Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-162-908/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-05-21
Bylos Nr.: 1A-162-908/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-22123-2024-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nida Vigelienė, Eglė Gruodienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nuteistasis: L. L.
Nukentėjusysis: D. N., A. S., G. U.
Advokatai: Ramūnas Vanagas

Kategorijos

1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
2.1.15.1.2Neturtinė žala
2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-162-908/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22123-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.26.2; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei,dalyvaujant prokurorei Martynai Lukauskaitei,

nuteistajam L. L. ir jo gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui (dalyvavimas užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo L. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktais, 6 dalimi, įpareigojant L. L.: per 7 (septynis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios: 1) sudalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; taip pat viso bausmės atlikimo laikotarpiu: 3) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; ir 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

L. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po jo įsiteisėjimo – panaikintina.

Iš L. L.: nukentėjusiosios D. N. naudai priteista 50 Eur turtinei ir 150 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiosios A. S. naudai – 150 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam G. U. – 70 Eur turtinei ir 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. L. L. pripažintas kaltu dėl to, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, 2024 m. birželio 8 d., apie 16.08 val., viešoje vietoje, esančioje Vilniuje, Katedros aikštėje, priėjo prie (X.) organizuoto susirinkimo dalyvių, tarp kurių buvo D. N., J. G., G. J., A. S., ir įžūliu elgesiu pašalinių žmonių akivaizdoje tyčia vėliavos kotu smogė į išskleistą D. N. rankose laikytą skėtį ir jį sugadino, tokiu būdu padarydamas jai turtinę žalą. Po to žodinio konflikto su G. J. metu, dešinės rankos kumščiu sudavė pastarajam vieną smūgį į veido sritį, dėl to G. J. nukrito ant žemės, tokiu būdu sukeldamas G. J. fizinį skausmą. Dėl tokio įžūlaus elgesio minėti (X.) organizuoto susirinkimo dalyviai pasijuto pažeminti ir šokiruoti.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 16.20 val., viešoje vietoje esančioje Vilniuje, Odminių skvere, šalia Šventaragio gatvės, priėjo prie viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) (Y.) organizuoto susirinkimo dalyvių ir, matant kitiems asmenims, įžūliu, moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu, nepadoriai šokdamas, neretai iššaukiančiai atsukdamas į susirinkimo dalyvius sėdmenis, darydamas lytinį aktą imituojančius judesius, apnuogindamas savo kūną, vadindamas susirinkimo dalyvius pedofilais, juos provokavo. Po to pribėgęs prie į Odminių skverą dviračiu atvažiavusio G. U., paėmė pastarąjį už kairės rankos ir, tempdamas į save, parvertė jį su dviračiu ant žemės. G. U. atsikėlus, dar kartą pastarąjį pastūmė ir pargriovė ant žemės bei dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip šešis smūgius į galvos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistojo L. L. apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir nutraukti baudžiamąjį persekiojimą. Taip pat teikiamas alternatyvus prašymas – sumažinti paskirtą bausmę.

2.1. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, šališkas bei nukreiptas prieš nuteistąjį ir lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių (toliau – LGBT) bendruomenę.

2.2. Apeliantas pabrėžia, kad iš vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)” matyti, jog Katedros aikštėje jis šoko ir mosikavo vaivorykštės spalvų vėliava, tačiau nesiartino prie (X.) organizuoto susirinkimo dalyvių. Priešingai nei teigiama kaltinamajame akte, būtent minėto (X.) susirinkimo dalyviai priėjo prie nuteistojo, o tai, jo vertinimu, savaime įrodo jų nusiteikimą išprovokuoti konfliktą. Pirmosios instancijos teismas neaptarė minėto vaizdo įrašo, o tai, apelianto įsitikinimu, rodo teismo šališkumą, nes nevertinti apelianto pateikti įrodymai. Be kita ko, Pareiškėjo (liudytojo), teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų 2024 m. birželio 9 d. protokole užfiksuota, jog D. N. pamatė, kad jis (nuteistasis) labiau artinasi, tuomet pati žengė link jo, nes norėjo kultūringai paprašyti, jog atsitrauktų, pagąsdinti policija. Nuteistojo teigimu, tokie parodymai įrodo, kad D. N. sąmoningai pati prie jo prisiartino, norėdama jį „kultūringai pagąsdinti“. Akcentuojama, kad iš bylos medžiagos bei liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų matyti, jog iki to momento nebuvo jokio konflikto. Apelianto teigimu, (X.) piketo dalyvės D. N. veiksmai prisiartinant prie jo, siekiant jį pagąsdinti policija, nors tam nebuvo priežasties, rodo, jog tokiais veiksmai siekta jį išprovokuoti elgtis neadekvačiai. Už veiksmus, kurie buvo išprovokuoti visuomeninės organizacijos, apelianto įsitikinimu, jam negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Minėtais D. N. parodymais paneigiamas teiginys, jog neva pats nuteistasis prisiartino prie (X.) piketo dalyvės. Visgi, apylinkės teismas šiuos argumentus ignoravo, nors L. L. nurodo juos išsakęs posėdžio metu.

2.3. Skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad nuteistasis įžūliu elgesiu pašalinių žmonių akivaizdoje tyčia vėliavos kotu smogė į išskleistą D. N. rankose laikytą skėtį ir jį sugadino, taip padarydamas jai turtinę žalą, visgi, tokia išvada paneigia D. N. parodymus, jog nuteistasis siekė ją užpulti ir norėjo trenkti vėliavos kotu, o ji, siekdama apsisaugoti, prisidengė skėčiu, todėl smūgis teko skėčiui, dėl to šis buvo sugadintas. Apelianto įsitikinimu, dėl to, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai nesurado įrodymų kaltinimui dėl D. N. užpuolimo ir pasikėsinimo ją sužaloti pagrįsti, D. N. jį kaltina nebūtais dalykais, siekdama susidoroti. Tai, nuteistojo vertinimu, rodo, kad pati D. N. įvykiu metu elgėsi neadekvačiai, provokavo jį atlikti neteisėtus veiksmus, o ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl to ji nepatikima, o jos parodymai – niekiniai. Be to, cituojant D. N. parodymus dėl nuteistojo išvaizdos bei vėliavos savybių, apeliaciniame skunde teigiama, kad asmuo, sustojęs 5 m atstumu, kai vėliavos kotas yra 2,5 m ilgio, negalėjo vėliava mosikuoti prie pat veidų / galvų, o tai, apelianto teigimu, tik patvirtina, jog D. N. fantazuoja, kreipdamasi į ikiteisminio tyrimo institucijas turėjo tikslą pažeminti LGBT eitynių dalyvius ir apeliantą. Be kita ko, skundžiamo nuosprendžio teiginys, kad nuteistasis „tyčia vėliavos kotu smogė į išskleistą D. N. rankose laikytą skėtį ir jį sugadino“ kelia neatsakytus klausimus. L. L. parodė, kad D. N. ir dar viena moteris pribėgusios grūdo jam į veidą skėčius, todėl norėdamas apsiginti trenkė su turėtos vėliavos kotu per vieną iš skėčių. Pirmosios instancijos teismas nepaneigė, kad moterys pačios pribėgo prie nuteistojo, kišo jam į veidą skėčius, taip provokavo jo neigiamą reakciją, tačiau vis tiek teigiama, jog jis tyčia vėliavos kotu smogė į skėtį ir jį sugadino. Nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei prokurorė, nei apylinkės teismas nenurodė, kuo pasireiškė nuteistojo tyčia, nutylėjo minėtas aplinkybes, dėl to, nuteistojo įsitikinimu, (X.) piketo dalyviai, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorė ir pirmosios instancijos teismas yra neigiamai nusiteikę LGBT dalyvių atžvilgiu. Tai rodo jų šališkumą, suinteresuotumą bylos baigtimi.

2.4. Be kita ko, apeliantas pažymi, kad D. N. tariamai padaryta turtinė žala dėl sugadinto skėčio nėra grindžiama objektyviais duomenimis – nepateiktas skėčio pirkimo čekis, kuriame matytųsi jo kaina, pirkimo data, todėl neįmanoma nustatyti skėčio vertės, jo nusidėvėjimo laipsnio ir pan. Vadinasi, tokia žala nepagrįsta. Jeigu skėčio kaina būtų 100 Eur, tai neužtrauktų baudžiamosios atsakomybės. Kita vertus, nuteistasis pabrėžia sutinkantis atlyginti nuostolius dėl sugadinto skėčio, teismui nustačius realią skėčio kainą (jo remonto kainą, kuri būtų akivaizdžiai mažesnė). Apeliaciniame skunde cituojami D. N. duoti parodymai neturtinės žalos kontekste ir pažymima, kad nukentėjusioji dėl patirtų išgyvenimų nesikreipė nei į medikus, nei į psichologus, tad jos išgyvenimai nebuvo itin stiprūs, o teiginiai, kad patyrė didelį stresą, nepagrįsti. D. N. nedetalizavo, kaip pasireiškė stresas, susijaudinimas, šokiravimas, taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog nuteistojo neteisėti veiksmai sukėlė jai sunkius ilgalaikius ir intensyvius išgyvenimus. Apeliaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis, kuri priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, kurioje pasisakyta, kad neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, jog neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis). Apeliantas pabrėžia, kad neturtinė žala nėra bet koks neigiamas poveikis asmeniui, jis turi sukelti ne vienkartinius / trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti nesudėtingas nesunkiai įveikiamas kliūtis, o neturtinė žala konstatuotina tik nustačius, kad veiksmai / veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai. Nuteistasis, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, daro išvadą, kad neturtinė žala D. N. nebuvo padaryta, nes išgyvenimai nebuvo ilgalaikiai ar intensyvūs, o D. N. argumentai dėl didelės žalos darkart patvirtina siekį apjuodinti LGBT bendruomenę ir apeliantą bei gauti finansinės naudos iš savo išprovokuotų veiksmų. Taip pat teigiama, kad ir šių L. L. argumentų pirmosios instancijos teismas nevertino.

2.5. Apeliantas akcentuoja, kad vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)” užfiksuota, jog ne jis, o G. J. prieina prie jo, sugriebia apeliantą už lytinio organo, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, nuo kurio suklupo. Paveiktas skausmo nuteistasis atsistojo ir smūgiavo G. J. ir, nors pastarasis nereiškė jokių pretenzijų, apylinkės teismas ignoravo vaizdo bei garso įrašus, o tai parodo teismo šališkumą ir daro procesą neteisėtą. Apeliantas pažymi, kad pateikė nuotraukas, kuriose matomi jo lygtinių organų sužalojimai. Be kita ko, G. J. parodė, kad vyriškis (nuteistasis) užpuolė minėtą moterį, su vėliava pradėjo ją mušti per galvą, o moteris gynėsi su skėčiu, tačiau nuteistasis pabrėžia, jog tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, nukentėjusioji D. N. netvirtino, kad nuteistasis ją su vėliava mušė per galvą. G. J. stengėsi sukompromituoti LGBT narius ir patį nuteistąjį, pateikdamas išsigalvotus duomenis. Juolab, kad G. J. neneigia sugriebęs apeliantą už lytinio organo ir taip sukėlęs jam stiprų fizinį skausmą, tačiau nurodo tokių aplinkybių neprisimenantis.

2.6. Skundžiame nuosprendyje teigiama, kad nuteistasis Odminių skvere priėjo prie viešosios įstaigos (Y.) organizuoto susirinkimo dalyvių ir, matant kitiems asmenims, įžūliu, moralės požiūriu nepriimtinu elgsiu – nepadoriai šokdamas neretai iššaukiančiai atsukdamas į susirinkimo dalyvius sėdmenis, darydamas lytinį aktą imituojančius judesius, apnuogindamas savo kūną, vadindamas susirinkimo dalyvius pedofilais – juos provokavo, tačiau pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas nutylėjo, ar (Y.) organizuotas susirinkimas buvo teisėtas ir sankcionuotas, kiek dalyvių jame buvo. Apeliantas daro išvadą, kad minėtas susirinkimas nebuvo teisėtas ir sankcionuotas, buvo organizuotas siekiant diskredituoti LGBT bendruomenę. Priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, ne nuteistasis provokavo susirinkimo narius, o jie provokavo nuteistąjį. Pažymint, kaip, apylinkės teismo vertinimu, pasireiškė įžūlus ir moralės požiūriu nepriimtinas nuteistojo elgesys, teigiama, kad terminas „nepadorus šokis“ yra visiškai neaiškus, pirmosios instancijos teismas nepateikia tokio termino išaiškinimo. Apelianto teigimu, kiekvienas žmogus gali turėti nuomonę dėl to, kas yra gražu, padoru ar nepadoru. Juo labiau, kad baudžiamojon atsakomybėn nėra traukiami šokantys nepadorius šokius, tokius kaip tango ar lambada, bei asmenys, šokantys striptizo klubuose. Dėl šių aplinkybių, nuteistojo įsitikinimu, minėtas teismo argumentas nėra nei teisinis, nei objektyvus. Tokios pat pozicijos laikomasi ir dėl judesių, imituojančių lytinį aktą, nes jie nėra draudžiami Baudžiamojo įstatymo, o asmenų požiūris į tokius judesius yra individualus. Be kita ko, apeliantas akcentuoja, kad įvykių metu nebuvo visiškai išsirengęs, nedemonstravo lytinio organo ar nuogo užpakalio, o teiginys, jog marškinėlių nusiėmimas yra apsinuoginimas, apelianto vertinimu, parodo asmenų nesubrendimą. Šiame kontekste nuteistasis pažymi, kad prie vandens telkinių vyrai vaikšto su glaudėmis, o Vilniuje, prie Baltojo tilto, ilgą laiką buvo pliažas. Smėlio pliažas buvo įkurtas ir miesto centre, Lukiškių aikštėje, kur išsirengimas iki glaudžių buvo normalus reiškinys. Apelianto įsitikinimu, aptarti teiginiai sietini su neapykanta LGBT bendruomenei, o tai nesuderinama su teisinės bei demokratinės valstybės principais. Be kita ko, dėl susirinkimo dalyvių vadinimo pedofilais nuteistasis akcentuoja savo parodymus, teigdamas, kad nevadino aplinkinių pedofilais, o reiškė pretenzijas dėl piketų dalyvių nepasitenkinimo LGBT eitynėmis ir siūlė jiems nukreipti nepasitenkinimą į kunigus, kurie išnaudoja vaikus lytiniams poreikiams tenkinti. Nuteistojo žodžius patvirtina ir kiti liudytojai / nukentėjusieji, patvirtinę, jog pedofilais buvo vadinami ne jie, o kunigai.

2.7. Nuteistajam inkriminuoto fizinio skausmo G. U. sukėlimo kontekste pažymima, kad iš vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ matyti, jog ne nuteistasis priėjo prie G. U. ir ne jis pradėjo konfliktą, o G. U. paėmė nuteistajam priklausančią vėliavą, taip siekdamas jį išprovokuoti. Kadangi nuteistasis gynė savo nuosavybę, kilo kivirčas ir net žiniasklaidos priemonėse nurodoma, kad kantrybė „trūko“ būtent G. U., kuris pradėjo neteisėtus veiksmus. G. U. tvirtina patyręs turtinę ir neturtinę žalą, tačiau žinodamas, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, neva sugadintų rūbų neišsaugojo, apsipirkimo čekių taip pat neturi, nors net ir perkant turguje čekiai yra išduodami. Apeliantas akcentuoja, kad tai reiškia, jog G. U., pirkdamas daiktus pas nelegalius pardavėjus, palaiko šešėlinę ekonomiką. Dėl to, nuteistojo teigimu, teismui turėjo kilti klausimas dėl paties G. U. neteisėtų veiksmų, tačiau teismas, nekeldamas tokio klausimo, buvo šališkumas. Vertinant neturtinę žalą būtina vadovautis principu volant scripta manent (liet. žodžiai išskrenda, o rašytiniai dokumentai išlieka). Kadangi G. U. nesikreipė į medikus, nėra jokių kitų sveikatos sutrikdymo įrodymų, nuteistojo teigimu, laikytina, jog jo parodymai dėl sveikatos sutrikdymo yra nepagrįsti ir jais tik siekiama susidoroti su nuteistuoju ir LGBT bendruomene. Atkreipiamas dėmesys, kad G. U. patirtą žalą vertina kaip žalą, padarytą jo sveikatai (fizinę žalą), tačiau tokia žala gali būti nustatyta tik teismo medicinos eksperto ar kito gydytojo išvada, kurios šioje byloje nėra. Nuteistasis, gindamas savo nuosavybę, sudavė G. U. ne šešis smūgius, o galimai tik vieną ar du, kiti smūgiai skriejo pro šalį, ne į nukentėjusįjį, o į grindinį. Apelianto įsitikinimu, už paties G. U. išprovokuotus veiksmus negali kilti atsakomybė nuteistajam, taigi, negali būti kalbama ir apie turtinę / neturtinę žalą. Apeliantas akcentuoja G. U. parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kad norėdamas nutraukti L. L. elgesį ir nukreipti dėmesį, jog L. L. baigtų tyčiotis iš protestuojančiųjų, priartėjęs arčiau su dviračiu, nuo grindinio pakėlė gulėjusią numestą LGBT spalvų vėliavą. Iš šių G. U. parodymų matyti, kad jis paėmė jam nepriklausantį daiktą, taip sąmoningai išprovokuodamas konfliktą ir pats ėmėsi iniciatyvos, norėdamas nutraukti nuteistojo, G. U. supratimu, neleistiną elgesį. Be to, pažymima, kad vykstant LGBT eitynėms, mieste būna sustiprintos policijos pajėgos, o pilietis, pastebėjęs viešosios tvarkos pažeidimus, gali ir turi pareigą apie tai pranešti policijos pareigūnams. Visgi, G. U. nesikreipė į pareigūnus dėl neva daromo viešosios tvarkos pažeidimo, nors pats neturėjo jokių įgaliojimų atstatyti pažeistą viešąją tvarką, todėl jo veiksmai vertintini kaip savivaliavimas ir konflikto provokavimas. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo.

2.8. Cituojant A. S. parodymus, kad ji fiziškai nenukentėjo, tačiau jautė psichologinį smurtą, kai buvo vadinama pedofile, jautė provokavimą smurtui; jie buvo pažeminti ir įžeisti, nors atvyko ginti šeimos vertybių, pabrėžiama, jog tiek nuteistasis, tiek kiti liudytojai ir nukentėjusieji patvirtino, kad nuteistasis reiškė nepasitenkinimą kunigais, tvirkinančiais vaikus, nors A. S. tokius teiginius priėmė asmeniškai. Be to, ji negebėjo paaiškinti, kaip jautė provokavimą smurtui ir kokias jai pasekmes toks provokavimas turėjo, todėl, nuteistojo manymu, tai yra tik subjektyvi jos nuomonė. A. S. teiginiai leidžia manyti, kad, pasak jos, LGBT bendruomenė neturi teisės į šeimos vertybes, nėra šeimos dalis, tačiau tokie teiginiai yra diskriminaciniai, paneigiantys konstitucinį lygiateisiškumo principą, taip pat įrodantys, kad ji ir jos atstovaujama organizacija atvyko į renginį nusiteikę prieš LGBT bendruomenę, siekdami pažeminti jos narius. Apelianto įsitikinimu, tai A. S. padarė jam neturtinę žalą, o ne jis jai, todėl reikalavimas pripažinti ją nukentėjusiąja ir atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu.

2.9. Apeliantas pažymi, kad teismo sprendimai privalo būti grindžiami teisiniais argumentais, įstatymais, o poveikio priemonės turi būti adekvačios ir nesuvaržyti žmogaus teisių ir laisvių labiau nei tai būtina. Nuteistajam pareikšti kaltinimai nėra susiję su masinių riaušių organizavimu, didele žala visuomenei ar asmeniui, konflikte dalyvavo pilnamečiai, sveiki asmenys (nebuvo mažamečių, senyvo amžiaus žmonių, ligonių), o galimi pažeidimai buvo trumpalaikiai, nenustatyta, kiek pašalinių asmenų stebėjo konfliktus, nes eitynių ir piketų dalyviai, nukentėjusieji nelaikytini pašaliniais asmenimis. Įvertinus tokias aplinkybes, apelianto teigimu, laikytina, kad jeigu ir buvo viešosios tvarkos pažeidimas, tai buvo nedidelis viešosios tvarko pažeidimas, ir turėtų būti taikomos ne Baudžiamojo kodekso, o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalies nuostatos. Apeliantas vertinimu, šiuo atveju tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą arba turėtų būti taikoma BPK 3 straipsnio 2 dalis (past. – apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma santrumpa BK, nes iš cituojamų teisės normų turinio matyti, kad apeliantas cituoja Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas). Šiame kontekste pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės net nenagrinėjo ANK 481 straipsnio 1 dalies taikymo galimybės ir nenustatė, kodėl Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos negali būti taikomos.

2.10. Pažymima, kad skundžiame nuosprendyje apelianto padarytas nusikaltimas tiesiogiai siejamas su viešosios tvarkos pažeidimais, tačiau akcentuojama, jog vykstant LGBT eitynėms, pasitelkiamos gausios ir sustiprintos policijos pajėgos. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinami policijos uždaviniai, o šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad policijos uždaviniai yra asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas. Apeliantas pažymi, kad kiekvienas asmuo, pastebėjęs daromus viešosios tvarkos pažeidimus ar nusikaltimus, privalo apie tai pranešti policijai, kuri privalo užtikrinti visuomenės saugumą bei viešąją tvarką, nepriklausomai nuo asmenų pranešimų. LGBT eitynių metu esant sustiprintoms policijos pajėgoms, apelianto teigimu, privalėjo būti užtikrinta viešoji tvarka ir visuomenės saugumas. Iš bylos medžiagos matyti, jog policija LGBT eitynių metu nefiksavo jokių jo daromų teisės pažeidimų, nors vykdė savo pareigas ir naudojosi vaizdo stebėjimo kameromis, priešingu atveju, nuteistojo nuomone, tektų konstatuoti, jog policijos pajėgos nevykdė savo pareigų. Apeliantas laikosi pozicijos, kad teismui nenustačius, jog policija būtų netinkamai vykdžiusi savo pareigas ir nepatraukus policijos pareigūnų atsakomybėn dėl netinkamo pareigų vykdymo, viešoji tvarka ir visuomenės saugumas nebuvo pažeisti, vadinasi, baudžiamoji byla apelianto atžvilgiu iškelta siekiant sukompromituoti LGBT organizaciją ir jį asmeniškai. Tokie veiksmai, nuteistojo vertinimu, yra diskriminacija. Nuosprendis, kai atsakingų institucijų veiksmai nevertinami, o visa kaltė perkeliama vienam fiziniam asmeniui, negali būti teisingas. Apelianto įsitikinimu, jeigu policija būtų vykdžiusi savo pareigas ir perspėjusi jį apie neva daromus viešosios tvarkos pažeidimus, jis būtų pasielgęs kitaip ir nedelsiant nutraukęs „neteisėtas“ veikas. Jeigu policijai buvo žinoma apie jo daromus nusikaltimus (kad buvo žinoma patvirtina vaizdo kamerų įrašai), tačiau nebuvo imtasi jokių veiksmų, tai, apelianto manymu, laikytina policijos provokacija, siekiant tolimesnių jo neteisėtų veiksmų. Visgi, pirmosios instancijos teismas provokacijos klausimo net nenagrinėjo, o tai laikytina teismo šališkumu. Dėl to apeliaciniu skundu, be kita ko, prašoma įvertinti galimus provokacijos atvejus ir policijos pareigūnų užduočių nevykdymo klausimus.

2.11. Apeliantas laikosi pozicijos, kad nagrinėjamų įvykių metu nepadarė baudžiamojo nusikaltimo, o galimai padarė nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, kuriam valstybė neužkirto kelio ir galimai išprovokavo, nes leido visuomeninėms organizacijoms, turinčioms priešingus tikslus, dalyvauti eitynėse ir piketuoti vienu metu, toje pačioje vietoje, o tai sukėlė konfliktus, ir nenutraukė daromų nusikaltimų.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis L. L. ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundą, taip pat gynėjas advokatas R. Vanagas prašė nepriteisti iš nuteistojo L. L. antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo, nes gynėjo dalyvavimas teisėjų kolegijos buvo pripažintas būtinu. Prokurorė laikėsi pozicijos, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo apeliacinį skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 2 ir 4 punktai).

Žemesnės instancijos teismas

4. Vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą tikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo L. L. apeliaciniame skunde.

Dėl įrodymų vertinimo ir BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių

5. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta, kad baudžiamojoje byloje surinkti duomenys patvirtina, jog L. L. veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal ikiteisminio tyrimo metu nustatytas ir apylinkės teismo įrodytomis pripažintas aplinkybes L. L. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: viešoje vietoje, Katedros aikštėje, Vilniuje, priėjęs prie (X.) organizuoto susirinkimo dalyvių, įžūliu elgesiu, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia vėliavos kotu smogė į išskleistą D. N. rankose laikytą skėtį ir taip jį sugadino, padarydamas jai turtinę žalą, o žodinio konflikto su G. J. metu, dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veido sritį, dėl to G. J. nukrito ant žemės, taip jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Be to, L. L., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, viešoje vietoje, Odminių skvere, šalia Šventaragio gatvės, Vilniuje, priėjo prie VšĮ „(Y.)“ organizuoto susirinkimo dalyvių ir matant kitiems asmenims, įžūliu, moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu, nepadoriai šokdamas, neretai iššaukiančiai atsukdamas į susirinkimo dalyvius sėdmenis, darydamas lytinį aktą imituojančius judesius, apnuogindamas savo kūną, vadindamas susirinkimo dalyvius pedofilais, taip juos provokavo, o į skverą atvažiavus G. U., paėmė jį už kairės rankos ir tempdamas į save parvertė jį su dviračiu ant žemės, jam atsikėlus, dar kartą parvertė jį ant žemės ir dešinės rankos kumščiu sudavė jam ne mažiau kaip šešis smūgius į galvos sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinkti duomenys patvirtina L. L. veiksmuose esant visus BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, todėl prašoma skundžiamą nuosprendį panaikinti. Be kita ko, apeliaciniu skundu pateikiamas alternatyvus prašymas sumažinti nuteistajam paskirtą bausmę, taip pat išreiškiamas nesutikimas su skundžiamu nuosprendžiu išspręstu civilinių ieškinių klausimu. Visgi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pagal apeliacinio skundo argumentus įvertinusi byloje esančius duomenis, kurie skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, pagrįstai pripažinti įrodymais, sprendžia, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, iš esmės teisės aiškinimo ir taikymo klaidų šiame kontekste nepadarė, pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog L. L. veiksmuose yra jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymiai.

7. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymėtina, jog BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Svarbu akcentuoti, kad teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-303/2020, 2K-234-594/2023 ir kt.). Pagal teismų praktiką, teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018, 2K-34-303/2020, 2K-141-303/2020). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, jog byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2011, 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018).

Žemesnės instancijos teismas

8. BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas reiškiasi bent vienu iš straipsnio dispozicijoje įtvirtintų savarankiškų alternatyvių būdų: įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi, vandališkais veiksmais. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė.

9. Viso proceso metu L. L. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad eidamas Katedros aikšte pamatė (X.) plakatus, kurie buvo provokuojantys bei įžeidžiantys nuteistąjį kaip asmenį ir LGBT bendruomenę, todėl atėjo padiskutuoti, kodėl jie nuolat įžeidinėja nuteistąjį ir LGBT bendruomenę. L. L. teigimu jie buvo įsižeidę ir patys priėjo prie jo ir išprovokavo jo veiksmus, todėl gynėsi ir vėliavos kotu trenkė į skėtį (ne į galvą). Nuteistojo teigimu, D. ir A. ėjo prie jo ir bandė kišti jam į veidą skėtį. Po to prie nuteistojo priėjo G. J. ir griebė jam (L. L.) už lytinio organo, dėl to šis suklupo ir fizinio skausmo metu nuteistasis gindamasis trenkė vieną smūgį G. J. į veido sritį, dėl smūgio pastarasis nukrito. Nuteistasis laikėsi pozicijos, kad jis nepradėjo smurto ir neišprovokavo nieko iki tol, kol prieš jį nebuvo panaudotas smurtas bei provokacijos, jo teigimu, ne jis pirmasis trenkė, o buvo užpultas, griebiant jam už lytinio organo. Be to, L. L. parodė, kad dėl G. J. smurtinių veiksmų rašė pareiškimą, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o sprendimas įsiteisėjo, nes L. L. nesusirado tuo momentu teisininko, dar reikėjo važinėti į bylą ir pasimetė tarp datų, dėl to pavėlavo apskųsti sprendimą. Taip pat tą pačią dieną L. L. priėjo padiskutuoti ir prie (Y.) organizuoto susirinkimo dalyvių. Kadangi jis buvo išvadintas ne lietuviu ir ne patriotu, nusiėmė viršutinę dalį, kad parodytų patriotines tatuiruotes. Be to, jis buvo pasidėjęs savo vėliavą, tačiau G. U. bandė ją pagrobti, todėl nuteistasis bandė atsiimti savo asmeninį daiktą ir paėmė jam už rankos, tačiau abu su G. U. iš inercijos nukrito ant žemės, o pastarasis atsistodamas spyrė nuteistajam į pilvo sritį, o vėliau trenkė jam į veidą, taip išprovokuodamas nukentėjusiojo reakciją. Dėl suduotų smūgių skaičiaus parodė, kad gal vaizdo įraše ir buvo matomi šeši smūgiai, tačiau tiesiogiai pataikė gal vieną–du, nes kitus pataikė į grindinį. Nuteistojo teigimu, G. U. pirmasis trenkė jam į veidą ir tik tada besigindamas jis trenkė nukentėjusiajam atgal. L. L. neneigė sudavęs smūgius G. U., tačiau ne visus šešis, kaip parašyta (kaltinime), taip pat aiškino, kad jį užsipuolė, spyrė į pilvą, dėjo į veidą ir tik po to jis (L. L.) gindamasis pargriovė G. U. ir trenkė jam apie du smūgius į veidą. Taip pat nuteistasis paaiškino, kad sprendė, jog G. U. norėjo pavogti jo vėliavą, nes tuo metu buvo daug provokatorių, viena vėliava buvo sudeginta, kita – sukarpyta, kitos buvo mindžiojamos, todėl galvojo, kad jo vėliavą nori pavogti ir išniekinti. Šio epizodo kontekste L. L. pabrėžė, kad nepadorus šokis nėra teisiškai apibrėžtas, o jis šoko taip, kaip moka. Apskritai nuteistasis laikėsi pozicijos, kad buvo didžiulis plakatas, kolonėlės, jie meldėsi, provokavo juos kaip bendruomenę maldomis (2 t., b. l. 119–122). L. L. iš esmės tapačias aplinkybes nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltės dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir laikėsi pozicijos, kad neturėjo tikslo konfliktuoti, pats buvo provokuojamas, nenorėjo muštis ir tik, kai buvo užpultas, gynėsi nuo smurto (2 t., b. l. 21–23, 30–31, 47–48).

10. Nors nuteistasis proceso metu laikėsi iš esmės nuoseklios pozicijos dėl savo bei kitų asmenų atliktų veiksmų, visgi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir logiški, o juos patvirtina ne tik iš dalies paties L. L. parodymai, bet ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu nesutinkama su byloje esančių įrodymų vertinimu apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus analizuoja ir apeliacinio skundo argumentus vertina, pažymėdamas, jog šių proceso dalyvių parodymai, duoti teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip pat ir duoti ikiteisminio tyrimo stadijoje, yra išsamiai išdėstyti skundžiamame nuosprendyje (Nuosprendžio 8–15, 16–23 lapai), todėl šiame procesiniame sprendime akcentuojami tik jų esminiai aspektai, reikšmingi vertinant skundžiamo nuosprendžio teisėtumą, teisingumą ir pagrįstumą, nekartojant šių parodymų visa apimtimi.

11. Apklausiama pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji D. N. parodė, kad akcijoje dalyvavo gal trylika žmonių, bet susidūrimo metu buvo penki. Tuo metu A. R. filmavo, Kadangi garso takelyje skambėjo nukentėjusiosios parašyta daina, jie norėjo padaryti dainos klipą ir tuo metu nuteistasis akcentuodamas viską į lytinį organą, kažką rėkaudamas, artėjo link jų ir sustojo gal 3 m atstumu, todėl nukentėjusioji žengė žingsnį link jo, norėdama sudrausminti ir pasakyti, jog neprovokuotų, nes iškvies policiją. Nukentėjusiosios teigimu, ji negalėjo kitaip pasielgti, nes aparatūra buvo išnuomota ir dėl bet kokio susistumdymo ji būtų nugriuvusi. Dėl skėčio nukentėjusioji paaiškino, kad jį buvo iškleidusi viso filmavimo metu, o nuteistasis vėliavos kotu užsimojo ir trenkė jai per skėtį, dėl to vienas skėčio kampas sulūžo. Nukentėjusiosios teigimu, skėtis buvo vardinis, (X.) dovana jai už jos veiklą, buvo užsakytas, praktiškai naujas, pagamintas Lenkijoje. G., pamatęs, kad nuteistasis neatstoja, nulipo nuo suoliuko ir puolė jas ginti, nors paties smūgio nukentėjusioji nematė, nes buvo užsukusi galvą, tačiau išgirdo garsą, o jai atsisukus G. gulėjo po kojomis ir kėlėsi. Be to, L. L. pasakė: „vieną gavai, dar nori?“, taigi, nuteistasis ne tik smogė, bet gąsdino, kad užpuls dar kartą. Be to, nuteistasis pūtė į veidus dūmus, koliojo: „Jūs pedofilams atiduodate savo vaikus, kodėl jūs atiduodate pedofilams savo vaikus“, atsisukęs į Katedrą sakė: „Ten sėdi jūsų kunigai pedofilai, kodėl jūs atiduodate pedofilams savo vaikus“, „Tu motina, kodėl tu atiduoti pedofilams“, jis kaltino baisiais dalykais. Nukentėjusioji tokias frazes laikė įžeidžiančiomis ir suprato, kad L. L. kaltina jų (nukentėjusiųjų) organizaciją. Nuteistojo veiksmai truko neilgai, bet iki 10 minučių. Nukentėjusioji paaiškino, kad jautėsi žiauriai, įžeista, viskas vyko Katedros aikštėje, šventoje Lietuvos vietoje, jie buvo užpulti už nuomonės išsakymą, nukentėjusiosios garbė ir orumas buvo pažeminti, kaip ir moters, motinos ir (X.) garbė (2 t., b. l. 124–126). Nukentėjusiosios teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai iš esmės sutapo su ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 71–73).

12. Nukentėjusioji A. S., apklausta apylinkės teisme, parodė, kad (X.) plakatai nebuvo įžeidžiantys, jie buvo už tradicinę šeimą ir jokių įžeidžiančių plakatų LGBT atžvilgiu nebuvo. Nukentėjusioji pamatė, kad L. L. daužo su vėliavos kotu D. skėtį, ji loštelėjo ir vos nenugriuvo, todėl nukentėjusioji pasakė: „G., žiūrėk, atstumk tu jį“. Jie pripuolę ėmė stumti nuteistąjį nuo D., tačiau šis pašoko ir trenkė kumščiu G., kuris nugriuvo. Be to, L. L. pradėjo šaukti ant G.: „gavai vieną, nori dar“. Taip pat jis (nuteistasis) puolė nukentėjusiąją, sakė tu, pedofile, vaikų tvirkintoja, vedi savo vaikus į bažnyčią, kur juos dulkina kunigai ir pan. Viskas, nukentėjusiosios teigimu, truko apie 10–15 minučių. Nukentėjusioji parodė, kad L. L. niekas skėčio negrūdo į veidą, nes buvo tiesiog laikomas tiesiai, D. N. neatliko jokių provokuojančių, neteisėtų veiksmų nuteistojo atžvilgiu, o pati nukentėjusioji A. S. išvis neturėjo skėčio rankose (2 t., b. l. 127–128). Atitinkamas esmines aplinkybes nukentėjusioji buvo nurodžiusi ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 120).

13. Apklaustas nukentėjusysis G. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad priėjęs nuteistasis pradėjo mušti, vanoti moteris su neaiškiu daiktu, todėl jautė pareigą jas apginti ir ranka stūmė L. L. į liemenį. Nukentėjusiojo teigimu, matė smūgį D.. Neskaičiavo, kiek kartų nuteistasis sudavė, bet suprato, kad moteriai gresia pavojus, gali ir akį išdurti. Nukentėjusysis neigė stūmęs nuteistąjį už lytinio organo, timptelėjo už rankos, o po to nuteistasis kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidą (žandikaulio kairę pusę). Nuo smūgio nukentėjusiajam skaudėjo ir jis pargriuvo. Be to, iš L. L. buvo žodžiai: „gal dar nori?“, išvadino pedofilais, pasakojo kažką apie klebonus. Pabrėžė, kad prieš nuteistajam trenkiant, nukentėjusysis nevartojo įžeidžiančių žodžių nuteistojo atžvilgiu. Nukentėjusiojo teigimu, įvykio metu jautėsi šlykščiai, buvo bjauri savijauta (2 t., b. l. 132–133). Nukentėjusiojo parodymų kontekste, atkreipiant dėmesį į apeliacinio skundo argumentus, kad nukentėjusysis siekė sukompromituoti LGBT narius, pateikdamas išsigalvotus duomenis dėl to, jog L. L. su vėliava pradėjo mušti D. N. per galvą, pažymėtina, kad tokios aplinkybės nuteistajam nėra inkriminuotos, vadinasi, jos nelaikytinos esminėmis. Kita vertus, dėl esminių nusikalstamus L. L. veiksmus patvirtinančių aplinkybių nukentėjusiojo G. J. parodymai sutampa su D. N., A. S., J. G. ir A. R. parodymais. Be to, atsižvelgiant į nukentėjusiojo G. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jie taip pat sutampa su esminėmis pirmosios instancijos teisme nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 105–107, 108–110).

14. Nukentėjusysis J. G., apklausiamas apylinkės teisme, parodė, kad nuteistasis atsirado staiga, iššaukiančiai apsirengęs, užsidėjęs vėliavą ant gana ilgo koto (nukentėjusiajam kilo įtarimas, jog kotas gali būti ne vėliavos, o gali būti armatūra). L. L. mosikavo vėliava ties galvomis, ties veidais, matėsi provokacija, jis kažką rūkė ir pūtė į akis žmonėms, trinktelėjo D. per skėtį, o tuomet G. priėjo ir lengvu judesiu paprašė pasitraukti ir neprovokuoti, jis turėjo laikraštį rankoje ir buvo ranką atkišęs šiek tiek link L. L., kuris atsitraukė ir smogė vieną kartą į veidą, dėl to nukentėjusysis (G. J.) iškart nugriuvo. Nukentėjusiojo J. G. teigimu, viskas truko apie 10 minučių, jis asmeniškai nukentėjo, taip pat nukentėjo (X.), kadangi jis buvo vienas iš mitingo organizatorių, nukentėjus vienam iš organizacijos žmonių, patyrė moralinę žalą. J. G. pabrėžė, kad jie neprovokavo, specialiai išsirinko vietą, nugara stovėjo į eisena, jie taip išreiškė savo nuomonę, tačiau L. L. ėjo ne su eisena, o atskirai atėjo ir juos provokavo (2 t., b. l. 128–129). Aptarti nukentėjusiojo parodymai sutampa ir su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 91–93).

15. Liudytojas A. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad priėjęs L. L. demonstratyviai užsidegė cigaretę ir ėmė aiškinti, jog jie (mitingo dalyviai) yra blogi, pedofilai, jis negražiai keikėsi, įžeidžiai kalbėdamas artinosi prie plakatų bei aparatūras ir smogė su vėliava į skėtį, kurį turėjo D. N., bandžiusi juo apsiginti. Kadangi G. J. nuėjo prie L. L. pasikalbėti, pastarasis kumščiu smogė G. J. į kairį skruostą ir šis nukrito. Liudytojas nurodė, kad buvo kaltinimai, jog visi kunigai yra pedofilai, nuteistasis elgėsi neadekvačiai, nors jie neorganizavo jokios provokacijos prieš LGBT. Nesitikėjo tokios provokacijos, todėl jo filmuotoje medžiagoje nesimato pačios incidento pradžios (2 t., b. l. 160–162). Iš esmės tapačias aplinkybes liudytojas buvo nurodęs ir apklausoje, vykusioje ikiteisminio tyrimo metu, taip pat pažymėjo, kad dėl L. L. elgesio patyrė lengvą šoką, buvo slogus įspūdis ir, nors fiziškai nenukentėjo, morališkai buvo nemalonu (1 t., b. l. 140–141).

16. Pažymėtina, kad nukentėjusieji J. G., G. J., D. N. ir A. S. bei liudytojas A. R. dalyvavo pirmame L. L. nusikalstamos veikos epizode, vykusiame Katedros aikštėje, kuriame L. L. įžūlus elgesys pagal pirmosios instancijos teismo aplinkybes pasireiškė smogiant vėliavos kotu į D. N. laikytą skėtį, taip jį sugadinant, bei suduodant smūgį G. J. į veido sritį, taip sukeliant jam fizinį skausmą. Išanalizavus tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu minėtų proceso dalyvių pateiktus parodymus, tiek ikiteisminio tyrimo stadijoje duotus parodymus, darytina išvada, kad jų parodymai laikytini ne tik nuosekliais kiekvieno apklauso asmens atveju individualiai, tačiau dėl esminių įvykio detalių jie sutampa ir tarpusavyje. Juo labiau, kad jų nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas.

17. Iš byloje esančio vaizdo įrašo „vaizdo įrašas dėl konflikto“ matyti, kad jame užfiksuota, kaip prie Katedros aikštėje buvusių (X.) dalyvių, vaizdo įraše matomų J. G., G. J., D. N. bei A. S., priėjo L. L., rankoje laikydamas vaivorykštės spalvų vėliavą ir burnoje laikydamas cigaretę. 03.26 min. užfiksuota, kaip L. L., kairėje rankoje laikydamas minėtą vėliavą, ja suduoda per D. N. laikytą baltos spalvos skėtį. Apie 03.31 min. prie L. L., jam bandant užsidegti cigaretę, prieina G. J., o L. L. traukdamasis dėl laiptelių tarsi suklumpa, tačiau atstato kairės rankos kumštį link G. J. (vaizdo įrašo 03.33 min.) ir grėsmingai, iškleidęs rankas prieina prie G. J., o vėliau kairės rankos kumščiu smogia G. J. į kairę veido pusę (vaizdo įrašo 03.43 min.), dėl to nukentėjusysis parkrinta ant žemės (1 t., b. l. 21–24, 33; prie 2 tomo bylos viršelio esantis vokas).

18. Aptartų įvykių kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis iš esmės neneigia nei sudavęs rankose laikyta vėliava į D. N. laikytą skėtį, nei sudavęs smūgį G. J., tačiau nurodo tai atliko gindamasis, nes D. N. kišo jam į veidą skėtį, o G. J. sugriebė jam už lytinio organo, dėl to pajuto fizinį skausmą. Iš aptarto vaizdo įrašo matyti, kad nors vaizdo įrašė užfiksuota, kaip nukentėjusioji D. N. paeina link prie nukentėjusiųjų priėjusio L. L., tačiau matyti, kaip staiga D. N. laikytas skėtis yra atlošiamas atgal, po to vaizdo įraše akivaizdžiai matomi du sulinkę skėčio strypai (vaizdo įrašo 03.20 min.). Be to, jau esant sulaužytam nukentėjusiosios skėčiui, nuteistasis nesitraukia nuo nukentėjusiųjų ir toliau trenkia su vaivorykštės spalvų vėliava per D. N. skėtį (vaizdo įrašo 03.26 min.). Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo remtis nuteistojo L. L. parodymais, kad nukentėjusioji D. N. kišo skėtį jam ir akis, o jis turėta vėliava gynėsi, nes nei iš paties nuteistojo elgesio, nei iš kitų vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių nenustatyta, jog L. L. būtų kilęs pavojus, nuo kurio būtų pagrindas gintis. Taip pat pastebėtina, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog L. L. smūgis nukentėjusiajam G. J. seka po to, kai pastarasis atsitraukia nuo nuteistojo ir tarsi rankomis net prisidengia. Be kita ko, svarbu pabrėžti, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ajame veiklos skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23295-24, pradėtas pagal L. L. pareiškimą dėl to, kad vienas iš protesto dalyvių, priėjęs prie jo, bandė atimti LGBT vėliavą, o pasipriešinimo metu sugriebęs jam už riešo, galimai jį išnarino, kaip sukeldamas fizinį skausmą, todėl gindamasis trenkė jam į veidą. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu G. J. atžvilgiu atliktas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, konstatavus L. L. parodymų nepatikimumą ir padarius išvadą, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių (2 t., b. l. 143–157).

19. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad L. L. buvo inkriminuota viena tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, kurią sudaro ne tik Katedros aikštėje atlikti anksčiau aprašyti nuteistojo veiksmai, tačiau ir veiksmai, kuriuos jis atliko Odminių skvere, šalia Šventaragio gatvės. Šiame kontekste nuteistojo L. L. parodymai buvo aprašyti anksčiau. Jo teigimu, prie (Y.) organizuoto susirinkimo dalyvių jis priėjo padiskutuoti, vėliau nusiėmė viršutinę aprangos dalį, kad parodytų patriotines tatuiruotes, o G. U. trenkė tik po to, kai šis nuteistajam trenkė į veidą. Nuteistasis laikėsi pozicijos, kad tai G. U. pirmasis jam trenkė, todėl jis gynėsi. Vis dėlto, tokius nuteistojo parodymus paneigia ne tik dėl šio epizodo apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, bet ir byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos nusikalstamos veikos aplinkybės.

20. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis G. U. parodė, kad atvažiavo per LGBT eitynes vedamas smalsumo, nes yra liberaliai nusiteikęs visų atžvilgiu, o privažiavęs prie skvero, pamatė protestuojančius žmones, sustojo perskaityti plakatų ir pamatė nuteistąjį, šlykščiu bei nederamu elgesiu žeminantį aplinkinius. Nukentėjusiojo teigimu, nuteistasis savo šokiais „ekshibicionavo“, netgi ėjo prie protestuojančių, bandė provokuoti konfliktus, jo šokiai buvo tokie purvini, kad labai žemino aplinkinius. Parodė, kad nuteistasis atkišo užpakalį, nusitraukė apatines kelnaites iš šortų, ėjo atbulas, atkišęs išeinamąją angą. Nukentėjusiojo įsitikinimu, nuteistojo veiksmai buvo provokuojantys visuomenę ir didelę nepagarbą, todėl jam kilo mintis, kad reikia kažkaip bandyti sustabdyti, nes jis nepraeina pro blogus dalykus, jeigu gatvėje kažką užpuola, stengiasi padėti. Jis pamatė padrikai ant žemės numestą gulinčią vėliavą, kurios neturėjo tikslo pavogti, ją pakėlė tiesiog siekdamas atkreipti L. L. dėmesį ir nutraukti jo bjaurius veiksmus. Nurodė, kad pavyko atkreipti nuteistojo dėmesį, tačiau tokios jo reakcijos nesitikėjo, jis griebė ne už vėliavos, o tiesiai už nukentėjusiojo rankų ir visa jėga tėškė jį ant žemės; nuteistasis ant jo nenugriuvo, o specialiai šoko, nes nukentėjusiajam nugriuvus, pamatė, jog L. L. bėgo ant jo šokti, dar lipo ir mojosi jam duoti, todėl su kojomis jį atstūmė, tačiau jis toliau puolė. Tuo metu nuteistasis nesugebėjo suduoti smūgių, nes nukentėjusysis sugebėjo užsidengti, tačiau atsistojęs jis pripuolė pasiaiškinti, kas čia vyksta, o nuteistasis nukentėjusįjį partrenkė ant žemės ir jam nesugebėjus prisidengti, sudavė jam (G. U.) septynis smūgius į galvą, kumščiai buvo suduoti smūgiu, temo akyse, ant galvos buvo guzas. Po įvykio nuotraukų nedarė, tačiau liko randai ant pirštų, buvo atplėštas nagas, dėl to labai skaudėjo. Nukentėjusysis paaiškino, kad nesikreipė į medikus, nes nenorėjo viešumo (2 t., b. l. 130–132).

21. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas A. S1. (A. S1.) parodė, kad dalyvavo kaip organizacijos atstovas VšĮ „(Y.)“ surengtoje protesto ir maldos akcijoje LGBT eitynių metu, buvo vienas iš rengėjų bei vedėjų. Liudytojas pabrėžė, kad tai nebuvo provokacinis mitingas, o paprasta akcija. Akcijos dalyviams skanduojant: „Sodomy leads to hell“ (liet. sodomija veda į pragarą), prie jų pribėgo nepažįstas, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyriškis, nepadoriai apsirengęs, persišviečiančiu bliuzonu, žemiau nepadorias apatines kelnaites ar glaudes primenančiu drabužiu. Liudytojo teigimu, jo niekas iš dalyvių neprovokavo, net nebuvo prie jo priėję. Rankoje laikantis LGBT vėliavą žmogus pradėjo šokti nepadorius šokius, neretai iššaukiančiai atsukdamas į akcijos dalyvius vadinamąjį „5 tašką“, darydamas lytinį aktą imituojančius judesius. Liudytojo vertinimu, tai buvo įžeidimas Dievui, normaliai šeimai, katalikiškai Lietuvai ir akcijos dalyviams. Jis šaukė „pedofilai“, sakė įžeidžiančio pobūdžio žodžius, provokavo konfliktą. Be to, jis nusirengė bliuzoną, likdamas pusnuogis, ranka ėmė imituoti masturbaciją. Provokatoriui tęsiant išpuolį, į įvykio vietą atvažiavo dviratininkas, kuri pakėlė provokatoriaus numestą ant grindinio vėliavą, o provokatorius pirmas iškart stūmė dviratininką su jo dviračiu ant žemės, tuo metu tarp jų prasidėjo muštynės. Liudytojas nurodė matęs pirmą smūgį, kurį L. L. sudavė dviratininkui, o pats liudytojas labai išsigando, nors prieš jį veiksmų nebuvo (2 t., b. l. 163–164). Be to, liudytojas nurodė, kad jo parodymai atitinka parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 150–152).

Žemesnės instancijos teismas

22. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas Š. P. parodė, kad jiems skanduojant pribėgo nuteistasis ir pradėjo šaukti, laikydamas rankoje iškrypimus propaguojančios organizacijos vėliavą, vaivorykštinės spalvos, ją mosavo, šoko, o po to pats numetė ant žemės vėliavą ir tęsė nepadorų šokį (jo judesiai buvo gašlūs, rodė nepadorius gestus, vaizdavo masturbaciją ir t. t.). Be to, nurodė, kad L. L. buvo apsirengęs nepadoria apranga, o vėliau nusivilko marškinėlius ir liko pusiau nuogas su kelnaitėmis. Liudytojo teigimu, L. L. pribėgo prie jo ir šaukė jam į veidą: „piderastai“, taip pat buvo žodis „pedofilai“, tai buvo garbės ir orumo įžeidimas. Liudytojas parodė, kad privažiavęs su dviračiu žmogus pakėlė ant žemės gulėjusią paties nuteistojo numestą vėliavą ir nieko daugiau su ja nedarė, bet nuteistasis iš karto stūmė jį su dviračiu ant žemės, jie rimtai susimušė, krito ant žemės. Liudytojas jautėsi blogai, įžeistas kaip tėtis, žmogus, katalikas, o svarbiausia buvo įžeistas Dievas (2 t., b. l. 164–166). Atitinkamų parodymų liudytojas Š. P. buvo laikęsis ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 144–146).

23. Kaip liudytoja apklausta R. L. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad ėjo gatve ir filmavo linksmą karnavalą, o priėjusi Katedrą, kitoje gatvėje pastebėjo besimeldžiančius, kur staiga pribėgo šokėjas, elgėsi labai drąsiai, gana įžūliai. Pradžioje buvo labai linksma, jis šoko, tai buvo didelė provokacija prieš besimeldžiančius, iš pradžių šokėjas jiems su vėliava prieš akis mosikavo, o po to demonstratyviai vėliavą nusviedė ant žemės, pradėjo kumščiais mosikuoti prieš veidus. Nurodė, kad patyčių maldininkams neištvėręs privažiavo dviratininkas, kuris pakėlė tą vėliavą, o nuteistasis energingai partrenkė jį ant žemės ir pradėjo dviratininką mušti, talžyti kumščiais, tačiau nematė, kiek buvo suduota smūgių. Nukentėjusiosios vertinimu, asmuo buvo baisiai įžūlus, provokatorius, ji tai vertino neigiamai, jai buvo baisu (2 t., b. l. 158–160). Be to, teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja juos patvirtino (1 t., b. l. 160–163).

24. Šio nusikalstamos veikos epizodo aplinkybių kontekste tiek nukentėjusiojo, tiek ir liudytojo parodymai taip pat laikytini iš esmės nuosekliais, nes patvirtina esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. kad nuteistasis L. L. prie akcijos dalyvių, matant kitiems asmenims, šoko, atsukdamas į susirinkimo dalyvius sėdmenis, darė lytinį aktą imituojančius judesius, apnuogino savo kūną, vadino susirinkimo dalyvius pedofilais, taip juos provokavo, o dviračiu atvažiavus G. U. sukėlė fizinį skausmą, tempdamas jį parvertė su dviračiu ant žemės, dar kartą pastūmė ant žemės ir kumščiu sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius į galvos sritį.

25. Objektyviai atliktus L. L. veiksmus nagrinėjamo epizodo kontekste taip pat patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas „001“. Pastebėtina, kad nors L. L. teigė prie (Y.) organizuoto susirinkimo dalyvių priėjęs padiskutuoti, tačiau iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kaip jis iškart pribėgęs prie plakatą laikančių vyrų pradeda žegnotis ir pakėlęs dešinę koją, atsuka sėdmenis į juos, atsitupia ir toliau judina atsuktus į plakatą laikančius dalyvius sėdmenis, rankoje mosuodamas vaivorykštės spalvų vėliava (vaizdo įrašo 00.22–00.31 min.). Be to, iš vaizdo įrašo „001“ matyti, kad prie akcijos dalyvių pribėgęs nuteistasis šoka, atsukęs sėdmenis į dalyvius, sėdmenis krutina, siekdamas į juos atkreipti dalyvių dėmesį, taip pat atsirėmęs rankomis į žemę atlieka lytinį aktą imituojančius veiksmus (vaizdo įrašo 01.20–01.25 min.), be to, nusirengia marškinėlius, taip apsinuogindamas (vaizdo įrašo 01.41 min.). Iš vaizdo įrašo matoma, kad L. L. elgiasi provokatyviai bei iššaukiančiai, priėjęs prie vieno iš akcijos dalyvių, šaukia jam į veidą (vaizdo įrašo 02.15–02.18 min.). Taip pat vaizdo įraše užfiksuota, kaip prie dalyvių su dviračiu privažiuoja G. U. ir paima ant žemės gulinčią vėliavą (vaizdo įrašo 02.33 min.), šiame kontekste pastebėtina, kad vaivorykštės spalvų vėliavą vaizdo įrašo 01.39 min. demonstratyviai į šalį numeta pats L. L.. G. U. pakėlus nuo žemės vėliavą, L. L. priėjęs prie jo ir suėmęs už kairės rankos nutempia nukentėjusįjį į save, dėl to šis griūva kartu su dviračiu (vaizdo įrašo 02.35–02.36 min.) (1 t., b. l. 51–54, 55). Nuteistojo nukentėjusiajam G. U. suduoti smūgiai taip pat užfiksuoti vaizdo įraše „20240611_161247(1)“ (1 t., b. l. 33).

26. Nors nuteistasis laikėsi pozicijos, kad jis tik paėmė G. U. už rankos ir jie abu iš inercijos nukrito, vaizdo įraše akivaizdžiai užfiksuota, jog L. L. traukiamu judesiu parverčia nukentėjusįjį kartu su dviračiu. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo tikėti nuteistojo parodymais, kad būtent nukentėjusysis pirmasis trenkė jam į veidą ir tik tada besigindamas L. L. trenkė atgal. Iš vaizdo įrašo „001“ matyti, kad tai nuteistasis pirmasis leidosi į fizinį kontaktą su nukentėjusiuoju, o iš vaizdo įraše „002“ užfiksuotų aplinkybių matyti, jog nuteistasis, parvertęs G. U. ant žemės, energingai puola ant gulinčio nukentėjusiojo (vaizdo įrašo 01.43–01.45 min.) (1 t., b. l. 55). Nors vaizdo įrašuose užfiksuoti ir atsakomojo pobūdžio nukentėjusiojo veiksmai į tokius L. L. veiksmus, tačiau iš vaizdo įrašo „20240611_161247(1)“ matyti, kad vis tik pats nuteistasis pargriauna nukentėjusįjį, o po to pakartotinai jam smūgiuoja (1 t., b. l. 33). Įvertinus objektyviais duomenimis byloje užfiksuotas aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis L. L. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo G. U. atžvilgiu atliko gindamasis, nes fizinį kontaktą inicijavo būtent pats nuteistasis. Kita vertus, nors, nuteistojo teigimu, jis galvojo, kad G. U. nori pavogti jam priklausančią vaivorykštės spalvų vėliavą, nes eitynių dieną tokios vėliavos buvo mindomos, niekinamos, taip pat ir deginamos, tačiau, kaip jau buvo pastebėta, pats L. L., šokdamas ir demonstruodamasis prieš akcijos dalyvius, numetė rankoje laikytą vėliavą ant žemės.

27. Kaip buvo pažymėta, nepagarba aplinkiniams ir aplinkai gali būti demonstruojama ir pasireikšti bent vienu iš BK 284 straipsnio dispozicijoje numatytų būdų. Nagrinėjamu gi atveju, pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes L. L. nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas pasireiškė įžūliu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-594/2023, 2K-73-654/2024 ir kt.). Byloje nustatytos aplinkybės visumoje, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, kad L. L. tęstiniai veiksmai, kuriuos jis atliko pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti įžūliu elgesiu. Byloje apklausti nukentėjusieji ir liudytojai patvirtino, kad nuteistojo elgesys jiems buvo moraliai nepriimtinas, jie jautėsi šokiruoti, įžeisti. Nors tiek (X.) organizuotame susirinkime, tiek VšĮ „(Y.)“ organizuotame susirinkime dalyvavę asmenys iš esmės pasisakė prieš 2024 m. birželio 8 d. vykusias LGBT eitynes bei šios bendruomenės ideologiją, tačiau vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės leidžia spręsti, kad šių susirinkimų dalyviai protestavo taikiai, laikėsi šiek tiek nuošaliau nuo gatvės, kurioje vyko eitynės, ir būtent pats nuteistasis L. L. pirmas priėjo prie jų, siekdamas pademonstruoti nepagarbą jiems bei aplinkiniams ir aplinkai.

28. Svarbu pabrėžti, kad BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, dėl to būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Kasacinės instancijos teismo praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018, 2K-160-697/2019, 2K-239-697/2022, 2K-106-697/2024 ir kt.). Be to, pastebėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012).

29. Byloje neginčytinai nustatyta, kad visus jam inkriminuojamus veiksmus L. L. atliko viešoje vietoje – Katedros aikštėje ir Odminių skvere, šalia Šventaragio gatvės. Pastebėtina, kad visus veiksmus nuteistasis atliko ne tik konkrečių susirinkimų, organizuotų (X.) bei VšĮ „(Y.)“, dalyvių akivaizdoje, tačiau ir matant pašaliniams asmenims. Pirmojo epizodo kontekste pažymėtina, kad iš vaizdo įrašo „vaizdo įrašas dėl konflikto“ matyti, kaip pro šalį einantys žmonės atkreipia dėmesį į nuteistojo demonstraciją ir stebi, sustoja nufilmuoti vykstančią situaciją. Be kita ko, antrojo epizodo kontekste vaizdo įrašuose „001“ taip pat užfiksuota, kaip pro šalį einantys žmonės atkreipia dėmesį į nuteistojo elgesį, sustoja jį nufilmuoti, juo labiau, kad šių įvykių metu pro įvykio vietą matyti praeinantys ir nuteistojo elgesį, demonstratyvius jo judesius matantys bei stebintys vaikai, o kai kurie iš jų matė ir nuteistojo atliktus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo G. U. atžvilgiu. Byloje nustatytos aplinkybės duoda pagrindą neabejotinai išvadai, kad nagrinėjamu atveju nustatyti dėl nuteistojo L. L. neteisėtų veiksmų kilę pavojingi padariniai.

30. Pažymėtina, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi, būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014). Be to, motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nustatytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54-222/2017, 2K-160-697/2019, 2K-234-895/2020 ir kt.).

31. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad L. L. suprato, jog anksčiau aptartas jo įžūlus elgesys nėra suderinamas su elgesiu viešoje vietoje, nors ir vyko LGBT bendruomenės eitynės, tačiau toks jo elgesys visumoje, be kita ko, įvertinus ir dviejų nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudotą smurtą, nebuvo suderinamas su moralės normomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, L. L. suvokė, kad sąmoningai prieidamas prie priešingas (nei jis asmeniškai) pažiūras išpažįstančių organizacijų dalyvių, atlikdamas provokatyvaus pobūdžio veiksmus, kuriais suvokė, jog rodo nepagarbą jiems ir jų idėjoms, norėjo priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti savo požiūrį į minėtų susirinkimų dalyvių poziciją ir nuomonę. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad L. L. suprato, jog dėl tokio jo elgesio gali būti sutrikdyta visuomenės tvarka ar rimtis, t. y. gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti pavojingi padariniai, nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.

32. Nors apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad terminas „nepadorus šokis“ yra neaiškus, judesių, imituojančių lytinį aktą, atlikimas nėra draudžiamas baudžiamojo įstatymo, o teiginys, jog marškinėlių nusiėmimas yra apsinuoginimas, anot apelianto, rodo asmenų nesubrendimą, tokie apelianto argumentai nepaneigia nei skundžiamo nuosprendžio, nei šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu daromų išvadų teisėtumo bei pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju svarbu akcentuoti, kad anksčiau aptarti nuteistajam inkriminuoti veiksmai, sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, vertintini ne kiekvienas atskirai, o kaip visuma, atsižvelgiant į jų padarymo laiką, vietą bei kitas aplinkybes, taip pat asmenis, kurių atžvilgiu jie buvo nukreipti, patvirtina išvadą, jog tokiais veiksmais nuteistasis siekė pastatyti save ne tik prieš nukentėjusiuosius, tačiau ir prieš kitus asmenis. Kita vertus nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai savo atliktus veiksmus išskaido kaip pavienius, taip siekdamas pagrįsti, kad jo atlikti veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

33. Kita vertus, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas negali pritarti ir apelianto pozicijai, kad nagrinėtą baudžiamoji byla buvo sukurta siekiant sukompromituoti LGBT organizaciją bei jį asmeniškai. Nuteistasis akcentuoja, kad policija LGBT eitynių metu nefiksavo jokių teisės pažeidimų, o jeigu būtų perspėjusi jį apie neva daromus viešosios tvarkos pažeidimus, nuteistojo teigimu, jis būtų nedelsdamas juos nutraukęs, o jeigu policija, žinodama apie daromus nusikaltimus, nesiėmė jokių veiksmų, apelianto vertinimu, tai laikytina provokacija, siekiant tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, todėl už juos asmuo negali būti baudžiamas.

33.1. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese provokacija suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Tikrinant, ar kaltininkas nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, būtina nustatyti: a) priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operaciją; b) pareigūnų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką laipsnį; c) kaltininkui taikyto provokavimo ar spaudimo pobūdį (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai Ramanauskas prieš Lietuvą, Milinienė prieš Lietuvą, Edwards ir Lewis prieš Jungtinę Karalystę, Teixeira de Castro prieš Portugaliją, Vanyan prieš Rusiją, Sequeira prieš Portugaliją, Pyrgiotakis prieš Graikiją ir kitose bylose). Provokacija pripažįstama ir tada, kai asmuo nesirengė daryti nusikaltimo, o teisėsaugos pareigūnai sukurstė jį padaryti nusikaltimą, t. y. kai nusikaltimo be teisėsaugos pareigūnų veikimo nebūtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-P-6/2008, 2A-P-2/2009; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2010, 2K-530/2012, 2K-434/2013, 2K-238-139/2015, 2K-162-303/2017). Privačių asmenų veiksmai taip pat gali būti pripažinti provokacija, jei tie asmenys veikia kontroliuojami bei prižiūrimi pareigūnų ir skatina nusikalsti asmenį, apie kurio nusikalstamą veiką jokių konkrečių duomenų neturima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-P-6/2008, 2K-185-976/2021).

33.2. Įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją aplinkybė, kad LGBT eitynių metu viešąją tvarką prižiūrėję pareigūnai neperspėjo L. L., jog jo veiksmai gali būti vertinami kaip nusikalstami, todėl jis turi juos nutraukti, nelaikytina nei policijos provokacija, nei šalinančia nuteistojo baudžiamąją atsakomybę aplinkybe. Nuteistojo atžvilgiu jokios neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonės (slapti tyrimo veiksmai) nebuvo vykdomos, tad ir jokia provokacija, kaip ji suprantama teismų praktikoje negalėjo būti atlikta. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina neabejotina išvada, kad nuteistojo veiksmų laisvė nebuvo apribota, vadinasi, jis pats sąmoningai pasirinko neteisėtą savo elgesio modelį.

33.3. Kita vertus, nuteistojo teigimu, galima provokacija pasireiškė ir leidžiant kelioms visuomeninėms organizacijoms, turinčioms priešingus tikslus, dalyvauti eitynėse bei piketuoti ne tik vienu metu, bet ir toje pačioje vietoje. Su tokiais apelianto argumentais taip pat nesutiktina. Nors byloje nustatyta, kad nuteistojo ideologinės pažiūros neabejotinai išsiskiria su (X.) bei VšĮ „(Y.)“ organizuotų susirinkimo dalyvių pažiūromis, tačiau byloje nebuvo nustatyta, jog būtent minėtų susirinkimų dalyviai būtų provokavę patį L. L., savo akcijas jie rengė nuošaliau nuo pagrindinės eitynių vietos (Gedimino prospekto, Vilniuje), tačiau L. L. nusprendė prie atskirų akcijų dalyvių prieiti, anot jo, padiskutuoti, kodėl jie šmeižia LGBT narius, tačiau byloje nustatytos aplinkybės tokią nuteistojo poziciją, kaip jau buvo išsamiai argumentuota anksčiau, paneigia.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad jeigu dėl jo veiksmų ir buvo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas, tai buvo nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, kuris turėtų būti vertinamas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be kita ko, atsižvelgiant į skundžiamo nuosprendžio motyvus, nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas net nenagrinėjo galimybės dėl Administracinių nusižengimų kodekso taikymo nagrinėjamu atveju.

35. Iš tiesų, atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra nustatyta ne tik baudžiamojoje, bet ir administracinėje teisėje. Šios teisinės atsakomybės rūšys tarpusavyje atskiriamos pagal veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. Apeliaciniame skunde akcentuojamoje ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinį atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, taigi ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nėra nurodyti padariniai, kaip būtinasis administracinio nusižengimo sudėties požymis. Kaip jau minėta, BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus ir nurodo padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170-699/2016, 2K-103-689/2019, 2K-159-976/2021 ir kt.). Taigi nagrinėjamoje byloje nustačius, kad nuteistojo veiksmai atitinka įžūlų elgesį, kuriuo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir dėl kurių kilo baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, konstatuotina, kad skundžiamu nuosprendžiu L. L. pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

36. Akcentuotina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022). Remdamasi tokia praktika, išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinktų ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nagrinėjimo metu dar kartą įvertintų įrodomųjų bylos duomenų visuma patvirtina, jog L. L. veikoje nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai, o skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai vadovaujantis BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis nuostatomis.

Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorės ir teismo (ne)šališkumo

37. Apeliaciniame skunde nuteistasis laikosi pozicijos, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorė M. Lukauskaitė ir pirmosios instancijos teismas yra neigiamai nusiteikę LGBT dalyvių atžvilgiu, o tai, apelianto įsitikinimu, rodo jų šališkumą bei suinteresuotumą bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pritarti tokiais apelianto pozicijai.

38. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-414/2010, 2K-187/2011, 2K-45-303/2018, 2K-269-303/2020, 2K-185-976/2021). Be to, nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017, 2K-45-303/2018, 2K-269-303/2020, 2K-185-976/2021 ir kt.).

39. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teisme L. L. nepareiškė nušalinimo nei prokurorei, nei bylą nagrinėjusiam teismui. Kita vertus, iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad tariamas minėtų pareigūnų, prokurorės bei teismo šališkumas siejamas išimtinai su, apelianto teigimu, neigiamu nusiteikimu LGBT dalyvių atžvilgiu, kurį, kaip galima suprasti iš nuteistojo argumentų, parodo byloje esančių įrodymų vertinimas. Vis dėlto, apeliaciniame skunde nenurodoma jokių objektyvių duomenų, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, jį organizavusi bei vadovavusi prokurorė bei kaltinimą pirmosios instancijos teisme palaikiusi prokurorė ir / ar skundžiamą nuosprendį priėmusi pirmosios instancijos teismo teisėja buvo asmeniškai iš anksto nusistatę prieš nuteistąjį ar tendencingi, taip pat jokių kitų aplinkybių, kurios keltų pagrįstų abejonių dėl minėtų subjektų nešališkumo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas nešališkumo principas, taip nepagrįstai apkaltinant L. L. ir jo atžvilgiu priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nustačiusi, kad L. L. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, taip pat atsižvelgdamas į apeliacinio skundo prašymą – sumažinti nuteistajam paskirtą bausmę – vertina L. L. paskirtos bausmės teisingumą bei pagrįstumą.

41. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat atsižvelgtina į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).

42. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgta į tai, kad L. L. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta nei L. L. atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių. Kaip matyti iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, L. L. teisiamas pirmą kartą (2 t., b. l. 6–7). Iš 2024 m. rugpjūčio 9 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad L. L. ne kartą baustas administracine tvarka, daugiausia už su Kelių eismo taisyklių pažeidimais susijusius nusižengimus, visgi, pastebėtina, jog vieną kartą L. L. administracine tvarka baustas ir už viešosios tvarkos pažeidimą (2 t., b. l. 8–14). Už administracinius nusižengimus paskirtos baudos sumokėtos. Be to, nusikalstamos veikos padarymo metu SODROS duomenimis L. L. dirbo (2 t., b. l. 4–5), nors teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad prarado darbą, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 116). Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančio SODROS registro duomenų matyti, kad L. L. nuo 2025 m. sausio 13 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(A.)“).

43. Nagrinėjamu atveju L. L. pripažintas kaltu padaręs BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, už kurią sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pažymėtina, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, konkreti bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų.

44. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalies nuostatas laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų; bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Skundžiamu nuosprendžiu L. L. paskirta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams. Nesant L. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė, be kita ko, jos trukmės aspektu laikytina tinkamai individualizuota, proporcinga nuteistojo asmenybei bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Šiuo aspektu nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai; o nuosprendžiu paskirta bausmė, nors atitinka įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-7-648/2019, 2K-122-976/2021, 2K-7-719/2021 ir kt.).

45. Pagal BK 48 straipsnio 4 dalį asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Draudimų ir įpareigojimų paskyrimas priklauso teismo diskrecijai. Kita vertus, teismų praktikoje yra pasisakyta, kad laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis) esmė yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445/2011).

46. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. L. paskirti keturi įpareigojimai: per 7 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios 1) sudalyvauti elgesio pataisos programoje, ir 2) neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; taip pat viso bausmės atlikimo laikotarpiu: 3) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; ir 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Pažymėtina, kad nors BK 48 straipsnyje galimų paskirti įpareigojimų ir draudimų skaičius nėra nustatytas, tačiau nuteistajam skiriami įpareigojimai ir / ar draudimai privalo būti efektyvūs ir tarpusavyje suderinami.

47. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nusikalstama veika ne tik padaryta viešoje vietoje, tačiau smurtinio pobūdžio veiksmais L. L. sukėlė fizinį skausmą dviem nukentėjusiesiems, skundžiamu nuosprendžiu jam pagrįstai skirtas įpareigojimas sudalyvauti elgesio pataisos programoje, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, gali turėti teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui atlikus jam paskirtą bausmę. Taip pat nenustatyta pagrindo išvadai, kad nuteistajam netikslingai paskirti įpareigojimai viso bausmės laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei neišvykti iš gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kadangi būtent paskirtų įpareigojimų kompleksu siekiama nuteistajam paskirtos bausmės paskirties užtikrinimo. Pažymėtina, kad konkrečių argumentų, kurių pagrindu būtų nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirtais įpareigojimais, nepateikiama ir nuteistojo apeliaciniame skunde.

48. Vis dėlto, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie nuteistojo L. L. darbinę veiklą, matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis dirbo UAB „(B.)“, taip pat ir iki nusikalstamos veikos padarymo užsiėmė aktyvia ne tik darbine, bet ir individualia veikla, o Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančio SODROS registro duomenimis, L. L. nuo 2025 m. sausio 13 d. dirba UAB „(A.)“). Įvertinus aptartas aplinkybes paskirtų įpareigojimų suderinamumo tarpusavyje kontekste, spręstina, kad nuteistajam paskirtas įpareigojimas per 7 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 40 sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, laikytinas pertekliniu. Juo labiau, kad, kaip jau minėta, L. L., be kita ko, skirtas ir įpareigojimas dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, be to, iš nuteistojo priteisti civiliniai ieškiniai dėl nukentėjusiųjų dėl jo nusikalstamų veiksmų patirtos žalos, kurią nuteistasis turės atlyginti. Pastebėtina ir tai, kad nuteistojo elgesio korekcijai teigiama linkme pakankamu laikytinas įpareigojimas sudalyvauti elgesio pataisos programoje su kitais L. L. paskirtais įpareigojimais.

49. Išdėstytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad nors skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta tinkama bausmė, nustatant teisingo bei proporcingo dydžio bausmės dydį, tačiau nebuvo visiškai tinkamai išspręstas bausmės individualizavimo klausimas, dėl to nuteistajam L. L., be kita ko, buvo paskirtas vienas įpareigojimas, kuris laikytinas pertekliniu. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės.

Dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių

50. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo nuteistasis L. L. nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria išspręstas byloje pareikštų civilinių ieškinių klausimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu buvo iš dalies tenkinti D. N., G. U. ir A. S. civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir / ar neturtinės žalos atlyginimo.

51. Kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo, be kita ko, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal BPK 113 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

52. Įgyvendindami teisę gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą nukentėjusieji D. N., G. U. ir A. S. pareiškė civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos (D. N. ir G. U.) bei dėl neturtinės žalos (A. S.) atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu civilinių ieškinių kontekste ir dėl kiekvieno civilinio ieškinio pateikia atskirus argumentus, apeliacinės instancijos teismas dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių pasisako atskirai.

53. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos.

54. Taip pat pažymėtina, kad nei baudžiamojo, nei baudžiamojo proceso įstatymuose neturtinės žalos samprata nėra įtvirtinta, tačiau CK neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas, kuris pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tačiau neturtinė žala, padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, atlyginama visais atvejais. Teismų praktikoje, be kita ko, asmens sveikata pripažįstama absoliučia prigimtine neturtine vertybe, kurios pažeidimų sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvendinai paprastai būna ypatingai stiprūs ir skausmingi. Visgi, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018).

Dėl D. N. civilinio ieškinio

55. Nukentėjusioji D. N. pareikštu civiliniu ieškiniu prašė priteisti bendrai 5 100 Eur dydžio sumą turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. D. N. teigimu, įvykio metu ji patyrė 100 Eur turtinę žalą, nes buvo sugadintas jos vienetinis skėtis, kuris buvo dovana, pagamintas pagal specialų užsakymą Lenkijoje. Taip pat nukentėjusioji 5 000 Eur dydžio suma įvertino moralinę žalą, patirtą dėl nuteistojo necenzūrinės leksikos, nukentėjusiosios atžvilgiu taikytos neapykantos kalbos, taip pat jam išsityčiojus iš nukentėjusiosios religinių pažiūrų ir prigimtinių žmogaus vertybių, be to, nurodė patyrusi širdies permušimus, nemigą, tris dienas po įvykio teko vartoti raminančius ir širdies darbą gerinančius vaistus (1 t., b. l. 81). Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas šį civilinį ieškinį, D. N. naudai iš nuteistojo priteisė 50 Eur turtinei ir 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

56. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. N., apklausiama pirmosios instancijos teisme, civilinio ieškinio kontekste parodė, kad tikrą skėčio vertę nustatyti labai sunku, nes jis buvo darytas pagal specialų užsakymą, gamintas Lenkijoje, tai yra vienetinis gaminys ir tokių skėčių pasaulyje buvo tik 20 vnt. Nukentėjusiosios teigimu, skėtis buvo padėka nuo (X.) vadovo už darbą. Naujam skėčiui įsigyti, kaip nurodė D. N., gali neužtekti ir 100 Eur, nors jai nėra žinoma, kiek už skėtį mokėta, nes tai buvo dovana. Paaiškino, kad ji kreiptųsi klausti, kiek kainuoja užsakyti vieną skėtį, nes kaina skirsis, lyginant, jog buvo užsakyta 20 vnt. Dėl neturtinės žalos nukentėjusioji nurodė, kad pasižiūrėjo teismų praktiką ir joje būna tokios sumos. Juo labiau, kad dėl įvykio buvo laikinai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, net ir dabar prisimindama, ji išgyvena stresą bei šoką. Nurodė nepateikusi dokumentų, kad D. N. buvo sutrikdyta sveikata, niekur nesikreipė, nes žino savo problemas, todėl tris dienas gėrė namuose raminančius lašiukus. Nukentėjusiosios vertinimu, jai padaryta 5 000 Eur dydžio žala, nes buvo pažemintas ne tik jos, bet ir jos organizacijos orumas bei garbė. Be to, pažemintas jos tikėjimas, įžeisti jos, kaip Lietuvos pilietės, tikinčiosios bei (X.) atstovės jausmai bei garbė (2 t., b. l. 126).

57. Dėl nukentėjusiosios D. N. civilinio ieškinio L. L. parodė, kad jau ikiteisminio tyrimo metu sakė sutinkantis atlyginti turtinę žalą, kurią padarė savigynos metu, tačiau jeigu skėtis nebūtų atkištas jam į veidą, to nebūtų buvę. L. L. sutiko, kad sugadino skėtį, sutiko, jog kažkokia turtinė žala kilo, bet nemano, kad 100 Eur dydžio, todėl sutiko atlyginti žalą už skėčio sugadinimą, nustačius tikrą jo vertę bei nusidėvėjimą. Vis dėlto, nuteistasis nesutiko su reikalavimu dėl neturtinės žalos (2 t., b. l. 123).

58. Nagrinėjamu atveju byloje neabejotinai nustatyta, kad būtent dėl nuteistojo L. L. veiksmų buvo sugadintas D. N. priklausantis skėtis. Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji pateikė apžiūrai baltos spalvos skėtį su logotipu, o apžiūros metu nustatyta, jog išskleidus skėtį iš aštuonių strypų, du yra sulenkti, vienoje vietoje ties strypu nėra jį prilaikančio siūlo (1 t., b. l. 85–87). Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat akcentavo sutinkantis atlyginti D. N. padarytą turtinę žalą, tačiau pabrėžė, kad svarbu įvertinti skėčio vertę bei jo nusidėvėjimo laipsnį.

59. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėta, kad nukentėjusioji nepateikė jokių rašytinių duomenų, kurie patvirtintų, jog sugadinto skėčio vertė yra 100 Eur, bet to, teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu D. N. nurodė nežinanti tikrosios skėčio vertės, nes jį gavo kaip dovaną. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs identiško ar tos pačios kategorijos daikto įsigijimo rinkoje vidutinę kainą, D. N. naudai iš L. L. nusprendė priteisti 50 Eur dydžio sumą turtinei žalai atlyginti. Pagrindo šios išvados pagrįstumui paneigti nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Bylos duomenimis objektyviai nustatyta, kad dėl neteisėtų nuteistojo L. L. veiksmų buvo sugadintas nukentėjusiajai D. N. priklausantis skėtis, taip padarant jai turtinę žalą. Nors rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų konkretaus sugadinto skėčio įsigijimo kainą, nukentėjusioji nepateikė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sugadintas daiktas buvo gautas kaip dovana, skėtis buvo su nukentėjusiosios organizacijos logotipu, vadinasi, gamintas pagal užsakymą, taip pat įvertinus jog skundžiamu nuosprendžiu D. N. prašyta suma turtinei žalai atlyginti buvo sumažinta, nėra pagrindo šią sumą mažinti dar labiau, todėl nukentėjusiosios naudai priteista suma laikytina atitinkančia teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus.

60. Kaip minėta, nukentėjusioji D. N. civiliniu ieškiniu prašė ir neturtinės žalos, kurią įvertino 5 000 Eur dydžio suma, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai atkreiptas dėmesys į teismų praktiką, pagal kurią neturtinė žala viešosios tvarkos pažeidimo atveju atlyginama ne tik tiesiogiai nuo fizinio smurto nukentėjusiems asmenims, bet ir tiems, kurie buvo įžeisti bei patys matė fizinį smurtą ir / ar kitokius įžūlius veiksmus. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios teiginiais, kad dėl L. L. neteisėtų veiksmų patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus bei stresą. Vis dėlto, svarbu atsižvelgti į tai, kad nukentėjusioji, net ir teigdama, jog po įvykio teko vartoti raminančius ir širdies darbą gerinančius vaistus, pati nurodė dėl sveikatos problemų po įvykio į medikus nesikreipusi. Kita vertus, byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių, apelianto poziciją dėl per didelio nukentėjusiajai D. N. priteisto neturtinės žalos dydžio. Juo labiau, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus, todėl turi galimybes atlyginti priteistą neturtinę žalą. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios D. N. prašyta suma neturtinei žalai atlyginti pagrįstai sumažinta, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, 150 Eur dydžio suma nelaikytina per didele, todėl paliekama nepakeista.

Dėl G. U. civilinio ieškinio

61. Byloje pareikštu civiliniu ieškiniu G. U. prašė priteisti jam bendrai 5 070 Eur dydžio sumą, kurią sudaro 5 000 Eur patirta neturtinė žala ir 70 Eur turtinė žala. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nuteistojo veiksmais G. U. buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, jis nusibrozdino alkūnes, abu kelius, skaudėjo dešinės rankos pirštą, kairės rankos riešą, galva skaudėjo apie 10 dienų. Be to, nukentėjusiojo sumušimas sukėlė didelį atgarsį visuomenėje, buvo transliuotas visuomenės informavimo priemonėmis, sulaukė didelio susidomėjimo, dėl ko patyrė nemalonius išgyvenimus, nerimą ir nemigą. Taip pat įvykio metu buvo sulaužyti G. U. dviratininko akiniai (20 Eur vertės), suplėšyti 20 Eur vertės apatiniai sportiniai marškinėliai bei sugadintos 30 Eur vertės kelnės (1 t., b. l. 135).

62. Pirmosios instancijos teisme vykusios apklausos metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. U. paaiškino, kad žalos atlyginimo prašo dėl sukelto fizinio skausmo, sutrikdytos sveikatos, jam buvo padaryta moralinė žala, nes šis atvejis pakenkė jam tiek tarp draugų, tiek darbo kolektyve, kadangi jis patyrė patyčių, jog negalėjo susitvarkyti. Taip pat G. U. teigimu, jis patyrė nemigą, po smūgių jam ilgai sprendė galvoje, gėrė padidintą dozę vaistų, kad daugiau pamiegotų. Be to, nukentėjusiajam buvo atplėštas nagas, kas yra labai skausminga. Dėl turtinės žalos nurodė, kad akiniai buvo sportiniai, specialūs dviratininko ir jie lūžo grumtynių metu, o „Puma“ marškinėliai, nors ir buvo elastiniai, tačiau nuteistajam nukentėjusįjį tampant, matyt, marškinėliai plyšo nuo kaklo iki rankovės, ne per siūlę. Kadangi plyšo ne per siūlę, G. U. marškinėlius išmetė. Taip pat buvo apibrozdinti kelnių keliai, buvo įplyšimai (2 t., b. l. 131–132).

63. Teisminio bylos nagrinėjimo metu L. L. G. U. civilinio ieškinio kontekste parodė, kad nebuvo išsaugoti įrodymai bei suplėšyti rūbai. Nurodė nepamenantis, ar G. U. buvo su akiniais, tačiau esant įrodymams, sutiko atlyginti turtinę žalą. Kita vertus dėl sportinių marškinėlių parodė, kad vaizdo įraše matyti stovintis nukentėjusysis su tais pačiais rūbais po visko ir niekas nebuvo suplėšyta, taip pat jis matomas su sveikomis kelnėmis. Dėl neturtinės žalos nuteistasis nurodė, kad nėra jokių įrodymų, eksperto ir nuotraukų (2 t., b. l. 123–124). Nuteistojo apeliaciniame skunde, nesutinkant su sprendimu iš dalies tenkinti nukentėjusiojo G. U. civilinį ieškinį, taip pat akcentuojama, kad neva sugadinti rūbai nebuvo išsaugoti, taip pat nepateikti pirkimo kvitai, o dėl sveikatos sutrikdymo nėra įrodymų, juo labiau, kad nukentėjusysis nesikreipė į medikus.

64. Gi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors byloje nepateikta daiktų įsigijimo kvitų, kurie patvirtintų daiktų įsigijimo vertę, tačiau civiliniu ieškiniu turtinei žalai atlyginti prašoma suma, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nelaikytina akivaizdžiai per didele, o atitinka protingumo bei teisingumo principus, todėl priteista G. U.. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada. Kita vertus, šių išvadų nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiojo tariamai palaikomos šešėlinės ekonomikos ir pan.

65. Nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, be CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytų aplinkybių, atsižvelgtina ir į analogiškose bylose suformuotą teismų praktiką. Išanalizavus nagrinėjamu atveju aktualią teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo baudžiamosiose bylose, nagrinėjamose dėl BK 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų, matyti, kad nukentėjusiesiems, kuriems nežymiai sutrikdoma sveikata, paprastai priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 1 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, Nr. 2K-272-648/2015, Nr. 2K-170-699/2016, Nr. 2K-296-719/2020, Nr. 2K-34-303/2020, Nr. 2K-239-697/2022, Nr. 2K-70-942/2022 ir kt.). Visgi, svarbu pabrėžti, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam G. U. dėl neteisėtų L. L. veiksmų buvo ne nežymiai sutrikdyta sveikata, o sukeltas fizinis skausmas. Be to, pažymėtina, kad didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl tam tikro sveikatos sutrikdymo masto atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse. Gi tokio pobūdžio padarinių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad G. U. naudai priteista 900 Eur neturtinei žalai atlyginti, atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje 1 000 Eur dydžio suma nukentėjusiesiems priteisiama nustačius nežymų sveikatos sutrikdymą (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-46-397/2025; Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-117-928/2024; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-419-873/2023; Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-633-954/2021).

66. Pabrėžtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-132-942/2021). Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas, todėl nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką.

67. Sprendžiant dėl nukentėjusiajam G. U. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti, svarbu įvertinti ir tai, kad iš vaizdo įrašuose užfiksuotų aplinkybių matyti, jog po to, kai nukentėjusysis buvo fiziškai užpultas nuteistojo L. L., jis pats taip pat atliko fizinius į nuteistąjį nukreiptus veiksmus. Pastebėtina, kad vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, kai ir paties nukentėjusio asmens veiksmai padėjo žalai padidėti.

68. Be to, nors civiliniame ieškinyje bei apklausiamas pirmosios instancijos teisme G. U. akcentavo ir aplinkybes dėl atplėšto nago bei ant galvos buvusio guzo, tačiau šios aplinkybės nuteistajam L. L. nėra inkriminuotos, juo labiau, kad objektyvių, tokias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes pagrindžiančių duomenų nepateikta. Kita vertus, duomenų, pavyzdžiui, dėl padidintos geriamų vaistų dozės, nukentėjusysis taip pat nepateikė. Atsižvelgiant į šiuo konkrečiu atveju nustatytas įvykio aplinkybes, nuteistojo bei nukentėjusiojo asmenybes, įvertinus šias aplinkybes panašiosiose baudžiamosiose bylose formuojamos praktikos kontekste, spręstina, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam G. U. priteista 900 Eur dydžio suma neturtinei žalai laikytina nepagrįsta bei neproporcingai didele, todėl mažintina iki 500 Eur dydžio sumos, kuri, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bus pakankama satisfakcija nukentėjusiajam už jo patirtus neigiamus išgyvenimus.

Dėl A. S. civilinio ieškinio

69. Nukentėjusiosios A. S. civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti 2 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kurią patyrė dėl pasijautimo nesaugia, patirto psichologinio smurto, kadangi buvo vadinama pedofile ir jautėsi provokuojama smurtui. A. S. teigimu, ji buvo pažeminta ir įžeista, nes atvyko ginti šeimos vertybių, tačiau buvo viešai pažeminta (1 t., b. l. 123). A. S., apklausiama civilinio ieškinio kontekste, nurodė, kad patyrė 2 000 Eur dydžio žalą, kadangi valstybės sostinėje, Katedros aikštėje, šventoje vietoje, patyrė didelį stresą, pažeminimą ir pasijuto nesaugi, nes jai buvo grasinama, jos kolegą sumušė, todėl ji galvoju ir pati gausianti (smūgį), galvojo, jog gali būti sužalota. Nukentėjusioji nurodė, kad užaugino du vaikus, kurie baigė aukštuosius mokslus, o nuteistasis jai, kaip mamai, drįso sakyti, jog ji – pedofilė ir kitaip vadinti bei grasinti (2 t., b. l. 127–128). Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei priteista 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

70. L. L., apylinkės teisme apklaustas dėl A. S. civilinio ieškinio, parodė, kad nesutinka su reikalavimu, nes ji beveik niekur nedalyvavo, tik šone stovėjo, apskritai ji dalyvavo išpuolyje prieš nuteistąjį ir jo bendruomenę. L. L. teigimu, jis vartojo bendrus žodžius apie pedofilus kunigus, bet ne į visus, o tuos, kurie nuteisti. Be to, jis nevadino pedofilais A. S., G. J., D. N., o juos vadino pedofilų gynėjais, tačiau nebuvo taip, kad tiesiogiai juos įžeidinėtų (2 t., b. l. 123).

71. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu išsakyti L. L. teiginiai, nei apeliacinio skundo argumentai nepaneigia išvados, kad dėl neteisėtų nuteistojo L. L. veiksmų nukentėjusioji A. S. patyrė neturtinę žalą, nes dėl nusikalstamos veikos patyrė dvasinį sukrėtimą bei pažeminimą, taip pat, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog dėl nuteistojo veiksmų įvykio metu nukentėjusioji A. S. galėjo jausti nerimą bei baimę. Kaip jau minėta, dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos nagrinėjamų baudžiamųjų bylų praktika patvirtina, kad neturtinė žala gali būti atlyginama ne tik tada, kai asmuo nukenčia fiziškai. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji iš esmės neturėjo jokio fizinio kontakto su nuteistuoju, o patirtas emocinis sukrėtimas nebuvo ilgalaikis, laikytina, jog A. S. patirtai neturtinei žalai atlyginti protinga, teisinga bei proporcinga jos naudai iš nuteistojo priteistą 150 Eur dydžio sumą sumažinti iki 100 Eur. Tokio dydžio sumos priteisimas, be kita ko, vertintinas kaip atitinkantis ir teismų praktiką.

72. Apibendrindamas visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ir spręsdamas žalos atlyginimo nukentėjusiajai D. N. klausimą, pažeidė baudžiamojo proceso ar (ir) civilinės teisės normas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Vis dėlto, skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiesiems A. S. ir G. U. priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti pripažintinos per didelėmis, dėl ko šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo

73. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir nuteistojo L. L. gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos ir jos priedo „Prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo“ matyti, kad iš nuteistojo valstybės naudai prašoma išieškoti 222,92 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

74. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Gynėjo dalyvavimas nagrinėjamu atveju buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėta, nors ir pagal nuteistojo apeliacinį skundą, tačiau jis atmetamas, be to, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų tyrimas ir baudžiamoji byla apeliacine tvarka išnagrinėta per vieną posėdį, kurio metu nuteistojo gynėju paskirtas advokatas prašė iš nuteistojo šių išlaidų nepriteisti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliaciniame procese iš nuteistojo L. L. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 4 punktais, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

iš dalies tenkinti nuteistojo L. L. apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam L. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, paskirtas įpareigojimas per 7 (septynis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir šį nuteistajam L. L. paskirtą įpareigojimą panaikinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalis, kuriomis išspręstas nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. S. ir G. U. civilinių ieškinių klausimas:

A. S. iš nuteistojo L. L. priteistą 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) dydžio sumą neturtinei žalai sumažinti ir A. S. naudai iš nuteistojo L. L. priteisti 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti;

G. U. iš nuteistojo L. L. priteistą 900 Eur (devynių šimtų eurų) dydžio sumą neturtinei žalai sumažinti ir G. U. naudai iš nuteistojo L. L. priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Neišieškoti iš nuteistojo L. L. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliaciniame procese.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjos Eglė GruodienėSonata Raupėnaitė-LekarauskienėNida Vigelienė