Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Pranytės - Zalieckienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. S. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. S. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 181 straipsnio 3 dalį V. S. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe, prievartavo didelės vertės turtą, panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas asmeniui laisvę, tokiomis aplinkybėmis: kartu su P. P. ir O. D. 2017 m. rugpjūčio 28 d. apie 15 val. 30 min. aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) muziejaus Kaune, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam A. G. prisistatė policijos pareigūnu ir, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo bei kitų asmenų naudai reikalavo iš nukentėjusiojo jiems perduoti 20 000 Eur grasindamas, kad, neįvykdžius šio reikalavimo, nukentėjusysis bus nuvežtas į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kur pagal BK 213 straipsnio 1 dalį dėl disponavimo netikrais pinigais atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) jis bus sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Po to nukentėjusysis buvo įsodintas į automobilį „Š. O.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir magistraliniu keliu Al vežamas Vilniaus kryptimi, ties (duomenys neskelbtini) nusukant link aikštelės prie Kauno marių, kur iš nukentėjusiojo piniginės paimti ten buvę 600 Eur, jo rankos surakintos antrankiais ir jis vežiojamas po mišką, nuolat grasinant uždaryti į areštinę, po ko A. G. sutiko prievartautojams perduoti namie turimus dar 4 000 Eur, kuriuos perdavė 2017 m. rugpjūčio 28 d. apie 16 val. 30 min. prie savo gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini). Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį V. S. kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe, pagrobė svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis: kartu su P. P. ir O. D. 2017 m. rugpjūčio 28 d. apie 15 val. 30 min. aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) muziejaus Kaune, (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiojo A. G. neatlygintinai paėmė 290 Eur vertės ausines, kurias pastarasis pagal susitarimą buvo atvežęs parduoti. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį V. S. kaltinamas tuo, kad neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos platinti, tokiomis aplinkybėmis: nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), asmeninėms reikmėms neteisėtai laikė 2,618 g kanapių (jų antžeminių dalių), kurias 2017 m. rugpjūčio 29 d. atliktos kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. S. 2017 m. rugpjūčio 29 d. sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi kaltinamajam V. S. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę bus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.Kaltinamojo V. S. gynėjas advokatas R. Girdziušas skunde prašo kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti viena ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Skunde gynėjas nurodo, kad kaltinamojo gyvenamoji vieta sutampa su deklaruota, jis turi sąlygas gyventi Rokiškyje, (duomenys neskelbtini), su savo motina. Be to, byloje pateikti duomenys, kad už V. S. gali būti sumokėtas 5 000 Eur užstatas. Gynėjo nuomone, tokia procesinės prievartos priemonė būtų veiksminga garantija, kad kaltinamasis nebėgs ir nesislėps nuo teismo. Juo labiau, kad byloje nėra objektyvios informacijos, kad V. S. turi pakankamai lėšų bei ryšių užsienyje, kuriais pasinaudojęs galėtų pasislėpti nuo teismo. Gynėjas nurodo ir tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, slėpimosi pavojus neturėtų būti nustatomas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą, turėtų būti atsižvelgiama ir daugelį kitų svarbių faktorių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba parodyti, kad jis toks nedidelis, kad nepateisina suėmimo taikymo. Be to, argumentai už ir prieš suėmimo skyrimą negali būti bendro ir abstraktaus pobūdžių. Gynėjo nuomone, apygardos teismas šiomis nuostatomis nesivadovavo. Skunde cituojamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos ir nurodoma, kad šiuo atveju kardomoji priemonė - užstatas būtų patikima garantija, kad V. S. kviečiamas atvyks į teismą. Kartu su užstatu jam gali būti paskirtos ir kitos kardomosios priemonės. Gynėjas teigia, kad manymas, jos kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, o prielaida, kad tik suėmimas gali padėti realizuoti procesinės prievartos priemonėms keliamus tikslus, nedera su Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis. Gynėjas nesutinka ir teismo nustatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu suėmimo pagrindu. Skunde nurodo, kad BPK 122 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog šis suėmimo pagrindas gali būti taikomas tik tada, kai yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo kaltinamasis gali padaryti būtent šioje įstatymo normoje paminėtus nusikaltimus. Pagal bylos duomenis, V. S. kaltinamas įvykdęs sunkų nusikaltimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo kaltinamasis gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Todėl, anot gynėjo, skundžiamos nutarties teiginys apie naujų nusikaltimų darymo pavojų, paremtas ne faktiniais duomenimis, bet spėjimu. Kita vertus, pasiekti, kad kaltinamasis nedarytų naujų nusikalstamų veikų, galima ir kitomis procesinės prievartos priemonėmis. Be užstato, kaltinamajam galėtų būti paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, kuri leistų kontroliuoti V. S. elgesį ir tokia kontrolė eliminuotų net menkiausią galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Be to, kaltinamajam galėtų būti paskirtos ir kitos kardomosios priemonės – namų areštas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Kelių kardomųjų priemonių taikymas garantuotų jų prevencinį poveikį, o kardomosioms priemonėms keliami tikslai būtų pasiekti netaikant suėmimo. Skunde gynėjas cituoja Lietuvos Konstitucinio Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. KT 7-N4/2016 byloje Nr. 11/2015, kuriame nurodyta, jog taikant procesinės prievartos priemones, privalo būti vadovaujamasi proporcingumo principu: atitinkamos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai be jų negalima būtų pasiekti reikiamų proceso tikslų, o paskirtų priemonių taikymas joms tapus nebereikalingoms turi būti nedelsiant nutrauktas.Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. S. gynėjo skundas atmetamas

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi gynėjo skundą ir įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi kaltinamajam V. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė pagrįstai. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. nukentėjusiojo A. G., liudytojos G. G. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti bei asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, kratos, apžiūrų protokolai ir kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis V. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį. Sprendžiant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, baudžiamojoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu.Apygardos teismas kaltinamajam suėmimo terminą pratęsė nustatęs du pagrindus: pagrįstą manymą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). V. S. pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, priskiriamų nesunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys), taip pat jis kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą. Už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 3 dalyje, padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą bausmę – laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų. Gresianti griežta bausmė pagal teismų praktiką priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir yra vienas iš elementų vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų. V. S. anksčiau ne kartą teistas (t. 5, b. l. 154-159), vėliausiu dėl jo priimtu nuosprendžiu jam buvo paskirta galutinė subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi jis iš pataisos įstaigos paleistas lygtinai, neatlikus 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Naujas nusikalstamas veikas jis kaltinamas padaręs praėjus vos keliems mėnesiams po paleidimo iš pataisos įstaigos. Ne mažiau svarbu ir tai, jog V. S. nėra saistomas tvirtais socialiniais (šeiminiais ir ekonominiais) ryšiais su gyvenamąja aplinka. Bylos duomenimis, V. S. nevedęs, nors yra deklaravęs gyvenamąją vietą, kur, kaip teigia gynėjas, gyventų su motina, tačiau būtina įvertinti T. S. (apklausto kaip įtariamojo) parodymus apie V. S. elgesį po paleidimo iš pataisos įstaigos. T. S. parodė, kad paleistas iš bausmės atlikimo vietos V. S. net neaplankė mamos, jis visai nebendravo su broliais (t. 5, b. l. 5-6 ). Nors V. S. nuo 2017 m. gegužės 23 d. buvo įsidabinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, duomenų apie oficialias jo pajamas byloje nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės, inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios bausmės, kaltinamasis V. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl šis skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo pratęsimo pagrindas pripažįstamas pagrįstu. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.V. S. kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Jau minėta, kad kaltinamasis praeityje ne kartą teistas, tame tarpe už nusikaltimus, nuosavybei bei nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu laibai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jų kontrabanda. Naujas nusikalstamas veikas jis kaltinamas padaręs praėjus vos keliems mėnesiams po paleidimo iš pataisos įstaigos. Tai atskleidžia jo polinkį nusikalsti. Svarbu ir tai, kad jam inkriminuoti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, galimai padaryti veikiant bendrininkų grupe, o V. S. vaidmuo nebuvo antraeilis. Pagal inkriminuojamų nusikalstamų veikų, susijusių su turto prievartavimu, vagyste, pobūdį, kaltinamasis jas galimai padarė iš savanaudiškų paskatų, tokiu būdu siekdamas gauti neteisėtų pajamų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. S. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė pagrįstai. Kaltinamajam V. S. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo trukmė šiuo metu nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Paskirta kardomoji priemonė yra adekvati kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo. Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apygardos teismas tinkamai įvertino visumą aplinkybių, kurios reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo kaltinamajam V. S. termino pratęsimo. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo atveju, be nurodytų teisių suvaržymo, nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Atsižvelgiant į V. S. asmenybės pavojingumą (praeityje ne kartą teistas), jo tvirtų socialinių ryšių nebuvimą, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, šioje proceso stadijoje kita, švelnesne kardomąja priemone ar jų kompleksu, tame tarpe 5 000 eurų užstatu, intensyvia priežiūra, namų areštu, dokumentų paėmimu, įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Kaltinamojo pasislėpimo bei naujų nusikaltimų darymo pavojus gali būti eliminuotas tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę. Šiuo metu toks kaltinamojo V. S. teisių suvaržymas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu bei neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeidė nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, todėl naikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartį, gynėjo skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo V. S. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi kaltinamajam V. S. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.