Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.1.8; 2.1.16.1.2.2.

2018 m. gruodžio 12 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Pranytės - Zalieckienės ir Reginos Pocienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. S. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria V. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 28 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje, prievartavo didelės vertės turtą, panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas asmeniui laisvę: kartu su P. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir O. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. rugpjūčio 28 d. apie 15.30 val. aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) prisistatė policijos pareigūnu ir neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo ir kitų asmenų naudai reikalavo iš nukentėjusiojo jiems perduoti 20 000 Eur, grasinant, kad neįvykdžius šio reikalavimo nukentėjusysis bus nuvežtas į Vilniaus apskr. VPK, kur jo atžvilgiu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį dėl disponavimo netikrais pinigais atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) bus sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Po to nukentėjusysis buvo įsodintas į automobilį „Škoda Octavia“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir magistraliniu keliu A1 vežamas Vilniaus kryptimi, ties (duomenys neskelbtini) nusukant link aikštelės prie (duomenys neskelbtini), kur iš nukentėjusiojo piniginės buvo paimti ten buvę 600 Eur, jo rankos surakintos antrankiais bei jis vežiojamas po mišką nuolat grasinant uždarymu į areštinę, po ko A. G. sutiko prievartautojams perduoti namie turimus dar 4000 Eur, kuriuos ir perdavė 2017 m. rugpjūčio 28 d. apie 16.30 val. prie savo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini).

1.1. V. S. taip pat kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje pagrobė svetimą turtą: kartu su P. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir O. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. rugpjūčio 28 d. apie 15.30 val. aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) iš nukentėjusiojo A. G. neatlygintinai paėmė 290 Eur vertės ausines, kurias pastarasis pagal susitarimą buvo atvežęs parduoti.

1.2. Be to, V. S. yra kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos platinti: nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko bute adresu (duomenys neskelbtini), asmeninėms reikmėms neteisėtai laikė 2,618 g. kanapių (jų antžeminių dalių), kurias 2017 m. rugpjūčio 29 d. atliktos kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. V. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2017 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi V. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, kurios taikymo terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis.

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi kaltinamajam V. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y., esant pagrįstam manymui, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Apygardos teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

4. Kaltinamojo V. S. gynėjas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį ir kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti viena ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

4.1. Skunde nurodoma, kad kaltinamojo V. S. gyvenamoji vieta sutampa su jo deklaruota gyvenamąja vieta, jis turi sąlygas gyventi (duomenys neskelbtini), su savo motina. Be to, byloje pateikti duomenys, kad už V. S. gali būti sumokėtas 5 000 Eur užstatas. Gynėjo nuomone, tokia procesinės prievartos priemonė būtų veiksminga garantija, kad kaltinamasis nebėgs ir nesislėps nuo teismo. Juo labiau, kad byloje nėra objektyvios informacijos, kad V. S. turi pakankamai lėšų bei ryšių užsienyje, kuriais pasinaudojęs galėtų pasislėpti nuo teismo. Pasak gynėjo, kartu su užstatu kaltinamajam gali būti paskirtos ir kitos kardomosios priemonės.

4.2. Gynėjas skunde taip pat pažymi, kad V. S. kaltinamas įvykdęs sunkų nusikaltimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Todėl, anot gynėjo, skundžiamos nutarties teiginys apie naujų nusikaltimų darymo pavojų paremtas ne faktiniais duomenimis, o spėjimais. Gynėjo teigimu, nė vienas iš byloje apklaustų asmenų nepatvirtino, kad V. S. planuoja daryti naujus nusikaltimus, be to, iš bylos medžiagos matyti, kad jis nepadarė jam inkriminuotos sunkios nusikalstamos veikos.

4.3. Pasak gynėjo, be užstato kaltinamajam galėtų būti paskirta ir kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, kuri leistų kontroliuoti V. S. elgesį ir tokia kontrolė eliminuotų net menkiausią galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Be to, kaltinamajam galėtų būti paskirtos ir kitos kardomosios priemonės – namų areštas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Kelių kardomųjų priemonių taikymas garantuotų jų prevencinį poveikį, o kardomosioms priemonėms keliami tikslai būtų pasiekti netaikant suėmimo.

5. Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė kaltinamojo V. S. gynėjo skundą atmesti.

6. Kaltinamojo V. S. gynėjo skundas atmetamas.

6.1. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo taikymo terminą pratęsęs teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis V. S. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokiais duomenimis laikytini nukentėjusiojo A. G., liudytojų G. G., A. R., A. B. parodymai, taip pat duomenys, užfiksuoti nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti bei asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, kratos, apžiūrų protokoluose bei kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos taikymą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami, tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Taigi baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

6.2. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Kauno apygardos teismas pratęsė kaltinamajam V. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

6.3. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti taikomas, kai yra pagrįstas manymas, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

6.4. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti taikomas, esant pagrįstam manymui, jog kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.

6.5. Kaltinamajam V. S. inkriminuotos BK 181 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių ir nesunkių nusikaltimų bei baudžiamųjų nusižengimų kategorijoms. Už BK 181 straipsnio 3 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų, alternatyvių laisvės atėmimo bausmei bausmių už šio nusikaltimo padarymą nenustatyta. Taigi, jeigu kaltinamasis V. S. būtų pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra paminėta, ši aplinkybė priskirtina ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. Tačiau vien nusikaltimo, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė negali būti pagrindas taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, kai kitos bylos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Pirmiausia būtina atsižvelgti į pačioje įstatymo normoje išvardintas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apygardos teismas, skundžiama nutartimi kaltinamajam V. S. pratęsdamas suėmimo terminą, įvertino ne tik jam gresiančios bausmės griežtumą.

6.6. Bylos duomenimis, kaltinamasis V. S. yra nevedęs, jam inkriminuotas nusikalstamas veikas galimai padarė ir buvo sulaikytas praėjus tik kiek daugiau nei trims mėnesiams po to, kai Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi buvo lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, kurioje atlikinėjo Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirtą 15 metų laisvės atėmimo bausmę, taigi, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apygardos teismas, kaltinamasis per tokį trumpą laiką nuo paleidimo iš įkalinimo įstaigos nesukūrė tvirtų socialinių ryšių. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad kaltinamasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą ir iki sulaikymo dirbo, tačiau šie skundo argumentai neleidžia vienareikšmiškai spręsti, kad kaltinamasis nebėgs (nesislėps) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Nors byloje yra pateikti duomenys, kad V. S. iki sulaikymo dirbo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau iš kitų byloje esančių duomenų matyti, kad ši bendrovė veiklos beveik nevykdė. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius nepateikė jokių duomenų (algalapių ir pan.) apie V. S. realų darbą šioje bendrovėje, duomenų apie oficialias kaltinamojo pajamas „Sodros“ duomenų bazėje taip pat nėra. Be to, sulaikymo metu ir 2018 m. birželio 25 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), taigi, ši kaltinamojo gyvenamoji vieta nesutampa su gynėjo skunde nurodoma jo deklaruota gyvenamąja vieta. Kaltinamasis V. S. anksčiau buvo teistas, įskaitant nusikaltimus nuosavybei ir nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei jų kontrabanda. Naujas nusikalstamas veikas jis kaltinamas padaręs praėjus vos keliems mėnesiams po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o ankstesnės laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo. Kaltinamajam inkriminuoti BK 181 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai galimai buvo padaryti veikiant bendrininkų grupe, siekiant neteisėtai įgyti nukentėjusiojo turtą, jie buvo ne atsitiktinio pobūdžio. Pagal šių nusikaltimų pobūdį darytina išvada, kad lėšų pragyvenimui kaltinamasis V. S. galėjo gauti ir nusikalstamu būdu. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai nurodė, jog būdamas laisvėje kaltinamasis V. S. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

6.7. Griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas kaltinamajam V. S. neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo ir jo tęsimo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Įvertinus kaltinamojo V. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo tvirtų socialinių ryšių Lietuvoje nebuvimą, kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų kiekį, pavojingumą, pobūdį, galima daryti išvadą, kad be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų. Minėti tikslai šioje proceso stadijoje nebūtų pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemones (kaltinamojo gynėjo skunde nurodytą 5000 Eur piniginį užstatą, apie kurio įnešimą į teismo arba prokuratūros depozitinę banko sąskaitą byloje nėra duomenų, arba užstato ir kitų švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą). Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo V. S. gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.