Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 11 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 2 punktą, laisvės atėmimu 7 metams; remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams.

Bausmės pradžia – 2017 m. rugpjūčio 29 d., bausmės pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 29 d. Alytaus pataisos namuose nuteistasis V. S. bausmę atlieka nuo 2019 m. birželio 10 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, 2022 m. vasario 15 d. priėmė nutarimą Nr. 357-34 netaikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose ir kreiptis dėl įsidarbinimo, administracijai pasiūlius darbą, dirbti, nustatant rekomendacijų įgyvendinimui 6 mėnesių terminą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu yra atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, kaltę pripažįsta iš dalies, nusikaltimas yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Laisvėje nuteistojo bendravimas su neigiamą įtaką darančiais asmenimis, netinkama kompanija sukurdavo situacijas nusikalsti, jis anksčiau teistas penkis kartus, nusikaltimus daro bendrininkų grupėje. Nuteistojo darbo patirtis laisvėje nėra didelė. Bausmės atlikimo metu nuteistasis su prašymu dėl darbo kreipėsi tris kartus: 2021 m. vasario 19 d., 2021 m. kovo 18 d., 2021 m. gegužės 17 d., tačiau nedirba, turi finansinių įsipareigojimų, atlyginęs tik mažą jų dalį. Nors nuteistasis turi psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemą, tačiau Priklausomų asmenų nuo psichiką veikiančių medžiagų reabilitacijos „Įžanginėje grupėje“ dalyvavo tik nuo 2020 m. sausio 8 d. iki 2020 m. vasario 12 d. Nuteistasis stokoja brandžių socialinių santykių su kitais žmonėmis ne iš šeimos rato, praeityje jo dauguma ryšių buvo susiję su kriminaliniam pasauliui priklausančiais asmenimis. Jo emocijos ypač labilios, stebimas vidutinis nerimo lygis, impulsų kontrolė silpna, tolerancija stresui žema. Nuteistojo savęs vertinimui stinga realistiškumo, požiūris į save nėra brandžiai suformuotas: stinga gebėjimo kritiškai save vertinti, atpažįstant ir įvardijant pozityvius bei negatyvius (keistinus) savo asmenybės bruožus ar asmenines savybes. Nuteistasis nėra atviras, linkęs nutylėti su nusikaltimo padarymu susijusias aplinkybes. Jo mąstymas stokojantis gilumo ir įžvalgos. Tarpasmeninių įgūdžių lygis vertinamas kaip pakankamas, tačiau nuteistojo bendravime pasireiškia manipuliacija, siekiant asmeninės naudos ar palankesnio vertinimo. Nuteistasis apie save stengiasi sudaryti pozityvų įvaizdį. Nors nuteistasis savo elgesį analizuoti ir kritiškai vertinti geba, tačiau atpažįsta ne visas problemines sritis, dariusias įtaką nusikalstamam elgesiui reikštis. Analizuojant nusikaltimų istoriją, išryškėjo impulsyvumo kaip asmenybės bruožo veiksnys nusikalstamam elgesiui, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. Nuteistajam būdingas rizikingo elgesio modelis, spontaniški neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties-pasekmės ryšį. Nuteistojo mąstyme ir elgesyje stebimos ir tam tikros agresyvumo apraiškos, psichologinio smurto propagavimas. Nors nuteistasis geba įvardinti iš nusikaltimo kylančią žalą sau, tačiau ne visiškai supranta neigiamą poveikį visuomenei, taip pat stebima tendencija minimalizuoti iš nusikaltimo kylančias pasekmes. Nuteistojo sugebėjimas atpažinti problemas vertintinas kaip vidutiniškas, problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti nepakankamai. Jis palaiko kriminalinio elgesio ir nuteistųjų kriminalinės subkultūros nuostatas. Nuteistasis praeityje pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, padarė naują nusikaltimą. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo iš dalies. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas, tačiau ir baustas, nusikalstamo elgesio rizika nekinta, išlieka vidutinė, taip pat išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė, nuostatos. Įvertinusi visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, Komisija sprendė, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals (asmens bylos I tomo I dalies 129–130 lapai).

Nuteistasis V. S., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Skunde nurodo, kad Komisija, netaikydama jam lygtinio paleidimo, neatsižvelgė į socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas faktines aplinkybes. Komisija, spręsdama jo lygtinio paleidimo, o ne bausmės pratęsimo klausimą, visiškai nepagrįstai vertino aplinkybes, susijusias su jo ankstesniu teistumu, nurodydama, kad ankstesni nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje. Komisija nurodo, kad jis bendrauja su neigiamą įtaką darančiais asmenimis, tačiau bausmę jis atlieka lengvojoje grupėje ir jo aplinkoje negali būti neigiamą įtaką darančių asmenų. Komisija kaip motyvą, dėl kurio netaiko jam lygtinio paleidimo, nurodė, jog priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų reabilitaciją („Įžanginę grupę“) jis pradėjo lankyti tik 2020 m. sausio 8 d., tačiau nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad bausmę Alytaus pataisos namuose jis atlieka nuo 2019 m. birželio 10 d., jis buvo perkeltas iš kalėjimo režimo ir jam reikėjo adaptuotis, mano, kad jis pakankamai gretai pradėjo lankyti jam reikalingą grupę. Komisija nurodo, kad jis neatvirauja dėl padaryto nusikaltimo, tačiau nuteistasis mano, kad Komisija nėra kompetentinga svarstyti tokius klausimus. Komisija nutarime taip pat nurodo, kad jis tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau tai ne jo kaltė, kadangi dėl esamos padėties Lietuvoje, tai yra dėl COVID-19, dauguma užsiėmimų nevykdomi, ir tokie Komisijos absurdiški motyvai yra naudojami prieš jį. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Komisija piktnaudžiauja administracinėmis galiomis, ji, prisidengdama Covid-19 pandemija, nesudaro sąlygų dalyvauti Komisijos posėdyje. Nuteistasis teigia, kad jis atitinka tiek formalųjį, tiek ir materialųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijus. Jo nusikalstamo elgesio rizika yra mažėjanti, bausmę jis atlieka lengvojoje grupėje, jo socialiniai ryšiai tvirti, laisvėje turi gyvenamąją vietą, pateikė pažymą, kad lygtinio paleidimo atveju laisvėje bus įdarbintas, taip pat jis vykdo individualią veiklą. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina jo asmenybę, socialinius ryšius bei, vertinant kartu su aplinkybėmis, rodančiomis jo norą išeiti į laisvę ir gyventi pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles, leidžia spręsti apie jo gerus socialinius įgūdžius bei aukštą socialinės integracijos lygį, o kartu ir apie polinkio į pakartotiną nusikalstamumą nebuvimą. Nuteistasis taip pat nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, būtina atsižvelgti ir į Europos Tarybos rekomendacijas dėl lygtinio paleidimo taikymo, pagal kurias lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių alternatyvių laisvės atėmimui priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių pažeidėjo reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę, todėl būtina plėsti šios alternatyvios laisvės atėmimui priemonės taikymą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas nuteistojo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, yra nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens gražinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Todėl, netgi taikant asmens lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, bausmės tikslų įgyvendinimas yra tęsiamas, o nuteistasis skatinamas pasitaisyti, taip netgi sėkmingiau užtikrinant bausmės tikslų įgyvendinimą, nes integruojasi į visuomenę palaipsniui, prižiūrimas. Tuo tarpu nepagrįstas Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo atima iš nuteistojo galimybę prižiūrimam ir palaipsniui įsilieti į visuomenę.

Skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyta formalus ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo pokyčius ir galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo V. S. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai. Nuteistasis faktiškai yra atlikęs įstatymo – BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi, jis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytos priemonės: 1) individualios konsultacijos su RS specialistu (informuoti naujai atvykusį į būrį nuteistąjį apie nustatytą tvarką įstaigoje ir būryje, galimiems pažeidimams užkardinti bei geresnės adaptacijos tikslams pasiekti). Nuteistasis sėkmingai užbaigė dalyvavimą adaptacijos programoje. Susipažino su bausmės atlikimo sąlygomis, nuteistojo teisine padėtimi bei jos pasikeitimo perspektyvomis, teisės aktais, reglamentuojančiais bausmės atlikimo sąlygas; 2) išsilavinimas, specialybės įgijimas, galimybė įsidarbinti. Bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą, nuo 2020 m. rugsėjo mėn. mokėsi Alytaus profesinio rengimo centre baldžiaus specialybės ir ją sėkmingai baigė. Su prašymu dėl darbo kreipėsi 2021 m. vasario 19 d., 2021 m. kovo 18 d., 2021 m. gegužės 17 d. ir 2021 m. gruodžio 2 d., tačiau darbas nebuvo suteiktas, vertinimo metu pateikė pažymą, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d. vykdo individualią veiklą, nuo 2021 m. lapkričio 10 d. dirba pagal darbo sutartį UAB „Jėgos ekspertai“; 3) dalyvauti elgesio korekcijos programose. Nuo 2020 m. sausio 8 d. iki 2020 m. vasario 12 d. dalyvavo Priklausomų asmenų nuo psichiką veikiančių medžiagų reabilitacijos „Įžanginėje grupėje“, sėkmingai baigė „Pykčio ir agresijos valdymo“ programą, 2021 m. vasario–balandžio mėnesiais dalyvavo Meno terapijos programoje „R.A.K.T.A.S“, nuo 2021 m. lapkričio mėn. lanko „Į problemų sprendimą orientuotą trumpalaikės terapijos programą“; 4) dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis 2020 m. aktyviai dalyvavo įgyvendinant projektą „Žalioji oazė“, 2020 m. vasario 14 d. dalyvavo paskaitoje „Penkios meilės kalbos: kaip suprasti ir išmokti meilės kalbą“, 2020 m. gegužės-birželio mėnesiais – „3D“ modeliavimo programoje, taip pat užsiėmė nemokamais gerbūvio darbais; 5) atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Nuteistasis priteistą žalą moka savanoriškai, dalimis kiekvieną mėnesį, yra atlyginęs apie 160 Eur žalos. Be to, nuteistasis pristatė pažymą, patvirtinančią jo dalyvavimą mediacijos procese dėl nukentėjusiojo atsiprašymo. 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuteistasis kreipėsi su prašymu dalyvauti Anoniminių narkomanų grupės veikloje ir nuo 2021 m. rugsėjo mėn. ją lanko. Nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. bausmę atlieka lengvojoje grupėje, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už nepriekaištingą elgesį paskatintas šešis kartus. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Nurodytos aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį teigiamai ir rodo pozityvius jo elgesio pokyčius, tačiau vis tik jos nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo V. S. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė ir teismas, įvertinęs vis dar nustatomus dinaminius kriminogeninius veiksnius – gyvenimo stilius bei draugai, emocinė gerovė, nuostatos, sprendžia, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir pirmiau minėtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nerodo esminių jo elgesio pokyčių. Būtina įvertinti ir tai, kad viso bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklaus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo, pirmo vertinimo 2019 m. birželio 20 d. metu buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, pakartotinio vertinimo 2021 m. vasario 18 d. metu rizika išliko vidutinė, tačiau buvo nustatyta didėjanti rizikos dinamika.

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo V. S. elgesį ir nuostatų pasikeitimą bausmės atlikimo metu, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, šiuo metu nėra pagrindo. Socialinio tyrimo išvadoje, apibūdinant nuteistojo emocinę gerovę, nurodyta, kad jo impulsų kontrolė silpna, saviveiksmingumo lygis patenkinamas, savęs vertinimui stinga realistiškumo, nuteistojo požiūris į save nėra brandžiai suformuotas, trūksta gebėjimo save vertinti kritiškai, atpažįstant ir įvardijant pozityvius bei negatyvius (keistinus) savo asmenybės bruožus ar asmenines savybes, nuteistajam būdingas emocinis nestabilumas, neapgalvotas spontaniškas elgesys ir nuteistojo emocinė gerovė išlieka kriminogeniniu veiksniu. Nuteistasis iki šiol palaiko kriminalinio elgesio ir nuteistųjų kriminalinės subkultūros nuostatas. Pokalbio metu jis nėra atviras, siekia nutylėti su nusikalstamu elgesiu susijusias aplinkybes, bendravime pasireiškia manipuliacija, siekiant asmeninės naudos ar palankesnio vertinimo. Jo problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti nepakankamai, atpažįsta ne visas problemines sritis, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Nuteistajam būdingas rizikingo elgesio modelis, spontaniški neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties-pasekmės ryšį. Nuteistojo mąstyme ir elgesyje stebimos tam tikros agresyvumo apraiškos, psichologinio smurto propagavimas. Tokia nuteistojo charakteristika rodo nepakankamą jo mąstymo ir nuostatų korekciją teigiama linkme, tai patvirtina ir aplinkybė, jog nuteistojo nuostatos išlieka kriminogeniniu veiksniu. Būtina įvertinti ir tai, kad nuteistasis iki šiol tik iš dalies pripažįsta kaltę dėl sunkaus nusikaltimo – kvalifikuoto turto prievartavimo, už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis sugeba įvardinti tik jam pačiam nusikaltimu padarytą žalą, o kokį neigiamą poveikį visuomenei turi jo nusikalstamas elgesys, jis nesupranta, iš nusikaltimo kylančias pasekmes jis minimalizuoja. Taigi, akivaizdu, jog nuteistasis iki šiol pilnai nesuvokia savo nusikalstamų veiksmų pavojingumo, jų tinkamai neanalizuoja. Pažymima, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negalintis suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu.

Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos pataisos įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Jau minėta ir teigiamai įvertinta tai, jog nuteistasis už nepriekaištingą elgesį paskatintas šešis kartus, jam 2019 m. balandžio 4 d. skirta drausminė nuobauda negaliojanti, visgi tai, kad bausmės atlikimo metu jis buvo pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos reikalavimus, jį charakterizuoja neigiamai ir neleidžia daryti išvados apie išimtinai teigiamą nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Be kita ko, 2020 m. balandžio 21 d. fiksuotas nuteistojo padarytas pažeidimas, už kurį nuobauda jam nebuvo paskirta (asmens byla, I tomas, II dalis, b. l. 176). Šiame kontekste aplinkybė, jog nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tik patvirtina, kad jis paskutinius bausmės atlikimo metus elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis pasirinks tinkamus elgesio modelius ir laisvėje, juolab šiuo atveju, kai nustatyti jau minėti kriminogeniniai veiksniai. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atmetė nuteistojo 2021 m. liepos 20 d. prašymą perkelti jį iš Alytaus pataisos namų į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus, konstatuodamas, kad nuteistojo padaryta pažanga nėra akivaizdi ir elgesys bausmės atlikimo metu rodo nepakankamas pastangas taisytis (asmens byla, I tomas, II dalis, b. l. 210–211). Teismo vertinimu, ir šiuo metu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kai nustatyti pirmiau minėti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, dar anksti spręsti apie akivaizdžius ir ilgalaikius nuteistojo elgesio ir mąstymo teigiamus pokyčius.

Vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra ir finansinis stabilumas bei gebėjimas laisvėje užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis V. S. turi gan didelius – 9 142,51 Eur sumai finansinius įsipareigojimus, jo darbo patirtis laisvėje nedidelė dėl ankstesnių teistumų ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo. Jis net ir turėdamas oficialų pajamų šaltinį darydavo savanaudiškus nusikaltimus, kas kelia abejonių dėl pajamų pakankamumo ir lėšų paskirstymo kompetencijos, paskutinį kartą jis nusikalto taip pat siekdamas sau materialinės naudos. Šios aplinkybės, neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai, kurie laisvėje gali lemti finansinį nestabilumą, lėšų pragyvenimui trūkumą, kelia pagrįstas abejones, kad taikoma probacija bus sėkminga.

Nuteistasis skunde nurodė, jog Komisija, spręsdama jo lygtinio paleidimo klausimą, nepagrįstai vertino aplinkybes, susijusias su jo ankstesniu teistumu, tai, kad jis nusikaltimus darė bendrininkų grupėje. Pažymima, jog sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, vertintinas nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis V. S. teistas šešis kartus, šiuo metu bausmę atlieka už kelias nusikalstamas veikas, taip pat ir už sunkų nusikaltimą (BK 181 straipsnio 3 dalis), nusikalto jis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis. Jau minėta, kad nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti nepakankamai, jis iki šiol palaiko kriminalinio elgesio ir kriminalinės subkultūros nuostatas. Nuteistasis nusikalstamas veikas, už kurias atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė veikdamas bendrininkų grupėje, ir nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis stengiasi atsiriboti nuo rizikingų situacijų pataisos namuose, tačiau nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai išlieka kriminogeniniu veiksniu. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme ir jo teigiamą charakteristiką pataisos namų administracija tinkamai įvertino, kaip lengvinančią jo padėtį pritaikydama priemonę – perkėlimą bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis. Tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga 2025 m. rugpjūčio 29 d.).

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką ir kriminogeninius veiksnius, pastangas spręsti turimas elgesio problemas, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis V. S. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus V. S. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2022 m. vasario 15 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. S. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.