Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. P. prašymą peržiūrėti Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendį ir sušvelninti ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu P. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas sveikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas: pagal BK 181 straipsnio 3 dalį 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmes subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2019 m. gegužės 27 d.

Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 11 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendis pakeistas. P. P. nusikalstama veika perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 20 parų arešto bausmė. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, P. P. subendrintos už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirta bausmė ir Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė apėmimo būdu subendrintos ir P. P. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams.

2023 m. birželio 20 d. Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo P. P. prašymas peržiūrėti jo atžvilgiu teismo priimtą nuosprendį ir sušvelninti, atleisti nuo bausmės ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį atsižvelgiant į 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus.

Prašymas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas BPK 362¹ straipsnio pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Atsiliepimų, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

Nuteistojo P. P. prašymas tenkinamas.

BPK 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis.

Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

Pažymėtina, kad BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis prašo peržiūrėti įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendį ir sušvelninti ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį. Šiuo nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 181 straipsnio 3 dalį.

Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios buvo pakeisti ir pripažinti netekusiais galios atitinkami pirmiau minėti BK straipsniai, taip pat BK papildytas atskirais straipsniais. Šis įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad BK pakeitimai susiję su nusikalstama veika, numatyta BK 181 straipsnio 3 dalyje, ir šie pakeitimai švelnina nuteistojo teisinę padėtį.

P. P. yra nuteistas pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojusią BK 181 straipsnio 3 dalį, šią nuteistojo veiką kvalifikuojantis požymis yra didelės vertės turto prievartavimas. P. P. jam inkriminuotą BK 181 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką padarė 2017 m. rugpjūčio 28 d. Veikos padarymo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 897 vienas MGL buvo lygus 37,66 Eur, todėl šis MGL dydis taikytinas ir apskaičiuojant prievartauto turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88-303/2020). Byloje nustatyta, kad prievartauto turto vertė – 20 000 Eur ir tai atitinka 531 MGL (20 000 : 37,66). Pagal naujos redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį, turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Pasikeitus baudžiamajam įstatymui, P. P. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 2 dalyje, požymius. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojęs baudžiamasis įstatymas lengvina nuteistojo teisinę padėtį, kadangi BK 181 straipsnio 3 dalis, pagal kurią P. P. buvo nuteistas, numatė griežtesnę atsakomybę – laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios BK 181 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė yra laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Esant tokiai situacijai, nuteistojo veika pagal iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusią BK 181 straipsnio 3 dalį perkvalifikuotina į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK 181 straipsnio 2 dalį.

P. P. šioje byloje buvo nuteistas ir dėl BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos apeliaciniam teismui veiką perkvalifikavus iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 4 dalį). Tačiau veikos kvalifikavimui ir nuteistojo atliekamos laisvės atėmimo bausmės trukmei BK pakeitimai, įsigalioję nuo 2023 m. birželio 1 d., įtakos neturi. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 178 straipsnio 4 dalies redakciją už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą buvo baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios BK 178 straipsnio 5 dalies, numatančios atsakomybę už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą, sankcijoje numatytos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Taigi, tiek veikos padarymo metu, tiek šiuo metu už nuteistojo padarytą baudžiamąjį nusižengimą yra numatytos tokios pačios bausmės, todėl nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo įtvirtinimas ne BK 178 straipsnio 4 dalyje, o BK 178 straipsnio 5 dalyje, nuteistojo teisinės padėties neįtakoja.

Perkvalifikavus nuteistojo P. P. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 181 straipsnio 3 dalies į BK 181 straipsnio 2 dalį, spręstinas klausimas dėl jam skirtinos bausmės. Kaip nurodyta pirmiau, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusio BK 181 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta vienos rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas iki 8 metų. Skiriant bausmę nuteistajam, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nurodytais BK 54 straipsnyje. Atsižvelgiama į tai, kad padarytas nusikaltimas yra sunkus, P. P. iki nuosprendžio priėmimo nedirbo, atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatytos, tačiau nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 61 straipsnių nuostatomis, pagal BK 181 straipsnio 3 dalį skirtina sankcijos vidurkį atitinkanti laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis be BK 181 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, padarė ir BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo P. P. prašymą tenkinti.

Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 11 d. nuosprendžiu, P. P. nusikalstamą veiką iš iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusios BK 181 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK 181 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir skirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, P. P. pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) paskirtą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirta 20 (dvidešimt) parų arešto bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.