikė tiesiogine tyčia, t. y. jie suvokė, kad, veikdami bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį A. G. įvykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudojant psichinę ir fizinę prievartą, atimant jam laisvę, ir norėjo taip veikti. Nuteistųjų tyčinės kaltės intelektualinis ir valinis momentai pilnai atitinka turto prievartavimo sudėties tyčios turinį. Iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nuteistųjų veikoje nustatė visus turto prievartavimo sudėties tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius.

34. Nepagrįsti gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad V. S. nusikalstama veika turėtų būti perkvalifikuota į BK 182 straipsnio atitinkamas dalis kaip sukčiavimas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikalstama veika gali būti padaroma prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį naudojamą apgaulę sustiprinant psichinės prievartos veiksmais. Tokiais atvejais sukčiavimo ir turto prievartavimo konkurencija įveikiama, nustatant, kuris iš nurodytų požymių nulėmė asmens apsisprendimą perleisti turtą, turtinę teisę ar panaikinti kaltininko turtinę prievolę. Tais atvejais, kai apgaulė prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį naudojama siekiant jį suklaidinti ne dėl turto perdavimo, bet dėl grasinimo, kuriuo paremtas kaltininko turtinis reikalavimas, realumo, veika paprastai kvalifikuojama ne kaip sukčiavimas, bet kaip turto prievartavimas pagal BK 181 straipsnį. Byloje nustatyta, kad nuteistieji, naudodami apgaulės elementą - apsimetę kriminalinės policijos pareigūnais, panaudodami psichinę prievartą bei fizinį smurtą, atimdami laisvę, reikalavo nukentėjusiojo A. G. perduoti jiems didelės vertės turtą, grasindami, kad neįvykdžius jų reikalavimo, nukentėjusysis, pasinaudojant neva jų turimais įrodymais apie nukentėjusiojo padarytas nusikalstamas veikas, bus nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK, sulaikytas bei uždarytas į areštinę. Reikalavimas, paremtas grasinimu, yra ne sukčiavimo, o turto prievartavimo nusikaltimo sudėties požymis. Esant sukčiavimui, suklaidintas nukentėjusysis savo valia perduoda turtą kaltininko nuosavybėn, galvodamas, kad pastarasis turi teisę į jį. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatytos, pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis turtą perdavė ne savo valia, o ją palaužus nuteistųjų išsakytais grasinimais, panaudojant psichinę prievartą bei fizinį smurtą, atimant nukentėjusiajam laisvę. Apgaulė prieš nukentėjusįjį buvo naudojama, siekiant jį suklaidinti ne dėl turto perdavimo, bet dėl grasinimo, kuriuo paremtas nuteistųjų turtinis reikalavimas, realumo. Kartu pažymėtina ir tai, kad pirmiau išdėstytos byloje nustatytos aplinkybės paneigia gynėjo skundo argumentus, kad ne V. S. iš nukentėjusiojo reikalavo perduoti pinigus, o būtent pats A. G. pasiūlė juos duoti. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, perkvalifikuoti nuteistųjų padarytą veiką į BK 182 straipsnio atitinkamą dalį ir laikyti tai sukčiavimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistųjų V. S., O. D., P. P. nusikalstamus veiksmus pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

35. Kita vertus teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai nustatė kai kurias BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė, kad nuteistieji A. G. grasino, jog neįvykdžius jų reikalavimo, nukentėjusysis bus nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK, kur jo atžvilgiu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį dėl disponavimo netikrais pinigais atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) bus sulaikytas ir uždarytas į areštinę, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad nors vienam iš nuteistųjų buvo žinoma apie nukentėjusiojo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą, juolab nuteistieji žinojo ikiteisminio tyrimo numerį, nukentėjusiojo galimai padarytos nusikalstamos veikos kvalifikaciją. Tiek nukentėjusiojo parodymai, tiek ir iš dalies V. S. teisme duoti parodymai patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo grasinama, jog neįvykdžius nuteistųjų reikalavimo sumokėti pinigus, jis bus nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK, sulaikytas bei uždarytas į areštinę, nekonkretizuojant kokiame ikiteisminiame tyrime tai bus padaryta, taip pat dėl kokios konkrečiai nusikalstamos veikos jis bus sulaikytas. Dėl nurodytų aplinkybių kaltinimas šioje dalyje tikslinamas, nurodant, kad nuteistieji A. G. grasino, jog neįvykdžius jų reikalavimo, nukentėjusysis bus nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK, sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

36. Taip pat neteisingai pirmosios instancijos teismas nustatė ir aplinkybę, kad A. G. nuteistiesiems 4 000 Eur perdavė prie savo gyvenamo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Iš nukentėjusiojo nuoseklių parodymų matyti, kad iš namų pasiimtus 4 000 Eur nuteistiesiems jis perdavė įsėdęs į Škoda Octavia automobilį, važiuojant link (duomenys neskelbtini) aikštelės. A. G. parodė, kad įsėdęs į automobilį, pinigus padavė O. D., kuris pinigus suskaičiavo ir perdavė priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusiam P. P., kuris pinigus įdėjo į daiktadėžę. Liudytoja G. G. apklausiama taip pat parodė, kad išbėjęs iš namų su pinigais, jos vyras įsėdo į netoli jų namų stovėjusį automobilį, po ko automobilis nuvažiavo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ir paminėtoje dalyje kaltinimas tikslinamas, nurodant, kad A. G., paėmęs iš namų 4 000 Eur, juos nuteistiesiems 2017 m. rugpjūčio 28 d. apie 16.30 val. perdavė automobilyje „Škoda Oktavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė šias padarytos veikos aplinkybes:

V. S., P. P., O. D. veikdami bendrininkų grupe, 2017 m. rugpjūčio 28 d., apie 15.30 val., aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam A. G. prisistatė policijos pareigūnais ir neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai reikalavo iš nukentėjusiojo jiems perduoti 20 000 Eur, grasindami, kad neįvykdžius šio reikalavimo, nukentėjusysis bus nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK, sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Po to nukentėjusįjį A. G. įsodino į automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir magistraliniu keliu A1 nuvežė Vilniaus kryptimi, ties Grabuciškėmis nusuko link aikštelės prie Kauno marių, kur iš nukentėjusiojo piniginės paėmė ten buvusius 600 Eur, jo rankas surakino antrankiais bei vežiojo po mišką nuolat grasindami uždaryti jį į areštinę, po ko A. G. sutiko prievartautojams perduoti namie turimus dar 4 000 Eur, ir A. G., paėmęs iš namų 4 000 Eur, juos nuteistiesiems 2017 m. rugpjūčio 28 d. apie 16.30 val. perdavė automobilyje „Škoda Oktavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu V. S., P. P., O. D., veikdami bendrininkų grupe, prievartavo didelės vertės turtą, panaudodami nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą ir atimdami asmeniui laisvę.

38. Pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrįstai nuteistieji skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteisti už nukentėjusiajam priklausančio turto – ausinių, pagrobimą. Pirmiau aptarti nukentėjusiojo A. G., liudytojos G. G. nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys parodymai, pateiktos ausinių fotonuotraukos, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išreikalauti duomenys, taip pat iš dalies ir nuteistojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu pirmojoje apklausoje duoti parodymai patvirtina, kad nukentėjusysis turėjo ausines „Bose Quietcomfort 35“, kurias įvykio dieną ir vežė parduoti jam pagal skelbimą skambinusiam asmeniui. (duomenys neskelbtini) aikštelėje, matant visiems nuteistiesiems, O. D. paėmė iš nukentėjusiojo A. G. atvežtas parduoti ausines, kurias vėliau laikė automobilyje „Škoda Octavia“ šalia savo kojų. Nukentėjusiajam ausinės nebuvo grąžintos. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nors V. S. pats asmeniškai iš nukentėjusiojo ausinių nepagrobė, tačiau tiek jis, tiek P. P. veikdami bendrai su O. D. suprato pastarojo atliekamų veiksmų pobūdį, šiems jo veiksmams pritarė ir norėjo taip veikti. Kartu pažymėtina ir tai, kad nors nuteistųjų tikslas, atvykus į (duomenys neskelbtini) aikštelę, buvo didelės vertės turto prievartavimas iš nukentėjusiojo A. G., tačiau tai nepaneigia ir jų tyčios pagrobti nukentėjusiajam priklausančias ausines, kuri šiuo atveju susiformavo jau nuteistiesiems esant įvykio vietoje.

39. Kita vertus, teisėjų kolegija, pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, pažymi tai, kad pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas nuteistųjų veiksmus pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistieji V. S., O. D., P. P. pagrobė iš nukentėjusiojo A. G. ausines, kurių vertė 180 Eur. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už didesnės nei 5 MGL dydžio vertės turto pagrobimą. Tuo tarpu šiuo atveju nuteistųjų pagrobto turto vertė nesiekia 5 MGL dydžio sumos (5×37,66=188,30 Eur), kas patvirtina, kad buvo pagrobtas nedidelės vertės turtas, už ką baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 178 straipsnio 4 dalyje. Dėl nurodytų aplinkybių šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas visų trijų nuteistųjų atžvilgiu ir jų nusikalstamos veikos iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojamos į BK 178 straipsnio 4 dalį.

Dėl paskirtų bausmių.

40. Nuteistojo V. S. gynėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, prašo sušvelninti jo ginamajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, kurios dydis atitiktų nuteistojo suėmime išbūtą laiką. Tuo tarpu nuteistasis O. D. prašo skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę sumažinti iki ketverių metų laisvės atėmimo ir, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, šios bausmės vykdymą atidėti. Tenkinti šiuos apeliantų prašymus nėra pagrindo.

41. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu nuteistųjų V. S., O. D., P. P. nusikalstama veika iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į BK 178 straipsnio 4 dalį, naujai nuteistiesiems už šią veiką skiriamos ir bausmės. Teisėjų kolegija, individualizuodama nuteistiesiems už šią veiką bausmes, atsižvelgia į jos padarymo aplinkybes, į tai, kad veika buvo padaryta, veikiant tiesiogine tyčia, yra baigta. Nors padaryta nusikalstama veika nuosavybei priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis), tačiau svarbu pažymėti ir tai, kad pagrobto turto vertė yra labai artima 5MGL dydžio sumai. Baudžiamasis įstatymas už aptariamos veikos padarymą numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba areštą. Nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, padarant šią veiką, nenustatyta, tuo tarpu visų trijų nuteistųjų atsakomybę sunkina tai, kad veika buvo padaryta, veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), V. S., P. P. nusikalstamą veiką padarė ir būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Vertinant V. S. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgiama į tai, kad nagrinėjamoje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas praeityje ne kartą teistas, tame tarpe už nusikaltimų nuosavybei padarymą (plėšimus). Naujas veikas padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, praėjus kiek daugiau nei dviem mėnesiams po paleidimo iš įkalinimo įstaigos (paleistas 2017 m. gegužės 18 d.) (t. 5, b. l. 154-160). V. S. išsiskyręs, turi dukrą, yra deklaravęs gyvenamąją vietą, tačiau sprendžiant iš bylos duomenų, paleistas iš įkalinimo įstaigos joje realiai negyveno (t. 5, b. l. 148-149, 123). Veikos padarymo metu nuteistasis oficialiai buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktų duomenų matyti, kad realiai jokių pajamų negavo (t. 3, b. l. 191-193). Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad V. S. vartoja narkotines medžiagas, sulaikymo metu nuteistojo šlapime buvo rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), t. 3, b. l. 14). Byloje esantys P. P. asmenybę charakterizuojantys duomenys patvirtina, kad jis nagrinėjamoje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė taip pat būdamas ne kartą teistas, iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas atlikęs bausmę – 2017 m. balandžio 28 d., t. y. prieš keturis mėnesius iki veikų. Svarbu pažymėti ir tai, kad P. P. anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis padarė naują nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai (t. 6, b. l. 120-126). Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo nuteistojo antivisuomenines nuostatas, polinkį nusikalsti ir nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio normų. Bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad P. P. nevedęs, vaikų neturi, yra deklaravęs gyvenamąją vietą, nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, nebuvo registruotas ir Darbo biržoje (t. 6, b. l. 111-112, 127,128). Vertindama O. D. asmenybę, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad šioje byloje, priešingai nei nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, inkriminuotų veikų padarymo metu jis buvo teistas, kadangi teistumas nebuvo išnykęs (t. 6, b. l. 46-54), baustas administracine tvarka (t. 6, b. l. 42-45). Nuteistasis yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus (t. 6, b. l. 39-41, t. 9, b. l. 110-112), nors veikų padarymo metu nedirbo, tačiau po veikų padarymo mokėsi ir įgijo vairuotojo pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius komerciniais tikslais, taip pat įgijo teisę vairuoti C, C₁ kategorijos transporto priemones, intensyviai ieškojosi darbo, o nuo 2020 m. vasario 8 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 6, b. l. 55-56; t. 7, b. l. 44-53; t. 9, b. l. 113-116, 124-127; t. 10, b. l. 41). Duomenų apie tai, kad D. D. po nagrinėjamoje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra.

42. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nuteistiesiems O. D., V. S. ir P. P. už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skiriama sankcijoje numatyta arešto bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas vidurkis. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, kolegijos nuomone, atitinka tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir nuteistųjų asmenybes.

43. Kaip minėta, apeliantai nesutinka ir su skundžiamu nuosprendžiu V. S., O. D. paskirtomis bausmėmis. Sprendžiant iš apeliacinių skundų argumentų, iš esmės yra ginčijamos bausmės paskirtos pagal BK 181 straipsnio 3 dalį. Kita vertus, teisėjų kolegija, įvertinusi šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (tai, kad veika buvo padaryta, veikiant bendrininkų grupe; siekiant išreikalauti didelės vertės turtą, buvo panaudota apgaulė (apsimesta policijos pareigūnais), nors ir minimalus, fizinis smurtas, apribota nukentėjusiojo laisvė, nukentėjusiajam grasinama, jis vežiojamas atokesnėse užmiesčio vietose, iš jo paimta nemaža pinigų suma – 4 600 Eur), nuteistųjų vaidmenį nusikaltimo padaryme, tai, kad padaryta nusikalstama veika nuosavybei priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), yra baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, tikslu pasipelnyti, kaltininkų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tuo tarpu abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkina tai, kad veika buvo padaryta, veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), V. S. nusikalstamą veiką padarė ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), pirmiau aptartus nuteistųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su apeliantais, kad skundžiamu nuosprendžiu už šio nusikaltimo padarymą V. S., O. D. buvo paskirtos neteisingos, aiškiai per griežtos bausmės. BK 181 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas tik laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. V. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirta šiek tiek straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį viršijanti laisvės atėmimo bausmė, tuo tarpu O. D. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Taigi, pirmosios instancijos teismo šiems nuteistiesiems paskirtos bausmės rodo, kad teismas, nors skundžiamame nuosprendyje motyvuodamas bausmių paskyrimą ir nenurodė kai kurių apelianto O. D. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių (dalis jų nurodyta nuosprendžio įžanginėje dalyje), neabejotinai įvertino visas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad nuteistojo O. D. skunde nurodomoms aplinkybėms (vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, gyvenamąją vietą) negali būti suteikta prioritetinė reikšmė pirmiau išdėstytų kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių atžvilgiu, juolab, kad jos apeliantui nesutrukdė padaryti nei nagrinėjamoje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas, nei nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas ankstesniais nuosprendžiais. Teismų praktikoje nuosekliai nurodoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K -115/2009 ir kt.). Kartu pažymėtina ir tai, kad nesant pagrindo O. D. švelninti pagal BK 181 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę, nėra pagrindo, paskyrus subendrintą bausmę, taikyti jam ir BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) nuostatas bei paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą visiškai ar iš dalies atidėti.

Dėl civilinio ieškinio.

44. Nuteistojo V. S. gynėjas apeliaciniame skunde iš dalies nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu dėl nukentėjusiojo A. G. pareikšto civilinio ieškinio. Nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam nepagrįstai ir iš V. S. priteista 180 Eur turtinei žalai atlyginti, kadangi jo ginamasis ausinių nepagrobė. Taip pat nepagrįstai, pasak apelianto, skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam A. G. priteistas ir neturtinės žalos atlyginimas. Nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusysis patyrė tai, kas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatas vertinama kaip neturtinė žala. Be to, tiek nuteistojo V. S. gynėjas, tiek ir nuteistasis O. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžiu. Nurodo, kad apygardos teismas sprendimą šioje dalyje grindė tik nukentėjusiojo parodymais, civiliniame ieškinyje nurodytais argumentais, nepateikė jokių savų motyvų, kodėl nustatė būtent 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Tuo tarpu A. G. civilinio ieškinio šioje dalyje nepagrindė jokiais medicininiais dokumentais.

45. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

46. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Nagrinėjamu atveju pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad V. S., O. D., P. P., veikdami bendrininkų grupe, įvykio dieną aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) pagrobė iš nukentėjusiojo A. G. ausines „Bose Quietcomfort 35“, t. y. nukentėjusysis dėl nuteistųjų atliktų neteisėtų veiksmų neteko jam priklausiusio turto. Byloje nustatyta ir tai, kad pagrobtas ausines nukentėjusysis buvo įsigijęs už 180 Eur. Nors A. G. į bylą nepateikė ausinių įsigijimo dokumentų, kurie patvirtintų nurodytą jų įsigijimo kainą (ausines pirko pagal skelbimą), teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į ausinių modelį, tai, kad jos buvo naujos, neišpakuotos, nukentėjusysis pagal skelbimą jas norėjo parduoti už 290 Eur (t. 3, b. l. 171-173), taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nurodyta pagrobto turto vertė yra protinga, nėra per didelė ir atitinka veikos padarymo metu buvusią vidutinę rinkos kainą. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai solidariai iš visų trijų nuteistųjų nukentėjusiajam A. G. buvo priteistas 180 Eur turtinės žalos atlyginimas.

47. Nėra pagrindo sutikti su gynėjo skundo argumentais, kad nuteistųjų V. S., O. D., P. P. prieš nukentėjusįjį A. G. atliktais neteisėtais veiksmais, prievartaujant iš jo didelės vertės turtą, pagrobiant turtą, nebuvo padaryta nukentėjusiajam neturtinė žala. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad A. G. bendrai veikusių trijų nuteistųjų buvo apgautas, prisistatant kriminalinės policijos pareigūnais, buvo prievarta įsodintas į pastarųjų automobilį, jam buvo uždėti antrankiai, jis išvežtas už Kauno miesto ribų, vežiojamas nuošalesnėse vietose, nuolat grasinama ir reikalaujama didelės pinigų sumos, nekyla abejonių, jog dėl to nukentėjusysis patyrė didelį stresą, neigiamus išgyvenimus, nežinomybę, baimę. Nėra pagrindo abejoti ir nukentėjusiojo parodymais, kad nemiga, nerimas ir baimė pastarąjį lydėjo ir kurį laiką po nusikalstamų veikų padarymo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, pagrįstai sprendė, kad nukentėjusiajam dėl nuteistųjų atliktų neteisėtų veiksmų buvo padaryta neturtinė žala, tarp atliktų neteisėtų veiksmų ir padarytos neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

48. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliantų skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, pilnai neįvertino byloje esančių šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių.

49. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

50. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad jis buvo prievarta įsodintas į automobilį, surakintas antrankiais vežiojamas po mišką, jam buvo nuolat grasinama, prievartaujamas didelės vertės turtas. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu šiuo atveju atsižvelgi ir į tai, kad nuteistųjų atlikti neteisėti veiksmai truko santykinai neilgai – apie valandą laiko, prieš nukentėjusįjį nebuvo naudojamas intensyvus fizinis smurtas, jis nepatyrė fizinių sužalojimų. Be to, nuteistieji nukentėjusiajam prisistatė policijos pareigūnais, kuo jis patikėjo, todėl natūraliai iš nuteistųjų pusės nesitikėjo brutalių veiksmų savo atžvilgiu, o jie ir nebuvo atlikti. Nukentėjusiajam nuteistųjų veiksmais buvo padaryta 4 780 Eur turtinė žala. Kaip minėta, A. G. dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų patyrė didelį stresą, neigiamus išgyvenimus, nežinomybę, baimę. Nemiga, nerimas ir baimė nukentėjusįjį lydėjo ir kurį laiką po nusikalstamų veikų padarymo. A. G. dėl aptariamo įvykio metu patirto streso paūmėjo ir bronchinė astma, ką patvirtina nukentėjusiojo apeliacinės instancijos teisme pateikti medicininiai dokumentai (t. 10, b. l. 29-31). Tačiau šios nukentėjusiojo ligos progresavimą sieti vien su nuteistųjų atliktais neteisėtais veiksmais, kolegijos vertinimu, nebūtų teisinga. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nusikalstamų veikų prieš nukentėjusįjį padarymo metu, taip pat ir vėliau paties A. G. atžvilgiu buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai, jis pats buvo įtariamas, vėliau ir kaltinamas bei nuteistas už nusikalstamų veikų padarymą, kas neabejotinai taip pat įtakojo nukentėjusiojo sveikatos būklę. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į nuteistųjų turtinę padėtį. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistieji V. S., P. P. neturi nekilnojamojo, kilnojamojo turto, iš kurio būtų galima išieškoti nukentėjusiajam priteistą žalą. Nuteistasis O. D. nors ir turi nekilnojamojo turto, į kurį nagrinėjamoje byloje yra laikinai apribotos nuosavybės teisės, tačiau jis nėra itin vertingas, be to, nuosavybės teise priklauso ne vien tik nuteistajam (t. 6, b. l. 1). Nuteistieji V. S., P. P. niekur nedirba, šiuo metu atlieka jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes, nuteistasis O. D. nors ir dirba, tačiau gaunamas darbo užmokestis nėra didelis (t. 10, b. l. 41).

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgusi į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas nukentėjusiajam A. G. padarytos neturtinės žalos dydis yra per didelis, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįstos nuteistųjų ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyros. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas ir solidariai iš V. S., O. D., P. P. nukentėjusiajam A. G. priteistos neturtinės žalos dydis mažinamas iki 4 000 Eur (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl proceso išlaidų.

52. Nukentėjusiojo A. G. atstovas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pateikė prašymą priteisti iš nuteistųjų nukentėjusiajam atstovaujamojo pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teismui pateikė 2019 m. gegužės 27 d. pinigų priėmimo kvitą 2 000 Eur sumai už atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir 2020 m. spalio 2 d. pinigų priėmimo kvitą, tos pačios dienos sąskaitą-faktūrą 242 Eur sumai už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (t. 10, b. l. 26-28).

53. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

54. Tenkinti nukentėjusiojo A. G. atstovo prašymą ir priteisti nukentėjusiajam iš nuteistųjų jo pirmosios instancijos teisme patirtas proceso išlaidas nėra teisinio pagrindo. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka yra nagrinėjama tik pagal nuteistojo O. D., nuteistojo V. S. gynėjo apeliacinius skundus. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju patenkinus nukentėjusiojo atstovo prašymą ir iš nuteistųjų priteisus nukentėjusiajam jo pirmosios instancijos teisme patirtas 2 000 Eur dydžio (ar mažesnes) išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas, būtų pabloginta nuteistųjų teisinė padėtis.

55. Kita vertus, teisėjų kolegija nemato pagrindo nepriteisti iš nuteistųjų nukentėjusiojo A. G. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Byla apeliacine tvarka, kaip minėta, buvo nagrinėjama pagal nuteistojo O. D., nuteistojo V. S. gynėjo apeliacinius skundus, byloje buvo atliekamas įrodymų tyrimas, kviečiamas ir apklausiamas nukentėjusysis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašoma priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma nėra per didelė, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl lygiomis dalis priteistina iš nuteistųjų V. S., O. D. nukentėjusiajam A. G..

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3, 4 punktais, 106 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendį pakeisti.

V. S. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 4 dalį ir paskirti jam bausmę areštą 20 parų.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio ir BK 64 straipsnio nuostatomis, V. S. subendrintos už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, taip pat subendrinta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirtą bausmę ir skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes apėmimo būdu subendrinti ir paskirti V. S. subendrintą bausmę laisvės atėmimą septyneriems metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie paskirtos subendrintos bausmės pridėti, Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir V. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą aštuoneriems metams.

O. D. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 4 dalį ir paskirti jam bausmę areštą 20 parų.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, O. D. subendrintos už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirtą bausmę ir skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti ir paskirti O. D. subendrintą bausmę laisvės atėmimą šešeriems metams.

P. P. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 4 dalį ir paskirti jam bausmę areštą 20 parų.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, P. P. subendrintos už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirtą bausmę ir skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti ir paskirti P. P. subendrintą bausmę laisvės atėmimą šešeriems metams šešiems mėnesiams.

Solidariai iš nuteistųjų V. S., O. D., P. P. nukentėjusiajam A. G. priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 4 000 Eur.

Priteisti iš V. S., O. D. po 121 Eur už advokato suteiktas paslaugas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiojo A. G. naudai.

Patikslinti skundžiamame nuosprendyje nustatytas nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 3 dalyje, padarymo aplinkybes, nurodant, kad nuteistieji A. G. grasino, jog neįvykdžius jų reikalavimo, nukentėjusysis bus nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK, sulaikytas ir uždarytas į areštinę; kad A. G., paėmęs iš namų 4 000 Eur, juos nuteistiesiems 2017 m. rugpjūčio 28 d. apie 16.30 val. perdavė automobilyje „Škoda Oktavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Patikslinti skundžiamame nuosprendyje nustatytas vagystės padarymo aplinkybes, nurodant, kad V. S., O. D., P. P. iš nukentėjusiojo A. G. pagrobė nedidelės vertės turtą.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.