- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-24
- Bylos Nr.
- 1A-117-928/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31074-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Odeta Gruodienė
- Nuteistasis
- Ž. D.
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Advokatai
- Gintas Gustaitis, Arnoldas Blaževičius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. D. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams, vietoje intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimus: 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam; viso bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tęsti darbą.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2012 m. birželio 11 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 70 MGL (2635,54 Eur) dydžio bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė: laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams, vietoje intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimus: 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam; viso bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tęsti darbą, ir 70 MGL (2635,54 Eur) dydžio bauda.
Nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš Ž. D. priteista 512,22 eurų turtinei žalai atlyginti ir 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Iš Ž. D. V. K. priteista 1500 eurų proceso išlaidų, patirtų teisinei pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Ž. D. pagal BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d. apie 17 val. 25 min. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), ties nuvažiavimu link kelio „(duomenys neskelbtini)“, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: lipdamas iš automobilio „FIAT DUCATO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietos, atidaromomis durelėmis tyčia trenkė į gretimai stovėjusį automobilį „VOLVO X60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip sugadindamas automobilio „VOLVO X60“ priekines dešinės pusės dureles, ir tyčia ne mažiau kaip du kartus suduodamas ranka automobilio „VOLVO X60“ vairuotojui V. K. į veidą bei į kairį petį, o taip pat vieną kartą smūgiuodamas galva jam į veidą, padarė V. K. kraujosruvas kairės akies vokų vidiniame kampe, nosyje, dešinės akies apatiniame voke, kairio peties srityje, dėl ko nežymiai sutrikdė jo sveikatą.
2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinamojo Ž. D. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės įrodytos iš dalies paties kaltinamojo parodymais, nuosekliais nukentėjusiojo V. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokolais, parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolu, specialisto išvada bei specialisto paaiškinimais, fotonuotraukomis, tarnybiniu pranešimu. Visi aptarti duomenys apylinkės teismo vertinimu patvirtina, kad Ž. D. tyčia sugadino svetimą turtą, tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir taip savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei viešąją tvarką, kadangi įvykis įvyko viešoje vietoje, esant intensyviam eismui, piko metu, neabejotinai konfliktą matant ir kitiems eismo dalyviams. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad Ž. D. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, kuria ne tik pasikėsinta į viešąją tvarką, tačiau buvo padaryta ir reali turtinė žala dėl sugadinto automobilio bei nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto būdamas recidyvistu, t. y. neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, neįvykdžius anksčiau paskirtos baudos bausmės už tyčinį nusikaltimą. Atsižvelgė į tai, kad anksčiau paskirtos baudos bausmės kaltinamasis nėra įvykdęs, vėl nusikalto, nedirba, todėl sprendė, kad baudos bausmę skirti netikslinga, nes ji neužtikrins bausmės paskirties. Teismo vertinimu, šiuo atveju kaltinamajam skirtina viena švelniausių sankcijoje numatytų bausmių rūšių – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant didesnį nei vidurkis – 1 metams 3 mėnesiams, vietoje intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimus. Kadangi nauja nusikalstama veika padaryta neįvykdžius anksčiau skirtos baudos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2012 m. birželio 11 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 70 MGL (2635,54 Eur) dydžio bauda. Be to, atitinkamai išspręstas ir byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimas konstatuojant, kad turtinės žalos dydis pagrįstas byloje esančiais ir teismo ištirtais rašytiniais dokumentais, todėl abejonių nekelia ir iš kaltinamojo nuspręsta priteisti 512,22 eurus turtinei žalai atlyginti. Tuo tarpu neturtinės žalos dydis nuo prašomų 3000 Eur sumažintas iki 1000 Eur, konstatuojant, kad būtent tokio dydžio suma šiuo atveju yra adekvati dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimams kompensuoti.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai, atsiliepimo į skundą argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. D. ir jo gynėjas advokatas Arnoldas Blaževičius prašo: 1) baudžiamąją bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir atlikti įrodymų tyrimą; 2) panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir Ž. D. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes neįrodyta, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Šalies argumentai
3.1. Skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme buvo padaryta tokių esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie apribojo Ž. D. galimybes tinkamai gintis ir nulėmė pirmosios instancijos teismo klaidas, pripažįstant įrodymais ir tokius duomenis, kurie neatitinka įrodymų sąvokos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį Ž. D. atžvilgiu, netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, iš esmės pažeidė Baudžiamojo proceso normas, ir dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos apelianto teisės, be to, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose, o tai, savo ruožtu, sukliudė pirmosios instancijos teismui priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Nuteistojo manymu, nuosprendis yra nepagrįstas bei neteisėtas, kadangi neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio reikalavimų, be to, baudžiamojoje byloje neįrodyta, jog nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nuteistojo kaltę grindė subjektyviomis prielaidomis, neanalizavo byloje surinktų įrodymų, taip pat išimtinai vertino tik nuteistajam nepalankius įrodymus, bylą išnagrinėjo ne visapusiškai ir nuteistojo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nors baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai nepagrindžia nuteistojo kaltės, todėl skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas, o nuteistasis – išteisintas.
3.2. Nuteistasis Ž. D. nesutinka su įrodymų vertinimu ir nepripažįsta įvykdęs inkriminuotos nusikalstamos veikos. Teismas visų abejonių ir neaiškumų nepašalintų bylą nagrinėjant teisme, nevertino kaltinamojo naudai, be to, nesivadovavo teismų praktika arba ją taikė netinkamai. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje apsiribojo vien tik nustatytų aplinkybių aprašymu, visiškai nepateikdamas argumentuotų išvadų dėl kaltinime inkriminuotų veiksmų padarymo, neanalizavo įrodymų, jų sąsajumo ir jų tinkamai neįvertino.
3.3. Atkreipė dėmesį, kad nukentėjusiojo parodymai dėl sužalojimų nebuvo nuoseklūs, jie kito apie sužalojimus net nebuvo paminėta pirmosios apklausos metu, o specialisto išvada pateikta tik praėjus savaitei po įvykio. Pažymėjo, jog apklausiant nukentėjusįjį 2023 m. kovo 14 d. teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad „pasakius „žiūrėk ženklus“ ir tada jis man iš kumščio į žandą ir dar keliais žodžiais. ...jis metrą pavažiavo, vėl išlipo ir pastūmė mane ir iš galvos man į nosį trenkė, sėdo ir nuvažiavo. Aš atgal jam netrenkiau. “ Tokius nukentėjusiojo parodymus vertina kritiškai, kadangi nepašalinti tarp įvykių chronologijos bei nukentėjusiojo paaiškinimų esantys neatitikimai ir abejonės. 2023 m. rugsėjo 12 d. teisiamojo posėdžio metu ekspertas D. T. į proceso dalyvių užduodamus klausimus dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų pateikė lakoniškus atsakymus, kurie nei patvirtina, nei paneigia sužalojimų kilmę, nors specialistas negalėjo atmesti, kad sužalojimas galėjo būti padarytas trenkiant su galva, tačiau nurodė, kad tai buvo padaryta su kietu, buku daiktu, o kakta irgi kietas, bukas daiktas, kumštis irgi bukas. Jeigu pataikė į nosį, gali kraujosruvos keliose vietose atsirasti. Dažnai būna, kad abiejuose vokuose matyti smūgio pasekmės. Dėl mėlynės ant rankos, įvardintų, kad labiau žasto viršutinėje dalyje, o ne petyje. Vėl gali būti, jog sužalojimas galėjo atsirasti nuo trenkimo ranka, nuo kieto, buko daikto. Šių sužalojimų vieta, forma jie neatspindi kieto, buko daikto savybių. Šiuo atveju, daikto paviršiau detalizuoti negali, išskyrus to, kad kietas, bukas daiktas. Pagal laiką, mėlynės, jų spalva neprieštarauja tam, kad galėtų būti sužalojimai atsiradę po tos dienos įvykių. Matėsi, kad nešvieži sužalojimai. Skundo autorius taip pat atkreipė dėmesį, kad specialisto išvada dėl V. K. sužalojimų pateikta tik 2022 m. rugpjūčio 24 d. (1 t., b. 1. 87-88), t. y. praėjus 7 dienoms po įvykio, nors į įvykio vietą buvo atvykę greitosios medicinos darbuotojai, tačiau nukentėjusysis į ligoninę vykti atsisakė (1 t., b. 1. 10-22).
3.4. Apelianto nuomone, praėjus 7 dienoms po įvykio pateikta specialisto išvada, negali būti vertinama Ž. D. nenaudai, kadangi fizinio smurto V. K. atžvilgiu Ž. D. nenaudojo. Daugiau tiesioginių liudytojų mačiusių įvykį byloje nėra. Be to, į įvykio vietą atvykę pareigūnai Ž. K. ir J. Z. nei tarnybiniame pranešime, nei apklausiant teisiamojo posėdžio metu, aplinkybių dėl akivaizdžiai matomų V. K. sužalojimų nepaminėjo, nors kaip teigė nukentėjusysis jam bėgo kraujas iš nosies. Šiame kontekste pabrėžia, kad BPK nenustato atskirų įrodymų patikimumo laipsnių, todėl visi surinkti duomenys turi būti laikomi vienodai patikimais, iki kol teismas prieina pagrįstą išvadą, jog vieni ar kiti duomenys negali būti laikomi tinkamais įrodymais.
3.5. Skunde taip pat pažymėjo, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo išreikalauti, ir teisiamojo posėdžio metu pilnai ištirti visi įrodymai, o būtent Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Be to, nuosprendyje klausimai dėl parodymų patikimumo nėra analizuojami, o nukentėjusiojo parodymų patikimumu leidžia abejoti ir aplinkybės, ir įvykių chronologija. Teismas formaliai nuteistojo parodymus vertina tik kaip būdą išvengti baudžiamosios atsakomybės, kitų motyvų ar įrodymų, bei aplinkybių teismas nevertina. Nuosprendyje visiškai nepasisako dėl nukentėjusiojo motyvo tyčia ir sąmoningai sukelti autoįvykį, dėl tyčinių veiksmų, o būtent užspaudžiant kaltinamąjį, priverstinai sustabdant jo automobilį, piko metu. Teismas turėjo pareigą išsamiai ir nešališkai įvertinti ir išanalizuoti byloje surinktus įrodymus, tačiau šią savo pareigą pažeidė, nes neišanalizavo įrodymų tarpusavio ryšio, jų sąsajumo ir nepateikė vertinimo dėl jų įrodomosios reikšmės, įrodymai buvo vertinami selektyviai ir pirmenybę suteikiant nuteistąjį kaltinantiems įrodymams bei nemotyvuotai atmetant kitus.
3.6. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nuteistojo veikos pavojingumą ir neteisingai tokią veiką kvalifikavo kaip baudžiamąjį nusižengimą, nors turėjo būti kvalifikuota kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) 426 straipsnyje. Nuteistasis savo veiksmais netrikdė viešosios tvarkos, kuri galėjo būti tik pažeidžiama, ir skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, nes byloje surinkti įrodymai yra prieštaringi ir nepatvirtina nuteistojo kaltės, t. y. specialisto išvada ir specialisto paaiškinimai yra nekonkretūs, netikslūs, pagrįsti prielaidomis, nepateikia jokios konkrečios nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežasties ir nepatvirtina, kad tokį sužalojimą lėmė būtent nuteistojo veiksmai. Dėl to nuteistasis teigia, kad teismas netinkamai įvertino nuteistojo veikos pavojingumą, kaltės formą, įvykio aplinkybes, nesiimdamas jokių priemonių šiems prieštaravimams pašalinti nesilaikė BPK 287 straipsnio, 270 straipsnio 3 dalies.
3.7. Nuteistojo nuomone, jo kaltės neįrodo ir jo paaiškinimus patvirtina kiti byloje esantys netiesioginiai įrodymai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad įvykis įvyko 17.25 val., 17.48 val. Kauno AVPK pareigūnai radijo šaukimu K1706 gavo pranešimą apie įvykį ir tik 18.15 val. atvyko policijos pareigūnai, tai yra praėjus 50 min. nuo įvykio pradžios. Tai rodo, kad per tokį ilgą laiko tarpą nukentėjusysis galimai turėjo visas galimybes situaciją modeliuoti jam palankia tvarka. Liudytoju apklaustas patrulis, policijos kinologas, Ž. K. 2023 m. lapkričio 9 d. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad „Tai tikriausiai, jog aš surašiau tokį tarnybinį pranešimą. Aplinkybės buvo surašytos pagal vieno žmogaus, pagal pranešėjo paaiškinimus, nes tos kitos pusės, kito asmens nebuvo. Ir mes surašėme tik tarnybinį pareiškimą, ką paaiškino, daugiau nieko. Toliau perduodame budėtojui ir jis sprendžia kur siunčia, tyrėjams ar kitiems veiksmams.“ Pareigūnas apie jokius akivaizdžiai matomus nukentėjusiojo sužalojimus net neužsiminė tarnybiniame pranešime. Ir tarnybinis pranešimas surašytas tik iš vieno nukentėjusiojo paaiškinimų.
3.8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teismų praktiką, susijusią su Baudžiamojo proceso įstatymo normų taikymu, ne kartą yra pažymėjęs, jog nuosprendis arba kitas teismo baigiamasis aktas laikomas teisėtu bei pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstomos veikos sudėties elementų buvimo, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrindžiamos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
3.9. Skundo autoriaus nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iš esmės vadovavosi tik kaltinamuoju aktu, kuriame išdėstytas kaltinimas grindžiamas nukentėjusiojo ir kitais netiesioginiais įrodymais. Nuteistojo kaltė baudžiamojoje byloje taip pat konstatuojama, vadovaujantis specialisto išvada, nors šiais bylos dokumentais konstatuojami sveikatos sutrikdymai, kurie galėjo atsirasti ir kitomis aplinkybėmis, faktai, o ne dėl nuteistojo kaltės. Pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad Ž. D. kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai yra aiškiai neteisingi ir prieštarauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoms. Priešingai, Ž. D. yra nukentėjusysis dėl tyčinio autoįvykio. Mano, kad teismas pažeidė BPK įtvirtintą įrodymų pakankamumo reikalavimą, kadangi tais atvejais, kai teismo išvados grindžiamos netiesioginiais įrodymais, apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik nustačius, jog tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Šiuo atveju teismas nuosprendyje tiesiog perkėlė kaltinamajame akte išdėstytas formuluotes, o darydamas išvadas dėl nuteistojo kaltės, analizavo vien tik nukentėjusiojo parodymus, nors nuosprendžio teiginius apie kaltinamajam inkriminuotas nusikalstamas veikas visiškai paneigia paties kaltinamojo parodymai bei prieštaringi liudytojų parodymai. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, o šiuo atveju byloje nesama kitokių duomenų, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo nuosprendis turėtų būti panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo Ž. D. turėtų būti išteisintas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusiojo V. K. atstovas advokatas Gintas Gustaitis prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiojo naudai priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad nukentėjusiojo paaiškinimai duoti į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, bei teisiamojo posėdžio metu yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teismas pagrįstai jais vadovavosi. Nesutinka su eksperto D. T. teiktų paaiškinimų pateikta kritika apeliaciniame skunde, kadangi skunde nurodomos tik fragmentiškos eksperto citatos, nevertinant jų bendrame kontekste. Teigia, kad tiek ekspertizės išvada, tiek eksperto paaiškinimai atitiko nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, o tai, kad specialisto išvada parengta praėjus 7 dienoms po įvykio reikšmės neturi. Specialisto išvadoje aiškia nurodyta, kad sužalojimai nebuvo švieži, o galėję atsirasti įvykio metu. Bendrojo pagalbos centro įrašo informacijos išreikalavimo nesureikšmina, kadangi ši informacija būtų perteklinė, o apeliaciniame skunde pateikiama kritika dėl šių duomenų trūkumo yra nepagrįsta. Nesutinka su nuteistojo teiginiais esą nukentėjusysis užspaudė nuteistojo automobilį ir tokiu būdu priverstinai jį sustabdė, tačiau nuteistasis norėdamas saugiai išlipti iš automobilio galėjo pavažiuoti tiek į priekį, tiek atgal, visgi pasirinko atidaryti dureles tokiu būdu, kad apgadintų nukentėjusiojo automobilį, kas rodo jo tyčią. Kritiškai vertina nuteistojo argumentus, jog nukentėjusysis iki policijos atvykimo turėjo 30 min, todėl galėjo sumodeliuoti situaciją sau palankia linkme. Atsiliepime taip pat nepripažįsta nukentėjusiojo teikiamos kritikos policijos tarnybiniam pranešimui, kadangi tai nebuvo vienintelis ir lemiamas įrodymas, kuriuo nustatyta nuteistojo kaltė padarius nusikaltimą. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad tarnybiniame pranešime nenurodomi nukentėjusiojo akivaizdžiai matomi sužalojimai, tačiau nurodyta, kad jam buvo suteikta medicininė pagalba, kas indikuoja, kad nukentėjusysis buvo sužalotas. Mano, kad byloje yra eilė netiesioginių įrodymų, kad nuteistasis prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje naudojo fizinį smurtą ir sugadino jo turtą: 1) iškart po įvykio kreipėsi į BPC bei nurodė, kad nuteistasis viešoje vietoje apgadino jo turtą ir prieš jį smurtavo; 2) į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nurodė tokias pat aplinkybes; 3) praėjus 7 dienom po įvykio, nukentėjusysis apsilankė pas specialistą dėl įvykio metu padarytų sužalojimų; 4) ant nukentėjusiojo automobilio durelių padaryti sugadinimai ir nuteistojo automobilio durelių nustatyti dažų likučiai rodo, kad nuteistasis trenkė durelėmis į nukentėjusiojo automobilį, o ant nuteistojo automobilio nustatyti švieži dažai patvirtina, kad pastarasis bandė slėpti savo nusikalstamos veikos pasekmes. Mano, kad šie parodymai, juos nuosekliai sujungus į vientisą loginę grandinę sutampa su nukentėjusiojo paaiškinimais.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais ir Ž. D. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nukentėjusiojo atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą, o nuteistojo gynėjo skundą atmesti, taip pat priteisti nukentėjusiajam jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo Ž. D. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinis skundas atmestinas
6. Nuteistojo Ž. D. gynėjo apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir Ž. D. pripažino kaltu pagal BK 284 straipsnį. Tačiau, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai pripažino Ž. D. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
7. Pagal BPK 20 straipsnį, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, pagal kurią, teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įvertinus skundžiamą nuosprendį teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, darytina abejonių nekelianti išvada, kad šioje byloje vertindamas įrodymus ir nustatydamas faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas laikėsi BPK 20 straipsnyje išdėstytų įrodymų vertinimo taisyklių. Tai, kad įrodymus teismai įvertino ne taip, kaip to norėtų apelianto gynėjas, savaime negali būti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.
8. Nors apeliaciniame skunde detaliai analizuojamos nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, atskiri bylos įrodymai, teigiant, kad vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmiau paminėtos BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę, kas ir buvo daroma pirmosios instancijos teismo. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Aptartų duomenų visumoje įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį, abejonių pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegijai nekyla.
9. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012, 2K-9-594/2023). Įžūlūs veiksmai pagal teismų praktiką gali reikšti ir svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą ar vandališkus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2010, 2K-52/2012, 2K-407/2013, 2K-445/2013, 2K-160-697/2019, 2K-19-511/2020, 2K-159-976/2021, 2K-239-697/2022, 2K-164-387/2022, 2K-239-697/2022, 2K-9-594/2023). BPK 284 straipsnyje nurodyto nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).
10. Ginčo dėl to, jog šios nutarties pirmame punkte nurodytu laiku ir vietoje kilo tam tikra konfliktinė situacija kelyje tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo dėl ko abu vairuotojai buvo sustoję ir išlipę iš savo automobilių, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Nuteistasis pripažino, kad apgadino svetimą turtą, tai yra išlipdamas iš savo automobilio atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilio dureles, tačiau nurodo, kad tai buvo netyčia, o išlipęs tik iškoneveikė nukentėjusįjį ir išvažiavo, jo atžvilgiu jokio smurto nevartojo. Visgi, teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos nuteistojo paaiškinimus kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šiais jo parodymais, nes Ž. D. nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis nepadarė jam inkriminuotos BK 284 straipsnyje numatytos veikos paneigia bylos įrodymų visuma – nukentėjusiojo parodymai, kiti objektyvūs bylos duomenys, todėl nuteistojo paaiškinimai, kurie neatitinka bylos medžiagos, nelaikytini patikimais ir yra vertintini kaip jo gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti.
11. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusysis V. K. analizuojamo įvykio aplinkybes aiškino nuosekliai ir vienodai, netikėti nukentėjusiojo parodymais, ar dar daugiau, pripažinti juos melagingais ir nesiremti jais sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. K. būtų linkęs apkalbėti nuteistąjį ar kitaip bandyti jam pakenkti, priešingai, nukentėjusysis ir nuteistasis iki įvykio net nebuvo pažįstami asmenys. Tuo tarpu iš nukentėjusiojo parodymų akivaizdu, kad V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiškiai nurodė, kad persirikiuojant iš (duomenys neskelbtini) į autostradą (duomenys neskelbtini), jo nepraleido gretimai važiavęs automobilio vairuotojas Ž. D., jis nebeturėjo kur važiuoti, buvo priverstas sustoti. Ž. D. savo automobilį sustabdė greta jo automobilio ir išlipdamas iš automobilio trenkė su automobilio durimis į jo automobilį, po to priėjęs prie jo trenkė su ranka – delnu į petį. Besiaiškinant kieno pirmenybė kelyje, trenkė kumščiu į skruostą ir nuėjo link savo automobilio, lipdamas vėl trenkė su automobilio durimis į jo (nukentėjusiojo) automobilį. Tuomet nukentėjusysis apžiūrėjo savo automobilio apgadinimus, Ž. D. pavažiavo kokį metrą į priekį nukentėjusysis jam šūktelėjo „ką čia daužai“, Ž. D. vėl išlipo, pastūmė jį (nukentėjusįjį) ir su savo galva trenkė jam į nosį, pradėjo bėgti kraujas, o Ž. D. išvažiavo. Skambino bendruoju pagalbos telefonu, nupasakojo visą situaciją. Į įvykio vietą atvyko greitoji, su jais vykti atsisakė, laukė policijos. Dėl sužalojimo jam buvo mėlynės, o nosies sritį skaudėjo apie mėnesį laiko. Į gydymo įstaigą kreipėsi po savaitės, nes kitos dienos ryte turėjo išvykti į reisą (1 t., b. l. 44, 49-50; 2 t., b. l. 71-72, 125-126).
12. Reikšminga yra tai, kad nukentėjusiojo parodymus apie jo atžvilgiu nuteistojo iniciatyva panaudotą smurtą bei sugadintą turtą iš dalies patvirtina ir tai, kad minėtas aplinkybes jis nuosekliai aiškino ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Nors apelianto gynėjo teigimu, nukentėjusysis turėjo laiko sumodeliuoti situaciją sau palankia linkme, kadangi policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko tik praėjus 50 min. nuo įvykio pradžios, visgi tokie deklaratyvaus pobūdžio teiginiai atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Atrodo logiškai nepaaiškinama, kad iki atvykstant policijos pareigūnams nukentėjusysis pats save sužalojo ir išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu apklausto liudytojo – policijos pareigūno Ž. K. parodymų, jis patvirtino, jog savo tarnybiniame pranešime nurodė aplinkybes, kurias jam pateikė pranešėjas. Tai yra, kad kilus konfliktinei situacijai kelyje, vienam automobiliui nepraleidus kito, Fiat automobilio vairuotojas išlipęs durelėmis stipriai trenkė į nukentėjusiojo automobilį Volvo, tokiu būdu jį apgadino, konflikto metu Fiat automobilio vairuotojas su galva trenkė V. K. į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Atvykę medikai apžiūrėjo V. K., suteikė jam pagalbą, į gydymo įstaigą V. K. nevažiavo (1 t., b. l. 138-139, 2 t., b. l. 145-146). Natūralu, kad tarnybiniame pranešime atsispindi tik tos aplinkybės, kurios buvo pateiktos V. K., kadangi kitas konflikto dalyvis buvo pasišalinęs. Vien tai, kad pareigūnas tarnybiniame pranešime neužfiksavo konkrečių nukentėjusiojo sužalojimų, šių aplinkybių neatsiminė ir teismo posėdžio metu, jokiu būdu nesuponuoja išvados, jog nuteistasis nesmurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu. Įvertinus tai, kad pastarojo tarnybiniame pranešime visgi užfiksuotos aplinkybės dėl medikų buvimo įvykio vietoje ir pagalbos nukentėjusiajam suteikimo. Be to, analogiška faktinė įvykių eiga užfiksuota ir 2022 m. rugpjūčio 16 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 10-14).
13. Pagrindo netikėti nukentėjusiojo, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių teisingumu nesuteikia ir 2022 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvada Nr. G1763/2022(02) iš kurios matyti, kad V. K. nustatyta: kraujosruva kairės akies vokų vidiniame kampe, kraujosruva nosyje, kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, kraujosruva kairio peties srityje. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 87–88). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas patvirtino specialisto išvadą, jog nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio dieną suduodant smūgius kumščiu ir galva, sužalojimai nebuvo švieži (2 t., b. l. 126). Tai, kad apylinkės teisme buvo apklaustas ne tas specialistas, kuris parengė specialisto išvadą, objektyviai pateisinama, kadangi nustatyta, jog G. A. C. nebedirba Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriuje. Tuo tarpu šiuo metu ten dirbančio eksperto D. T. apklausos, vertinant specialisto išvadoje konstatuotas aplinkybes, tai nedaro niekine. Ekspertas D. T. teikė paaiškinimus dėl specialisto išvados būdamas su ja susipažinęs, proceso dalyviai turėjo teisė jam užduoti klausimus. Apygardos teismo teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad kritika specialisto išvadai savaime negali paneigti jos, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumo ir įrodomosios reikšmės. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo nesiremti specialisto išvada, nes ji jokių abejonių savo išsamumu ir teisėtumu nekelia, ją iš esmės patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas. Tai, kad sužalojimai buvo apžiūrėti praėjus 7 dienom, jokiu būdu nesudaro pagrindo vertinti nukentėjusiojo parodymų ir specialisto išvados kaip nepatikimų bei neobjektyvių. V. K. aiškiai nurodė, kad jis yra tolimųjų reisų vairuotojas, kitą dieną turėjo vykti į reisą, todėl į gydytojus kreipėsi iškart grįžęs, juolab, kad tiek specialisto išvada, tiek eksperto parodymai patvirtina, jog sužalojimai nebuvo švieži, o galėję atsirasti įvykio metu, jų lokacija, pobūdis sutapo su sužalojimais, kuriuos nukentėjęs nurodė įvykio dieną. Duomenų, kad nagrinėjamo įvykio dieną nukentėjusįjį galėjo sužaloti kiti asmenys, ar kad nukentėjusysis susižalojo kitomis aplinkybėmis nei nurodyta kaltinime, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, nuteistojo gynėjo samprotavimai šiuo klausimu atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
14. Tiek apeliaciniame skunde, tiek nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas išsakė poziciją dėl būtinybės išreikalauti Bendrojo pagalbos centro garso įrašą, bei pareigūnų atvykusių į įvykio vietą „Body“ kamerų vaizdo įrašus, kurie galėtų suteikti detalesnės informacijos dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų. Atsižvelgiant į tai, siekiant išnaudoti visas įmanomas priemones įrodymams surinkti, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas išsiųsti paklausimai į atitinkamas įstaigas dėl minėtų duomenų pateikimo (3 t., b. l. 8-9). Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius informavo, jog prašomos pateikti informacijos negali, nes vadovaujantis teisės aktais, pasibaigė šių duomenų saugojimo laikas, todėl jie sunaikinti (3 t., b. l. 11). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariatas nurodė, kad vaizdo įrašų pateikti taip pat negali, nes vaizdo įrašai nėra išlikę ( 3 t., b. l. 12-13). Nepaisant to, kad minėtos informacijos surinkti, patikrinti ir įvertinti nepavyko, aukštesnės instancijos kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami konstatuoti, jog Ž. D. neabejotinai smurtavo V. K. atžvilgiu, o konkrečių sužalojimų mastas atsispindi specialisto išvadoje. Nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad į įvykio vietą buvo atvykę medikai, kadangi pranešime bendrajam pagalbos centrui aiškiai matyti, kad pranešėjui reikalinga GMP, jam praskelta lūpa. Iš specialisto Ž. K. tarnybinio pranešimo akivaizdu, jog užfiksuota, kad atvykę medikai apžiūrėjo V. K., suteikė jam pagalbą, į gydymo įstaigą šis nevažiavo (1 t., b. l. 32, 138). Tai, kad nukentėjusysis nevyko su medikais į gydymo įstaigą, nepaneigia fakto, kad jis buvo sužalotas. Pažymėtina, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis procesas, jų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad pakaktų bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti ir pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju, byloje esančių duomenų visuma yra pakankama daryti pagrįstas išvadas Ž. D. kaltės klausimu.
15. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad nukentėjusiojo turtas buvo sugadintas neatsargia kaltės forma, tai yra netyčia, visgi, visa faktinė įvykių eiga rodo priešingai. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kad nuteistasis du kartus tyčia trenkė durelėmis į jo automobilį, pirmą kartą išlipdamas, antrą kartą įsėsdamas. Akivaizdu, kad nuteistasis sustodamas greta nukentėjusiojo automobilio, matė kokiu atstumu yra sustojęs, dėl ko galėjo įvertinti atitinkamus atstumus prieš saugiai išlipdamas. Nepaisant to, pasirinko kaltinime nurodytą veikimo būdą, akivaizdžiai būdamas įpykęs dėl neva jo supratimu netinkamo nukentėjusiojo elgesio kelyje, tyčia išlipdamas trenkė savo automobilio durimis į nukentėjusiojo automobilį, vėliau tai darė pakartotinai įlipdamas, tokių pasekmių norėjo, ir tokio savo elgesio niekaip nekoregavo. Šiame kontekste kalbėti apie neatsargų nukentėjusiojo turto sugadinimą, kaip to norėtų Ž. D., aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir tie skundo argumentai, jog nukentėjusiojo automobilio apgadinimai galėjo būti padaryti jau anksčiau. Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad sustačius abu automobilius (Volvo ir Fiat) apgadinimų aukščiai atitinka, o ant automobilio Fiat, kurį vairavo nuteistasis Ž. D. užfiksuota šviežiai dažyti baltos spalvos dažai, kas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nukentėjusiojo automobilio apgadinimai buvo padaryti būtent kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, o nuteistasis bandė slėpti savo nusikalstamos veikos pasekmes (1 t., b. l. 120-130).
16. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, nustatydamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje sudėties elementus, spręsdamas klausimą apie subjektyvių požymių visumą Ž. D. veikoje, įvertino visą veiksmų raidą. Ž. D. veiksmai, apgadinant nukentėjusiojo automobilį, kaip ir fizinio smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimas, yra vertintini kaip įžūlus elgesys. Šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad nustatyti nuteistojo veiksmai (jų visuma) yra akivaizdžiai agresyvaus pobūdžio ir moralės požiūriu nepriimtini, jie neatitinka bendrųjų viešo elgesio taisyklių, kurios egzistuoja visuomenėje. Pagrįstai konstatuota, kad būtent dėl Ž. D. įžūlių veiksmų naudojant smurtą kito asmens atžvilgiu, gadinant pastarojo turtą viešoje vietoje kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, todėl apeliantas visiškai pagrįstai pripažintas kaltu dėl viešosios tvarkos sutrikdymo. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, jog neteisėti veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, ypatingai svarbios reikšmės kelio ruože, vykstant intensyviam eismui, piko metu, neabejotinai konfliktą matant ir kitiems eismo dalyviams. Dėl tokių nuteistojo veiksmų buvo sutrikdyta įprastinė nukentėjusiojo veikla, kuris atitinkamai buvo priverstas reaguoti į susiklosčiusią situaciją, vietoj įprastinio grįžimo namo, jis privalėjo kviesti policiją, greitąją medicinos pagalbą, duoti paaiškinimus atvykusiems tyrėjams. Taigi nustatytas Ž. D. įžūlus elgesys neabejotinai sukėlė BK 284 straipsnyje nurodytas pasekmes, t. y. sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
17. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatė aplinkybių, suteikiančių pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias baudžiamojo proceso įstatymo normas ar padarė kitus BPK pažeidimus, dėl kurių baudžiamasis įstatymas Ž. D. buvo pritaikytas neteisingai. Teisėjų kolegija, taip pat nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas Ž. D. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, būtų pažeidęs bendrąsias bausmės skyrimo nuostatas, priešingai, tinkamai įvertinta nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, todėl jam skirta bausmė nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui bei pavojingumui.
18. Pritarus apylinkės teismo išvadai, kad Ž. D. yra kaltas dėl nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, pastarasis yra atsakingas dėl nukentėjusiajam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Turtinė žala pagrįsta byloje esančiais dokumentais, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ remonto sąmatos matyti, kad automobilio dažymo su pasiruošimu, reikiamomis medžiagomis kaina yra 512,22 eurų (1 t., b. l. 104–108 ). Nors nuteistasis apeliuoja į tai, kad visi darbai gali būti atlikti už mažesnę kainą, tačiau vien tokio pobūdžio deklaratyvūs teiginiai nepaneigia nukentėjusiojo pateiktoje sąmatoje detaliai išdėstytų atliktinų darbų, jų įkainių, numatomos trukmės, todėl nei apylinkės, nei apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šios sąmatos pagrįstumu. Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiajam visiškai pagrįstai priteistas 512,22 Eur turtinės žalos atlyginimas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir priteistos neturtinės žalos dydžiu. Kaip matyti apylinkės teismas atsižvelgęs į nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė iš Ž. D. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo V. K. naudai. Akivaizdu, kad dėl tyčinių nuteistojo veiksmų nukentėjusiajam viešoje vietoje matant kitiems asmenims buvo sukeltas fizinis skausmas, sužalojimai turėjo vizualiai matomas pasekmes – kraujosruvas, be to, buvo apgadintas jam priklausantis turtas. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų nukentėjusysis patyrė išgąstį, stresą, nerimą. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį ir nepagrįstai jam atlyginti iš nuteistojo priteisė 1000 Eur. Teisėjų kolegijos manymu, šiuo konkrečiu atveju piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį, nukentėjusiojo patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus.
19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visos bylos aplinkybės buvo išsamiai išnagrinėtos, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, nuteistojo Ž. D. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, jo kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Šios nusikalstamos veikos požymiai byloje buvo nustatyti, bylos aplinkybės pripažintinos įrodytomis, aprašytos, byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaujantis atmesti kiti įrodymai bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai išdėstyti, padarytos išvados nėra prieštaringos. Priimdamas Ž. D. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo (BPK 106 straipsnio 2 dalis)
20. Nukentėjusiojo atstovas advokatas Gintas Gustaitis apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikė prašymą iš nuteistojo priteisti nukentėjusiajam turėtas išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti, kurios viso sudaro 1000 Eur. Apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai – 2024 m. sausio 31 d. sąskaita Nr. AGG001057, kurioje detalizuotas teiktų teisinių paslaugų pobūdis bei įkainiai, taip pat pinigų priėmimo kvitas Nr. 1133630 patvirtinantis apie lėšų sumokėjimą ir jų gavimą (3 t., b. l. 1-2). Be to, 2024 m. kovo 29 d. teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. 1133634 (3 t., b. l. 14) nurodydamas, jog tai patirtos išlaidos už atstovavimą apeliaciniame teisme. Iš nurodytų dokumentų matyti, kad nukentėjusysis V. K. už atstovo pasirengimą teismo posėdžiams, atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, dalyvavimą teismo posėdyje yra sumokėjęs advokatui Gintui Gustaičiui 1000 Eur.
21. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundus buvo nagrinėta byla ir koks yra šių skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-200-495/2020, 2K-242-1073/2020).
22. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis V. K. Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio neskundė, apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo Ž. D. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi yra atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas. Apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, kurie yra tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo interesais (apeliaciniame skunde buvo ginčijama Ž. D. kaltė), todėl akivaizdu, jog dėl šios priežasties nukentėjusysis kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos. Nukentėjusiojo V. K. atstovas teikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, atstovavo nukentėjusįjį teismo posėdžių apeliacinės instancijos teisme metu, todėl nukentėjusysis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Kaip matyti nagrinėjant apeliacinį skundą vyko 3 teismo posėdžiai, 1 iš jų atidėtas proceso šalims negalint dalyvauti posėdyje, byloje atliktas dalinis įrodymų tyrimas, nukentėjusiojo atstovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, teismo posėdžio metu dėstė savo pozicija nuteistojo gynėjo keliamais klausimais. Byloje nėra duomenų apie nuteistojo sunkią finansinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, ir į aplinkybę, kad prašoma atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nurodyto baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio, nėra per didelė, adekvati proceso trukmei bei bylos sudėtingumui, vertintina kaip protinga ir pagrįsta, todėl nukentėjusiojo atstovo prašymas yra tenkinamas ir nukentėjusiajam iš nuteistojo priteistina prašoma 1000 eurų suma advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo Ž. D. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo Ž. D. nukentėjusiajam V. K. 1000 Eur turėtų proceso išlaidų advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paslaugoms apmokėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.