Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nuteistojo O. D. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio (Bogdan Chranovskij) kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 11 d. nuosprendžio, baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistojo O. D. gynėjas advokatas B. Chranovskis kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų nuosprendžius ir O. D. išteisinti; arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; arba nuosprendžius pakeisti ir sumažinti O. D. paskirtą 6 metų laisvės atėmimo bausmę iki 4 metų ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 75 straipsnį, bausmės vykdymą atidėti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, pažeidė nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principus, netinkamai vertino įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, neleistinai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose. Gynėjo teigimu, teismų išvados dėl veikos kvalifikavimo ir nuteistojo kaltės prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms, o apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmens veika teisingai kvalifikuota, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotame kasaciniame skunde, nors nurodoma, kad keliami turto prievartavimo ir sukčiavimo atribojimo klausimai, tačiau iš skundo turinio ir jame išdėstytų teiginių matyti, kad iš esmės keliami ne teisės taikymo, o fakto klausimai. Gynėjas kritikuoja atliktą įrodymų vertinimą, savaip juos vertina ir nesutinka su teismo padarytomis išvadomis. Skundo teiginiais iš esmės bandoma paneigti turto prievartavimo sudėties požymių buvimą (psichinės prievartos panaudojimo, nukentėjusiojo laisvės atėmimo, fizinio smurto panaudojimo faktą), taigi nesutinkama su teismų nustatytomis ir įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis, o tai nėra kasacijos nagrinėjimo dalykas. Kaip nurodyta pirmiau, klausimą, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas.

Skundo argumentai dėl nurodytų BPK normų, tarp jų ir 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, pažeidimų deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyvia nukentėjusiojo parodymų, kitų bylos duomenų interpretacija, apeliacinės instancijos teismo išvadų kritika bei teorinių nuostatų dėstymu. Tuo tarpu teisiniai argumentai, pagrindžiantys, kad nurodytų BPK straipsnių pažeidimai yra esminiai, nepateikti.

Argumentas dėl netinkamo bausmės individualizavimo grindžiamas subjektyvia kasatoriaus nuomone, jog teismai paviršutiniškai įvertino nuteistojo asmenybę ir neatsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tačiau tokie teiginiai nepagrindžia netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo O. D. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.